Byla 2A-109-553/2012
Dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovui E. A. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. A. 1 704,73 Lt skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nuo 2006-01-16 yra paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas E. A. nuosavybės teise turi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2010-09-30 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir sutektas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms yra 1 704,73 Lt.

5Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo nurodytos sumos yra nepagrįstos. Ieškovui prielaidos teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalines ir kitas paslaugas pagal nustatytus įkainius nuo bendrojo naudojimo objekto perdavimo-priėmimo iš UAB „Vilmestos projektai“ akto pasirašymo dienos, tačiau atsakovui už 2009 m. kovo mėnesį PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas pateikė tiek ieškovas, tiek UAB „Vilmestos projektai“. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovas, kaip verslo subjektas, piktnaudžiauja, nuolat aplaidžiai teikia vartotojams netinkamas paslaugas ir nevykdo savo įsipareigojimų vartotojų ir Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pažymėjo ir tai, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra negyvenamas, nebaigtas statyti, nepripažintas tinkamu naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškovo pateikiamos sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas yra visiškai nepagrįstos.

6Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovas tinkamai teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo eksploatavimo, komunalines bei priežiūros paslaugas ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

7Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad jis šioje situacijoje turėtų būti ginamas kaip vartotojas. Atsakovas nurodė, kad stovėjimo aikštelė (parkingas), kuri yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, ir už kurio priežiūrą jam yra skaičiuojami mokesčiai, yra nepriduota ir nepripažinta tinkama naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas stovėjimo aikštele nesinaudoja, joje nesilanko ir nežino, ar šis stovėjimo aikštelė yra tinkamai prižiūrima, be to atsakovas nurodė, kad jis nesutinka apmokėti ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už 2009 m. kovo mėn., nes už tą patį mėnesį PVM sąskaitą-faktūrą pateikė ir UAB „Vilmestos projektai“, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ar jis šią sąskaitą yra apmokėjęs. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš namo yra išvežamos šiukšlės, laiptinės valomos, bendrojo naudojimo patalpos apšviestos, tačiau aplinka nėra gerai tvarkoma. Atsakovas nurodė, kad įvertinus visas aplinkybes, jis sutiktų ieškovui sumokėti 800 Lt.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-03 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo E. A. ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ naudai 1 704,73 skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 69,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui E. A. (nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b. l. 10-11). Ieškovas 2009-02-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-320 yra paskirtas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (b. l. 47). 2009-03-09 ieškovas su UAB „Vilmestos projektai“ pasirašė Teisių ir prievolių, susijusių su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu tvarkymu, perdavimo aktą (b. l. 58-59). Nuo minėto akto pasirašymo dienos ieškovas pradėjo teikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas bei išrašė šio namo butų savininkams PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas. Atsakovui ieškovas laikotarpiu nuo 2009-03-31 iki 2010-09-30 išrašė PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines bei priežiūros paslaugas 1704,73 Lt sumai (b. l. 78-96), tačiau atsakovas šių PVM sąskaitų-faktūrų atsakovui neapmokėjo. Ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra. Tai, kad ieškovas teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, namui esančiam (duomenys neskelbtini), patvirtina ir ieškovo į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) namo priežiūros metinė ataskaita už 2009 metus (b. l. 51-52), 2011-03-31 Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios asu administruojamu daugiabučiu namu, ataskaita Nr. 000004 (b. l. 97-99), be to, aplinkybes, kad ieškovas prižiūrėjo bendrojo naudojimo patalpas, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Daugiabučio namo buto savininkų pareiga išlaikyti namo bendrosios nuosavybės objektus kyla ne iš paslaugų teikimo teisnių santykių, o iš daiktinės teisės normų, kadangi šią pareigą ir jos įgyvendinimo tvarką reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos normos. Teismas atmetė, kaip nepagrįstą atsakovo reikalavimą mažinti ieškovo ieškinyje nurodytą skolos sumą išlaidomis už valstybinės vėliavos įsigijimą bei vėliavos stovų pritvirtinimą, kadangi teismas nustatė, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos. Teismas taip pat pripažino nepagrįstu atsakovo reikalavimą mažinti ieškovo reikalaujamą priteisti skolos sumą išlaidomis už automobilių stovėjimo aikštelės priežiūrą, kadangi nustatė, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pirmame aukšte yra minėta automobilių stovėjimo aikštelė, yra pripažintas tinkamu naudoti(b. l. 61-64) ir atsakovas nepateikė į bylą dokumentų, kurie paneigtų šią aplinkybę. Nors atsakovas nurodė, kad jis nesinaudoja automobilių stovėjimo aikštele, tačiau bendraturčio pareigai išlaikyti namo bendro naudojimo turtą neturi reikšmės, kad atsakovas naudojosi tam tikromis administratoriaus teikiamomis paslaugomis, ar jam jų nereikėjo. Atsakovas nurodė ir tai, kad prašomos priteisti sumos turi būti mažinamos, nes ieškovas kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius netinkamai atlieka savo pareigas, t. y. netinkamai prižiūrima teritorija, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių minėtą teiginį pagrindžiančių įrodymų.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas E. A. apeliaciniu skundu prašo 2011-10-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į teisinių santykių su ieškovu atsiradimo pagrindą, atsakovas prašo įvertinti ir taikyti CK 6.188 straipsnio nuostatas. Atsakovas prašė mažinti ieškovo reikalaujamą priteisti skolos sumą, nes ne visos ieškovo nurodytos išlaidos, pirkimai, paslaugos ir darbai tenka atsakovui ir turi būti atliekami ir įsigyjami atsakovo (ir kitų bendraturčių) sąskaita. Dalis ieškovo reikalavimų neturi teisinio pagrindo ir yra pertekliniai, kadangi dalis darbų turi būti apmokama nekilnojamojo turto objektų pardavėjų arba šių objektų trūkumai turi būti pašalinami garantijos tiekėjo sąskaita, be to, ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl nustatyto teisinio reglamentavimo atsakovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nesąžiningai pabrėžė išimtinai darbus ir pirkimus pagal PVM sąskaitą faktūrą (serija NPC09 Nr. 018640) atsižvelgiant į ATPK 188¹ straipsnio 1 dalį. Ieškovas neatlieka teisės aktuose administratoriui įtvirtintų įpareigojimų ir byloje nėra duomenų, kad ieškovas paneigė ar pateikė rašytinių įrodymų dėl šių pareigų vykdymo. Be to, apeliantas pažymėjo, kad metinių ataskaitų institutas (CK 1.9 straipsnis), jo uždaviniai ir tikslai, taip pat ataskaitų rengimo ir tvirtinimo tikslai byloje ir teismo sprendime visiškai nenurodyti, nepaisant atsakovo prašymo, protokolai per teismo posėdį nepaaiškinti, 2010 m. ataskaita susirinkimui nebuvo pateikta, susirinkimas nebuvo sušauktas, bendraturčiai raštu nebalsavo, ataskaitos nebuvo paaiškintos, darbų planai nenagrinėti, sąmatos nepatvirtintos. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino, kad už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas atsakovui sąskaitą pateikė du atskiri subjektai (ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ ir UAB „Vilmestos projektai“), todėl skundžiamame sprendime yra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 267 straipsnyje įtvirtintų požymių ir CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų. Ieškovo prašoma priteisti suma turi būti mažinama išlaidomis už automobilių stovėjimo aikštelės priežiūrą, kadangi tinkamu naudoti pripažintas namas, kurio pirmame aukšte yra minėta aikštelė, o ne pati automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra įregistruota kaip atskiras vienetas. Apeliantas negali pateikti įrodymo, kad minėta aikštelė nėra pripažinta tinkama naudoti, kadangi nėra įrodymo, jog ji pripažinta tinkama naudoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiai konkrečiai dokumentai vadovaudamasis jis padarė išvadą, kad ieškovas paslaugas teikė tinkamai. Ieškovo reikalavimas mokėti už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas (PVM sąskaitoje faktūroje NPC09 Nr. 018640 nurodyta suma 82,90 Lt) turi būti atmestas, o kiti ieškovo reikalavimai turi būti mažinami (administratoriaus bendrosios nuosavybės objektų administravimo paslaugų kainą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-09-30 turi būti mažinama per pusę, t. y. nuo 179,83 Lt iki 89,92 Lt) taikant CK 6.334 straipsnio 1 ir 4 dalis. Ieškovo reikalavimai už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-09-30 turi būti atmesti kaip visiškai nepagrįsti – „parkingų valymas“ iš viso 62,47 Lt; ieškovo reikalavimai už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-09-30 turi būti atmesti kaip visiškai nepagrįsti, nes nepatenka į „namo techninė priežiūra“ turinį ir ribas, t. y. 2009-12-31 elektros instaliacijos remontas 14,96 Lt (darbai turi būti atliekami garantijos tiekėjo sąskaita), 2010-09-30 judesio daviklio remontas 2,63 Lt (darbai turi būti atliekami garantijos tiekėjo sąskaita) ir 2010-09-30 šviestuvų remontas 26,57 Lt (atsižvelgiant į aplinkybes darbai turi būti atliekami garantijos tiekėjo sąskaita arba gavus bendraturčių sutikimą), taip pat atitinkamai turi būti pakeistos (pakoreguotos arba anuliuotos) PVM sąskaitos faktūros, kuriose šios paslaugos yra įformintos. Apeliantas prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

