Byla e2A-290-340/2020
Dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo už namo vidinio kiemo dalies sutvarkymą teisėtumo ir turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15331-964/2019 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo už namo vidinio kiemo dalies sutvarkymą teisėtumo ir turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Senamiesčio ūkis“ grąžinti į ieškovo kaupiamųjų lėšų sąskaitą 688,89 Eur su PVM ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2018 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą, iš kurios 688,89 Eur už kitus statybos ir remonto darbus – vidinio kiemo dangos sutvarkymą ( - ). Šias lėšas bei ieškovo sutikimo atsakovas panaudojo, kaip ieškovo kaupiamąsias lėšas. Ieškovui valstybė nėra perdavusi valdyti žemės sklypo nurodytu adresu, todėl šis žemės sklypas nėra pastato, esančio tuo pačiu adresu, bendro naudojimo objektas. Sklypas ir susiję objektai (kiemas, kiemo danga ir kt.), kaip bendro naudojimo objektai, nėra įtraukti ir į atsakovo 2015 m. kovo 12 d. patvirtinto Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą. Kadangi atsakovui nėra suteikta teisė administruoti nurodyto žemės sklypo ir su juo susijusių objektų, jis 688,89 Eur su PVM išskaičiavo nepagrįstai. Teisės aktai įpareigoja atsakovą, gavus pranešimą apie smegduobės atsiradimą, užfiksuoti esamą būklę, įvertinti iškilusios avarijos pavojų aplinkai, žmonių gyvybei ir sveikatai, numatyti priemones avarijos grėsmei pašalinti, informuoti namo savininkus, naudotojus bei organizuoti avarijos grėsmės pašalinimo darbus, tačiau atsakovas apsiribojo vidinio kiemo dalies dangos perklojimu bei sąskaitos už atliktus darbus išrašymu. Kieme smegduobė atsivėrusi nebuvo ir jokie jos sutvarkymo darbai nebuvo atliekami.

72.

8Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatas turi užtikrinti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. 2018 m. birželio 7 d. ginčo namo buto Nr. 5 savininkas pateikė pranešimą, kad namo kieme yra atsivėrusi smegduobė, įkrito dalis trinkelių, viena siena pakibo ore. Namo techninis prižiūrėtojas UAB „Pastatų meistrai“ lokalizavo avarinę situaciją. Apie atliktus darbus ir jų išlaidoms kompensuoti panaudotas kaupiamąsias lėšas patalpų savininkai informuoti mokestiniais pranešimais. Ieškovo pateiktame namo techninio prižiūrėtojo 2017 m. balandžio 14 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad jau 2017 m. namo vidiniame kieme prie lietaus surinkimo kanalizacijos buvo nusėdusios plytelės, todėl jas rekomenduota perkloti, suformuoti nuolydį į įlają. Smegduobė kėlė grėsmę pačiam statiniui, jo konstrukcijoms ir asmenų saugumui, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai organizavo būtinus smegduobės tvarkymo darbus.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui Valstybinei kultūros paveldo komisijai iš atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ 664,24 Eur už nepagrįstai panaudotas ieškovės kaupiamąsias lėšas kiemo dangos tvarkymui, 20 Eur žyminio mokesčio; likusią ieškinio dalį atmesti.

124.

13Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutarė perduoti patikėjimo teise Valstybinei paminklosaugos komisijai Vilniaus miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomą ir naudojamą 394,21 kv. m pastatą ( - ). Šias patalpas ir palėpę, esančią virš skiriamų patalpų, Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 12 d. nusprendė perduoti į Valstybinės paminklosaugos komisijos balansą. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2018 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą 803,31 Eur sumai už birželio mėn. suteiktas paslaugas. Sąskaitoje 664,26 Eur išskaičiuoti už kitus statybos ir remonto darbus panaudojant kaupiamąsias lėšas. 2017 m. balandžio 14 d. UAB „Pastatų meistrai“ statinio kasmetinės apžiūros akte ir ieškovo 2019 m. kovo 20 d. nuotraukoje užfiksuota vieta, dėl kurios remonto darbų išskaičiuota 664,26 Eur suma.

145.

15Teismas padarė išvadą, kad ieškovui nepriklauso ir jam neperduotas valdyti žemės sklypas ( - ), todėl ieškovas nėra atsakingas už žemės sklypo ir kiemo dangos remontą, atnaujinimą, t. y. neturi apmokėti ir už kiemo dangos remontą, nebent pastato savininkai būtų nusprendę kitaip. Teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog pastato savininkai išreiškė sutikimą kaupiamosiomis lėšomis prisidėti prie kiemo dangos remonto.

