Byla 3K-3-326/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrijos ieškinį atsakovei N. Š., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Vyroko eksploatavimo centrui dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilęs materialiosios teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo, bylos sustabdymo taikymo ir aiškinimo klausimas.

6Ieškovė Daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) prašė priteisti iš atsakovės N. Š. ieškovės naudai 10 092,11 Lt įsiskolinimo už komunalines paslaugas, 303 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad pagal 2006 m. balandžio 10 d. Eksploatavimo paslaugų teikimo sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo bendrijos vardu sudaryti sutartis su atitinkamas eksploatacines paslaugas tiekiančiomis įmonėmis, apskaičiuoti, paskirstyti ir priimti mokesčius iš bendrijos už bendrąsias eksploatacines išlaidas, teikiamas namui, esančiam Vilniuje, Konstitucijos pr. 15/5, bei organizuoti ginčo namui priskirto žemės sklypo administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą. Trečiasis asmuo sudarė tokias sutartis bei teikė visiems šio namo gyventojams ir kitų patalpų savininkams būtinąsias namo priežiūros paslaugas. Atsakovė yra 139,54 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių ginčo name, savininkė. Ieškovės teigimu, atsakovė neatsiskaitė už jai, kaip ir kitiems patalpų savininkams, suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o įsiskolinimas ieškovei už laikotarpį nuo 2009 m. liepos l d. iki 2011 m. birželio 30 d. sudaro 10 092,11 Lt. Ieškovės nuomone, atsakovė nevykdė CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, DNSB įstatų 37.5, 37.6, 37.10, 39 punktuose įtvirtintų pareigų, kylančių iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 10 092,11 Lt skolą bei 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos, pradedant nuo 2012 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 303 Lt žyminio mokesčio.

9Teismas nurodė, kad teisės aktai nedraudžia ieškovei teikti paslaugas ne pačiai, o sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Teismo nuomone, 2006 m. balandžio 10 d. eksploatavimo paslaugų teikimo sutartis, sudaryta ieškovės ir trečiojo asmens, bei jos papildymai, įskaitant dėl administravimo įkainių, yra galiojanti, nenuginčyta, šalims privaloma. Atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. balandžio 5 d. vykusio DNSB pakartotinio visuotinio susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl alternatyvos trečiajam asmeniui pateikimo, teismas vertino, jog bendrijos nariams buvo žinoma, kad paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikė būtent trečiasis asmuo. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, padarė išvadą, jog namo administravimo ir eksploatavimo paslaugas teikė trečiasis asmuo, kuris 2006 m. balandžio 10 d. eksploatavimo paslaugų teikimo sutarties 2.1 punkto pagrindu turėjo sudaryti sutartis ir jas bendrijos vardu sudarė su eksploatacines paslaugas teikiančiomis įmonėmis bei organizavo bendrijai priskirto žemės sklypo eksploatavimą bei priežiūrą, todėl atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė 25 vnt. PVM sąskaitų faktūrų gavo tik 2012 m. sausio 24 d., neatleidžia jos nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovės pareiga mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas kildintina ne iš sutarties, o iš įstatymo ir kitų norminių aktų, todėl atsakovė, kaip patalpų savininkė, kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas ir pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 25 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo paslaugas trečiasis asmuo teikė dar iki DNSB įsisteigimo, prieš pasirašant ginčo sutartį. Su komunalinių paslaugų namui teikimu ir administravimu bei šių paslaugų kokybe susiję klausimai vėlesniuose DNSB narių susirinkimuose bei valdybos posėdžiuose buvo ne kartą svarstomi, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad DNSB žinojo apie sudarytą ginčo sutartį, nekėlė klausimo dėl jos teisėtumo, taigi tokiai sutarčiai iš esmės pritarė. Dėl to yra pagrindas teigti, kad iš sutarties kylančios abipusės prievolės buvo vykdomos iki sutarties nutraukimo 2011 m. birželio mėn. (CK 2.84 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, jie laikytini pakankamu pagrindu teigti, kad paslaugos buvo teikiamos, o atsakovė savo atsikirtimams pagrįsti tinkamų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie jai teikiamas paslaugas, jos atsakovei buvo būtinos. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pareiga mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas kildintina ne iš sutarties, o iš įstatymo ir kitų norminių aktų, todėl ji, būdama patalpų bendraturtė, kartu su kitais bendraturčiais pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu ir priežiūra, o įrodymų, kad prašomos apmokėti išlaidos nebuvo susijusios su statinio naudojimo ir jo priežiūros privalomaisiais reikalavimais, atsakovė nepateikė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog DNSB nėra bendrijos narių susirinkime patvirtinusi visų jos veiklą reglamentuojančių taisyklių, negali būti laikoma aplinkybe, atleidžiančia daugiabučio namo patalpų savininką nuo jam tenkančios namui suteiktos paslaugos apmokėjimo. Atsakovė neginčijo pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytų mokėjimo tarifų, nepaneigė pateiktų skaičiavimų teisingumo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, nutraukę ginčo sutartį, yra visiškai atsiskaitę įskaitydami priešpriešinius reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę išsireikalauti iš atsakovės jai tekusių neapmokėtų mokesčių už įvairias teiktas paslaugas dalį.

12Apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol teisme bus išnagrinėta byla Nr. 2-9364-872/2013 tarp tų pačių šalių dėl 2006 m. balandžio 10 d. eksploatavimo paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimo teisė kildinama ne tik iš šios sutarties, bet ir tiesiogiai iš įstatymo, CK daiktinės teisės nuostatų. Nustačius, kad atsakovei paslaugos buvo suteiktos, ji turėtų pareigą jas apmokėti net ir pripažinus negaliojančia pirmiau nurodytą sutartį, nes dvišalė restitucija netaikytina.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Dėl netinkamo CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo. Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėję teismai, priteisdami ieškovei skolą, neišskyrė namo priežiūros paslaugų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir kitų namo priežiūros paslaugų, kurios nepriskiriamos prie privalomųjų. Atsižvelgiant į CK 4.83 straipsnio 4 dalies turinį, matyti, kad CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta bendraturčių pareiga apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidas nėra absoliuti, tokia pareiga nustatyta tik dėl būtinųjų išlaidų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota CK 4.83 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo praktika, konstatuotina, kad privalomaisiais darbais laikomi tokie darbai, kurių neatlikus gyvenamojo namo būklė neatitiktų įstatyme nustatytų privalomųjų reikalavimų (2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturtis turi teisę atsisakyti apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidas, kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, o dėl išlaidų, nesusijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, neduotas butų ir kitų patalpų savininko sutikimas (2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Kasatorės teigimu, žemesnės instancijos teismai neįvertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abu šie pagrindai, t. y. ji nebuvo davusi sutikimo dėl nebūtinų išlaidų, dėl jų nebuvo priimtas visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, kaip tai nustatyta CK 4.85 straipsnyje. Neatsižvelgus į CK 4.83 straipsnio 4 dalyje išvardytas sąlygas, buvo nukrypta nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

162. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Kasatorės teigimu, žemesnės instancijos teismai netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 178 straipsnyje, t. y. nepagrįstai iš ieškovės nereikalavo įrodyti aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, o iš atsakovės reikalavo pateikti atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, kuriais ji nedisponuoja, neišreikalaudami šių įrodymų iš ieškovės. Remiantis CPK 178 straipsniu, pareiga įrodyti, kad paslaugas teikė, ir pateikti reikalaujamus priteisti mokesčius pagrindžiančius apskaičiavimus kilo ieškovei. Kasatorės teigimu, administravimo paslaugų teikimo faktas negali būti preziumuojamas, o ieškovės vienašališkai nurodytas mokesčių dydis negali būti priteisiamas nepateikus atitinkamų įrodymų. Kasatorė pabrėžė, kad ji neneigia įstatymo jai nustatytos pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo, todėl turėjo būti nustatyta, kokios paslaugos faktiškai jai buvo suteiktos, ar pagrįstai priskaičiuoti reikalaujami mokesčiai ir ar pagrįstas jų dydis. Kasatorės nuomone, žemesnės instancijos teismai netinkamai vertino įrodymų pakankamumą, nes reikalaujamą sumą priteisė remdamiesi vienašališkai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis, nereikalaudami jų pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad PVM sąskaita faktūra pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą bei konkrečios ūkinės operacijos atlikimą (2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003, 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). Nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybes, kurioms pagrįsti byloje nepateikta įrodymų.

173. Dėl bylos sustabdymo ir prejudicinių faktų vertinimo. Kasatorės teigimu, tai, kad ieškinio reikalavimas kildinimas ne tik iš ginčo sutarties, bet ir iš įstatymo, nepaneigia aplinkybės, jog priimant sprendimą šioje byloje vadovautasi kitoje civilinėje byloje ginčijama sutartimi. Restitucijos taikymo klausimo byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nekilo, nes atsakovė apskritai neigia paslaugų suteikimo faktą, o apmokėjimas nebuvo išieškotas. Be to, priimant sprendimus buvo remtasi ginčijamoje sutartyje nustatytais paslaugų tarifais, nors, atsakovės pareigą kildinant iš įstatymo, išieškotina suma turėtų būti apskaičiuota pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Sandorio pripažinimas negaliojančiu turėtų įtakos nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalyko pagrįstumui. Dėl to, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą pažeidė CPK 163 straipsnio reikalavimus bei viešąjį interesą.

18Ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas

22Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (dalies redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 12 d. iki 2012 m. liepos 1 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

23Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar kasatorei, nepriklausančiai daugiabučio namo savininkų bendrijai, tenka pareiga, kaip ginčo pastato patalpų bendraturtei, prisidėti prie namo gyventojų interesais patirtų išlaidų už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas, kurioms kasatorė nėra išreiškusi aiškaus sutikimo, atlyginimo.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2012). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant pagrindo išlaidas priskirti prie užtikrinančių privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymąsi, tokias išlaidas buto ir kitų patalpų savininkas galėtų apmokėti tik jo paties sutikimu.

25Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais). Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusi Reglamento 2002 m. liepos 1 d. redakcija prie privalomųjų reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 11 punktas).

26Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai nesiaiškino aplinkybių, ar bendrijai ir namo bendraturčiams suteiktos paslaugos bei dėl to patirtos išlaidos susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurios leistų daryti išvadą, jog tokiu atveju savininko sutikimas nebūtinas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis rašytinių įrodymų visuma dėl komunalinių paslaugų tiekimo, administravimo ir namo eksploatacijos, nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad kasatorė neįrodė, jog paslaugos, už kurias jai nurodyta susimokėti, nebuvo susijusios su statinio naudojimo ir jo priežiūros privalomaisiais reikalavimais. Dėl kasaciniame skunde nurodytų ginčo paslaugų (interneto svetainės kūrimas ir palaikymas, namo apsauga, kortelių sistemos įdiegimas ir domofonų įrengimas, šviesolaidinio interneto ryšio įvedimas, automobilių aikštelės sutvarkymas), apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šios priskirtinos prie namo priežiūros paslaugų, kasatorė jomis naudojosi, todėl už jų teikimą taip pat turi susimokėti. Teisėjų kolegija sutinka, kad ginčo paslaugos laikytinos susijusiomis su namo priežiūra, kurios teiktos siekiant bendro turto savybėms pagerinti, namo gyventojų poreikiams užtikrinti, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šių paslaugų pripažinti būtinosiomis, susijusiomis su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog kasatorė neįrodė, kad išlaidos nesusijusios su privalomaisiais reikalavimais. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), tokių išlaidų priskyrimą privalomiesiems statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams užtikrinti turi įrodyti šalis, siekianti prisiteisti tokias išlaidas. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo procesinio spendimo turinys patvirtina, kad ginčo paslaugų būtinosiomis bylą nagrinėję teismai ir nelaikė, kasatorės, kaip bendraturtės, prievolę prisidėti prie patirtų išlaidų apmokėjimo iš esmės grįsdami ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų išreikšta valia dėl tokių paslaugų teikimo bei pačios kasatorės netiesioginiu sutikimu jomis naudojantis.

27Kaip minėta, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų atsisakyti mokėti išlaidas yra tuo atveju, kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, ginčo teisiniams santykiams aktualus CK 4.85 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros. Pastarųjų išlaidų racionalumas ir proporcingumas gali būti įvertintas teismine tvarka nagrinėjant ginčus tarp gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bei jos nario ar tarp butų ir kitų patalpų savininkų.

28Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai, ištyrę visuotinių bendrijos narių susirinkimų bei valdybos posėdžių protokolus, nustatė, kad juose buvo sprendžiami klausimai, susiję su konkrečių komunalinių paslaugų tiekimu, administravimu ir namo eksploatacija. Kasatorės teigimu, sprendimai buvo priimami bendrijos valdybos, o ne visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose, dėl to kasatorei neturi įpareigojamosios galios. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje įtvirtinta sąlyga atitinkamus sprendimus priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis, priešingai, nei teigia kasatorė, sprendimai dėl išlaidų už kasatorės nurodytas paslaugas (interneto svetainės kūrimas ir palaikymas, namo apsauga, kortelių sistemos įdiegimas ir telefonspynių įrengimas, šviesolaidinio interneto ryšio įvedimas, automobilių aikštelės sutvarkymas) buvo priimti bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkimuose, atviruose ir ne bendrijos nariams. Ši vienareikšmiška išvada darytina įvertinus byloje pateiktus susirinkimų protokolus bei dalyvių sąrašus, kurių duomenys leidžia spręsti, jog tai nebuvo vien bendrijos narių susirinkimai, juose dalyvavo ar turėjo galimybę dalyvauti ir kitų patalpų savininkai. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl fizinės namo apsaugos sprendimas priimtas 2006 m. kovo 30 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime, jame dalyvavo ir bendrijai nepriklausantis daugiabučio namo patalpų savininkas; dėl apmokėjimo už interneto svetainės palaikymą bendrijos valdybos narių susirinkimuose, dalyvaujant bendrijai nepriklausantiems gyventojams, taip pat kitiems bendrijos nariams, pasisakyta 2007 m. liepos 31 d. bei 2007 m. rugsėjo 25 d., 2008 m. balandžio 1 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta padidinti užmokestį už minėtas paslaugas bei nuspręsta pradėti derėtis dėl šviesolaidinio interneto įvedimo, 2010 m. gegužės 18 d. bendrijos valdybos narių posėdyje nutarta klausimo dėl interneto svetainės priežiūros paslaugos atsisakymo svarstymą atidėti ateičiai; 2007 m. gruodžio 4 d. valdybos narių posėdyje, dalyvaujant gyventojams, nutarta parengti pasiūlymą dėl kortelių sistemos su filmavimo kameromis įdiegimo, 2008 m. vasario 5 d. bendrijos valdybos narių posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo ir bendrijai nepriklausantys gyventojai, pritarta kortelių sistemos ir vaizdo apsaugos įdiegimui, o 2008 m. birželio 10 d. – dėl naujos vaizdo stebėjimo įrangos įdiegimo; klausimas dėl automobilių aikštelės sutvarkymo išspręstas 2009 m. kovo 18 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime, jame taip pat dalyvavo bendrijai nepriklausantys namo gyventojai. Kaip minėta, ginčo paslaugos teiktos siekiant bendro turto savybėms pagerinti, namo gyventojų poreikiams užtikrinti, įvairaus pobūdžio klausimai dėl šių paslaugų teikimo spręsti susirinkimuose, kuriuose dalyvavo ir galėjo dalyvauti bendrijai nepriklausantys kitų patalpų savininkai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, išreiškia namo bendraturčių valią. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atitinkami sprendimai priimti bendrijai veikiant visų namo bendraturčių interesais ir jų sutikimu, duomenų, leidžiančių teigti, jog bendrija atitinkamu būdu veikė viršydama įgaliojimus, nenustatyta. Tokie bendrijos sprendimai įpareigoja visus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkus, nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje, juos vykdyti. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog kasatorė dėl klausimų, susijusių su namo apsauga, bendru apšvietimu laiptinėje reiškė pretenzijas trečiajam asmeniui, taip savo veiksmais patvirtindama, kad teikiamos paslaugos jai buvo reikalingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, paslaugos, dėl kurių kasatorė nesutinka, atitinka bendruosius butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesus, sprendimai dėl jų priimti įgyvendinant bendrijos ir kitų patalpų savininkų valią, kasatorė, kaip ir kiti namo gyventojai, gavo naudą iš suteiktų paslaugų, dalį jų savo veiksmais aiškiai pripažino reikalingomis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis išimtimis atsisakyti mokėti išlaidas už neprivalomąsias pastato priežiūros paslaugas remiasi nepagrįstai.

29Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

30Kasaciniame skunde teigiama, kad ginčą nagrinėję teismai turėjo aiškintis, analizuoti ir vertinti, ar paslaugos, už kurias kasatorei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, realiai buvo suteiktos, ar pagrįstai suskaičiuoti reikalaujami mokesčiai ir ar pagrįstas jų dydis. Kasatorės teigimu, teismai, nereikalaudami iš ieškovės pateikti duomenis, patvirtinančius reikalaujamos priteisti sumos apskaičiavimą už realiai suteiktas paslaugas, iš esmės paneigė ieškovės teisę ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis buvo remiamasi kaip ieškinio pagrindu.

31Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013).

32Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai ginčijamus sprendimus priėmė remdamiesi vienašališkai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios pačios savaime esą nepagrindžia paslaugų teikimo fakto.

33Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

34Kasatorė bendrąja prasme teisi nurodydama, kad vien sąskaitos pateikimas asmeniui nepagrindžia pareigos ją apmokėti, o savo reikalavimo pagrindą turi įrodyti šalis, kuri reikalauja atitinkamą sumą priteisti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėję teismai išvadas dėl paslaugų suteikimo atsakovei ir jų tinkamumo padarė remdamiesi atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto vertinimu, t. y. įvertinę ne tik PVM sąskaitas faktūras, bet ir kitus rašytinius įrodymus: šalių sutartis, bendrijos valdybos, narių ir kitų patalpų savininkų susirinkimų protokolus, mokėjimo pranešimus, duomenis su elektros skaitiklių parodymais, kitus rašytinius dokumentus. Kasatorė, neigdama skolą, savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė ir nesukėlė teismams pagrįstos abejonės, kad atitinkamos paslaugos, už kurias reikalaujama sumokėti, iš tiesų nebuvo suteiktos. Minėta, kad šalys turi pareigą pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šiuo atveju kasatorė tokios savo pareigos neįgyvendino, bylą nagrinėjusiems teismams jokių objektyvių duomenų nepateikė, deklaratyviai teigdama, kad jai apie teikiamas paslaugas nebuvo žinoma, o atlikti skaičiavimai galbūt neteisingi. Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija išlaidų dydžio nustatymo klausimą sprendžia tik teisės taikymo aspektu, įvertindama, ar žemesnės instancijos teismai, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, bet nenustatinėja faktinių aplinkybių. Kasatorė argumentuoja, kad ieškovė tinkamai neįrodė sumų už konkrečias paslaugas dydžio, nes rėmėsi vienašališkai sudarytais dokumentais, tačiau, kaip konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos teiginius, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, laikė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos pirmiau nurodytų įrodymų visetu, yra pagrįstos. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai teismų ištirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo.

35Dėl bylos sustabdymo

36Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje tarp tų pačių šalių keliamas ginčas dėl 2006 m. balandžio 10 d. eksploatavimo paslaugų teikimo sutarties teisėtumo, nes įsiskolinimas iš kasatorės priteistas remiantis šioje sutartyje nustatytais įkainiais.

37CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007, kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NCC Statyba“ v. UAB DK ,,Lindra“, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vaivorykštė“ v. P. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006; kt.).

38Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal D. S. ir N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo byloje pagal ieškinį atsakovams UAB Vyroko eksploatavimo centrui ir Daugiabučio namo Konstitucijos pr. 15/5 savininkų bendrijai dėl eksploatavimo paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė ieškovų apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl eksploatavimo paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas, įsiteisėjo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (CPK 279 straipsnio 1 dalis), ir ginčas dėl šios sutarties teisėtumo yra galutinai išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, kasatorės argumentas, kad nagrinėjama civilinė byla turėjo būti sustabdyta, kol teisme nebus įvertintas 2006 m. balandžio 10 d. eksploatavimo paslaugų teikimo sutarties teisėtumas, tampa teisiškai nereikšmingas, nes, net jei bylos sustabdymo pagrindas ir būtų egzistavęs, šiuo metu jis yra išnykęs. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako, ar apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas kasatorės prašymo sustabdyti bylą, tinkamai aiškino ir taikė privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas.

39Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).

40Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

41Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 23,45 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš atsakovės N. Š. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

44Priteisti iš kasatorės N. Š. (a. k. ( - )) 23,45 Lt (dvidešimt tris litus keturiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilęs materialiosios teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų... 6. Ieškovė Daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija (toliau –... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad teisės aktai nedraudžia ieškovei teikti paslaugas ne... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini),... 12. Apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo sustabdyti bylos... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės... 15. 1. Dėl netinkamo CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo.... 16. 2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Kasatorės teigimu, žemesnės... 17. 3. Dėl bylos sustabdymo ir prejudicinių faktų vertinimo. Kasatorės teigimu,... 18. Ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti.... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios... 22. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir... 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar kasatorei, nepriklausančiai... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo... 25. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti... 26. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai nesiaiškino aplinkybių, ar... 27. Kaip minėta, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų... 28. Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai, ištyrę visuotinių... 29. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ... 30. Kasaciniame skunde teigiama, kad ginčą nagrinėję teismai turėjo... 31. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena... 32. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai ginčijamus sprendimus priėmė... 33. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne... 34. Kasatorė bendrąja prasme teisi nurodydama, kad vien sąskaitos pateikimas... 35. Dėl bylos sustabdymo... 36. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 37. CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai... 38. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal D. S. ir N.... 39. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo... 40. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 41. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 44. Priteisti iš kasatorės N. Š. (a. k. ( - )) 23,45 Lt (dvidešimt tris litus... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...