10Atsiliepime į apeliacinė skundą ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2011-10-03 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Kartu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bendraturčių pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus kyla ne iš paslaugų teikimo sutarties, o iš daiktinės teisės normų. Ieškovas paaiškino, kad jis, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, teikiantis paslaugas administracinio akto pagrindu, neturi atskirų sutarčių su namo bendraturčiais. Apeliantas byloje nepateikia duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, jog kažkurie darbai nėra susiję su privalomais reikalavimais. Taip pat atsakovas, klaidingai interpretuodamas namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus ir bendraturčių santykius, nurodo apie kiekvieno administratoriaus atliekamo veiksmo derinimą su bendraturčiais. Apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad judesio daviklio, šviestuvų remonto bei kitiems darbams garantiniai terminai nėra pasibaigę. Ieškovas pažymi, kad CK ir sutartyje numatytas garantinis terminas galioja bendrastatybiniams darbams, tačiau trūkumams, kurie atsiranda dėl nuolatinio naudojimo, ar pačių bendraturčių kaltės garantinis terminas negalioja, todėl šie darbai, siekiant užtikrinti bendraturčių interesus, yra atliekami už papildomą mokestį ir paskirstomi namo patalpų savininkams proporcingai jų patalpų plotui. Visi atsakovo argumentai, susiję su administratoriaus veiklą reglamentuojančiais teisės aktais yra atmestini. Dauguma atsakovo nurodytų argumentų dėl netinkamos administratoriaus veiklos pateikti vadovaujantis nebegaliojančiais teisės aktais. Apeliantas neginčija administratoriaus paslaugų suteikimo fakto, o atsakovo pateikti argumentai dėl netinkamo administratoriaus pareigų atlikimo yra tik procedūrinio pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas naudotųsi savo teise kreiptis asmeniškai į ieškovą dėl jam kylančių klausimų ir susipažinti su visais jį dominančiais dokumentais. Ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu buvo teikiamos visos nurodytos paslaugos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas paslaugas teikė netinkamai. Ieškovas atsakovui paslaugas pradėjo teikti nuo 2009-03-09, todėl ieškovas už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas teisėtai pateikė sąskaitą atsakovui. Dėl UAB „Vilmestos projektai“ sąskaitos už 2009 m. kovo mėnesį atsakovas turi aiškinti atskirai, kadangi ši aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjama byla. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis nesinaudoja automobilių stovėjimo aikštele, nėra reikšminga pareigai išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas vengė bendradarbiauti ir ignoruodavo atsakovo prašymus, kadangi per visą paslaugų teikimo laikotarpį atsakovas nei karto nesikreipė į administratorių.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 320 straipsnis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

13Tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kad atsakovas E. A., turintis butą daugiabučiame name esančiame (duomenys neskelbtini), atsisako mokėti ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“, t. y. minėto namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, už laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2010-09-30 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuota Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-05 iki 2012-07-01), kuriame nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-579/2003). Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Tačiau CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atmestini apelianto argumentai dėl to, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti ir taikyti vartojimo sutartims numatytą teisinį reglamentavimą (CK 6.188, 6.193, 6.334, 6.350, 6.353 straipsniai), kadangi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, daugiabučio namo butų savininkų pareiga išlaikyti namo bendrosios nuosavybės objektus kyla ne iš paslaugų vartotojams teikimo teisinių santykių, o iš daiktinės teisė normų, kadangi šią pareigą ir jos įgyvendinimo tvarką reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos.

14Be to, atmestini kaip nepagrįsti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad ieškovas neatlieka teisės aktuose administratoriui įtvirtintų įpareigojimų (ataskaitų nepateikimas, nesušaukti susirinkimai, ataskaitų nepaaiškinimas, darbų planų nenagrinėjimas, sąmatų nepatvirtinimas). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas galėtų atsisakyti apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti skirtas išlaidas, jeigu jis nebūtų davęs sutikimo dėl šių išlaidų, o šios išlaidos būtų nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2002-07-01 iki 2011-01-07). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas) ir yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal CK 4.84 straipsnį ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimu pagal paskirtį, nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais), racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu, suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.1 – 13.5 papunkčiai). Apeliantas ieškovo prašomos priteisti skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sumą reikalauja mažinti automobilių stovėjimo aikštelės valymo išlaidomis, elektros instaliacijos, judesio daviklio iš šviestuvų remonto išlaidomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau pateiktų teisės aktų nuostatomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, kad visos minėtos išlaidos yra pripažintinos privalomomis, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai (automobilių stovėjimo aikštelė, elektros tinklai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose) būtų tinkamai prižiūrimi ir naudojamai.

15Apelianto argumentas, kad nėra akto dėl automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo tinkama naudoti, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apelianto bendrosios dalinės nuosavybės teisė į visus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus (kartu ir į automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini)) atsirado pagal sandorį (pirkimo-pardavimo sutartį) (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris buvo sudarytas 2008-10-06 (b. l. 10), todėl jau nuo 2008-10-06 apeliantui kartu su teisę valdyti, naudoti ir disponuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais kartu atsirado pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas minėtų objektų išlaikymui ir išsaugojimui (CK 4.82, 4.83 straipsniai).

16Be to, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, teismas atsisako priimti ir plačiau nekomentuoja apelianto argumentų dėl to, jog dalis ieškovo reikalavimų (dėl elektros instaliacijos, judesio daviklio iš šviestuvų remonto) neturi teisinio pagrindo ir yra pertekliniai, kadangi dalis darbų turi būti apmokama nekilnojamojo turto objektų pardavėjų arba šių objektų trūkumai turi būti pašalinami garantijos tiekėjo sąskaita, kadangi šie argumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir byloje nėra nustatyta, kad šių argumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17Dėl apelianto argumentų, kad ieškovo reikalavimas mokėti už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas (PVM sąskaitoje faktūroje NPC09 Nr. 018640 nurodyta suma 82,90 Lt) turi būti atmestas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, jog apeliantas neturi duomenų, jog būtų apmokėjęs už tą patį mėnesį, tačiau kito subjekto (t. y. UAB „Vilmestos projektai“) išrašytą sąskaitą (b. l. 112). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas atsakovui (apeliantui) paslaugas pradėjo teikti nuo 2009-03-09, todėl atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovu už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

18Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesąžiningai pabrėžė išimtinai darbus ir pirkimus pagal PVM sąskaitą faktūrą (serija NPC09 Nr. 018640) atsižvelgiant į ATPK 188¹ straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad valstybinės vėliavos iškėlimas yra gyvenamųjų namų savininkų ir asmenų, atsakingų už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą, įstatymu nustatyta pareiga, už kurios nevykdymą gresia įstatymų numatyta atsakomybė, todėl laikytina, kad ieškovo nurodytos išlaidos už valstybinės vėliavos įsigijimą bei vėliavos stovų pritvirtinimą yra pagrįstos ir teisėtos.

19Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

20Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu ieškovui iš atsakovo priteistinos kitos būtinos ir pagrįstos (b. l. 143-146) bylinėjimosi išlaidos (242 Lt) už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurias teismas, atsižvelgdamas į sutiektų paslaugų apimtį ir pobūdį, į bylos sudėtingumą ir apimtį, pripažįsta protingomis.

21Teismas, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Atsakovo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

23Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ (į. k. 125596783) iš atsakovo E. A. (duomenys neskelbtini) 242 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir... 6. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį... 7. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-03 priėmė sprendimą ieškinį... 9. Atsakovas E. A. apeliaciniu skundu prašo 2011-10-03 Vilniaus miesto 2... 10. Atsiliepime į apeliacinė skundą ieškovas UAB „Namų priežiūros... 11. CPK 320 straipsnis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant... 12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje... 13. Tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kad atsakovas E. A., turintis... 14. Be to, atmestini kaip nepagrįsti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti... 15. Apelianto argumentas, kad nėra akto dėl automobilių stovėjimo aikštelės... 16. Be to, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, teismas atsisako priimti ir plačiau... 17. Dėl apelianto argumentų, kad ieškovo reikalavimas mokėti už 2009 m. kovo... 18. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesąžiningai... 19. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatyminė teismo pareiga... 20. Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 88 straipsnio... 21. Teismas, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 22. Atsakovo E. A. apeliacinį skundą atmesti.... 23. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimą palikti nepakeistą.... 24. Priteisti ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ (į. k. 125596783) iš...