166.

17Teismas nurodė, kad pastato ( - ), administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ 2015 m. kovo 12 d. sudarytame Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše žemės sklypas ir su juo susiję objektai (kiemas, kiemo danga), kaip bendrojo naudojimo objektai, nėra numatyti. Pagal nurodyto aprašo nuostatas administratorius organizuoja tik bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Kadangi žemės sklypas prie pastato nėra perduotas ieškovui ir nėra įtrauktas į pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą, teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai organizavo kiemo dangos keitimo darbus ir mokestį už tai išskaičiavo iš kaupiamųjų lėšų.

187.

19Teismas pažymėjo, kad net ir neįtraukus žemės sklypo į aprašą, pastato administratorius, gavęs informaciją apie smegduobės atsiradimą, privalo perduoti informaciją už kiemo dangą atsakingiems asmenims, kad jie atliktų jos remonto darbus. Atsakovas apie atsivėrusią smegduobę buvo informuotas 2018 m. birželio 7 d. ir šią informaciją perdavė namo techniniam prižiūrėtojui UAB „Pastatų meistrai“, kurie ją sutvarkė. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog UAB „Pastatų meistrai“ yra pavesta atlikti kiemo dangos remonto darbus. UAB „Pastatų meistrai“ yra namo techninis prižiūrėtojas, o ne kiemo. UAB „Grinda“ susitarimo su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu atlieka gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangų pažaidų taisymą. Net ir esant prielaidai, kad smegduobė kėlė grėsmę pastatui, ši informacija turėjo būti perduota tiek Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tiek žemė sklypo (kiemo) savininkui ar valdytojui (savivaldybei).

208.

21Teismas nurodė, kad pastato savininkai nėra davę sutikimo apmokėti ar prisidėti prie apmokėjimo už kiemo dangos remontą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti apmokėjimo už kiemo dangos remonto darbus ir privalo grąžinti išskaitytą sumą ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos fotonuotraukos ir UAB „Pastatų meistrai“ 2017 m. balandžio 14 d. atliktas statinio kasmetinės apžiūros aktas nepagrindžia avarinės būklės, nes jame tik rekomenduojama perkloti trinkeles, suformuoti nuolydį į įlają.

229.

23Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas prašė grąžinti 688,89 Eur sumą už kiemo dangos tvarkymą, tačiau faktiškai atsakovas nuskaitė 664,24 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 664,24 Eur už kiemo dangos tvarkymą.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2510.

26Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad namo kiemo danga nebuvo bloga ir nekėlė pavojaus. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovas gavo iš namo techninio prižiūrėtojo 2018 m. birželio 7 d. statinio neeilinės apžiūros aktą, kuriame užfiksuota vidinio kiemo būklė įvykio metu: prasėdusios grindinio trinkelės, važiuojant automobiliams, susidaro apkrova, ne visas vanduo nubėga į trapą, dalis vandens skverbiasi po pamatais, ardydamas juos. Tokia būklė neatitiko statybos reglamentų STR 2.01.01:2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas“ ir STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ reikalavimų, todėl atsiradusiems defektams šalinti rekomendavo perkloti trinkeles, papildomai supilti ir sutankinti gruntą po trinkelėmis, suformuoti nuolydžius į lietaus surinkimo trapą.

2711.

28Ieškovas Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atsakovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą. Nurodė, kad atsakovas papildomus įrodymus turėjo pateikti ne apeliacinės instancijos teismui, o po ginčo PVM sąskaitos–faktūros dalyje dėl kiemo dangos remonto išrašymo. Ieškovas į atsakovą dėl dokumentų, patvirtinančių smegduobės atsiradimą, kreipėsi 2018 m. spalio 13 d. raštu, o iki tol – ne kartą telefonu. Ieškovas dėl nurodytų dokumentų net kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuriai atsakovas taip pat nepateikė smegduobės atsiradimo faktą patvirtinančio dokumento. Atsakovo pateikti papildomi įrodymai yra prieštaringi ir nepatvirtina smegduobės atsiradimo fakto.

29Teismas

konstatuoja:

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3112.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

3313.

