Byla 1A-84-417/2017
Dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 (trejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta ? dalimi, paskiriant 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Arvydo Daugėlos, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei V. Ž., gynėjai Angelijai Morkvėnienei, nuteistajam T. Š.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 (trejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta ? dalimi, paskiriant 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas O. S., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

4Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5T. Š. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.30 val., Plungės mieste, ( - ) gatvėje, ( - ), V. B. vairuojamame taksi automobilyje „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. ( - ), veikdamas bendrininkų grupe su O. S. plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiojo 150 Eur, t. y. T. Š., sėdėdamas ant priekinės keleivio sėdynės, su savimi turėtu peiliu pagrasino pavartoti fizinį smurtą prieš V. B. ir pareikalavo atiduoti pinigus, o O. S., sėdėdamas ant galinės sėdynės, pavartojo nešaunamąjį „D“ kategorijos ginklą – papurškė pipirinių dujų balionėliu „American Style NATO pepper - spray“ V. B. į veidą, tuo padarydamas dešinės akies cheminį nudegimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, po to T. Š. ištraukė iš V. B. rankų 150 Eur ir abu kaltinamieji iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu nukentėjusiajam V. B. padarydami 150 Eur turtinę žalą.

6T. Š. apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 75 straipsnį. Skundas motyvuojamas tuo, kad apylinkės teismas nepagrįstai charakterizavo jį kaip nedirbantį asmenį. Pažymi, kad turi mažameti vaiką, kurį išlaiko. Taip pat teikia išlaikymą mažamečiams broliams ir seserims. Prašo atsižvelgti į jo šeimos sunkią finansinę padėtį, į tai, kad jis augo be tėvo ir mamos. Teigia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės, kadangi kardomojo sulaikymo laiku suvokė savo klaidas. Nurodo, kad realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nukentėjusysis nepageidavo.

7Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistasis ir gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Kaip matyti iš nuteistojo T. Š. apeliacinio skundo, ginčo dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 75 straipsnį.

10Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taip pat pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamąją veiką ir bausmę individualizuoja du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, nuspręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir / ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Todėl priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015).

11Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo – T. Š. nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį paskirta bausmė dveji metai laisvės atėmimo, t. y. laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Tačiau, kaip minėta anksčiau, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2010).

12Remiantis bylos duomenimis, matyti, kad T. Š. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkų nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu dirbo (t. 3, b. l. 51), teistas 4 kartus, 13 kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus. Taip pat nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos neįgaliųjų ir pensininkų bendrijos charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 91).

13Nors nuteistasis apeliaciniu skundu nurodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės, kadangi kardomojo sulaikymo laiku suvokė savo klaidas, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis yra 4 kartus teistas, paskutinį kartą nubaustas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas. 2016 m. birželio 9 d. išregistruotas iš aprobuojamųjų sąrašo, o nusikalstamą veiką padarė praėjus vos pusmečiui, taigi darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė. Pastebėtina, kad ankstesniais teistumais T. Š. buvo baudžiamas laisvės apribojimo bausme.

14Darytina išvada, kad T. Š. yra linkęs nusikalsti, nedaro atitinkamų išvadų, ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, nenori laikytis įstatymų ir nenori keisti nusikalstamo elgesio ir neįvertino teismo parodyto pasitikėjimo, todėl, atidėjus bausmės vykdymą, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir pasiekti kiti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Taigi esant šioms aplinkybėms, kolegija mano, jog atidėjus bausmės vykdymą, t. y. nagrinėjamu atveju pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės tikslai nebūtų pasiekti ir nuteistojo resocializacija be realaus laisvės atėmimo nėra galima.

15Nuteistasis skunde taip pat prašo atsižvelgti į jo šeimos sunkią finansinę padėtį, kad augina mažameti vaiką, kurį išlaiko, teikia išlaikymą mažamečiams broliams ir seserims. Tačiau pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, iš jų ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Pastebėtina, kad apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino skirdamas bausmę ir nusprendė, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus laisvės atėmimo bausmę, todėl pakartotinai atsižvelgti į nuosprendyje jau aptartas aplinkybes ir tuo vadovaudamasis švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Pastebėtina, kad pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų, todėl atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ši bausmė nagrinėjamu atveju nelaikytina per griežta, juolab, jog nuteistajam taip pat buvo pritaikytas bausmę švelninantis įstatymas – BK 641 straipsnio nuostatos – ir paskirtoji bausmė sušvelninta 1/3 dalimi.

16Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo jam skirtą bausmę švelninti. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

17Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

18Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai