Byla e2-1641-661/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas,

2sekretoriaujant Martai Ribinskienei,

3dalyvaujant ieškovų V. Š. ir R. Š. atstovams advokatui E. B.,

4atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorės I. I. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo T. B.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

6.

7Teismas

Nustatė

81.

9Ieškovai V. Š. ir R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami:

101.1.

11priteisti Ieškovui V. Š. iš Lietuvos valstybės 13 132 731,67 eurų (turtinės žalos atlyginimą;

121.2.

13priteisti Ieškovui R. Š. iš Lietuvos Respublikos 11 591 624,74 eurų turtinės žalos atlyginimą;

141.3.

15priteisti Ieškovui V. Š. ir Ieškovui R. Š. iš Lietuvos Respublikos procesines palūkanas: 5proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

162.

17Ieškovai prašo atlyginti turtinę žalą, kurią, kaip jie nurodo, patyrė dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (toliau – Inspekcija), prokuroro, gynusio viešąjį interesą, ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiksmų administracinėje byloje. Ieškovai taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones - laikinai sustabdė atitinkamų teritorijų planavimo ir statybas leidžiančių dokumentų galiojimą, tačiau ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-470/2008, todėl teismo veiksmai prisidėjo V. Š. ir UAB „Baltijos pirkliai“ reputacijos sugriovimo, poilsio apartamentų pirkimo ir finansavimo statyboms tęsti sustabdymo.

183.

19Ieškovai teigia, kad Inspekcija veikė neteisėtai ir nerūpestingai surašydama ir pateikdama Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2008-02-28 raštą Nr. 6-613 „Dėl Palangos m. savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimu Nr. 254 patvirtinto „Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp ( - ))“ detaliojo plano teisėtumo“, 2008-04-04 raštą Nr. 6-873 „Dėl papildomų duomenų pateikimo ir patikslinimo“, o taip pat dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp ( - ))“ detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) teisėtumo tikrinimą ir jo rezultatus.

204.

21Ieškinys taip pat grindžiamas tariamai Klaipėdos apygardos prokuratūros neteisėtais veiksmais inicijuojant administracinę bylą dėl Palangos m. savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimo Nr. 254 „Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp ( - )) detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria buvo patvirtinta žemės sklypo Nr. 7 detalusis planas ir išvestiniai dokumentai (projektavimo sąlygų sąvadai, statybos leidimai ir kt.) panaikinimo bei neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (prašymo padavimo metu administracinės bylos Nr. I-425-386/2008, galutinio teismo sprendimo priėmimo metu Nr. A-502-1542-14; toliau – Byla), Bylos nagrinėjimo metu atliekant procesinius veiksmus, taip pat dėl viešosiose informacijos priemonėse pasirodžiusios informacijos apie Bylą.

225.

23Ieškovai teigia, kad dėl pirmiau minėtų veiksmų UAB „Baltijos pirkliai“ patyrė sunkumų vystant nekilnojamąjį turtą žemės sklype ( - ) (toliau – ir „Elijos“ kompleksas), o galiausiai – bankrutavo.

246.

25V. Š. nurodo, kad siekdamas užtikrinti „Elijos“ komplekso finansavimą dalį savo turto jis įkeitė UAB „SEB bankas“, taip už UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles laidavo visu savo turtu. Ieškovas nurodo, kad šiai įmonei bankrutavus jis neteko: 12,5079 ha žemės sklypo dalies adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – Žemės sklypas), žemės sklypo adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )), patalpos su priklausiniais adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), UAB „Baltijos pirkliai“ akcijų. V. Š. teigia, kad jo žala (nurodyto turto vertė) yra 13 132 731,67 Eur.

267.

27R. Š. teigia, kad dėl UAB „Baltijos pirkliai“ bankroto prarado tris žemės sklypus – adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), kuriuos buvo įkeitusi UAB „SEB bankas“ „Elijos“ komplekso vystymui finansuoti. Ieškovė nurodo, kad bendra šio turto vertė yra 11 591 624,74 Eur, kurią ji prašo priteisti iš valstybės.

288.

29Ieškinyje yra nurodoma, kad Lietuvos valstybei yra kilusi deliktinė atsakomybė ir remiamasi CK 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalimis, CK 6.246-6.249 straipsniais, CK 6.271 straipsniu ir 6.272 straipsniu. V. Š. ir R. Š. taip pat teigia, kad Inspekcija pažeidė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 (toliau – Nuostatai), 31 punktą, Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalį, Valstybės tarnybos įstatymą ir Viešojo administravimo įstatymą.

309.

31Lietuvos Respublikos, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Prokuratūra nurodė šiuos argumentus:

329.1.

33Ieškovai netinkamai vadovaujasi CK 6.272 straipsnio nuostatomis kildindami prokuroro, ginančio viešąjį interesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) nustatyta tvarka, atsakomybę. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas specialusis valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas, kai žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos prokuroro atžvilgiu tik tuo atveju, kai jis veikia baudžiamajame procese. Įstatymų leidėjas šiame straipsnyje atskira dalimi numatė galimybę atlyginti žalą, atsiradusią nagrinėjant civilinę bylą, tačiau išskyrė subjektus dėl kieno veiksmų atlyginama tokia žala - tai tik teisėjo ar teismo (subjektų ratas negali būti aiškinamas plečiamai) ir tik dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės - kas preziumuoja, kad atsakomybė be kaltės negalima. Griežtoji valstybės civilinė atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus (be kaltės) neapima atsakomybės už asmenims padarytą žalą administraciniame ar civiliniame procese (inicijuojant ar nagrinėjant administracinę ar civilinę bylą). Konkrečiu atveju, vertinant prokuroro vaidmenį ginant viešąjį interesą administraciniame procese, būtina atsižvelgti ir į ABTĮ 56 straipsnio 2 dalies (atsiliepime nurodoma aktuali ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) nuostatas, kad prokuroras, kreipęsis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, turi bylos šalies procesines teises ir pareigas. Taigi prokuroras administraciniame procese gindamas viešąjį interesą, veikia taip pat kaip ir bet kuris kitas suinteresuotas subjektas, skirtingai negu prokuroras baudžiamajame procese, kur jo veikla yra reglamentuota kaip subjekto, vykdančio specifines funkcijas siekiant atskleisti nusikalstamas veikas.

349.2.

35Ieškovai ginčo santykiams netinkamai taiko ir CK 6.271 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos taikomos dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų atlyginimo. Konkrečiu atveju, Prokuroras nevykdė viešojo administravimo funkcijų. Prokuroro prašymas ir kiti procesiniai dokumentai, pateikti teismui, neatitinka termino „aktas“ sąvokos, nes patys jokios tiesioginės įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir pareigoms neturi (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).

369.3.

37Prokuroro kreipimasis į teismą viešajam interesui ginti savaime negali būti laikomas neteisėtu veiksmu vien dėl to, kad pareikštas ieškinys ar prašymas atmestas. CK atskirai nereglamentuoja atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų prokuroro veiksmų, pareiškiant ieškinį CPK 49 straipsnio ar prašymą ABTĮ 56 straipsnio nustatyta tvarka, todėl prokuroro atsakomybei taikytinos bendros deliktinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 straipsnis) bei žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Ieškovai, siekdami pareikšto reikalavimo patenkinimo, privalo įrodyti esant visas deliktinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš jų, negali būti tenkinamas pareikštas reikalavimas.

389.4.

39Iš Prokuroro teismui 2008-07-17 pateikto prašymo (vėliau tikslintų prašymų; administracinėje byloje sprendimas priimtas išnagrinėjus 2013-11-05 patikslintą prašymą) matyti, kad Prokuroras, išnagrinėjęs institucijų, atsakingų tiek už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, tiek už statybos valstybinę priežiūrą, pateiktą medžiagą, specialistų išvadas, savo iniciatyva papildomai surinktą medžiagą, turėjo pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Prokuroro prašyme buvo identifikuotas teisinis santykis ir nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-04-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-173/2013 padarė išvadą, kad būtent 2008-01-25 Akto, kuriame užfiksuoti ginčo detaliojo pagrindo išduotų administracinių aktų pažeidimai, gavimo dieną, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų ir apie ginčijamą detalųjį planą, ir apie jo pagrindu išduotus dokumentus, kad galėtų kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vieną iš prokuroro kreipimosi į teismą sąlygų - teisės aktų pažeidimas konkrečiame teisiniame santykyje - Prokuroras įvykdė, nustatė galimus teisės aktų pažeidimus.

409.5.

41Ieškinyje nurodoma, kad sėkmingas projekto vystymas neteisėtais Prokuroro veiksmais, t. y. dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo, buvo sužlugdytas paties nekilnojamojo turto pardavimų didžiausio pakilimo metu, t. y. 2007 m. pabaigoje - 2008 m. pirmoje pusėje. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-07-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-425-386/2008, t. y. laikinai sustabdytas Sprendimo Nr. 254 dalies ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005-11-15 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „Eliją“ - poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, ( - ), statybai, 2006-04-27 statybos leidimo Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Eliją“ statybai (9 pastatai) galiojimas. Taigi prašymą teikė prokuroras, o reikalavimo užtikrinimo priemonę taikė teismas. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė (t. y. ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas, ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas) galiojo tik mėnesį, kadangi LVAT teisėjų kolegijos 2008-08-28 nutartimi buvo panaikinta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimai būtų patenkinti ir ginčijama sprendimo Nr. 254 dalis bei atitinkamai jo pagrindu priimti kiti administraciniai aktai būtų panaikinti, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neturėtų įtakos priimto teismo sprendimo įvykdymui, kadangi, panaikinus minėtus administracinius aktus, jie tiesiog nebesukels jokių teisinių pasekmių, taigi toks teismo sprendimas iš principo nereikalauja jokio vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2494/2008). Kitų reikalavimų nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia. Be to, statybos darbai pagal sprendimu Nr. 254 patvirtintą detalųjį planą bei jo pagrindu išduotus sąvadą Nr. 241 ir statybos leidimą Nr. 5/1, kaip matyti iš bylos medžiagos, jau yra pradėti vykdyti, dar daugiau - didžioji jų dalis yra baigta, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas dar ir dėl šios priežasties. UAB „Baltijos pirkliai“ nebuvo draudžiama disponuoti nekilnojamuoju turtu, sudaryti pirkimo - pardavimo sandorius, vystyti projektą ir kt.

429.6.

43Prokurorui kreipiantis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (pagal Nekilnojamojo turto registro banko išrašo duomenis) nuosavybės teisės į pastatus (poilsio apartamentus), esančius žemės sklype Nr. 7 (( - )), buvo įregistruota 20 asmenų (18 iš jų nuosavybės teise turėjo poilsio apartamentus dviejų aukštų pastatuose, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), dėl kurių reikalavimai vėliau nebuvo reiškiami). Likusio ginčo objektuose nuosavybės teises turėjo tik UAB „Baltijos pirkliai“ ir V. Š.. Didžioji dauguma trečiųjų suinteresuotų asmenų ginčo objektuose nekilnojamąjį turtą įgijo laikotarpiu 2010 m. - 2013 m., 7 asmenys - 2008 metais (po Prokuroro prašymo pateikimo teismui), dėl ko į administracinę bylą buvo traukiami vis nauji tretieji suinteresuoti asmenys. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-05-09 nutartimi nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui buvo pranešta apie administracinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso ir daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą. Vien tik po šio įrašo įregistravimo (kad iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu) iki Prokuroro apeliacinio skundo surašymo dienos (t. y. 2014-02-10) ne mažiau nei 67 asmenys įgijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą ginčo objektuose. Taigi pareiškėjo nurodyti argumentai neduoda pagrindo teigti, kad dėl Prokuroro veiksmų, t. y. dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo, buvo sužlugdytas sėkmingas projekto vystymas.

449.7.

45Prokuratūra nesutinka ir su Ieškovų argumentais, kad Prokuroras paskleidė melagingą informaciją viešoje erdvėje. Kartu su ieškiniu pateikti tik keli straipsniai, kuriuose nurodomos prokurorų citatos: 2008 m. birželio 19 d. internetinio portalo Delfi.lt skiltyje paskelbtas straipsnis - „Statybomis Palangoje Kunigiškių kvartale domisi prokuratūra“, kuriame cituojama prokurorės kalba: <...„Tai jau ketvirtas Klaipėdos apygardos prokurorų pateiktas prašymas dėl teisės aktų, susijusių su statybomis Palangoje, galimų pažeidimų panaikinimo... Kaip praneša Klaipėdos apygardos prokuratūra, anksčiau teismui pateikti trys vyriausiojo prokuroro prašymai naikinti administracinius aktus, reglamentuojančius statybas ( - ) bei Šventosios pietvakarinėje dalyje (poilsio apartamentų kompleksas „Eliją“)...>“ ir 2011 m. rugpjūčio 12 d. internetinio portalo 15min.lt skiltyje paskelbtas straipsnis - „Skandalingame „Elijos“ kvartale atsirado gyvybės“, kuriame cituojama prokurorės kalba: <...„Kaip teigė Klaipėdos apygardos civilinių bylų prokurorė K. R. byla nepradėta nagrinėti iš esmės, nes atsiranda vis naujų ar keičiasi butų savininkai. „Butai pardavinėjami, atsiranda vis naujų žmonių, kurie byloje turi dalyvauti kaip tretieji asmenys. Išvis procese dabar dalyvauja apie 200 šalių“, - aiškino prokurorė...>. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje Nr. 1-23-243/2014 esantys duomenys patvirtina, kad informavimo priemonėse paskelbta informacija yra teisinga (prokuroras pateikė teismui prašymą; bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl naujai sudaromų nekilnojamojo turto pirkimo sandorių ir j bylą trauktinų naujų asmenų).

4610.

47Lietuvos Respublikos, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija nurodė šiuos argumentus:

4810.1.

49kad Inspekcija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kaip bandoma įrodinėti ieškiniu. Ieškovai neįrodė tokių neteisėtų veiksmų egzistavimo fakto ir nepateikė jį pagrindžiančių konkrečių įrodymų. Jokiuose teismų sprendimuose taip pat nėra nustatyta, kad Inspekcija šiuo atveju netinkamai vykdė savo funkcijas, pažeidė kompetenciją ar pan. Inspekcija šiuo atveju savo veiksmus atliko griežtai laikydamasi teisėtumo principo, keliamo jos veiklai.

5010.2.

51Inspekcija Detaliojo plano teisėtumą tikrino įgyvendindama jai valstybės priskirtas funkcijas ir vykdydama aplinkos ministro 2008-01-10 pavedimą Nr. (1-19)-D8-302 „Dėl veiksmų koordinavimo tikrinant Palangoje patvirtintus detaliuosius planus“. Patikrinusi Detalųjį planą Inspekcija 2008-02-28 rašte Nr. 6-613 konstatavo šiuos galimus pažeidimus:

5210.3.

531) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 (( - )), šiaurės vakarų dalyje numatytas naudojimo būdas – komercinis, neatitiko Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523, sprendiniais numatyto naudojimo būdo, kuris arba nebuvo reglamentuotas, arba numatė asfaltuotas gatves ir parkingus. 2) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 šiaurės vakarinėje dalyje numatytas naudojimo būdas ir pastatų aukštis neatitiko Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, sprendiniais numatyto žemės naudojimo būdo – infrastruktūros (degalinėms, depams, uostams, parkingams, garažų kompleksams statyti); mažaaukščių pastatų gyvenamoji teritorija ir pastatų aukščio (12 m.). Šie sprendiniai pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, o taip pat planavimo sąlygų, išduotų Detaliajam planui rengti, nuostatas, kuriose nurodyta rengiant šį dokumentą vadovautis būtent Palangos kurorto generaliniu planu ir Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu. 3) Dėl pirmiau minėtų neteisėtų Detaliojo plano sprendinių Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-14 patikrinimo aktas Nr. 13.13-135 su teigiama Detaliojo plano patikrinimo išvada yra neteisėtas.

5410.4.

55Inspekcija, gavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-03-14 raštą Nr. 3-1361, 2008-04-04 raštu Nr. 6-873 paaiškino, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti įstatymams, specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, galiojantiems bendrųjų planų ir specialiųjų planų sprendiniams. Inspekcija akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės detaliaisiais planais keisti bendrųjų planų sprendinių, taip pat numatyti sprendinius neatitinkančius bendrųjų planų, jų nekeičiant.

5610.5.

57Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008-03-14 raštu Nr. 3-1361 pateikė klausimą, ar, Inspekcijos nuomone, Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano (o ne byloje ginčyto Detaliojo plano) sprendiniai analizuojamoje teritorijoje neatitiko Palangos kurorto generalinio plano. Inspekcija atsakydama 2008-04-04 raštu Nr. 6-873 nurodė, kad prieštaravimo nenustatė. Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliajame plane teritorijoje, kurioje Detaliuoju planu buvo suplanuoto žemės sklypo Nr. 7 šiaurės vakarų teritorija, nustatyta Žemės sklype infrastruktūros teritorija, o pagal žymėjimus – numatomas parkingas. Šie sprendiniai neprieštaravo Palangos kurorto generalinio plano sprendiniams, kurie numatė asfaltuotas gatves ar parkingus arba nenumatė jokio naudojimo būdo.

5810.6.

592008-05-29 rašte Nr. 6-1.10-1656 Inspekcija papildė savo išvadas, atsakydama į Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-04-30 rašte Nr. 3-2207 ir 2008-05-09 rašte Nr. 3-2326 pateiktus klausimus dėl kitų galimų pažeidimų rengiant Detalųjį planą, projektuojant statinius ir išduodant statybos leidimus. Rašte nebuvo nurodyti nauji, anksčiau neminėti neteisėti Detaliojo plano sprendiniai ar Detaliojo plano rengimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimai.

6010.7.

61Klaipėdos apygardos prokuratūra pirminį 2008-07-17 prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, be kitų motyvų, taip pat grindė Inspekcijos 2008-02-28 rašte Nr. 6-613 ir 2008-04-04 rašte Nr. 6-873 nurodytais duomenimis dėl Detaliojo plano prieštaravimo Palangos kurorto generaliniam planui, t. y. prokuratūra sutiko su minėtais motyvais ir nustatė pagrindą ginti viešąjį interesą. Vėliau, proceso metu prokuroras pagal pasikeitusias faktines aplinkybes 2010-04-23 patikslino prašymą ir atsisakė dalies jo pagrindo dėl Detaliojo plano sprendinių dėl naudojimo būdo prieštaravimų Palangos kurorto generaliniam planui (konkretūs motyvai prijungtinoje administracinėje byloje).

6210.8.

63Išanalizavus LVAT 2014-09-18 sprendimą, kuriuo galutinai buvo išspręsta Byla, darytina išvada, kad ieškovų teiginiai apie Inspekcijos tariamai neteisingai nustatytus Detaliojo plano pažeidimus yra nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu atsirado materialiniai teisiniai padariniai, todėl nesant pakankamai įrodymų dėl to, kad ginčo statiniai užgožia pajūrio landšafto komponentus ir atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, ar techniškai yra įmanomas pastatų sumažinimas iki Palangos miesto bendrajame plane, kuris buvo patvirtintas 2008-12-30 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317, t. y. po tariamai Inspekcijos neteisėtų veiksmų atlikimo ir administracinės bylos iškėlimo, nustatyto aukščio, pirmenybė teiktina individualių subjektinių teisių gynimui. Darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino Detaliojo plano sprendinio dėl Žemės sklypui taikyto aukštingumo prieštaravimą aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui, tačiau atitinkamą sprendimą priėmė atsižvelgdamas į interesų pusiausvyrą, aplinkybes, kurios nepriklausė nei nuo ieškovo, nei nuo Inspekcijos pateiktų pažeidimų vertinimo.

6410.9.

65Ieškiniu nėra įrodyta, kad atitinkami Inspekcijos ar prokuratūros veiksmai įtakojo įmonės nemokumą, nepajėgumą vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, projekto vykdymo pokyčius, pardavimų apimties pasikeitimą, turto praradimą ir pan. Šie turto netekimai visų pirma kilo iš sutartinių teisinių santykių, be to dėl prasidėjusios krizės. Objektyvių, nuo šalies nepriklausančių įrodymų, kad būtent Inspekcijos raštai ar iškelta Byla sukėlė finansinius įmonės sunkumus ir ieškovų turto praradimus, nėra pateikta.

6610.10.

67Inspekcija prašo taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimų, kurie pateikti praleidus ieškinio senatį. Šiuo atveju ieškinio senaties termino skaičiavimas nuo administracinės bylos pasibaigimo nėra niekuo pagrįstas, kadangi nepriklausomai nuo jos baigties turtas jau buvo perleistas kitiems asmenims, o bylos baigtis šio fakto niekaip negalėjo įtakoti.

6811.

69Lietuvos Respublikai, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teisingumo ministerija laikėsi panašios pozicijos, kaip ir kiti Valstybės atstovais šioje byloje, be to, nurodė šiuos argumentus:

7011.1.

71Ieškovai ne kartą nurodė, kad susidariusi situacija buvo viešinama žiniasklaidoje, todėl potencialūs turto pirkėjai atidėliojo nekilnojamojo turto Įsigijimą. Ieškovai teigia, kad „dėl neapgalvotų įmonės veiklą ir statybos teisėtumą tikrinančių institucijų veiksmų bei pateiktų pranešimų per spaudą projekto įgyvendinimas sustojo“. Akivaizdu, kad kilusios pasekmės priežastiniu ryšiu yra siejamos ne tik su valstybės institucijų, bet ir su žiniasklaidos veiksmais, nepaisant to, nei viena iš žiniasklaidos priemonių atsakovais nėra traukiamos. Nors ieškinyje teigiama, kad dėl informacijos paskleidimo yra atsakingi valstybės pareigūnai, tačiau šis teiginys nėra pagrįstas. Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už Įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų Įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas.

7211.2.

73Atsakovo atstovas išanalizavęs įmonės UAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizacijos planą, daro išvadą, kad pagrindinė susidariusio Įmonės kreditorinio įsiskolinimo priežastis, kuri yra pripažįstama ir pačios Įmonės, yra būtent dėl ekonominės ir finansinės krizės pablogėjusi/sustojusi nekilnojamojo turto rinka, t.y., realizavęsis verslo rizikos faktorius. Nei viena iš šioje byloje dalyvaujančių valstybės institucijų nėra atsakinga už pasaulinės krizės kilimą, todėl šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovų (ar UAB „Baltijos pirkliai“) pasirinktas verslo planas buvo netinkamas. Taigi, tarp ieškinyje nurodytų tariamai neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių nėra privalomos atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio.

74Ieškinys netenkintinas.

75Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

7612.

77Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (toliau - Prokuroras) 2008-07- 17 prašymu (galutinis patikslintas prašymas pateiktas 2013-11-05) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimo Nr. 254 „Dėl Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp ( - )) Palangoje detaliojo plano patvirtinimo" dalį, kuria patvirtintas detalusis planas sklypams Nr. 7, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16 (toliau - ir Sprendimo Nr. 254 dalis), ir kitus administracinius aktus, priimtus detaliojo teritorijų planavimo ir statybos teisinių santykių srityje. Sklypui Nr. 7 buvo suteiktas adresas ( - ) (t. y. Ieškovų nurodomas žemės sklypas).

7813.

79Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-07-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-425-386/2008 priimtas Prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo ir patenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo; laikinai sustabdytas Sprendimo Nr. 254 dalies ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005-11-15 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „Eliją“ - poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, ( - ), statybai, 2006-04-27 statybos leidimo Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Eliją“ statybai (9 pastatai) galiojimas.

8014.

81Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2008-08-28 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarties dalis, kuria buvo nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinta.

8215.

83Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-01-27 sprendimu administracinę bylą Nr. 1-23-243/2014 dalyje dėl reikalavimų panaikinti Palangos savivaldybės administracijos 2005-09-12 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 210 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai, 2005-10-12 išduotą statybos leidimą Nr. 187 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai, 2006-12-06 išduotą statybos leidimą Nr. 293/1 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai (2 blokai - 13 - os ir 4 - erių viešbučių pastatų blokai) ir 2008-01-14 statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 4 nutraukė, pareiškėjui atsisakius prašymo (skundo), o kitoje dalyje Prokuroro prašymą atmetė.

8416.

85LVAT 2014-09-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1542/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

8617.

87Taip pat byloje nustatyta, kad Inspekcija Detaliojo plano teisėtumą tikrino vykdydama aplinkos ministro 2008-01-10 pavedimą Nr. (1-19)-D8-302 „Dėl veiksmų koordinavimo tikrinant Palangoje patvirtintus detaliuosius planus“. Patikrinusi Detalųjį planą Inspekcija 2008-02-28 rašte Nr. 6-613 konstatavo šiuos galimus pažeidimus:

8818.

891) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 (( - )), šiaurės vakarų dalyje numatytas naudojimo būdas – komercinis, neatitiko Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523, sprendiniais numatyto naudojimo būdo, kuris arba nebuvo reglamentuotas, arba numatė asfaltuotas gatves ir parkingus. 2) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 šiaurės vakarinėje dalyje numatytas naudojimo būdas ir pastatų aukštis neatitiko Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, sprendiniais numatyto žemės naudojimo būdo – infrastruktūros (degalinėms, depams, uostams, parkingams, garažų kompleksams statyti); mažaaukščių pastatų gyvenamoji teritorija ir pastatų aukščio (12 m.). Inspekcijos nuomone, šie sprendiniai pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, o taip pat planavimo sąlygų, išduotų Detaliajam planui rengti, nuostatas, kuriose nurodyta rengiant šį dokumentą vadovautis būtent Palangos kurorto generaliniu planu ir Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu. 3) Dėl pirmiau minėtų neteisėtų Detaliojo plano sprendinių Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-14 patikrinimo aktas Nr. 13.13-135 su teigiama Detaliojo plano patikrinimo išvada yra neteisėtas.

9019.

91Inspekcija, gavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-03-14 raštą Nr. 3-1361, 2008-04-04 raštu Nr. 6-873 paaiškino, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti įstatymams, specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, galiojantiems bendrųjų planų ir specialiųjų planų sprendiniams. Inspekcija akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės detaliaisiais planais keisti bendrųjų planų sprendinių, taip pat numatyti sprendinius neatitinkančius bendrųjų planų, jų nekeičiant.

9220.

93Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008-03-14 raštu Nr. 3-1361 pateikė klausimą, ar, Inspekcijos nuomone, Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano (o ne byloje ginčyto Detaliojo plano) sprendiniai analizuojamoje teritorijoje neatitiko Palangos kurorto generalinio plano. Inspekcija atsakydama 2008-04-04 raštu Nr. 6-873 nurodė, kad prieštaravimo nenustatė. Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliajame plane teritorijoje, kurioje Detaliuoju planu buvo suplanuoto žemės sklypo Nr. 7 šiaurės vakarų teritorija, nustatyta Žemės sklype infrastruktūros teritorija, o pagal žymėjimus – numatomas parkingas. Šie sprendiniai neprieštaravo Palangos kurorto generalinio plano sprendiniams, kurie numatė asfaltuotas gatves ar parkingus arba nenumatė jokio naudojimo būdo.

9421.

952008-05-29 rašte Nr. 6-1.10-1656 Inspekcija papildė savo išvadas, atsakydama į Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-04-30 rašte Nr. 3-2207 ir 2008-05-09 rašte Nr. 3-2326 pateiktus klausimus dėl kitų galimų pažeidimų rengiant Detalųjį planą, projektuojant statinius ir išduodant statybos leidimus. Rašte nebuvo nurodyti nauji, anksčiau neminėti neteisėti Detaliojo plano sprendiniai ar Detaliojo plano rengimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimai.

9622.

97Klaipėdos apygardos prokuratūra pirminį 2008-07-17 prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, be kitų motyvų, taip pat grindė Inspekcijos 2008-02-28 rašte Nr. 6-613 ir 2008-04-04 rašte Nr. 6-873 nurodytais duomenimis dėl Detaliojo plano prieštaravimo Palangos kurorto generaliniam planui, t. y. prokuratūra sutiko su minėtais motyvais ir nustatė pagrindą ginti viešąjį interesą. Vėliau, proceso metu prokuroras pagal pasikeitusias faktines aplinkybes 2010-04-23 patikslino prašymą ir atsisakė dalies jo pagrindo dėl Detaliojo plano sprendinių dėl naudojimo būdo prieštaravimų Palangos kurorto generaliniam planui (konkretūs motyvai prijungtinoje administracinėje byloje).

9823.

99LITEKO duomenimis nustatyta, jog LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1542/2014 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartyje konstatavo, jog Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašomų panaikinti statybos leidimų pagrindu yra atsiradę konkretūs materialiniai padariniai – pastatyti statiniai, esantys trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės objektu. Administracinės bylos šalys nekelia ginčo dėl to, kad minėti nekilnojamieji daiktai nepatenka į teritoriją, kuriai taikomi ypatingi apsaugos ir naudojimo režimai, nustatantys naujos statybos draudimą. Teisėtumo principo pažeidimą pareiškėjas sieja tik su aplinkybe, kad komplekso „Elija“ pastatai yra aukštesni nei leidžia bendrojo teritorijų planavimo dokumentas, todėl trukdo apžvelgti unikalią ir savitą Baltijos jūros pakrantę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas yra linkęs sutikti su tais atsakovų argumentais, jog pareiškėjas, akcentuodamas kiekvieno asmens teisę grožėtis pagrindiniais pajūrio landšafto komponentais – jūra, pliažu, kopomis, miškais ir miškais-parkais – kaip bendru visuomenės gėriu, nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų, jog ginčo pastatai šią panoramą užgožia bei demontavus virš penktojo esančius jų aukštus, teritorijos tarp ( - ) vizualinė erdvinė struktūra iš esmės pasikeistų. Taip pat neįrodyta, kad pareiškėjo pasirinktas pastatų pertvarkymo būdas techniniu požiūriu yra įmanomas, leis ne tik realiai apginti viešąjį interesą, bet ir išlaikyti pagarbą atskirų individų įgytoms teisėms. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

10024.

101LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovui UAB „Baltijos pirkliai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. 2010 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas patvirtino atsakovo restruktūrizavimo planą ir restruktūrizuojamos UAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiui įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO). Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi tenkino UAB „Ovida“ skundą ir prašymus: panaikino UAB „Baltijos pirkliai“ 2014 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimus pirmu ir antru darbotvarkės klausimais, nutraukė RUAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė atsakovui bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Restrus“.

102Teisiniai argumentai

103Dėl prokuroro veiksmų

10425.

105Byloje keliamas žalos, padarytos neteisėtais Prokuroro ir Inspekcijos veiksmais, atlyginimo klausimas. Ieškovų nuomone, Prokuroras pažeidė pareigą tinkamai ir atidžiai išsiaiškinti visas aplinkybes; prieš kreipiantis į teismą neįvertino situacijos ir nesiėmė jokių priemonių sumažinti Ieškovų galimą patirti ir patiriamą žalą; veikė ypač nerūpestingai, savavališkai, nepaisydamas kitų asmenų interesų; teismui pateikė savavališką, teisinio ir faktinio pagrindo neturintį prašymą, neegzistuojant viešajam interesui, kurį reiktų ginti; Prokuroro reikalavimai buvo nepagrįsti ir neadekvatūs; pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones; atsisakė sudaryti taikos sutartį; vilkino ginčo išsprendimą; esant Prokurorui nepalankiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, pateikė apeliacinį skundą ir pratęsė tolimesnį bylinėjimąsį; apeliacinį skundą grindė prielaidomis ir abejonėmis.

10626.

107Ieškovai teigia, kad Prokuroras neteisėtais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 49 straipsnį, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau - ir Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnyje įtvirtintą pareigą užtikrinti teisėtumą ir 19 straipsnyje nustatytą pareigą ginti viešąjį interesą. Jei atsakovės atstovai nebūtų atlikę netiesioginių veiksmų, sudariusių sąlygas žalai atsirasti, ieškovo V. Š. vystomas projektas nebūtų sustojęs ir galiausiai sužlugdytas, Ieškovai nebūtų praradę savo asmeninio didelės vertės turto.

10827.

109Ieškovų nuomone, dėl šių veiksmų atsakovė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 - 6.249, 6.251, 6.263, 6.271 bei 6.272 straipsnių nuostatas, privalo atlyginti prarasto turto vertę: ieškovei R. Š. 11591624,74 Eur turtinę žalą, o ieškovui V. Š. - 13132731,67 Eur turtinę žalą. Prokuroro kaltė, Ieškovų nuomone, pasireiškia tuo, kad asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ir pareiškimą teismui pateikė neįsitikinęs jo pagrįstumu, ignoruojant bet kokius atidumo reikalavimus, neegzistuojant viešajam interesui, kurį reikėtų ginti.

11028.

111Kadangi kitų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimas sietinas ne tik su teismo, bet ir prokuroro veiksmais ginant viešąjį interesą, būtina išanalizuoti ir prokuroro veiksmų teisėtumą. Ieškinyje teigiama, kad prokuroras, inicijuodamas teisminį procesą, gynė neegzistuojantį viešąjį interesą, taigi, neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą. Su šiais teiginiais negalima sutikti.

11229.

113Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus. Tai tik vienas tokios išimties aspektas.

11430.

115Privataus intereso skirtumas nuo viešojo intereso įpareigoja valstybę įtvirtinti tam tikrus viešojo intereso gynimo mechanizmus. Viešojo intereso gynimą, kaip dispozityvumo principo išimtį, nulemia viešojo intereso prigimtis. Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, kurioje metodologiškai konstruojama viešojo intereso samprata, paprastai ieškoma pusiausvyros tarp viešojo intereso ir partikuliarių interesų – grupinių ar individulių, juolab kad jie taip pat tampa tarsi vieši, nes yra ginami viešosios teisės priemonėmis. Žinoma, tokia pusiausvyra pateisinama tik tada, kai ne tik viešasis, bet ir partikuliarus interesas yra konstituciškai pagrįstas. Taigi viešajam interesui negali būti suteikiama pirmenybė visiškai ignoruojant konstituciškai pagrįstą partikuliarų interesą; jei tam tikras partikuliarus interesas negali būti konstituciškai pagrindžiamas, viešasis interesas su juo nėra „derinamas“. Konstitucinis Teismas pateikia universalų metodologinį viešojo intereso sampratos standartą, kartu siaurina neapibrėžtumą, leidžiantį bet kurį interesą aiškinti kaip bendrą, t. y. įtvirtina saugiklius: atitinkamas teismo žingsnis turi būti motyvuotas ir pagrįstas, o viešasis interesas turi būti siejamas, pirma, su santykinai didele visuomenės dalimi, ir, antra, su tam tikromis pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis.

11631.

117Nubrėžti vienareikšmę takoskyrą tarp viešojo ir privataus intereso yra sudėtinga. Teismai tai atlieka vertindami konkrečias bylos aplinkybes. Viešasis interesas turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios dvi konstitucinės dimensijos negali būti supriešinamos ir turi būti užtikrinama jų teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Dažnai viešasis ir privatus interesai gali iš dalies arba visiškai sutapti (viešasis interesas gali būti personifikuotas), kitaip tariant, yra nemažai atvejų, kai asmens subjektinė teisė ar teisėtas interesas reikšmingas ir visuomenei ar jos daliai. Taigi riba tarp viešojo ir privataus intereso yra labai sąlyginė: remiantis teisminiu viešojo intereso gynimu gali būti ginami ir privatūs interesai. Tačiau ši riba išlieka, kai teismai taiko savo suformuluotus viešojo intereso nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-7-414/2014).

11832.

119Nagrinėjamu atveju Administracinėje byloje nebuvo nustatyta, kad prokuroras sąmoningai nesąžiningai pareiškė prašymą ar apeliacinį skundą, nesąžiningai veikė prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, t. y., piktnaudžiavo procesu. Byloje nėra jokių duomenų, kad prokuroras kryptingai siekė ne ginti viešąjį interesą, o sužlugdyti ieškovų verslo projektą, taigi, prokuroro veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas.

12033.

121Vadovaujantis CPK 5 straipsniu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovų pareiga tiksliai nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

12234.

123Tesimas sutinka su prokuratūros pozicija, kad Ieškovai netinkamai vadovaujasi CK 6.272 straipsnio nuostatomis kildindami prokuroro, ginančio viešąjį interesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) nustatyta tvarka, atsakomybę. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas specialusis valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas, kai žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos prokuroro atžvilgiu tik tuo atveju, kai jis veikia baudžiamajame procese. Įstatymų leidėjas šiame straipsnyje atskira dalimi numatė galimybę atlyginti žalą, atsiradusią nagrinėjant civilinę bylą, tačiau išskyrė subjektus dėl kieno veiksmų atlyginama tokia žala - tai tik teisėjo ar teismo (subjektų ratas negali būti aiškinamas plečiamai) ir tik dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės - kas preziumuoja, kad atsakomybė be kaltės negalima. Griežtoji valstybės civilinė atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus (be kaltės) neapima atsakomybės už asmenims padarytą žalą administraciniame ar civiliniame procese (inicijuojant ar nagrinėjant administracinę ar civilinę bylą). Konkrečiu atveju, vertinant prokuroro vaidmenį ginant viešąjį interesą administraciniame procese, būtina atsižvelgti ir į ABTĮ 56 straipsnio 2 dalies (atsiliepime nurodoma aktuali ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) nuostatas, kad prokuroras, kreipęsis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, turi bylos šalies procesines teises ir pareigas. Taigi prokuroras administraciniame procese gindamas viešąjį interesą, veikia taip pat kaip ir bet kuris kitas suinteresuotas subjektas, skirtingai negu prokuroras baudžiamajame procese, kur jo veikla yra reglamentuota kaip subjekto, vykdančio specifines funkcijas siekiant atskleisti nusikalstamas veikas.

12435.

125Taip pat Ieškovai ginčo santykiams netinkamai taiko ir CK 6.271 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos taikomos dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų atlyginimo. Konkrečiu atveju, Prokuroras nevykdė viešojo administravimo funkcijų. Prokuroro prašymas ir kiti procesiniai dokumentai, pateikti teismui, neatitinka termino „aktas“ sąvokos, nes patys jokios tiesioginės įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir pareigoms neturi (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).

12636.

127Prokuroro kreipimasis į teismą viešajam interesui ginti savaime negali būti laikomas neteisėtu veiksmu vien dėl to, kad pareikštas ieškinys ar prašymas atmestas. CK atskirai nereglamentuoja atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų prokuroro veiksmų, pareiškiant ieškinį CPK 49 straipsnio ar prašymą ABTĮ 56 straipsnio nustatyta tvarka, todėl prokuroro atsakomybei taikytinos bendros deliktinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 straipsnis) bei žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Ieškovai, siekdami pareikšto reikalavimo patenkinimo, privalo įrodyti esant visas deliktinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš jų, negali būti tenkinamas pareikštas reikalavimas.

12837.

129Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2008-03-03 iš VTPSI buvo gauti duomenys apie galimą viešojo intereso pažeidimą: VTPSI 2008-02-28 rašte Nr. 6-163 prašoma ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Sprendimo Nr. 254 dalies bei jo pagrindu išduotų dokumentų (Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005-11-15 išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 ir 2006-01-04 išduoto statybos leidimo Nr. 5) panaikinimo. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2008-01-03 raštu Nr. (1-19)- D8-64 „Dėl Ministro Pirmininko pavedimo“ paprašė Klaipėdos apskrities viršininko patikrinti statinių, esančių minėtu detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje, projektavimo ir statybos leidimų išdavimo teisėtumą. 2008-04-25 Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas VTPSI 2008-04-21 rastu Nr. 2-1.6-269 siųstas 2008-01-25 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos surašytas Objekto „Viešbučių apartamentų kompleksas su komercinėmis patalpomis „Eliją“ ( - )“ projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo atitikties aktų reikalavimams patikrinimo aktas (toliau - ir 2008-01-25 Aktas), kuriame pateiktos išvados dėl administracinių aktų neatitikimo įstatymų nuostatoms. Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiamos prokuroro teisės pareikšti ieškinį, pareiškimą ar prašymą teisme. Todėl kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12- 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; 2013-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 40/2013). Iš Prokuroro teismui 2008-07-17 pateikto prašymo (vėliau tikslintų prašymų; administracinėje byloje sprendimas priimtas išnagrinėjus 2013-11-05 patikslintą prašymą) matyti, kad Prokuroras, išnagrinėjęs institucijų, atsakingų tiek už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, tiek už statybos valstybinę priežiūrą, pateiktą medžiagą, specialistų išvadas, savo iniciatyva papildomai surinktą medžiagą, turėjo pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Prokuroro prašyme buvo identifikuotas teisinis santykis ir nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai.

13038.

131Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-04-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-173/2013 padarė išvadą, kad būtent 2008-01-25 Akto, kuriame užfiksuoti ginčo detaliojo pagrindo išduotų administracinių aktų pažeidimai, gavimo dieną, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų ir apie ginčijamą detalųjį planą, ir apie jo pagrindu išduotus dokumentus, kad galėtų kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vieną iš prokuroro kreipimosi į teismą sąlygų - teisės aktų pažeidimas konkrečiame teisiniame santykyje - Prokuroras įvykdė, nustatė galimus teisės aktų pažeidimus.

13239.

133Ieškinyje nurodoma, kad sėkmingas projekto vystymas neteisėtais Prokuroro veiksmais, t. y. dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo, buvo sužlugdytas paties nekilnojamojo turto pardavimų didžiausio pakilimo metu, t. y. 2007 m. pabaigoje - 2008 m. pirmoje pusėje.

13440.

135Vadovaujantis Administracinių bylos teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalies nuostata (aktuali ABTĮ redakcija, galiojusi nuo 2007-12-29 iki 2009-06-25), proceso šalys turi teisę pareikšti prašymus. Pagal šio įstatymo 71 straipsnį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-07-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-425-386/2008, t. y. laikinai sustabdytas Sprendimo Nr. 254 dalies ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005-11-15 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „Eliją“ - poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, ( - ), statybai, 2006-04-27 statybos leidimo Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Eliją“ statybai (9 pastatai) galiojimas. Taigi prašymą teikė prokuroras, o reikalavimo užtikrinimo priemonę taikė teismas. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė (t. y. ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas, ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas) galiojo tik mėnesį, kadangi LVAT teisėjų kolegijos 2008-08-28 nutartimi buvo panaikinta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimai būtų patenkinti ir ginčijama sprendimo Nr. 254 dalis bei atitinkamai jo pagrindu priimti kiti administraciniai aktai būtų panaikinti, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neturėtų įtakos priimto teismo sprendimo įvykdymui, kadangi, panaikinus minėtus administracinius aktus, jie tiesiog nebesukels jokių teisinių pasekmių, taigi toks teismo sprendimas iš principo nereikalauja jokio vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2494/2008). Kitų reikalavimų nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia. Be to, statybos darbai pagal sprendimu Nr. 254 patvirtintą detalųjį planą bei jo pagrindu išduotus sąvadą Nr. 241 ir statybos leidimą Nr. 5/1, kaip matyti iš bylos medžiagos, jau yra pradėti vykdyti, dar daugiau - didžioji jų dalis yra baigta, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas dar ir dėl šios priežasties.

13641.

137UAB „Baltijos pirkliai“ nebuvo draudžiama disponuoti nekilnojamuoju turtu, sudaryti pirkimo - pardavimo sandorius, vystyti projektą ir kt.

13842.

139Prokurorui kreipiantis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (pagal Nekilnojamojo turto registro banko išrašo duomenis) nuosavybės teisės į pastatus (poilsio apartamentus), esančius žemės sklype Nr. 7 (( - )), buvo įregistruota 20 asmenų (18 iš jų nuosavybės teise turėjo poilsio apartamentus dviejų aukštų pastatuose, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), dėl kurių reikalavimai vėliau nebuvo reiškiami). Likusio ginčo objektuose nuosavybės teises turėjo tik UAB „Baltijos pirkliai“ ir V. Š.. Didžioji dauguma trečiųjų suinteresuotų asmenų ginčo objektuose nekilnojamąjį turtą įgijo laikotarpiu 2010 m. - 2013 m., 7 asmenys - 2008 metais (po Prokuroro prašymo pateikimo teismui), dėl ko į administracinę bylą buvo traukiami vis nauji tretieji suinteresuoti asmenys. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-05-09 nutartimi nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui buvo pranešta apie administracinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso ir daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą. Vien tik po šio įrašo įregistravimo (kad iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu) iki Prokuroro apeliacinio skundo surašymo dienos (t. y. 2014-02-10) ne mažiau nei 67 asmenys įgijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą ginčo objektuose. Taigi pareiškėjo nurodyti argumentai neduoda pagrindo teigti, kad dėl Prokuroro veiksmų, t. y. dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo, buvo sužlugdytas sėkmingas projekto vystymas.

14043.

141Nesutiktina ir su Ieškovų argumentais, kad Prokuroras paskleidė melagingą informaciją viešoje erdvėje. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. Vadovaujantis šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas; už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas.

142Dėl VTPSI veiksmų

14344.

144Ieškovai teigia, kad Inspekcija veikė neteisėtai ir nerūpestingai surašydama ir pateikdama Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2008-02-28 raštą Nr. 6-613 „Dėl Palangos m. savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimu Nr. 254 patvirtinto „Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp ( - ))“ detaliojo plano teisėtumo“, 2008-04-04 raštą Nr. 6-873 „Dėl papildomų duomenų pateikimo ir patikslinimo“, o taip pat dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp ( - ))“ detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) teisėtumo tikrinimą ir jo rezultatus.

14545.

146Kaip jau minėta, pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Ieškovai, teikdami ieškinį, nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir motyvų, kad Inspekcija atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą kilti viešajai atsakomybei, t. y. kad ši įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Ieškovų motyvai dėl tariamo Inspekcijos neteisėtų veiksmų atlikimo yra išimtinai hipotetinio pobūdžio ir paremti prielaidomis, t. y. nekonkretūs, nepagrįsti nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis.

14746.

148Ieškinyje įrodinėjama, kad Inspekcijos 2008 m. Klaipėdos apygardos prokuratūrai teikti raštai sukėlė ieškovų turto praradimus. Visų pirma, ieškinyje minimi Inspekcijos raštai neatitinka akto, nurodyto CK 6.271 straipsnyje, sąvokos. Inspekcijos raštai su atitinkamų pažeidimų nurodymu yra tik konstatuojamojo ir informacinio pobūdžio dokumentai, juose nėra nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos asmenų teisės, pareigos. Juo labiau, minėti raštai nebuvo adresuoti ieškovams. Antra, šios bylos kontekste pažymėtina, kad Inspekcija, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pateikdama prokuratūrai savo vertinimą dėl teisės pažeidimų atlikimo.

14947.

150Priešingai, įtarusi, kad galimai pažeistas viešasis interesas, ėmėsi priemonių dėl jo gynimo procedūros inicijavimo, t. y. atliko tuos veiksmus, kurie buvo priskirti jos kompetencijai. Inspekcijos funkcijos 2008 metais teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje buvo apibrėžtos Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme, Nuostatuose, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose, patvirtintuose aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 (toliau – Inspekcijos nuostatai). Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo raštų surašymo metu, 34 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad aplinkos ministerijos įgaliota institucija metodiškai vadovauja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantiems apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentams (skyriams), tikrina jų darbą ir patikrinimo išvadas teikia apskričių viršininkams. Šioje byloje aktualios Nuostatų redakcijos 21 punkte buvo įvardinta Inspekcija, kaip institucija metodiškai vadovaujanti apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentams (skyriams) ir tikrinanti jų darbą. Inspekcijos nuostatų 6.1 papunktyje buvo nustatyta, kad vienas iš Inspekcijos veiklos uždavinių buvo atlikti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą. Inspekcijos nuostatų 7.13 papunktyje buvo nurodyta, kad Inspekcija metodiškai vadovauja apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (skyriui), atliekančiam teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, tikrina, ar ši priežiūra atitinka Teritorijų planavimo įstatymą, Statybos įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus, ir patikrinimo išvadas teikia apskrities viršininkui. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, kaip nepagrįsti atmestini ieškovų argumentai dėl Inspekcijos veikimo viršijant kompetenciją.

15148.

152Inspekcija Detaliojo plano teisėtumą tikrino įgyvendindama pirmiau nurodytas funkcijas ir vykdydama aplinkos ministro 2008-01-10 pavedimą Nr. (1-19)-D8-302 „Dėl veiksmų koordinavimo tikrinant Palangoje patvirtintus detaliuosius planus“. Patikrinusi Detalųjį planą Inspekcija 2008-02-28 rašte Nr. 6-613 konstatavo šiuos galimus pažeidimus: 1) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 (( - )), šiaurės vakarų dalyje numatytas naudojimo būdas – komercinis, neatitiko Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523, sprendiniais numatyto naudojimo būdo, kuris arba nebuvo reglamentuotas, arba numatė asfaltuotas gatves ir parkingus. 2) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 šiaurės vakarinėje dalyje numatytas naudojimo būdas ir pastatų aukštis neatitiko Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, sprendiniais numatyto žemės naudojimo būdo – infrastruktūros (degalinėms, depams, uostams, parkingams, garažų kompleksams statyti); mažaaukščių pastatų gyvenamoji teritorija ir pastatų aukščio (12 m.). Šie sprendiniai pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, o taip pat planavimo sąlygų, išduotų Detaliajam planui rengti, nuostatas, kuriose nurodyta rengiant šį dokumentą vadovautis būtent Palangos kurorto generaliniu planu ir Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu. 3) Dėl pirmiau minėtų neteisėtų Detaliojo plano sprendinių Klaipėdos apskrities viršininko 2004-09-14 patikrinimo aktas Nr. 13.13-135 su teigiama Detaliojo plano patikrinimo išvada yra neteisėtas.

15349.

154Inspekcija, gavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-03-14 raštą Nr. 3-1361, 2008-04-04 raštu Nr. 6-873 paaiškino, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti įstatymams, specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, galiojantiems bendrųjų planų ir specialiųjų planų sprendiniams. Inspekcija akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės detaliaisiais planais keisti bendrųjų planų sprendinių, taip pat numatyti sprendinius neatitinkančius bendrųjų planų, jų nekeičiant.

15550.

156Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008-03-14 raštu Nr. 3-1361 pateikė klausimą, ar, Inspekcijos nuomone, Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano (o ne byloje ginčyto Detaliojo plano) sprendiniai analizuojamoje teritorijoje neatitiko Palangos kurorto generalinio plano. Inspekcija atsakydama 2008-04-04 raštu Nr. 6-873 nurodė, kad prieštaravimo nenustatė. Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliajame plane teritorijoje, kurioje Detaliuoju planu buvo suplanuoto žemės sklypo Nr. 7 šiaurės vakarų teritorija, nustatyta Žemės sklype infrastruktūros teritorija, o pagal žymėjimus – numatomas parkingas. Šie sprendiniai neprieštaravo Palangos kurorto generalinio plano sprendiniams, kurie numatė asfaltuotas gatves ar parkingus arba nenumatė jokio naudojimo būdo.

15751.

1582008-05-29 rašte Nr. 6-1.10-1656 Inspekcija papildė savo išvadas, atsakydama į Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-04-30 rašte Nr. 3-2207 ir 2008-05-09 rašte Nr. 3-2326 pateiktus klausimus dėl kitų galimų pažeidimų rengiant Detalųjį planą, projektuojant statinius ir išduodant statybos leidimus. Rašte nebuvo nurodyti nauji, anksčiau neminėti neteisėti Detaliojo plano sprendiniai ar Detaliojo plano rengimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimai.

15952.

160Klaipėdos apygardos prokuratūra pirminį 2008-07-17 prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, be kitų motyvų, taip pat grindė Inspekcijos 2008-02-28 rašte Nr. 6-613 ir 2008-04-04 rašte Nr. 6-873 nurodytais duomenimis dėl Detaliojo plano prieštaravimo Palangos kurorto generaliniam planui, t. y. prokuratūra sutiko su minėtais motyvais ir nustatė pagrindą ginti viešąjį interesą. Vėliau, proceso metu prokuroras pagal pasikeitusias faktines aplinkybes 2010-04-23 patikslino prašymą ir atsisakė dalies jo pagrindo dėl Detaliojo plano sprendinių dėl naudojimo būdo prieštaravimų Palangos kurorto generaliniam planui (konkretūs motyvai prijungtinoje administracinėje byloje).

16153.

162Išanalizavus bylos kontekstą bei LVAT 2014-09-18 procesinį sprendimą, kuriuo galutinai buvo išspręsta byla, darytina išvada, kad ieškovų teiginiai apie Inspekcijos tariamai neteisingai nustatytus Detaliojo plano pažeidimus yra nepagrįsti. Teismas sprendime nurodė, kad tinkamas teisės normų taikymas viešojo administravimo subjektams priimant administracinius aktus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje gali būti pripažinti gintinais viešojo intereso objektais, tačiau ne kiekvienas teisės normų netinkamo taikymo atvejis ir ne bet kuris materialinės ar proceso normų pažeidimas lemia viešojo intereso pažeidimą. teismas konstatavo, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu atsirado materialiniai teisiniai padariniai, todėl nesant pakankamai įrodymų dėl to, kad ginčo statiniai užgožia pajūrio landšafto komponentus ir atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, ar techniškai yra įmanomas pastatų sumažinimas iki Palangos miesto bendrajame plane, kuris buvo patvirtintas 2008-12-30 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317, t.y. po tariamai Inspekcijos neteisėtų veiksmų atlikimo ir administracinės bylos iškėlimo, nustatyto aukščio, pirmenybė teiktina individualių subjektinių teisių gynimui. Darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino Detaliojo plano sprendinio dėl Žemės sklypui taikyto aukštingumo prieštaravimą aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui, tačiau atitinkamą sprendimą priėmė atsižvelgdamas į interesų pusiausvyrą, aplinkybes, kurios nepriklausė nei nuo ieškovo, nei nuo Inspekcijos pateiktų pažeidimų vertinimo.

163Dėl teismų atsakomybės

16454.

165Vertinant teismo kaltės buvimą, pabrėžtina, kad vien teismo priimto procesinio sprendimo panaikinimas savaime nepatvirtina kaltės fakto. Aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima preziumuoti atsakingo teismo pareigūno kaltę yra tik tada, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečią civilinę bylą, tam asmeniui buvo taikyta drausminė atsakomybė, į pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutartį ir pan. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-207/2011). Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti, ir kitas aplinkybes.

16655.

167Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo padaryto akivaizdaus ir šiurkštaus teisės normų pažeidimo, todėl ieškovai neįrodė ir šios valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos.

168Dėl priežastinio ryšio ir žalos

16956.

170Ieškinyje nurodoma, kad ieškovų nurodoma žala kilo iš neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų veiksmų. Kaip jau minėta, šiuo atveju neegzistuoja neteisėtų veiksmų faktas, todėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos apskritai galėtų būti nenagrinėjamos.

17157.

172CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, o 6 d. – kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.

17358.

174Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

17559.

176Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą praktiką).

17760.

178Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).

17961.

180Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, o sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

18162.

182Taigi, teismas, nustatydamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų teisiškai reikšmingų faktų žalos atsiradimo priežastims nustatyti.

18363.

184Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar atsakovų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo tiek, kad būtų galima konstatuoti priežastinį ryšį, nėra įrodyta. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent valstybės institucijų raštai ar iškelta byla sukėlė finansinius įmonės sunkumus ir ieškovų turto praradimus.

18564.

186Akcentuotina, kad nei dėl valstybės institucijų raštų, nei dėl iškeltos bylos, išskyrus trumpą laikotarpį nuo 2008-07-24 iki 2008-08-28, kai buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jokių kliūčių ieškovams vykdyti statybos darbus nebuvo.

18765.

188Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra ne Inspekcijos ir ne Klaipėdos apygardos prokuratūros, o teismo veiksmas, atliekamas įvertinus šalių pateikto prašymo taikyti tokias priemones pagrįstumą, kurio teisėtumas, be kita ko, gali būti kvestionuojamas procesinių teisės normų pagrindu. Todėl šiuo atveju su atsakovų šioje byloje veiksmais, kiek tai susiję su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu, nurodoma žala niekaip nėra susijusi.

18966.

190CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

19167.

192Ieškovai teigia, kad dėl Prokuroro ir VTPSI neteisėtų veiksmų jie patyrė turtinę žalą (V. Š. - 13132731,67 Eur, R. Š. - 11591624,74 Eur). Ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala yra jų prarastas asmeninis turtas (CK 6.249 straipsnis). Dėl nepagrįstai pradėtos administracinės bylos, sustojus tolimesniems „Eliją“ komplekso statybos darbams, bendrovės finansinė situacija, iki tol buvusi labai perspektyvi ir teigiama, iškart pradėjo ženkliai blogėti. Visa tai privedė prie visiško dalykinės UAB „Baltijos pirkliai“ ir pačių Ieškovų reputacijos praradimo, bendrovės žlugimo, asmeninio Ieškovų turto ir investicijų praradimo. Dėl negalėjimo įvykdyti skolinius įsipareigojimus prieš projektą „Eliją“ finansavusį AB SEB banką, buvo areštuotas ir išvaržytas asmeninis Ieškovų nekilnojamas turtas. Ieškovai nurodo, kad prarado:

19368.

19412,5079 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurio vertė (ja vadovavosi SEB bankas, suteikdamas kreditą projekto vystymui) - 12004496,33 Eur; 4,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurio vertė (nustatyta įkeičiant turtą AB SEB bankui) - 8853,97 Eur; patalpą su priklausiniais, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), kurios vertė (nustatyta turto vertintojo UAB „Ober - Haus“ 2009-10-02) - 768941,15 Eur; UAB „Baltijos pirkliai“ akcijas, kurių vertė - 350440,22 Eur (bendrovės įstatinio kapitalo, suformuoto iš akcininko asmeninių lėšų, dydis); 31,83 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurio vertė (ja vadovavosi SEB bankas, suteikdamas kreditą projekto vystymui) - 6371640,41 Eur; 27,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurio vertė (ja vadovavosi SEB bankas, suteikdamas kreditą projekto vystymui)- 5213160,33 Eur; 0,1499 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurio vertė (nustatyta įkeičiant turtą AB SEB bankui) - 6824 Eur.

19569.

196Ieškovai, kaip jau minėta, neįrodė, kad dėl Prokuroro ir VTPSI neteisėtų veiksmų jie patyrė turtinę žalą, kad iki Prokuroro prašymo pateikimo teismui dienos tiek UAB „Baltijos pirkliai“, tiek V. Š. ir R. Š. prievoles bankui vykdė tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), projektas buvo įgyvendinamas bei „Eliją“ komplekso statybos darbai atliekami nustatytais terminais ir kt.

19770.

198Vertinant Ieškovų argumentus dėl asmeninio turto praradimo, paminėtina, kad ieškovas V. Š. 2017-03-06 pateikė Palangos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (toliau - ir Pareiškimas). Pareiškime nurodė, kad buvo ir yra vienintelis bendrovės - UAB „Baltijos pirkliai“ akcininkas. <...Kadangi verslo plėtojimui nuosavų lėšų nepakako, bendrovės veikloje naudotasi AB SEB bankas finansavimu. Verslas klostėsi gerai, bendrovė tinkamai ir laiku vykdė visas prievoles kreditoriams. Visgi 2008 m. pasauliniu mastu kilusi finansinė krizė žymiai paveikė ir UAB „Baltijos pirkliai“ - įvyko staigus smukimas praktiškai visose ūkio šakose, sumažėjo klientų perkamoji galia, dalis jų nukentėjo nuo kontrahentų nemokumo, dėl ko sumažėjo bendrovės pelnas. Stengiantis išlaikyti gaunamas pajamas bei pelną, bendrovės rentabilumui išlaikyti, priimtas nutarimas bendrovei kelti restruktūrizavimo bylą, ko pasėkoje, bendrovei Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla... Stengdamasis užtikrinti sėkmingą bendrovės veiklą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, laidavau už UAB Baltijos pirkliai“ gautą AB SEB bankas kreditą ... šiuo metu mano įsiskolinimas AB SEB bankas siekia apie 27066986,09 Eur ... mano pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 33589418,37 Eur ...>.

19971.

200Ieškovo pateiktame UAB „Baltijos pirkliai“ 2009 m. restruktūrizavimo plano 2.3 punkte nurodyta, kad svarbiausi verslo aplinkos veiksniai, darantys įtaką įmonės „Baltijos pirkliai“ veiklai, yra: a) ekonominė aplinka (Ekonomika šiuo metu yra recesijos stadijoje, taigi yra sumažėjęs UAB „Baltijos pirkliai“ teikiamų paslaugų ir darbų užsakymų kiekis) ir kt. Restruktūrizavimo plano Priede Nr. 1 pateikti duomenys apie sudarytas preliminarias apartamentų pirkimo - pardavimo sutartis 2009-12-18 dienai (iš viso 217 sandoriai).

20172.

202Taip pat paminėtina, kad kredito sutartys, kuriomis buvo įkeistas 31,83 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), 4,5 ha žemės sklypas, ( - ), 27,45 ha žemės sklypas, esantis ( - ), 0,1499 ha žemės sklypas, esantis ( - ), pasirašytos 2008-05-27. Taigi Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, kad šie kreditai gauti vėliau, nei visuomenės informavimo priemonėse buvo paskleista neigiama informacija apie vystomą „Eliją“ komplekso projektą. Ieškovas teikė komentarą, kad „žiniasklaidos sutelktas dėmesys ir sukeltas triukšmas dėl „Elijos“ statybų gali sužlugdyti visą projektą. „Dar pora tokių laidų - ir numirsime natūralia mirtimi...“, kuris spausdintas 2008-04-02 straipsnyje „Parlamentų desantas į pajūrį: valstybė „atsiduoda“ nelegalioms statyboms“. 2008-12-04 straipsnyje „Elijos apartamentus Šventojoje gali perimti SEB“ cituojami V. Š. žodžiai: „SEB bankui užsukus kranelį, projektas pakibo ant plauko: jeigu skolos nebus grąžintos, namai atiteks bankui“. 2009-02-28 straipsnyje „NT situacija: nei buto, nei pinigų“ yra SEB banko Specialaus kreditų administravimo departamento vadovo komentaras: „Galime paminėti, kad bendrovės „Baltijos pirkliai“ kredito istorija nėra mus tenkinanti: ji jau anksčiau netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus bankui. Nenorą vykdyti banko reikalavimus matome ir toliau.

20373.

204Be to, pastatai su priklausiniais, unikalūs Nr. Nr. ( - ), ( - ), Nr. ( - ), esantys ( - ), parduoti už 338000 Lt (t. y. 97891,57 Eur) paties skolininko pasiūlytam pirkėjui (2014-11-04 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0154/08/01278, S-8262). Ieškovai ieškinyje (28 punktas) nurodo, kad bankui buvo įkeistos prekybos patalpos (unikalus Nr. ( - )) su priklausiniais (unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), kurių vertė 102407,90 Eur, parduotos už - 97891,57 Eur, tačiau Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros ir VTPSI, nepagrįstai prašoma atlyginti net septynis kartus didesnę šio turto vertę - 76894J, 15 Eur.

20574.

206Žemės sklypo dalis (47605/129759), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), parduota 2016-05-24 paties skolininko pasiūlytam pirkėjui už 421 Eur (2016-05-24 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-16006632). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2017-05-25 vidutinės rinkos vertės nustatymo datą 12,9759 ha žemės sklypo vertė - 2 384 000 Eur; žemės sklypo dalis parduota ne iš varžytynių, taip užtikrinant galimybę paklausų kurortinėje zonoje esantį turtą parduoti už kuo aukštesnę kainą ir nors kiek kreditoriams sumažinti įsipareigojimus, o paties ieškovo V. Š. pasiūlytam pirkėjui - UAB „Palangos ūkis“, kurioje dirbo V. Š., o nuo 2017-05-09 vienintelis akcininkas yra ieškovo sūnus L. Š..

20775.

208Ieškovo turtinės padėties pablogėjimui įtakos galėjo turėti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-826-479/2012 (proceso Nr. 2-57-3-00921 - 2011-3), kuriuo patenkintas ieškovo Palangos miesto apylinkės prokuratūros ieškinys ir priteista iš atsakovo V. Š. Lietuvos valstybei dėl nepagrįsto praturtėjimo - 11015000 Lt (t. y. 3190164,50 Eur) bei 30000 Lt (t. y. 8688,60 Eur) žyminio mokesčio. Be to, apeliacinės instancijos 2013-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2013 priteista ir 15000 Lt (t. y. 4344,30 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.

20976.

210Taigi, konstatuotina, jog ieškovų ginčo turto netekimą, labiau tikėtina nulėmė, ne atsakovų veiksmai, o kaip beje, nurodo ir patys ieškovai, visuotinai pripažintas faktas, jog 2018 m. IV ketvirtyje Lietuvoje pasireiškė pasaulinės ekonomikos krizės, kuri ypač neigiamai paveikė nekilnojamojo turto rinką ir joje veikiančius verslininkus, padariniai – smuko nekilnojamojo turto pardavimai, krito jo kainos, suprastėjo kreditavimo sąlygos, gauti paskolas tapo sunku, išaugo jų palūkanų normos) prasidėjo ir Lietuvoje. Šiuos faktus ne kartą konstatavo kasacinis teismas savo praktikoje (pvz. 2013-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 2016-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016). Ekonominės krizės poveikį įmonei patvirtina ir UAB „Baltijos pirkliai“ restruktūrizavimo plane pateikta informacija. Ieškovai neįrodė, kad administracinės bylos dėl administracinių aktų panaikinimo iškėlimas tiesiogiai ar bent netiesiogiai lėmė Ieškovams priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimą.

21177.

212Remiantis kasacinio teismo praktika kiekvienu atveju žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Jeigu būtų atlyginta daugiau, negu iš tikrųjų padaryta žalos, tai pažeistų nurodytą principą, nes tokiu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų (pvz. LAT 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Pažymėtina, kad ieškovai prašo priteisti atitinkamas sumas už prarastą turtą vadovaudamiesi įvairiomis datomis atliktu turto vertinimu, kuris buvo atliktas net ne turto praradimo laiku. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai turtą prarado visai kitu laikotarpiu. Pažymėtina, kad kaip jau minėta, ieškovų turto praradimai kilo iš sudarytų sandorių, t. y. jų pačių prisiimtos rizikos užtikrinti prievolių vykdymą, taip pat prasidėjus ekonominei krizei, atsiradus įmonės nemokumui ir pan., o ne dėl Lietuvos valstybės atitinkamų veiksmų. Ieškovai į bylą nėra pateikę jokių įrodymų, pagrindžiančių jų prašomą priteisti akcijų vertę, todėl šis reikalavimas atmestinas vien šiuo pagrindu.

213Dėl ieškinio senaties

21478.

215Inspekcija prašo taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimų, kurie pateikti praleidus ieškinio senatį. Inspekcijos nuomone, ieškinio senaties termino skaičiavimas nuo administracinės bylos pasibaigimo nėra pagrįstas, nes nepriklausomai nuo jos baigties turtas jau buvo perleistas kitiems asmenims, o bylos baigtis šio fakto niekaip negalėjo nulemti.

21679.

217Remiantis CK 1.124 straipsniu, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

21880.

219CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; 2 dalyje – ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

22081.

221Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

22282.

223Taigi, ieškinio senaties terminą ir šio termino pasibaigimo teisinius padarinius – ieškinio atmetimą – teismas taiko tik esant kitos šalies prašymui. Esant tokiam reikalavimui, teismas privalo patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Tai nustatyti įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

22483.

225Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą ir šio termino nustatymo pradžią, išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 23 punktą).

22684.

227Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 24 punktą). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, todėl tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22885.

229Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 25 punktą). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23086.

231Šalių ginčas dėl detaliojo plano teisėtumo ir susijusių reikalavimų galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartimi, kurioje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-01-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1542/2014, paliktas nepakeistas ir įsigaliojo 2014-09-18, todėl trejų metų ieškinio senatis, taikytina reikalavimams dėl žalos atlyginimo šioje byloje, skaičiuotina nuo minėtos teismo sprendimo įsigaliojimo datos. Būtent nuo šios datos ieškovai sužinojo (turėjo sužinoti) apie jų manymų, jų teisių pažeidimą, todėl nuo šios datos prasidėjo ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovų veiksmų, pareikšti. Nuo 2014-09-18 ieškovai įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų. Tokiu atveju ieškinio senaties termino pradžia yra 2014-09-18, o ieškinys buvo pateiktas nepraleidus šio termino.

232Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270str. str., teismas

Nutarė

233Ieškovų V. Š. ir R. Š. ieškinį atmesti.

234Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas... 2. sekretoriaujant Martai Ribinskienei,... 3. dalyvaujant ieškovų V. Š. ir R. Š. atstovams advokatui E. B.,... 4. atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š.... 6. .... 7. Teismas... 8. 1.... 9. Ieškovai V. Š. ir R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami:... 10. 1.1.... 11. priteisti Ieškovui V. Š. iš Lietuvos valstybės 13 132 731,67 eurų... 12. 1.2.... 13. priteisti Ieškovui R. Š. iš Lietuvos Respublikos 11 591 624,74 eurų... 14. 1.3.... 15. priteisti Ieškovui V. Š. ir Ieškovui R. Š. iš Lietuvos Respublikos... 16. 2.... 17. Ieškovai prašo atlyginti turtinę žalą, kurią, kaip jie nurodo, patyrė... 18. 3.... 19. Ieškovai teigia, kad Inspekcija veikė neteisėtai ir nerūpestingai... 20. 4.... 21. Ieškinys taip pat grindžiamas tariamai Klaipėdos apygardos prokuratūros... 22. 5.... 23. Ieškovai teigia, kad dėl pirmiau minėtų veiksmų UAB „Baltijos... 24. 6.... 25. V. Š. nurodo, kad siekdamas užtikrinti „Elijos“ komplekso finansavimą... 26. 7.... 27. R. Š. teigia, kad dėl UAB „Baltijos pirkliai“ bankroto prarado tris... 28. 8.... 29. Ieškinyje yra nurodoma, kad Lietuvos valstybei yra kilusi deliktinė... 30. 9.... 31. Lietuvos Respublikos, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinė... 32. 9.1.... 33. Ieškovai netinkamai vadovaujasi CK 6.272 straipsnio nuostatomis kildindami... 34. 9.2.... 35. Ieškovai ginčo santykiams netinkamai taiko ir CK 6.271 straipsnio nuostatas.... 36. 9.3.... 37. Prokuroro kreipimasis į teismą viešajam interesui ginti savaime negali būti... 38. 9.4.... 39. Iš Prokuroro teismui 2008-07-17 pateikto prašymo (vėliau tikslintų... 40. 9.5.... 41. Ieškinyje nurodoma, kad sėkmingas projekto vystymas neteisėtais Prokuroro... 42. 9.6.... 43. Prokurorui kreipiantis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (pagal... 44. 9.7.... 45. Prokuratūra nesutinka ir su Ieškovų argumentais, kad Prokuroras paskleidė... 46. 10.... 47. Lietuvos Respublikos, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir... 48. 10.1.... 49. kad Inspekcija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kaip bandoma įrodinėti... 50. 10.2.... 51. Inspekcija Detaliojo plano teisėtumą tikrino įgyvendindama jai valstybės... 52. 10.3.... 53. 1) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 (( - )), šiaurės vakarų... 54. 10.4.... 55. Inspekcija, gavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-03-14 raštą Nr.... 56. 10.5.... 57. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008-03-14 raštu Nr. 3-1361 pateikė... 58. 10.6.... 59. 2008-05-29 rašte Nr. 6-1.10-1656 Inspekcija papildė savo išvadas, atsakydama... 60. 10.7.... 61. Klaipėdos apygardos prokuratūra pirminį 2008-07-17 prašymą Klaipėdos... 62. 10.8.... 63. Išanalizavus LVAT 2014-09-18 sprendimą, kuriuo galutinai buvo išspręsta... 64. 10.9.... 65. Ieškiniu nėra įrodyta, kad atitinkami Inspekcijos ar prokuratūros veiksmai... 66. 10.10.... 67. Inspekcija prašo taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimų, kurie pateikti... 68. 11.... 69. Lietuvos Respublikai, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija... 70. 11.1.... 71. Ieškovai ne kartą nurodė, kad susidariusi situacija buvo viešinama... 72. 11.2.... 73. Atsakovo atstovas išanalizavęs įmonės UAB „Baltijos pirkliai“... 74. Ieškinys netenkintinas.... 75. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės... 76. 12.... 77. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros... 78. 13.... 79. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-07-24 nutartimi... 80. 14.... 81. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2008-08-28... 82. 15.... 83. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-01-27 sprendimu... 84. 16.... 85. LVAT 2014-09-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1542/2014 pirmosios... 86. 17.... 87. Taip pat byloje nustatyta, kad Inspekcija Detaliojo plano teisėtumą tikrino... 88. 18.... 89. 1) Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 7 (( - )), šiaurės vakarų... 90. 19.... 91. Inspekcija, gavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-03-14 raštą Nr.... 92. 20.... 93. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008-03-14 raštu Nr. 3-1361 pateikė... 94. 21.... 95. 2008-05-29 rašte Nr. 6-1.10-1656 Inspekcija papildė savo išvadas, atsakydama... 96. 22.... 97. Klaipėdos apygardos prokuratūra pirminį 2008-07-17 prašymą Klaipėdos... 98. 23.... 99. LITEKO duomenimis nustatyta, jog LVAT administracinėje byloje Nr.... 100. 24.... 101. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m.... 102. Teisiniai argumentai... 103. Dėl prokuroro veiksmų... 104. 25.... 105. Byloje keliamas žalos, padarytos neteisėtais Prokuroro ir Inspekcijos... 106. 26.... 107. Ieškovai teigia, kad Prokuroras neteisėtais savo veiksmais pažeidė Lietuvos... 108. 27.... 109. Ieškovų nuomone, dėl šių veiksmų atsakovė pagal Lietuvos Respublikos... 110. 28.... 111. Kadangi kitų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimas... 112. 29.... 113. Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip... 114. 30.... 115. Privataus intereso skirtumas nuo viešojo intereso įpareigoja valstybę... 116. 31.... 117. Nubrėžti vienareikšmę takoskyrą tarp viešojo ir privataus intereso yra... 118. 32.... 119. Nagrinėjamu atveju Administracinėje byloje nebuvo nustatyta, kad prokuroras... 120. 33.... 121. Vadovaujantis CPK 5 straipsniu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę... 122. 34.... 123. Tesimas sutinka su prokuratūros pozicija, kad Ieškovai netinkamai vadovaujasi... 124. 35.... 125. Taip pat Ieškovai ginčo santykiams netinkamai taiko ir CK 6.271 straipsnio... 126. 36.... 127. Prokuroro kreipimasis į teismą viešajam interesui ginti savaime negali būti... 128. 37.... 129. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas,... 130. 38.... 131. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-04-08... 132. 39.... 133. Ieškinyje nurodoma, kad sėkmingas projekto vystymas neteisėtais Prokuroro... 134. 40.... 135. Vadovaujantis Administracinių bylos teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalies... 136. 41.... 137. UAB „Baltijos pirkliai“ nebuvo draudžiama disponuoti nekilnojamuoju turtu,... 138. 42.... 139. Prokurorui kreipiantis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (pagal... 140. 43.... 141. Nesutiktina ir su Ieškovų argumentais, kad Prokuroras paskleidė melagingą... 142. Dėl VTPSI veiksmų... 143. 44.... 144. Ieškovai teigia, kad Inspekcija veikė neteisėtai ir nerūpestingai... 145. 45.... 146. Kaip jau minėta, pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar... 147. 46.... 148. Ieškinyje įrodinėjama, kad Inspekcijos 2008 m. Klaipėdos apygardos... 149. 47.... 150. Priešingai, įtarusi, kad galimai pažeistas viešasis interesas, ėmėsi... 151. 48.... 152. Inspekcija Detaliojo plano teisėtumą tikrino įgyvendindama pirmiau nurodytas... 153. 49.... 154. Inspekcija, gavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-03-14 raštą Nr.... 155. 50.... 156. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008-03-14 raštu Nr. 3-1361 pateikė... 157. 51.... 158. 2008-05-29 rašte Nr. 6-1.10-1656 Inspekcija papildė savo išvadas, atsakydama... 159. 52.... 160. Klaipėdos apygardos prokuratūra pirminį 2008-07-17 prašymą Klaipėdos... 161. 53.... 162. Išanalizavus bylos kontekstą bei LVAT 2014-09-18 procesinį sprendimą,... 163. Dėl teismų atsakomybės... 164. 54.... 165. Vertinant teismo kaltės buvimą, pabrėžtina, kad vien teismo priimto... 166. 55.... 167. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d.... 168. Dėl priežastinio ryšio ir žalos... 169. 56.... 170. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovų nurodoma žala kilo iš neteisėtų Lietuvos... 171. 57.... 172. CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 173. 58.... 174. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik... 175. 59.... 176. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo... 177. 60.... 178. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir... 179. 61.... 180. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės... 181. 62.... 182. Taigi, teismas, nustatydamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių... 183. 63.... 184. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar atsakovų veiksmai prisidėjo prie... 185. 64.... 186. Akcentuotina, kad nei dėl valstybės institucijų raštų, nei dėl iškeltos... 187. 65.... 188. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra ne Inspekcijos ir ne... 189. 66.... 190. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 191. 67.... 192. Ieškovai teigia, kad dėl Prokuroro ir VTPSI neteisėtų veiksmų jie patyrė... 193. 68.... 194. 12,5079 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurio vertė (ja... 195. 69.... 196. Ieškovai, kaip jau minėta, neįrodė, kad dėl Prokuroro ir VTPSI neteisėtų... 197. 70.... 198. Vertinant Ieškovų argumentus dėl asmeninio turto praradimo, paminėtina, kad... 199. 71.... 200. Ieškovo pateiktame UAB „Baltijos pirkliai“ 2009 m. restruktūrizavimo... 201. 72.... 202. Taip pat paminėtina, kad kredito sutartys, kuriomis buvo įkeistas 31,83 ha... 203. 73.... 204. Be to, pastatai su priklausiniais, unikalūs Nr. Nr. ( - ), ( - ), Nr. ( - ),... 205. 74.... 206. Žemės sklypo dalis (47605/129759), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ),... 207. 75.... 208. Ieškovo turtinės padėties pablogėjimui įtakos galėjo turėti ir... 209. 76.... 210. Taigi, konstatuotina, jog ieškovų ginčo turto netekimą, labiau tikėtina... 211. 77.... 212. Remiantis kasacinio teismo praktika kiekvienu atveju žala turi būti tiksliai... 213. Dėl ieškinio senaties... 214. 78.... 215. Inspekcija prašo taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimų, kurie pateikti... 216. 79.... 217. Remiantis CK 1.124 straipsniu, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas... 218. 80.... 219. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą... 220. 81.... 221. Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis. Pagal... 222. 82.... 223. Taigi, ieškinio senaties terminą ir šio termino pasibaigimo teisinius... 224. 83.... 225. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios... 226. 84.... 227. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą... 228. 85.... 229. Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės... 230. 86.... 231. Šalių ginčas dėl detaliojo plano teisėtumo ir susijusių reikalavimų... 232. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270str. str., teismas... 233. Ieškovų V. Š. ir R. Š. ieškinį atmesti.... 234. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...