34Tiek atsakovas su apeliaciniu skundu, tiek ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus. Atsakovas pateikė UAB „Pastatų meistrai“ 2018 m. birželio 7 d. statinio neeilinės apžiūros aktą, kuriuo grindžia smegduobės atsiradimo faktą. Ieškovas pateikė 2018 m. spalio 12 d. raštą atsakovui dėl dokumentų, patvirtinančių smegduobės atsiradimą, pateikimo, ieškovo prašymą Lietuvos vyriausiajai administracinių ginčų komisijai dėl atsakovo įpareigojimo pateikti nurodytą informaciją, atsakovo atsiliepimą į ieškovo prašymą Lietuvos vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, 2019 m. spalio 31 d. statinio apžiūros aktą, 2018 m. birželio 7 d. ir 2017 m. balandžio 14 d. statinio neeilinės apžiūros akto lyginamąjį variantą, 2019 m. liepos 16 d. nuotraukas. Ieškovais papildomais dokumentai įrodinėja, kad smegduobės, už kurios likvidavimo darbus atsakovas panaudojo kaupiamąsias lėšas, nebuvo.

3514.

36Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Iš šalių pateiktų naujų įrodymų ir paaiškinimų procesiniuose dokumentuose yra akivaizdu, kad šalys su nurodytais dokumentais yra susipažinę, todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia naujus įrodymus prie bylos, nes jų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

3715.

38Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria teismas nusprendė tenkinti ieškovo ieškinį ir įpareigoti atsakovą (namo administratorių) grąžinti nepagrįstai panaudotas kaupiamąsias lėšas smegduobės šalinimui. Apeliantas UAB „Senamiesčio ūkis“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad lėšos buvo panaudotos teisėtai.

3916.

40Pagal CK 4.75 str. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str.). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.).

4117.

42Buto ir kitų patalpų savininkas naudotojas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendro naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 str. 8 d.). Pastato bendrojo naudojimo objektams priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos, inžinerinės sistemos, pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos dalys, vietiniai inžineriniai tinklai, bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d.).

4318.

44Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

4519.

46Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Aprašo 3 p. nurodyta, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane. Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. Aprašo 14 p. nustatyta, kad sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti. Lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais (aprašo 15 p.). Už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (aprašo 16 p.).

4720.

48Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal nuostatų 4.3 p. administratorius, vykdydamas pagrindinį uždavinį, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Nuostatų 12 p. numatyta, kad už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus.

4921.

50Privalomieji reikalavimai nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtiname statybos techninio reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Reglamento 11 p. nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 p. nurodyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamento 91 p. nustatyta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (reglamento 93 p.).

5122.

52Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutarė perduoti patikėjimo teise Valstybinei paminklosaugos komisijai Vilniaus miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomą ir naudojamą 394,21 kv. m pastatą ( - ). Šias patalpas ir palėpę, esančią virš skiriamų patalpų, Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 12 d. nusprendė perduoti į Valstybinės paminklosaugos komisijos balansą. 2018 m. birželio 7 d. namo ( - ), buto Nr. 5 savininkas pateikė atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ pranešimą apie namo kieme atsivėrusią smegduobę. 2018 m. birželio mėn. UAB „Pastatų meistrai“ pateikė atsakovui atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad objekte ( - ), už 1 309,50 Eur buvo atlikti smėlio užpylimo ir betono trinkelių grindinio atstatymo darbai. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2018 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą 803,31 Eur sumai už birželio mėn. suteiktas paslaugas, iš kurių 664,26 Eur išskaičiuoti už kitus statybos ir remonto darbus, panaudojant kaupiamąsias lėšas smegduobės namo kieme šalinimui.

5323.

54Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

5524.

56Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

5725.

58Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad jis už smegduobės šalinimo darbus turėjo teisę panaudoti ieškovo sukauptas kaupiamąsias lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nekilo ginčo, jog žemės sklypo ( - ) ieškovas nevaldo jokiais teisiniais pagrindais. Byloje taip pat nekilo ginčo, kad daugiabučio namo ( - ), savininkai, įskaitant ieškovą, būtų priėmę sprendimą dėl prisidėjimo prie kiemo remonto iš kaupiamųjų lėšų, todėl tokios lėšos be namo savininkų žinios negalėjo būti panaudotos, atliekant darbus, nesusijusius su pastato bendrojo naudojimo objektais, juolab, paties atsakovo 2015 m. kovo 12 d. patvirtintame Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše nėra nurodytas žemės sklypas, įskaitant vidinį kiemą ir jo dangą ir pan. Nors apeliantas nurodė, kad kaupiamosios lėšos buvo panaudotos teisėtai, t. y. likviduojant avarinės būklės padarinius (smegduobę), tačiau tiek iš atsakovo pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad atlikti darbai yra susiję su avarinės būklės kiemo grindinio likvidavimo darbais.

