Byla e2-737-186/2018
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „Manfula“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Nemokumo valdymas“, pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) UAB „Manfula“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2016 m. vasario 11 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10 (toliau – Sutartis) ir taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovei reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį BUAB „Laugina“. Sandorį ieškovė ginčija actio Pauliana pagrindu kaip pažeidžiantį bankrutuojančios bendrovės kreditorių teises (CK 6.66 str.) ir kitais pagrindais – kaip prieštaraujantį juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str.), kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 str.).
  2. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“; 2) paskirti šio atsakovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ turto administravimą ir administratore paskirti MB „Nemokumo valdymas“. Prašymą grindė tuo, kad Sutartimi perleistas didelės vertės turtas, todėl yra teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nes atsakovės vardu nėra registruotas joks nekilnojamasis turtas, pas atsakovę dirba tik du darbuotojai. Be to, ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris taip pat suponuoja teismo pareigą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugą. Ieškovei palankaus sprendimo atveju, dėl BUAB „Laugina“ bankroto procese priimtų sprendimų, kurių priėmimui nemažą įtaką turi ir atsakovė ginčijamos Sutarties pagrindu, ieškovės reikalavimo teisės į BUAB „Laugina“ gali būti nebeįmanomas arba reikšmingai sumažėjęs.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi netenkino ieškovės BUAB „Manfula“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Tačiau vien didelės ieškinio sumos kriterijus nepagrindžia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėja atsakovės nesąžiningumo, nenurodo konkrečių duomenų apie jos ketinimus turimą nekilnojamąjį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai. Todėl teismas sprendė, kad nėra prielaidų pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė BUAB „Manfula“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“, paskiriant šio atsakovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ turto administravimą ir administratoriumi paskiriant MB „Nemokumo valdymas“. Teismui manant, kad nėra pagrindo areštuoti atsakovės 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisės į BUAB „Laugina“, taikyti laikinąsias apsaugos priemones paskiriant atsakovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ turto – 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisės į BUAB „Laugina“ – administravimą ir administratore paskiriant MB „Nemokumo valdymas“. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje nurodoma, jog aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju ginčijama Sutartimi atsakovei buvo perleistas didelės vertės turtas – net 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisė į BUAB „Laugina“. Skundžiamoje nutartyje nepaneigta, kad ieškinio suma atitinka didelės sumos kriterijų.
    2. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, ieškovė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia ne tik didele ieškinio suma, bet ir faktine aplinkybe, kad pas atsakovę dirba tik du darbuotojai, atsakovės vardu nėra registruotas joks nekilnojamasis turtas. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
    3. Teismo nustatyta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1180-429/2018 taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepaneigia ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės šioje civilinėje byloje. Šioje ir minėtoje byloje yra skirtingos proceso šalys, o Sutartis toje byloje ginčijama kitais pagrindais. Ieškovė prašo taikyti kitos rūšies laikinąsias apsaugos priemones, nei yra pritaikytos minėtoje byloje.
    4. Teismas neatsižvelgė į šioje byloje egzistuojantį viešąjį interesą. Kadangi nėra neabejotinų duomenų apie atsakovės galimybę įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, darytina išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje būtinybės.
  2. Atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl didelės ieškinio sumos, nes vien didelė ieškinio suma negali būti pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nenurodo jokių argumentų, kurie patvirtintų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Preziumuojamas atsakovės sąžiningumas nėra paneigtas. Nėra įrodymų, kad atsakovė siektų perleisti savo turtą ar atlikti kitus veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo vykdymą. Viešas interesas bankroto procese nereiškia, kad bankroto administratoriui pateikus ieškinį, savaime turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
    2. Įsiteisėjusia teismo nutartimi BUAB „Laugina“ bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 1 080 786,84 Eur finansinis reikalavimas, į kurio sudėtį įeina ir pagal šioje byloje ginčijamą Sutartį atsakovės įgyta reikalavimo teisė. Jeigu būtų taikomas atsakovės turimos reikalavimo teisės areštas, būtų pažeistos atsakovės teisės ir kartu sutrikdyta skolininkės BUAB „Laugina“ bankroto procedūra, nes būtų apribota atsakovės, kaip pagrindinės kreditorės, teisė dalyvauti BUAB „Laugina“ bankroto byloje. Jeigu šioje byloje teismas patenkintų ieškinį ir pripažintų ginčijamą Sutartį negaliojančia, atsirastų pagrindas BUAB „Laugina“ bankroto byloje patikslinti kreditorių sąrašą ir į kreditorius įtraukti ieškovę (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 ir 2 d.). Taip būtų įvykdytas teismo sprendimas. Todėl teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės nėra reikalingos.
    3. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-1180-429/2018, kurioje ieškovas E. L. ginčija tą pačią Sutartį. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis, be kita ko, uždrausta atsakovei perleisti tretiesiems asmenims reikalavimo teisę, įgytą pagal Sutartį. Šios laikinosios apsaugos priemonės galioja, todėl nėra jokios grėsmės, kad atsakovė gali perleisti iš Sutarties kylančią reikalavimo teisę.
    4. Ieškovė nenurodo jokių argumentų, kodėl reikėtų skirti turto – ginčijamos reikalavimo teisės – administratorių ir kaip tai susiję su šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Pagal teismų praktiką tokios laikinosios apsaugos priemonės galimos tik tais atvejais, kai ieškiniu pareikštais reikalavimais yra siekiama uždrausti atsakovo veiksmus, kurie kelia žalos atsiradimo grėsmę. Byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo tokios laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos. Ieškovė nepagrįstai per laikiną turto administravimą siekia valdyti ir naudoti reikalavimo teisę dar iki teismo sprendimo priėmimo. Tuo būtų peržengtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribos ir būtų pažeistos atsakovės teisės. Todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti šias aplinkybes turi šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o priešinga šalis, siekdama, kad laikinosios apsaugos priemonės jai nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtas aplinkybes (CPK 12 str., 178 str.).
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė antrosios sąlygos – egzistuojančios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėja atsakovės nesąžiningumo, nenurodo konkrečių duomenų apie jos ketinimus turimą nekilnojamąjį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Tokia teismo išvada ne visiškai pagrįsta ir teisinga.
  4. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą bei vertinant, ar nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, būtina atsižvelgti ir į paties ieškinio reikalavimų pobūdį bei jame nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju ieškinį bankrutuojančios bendrovės vardu pareiškė bankroto administratorius, ginčydamas ieškovės ir atsakovės sudarytą Sutartį keliais pagrindais, t. y. actio Pauliana pagrindu kaip pažeidžiančią bankrutuojančios bendrovės kreditorių teises (CK 6.66 str.), kaip juridinio asmens tikslams prieštaraujantį sandorį (CK 1.82 str.) ir kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 str.). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu minėtais pagrindais, be kita ko, būtina įrodyti, jog ginčijamą sandorį sudariusios šalys buvo nesąžiningos, turėjo kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka. Apeliantė savo ieškinyje tokias aplinkybes išdėstė bei pateikė, jos manymu, tai patvirtinančius įrodymus, o tai leidžia daryti prielaidą apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės kaip asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumas nebūtinai turi pasireikšti veiksmais, rodančiais to asmens ketinimus perleisti turimą nekilnojamąjį turtą. Juolab kad apeliantė ieškinyje nurodė, jog pagal viešojo registro duomenis, atsakovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto.
  5. Ginčijama Sutartimi atsakovė įgijo 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“. Atsiliepime atsakovė nurodė ir Liteko duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-1570-555/2017), kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2893-381/2017), BUAB „Laugina“ bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 1 080 786,84 Eur finansinis reikalavimas, kurio atitinkama dalis grindžiama Sutarties pagrindu iš ieškovės perimta reikalavimo teise (CPK 179 str. 3 d.). Atsakovė, pasinaudojusi Sutarties pagrindu įgyta turtine teise, gali gauti iki 600 859,63 Eur dydžio pinigų sumą. Atsakovė neneigia ir neįrodinėja, kad ši pinigų suma, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, nelaikytina didele. Pažymėtina ir tai, kad piniginės lėšos yra pats likvidžiausias turtas, kurį nesąžiningas asmuo, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo, gali įvairiais būdais paslėpti ar perleisti.
  6. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl nepagrįstai sprendė, kad neįrodyta reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, esant šios nutarties 9 punkte nurodytoms sąlygoms, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  7. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
  8. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti dvi laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti ginčijama Sutartimi atsakovei perleistą 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“ (CPK 145 str. 1 d. 3 p.) ir paskirti šio turto (t. y. turtinės teisės) administravimą, administratore paskiriant ieškovės bankroto administratorę MB „Nemokumo valdymas“ (CPK 145 str. 1 d. 5 p.).
  9. Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d.).
  10. Apeliantės prašomas taikyti minėtos turtinės teisės areštas reikštų visišką šios teisės apribojimą, t. y. draudimą ne tik disponuoti, bet ir naudotis šia teise. Absoliutus draudimas naudotis minėta teise, visų pirma, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, t. y. neproporcingai pažeistų atsakovės interesus, nes užkirstų kelią atsakovei kaip kreditorei dalyvauti trečiojo asmens BUAB „Laugina“ bankroto procese. Antra, kaip nurodyta atsakovės atsiliepime, teismo patvirtintas atsakovės finansinis reikalavimas trečiojo asmens BUAB „Laugina“ bankroto byloje yra didžiausias iš visų kreditorių, atsakovė yra išrinkta kreditorių susirinkimo pirmininke. Todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad draudimas naudotis Sutartimi įgyta turtine teise sutrikdytų trečiojo asmens BUAB „Laugina“ bankroto procesą. Dėl šios priežasties gali užsitęsti ir pačios apeliantės bankroto procesas, o tai, kaip teigia pati apeliantė, neatitinka viešojo intereso, kad bankroto procesas būtų operatyvus ir kiek įmanoma greičiau užbaigtas. Trečia, akivaizdu, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė yra suinteresuotos, jog reikalavimo teisės, dėl kurios kilo šis ginčas, pagrindu trečiojo asmens BUAB „Laugina“ bankroto byloje Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka būtų atgauta visa arba kiek įmanoma didesnė pinigų suma. Todėl draudimas naudotis šia reikalavimo teise trečiojo asmens BUAB „Laugina“ bankroto byloje taikytinas ne visa apimtimi, o tik uždraudžiant atsakovei gauti šios reikalavimo teisės patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Tokio draudimo, taikant jį kartu su apribojimu atsakovei disponuoti minėta reikalavimo teise, pakanka ieškovės reikalavimams užtikrinti. Dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti ir kitos ieškovės nurodytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto, t. y. minėtos turtinės teisės, administravimo.
  11. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1180-429/2018 jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta atsakovei perleisti tretiesiems asmenims reikalavimo teisę, įgytą pagal Sutartį. Šis argumentas nepaneigia būtinybės taikyti iš esmės tokią pačią laikinąją apsaugos priemonę ir šioje byloje, nes nurodytoje byloje Sutartį ginčija kitas asmuo ir kitais teisiniais pagrindais. Juolab kad minėtoje byloje jau yra priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris, kaip matyti iš Liteko duomenų, yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl dar nėra įsiteisėjęs (CPK 179 str. 3 d.). Be to, nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi sustabdė, kol įsiteisės teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1180-429/2018. Pažymėtina, kad tokio draudimo papildomas taikymas nėra perteklinis ir nesuvaržys atsakovės teisių daugiau, nei reikia užtikrinti šioje byloje ieškovės pareikštą ieškinį.
  12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinant iš dalies, t. y. uždraudžiant atsakovei disponuoti (t. y. perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti) Sutarties pagrindu įgyta 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teise į BUAB „Laugina“ ir šios teisės pagrindu gauti finansinio reikalavimo patenkinimą BUAB „Laugina“ bankroto byloje.

12Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

13panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB „Manfula“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

14Uždrausti atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ (į. k. 302414437, buveinės adresas Dzūkų g. 11-46, Kaunas) disponuoti (t. y. perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti) 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10, sudarytos su UAB „Manfula“, pagrindu įgyta 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teise į BUAB „Laugina“ ir šios teisės pagrindu gauti finansinio reikalavimo patenkinimą BUAB „Laugina“ (į. k. 261411420, buveinės adresas Dotnuvos g. 28, Kėdainiai) bankroto byloje.

15Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovės BUAB „Manfula“ (į. k. 133639191, buveinės adresas Pramonės per. 21, Kaunas, adresas korespondencijai Jogailos g. 7, Vilnius) ieškinio reikalavimams užtikrinti.

16Kitą ieškovės prašymo dalį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai