Byla Iv-468-561/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui L. R., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atstovei Irmai Šapokaitei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei Linai Vairei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėjai J. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) su patikslintu skundu (t. 3, b. l. 49-57) (toliau – skundas), kreipėsi į teismą, prašydami: 1) iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės priteisti jiems 35 000 litų neturtinę žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, kai buvo išduota teigiama išvada dėl detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams; 2) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti jiems 15 000 litų neturtinę žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, kai buvo neteisėtai patvirtintas detalusis planas ir išduotas statybos leidimas.

4Savo reikalavimus pareiškėjai pagrindė paaiškindami, kad 2010-01-25 gavo iš UAB „Kitos pusės projektai“ raštą, kuriame informuojama, kad pareiškėjams bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype kadastrinis Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius (toliau – Sklypas), planuojamo vienbučio namo projektavimas ir statyba yra neįmanoma, nes Sklype yra suprojektuoti ir nutiesti požeminiai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai, kuriems nustatytos apsauginės zonos, kas ir neleidžia realizuoti pareiškėjų teisėtus lūkesčius statytis vienbutį gyvenamąjį namą. Aiškinantis aplinkybes, kokiu būdu per pareiškėjams priklausantį Sklypą be pareiškėjų žinios ir sutikimo buvo suprojektuoti ir nutiesti požeminiai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai, jiems tapo žinoma, kad A. N. ir D. N., nuosavybės teise valdantys žemės sklypą (unikalus Nr.( - ), kadastrinis Nr.( - )) adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, Vilniuje (toliau – ir Sklypas Nr. 2), 2004-10-20 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Savivaldybės administracija) su prašymu išduoti planavimo sąlygas jų nuosavybei priklausančiam Sklypui Nr. 2 detaliajam planui rengti. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nustatė planavimo sąlygas minėto žemės sklypo detaliajam planui rengti. Vėliau buvo parengtas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – VAVA) pateiktas Sklypo Nr. 2 detalusis planas, kad ši institucija atliktų parengto detalaus plano patikrinimą dėl atitikimo įstatymams ir, kad būtų gauta išvada. VAVA teigiamą išvadą dėl detalaus plano pateikė 2005-08-23 patikrinimo aktu Nr. 293, o Savivaldybės administracija 2005-10-19 įsakymu Nr. 30-1654 šį detalųjį planą patvirtino. 2005-11-17 Bendrija pateikė prašymą naujam projektavimo sąlygų sąvadui gauti naujo statinio – gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato – statybai. Savivaldybės administracija 2006-01-30 prašomą projektavimo sąlygų sąvadą Bendrijai išdavė. 2006 metų gegužės 17-18 d. Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu Nr. 21 įforminta išvada, kad statinio projektas neatitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimų, tačiau po mėnesio, birželio 14-15 d., komisija įformino išvadą, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus ir rekomendavo išduoti statybos leidimą. Tuo pagrindu Savivaldybės administracija 2006-06-27 išdavė statybos leidimą Nr. ( - ) (toliau – Statybos leidimas).

5J. Ž. ir A. Ž. pabrėžė, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės pareiškėjams nebuvo žinomos, kadangi jie nuo 2005 metų gyvena ne Lietuvoje. Tik pradėję domėtis apie galimybę savo Sklype pasistatyti vienbutį gyvenamąjį namą, sužinojo, kad Sklype be jų sutikimo atlikti statinio statybos darbai ir nutiesti požeminiai infrastruktūriniai tinklai. 2009-09-15 pareiškėjai paprašė Savivaldybės administracijos suteikti informaciją dėl aplinkybių, kurių pagrindu buvo išduotas statybos leidimas tiesti inžinerinius tinklus per pareiškėjams priklausantį Sklypą ir, ar jiems buvo pateiktas jų sutikimas. Savivaldybės administracija 2009-10-21 raštu Nr. A51-23422 (3.3.16.5-PD4) informavo, kad vandens tiekimo ir nuotekų tinklai buvo suplanuoti 2005-10-19 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1654 patvirtintame detaliajame plane. Taip pat informavo, kad šį detalųjį planą patikrino VAVA ir pateikė teigiamą išvadą, kuri įforminta 2005-08-23 patikrinimo aktu Nr. 293. Į klausimą, ar pateiktuose dokumentuose yra pareiškėjų sutikimas, neatsakė.