5926.

60Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad namo techninio prižiūrėtojo UAB „Pastatų meistrai“ 2017 m. balandžio 14 d. apžiūros akte, t. y. sudarytame daugiau nei metai iki įvykio, nurodyta, kad vidiniame kieme prie lietaus surinkimo kanalizacijos, prasėdusios trinkelės, rekomenduojama jas perkloti ir suformuoti nuolydį į įlają. 2018 m. birželio 7 d. statinio neeilinio apžiūros akte, t. y. sudarytame įvykio dieną, nurodyta, kad dėl pasėdusių trinkelių ne visas vanduo subėga į trapą, dalis vandens subėga po pamatais, kurie yra ardomi. Abiejuose apžiūros aktuose yra užfiksuota grindinio būklė, tačiau abi nuotraukos yra identiškos, todėl nepatvirtina avarinės būklės grindinio trūkumų – smegduobės – ir jų likvidavimo aplinkybių.

6127.

62Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 93 p. aiškiai nurodyta, kad atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas apie smegduobę buvo informuotas, gavęs atsakovo (namo administratoriaus) PVM sąskaitą–faktūrą už 2018 m. birželio mėn., t. y. praėjus mėnesiui nuo pranešimo apie įvykį ir darbų atlikimą. Akivaizdu, kad jei išrašytoje sąskaitoje nurodyti darbai buvo atlikti, šalinant avarinės būklės padarinius, atsakovas apie tai nedelsiant turėjo informuoti namo savininkus, įskaitant ieškovą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net su ieškovo atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos namo vidinio kiemo nuotraukos, kuriose užfiksuota kiemo būklė 2019 m. liepos 16 d., t. y. praėjus beveik metams po įvykio, patvirtina, kad kiemo grindinio būklė ženkliai nesiskiria nuo užfiksuotos UAB „Pastatų meistrai“ 2017 m. balandžio 14 d. ir 2018 m. birželio 7 d. apžiūros aktuose. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. birželio 7 d. apžiūros aktas, kuriame užfiksuota grindinio būklė yra analogiška 2017 m. balandžio 14 d. apžiūros aktui, buvo pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui, nors ieškovo pateikti dokumentai (2018 m. spalio 12 d. raštas atsakovui, ieškovo prašymas Lietuvos vyriausiajai administracinių ginčų komisijai) patvirtina, kad dėl dokumentų, patvirtinančių smegduobės atsiradimą, pateikimo ieškovas net kreipėsi į Lietuvos vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Nurodytos aplinkybės iš esmės leidžia sutikti su ieškovo argumentais, kad ginčo kaupiamosios lėšos buvo panaudotos nesant tam teisinio pagrindo.

6328.

64Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Aptartais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 178 str., 185 str.).

65Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

66Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Senamiesčio... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisija... 7. 2.... 8. Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu nusprendė... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. rugpjūčio 2 d.... 14. 5.... 15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui nepriklauso ir jam neperduotas valdyti... 16. 6.... 17. Teismas nurodė, kad pastato ( - ), administratoriaus UAB „Senamiesčio... 18. 7.... 19. Teismas pažymėjo, kad net ir neįtraukus žemės sklypo į aprašą, pastato... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad pastato savininkai nėra davę sutikimo apmokėti ar... 22. 9.... 23. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas prašė grąžinti 688,89 Eur sumą už... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 10.... 26. Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 27. 11.... 28. Ieškovas Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija pateikė... 29. Teismas... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 31. 12.... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. 13.... 34. Tiek atsakovas su apeliaciniu skundu, tiek ieškovas su atsiliepimu į... 35. 14.... 36. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus... 37. 15.... 38. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria teismas... 39. 16.... 40. Pagal CK 4.75 str. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas,... 41. 17.... 42. Buto ir kitų patalpų savininkas naudotojas neprivalo apmokėti išlaidų,... 43. 18.... 44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti... 45. 19.... 46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390... 47. 20.... 48. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr.... 49. 21.... 50. Privalomieji reikalavimai nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016... 51. 22.... 52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m.... 53. 23.... 54. Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 55. 24.... 56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 57. 25.... 58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį... 59. 26.... 60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad namo techninio prižiūrėtojo... 61. 27.... 62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos... 63. 28.... 64. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 65. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 66. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti...