Byla A-502-1542-14

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pirkliai“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, A. S., J. T., R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Lakis ir ko“, uždarajai akcinei bendrovei „Elektromarktas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kuršių kaimas“, M. Ž., G. K., E. S., A. V., V. Š., R. Š., R. Š., A. N., D. N., D. R., L. V., A. V., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „JU2“, S. B., E. B., R. J., E. J., D. S., R. P., V. I., I. M., V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Eidvaras“, uždarajai akcinei bendrovei „Sabonio klubas ir partneriai“, akcinei bendrovei „Baltic Research“, uždarajai akcinei bendrovei „Kuršasta“, uždarajai akcinei bendrovei „Erstuva“, akcinei bendrovei SEB bankui, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, akcinei bendrovei bankui „Swedbank“, Danske Bank A/S Lietuvos filialui, A. K., L. P., uždarajai akcinei bendrovei „Agmedas“, G. Č., P. K., A. P., R. D., Ž. Ž., J. S., uždarajai akcinei bendrovei „Vilgersta“, J. T. R., D. P., uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų ikoda“, L. U., V. N., O. K. (O. K.), V. Š., M. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Eugvilsta“, I. S., uždarajai akcinei bendrovei „Gondalga“, J. S. (J. S.), uždarajai akcinei bendrovei „Kesvalda“, individualiai įmonei „Gustina“, V. D., D. N., A. B., D. A., A. Š., A. B., R. K., T. A., L. N., M. N., A. R., M. B., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno šilas“, M. Č., R. Ž., K. Ž., A. Č., J. V. K., A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Diduva“, D. V., G. S., A. M., R. P., M. M., J. N., D. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Baltchem“, uždarajai akcinei bendrovei „Valbis“, I. K., N. P., R. K., R. B., R. B., S. B., M. Č., M. Č., V. R., A. R., uždarajai akcinei bendrovei „Stabili kryptis“, G. K., J. M., R. S., A. B., V. S., uždarajai akcinei bendrovei „Gverdita“, R. R., uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kryptis“, R. B., J. F., V. M., M. K., R. K., G. M., M. Š., R. Š., A. A. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Nitė“, uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“, J. S., uždarajai akcinei bendrovei „Palangos ūkis“, A. V., D. B., J. V., A. R., V. R., uždarajai akcinei bendrovei „Pilkoji kopa“, uždarajai akcinei bendrovei „Ikfa“, V. A., A. V., A. A., K. R., K. B., uždarajai akcinei bendrovei „Stenlita“, V. A., A. Š., R. R., S. G., T. V., M. R., S. M., uždarajai akcinei bendrovei „KG Constructions“, D. K., B. V., M. V., uždarajai akcinei bendrovei „Kaunesta“, L. P., D. J., A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gaeta“, J. V., uždarajai akcinei bendrovei „Disco ball“, V. L., O. J. (O. J.), A. M., V. D., uždarajai akcinei bendrovei „Santjurina“, V. P. (V. P.), A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Dakia“, Š. S., N. T. G. S., L. M., uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“, J. O. (J. O.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

51) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 254 „Dėl Šventosios gyvenvietės pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas detalusis planas sklypui Nr. 7 (toliau – ir Sprendimas Nr. 254);

62) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. lapkričio 15 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio pastatų, vandens sveikatingumo centro, viešbučio, barų, restoranų, ( - ), Palangoje, statybai (toliau – ir Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241);

73) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. sausio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. 5 viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ (9 pastatai) statybai (toliau – ir Statybos leidimas Nr. 5) ir 2006 m. balandžio 27 d. statybos leidimą Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ statybai (9 pastatai) (toliau – ir Statybos leidimas Nr. 5/1);

84) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 13.6-4457 (toliau – ir Įsakymas Nr. 13.6-4457), 3.1.1 punktą, kuriuo N. A. M. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje, šiam žemės sklypui nustatytas architektūrinis urbanistinis apribojimas – statinių aukštis iki 30 m iki stogo kraigo, iki 9 aukštų;

95) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. A1-4.1-800 (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-4.1-800) 4 punktą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, dydis, ribos bei apribojimai žemės sklype, esančiame ( - ), Palanga;

106) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. 180 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ (9 pastatai) naujai statybai (projekto korektūrai) (toliau – ir Statybos leidimas Nr. 180) ir 2009 m. kovo 9 d. išduotą statybos leidimą Nr. 43 poilsio apartamentų komplekso „Elija (9 pastatai) naujai statybai (toliau – ir Statybos leidimas Nr. 43) techninio projekto korektūrai dalijant į atskirus statybos etapus;

117) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-33-100708-00108 (Nr. 116) (toliau – ir Statybos leidimas Nr. LNS-33-100708-00108) bei 2010 m. liepos 30 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-33-100730-00130 (Nr. 137) (toliau – ir Statybos leidimas Nr. LNS-33-100730-00130);

128) panaikinti komisijos, paskirtos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010 m. lapkričio 3 d. potvarkiu Nr. P3-4341, 2011 m. sausio 26 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. PTN-30-110126-00001;

139) leisti statytojui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltijos pirkliai“ per trejų metų terminą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį perstatyti ar pertvarkyti statinius ar jų dalį, o šių veiksmų neatlikus, įpareigoti išardyti statinius, paliekant teritorijų planavimo dokumentuose leistiną aukštį.

14Pareiškėjas paaiškino, kad nustatė, jog valstybės institucijų priimti aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl kyla viešasis interesas šiuos pažeidimus pašalinti. 2008 m. kovo 3 d. jis gavo Inspekcijos 2008 m. vasario 28 d. raštu Nr. 6-163 duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus priimant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 254, kuriuo patvirtintas Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės, Palangoje) detalusis planas (toliau – detalusis planas), dalyje dėl žemės sklypo Nr. 7, adresu ( - ), Palanga, kuriuos įvertinęs nusprendė ginti viešąjį interesą. Detaliojo plano sprendiniais suformuotame žemės sklype Nr. 7 numatyta: sklypo plotas 129 759 m2, sklypo naudojimo būdas (pobūdis) – komercinė teritorija (K1, K3, K4), užstatymo tankumo koeficientas – 0,35 (statiniais užstatyto ploto santykis su viso sklypo plotu), statinių aukštis – iki 9A, iki 30 m; siūloma statyti sporto ir pramogų kompleksus, atvirus ir uždarus baseinus, viešbučius, restoranų parduotuves ir informacinį centrą. Planuojamoje teritorijoje galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523 patvirtintas Palangos miesto generalinis planas (toliau – ir Generalinis planas). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 9 straipsnio 2 dalį, bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ir naudotojams, o pagal 26 straipsnio 3 dalį, detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Generalinio plano pagrindiniuose teiginiuose įtvirtinti architektūrinės kompozicijos principai: 1. Pastatai negali dominuoti prieš pagrindinius pajūrio landšafto komponentus – jūrų, pliažą, kopas, miškus ir miškus-parkus; 2. Pastatų aukštingumas kurortiniame komplekse turi priklausyti ne tik nuo funkcinės paskirties, sezoniškumo, bet pirmiausia, nuo jo santykio su jūra ir supančiais pastatais. Generalinio plano tekstinės dalies pagrindinio aiškinamojo rašto V dalies 1 skyriuje „Kurorte architektūrinės erdvinės kompozicijos principai“ taip pat nurodyta, jog vienas iš pagrindinių architektūrinės erdvinės kompozicijos principų yra „pagrindiniai pajūrio landšafto komponentai – jūra, pliažas, kopos, miškai ir miškai-parkai negali būti užgožiami pastatais“. Generalinio plano tekstiniuose sprendiniuose reglamentuotos daugiaaukštės ir mažaaukštės gyvenamosios statybos teritorijos. Gyvenama statyba tekstiniuose sprendiniuose nurodoma 1-2 aukštų, 3 aukštų bei 4-5 aukštų. Detaliajame plane sklype Nr. 7 numatytas stalinių aukštis iki 7 aukštų, iki 22 m bei 9 aukštų, iki 30 m. Šie detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Generalinio plano sprendiniams, numatantiems statinių aukštį iki 5 aukštų, Sprendimo Nr. 254 dalis dėl sklypo Nr. 7 neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.2 punkto ir minėtų Generalinio plano reikalavimų.

15Detaliojo plano pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracija 2005 m. lapkričio 15 d. patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai statybai. Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 išduotas asmeniui (R. Š.), kuris nėra statytojas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 20 straipsnio 1 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“) 10 punktą. 2005 m. rugpjūčio 22 d. prašymuose projektavimo sąlygoms gauti Nr. (18.9)-1062 ir (18.9)-1063 nurodyti skirtingi objektų pavadinimai: prašyme projektavimo sąlygoms gauti nurodyta viešbučių apartamentų kompleksas su komercinėmis patalpomis „Elija“, o prašyme inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninėms sąlygoms gauti – kompleksas „Elija“, apartamentai poilsiui, vandens sveikatingumo centras, barai, restoranai, vilos ir viešbučiai. Projektavimo sąlygų sąvadas išduotas pagal šias projektavimo sąlygas, pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 punktą ir STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 5.2 ir 5.1 punktų nuostatas. Be to, statinio projektavimo sąlygas parengė ne visi subjektai, kurie teisės aktais nustatyta tvarka privalo šias sąlygas pateikti, todėl buvo pažeistos ir STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.3 ir 49 punktų nuostatos, t. y. paraiška išduoti statybos projektavimo sąlygas nepateikta Kultūros paveldo departamento Klaipėdos apygardai, nors žemės sklypo nuosavybės dokumentuose nurodyta, kad viena iš specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos.

16Ginčijamo detaliojo plano pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracija, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, išdavė Statybos leidimą Nr. 5 viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ (9 pastatai) statybai ir Statybos leidimą Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ statybai (9 pastatai). Techninis projektas parengtas ypatingo statinio statybai, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“) 7.1 punktą projektuojant ypatingus statinius yra privaloma statinio statybos techninio projekto bendroji ekspertizė. Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2005 m. gruodžio 21 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo išdavimo bendroji techninio projekto ekspertizės teigiama išvada nebuvo pateikta, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 ir 9 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 19 punktą.

17Pareiškėjas nurodė, kad pagal patvirtinto Šventosios gyvenvietės pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) detaliojo plano sprendinius sklype Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje buvo numatyta statyti pramogų kompleksą ir vieną 9 aukštų viešbutį, bet techninio projekto sprendiniuose šiose vietose numatyta statyti 6, 7, 8 aukštų viešbučių apartamentų kompleksą su komercinėmis patalpomis – blokuotų pastatų grupe (9 pastatai), taip pat techniniame projekte numatytas aukščiausio statinio, suprojektuoto prie ašių Y12 ir X4 susikirtimo aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki statinio konstrukcijų aukščiausio taško yra 31,7 m (+28,10 m aukščiausiame taške, žemiausiame – 3,60 m.). Šie techninio projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano sprendinių ir Projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 4.1.2 punkto reikalavimų, todėl esant tokiems pažeidimams Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2005 m. gruodžio 21 d. išvada, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, ir rekomendacija išduoti statybos leidimą yra neteisėta. Atitinkamai turi būti panaikinti detaliojo plano pagrindu išduoti Statybos leidimai Nr. 180, 43, LNS-33-100708-00108 bei 2011 m. sausio 26 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. PTN-30-110126-00001.

18Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 136-4457 3.1.1 punktas, kuriuo N. A. M. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, šiam žemės sklypui nustatytas architektūrinis urbanistinis apribojimas – statinių aukštis iki 30 m iki stogo kraigo, iki 9 aukštų, bei Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. A1-4.1-800 4.4.1 punktas, kuriuo nurodyti architektūriniai – urbanistiniai apribojimai, numatantys statinių aukštį iki 30 m iki stogo kraigo, iki 9 aukštų sklype Nr. 7, prieštarauja Generalinio plano pagrindinio brėžinio, Pagrindinių teiginių, Pagrindinio aiškinamojo rašto IV dalies 11 skyriaus „Pagrindiniai techno-ekonominiai rodikliai“, V dalies 1 skyriaus „Kurorto architektūrinės erdvinės kompozicijos principai“ reikalavimams, todėl turi būti panaikinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniuose nagrinėjamoje teritorijoje numatoma iki 4 ir iki 5 aukštų pastatų statyba. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu ginčo teritorijos režimą reglamentuojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose numatomas atitinkamas aukštingumas, kurį detaliojo plano realizuoti sprendiniai pažeidžia, tikslinga leisti pastatų statytojui UAB „Baltijos pirkliai“ per nustatytą terminą pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinius, o šių veiksmų neatlikus, taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę.

19Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

20Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tuo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 12 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, Generaliniame plane pažymėta kaip sanatorijos, ligoninės, gydyklos, poilsio namai, veikiantys ištisus metus. Komercinių teritorijų užstatymo Generalinio plano sprendiniai nereglamentuoja. Pagal STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.2 punktą, statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui pateikia žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, todėl Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 išduotas asmeniui, nuosavybės teise valdžiusiam žemės sklypą Nr. 7, o pasikeitus savininkui, sąvade pakeisti tik statytojo rekvizitai. Atsakovai pažymėjo, jog 2005 m. rugpjūčio 22 d. prašymas Nr. (18.9)-1063 inžinerinių tinklų ir susisiekimo techninėms sąlygoms gauti apėmė visą žemės sklypą Nr. 7, o 2005 m. rugpjūčio 22 d. prašymas Nr. (18.9)-1062 tik viešbučių apartamentų kompleksą su komercinėmis patalpomis „Elija“. Įvertinus abu prašymus išduotas projektavimo sąlygų sąvadas viešbučių apartamentų kompleksui su komercinėmis patalpomis „Elija“ viešiems sklype numatomiems statyti objektams. Statiniai nepatenka į kultūros vertybės teritoriją ir nedaro jai jokios neigiamos įtakos bei neužgožia landšafto komponentų – jūros, miško, pliažo. Statybos leidimas Nr. 5 išduotas atlikus statinio techninio projekto bendrąją ekspertizę ir Nuolatinei statybos komisijai priėmus galutinį sprendimą.

21Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodė, jog Inspekcijos argumentai dėl teisės aktų pažeidimų buvo išdėstyti Klaipėdos apygardos prokuratūrai adresuotuose raštuose 2008 m. vasario 28 d. Nr. 6-163, 2008 m. balandžio 4 d. Nr. 6-873, 2008 m. gegužės 29 d. Nr. 6-1.10-1656.

22Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš dalies sutiko su pareiškėjo prašymu.

23Atsiliepime pažymėjo, kad reikalavimas panaikinti dalį Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimo Nr. 254, kuriuo patvirtintas ginčijamas detalusis planas sklypui Nr. 7, bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. A1-4.1-800 4 punktą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, dydis bei apribojimai, turėtų būti tenkinamas tik ta apimtimi, kiek yra susijęs su detaliojo plano sprendiniais bei įsakymo 4.4 punktu, nustatančiais žemės sklypo architektūrinius – urbanistinius apribojimus.

24Atsakovas restruktūrizuojama UAB „Baltijos pirkliai“ prieštaravo pareiškėjo prašymo tenkinimui.

25Atsiliepime paaiškino, kad detaliojo plano sprendiniai žemės sklype Nr. 7 neprieštarauja Generalinio plano sprendiniams, nes juo reglamentuotas daugiaaukštės ir mažaaukštės gyvenamosios statybos aukštingumas, tuo tarpu ginčo žemės sklypas yra komercinės paskirties ir jame vykdomos komercinio poilsio patalpų komplekso statybos. Komercinių teritorijų užstatymo Generalinis planas nereglamentuoja. Pagrindinis statinių aukštingumą lemiantis kriterijus yra tai, jog planuojamoje teritorijoje yra sporto pramogų ir baseino kompleksas, o tokiems statiniams technologiškai būtinas aukštis iki 30 m. Pareiškėjo teiginiai, kad statiniai užgožia jūrą, pliažą, mišką ar parkus, nepagrįsti įrodymais ir Generaliniame plane neapibrėžta, kokiu būdu ar kriterijais turėtų būti matuojamas landšafto komponentų ir pastatų santykis. Vandens pramogų parko projektavimas ir statyba yra numatyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 34 patvirtintame Palangos miesto plėtros iki 2015 metų strateginiame plane. UAB „Baltijos pirkliai“ atkreipė dėmesį į tai, kad Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 išduotas žemės sklypo savininkei R. Š., kuri turėjo sklypo užstatymo teisę. Užstatymo reikalavimai nustatomi sklypui, o ne savininkui, todėl pasikeitus savininkui, teisės aktai nereikalauja iš naujo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja sąvokas „projektavimo sąlygų sąvadas“ ir „techninės sąlygos“. Šiuo atveju skirtinguose prašymuose buvo nurodyti skirtingi objektai, tačiau 2005 m. rugpjūčio 22 d. prašymas Nr. (18.9)-1063 inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninėms sąlygoms gauti apima visą žemės sklypą Nr. 7, o 2005 m. rugpjūčio 22 d. prašymas Nr. (18.9)-1062 pateiktas viešbučių apartamentų komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ projektavimo sąlygoms gauti. Aplinkybė, jog Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 viešbučių apartamentų kompleksui su komercinėmis patalpomis „Elija“, į jį įrašant inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninės sąlygas, nėra pažeidimas. Atsakovas pabrėžė, jog tik pietvakarinė sklypo Nr. 7 dalis patenka į kultūros vertybių apsaugos teritoriją ir detaliojo plano projektas buvo suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Prieš rengiant detalųjį planą nustatyta, kad informacijos apie vietovėje esančias istorines, archeologines ar kultūrines vertybes nėra, atlikti žvalgomieji tyrinėjimai taip pat patvirtina, jog Statybos leidimai Nr. 5 ir 5/1 išduoti teisėtai, atlikus ypatingo statinio bendrąją techninio projekto ekspertizę ir jos aktą apsvarsčius Nuolatinėje statybos komisijoje. Tai, kad ekspertizės aktas Nuolatinei statybos komisijai pateiktas ne svarstymo pradžios dieną 2005 m. gruodžio 21 d., o 2005 m. gruodžio 29 d., nesudaro pagrindo naikinti Statybos leidimą Nr. 5. Detaliojo plano sprendiniuose sklype Nr. 7 nėra nustatyta statybos linija (su kuria turi sutapti pastato gatvės fasado projekcija), o tik statybos riba (linija, už negalima statyba) ir galima užstatymo teritorija (statybos vieta), todėl pastatų vietos gali būti tikslinamos techniniame projekte detaliajame plane numatyto galimo užstatymo ir statybos ribose. Pareiškėjas neteisingai skaičiuoja statinių aukštį. Pagal techninio projekto duomenis aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki pirmo aukšto grindų yra 1,80 m, o aukščiausio pastato +27,70 m, todėl viso suprojektuoto pastato aukštis yra 29,50 m, o ne 31,7 m, kaip nepagrįstai nurodo pareiškėjas, nes skaičiuojant žemės sklypo paviršiaus vidutinę altitudę būtina įvertinti sklypo paviršių prie visų pastatų, o ne prie vieno iš korpusų.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kuršasta“ prašė pareiškėjo skundą atmesti.

27Atsiliepime nurodė, kad statiniai neužgožia pajūrio landšafto, priešingai, jie pastatyti toliau nuo gyvenvietės ir yra modernūs, atitinka Europos Sąjungos standartus. Statant „Elijos“ kompleksą UAB „Kuršasta“ dirbo kaip subrangovas, tačiau galutinio atsiskaitymo negavo, todėl nuosavybės teise buvo perduotos patalpos komplekse. Patenkinus prokuroro reikalavimus viešasis interesas bus ne tik neapgintas, bet ir pažeistas, nes valstybei kils pareiga atlyginti turtinę žalą sąžiningiems patalpų komplekse „Elija“ įgijėjams.

28Tretieji suinteresuoti asmenys R. B., M. Č., M. Č., S. M. prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

29Atsiliepimuose paaiškino, kad yra sąžiningi turto įgijėjai. Patenkinus prokuroro reikalavimus dėl padarinių pašalinimo jie nebegalės naudotis savo turtu, todėl valstybei kils prievolė atlyginti padarytą turtinę žalą.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nesutiko su pareiškėjo prašymu.

31Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, nepaaiškino, kurios imperatyvios teisės aktų nuostatos yra pažeistos, kuo konkrečiai pasireiškia pažeidimai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimai yra esminiai, nedetalizavo, kokį konkretų viešą interesą gina ir kuo jis prioritetinis kitų interesų atžvilgiu.

32Tretieji suinteresuoti asmenys AB SEB bankas ir Danske Bank AS Lietuvos filialas prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

33Atsiliepimuose pažymėjo, kad priimdami sprendimus kredituoti asmenis, įsigyjančius patalpas komplekse „Elija“, rėmėsi vieša informacija apie priimtus ir galiojančius Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimus, išduotus projektavimo sąlygų sąvadus ir statybos leidimus. Teigė, jog turėjo pagrindą tikėtis, kad kreditus gavę ir į statybas investavę asmenys galės tinkamai įvykdyti savo prievoles bankui, jų įvykdymo užtikrinimui įkeitė bankui žemės sklypus ir patalpas. Bankas yra sąžininga sandorio, kurį patvirtino notarai ir teismų hipotekos skyriai, šalis.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lakis ir ko“ atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

35II.

36Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Palangos savivaldybės administracijos 2005 m. rugsėjo 12 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 210 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai, 2005 m. spalio 12 d. išduotą statybos leidimą Nr. 187 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai, 2006 m. gruodžio 6 d. išduotą statybos leidimą Nr. 293/1 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai (2 blokai-13-os ir 4-erių viešbučių pastatų blokai) ir 2008 m. sausio 14 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 4 nutraukė pareiškėjui atsisakius prašymo (skundo), o kitoje dalyje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atmetė.

37Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-173/2013 pareiškėjui buvo atnaujintas prašymo padavimo administraciniam teismui terminas, o dėl reikalavimų panaikinti Statybos leidimą Nr. 180, 43, LNS-33-100708-00108 ir LNS-33-100730-00130, 2011 m. sausio 26 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. PTN-30-110126-00001 konstatuota, jog prokuroras prašymą teismui padavė nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino.

38Nustatė, kad šiuo metu kai kurie detaliojo plano sprendiniai yra realizuoti. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (nagrinėjamoje byloje aktuali 2004 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) 9 straipsnio 2 dalį, bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ir naudotojams, o pagal 26 straipsnio 3 dalį, detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Generalinio plano pagrindiniuose teiginiuose nurodyta, jog teritorijoje vystoma giluminė-lizdinė planavimo koncepcija, reiškianti, kad kurortas pajūrio ruože vystomas atskirais poilsio kompleksais, bei siekiama išsaugoti bei toliau ryškinti savitus pajūrio kurortų išplanavimo ir užstatymo bruožus, siekiant gamtinės aplinkos bei urbanistinės veiklos harmoningos sąveikos. Tai reiškia, jog planuojamoje teritorijoje nauja statyba yra leidžiama. Generalinio plano pagrindiniame aiškinamajame rašte reglamentuotas naujos gyvenamosios statybos aukštingumas: 1-2 aukštų ir 3-5 aukštų, kuriuo prašymą iš esmės ir grindžia prokuroras. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypo ( - ), Palanga, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Inspekcijos 2008 m. vasario 28 d. rašte Nr. 6-163 nurodyta, jog planuojamoje teritorijoje formuojamų žemės sklypų Nr. 1-9 numatytas žemės naudojimo būdas – komercinė teritorija – neprieštarauja Palangos kurorto generalinio plano pagrindiniame brėžinyje šiuose žemės sklypuose numatytai sanatorijų, ligoninių, gydyklų, poilsio namų, veikiančių ištisus metus, teritorijai. Rašte taip pat nurodyta, jog sklypo Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje komercinis žemės naudojimo būdas Generaliniu planu nenustatytas, ši sklypo dalis Generalinio plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta pilka spalva, reiškiančia asfaltuotas gatves ir parkingus, bei šviesiai žalsva spalva, kuri Generaliniame plane sutartiniais ženklais nepaaiškinta. Inspekcijos 2008 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 6-873 nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad Generalinio plano sprendiniais sklypo Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje žemės naudojimo būdas arba nereglamentuojamas, arba numatytos asfaltuotos gatvės ir parkingai, ginčijamo detaliojo plano sprendinius, kuriais sklypo Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje numatytas žemės naudojimo būdas – komercinė teritorija, laikyti prieštaraujančiais Generaliniam planui nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad suplanuotai komercinės paskirties teritorijai netaikytini Generalinio plano sprendiniai, kuriais reglamentuotas statinių aukštis gyvenamosios paskirties teritorijose, todėl pareiškėjo argumentas dėl šių nuostatų taikymo ginčo teritorijai atmestas. Iš Generalinio plano nuostatų matyti, jog konkretus ne gyvenamosios paskirties teritorijose naujų statinių (pastatų) aukštis nėra reglamentuotas. Pagrindinis aukštingumo reikalavimas – pastatai (statiniai) neturi užgožti jūros, pliažo, miškų ir parkų. Teismas sutiko su trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentais, jog pareiškėjo prašyme nenurodyta, ką konkrečiai pažeidžia ginčijami teisės aktai, kaip tie pažeidimai pasireiškia, koks žalos pobūdis ir mastas. Nustatyta, kad statiniai, dėl kurių aukščio kilo ginčas, yra nutolę nuo jūros, kopų, pliažo per visą Šventosios gyvenvietę, todėl nėra pagrindo teigti, jog jūra, pliažas, kopos, miškai užgožiami pastatais. Detaliojo plano patvirtinimo metu pastatai buvo planuojami statyti ne valstybės saugomoje teritorijoje, o ir dabartiniu metu šioje teritorijoje statyba leidžiama. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 254 patvirtinto detaliojo plano dalies dėl sklypo Nr. 7 sprendiniai prieštarauja Generalinio plano sprendiniams, o tuo pačiu ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies, Aprašo 8.2 punkto nuostatoms. Teismo vertinimu, viešo intereso pažeidimas, kuriuo remdamasis reikalavimus reiškia pareiškėjas, neegzistuoja. Tokią išvadą patvirtina ir paties pareiškėjo formuluojamas reikalavimas „įpareigoti statytoją UAB „Baltijos pirkliai“ per trejų metų terminą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal jį perstatyti ar pertvarkyti statinius ar jų dalį, o šių veiksmų neatlikus, išardyti statinius, paliekant teritorijų planavimo dokumentuose leistiną aukštį“. Pareiškėjas faktinę situaciją suvokdamas kaip galimą pažeidimą, vertina tik kaip formalų, o ne esminį, darantį įtaką visuomenei, aplinkai, pajūrio landšaftui. Pareiškėjas siūlo pertvarkyti statinius pagal, jo teigimu, leistiną aukštį, tačiau tokio reikalavimo nepagrindžia įrodymais ir argumentais, nenurodo, ar nepažeidžiant statinio konstrukcijų, techniškai įmanoma tai padaryti. Taigi pareiškėjas ne tik nepagrindė viešo intereso buvimo, bet ir neįrodė, kad būtent jo siūlomu būdu šis interesas gali būti apgintas.

39Reikalavimą pertvarkyti statinius pareiškėjas taip pat kildina iš Bendrojo plano sprendinių, kuriais nagrinėjamoje teritorijoje numatoma iki 4 ir iki 5 aukštų naujų pastatų statyba. Tokie argumentai pripažinti visiškai nepagrįstais. Kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šiuo atveju įvertinant tai, kad Generalinio plano sprendiniais konkrečiai nereglamentavus ginčo teritorijoje leistinų statyti pastatų aukščio, statytojas, gavęs statybos leidimus statyti pastatus iki 9 aukštų, 30 metrų, įgijo teisėtą lūkestį ir pagrindą tikėtis, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju – 2008 m. gruodžio 30 d. patvirtinus Bendrąjį planą, jo sprendiniai, nustatantys kitokį galimų statyti statinių aukštingumą, nebus taikomi jau pradėtiems statyti ar pastatytiems statiniams. Tokia statytojo UAB „Baltijos pirkliai“ teisė sietina su jo nuosavybės teise, nes bylos duomenys įrodo, kad gavęs leidimą statyti, atsakovas atliko investicijas ir sukūrė nuosavybės teisės objektą. Minėtos teisės turtiniai aspektai turi būti ginami ir pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, o nagrinėjamu atveju prašymo apginti viešąjį interesą tenkinimas, jeigu tam būtų teisinis pagrindas, neišvengiamai susijęs ne tik su UAB „Baltijos pirkliai“, bet ir su galimu sąžiningų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų pažeidimu, kurie įsigiję patalpas ginčo statiniuose ir suteikę kreditus joms statyti bei pirkti. Teisinę situaciją pasekmių prasme – galimą sąžiningų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų pažeidimą dideliu mastu sukėlė komisijos, paskirtos Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010 m. lapkričio 3 d. potvarkiu Nr. P3-4341, 2011 m. sausio 26 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. PTN-30-110126-00001, kurio pagrindu statiniai ir juose esančios patalpos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir parduotos sąžiningiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama konstitucinė privačios nuosavybės teisės apsaugos svarba. Privačios nuosavybės apsauga įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, tad aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje nagrinėjami nuosavybės teisių ribojimo klausimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013 pažymėta, jog nuosavybės teisių ribojimas yra išimtis iš bendro nuosavybės neliečiamumo principo, o išimtys turi būti aiškinamos siaurai. Iš trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko argumentų matyti, jog UAB „Baltijos pirkliai“ suteiktas kreditas komplekso „Elija“ statybai ir prievolės įvykdymui įkeistas ginčo nekilnojamasis turtas. Įvertinus faktą, jog pastatų statyba buvo vykdoma turint galiojančius statybos leidimus, kitus reikalingus ir galiojančius statybos ir teritorijų planavimo dokumentus, nei bankas, nei kiti tretieji suinteresuoti asmenys, įsigiję patalpas komplekse „Elija“, neturėjo pagrindo abejoti statybų teisėtumu, todėl bankas, kredituodamas UAB „Baltijos pirkliai“ vykdomas statybas, o asmenys, pirkdami patalpas, veikė apdairiai ir sąžiningai. Dėl to trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai dėl galimo teismo sprendimo neturi nukentėti. Bylos aplinkybių kontekste tikėtina, kad patenkinus pareiškėjo prašymą, galimai kreiptųsi dėl žalos iš valstybės biudžeto atlyginimo ne tik bankas, bet ir kiti asmenys, o valstybė patirtų neapibrėžto dydžio nuostolius, kurie būtų kompensuojami biudžeto, sudaryto iš surinktų mokesčių, lėšų. Tokią teismo išvadą pagrindžia trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstyta pozicija. Viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Apibendrinant išdėstytus argumentus padaryta išvada, jog pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti ir neadekvatūs.

40Teismas nurodė, jog aptartais motyvais nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad neteisėti ir detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui priimti teisės aktai: Įsakymo Nr. 13.6-4457 3.1.1 punktas, kuriuo N. A. M. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, šiam žemės sklypui nustatytas architektūrinis urbanistinis apribojimas – statinių aukštis iki 30 m iki stogo kraigo, iki 9 aukštų; Įsakymo Nr. A1-4.1-800 4 punktas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, dydis, ribos bei apribojimai; Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241; Statybos leidimai Nr. 5, 5/1, 180, 43; Palangos savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 8 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-33-100708-00108 (Nr. 116), Statybos leidimas Nr. LNS-33-100730-00130; 2011 m. sausio 26 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. PTN-30-110126-00001. Taip pat atmesti pareiškėjo argumentai, kad Palangos savivaldybės administracija 2005 m. lapkričio 15 d. patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai statybai pažeisdama kitų teisės aktų reikalavimus. Statybos įstatymo (nuo 2005 m. balandžio 2 d. iki 2006 m. sausio 4 d. galiojusi redakcija) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateikia statytojas (užsakovas). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki 2006 m. sausio 27 d.) 10 punkte. Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje apibrėžta statytojo (užsakovo) sąvoka – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Pagal teisinį reguliavimą statytojas nebūtinai yra tas asmuo, kuris pats fiziškai atlieka statybos darbus. Statytojo (užsakovo) 2005 m. rugpjūčio 22 d. prašymuose Nr. (18.9)-1063 ir (18.9)-1062 nurodyti skirtingi objektai, t. y. prašyme Nr. (18.9)-1063 inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninėms sąlygoms gauti žemės sklype Nr. 7, o prašyme Nr. (18.9)-1062 viešbučių apartamentų komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ projektavimo sąlygoms gauti. Tai, jog Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 viešbučių apartamentų kompleksui su komercinėmis patalpomis „Elija“ su inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninėmis sąlygomis, teismo įsitikinimu, nėra pažeidimas ir atitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog projektavimo sąlygos (tame tarpe ir inžinerinių tinklų) įrašomos į projektavimo sąlygų sąvadą. Pareiškėjo argumentą, jog Statybos leidimai 5 ir 5/1 išduoti neteisėtai, nes neatlikta ypatingo statinio bendroji techninio projekto ekspertizė, paneigia byloje esantis 2005 m. gruodžio 29 d. bendrosios ekspertizės aktas Nr. 294/1-05, kuriuo rekomenduojama tvirtinti viešbučių apartamento komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ techninį projektą.

41Aplinkybę, kad žemės sklypas ( - ), Palanga, patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jai nustatyta apsaugos zona, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad įrašas galioja nuo 2004 m. gruodžio 22 d., t. y. tvirtinant ginčijamą detalųjį planą sklypas nekilnojamųjų kultūros vertybių statuso neturėjo. Pagal STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.3 punktą, paraiška statinio projektavimo sąlygoms pateikiama už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti). Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų ir statinio, statomo šios vertybės teritorijoje, projektavimo sąlygose nurodoma, kokiu nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentu (laikinu reglamentu) bei projektiniais pasiūlymais, kuriems pritarė už kultūros vertybių apsaugą atsakinga institucija, vadovautis (49 p.). Nors už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakinga institucija projektavimo sąlygų nepateikė, nagrinėjamu atveju, tai nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti visą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241. Sklype atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus pirmajame etape konstatuota, jog žvalgytame sklype gali būti atliekama bet kokia ūkinė veikla, netaikant jokių paminklosauginių apribojimų, antrajame etape nustatyta, jog kultūrinis sluoksnis galėtų būti išlikęs pietrytiniame žvalgytos teritorijos kampe maždaug 160 m2 plote, trečiajame etape fiksuota, jog archeologinis paveldas išlikęs 9 300 m2 teritorijoje, kurios 2 000 m2 ištyrinėta, o likusioje sklypo dalyje archeologinio paveldo nėra, ūkinės veiklos apribojimai nereikalingi. Teismas pažymėjo, kad komisijos, kuri statinius pripažino tinkamais naudoti 2011 m. sausio 26 d. aktu Nr. PTN-30-110126-00001, sudėtyje dalyvavo ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas, kuris jokių pastabų nepateikė.

42III.

43Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kurioje jo prašymas atmestas, ir prašymą tenkinti.

44Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Generalinio plano tekstiniuose sprendiniuose (IV dalies 11 skyriaus „Pagrindiniai techno-ekonominiai rodikliai“) yra reglamentuotos daugiaaukštės ir mažaaukštės gyvenamos statybos ir nustatytas maksimalus leistinas aukštingumas iki 5 aukštų, kuris taikytinas visų paskirčių objektams.
  2. Bendrojo plano sprendiniuose tekstinės dalies aiškinamojo rašto 4.6 punkte „Aukštybinių pastatų statybos nuostatos“ nurodoma, jog Palangos miesto generalinio plano sprendiniai nenumatė daugiaaukščių pastatų, didesnių nei 5 aukštai, statybos Senosios Palangos ir Šventosios kurortiniuose rajonuose. Vertinant išskirtines Palangos miesto urbanistinio audinio savybes ir miesto savitumą, parengti Bendrojo plano sprendiniai ir toliau nuosekliai nenumato aukštybinių pastatų galimybių visoje savivaldybės teritorijoje. Tai rodo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba suvokė ir vertino Generalinio plano sprendinius taip, kaip yra nurodyta prokuroro prašyme, tačiau nepaisant to, priėmė ginčijamą sprendimą patvirtinti detalųjį planą su jame esančių sprendinių prieštaravimu Generaliniam planui.
  3. Nesutiktina su Inspekcijos 2008 m. vasario 28 d. rašte Nr. 6-163 išdėstyta pozicija, jog Generalinio plano sprendiniais sklypo Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje žemės naudojimo būdas arba nereglamentuojamas arba numatytos asfaltuotos gatvės ir parkingai. Ginčo teritorija Generaliniame plane pagal sutartinius ženklus nurodyta kaip „sanatorijos, ligoninės, gydyklos, poilsio namai, veikiantys ištisus metus“, su tuo vėliau sutiko ir Inspekcija, pati pasikreipusi į Generalinio plano rengėją ir gavusi sutartinių ženklų paaiškinimą.
  4. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kuo remiantis nustatyta, kad statiniai, dėl kurių kilo ginčas, yra nutolę nuo jūros, kopų, pliažo per visą Šventosios gyvenvietę. Iš byloje esančių dokumentų ir www.maps.lt internetinės prieigos matyti, jog ginčo objektai nutolę nuo jūros 400 metrų atstumu, miškų, miškų-parkų dar arčiau ir pagal savo buvimo vietą nėra tokiu atstumu, kaip beje ir visa Šventosios gyvenvietė, jog būtų galima teigti, jog nėra gamtoje ir nereikia siekti gamtinės aplinkos bei urbanistinės veiklos harmoningos sąveikos.
  5. Pagrindinis prokuroro reikalavimas yra panaikinti Sprendimo Nr. 254 dalį, kuria patvirtintas detalusis sklypui Nr. 7 ir iš jo kylantys kiti reikalavimai. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, ką nurodė ir UAB „Baltijos pirkliai“ bei V. Š., jog detaliojo plano sprendiniai, numatantys aukščius iki 30 bei 20 metrų, realizuoti ne visi. Ginčijamo detaliojo plano pagrindu numatoma statyti vandens parką su atrakcionais bei muziejų, konferencijų sales, numatant aukštingumą, viršijantį leistinus 5 aukštus. Dėl šių priežasčių teismo argumentas, akcentuojantis pareiškėjo pasirinkimą, kokiu būdu šalinti statybos padarinius, ir nevertinant būtinybės užkirsti galimybę atsirasti naujiems statiniams, pažeidžiant teisės aktus, yra nepagrįstas.
  6. Paskutinysis prašymo reikalavimas suformuluotas vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis ir atitinka teismų praktiką bylose, kuriose sprendžiama dėl statybos padarinių šalinimo ir viešojo intereso gynimo. Įvertinant šiuolaikines technologijas ir esančias technines galimybes statybų srityje, teigtina, jog yra įmanomi rekonstrukciniai veiksmai keičiant statinio parametrus ir nepažeidžiant jo konstrukcijų.
  7. Tvirtinant detalųjį planą ginčo žemės sklypas Kultūros vertybių apsaugos departamento 2003 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. J-114 jau buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją. Tai yra svarbu ir kalbant apie viešąjį interesą nagrinėjamoje byloje.
  8. Aplinkybės, jog sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, yra Palangos kurorto Šventosios kurortiniame rajone, unikalioje gamtinėje aplinkoje, pagrindžia galimybę ir būtinybę ginčo teritoriją laikyti vertinga vietove. Be to, prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis.
  9. Pareiškėjui kreipiantis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą 2008 m. birželio 2 d. prašymu Nr. 10.6-6 žemės sklype Nr. 7 pastatus nuosavybės teise turėjo 20 asmenų, iš kurių 18 nuosavybės teise turėjo pastatus poilsio apartamentus dviejų aukštų unikalus Nr. ( - ), dėl kurių vėliau atsisakyta reikalavimų. Ginčo objektuose nuosavybės teises turėjo tik UAB „Baltijos pirkliai“ bei V. Š.. Šios aplinkybės rodo, jog kreipiantis į teismą nebuvo nei vieno asmens, išskyrus V. Š. bei UAB „Baltijos pirkliai“, kurie turėtų nuosavybės teises 9 statiniuose, dėl kurių yra sprendžiamas ginčas teisme.
  10. 67 asmenų, įsigijusių nuosavybę ginčo objektuose po 2011 m. gegužės 13 d., kai Nekilnojamojo turto registre atsirado įrašas apie nagrinėjamą bylą, pirkimo-pardavimo sutarčių tekste nurodyta, jog pirkėjas, pasirašydamas sutartį, pareiškia ir garantuoja, kad jis yra tinkamai informuotas, jam yra žinoma bei jam suteikta teisinė konsultacija apie šiuo metu vykstančius teisminius ginčus, kuriose ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, yra pareiškęs reikalavimą dėl administracinių aktų, kuriais buvo patvirtintas detalusis planas, išduoti projektavimo sąlygų sąvadai, statybos leidimai, priimti pripažinimo tinkamu naudoti aktai, panaikinimo.

45Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

46Atsiliepime paaiškina, kad „Elija“ komplekso statinių paskirtis yra ne gyvenamoji, o komercinė. Be to, skirtingai, nei nurodo pareiškėjas, skundžiami administraciniai aktai nedaro jokios neigiamos įtakos nekilnojamajai kultūros vertybei, o statiniai nepatenka į jos teritoriją.

47Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

48Atsiliepime paaiškina, kad laikėsi ir laikosi pozicijos, jog detaliojo plano sprendiniai žemės sklypui Nr. 7 prieštarauja Generaliniam planui. Generalinio plano sprendiniuose ginčo teritorijai nėra numatytas komercinis žemės naudojimo būdas ir yra pažymėtos asfaltuotos gatvės ir parkingai, tuo tarpu detaliuoju planu sklypui nustatytas žemės naudojimo būdas – komercinė teritorija. Taigi detalusis planas prieštarauja Generaliniam planui. Rengiant detalųjį planą buvo privaloma atsižvelgti į Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, kadangi jis buvo nurodytas tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintose planavimo sąlygose Nr. 1, tiek ir šio valstybės tarnautojo 2004 m. birželio 2 d. patvirtintose planavimo sąlygose Nr. 2. Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniai detalizavo Generalinio plano sprendinius. Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ginčo teritorijai numatytas pastatų aukštis iki 12 m, o žemės naudojimo būdas – infrastruktūros (degalinėms, depams, uostams, parkingams, garažų kompleksams statyti) teritorija ir mažaaukščių gyvenamųjų pastatų teritorija. Generalinį planą pakeitusio ir galiojančio Palangos miesto bendrojo plano sprendiniuose taip pat nurodyta, kad šiuo teritorijų planavimo dokumentu ir toliau nuosekliai nenumatoma aukštybinių pastatų visoje savivaldybės teritorijoje. Šių aplinkybių visuma patvirtina Detaliojo plano neteisėtumą.

49Atsakovas restruktūrizuojama UAB „Baltijos pirkliai“ prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui.

50Atsiliepime paaiškina, kad Bendrojo plano nuostatos negali būti taikomos nagrinėjant šią bylą dėl teisės aktų negaliojimo atgaline data principo. Bendrasis planas taip pat negalėtų būti laikomas ir kokiu nors teisės šaltiniu, galinčiu išaiškinti ar detalizuoti anksčiau galiojusio Generalinio plano sprendinius. Bendrojo plano nuostata, kad Generalinio plano sprendiniai nenumatė daugiaaukščių pastatų, didesnių nei 5 aukštai, statybos Senosios Palangos ir Šventosios kurortiniuose rajonuose apibrėžia konkrečią teritoriją – Senoji Palanga ir Šventosios kurortiniuose rajonuose. Taigi tokie sprendiniai apima tik senąją Palangos dalį, Šventosios kurortinius rajonus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad „Elijos“ komplekso statiniai patenka į Šventosios kurortinius rajonus. Ši nuostata atkartoja Generalinio plano sprendinius dėl gyvenamosios paskirties statinių aukštingumo ir negalėjo būti taikoma nustatant kitos paskirties statinių aukštingumą, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Teiginiai, jog „Elijos“ komplekso pastatai „užgožia“ jūrą, pliažą, kopas ar miškus, vertintini tik kaip pareiškėjo nuomonė ir jo subjektyvus aplinkybių supratimas. Aplinkybės, kad dalis ginčo teritorijos patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zoną, bendrovė niekada neginčijo, tačiau į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra įtrauktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys. Ši institucija jokių pretenzijų dėl žemės sklypo detaliojo plano ir „Elijos“ komplekso statinių statybų niekada nereiškė, pažeidimų kultūros vertybių objekto atžvilgiu nenustatė ir tuo pačiu pareiškėjo prašymo reikalavimų šioje byloje nepalaikė. Atsakovas pažymi, kad beveik visi poilsio apartamentus „Elijos“ komplekse įsigiję asmenys prieš tai buvo sudarę preliminarias poilsio apartamentų pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėję avansines įmokas (nuo 5 iki 100 % poilsio apartamentų kainos) už įsigyjamą turtą ir taip dalyvavo statybos darbų finansavime. Todėl jų teisėti lūkesčiai, kuriuos taip pat būtina vertinti ir ginti, formavosi ne pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo metu galutinai įsigyjant turtą, o daug anksčiau, dar iki šios administracinės bylos iškėlimo.

51Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime neprieštarauja apelianto argumentams.

52Tretieji suinteresuoti asmenys AB bankas „Swedbank“, AB SEB bankas, V. L. ir UAB „Kuršasta“ atsiliepimuose prašo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV.

55Apeliacinis skundas atmestinas.

56Nagrinėjama administracinė byla pradėta Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, iniciatyva (ABTĮ 5 str. 2 d. 3 p., 56 str.).

57Pareiškėjas prašo panaikinti individualius administracinius aktus, priimtus detaliojo teritorijų planavimo ir statybos teisinių santykių srityje, kaip neteisėtus iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktui – bendrojo teritorijų planavimo dokumentui (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

58Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama teismų praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo, 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014 konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija). Atsižvelgiant į tai, kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintos vertybės pažeidimas nėra vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas būtų pripažintas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pasisakoma, kad taikant ABTĮ, viešasis interesas turi būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą nagrinėjantis teismas.

59Pareiškėjas prašymą dėl viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad viešojo administravimo subjektų patvirtinti ir UAB „Baltijos pirkliai“ realizuoti žemės sklypo Nr. 7 detaliojo plano sprendiniai prieštarauja galiojusiu Generaliniu planu bei jį pakeitusiu Bendruoju planu nustatytiems ribojimams dėl statinių aukštingumo. Minėtas Teritorijų planavimo įstatymo (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 26 straipsnio 3 dalies pažeidimas, pareiškėjo nuomone, galėtų būti ištaisytas pertvarkant statinius pagal naują projektinę dokumentaciją ir statybą leidžiantį dokumentą taip, kad jie atitiktų bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomą reikalavimą dėl vyraujančio pastatų aukščio iki 5 aukštų. Taigi sprendžiant iš Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro suformuluotų materialinių reikalavimų, viešojo intereso esmė šiuo atveju yra administracinių aktų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms pašalinimas.

60Teisėjų kolegija pritaria, jog tinkamas teisės normų taikymas viešojo administravimo subjektams priimant administracinius aktus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje gali būti pripažinti gintinais viešojo intereso objektais, tačiau ne kiekvienas teisės normų netinkamo taikymo atvejis ir ne bet kuris materialinės ar proceso normų pažeidimas lemia viešojo intereso pažeidimą. Prašymas dėl viešojo intereso gynimo gali būti tenkinamas tik tais atvejais, kai konstatuojama, jog nustatyti materialinės ar proceso normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą (žr., 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. A14-416/2005, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1292/2009).

61Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių turinio matyti, kad svarstant dėl viešojo intereso gynimo kiekvienu atveju yra analizuojama individuali faktinė situacija. Tikrinamos bylos medžiaga rodo, kad Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašomų panaikinti statybos leidimų pagrindu yra atsiradę konkretūs materialiniai padariniai – pastatyti statiniai, esantys trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės objektu. Administracinės bylos šalys nekelia ginčo dėl to, kad minėti nekilnojamieji daiktai nepatenka į teritoriją, kuriai taikomi ypatingi apsaugos ir naudojimo režimai, nustatantys naujos statybos draudimą. Teisėtumo principo pažeidimą pareiškėjas sieja tik su aplinkybe, kad komplekso „Elija“ pastatai yra aukštesni nei leidžia bendrojo teritorijų planavimo dokumentas, todėl trukdo apžvelgti unikalią ir savitą Baltijos jūros pakrantę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas yra linkęs sutikti su tais atsakovų argumentais, jog pareiškėjas, akcentuodamas kiekvieno asmens teisę grožėtis pagrindiniais pajūrio landšafto komponentais – jūra, pliažu, kopomis, miškais ir miškais-parkais – kaip bendru visuomenės gėriu, nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų, jog ginčo pastatai šią panoramą užgožia bei demontavus virš penktojo esančius jų aukštus, teritorijos tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės vizualinė erdvinė struktūra iš esmės pasikeistų. Taip pat neįrodyta, kad pareiškėjo pasirinktas pastatų pertvarkymo būdas techniniu požiūriu yra įmanomas, leis ne tik realiai apginti viešąjį interesą, bet ir išlaikyti pagarbą atskirų individų įgytoms teisėms. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

62Pažymėtina, jog formuluodamas reikalavimus teismui (tai jis pabrėžė ir apeliaciniame skunde), Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras išreiškė įsitikinimą, kad šiuo atveju yra pagrindas leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ginčo statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Statybos įstatymo 281 str.). Kita vertus, pareiškėjas užsimena, jog sklypo Nr. 7 dalis patenka į kultūros vertybių apsaugos teritoriją, tačiau aiškiai nepasako, kokiam kultūros paveldo objektui ar vietovės vertingosioms savybėms teritorijų planavimo ir statybos procesų metu padarytą žalą prieš imdamasis nurodytų intervencinių priemonių turėtų įvertinti teismas.

63Taigi nenustačiusi, kad prokuroras siekia (yra numatęs siekti) pašalinti statybos pagal galimai neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą civilines teisines pasekmes, ir tai daro tinkamai bei veiksmingai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinį skundą, kadangi teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

65Pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

66Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 5. 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d.... 6. 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. lapkričio... 7. 3) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. sausio 4 d.... 8. 4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 21 d.... 9. 5) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004... 10. 6) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. birželio... 11. 7) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 8 d.... 12. 8) panaikinti komisijos, paskirtos Valstybinės teritorijų planavimo ir... 13. 9) leisti statytojui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau... 14. Pareiškėjas paaiškino, kad nustatė, jog valstybės institucijų priimti... 15. Detaliojo plano pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracija 2005 m.... 16. Ginčijamo detaliojo plano pagrindu Palangos miesto savivaldybės... 17. Pareiškėjas nurodė, kad pagal patvirtinto Šventosios gyvenvietės... 18. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 136-4457... 19. Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės... 20. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų,... 21. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.... 22. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš... 23. Atsiliepime pažymėjo, kad reikalavimas panaikinti dalį Palangos miesto... 24. Atsakovas restruktūrizuojama UAB „Baltijos pirkliai“ prieštaravo... 25. Atsiliepime paaiškino, kad detaliojo plano sprendiniai žemės sklype Nr. 7... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kuršasta“ prašė pareiškėjo... 27. Atsiliepime nurodė, kad statiniai neužgožia pajūrio landšafto,... 28. Tretieji suinteresuoti asmenys R. B., 29. Atsiliepimuose paaiškino, kad yra sąžiningi turto įgijėjai. Patenkinus... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nesutiko... 31. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą,... 32. Tretieji suinteresuoti asmenys AB SEB bankas ir Danske Bank AS Lietuvos... 33. Atsiliepimuose pažymėjo, kad priimdami sprendimus kredituoti asmenis,... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lakis ir ko“ atsiliepime prašė... 35. II.... 36. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu... 37. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m.... 38. Nustatė, kad šiuo metu kai kurie detaliojo plano sprendiniai yra realizuoti.... 39. Reikalavimą pertvarkyti statinius pareiškėjas taip pat kildina iš Bendrojo... 40. Teismas nurodė, jog aptartais motyvais nėra teisinio pagrindo pripažinti,... 41. Aplinkybę, kad žemės sklypas ( - ), Palanga, patenka į nekilnojamųjų... 42. III.... 43. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras padavė apeliacinį... 44. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 45. Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės... 46. Atsiliepime paaiškina, kad „Elija“ komplekso statinių paskirtis yra ne... 47. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 48. Atsiliepime paaiškina, kad laikėsi ir laikosi pozicijos, jog detaliojo plano... 49. Atsakovas restruktūrizuojama UAB „Baltijos pirkliai“ prieštarauja... 50. Atsiliepime paaiškina, kad Bendrojo plano nuostatos negali būti taikomos... 51. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 52. Tretieji suinteresuoti asmenys AB bankas „Swedbank“, AB SEB bankas, 53. Teisėjų kolegija... 54. IV.... 55. Apeliacinis skundas atmestinas.... 56. Nagrinėjama administracinė byla pradėta Klaipėdos apygardos vyriausiojo... 57. Pareiškėjas prašo panaikinti individualius administracinius aktus, priimtus... 58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 59. Pareiškėjas prašymą dėl viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad... 60. Teisėjų kolegija pritaria, jog tinkamas teisės normų taikymas viešojo... 61. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių turinio matyti, kad... 62. Pažymėtina, jog formuluodamas reikalavimus teismui (tai jis pabrėžė ir... 63. Taigi nenustačiusi, kad prokuroras siekia (yra numatęs siekti) pašalinti... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 65. Pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą... 66. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą... 67. Nutartis neskundžiama....