6Pareiškėjų teigimu, VAVA neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad 2005-08-23 patikrinimo aktu Nr. 293 ji pateikė teigiamą išvadą dėl detalaus plano (toliau – Išvada), kurios pagrindu Savivaldybės administracijos direktorius 2005-10-19 įsakymu Nr. 30-1654 patvirtino Sklypo Nr. 2 detalųjį planą (toliau – Įsakymas). VAVA Išvada yra neteisėta iš esmės savo detaliojo plano sprendiniais: V1A - anksčiau suprojektuotu vandentiekiu; V1 - projektuojamu vandentiekiu; FS1- projektuojama spaudimine buitine nuotekyne, kurie nurodyti infrastruktūros objektų ir komunikacijų koridorių brėžinyje ir buvo suplanuoti statyti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame Sklype be jų sutikimo naudotis jų Sklypu, tokiu būdu suvaržant pareiškėjų teises naudotis savo nuosavybe. VAVA Išvada yra neteisėta dėl to, kad ją priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą ir neteisėta iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Konstitucijos 23 straipsniui. VAVA privalėjo patikrinti pateiktus detaliojo plano brėžinius su teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimais, patikrinti ar yra užneštos sklypų ribos teritorijose, kuriose planuojami sprendiniai, kaip to reikalauja LR aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. Dl-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 39 punktas. VAVA Išvada sudarė prielaidą tolimesniems neteisėtiems veiksmams, t. y. teikti derinimui ir tvirtinimui detaliojo plano sprendinius ir jų pagrindu rengti statinio techninį projektą bei gauti statybos leidimą. VAVA savo neteisėtais veiksmais sudarė pagrindą pareiškėjų teisėtų lūkesčių naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu Sklypu pagal paskirtį, statyti vienbutį gyvenamąjį namą pažeidimui. Tokiu būdu buvo apsunkintos galimybės pareiškėjams grįžti į gimtąją šalį ir čia turėti patenkinamas gyvenimo sąlygas, kas sukėlė pareiškėjams dvasinius išgyvenimus. Šios aplinkybės be kita ko sukėlė nepatogumų, nes teko rūpinantis savo teisių gynimu ir atsirado su tuo susijusių rūpesčių. Pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį, kad VAVA, vadovaudamasi Konstitucijos 5 str. 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, veiks sąžiningai, nepažeisdama viešojo administravimo principų ir konstitucinių vertybių, tokių kaip nuosavybės neliečiamumas.

7Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 37 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 dalimi, J. Ž. ir A. Ž. iš VAVA ar jų teisių perėmėjų mano turintys teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą. Atsižvelgdami į tai, kad žalą tokiais atvejais atlygina Lietuvos valstybė ir vadovaudamiesi protingumo bei sąžiningumo principais, pažeidimo svarba, už VAVA padarytus neteisėtus veiksmus ir iš to pareiškėjams kilusias pasekmes reikalauja 35 000 litų dydžio moralinės žalos.

8Pareiškėjai nesutinka su Savivaldybės administracijos Įsakymo dalimi, kurioje patvirtinti Sklypo Nr. 2 detaliojo plano sprendiniai. Pabrėžė, kad Sklypo Nr. 2 detalųjį planą Savivaldybės administracija galėjo patvirtinti, tik turėdama Vilniaus miesto tarybos pavedimą, tačiau Įsakyme toks pavedimas nėra nurodytas. Be to, detalusis planas, prieš teikiant jį tvirtinti, turėjo būti suderintas Savivaldybės administracijos sudarytoje Nuolatinėje statybos komisijoje, kurioje dalyvauja ir tie darbuotojai, kurie išdavė planavimo sąlygas. Tačiau šiuo atveju darbuotojai neatsižvelgė, kad pateikti detaliojo plano sprendiniai planuojami ne detaliojo plano pareiškėjo Sklype Nr. 2 ir, kad Bendrija nėra pateikusi J. Ž. ir A. Ž. leidimo naudotis jiems priklausančiu Sklypu. Įsakymas yra priimtas vadovaujantis neteisėta Išvada, Įsakymo dalis, tvirtinanti Sklypo Nr. 2 detaliojo plano sprendinius, susijusius su vandentiekio ir spaudiminės buitinės nuotekynės suprojektavimu, savo turiniu prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, todėl yra neteisėta.

9Savivaldybės administracijos 2006-06-27 Bendrijai išduotą Statybos leidimą pareiškėjai laiko neteisėtu dėl to, kad jis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 str. 6 d. 3 punktui. Išduodant Statybos leidimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Procedūriniai pažeidimai pasireiškė tuo, kad Savivaldybės administracijos direktorius nereikalavo, kad jam būtų pateikta sutartis su pareiškėjais dėl Sklypo laikino naudojimo, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 punkte, o Savivaldybės administracijos Nuolatinė statybos komisija nepatikrino, ar Bendrijos planuojama statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus.

10Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdami į tai, kad tokie Savivaldybės administracijos veiksmai pažeidė pareiškėjų teisėtus lūkesčius naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu Sklypu pagal paskirtį, statyti jame namą, kad pareiškėjai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus rūpinantis savo teisių gynimu, J. Ž. ir A. Ž. prašo priteisti jiems iš Savivaldybės, Savivaldybės administracijos veiksmais padarytą moralinę žalą, kurią įvertino 15 000 litų suma.

11Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. atstovas palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti pilnai. Akcentavo, kad per pareiškėjams priklausantį Sklypą be pareiškėjų žinios ir sutikimo buvo suprojektuoti ir nutiesti požeminiai vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklai. Pareiškėjai Sklype planavo statytis namą, tačiau sužinojo, kad jame negalės statytis jokio statinio. Žala atsirado, nes Savivaldybės administracija, išduodama projektavimo sąlygų sąvadą, neatsižvelgė į visas aplinkybes ir nenustatė, kad projektuojami įrenginiai bus tiesiami pareiškėjų Sklype. Mano, kad Savivaldybės administracijos darbuotojai, kurie rengė ir tvarkė dokumentus, turėjo patikrinti visą informaciją ir vadovautis nustatytomis teisės aktų nuostatomis, tačiau to nedarė. Savivaldybės administracija negalėjo patvirtinti detalaus plano ir išduoti Statybos leidimą, negavusi pareiškėjų sutikimo.

12Atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – Savivaldybė) atstovaujanti Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Savivaldybės administracija pabrėžė, jog siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali savivaldybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus savivaldybės tarnautojo ar kito savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, kas reiškia, jog savivaldybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad savivaldybės darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 punktas numato, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, tačiau pareiškėjai nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nepagrindė jokiais įrodymais, todėl, pareiškėjams nepateikus jokių jų teiginius dėl patirtos neturtinės žalos pagrindžiančių įrodymų, jų skunde nurodyti argumentai vertintini kritiškai, vien tik kaip niekuo nepagrįstos prielaidos.

14Savivaldybės administracija pažymėjo, kad pareiškėjai neįrodo Savivaldybės veiksmų neteisėtumo kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjai Savivaldybės neteisėtus veiksmus sieja su Įsakymo priėmimu ir Statybos leidimo išdavimu. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-07-29 nutartyje, priimtoje šioje administracinėje byloje, nusprendė, kad pareiškėjai J. ir A. Ž. praleido įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti, pareiškėjų nurodomos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jų skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Įsakymo dalį ir Statybos leidimą. Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis buvo palikta nepakeista 2010-10-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartimi. Taigi, pareiškėjams praleidus įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti, Įsakymo ir Statybos leidimo teisėtumo klausimas negali būti keliamas. Mano, kad įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus minėtų administracinių aktų (Įsakymo ir Statybos leidimo), laikytina, jog jie yra teisėti. Atsižvelgiant į tai, nėra Savivaldybės veiksmų (aktų) neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos ir civilinė atsakomybė Savivaldybės atžvilgiu neatsiranda.

15Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai jokiais įrodymais nepagrindė prašomo priteisti iš Savivaldybės neturtinės žalos dydžio, t. y. nėra pateikta jokių argumentų ar įrodymų, kodėl būtent 15 000 Lt suma pareiškėjai vertina patirtą neturtinę žalą, kokių praradimų ar nepatogumų patyrė, todėl jų reikalavimas priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos yra nepagrįstas ir atmestinas.

16Pabrėžė, jog remiantis CK 6.247 str., civilinė atsakomybė atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju, pareiškėjai jokiais įrodymais ar argumentais priežastinio ryšio tarp Savivaldybės veiksmų bei žalos neįrodė. Pareiškėjai teigia, jog jie patyrė dvasinį išgyvenimą, kad apsunkinamos aplinkybės grįžti į gimtąją šalį, miestą ir čia turėti patenkinamas gyvenimo sąlygas ir t. t., tačiau pareiškėjų minėti išgyvenimai gali būti sąlygoti visai kitų aplinkybių, kurios nesusijusios su Savivaldybės veikimu ar neveikimu. Kadangi pareiškėjai neįrodo būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – Savivaldybės neteisėtų veiksmų, patirtos žalos dydžio, priežastinio ryšio, pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. skundas yra atmestinas.

17Teisminio nagrinėjimo metu Savivaldybės administracijos atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjų sutikimo klausimas būtų svarbus tik tuomet, jei būtų nagrinėjamas Statybos leidimo išdavimo teisėtumas, ir patvirtino, kad sklypo savininkų sutikimas, norint tiesti įrenginius kitame sklype, turi būti. Neneigė, kad šiuo atveju toks pareiškėjų sutikimas tvirtinant detalųjį planą nebuvo gautas.

18Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija), kuri nuo 2010-01-01 yra VAVA teisių perėmėja, atsiliepime į pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

19Dėl reikalavimo priteisti pareiškėjams iš Lietuvos Respublikos 35 000 Lt žalos atlyginimą pasisakė, jog šiuo atveju tam, kad atsirastų turtinė prievolė Inspekcijai, būtina nustatyti tam tikrų tokios atsakomybės sąlygų visetą: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Kadangi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, Inspekcija, įvertinusi pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad abstraktūs teiginiai negali būti pagrindu priteisti moralinei žalai, taip pat nurodomi argumentai nėra susiję su Inspekcijos veiksmais, nėra šių veiksmų pasekmė. Inspekcija laikosi pozicijos, jog pareiškėjai neįrodė, kad jų nurodytuoju atveju įstatymai numato neturtinės žalos atlyginimo prievolę Lietuvos valstybei. Taip pat pareiškėjai neįrodė, kad jie patyrė neturtinę žalą, vertinamą pinigais. Visi teiginiai turi būti pagrįsti įrodymais. Mano, kad pareiškėjų nurodomi dvasiniai išgyvenimai negali būti pripažįstami pasekmėmis, užtraukiančiomis neturtinės žalos atlyginimo pinigais prievolę, todėl pareiškėjų reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą, yra atmestinas. Jokių duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo veiksmų neigiamo poveikio pareiškėjams masto, intensyvumo, pobūdžio, laipsnio, pareiškėjai nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjų sveikatos būklė, kitos fizinės arba psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprasta, išskirtinį neigiamą poveikį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pvz., pažymų apie sveikatos būklę ir pan., todėl laikytina, kad pareiškėjų teiginiai yra neįrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o prielaidomis grindžiamas sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad pareiškėjai neįrodo realaus neturtinės žalos buvimo fakto, taip pat neįrodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir atsakovo Lietuvos Respublikos veiksmų, kurių teisėtumas nėra paneigtas, pareiškėjų skundas yra nepagrįstas.

20Inspekcija taip pat mano, kad pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas, nes: detaliojo plano patikrinimo akto išvada institucijai, tvirtinančiai detalųjį planą, yra tik rekomendacinio, o ne privalomo pobūdžio; Sklypo Nr. 2 detaliojo plano patikrinimo aktas (Išvada) yra galiojantis ir nepanaikintas. Tai, kad Inspekcijos detaliojo plano patikrinimo akto išvada savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui yra tik siūlymas ir, kad tokia išvada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti detalųjį planą, patvirtina Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų lingvistinis ir sisteminis aiškinimas bei LVAT suformuota teismų praktika. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius turi kompetenciją spręsti tvirtinti ar ne detalųjį planą, Inspekcija daro išvadą, kad tik toks sprendimas galėjo sukelti žalą pareiškėjams, o valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos pateikta teigiama išvada patikrinimo akte negali sukelti žalos pareiškėjams, todėl Išvada ir pareiškėjų nurodoma žala CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu nesiejami priežastiniu ryšiu. Kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Remiantis minėtais motyvais, mano, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Inspekcijos, yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Įrodžius žalą, turėtų atsakyti Savivaldybės administracija, kadangi tik jos sprendimas galėjo sukelti žalą pareiškėjui, o valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos pateikta Išvada patikrinimo akte negalėjo sukelti ir nesukėlė pareiškėjams jokios žalos.

21Teisminio nagrinėjimo metu Inspekcijos atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko, pilnai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pabrėžė, kad VAVA neturėjo gauti jokių sutikimų, nes tinklai jau buvo suprojektuoti.

22Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjams J. Ž. ir A. Ž. padarytos neturtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo. Žalos atsiradimą pareiškėjai sieja su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjektų – VAVA ir Savivaldybės – veiksmais išduodant teigiamą patikrinimo akto Išvadą detaliajam planui tvirtinti ir Įsakymu patvirtinus Sklypo Nr. 2 detalųjį planą bei jo pagrindu išdavus Statybos leidimą.

23Teismas nustatė, kad J. Ž. ir A. Ž. su skundu (t. 1, b. l. 89-97) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Įsakymo dalį, tvirtinančią Sklypo Nr. 2 detaliojo plano sprendinius: V1A – anksčiau suprojektuotą vandentiekį, V1 – projektuojamą vandentiekį, FS1 – projektuojamą spaudiminę buitinę nuotekynę, kurie nurodyti infrastruktūros objektų ir komunikacijų koridorių brėžinyje; 2) panaikinti Statybos leidimą; 3) priteisti pareiškėjų naudai 35 000 Lt moralinę žalą iš Lietuvos valstybės, kuri padaryta neteisėtais veiksmais, kai buvo išduota teigiama išvada dėl detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams; 4) priteisti pareiškėjų naudai 15 000 Lt moralinę žalą iš Savivaldybės, padarytą neteisėtais veiksmais, kai buvo neteisėtai patvirtintas detalusis planas ir neteisėtai bei nepagrįstai išduotas Statybos leidimas (t. 2, b. l. 12-20). Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, 2010-07-29 nutartimi atsisakė priimti skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo dalį, tvirtinančią Sklypo Nr. 2 detaliojo plano sprendinius, ir Statybos leidimą, kaip paduotus praleidus skundo padavimo terminą. Pareiškėjų skundas nagrinėti teisme priimtas tik dalyje dėl reikalavimų priteisti neturtinę žalą (t. 2, b. l. 41-44). LVAT 2010-10-22 nutartimi pareiškėjos J. Ž. atskirojo skundo netenkino ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria pareiškėjų skundas priimtas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 93-98).

24ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei jų pareigūnų, tarnautojų ar kitokių šių institucijų darbuotojų veiksmais ar neveikimu, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Tai reiškia, kad žala atlygintina neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

25Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 4 ir 1 dalyse nustatyta, kad atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo kaltės nustatymas nebūtinas.

26Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Inspekcija ir atsakovę Savivaldybę atstovaujanti Savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad pareiškėjai neįrodė nei VAVA, nei Savivaldybės veiksmų neteisėtumo kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Mano, jog pareiškėjams praleidus įstatyme nustatytą terminą skundui dėl Įsakymo dalies, kuria patvirtintas Sklypo Nr. 2 detalusis planas, ir Statybos leidimo panaikinimo paduoti, šie administraciniai aktai laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl, nesant Savivaldybės ar VAVA veiksmų (aktų) neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė Savivaldybės ar Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, atžvilgiu neatsiranda.

27Sistemiškai aiškindamas pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus ir jų pagrindu padaryti vienokią ar kitokią išvadą. Tokios pozicijos bylose dėl žalos atlyginimo laikosi ir LVAT (administracinė byla Nr. A6-1286/2006).

28Nagrinėjamoje administracinėje byloje labai svarbu paminėti, kad LVAT, kuris formuoja praktiką žemesnės instancijos administraciniams teismams, yra konstatavęs, jog siekiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, visų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas nebūtinai turi būti atliekamas iškeliant reikalavimus dėl valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų aktų panaikinimo ar veiksmų pripažinimo neteisėtais. LVAT išaiškino, kad veiksmų teisėtumas kiekvienuu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka bus apskųstas aktas, iš kurio kildinama žala (LVAT 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010). Taip pat administracinėje byloje 2006-06-16 nutartyje Nr. A4-1030/2006 teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas. Administracinėje byloje A10-332/2007 LVAT pažymėjo, jog teisės į žalos atlyginimą atsiradimui įstatymas nereikalauja, kad neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka.

29Išdėstytų įstatymų nuostatų ir nurodytos LVAT praktikos kontekste vertinami Savivaldybės administracijos ir Inspekcijos atsiliepimuose į pareiškėjų skundą išdėstyti argumentai, kad neįrodžius šių institucijų neteisėtų veiksmų, t. y. nepanaikinus Įsakymo dalies ir Statybos leidimo, nėra įrodyti ir šių institucijų ar jų pareigūnų neteisėti veiksmai, taigi, neįrodyta, kad Savivaldybės ar VAVA pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, atmestini kaip nepagrįstos prielaidos. Pareiga tirti atsakovo veiksmus įtvirtinta CK 6.246 straipsnyje ir išplėtota administracinių bei bendrosios kompetencijos teismų praktikoje bylose dėl žalos atlyginimo, todėl teismas, nagrinėjamu atveju, visų pirma, privalo tirti sprendimus, kurių pagrindu per pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį Sklypą buvo nutiesti inžineriniai tinklai, trukdantys pareiškėjams statytis vienbutį gyvenamąjį namą, ir pasisakyti dėl šių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

30Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai A. Ž. ir J. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2003-04-18 valdo 0,06 ha namų valdos paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) g. 7 b, Vilniuje (t. 1, b. l. 102-104). VAVA, kaip valstybinės teritorijos planavimo priežiūrą atliekanti institucija, atliko Bendrijos projekto „Žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) ( - ) g. 2, 0,20 ha, Vilniuje, detalusis planas“ patikrinimą ir, patikrinimo metu nustačiusi, kad parengti detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, 2005-08-23 patikrinimo akte Nr. 293 paiūlė parengtą detalųjį planą tvirtinti, t. y. davė teigiamą Išvadą (t. 1, b. l. 106). Savivaldybės administracijos direktorius 2005-10-19 įsakymu Nr. 30-1654 patvirtino sklypo ( - ) g. 2, Vilniuje, detalųjį planą (t. 2, b. l. 25-26). Savivaldybės administracijos Nuolatinė statybos komisija, 2006 m. birželio 14-15 d. apsvarsčiusi gyvenamosios paskrities (daugiabučio) namo ( - ) g. 2, Vilniuje, statinio projektą, padarė išvadą, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus ir rekomendavo išduoti statybos leidimą (t. 2, b. l. 27-28). 2006-06-27 Savivaldybės administracija išdavė Bendrijai Statybos leidimą gyvenamosios paskrities (daugiabučiam) namui ( - ) g. 2, Vilniuje, statyti (t. 2, b. l. 29-30).

31Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad aptariamu patvirtintu detaliuoju planu pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. nuosavybės teise valdomo Sklypo vietoje numatytas infrastruktūros objektų ir komunikacijų koridorius, kuriame suplanuoti elektros, vidutinio slėgio dujotiekio, vandentiekio, ūkio nuotekynės bei ryšių tinklai. Tai neginčytinai savo 2009-10-21 raštu Nr. A51-23422 (3.316.5-PD4) patvirtino ir Savivaldybės administracija (t. 1, b. l. 134-135).

32Teismas, vertindamas pareiškėjų reikalavimą VAVA (dabar Inspekcijos) atžvilgiu, daro išvadą, jog prieš teikiant tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, jie turi būti patikrinti atitinkamoje valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Aptariamos VAVA Išvados pateikimo metu aktualaus Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 1 dalis valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą apibrėžė kaip tikrinimą, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolę, taip pat tikrinimą, ar sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalis apibrėžė valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių subjektų ratą, kurių tarpe ir apskrities viršininko administracija.

33Tikrinimui apskrities viršininko administracijai teikiami planavimo sąlygų sąvadas, detaliojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei detaliojo planavimo procedūrų dokumentai, o tikrinimo rezultatas išreiškiamas patikrinimo aktu (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 48 p.).

34Vertinant teigiamą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos Išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento, atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT 2008-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146–1846/2008 yra pažymėjęs, jog nors teigiama patikrinimo išvada dėl teritorijos planavimo dokumento detalųjį planą tvirtinančiai institucijai yra patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau minėtos priežiūros institucijos išvados statusas teritorijų planavimo procese yra itin reikšmingas, nes Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 5 dalyje ir 27 str. 2 dalyje nurodyta, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Taigi, nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados priklauso, ar galima kita procedūros stadija – detaliojo plano tvirtinimas. Kita vertus pažymėtina, jog teigiama patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. LVAT 2007-07-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS17–285/2007 nurodė, jog detalusis planas, o ne teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, ir yra dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei-komercinei veiklai. Savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia, ar tvirtinti detalųjį planą, ar ne.

35Išanalizavęs žalos atlyginimo teisinį reguliavimą ir LVAT praktiką dėl teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės priteisti jiems 35 000 litų neturtinę žalą, padarytą VAVA neteisėtais veiksmais, kai buvo išduota teigiama Išvada dėl detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams, negali būti tenkinama, nes, net ir konstatavus VAVA neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir nustačius, kad pareiškėjai patyrė moralinę žalą, prašoma priteisti 35 000 litų žala negali būti priteisiama atlyginti. Kaip minėta, Savivaldybės taryba ar savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdamas sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai nuo VAVA patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia, ar tvirtinti detalųjį planą, todėl pareiškėjams J. Ž. ir A. Ž. neturtinė žala negalėjo kilti dėl to, kad VAVA išdavė teigiamą Išvadą Sklypo Nr. 2 detaliajam planui tvirtinti. Kitaip tariant, ginčo atveju, nesama vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. nesama priežastinio ryšio tarp VAVA neteisėtos veiklos ir pasekmių (pareiškėjams atsiradusios žalos), todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, atžvilgiu, dėl 35 000 litų neturtinės žalos priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

36Pareiškėjai antruoju skundo reikalavimu prašo iš atsakovės Savivaldybės priteisti jiems 15 000 litų neturtinę žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, kai buvo neteisėtai patvirtintas detalusis planas ir išduotas Statybos leidimas. Mano, kad Savivaldybė veikė nepakankamai rūpestingai, neišanalizavo visų reikšmingų aplinkybių, ko pasekoje, buvo patvirtintas Sklypo Nr. 2 detalusis planas ir Bendrijai išduotas Statybos leidimas.

37Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Savivaldybės administracijos direktoriui Įsakymu patvirtinus Sklypo Nr. 2 detalųjį planą ir vėliau šio detaliojo plano sprendinių pagrindu Savivaldybės administracijai išdavus Statybos leidimą, per pareiškėjų Sklypą buvo nutiesti požeminiai inžineriniai tinklai, kurie užima didžiąją sklypo dalį (2/3) (t. 2, b. l. 100-101) ir, kad tokiame Sklype vienbučio gyvenamojo namo projektavimas ir statyba yra neįmanoma (t. 2, b. l. 99, 132). Ginčo dėl fakto, kad Sklypo Nr. 2 detalusis planas patvirtintas ir Statybos leidimas daugiabučiam namui šiame sklype statyti išduotas neturint pareiškėjų sutikimo, byloje nėra. Priešingai, faktą, kad pareiškėjų sutikimas tvirtinant detalųjį planą ir išduodant Statybos leidimą nebuvo gautas, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir Savivaldybės administracijos atstovė. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjų reikalavimo priteisti jiems iš Savivaldybės 15 000 Lt neturtinę žalą klausimą, esminę reikšmę įgyja nustatymas aplinkybės, ar, prieš tvirtinant Sklypo Nr. 2 detalųjį planą ir /ar išduodant Statybos leidimą, kurių pagrindu per pareiškėjams nuosavybės teise valdomą Sklypą buvo nutiesti inžineriniai tinklai, turėjo būti gautas pareiškėjų (Sklypo savininkų) sutikimas tokiems darbams atlikti.

38Statybos įstatymo (redakcija aktuali nuo 2005-11-17 iki 2006-10-16) 23 str. 6 d. 3 punktas nustatė, jog tam, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), be kitų dokumentų turi pateikti ir sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. To paties straipsnio 9 dalis numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą.

39Remdamasis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, teismas daro išvadą, kad Savivaldybė, išduodama Bendrijai Statybos leidimą, nepareikalavo, kad Bendrija pateiktų sutartį su Sklypo, per kurį pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą numatyta nutiesti inžinerinius tinklus, savininkais (šiuo atveju, pareiškėjais), todėl darytina išvada, kad Savivaldybė, išduodama Statybos leidimą, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl tokie Savivaldybės (jos pareigūnų) veiksmai laikytini neteisėtais ir nepagrįstais.

40Pagal CK 6.250 str. 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

41Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

42Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. Ž. ir A. Ž. nuosavybės teise valdomame Sklype dėl jame be jų sutikimo suprojektuotų ir nutiestų požeminių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, kuriems nustatytos 5 metrų apsauginės zonos pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 343, negali statytis vienbučio gyvenamojo namo, dėl ko yra pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai, realiai tikėtina, kad sukeliami nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai, o tai yra pagrindas priteisti pareiškėjams neturtinę žalą.

43Spręsdamas dėl pareiškėjų patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjų Sklypas, kuriame dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų jie nebegali statytis gyvenamojo namo, yra prestižine laikomoje Vilniaus vietoje (Antakalnyje), kas reiškia, kad praradimas teisės statytis namą tokioje vietoje gali sukelti didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikytina, kad pareiškėjų reikalavimas priteisti jiems 15 000 litų neturtinę žalą iš Savivaldybės, padarytą neteisėtais veiksmais, kai buvo patvirtintas detalusis planas ir išduotas Statybos leidimas, yra protingas ir pagrįstas. Tarp Savivaldybės ir pareiškėjų patirtos neturtinės žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys, taigi, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, teismas daro išvadą, kad J. Ž. ir A. Ž. skundas dalyje, kurioje prašoma iš atsakovės Savivaldybės priteisti jiems 15 000 litų neturtinę žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, kai buvo patvirtintas detalusis planas ir išduotas statybos leidimas, tenkintinas visa reikalavimo apimtimi.

44Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 str., teismas

Nutarė

45pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

46Priteisti J. Ž. ir A. Ž. naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 15 000 litų (penkiolika tūkstančių litų) neturtinę žalą.

47Kitoje dalyje pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

48Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. pareiškėjai J. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) su patikslintu... 4. Savo reikalavimus pareiškėjai pagrindė paaiškindami, kad 2010-01-25 gavo... 5. J. Ž. ir A. Ž. pabrėžė, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės... 6. Pareiškėjų teigimu, VAVA neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad... 7. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos... 8. Pareiškėjai nesutinka su Savivaldybės administracijos Įsakymo dalimi,... 9. Savivaldybės administracijos 2006-06-27 Bendrijai išduotą Statybos leidimą... 10. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdami į tai, kad tokie... 11. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. atstovas palaikė... 12. Atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – Savivaldybė) atstovaujanti... 13. Savivaldybės administracija pabrėžė, jog siekiant pripažinti reikalavimą... 14. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad pareiškėjai neįrodo... 15. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai jokiais įrodymais nepagrindė prašomo... 16. Pabrėžė, jog remiantis CK 6.247 str., civilinė atsakomybė atsiranda tik... 17. Teisminio nagrinėjimo metu Savivaldybės administracijos atstovė su... 18. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir... 19. Dėl reikalavimo priteisti pareiškėjams iš Lietuvos Respublikos 35 000 Lt... 20. Inspekcija taip pat mano, kad pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas, nes:... 21. Teisminio nagrinėjimo metu Inspekcijos atstovė su pareiškėjų skundu... 22. Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjams J. Ž. ir A. Ž. padarytos... 23. Teismas nustatė, kad J. Ž. ir A. Ž. su skundu (t. 1, b. l. 89-97) kreipėsi... 24. ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia... 25. Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: neteisėti veiksmai... 26. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Inspekcija ir atsakovę Savivaldybę... 27. Sistemiškai aiškindamas pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro... 28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje labai svarbu paminėti, kad LVAT, kuris... 29. Išdėstytų įstatymų nuostatų ir nurodytos LVAT praktikos kontekste... 30. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai A. Ž. ir J. Ž.... 31. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad... 32. Teismas, vertindamas pareiškėjų reikalavimą VAVA (dabar Inspekcijos)... 33. Tikrinimui apskrities viršininko administracijai teikiami planavimo sąlygų... 34. Vertinant teigiamą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą... 35. Išanalizavęs žalos atlyginimo teisinį reguliavimą ir LVAT praktiką dėl... 36. Pareiškėjai antruoju skundo reikalavimu prašo iš atsakovės Savivaldybės... 37. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Savivaldybės administracijos... 38. Statybos įstatymo (redakcija aktuali nuo 2005-11-17 iki 2006-10-16) 23 str. 6... 39. Remdamasis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, teismas daro išvadą, kad... 40. Pagal CK 6.250 str. 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio... 42. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. Ž. ir A. Ž. nuosavybės teise... 43. Spręsdamas dėl pareiškėjų patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas... 44. Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 str., teismas... 45. pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.... 46. Priteisti J. Ž. ir A. Ž. naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės,... 47. Kitoje dalyje pareiškėjų J. Ž. ir A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 48. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...