Byla 2A-248-513/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-949-377/2016 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams D. J. ir J. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovų 250 Eur turtinės žalos,

    5500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1 800 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 76,50 Eur žyminio mokesčio.

  2. Nurodė, kad 2015-07-20, apie 15 val., atsakovei J. J. priklausantis Sibiro haskių veislės šuo užpuolė ir sunkiai sužalojo nykštukinių (mini) pinčerių veislės šunį (kalytę), priklausantį ieškovui. Už minėto pažeidimo padarymą atsakovė 2016-08-27 Administracinės komisijos prie Tauragės rajono savivaldybės tarybos nubausta pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį 144 Eur bauda, įpareigojant atlyginti ieškovui V. T. padarytą 90 Eur turtinį nuostolį. Nuostolis atlygintas. Tačiau jo mini pinčerių veislės šunelio papildomam gydymui (vežamas pas veterinarijos gydytoją, perkami vaistai, vitaminai, kiti būtini medikamentai) ieškovas dar skyrė 170 Eur bei papildomai 80 Eur sumokėjo už vitaminus ir papildus. Tuo jam padaryta 250 Eur turtinė žala.
  3. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokant atstovui advokato padėjėjui už dokumentų paruošimą bei atstovavimą nurodytose administracinėse bylose.
    1. Nurodo, kad už atstovavimą Administracinės komisijos prie Tauragės savivaldybės tarybos posėdyje 2016-08-27 atstovui sumokėjo 200 Eur.
    2. 2015-12-11 Tauragės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-1979-607/2015 D. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir jam paskirta 57 Eur bauda. D. J. pripažintas kaltu už tai, kad 2015-08-13 viešoje vietoje grasino V. T., garsiai šūkavo, keikė ieškovą ir jo draugą A. D., todėl pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. D. J. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą skundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau Klaipėdos apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-81-606/2016 D. J. apeliacinį skundą atmetė ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-11 nutarimą paliko nepakeistą. Ieškovas minėtų teismų procesuose (vyko trys posėdžiai) už atstovavimą sumokėjo 550 Eur.
    3. 2015-12-18 Tauragės rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-1981-439/2015 ieškovui V. T. bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties. 2016-02-23 Klaipėdos apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-101-174/2016 D. J. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-18 nutarimą. Nurodo, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui už atstovavimą teismuose, dokumentų rinkimą, ruošimą, konsultacijas (vyko keturi posėdžiai, parengtas apeliacinis skundas) sumokėjo 550 Eur.
    4. 2015-12-08 Tauragės rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-2210-799/2015 D. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir paskyrė atsakovui 57 Eur baudą. Nutarimu atsakovas D. J. pripažintas kaltu dėl to, 2015-10-03 viešoje vietoje, advokato kontoroje, esančioje ( - ), girdint pašaliniams asmenims, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais ieškovo atstovą R. C. Dėl to ieškovas patyrė 250 Eur turtinės žalos.
  4. Ieškovas nurodo, kad per laikotarpį nuo 2015 metų liepos mėnesio pabaigos jam teko išgyventi nepatogumų, emocinę depresiją, stresą, pažeminimą, buvo priverstas gydytis, kiekvienas teismo posėdis sukėlė didžiulių nervinių ir emocinių išgyvenimų, stresą, todėl pablogėjo sveikata, pakilo kraujospūdis, sutriko širdies veikla, yra priverstas gydytis, nuolat vartoti vaistus, nuolat skauda galvą, sunku bendrauti su aplinkiniais, lankosi pas šeimos gydytoją, yra emociškai ir dvasiškai sugniuždytas, negali normaliai gyventi, dirbti. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 500 Eur.
  1. Atsakovai D. J. ir J. J. su ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodo, kad sutinka su ieškovo patirtomis išlaidomis – 170 Eur turtine žala, kuri kilo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir buvo įrodyta pateiktais pateisinančiais dokumentais. Ieškovo patirtas 80 Eur išlaidas laiko nepagrįstomis, nesant pateisinančių dokumentų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka – įvykis įvyko tarp kaimynų, įvykiai buvo momentiniai, mažareikšmiai ir smulkmeniški. Be to, atsakovai nesutinka ir su ieškovo nurodytais motyvais, kad jie visų teismų proceso metu elgėsi iššaukiamai, provokuojamai, įžeidinėjo ir nesilaikė teismuose nustatytų elgesio taisyklių reikalavimų. Mano, kad ieškovo pateikti medicininiai dokumentai nėra informatyvūs, informacija bendro pobūdžio. Atsižvelgiant į ieškovo amžių (62 metai), minėtuose dokumentuose nurodytos ligos susijusios su asmens amžiumi, o ne su išgyvenimas, patirtais nurodytose bylose. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesutinka ir nurodo, kad nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos. Mano, kad ieškovas savo reikalavimus turėjo reikšti apygardos administraciniam teismui, kur nagrinėjamos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (tarp jų nutrauktų administracinio teisės pažeidimo bylų). Nurodo, kad ieškovas netinkamai taikė procesines normas ir nepagrįstai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-10-12 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

    6Priteisė iš atsakovų D. J., J. J. ieškovui V. T. 170 Eur turtinės žalos atlyginimo, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 89,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo V. T. atsakovams D. J. ir J. J. 260,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. T. valstybei 6,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

  2. Dėl turtinės žalos nustatė, kad ieškovas dėl šunelio gydymo patyrė iš viso 170 Eur turtinį nuostolį, nes šios išlaidos pagrįstos įrodymais. Be to, atsakovai sutinka su ieškovo patirtomis 170 Eur išlaidomis. Dėl 80 Eur patirtų išlaidų (buvo pirkti vitaminai, papildai, pagerinantys šunelio organizmo būklę po patirtų traumų) nurodė, kad ieškovas nepateikė minėtas išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Ieškovo šuneliui pirkti vitaminai, papildai ir kt. yra būtini kiekvienam augintiniui, ieškovas juos būtų pirkęs įprastai kasdieniniame gyvenime, jeigu šuo nebūtų sužalotas. Nustatė, kad nėra galimybės įvertinti atsiradusios turtinės žalos priežastinio ryšio su įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 44-10, todėl atmetė reikalavimą dėl 80 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
  3. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad ieškovas visiškai neįrodė realios neturtinės žalos egzistavimo, visų atsakovų atsakomybei būtinų sąlygų. Ieškovo nurodyti patirti išgyvenimai, jei tokių buvo, nebuvo ilgalaikiai ar sunkiai įveikiami, todėl teismas juos laikė momentiniais, mažareikšmiais ir smulkmeniškais, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimas nepriteisiamas. Tačiau teismas iš dalies sutiko su ieškovo pozicija, kad ieškovo nurodyti išgyvenimai dėl 2015-07-20 įvykio su šunimis, 2015-08-13 įžeidinėjimų prie ieškovo namų, 2015-10-06 D. J. įvykdyto chuliganizmo akto prieš ieškovo atstovą byloje, melagingų pranešimų Darbo inspekcijai, po kurių sekė Tauragės darbo inspekcijos ir Klaipėdos darbo inspekcijos vizitai, 2015-10-22 pateikto melagingo pareiškimo seniūnijai, kad ieškovo sužalotas šuo gatvėje gąsdina atsakovų mažametį sūnų (3 metų) galėjo ieškovui sukelti kai kurių neturtinio pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, dvasinės pusiausvyros praradimą, sukrėtimą, be to, akivaizdu, kad ieškovas patyrė ir kai kuriuos byloje nustatytus nepatogumus dėl šunelio gydymo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad dėl patirtų išgyvenimų ieškovas būtų patyręs itin sunkių pasekmių, konstatavęs, kad už dalies sveikatos trūkumų atsiradimą kalti atsakovai, ieškovo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 150 Eur.
  4. Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių keturiose administracinių teisės pažeidimų bylose, atlyginimo nurodė, kad ATPK normose nėra numatyta, kad nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo ar kitokioje byloje. Aplinkybė, jog administracinėje byloje ieškovui nebuvo priteistos turėtos atstovo išlaidos, negali būti pagrindas šias išlaidas atlyginti civilinio proceso tvarka.
  5. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovų ieškovui priteisė 89,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovams priteisė 260,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  6. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-10-17 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-10-12 sprendime ir vietoje ,,74,39 procentus“ įrašė „84,39 procentus“, rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstė taip: ,,Priteisti iš ieškovo V. T. atsakovams D. J. ir J. J. 295,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas V. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą. Priteisti ieškovui V. T. iš atsakovų D. J. ir J. J. 250 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; sumokėtus žyminius mokesčius – 76,50 Eur pirmojoje instancijoje ir 82 Eur apeliacinėje instancijoje; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas administracinėje teisenoje, kurios sudaro 1 800 Eur.
  2. Dėl turtinės žalos nurodo, kad nors dalies pateisinančių dokumentų ir nėra, tačiau teismas realiai neįvertino aplinkybių, dėl kurių papildomi vitaminai, papildai buvo būtini šuniui, kad jis atsigautų po didelės fizinės traumos tiek fiziškai, tiek morališkai, nes visiškai pagydyti jo jau nepavyks, šuo iki šiol šlubuoja ir atsargiai remiasi galine koja. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas tris kartus vežė gyvūną pas gydytoją automobiliu, patyrė išlaidų kurui, ir nesiėmė vertinti šių aplinkybių. Teismui nurodyta 80 Eur suma yra teisinga, reali, nedidelė, daugiau simbolinė, todėl turėtų būti pripažinta įrodyta ir priteistina.
  3. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį iki

    9150 Eur. Nurodo, kad nervinė įtampa prasidėjo po įvykio, kuris įvyko tarp gyvūnų

    102015-07-20, ir tęsiasi iki šiol, tai jau yra penktas teisminis procesas. Visi teisminiai ginčai vyko sunkiai, sudėtingai, nervingai, vyrauja įtampa ir šiurkštumas, nuolat atsakovų rodoma arogancija ir nebaudžiamumas, pastarieji visą šį laikotarpį ieškojo būdų, kaip ieškovui pakenkti, pažeminti, apjuodinti, nors viskas prasidėjo dėl jų neteisėtų veiksmų išleidžiant mieste į gatvę savo šunį be priežiūros. Nurodo, kad teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio turi atsižvelgti į solidų ieškovo amžių, į jo gyvenimo patirtį, į jo solidžią socialinę padėtį (Tauragėje žinomas siuvėjas, daugelio tauragiškių pažįstamas, gerbiamas pilietis), į ieškovo taikų ir ramų charakterį, į jo praeitį (nėra teistas ar baustas administracine tvarka), kartu ir į tai, kad ieškovą žemina, įžeidinėja ir kaltina nebūtais dalykais gerokai jaunesni, gyvenimo vingių nematę asmenys.

  4. Dėl bylinėjimosi išlaidų administracinėje teisenoje nurodo, kad galimybę prisiteisti bylinėjimosi išlaidas garantuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis (proceso šalių išlaidų atlyginimas) ir CPK 98 straipsnio 1 dalis (išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas), BPK 106 straipsnio 2 dalis (advokato darbo apmokėjimas). Mano, kad šiuo atveju teismas turi taikyti įstatymo arba teisės analogiją, remtis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. J. ir J. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-10-12 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo V. T. atsakovams D. J. ir J. J. išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
  2. Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, kad ieškovas siekia dirbtinai pasididinti turtinę žalą. Ieškovo pateiktame priede „Išrašas apie gyvūno gydymą“ veterinaro nėra pateikta jokių duomenų apie gyvūnui reikalingus / būtinus priedus, vitaminus ir pan., todėl nėra galimybės įvertinti, ar atsiradusi ieškovui 80 Eur turtinė žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 44-10.
  3. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad ieškovo nurodomi išgyvenimai yra vertintini tik kaip momentiniai, mažareikšmiai ir smulkmeniški, todėl neturtinės žalos atlyginimas neturi būti priteistas. Nėra priežastinio ryšio elemento tarp vykusių administracinių teisės pažeidimo bylų Nr. A2.9.-1981-439/2015, Nr. A2.9.-2210-799/2015, jose nustatytų aplinkybių ir atsiradusių pasekmių – ieškovo dvasinių išgyvenimų, sveikatos pablogėjimų ir pan. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti ieškovo negalavimai yra su asmens amžiumi susiję sveikatos sutrikimai ir kilo ne dėl išgirstų atsakovo keiksmažodžių ar juo labiau vykusių teisminių procesų.
  4. Dėl bylinėjimosi išlaidų administracinėje teisenoje nurodo, kad nukentėjusiojo išlaidos turėtam administracinės bylos nagrinėjimo metu atstovui nėra reglamentuotos. Nurodo, kad ATPK 249 straipsnio 2 dalis nukreipia į BPK 106 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau dėl patirtų išlaidų dydžio turi būti sprendžiama tame pačiame procese, t. y. toje pačioje administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo byloje.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

    141 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovų D. J., J. J. ieškovui V. T. 170 Eur turtinės žalos atlyginimo, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 89,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo V. T. atsakovams D. J. ir J. J. 295,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. T. valstybei 6,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliantas V. T. apeliaciniu skundu prašo padidinti priteistą 80 Eur turtinės žalos atlyginimą iki 250 Eur, neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 500 Eur, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas administracinėje teisenoje, ir sumokėtus žyminius mokesčius pirmojoje (76,50 Eur) ir apeliacinėje instancijose (82 Eur).

15Dėl turtinės žalos atlyginimo

  1. Ieškovas turtinės žalos reikalavimą kildina iš pasibaigusios administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 44-10, po kurios ieškovas patyrė papildomą 250 Eur turtinę žalą, t. y. šuns gydymas buvo tęsiamas iki 2015 metų pabaigos, dėl to už šuns gydymą buvo papildomai sumokėta 250 Eur suma. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas be pagrindo neįvertino 80 Eur patirtų išlaidų už vitaminus, papildus šuniui, kuriuos ieškovas pirko, tačiau pateisinančių dokumentų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią reikalavimo dalį.
  2. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismų jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2016-04-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).
  3. Ieškovas, pateikdamas dalį dokumentų, kuriais grindžia patirtas 170 Eur išlaidas (kasos pajamų orderius), žinojo apie tokių dokumentų reikšmę ir juos rinko, todėl jam buvo suprantama pareiga surinkti įrodymus, patvirtinančius vitaminų ir papildų augintiniui pirkimą. Ieškovas šių dokumentų nesurinkdamas ar neišsaugodamas pats prisiėmė riziką dėl jo patirtų išlaidų nelaikymo ieškovo patirta turtine žala ir šių lėšų nepriteisimo.
  4. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktame priede „Išrašas apie gyvūno gydymą“ veterinaro nėra pateikta jokių duomenų apie gyvūnui reikalingus / būtinus priedus, vitaminus ir pan., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo 80 Eur turtinė žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 44-10.
  5. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas tris kartus vežė gyvūną pas gydytoją automobiliu, patyrė išlaidų kurui, ir nesiėmė vertinti šių aplinkybių. Pažymėtina, kad ieškovas nevykdė pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes. Be to, iš ieškovo paaiškinimų nėra aišku, kas tiksliai sudaro jo prašomą priteisti žalos sumą – išlaidos kurui, vitaminai šuniui ar kt.

16Dėl neturtinės žalos

  1. Apeliantas nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, mano, jog teismas neįvertino aplinkybių visumos, ieškovo amžiaus, socialinės padėties, charakterio. Prašo padidinti iš atsakovų priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 150 Eur iki 500 Eur.
  2. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (nurodyto straipsnio 2 dalis).
  3. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje

    17 Nr. 3K-3-288/2014).

  4. Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 44-10 dėl sužaloto ieškovo šuns buvo atlyginta turtinė žala. Šioje administracinio pažeidimo byloje pažeista vertybė – savivaldos norminio akto pažeidimas dėl šunų laikymo, kilę padariniai – šuns sužalojimas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pats pažeidimo pobūdis sukėlė ieškovui jo reikalaujamo dydžio neturtinę žalą.
  5. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-1979-607/2015 atsakovas pripažintas padaręs viešosios tvarkos pažeidimą dėl to, jog keikė ieškovą necenzūriniais žodžiais. Įvykis buvo ištirtas ir atsakovas buvo nubaustas. Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-10 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-11 nutarimą paliko nepakeistą. Nustatyta, kad žodinis konfliktas buvo trumpalaikis, momentinis, pažeidimas vertintinas kaip administracinis teisės pažeidimas.
  6. Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-1981-439/2015, kurioje ieškovas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl viešosios tvarkos pažeidimo už tai, jog keikė atsakovus necenzūriniais žodžiais, buvo nutraukta. Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-23 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-18 nutarimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti ir nustatyti priežastinio ryšio elemento tarp vykusios administracinio teisės pažeidimo bylos bei joje nustatytų aplinkybių ir atsiradusių ieškovo nurodytų pasekmių, sukėlusių jam neturtinę žalą.
  7. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-2210-799/2015, kurioje atsakovas yra pripažintas padaręs viešosios tvarkos pažeidimą dėl to, jog keikė R. C. (pirmojoje instancijoje buvusį ieškovo atstovą), ieškovas net nedalyvavo, o nukentėjusiuoju yra pripažintas R. C. Dėl nurodytos aplinkybės nėra priežastinio ryšio tarp vykusios administracinio teisės pažeidimo bylos bei joje nustatytų aplinkybių ir atsiradusių pasekmių – ieškovo dvasinių išgyvenimų, sveikatos pablogėjimo ir pan.
  8. Ieškovas taip pat nurodo, kad neturtinę žalą sukėlė melagingi atsakovų pranešimai Darbo inspekcijai, po kurių 2015-10-12 įvyko Tauragės darbo inspekcijos patikrinimas,

    182015-10-22 įvyko Klaipėdos darbo inspekcijos patikrinimas, 2015-10-22 pateiktas melagingas pareiškimas seniūnijai, kad ieškovo sužalotas šuo gatvėje gąsdina atsakovų mažametį sūnų (3 metų). Nustatyta, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys su ieškovui kilusiomis pasekmėmis – dvasiniais išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu ir pan.

  9. Iš ieškovo pateiktų medicininių dokumentų – 2015-11-04 medicininės pažymos ir

    192016-03-14 medicinos dokumentų išrašo taip pat negalima nustatyti, jog 62 m. amžiaus ieškovui sveikatos sutrikimų kilo būtent dėl atsakovų veiksmų.

  10. Iš byloje esančių aplinkybių konstatuotina, kad šalių bylinėjimasis, ieškovo dalyvavimas byloje ir teisminiai procesai šiuo atveju negali būti laikomi sukėlusiais ieškovui neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrįstai atsižvelgė į konkrečią šioje byloje susiklosčiusią situaciją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovas neturtinę žalą patyrė dėl atsakovų veiksmų sužalojus jo šunį, dėl kurių buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 44-10. Įvertinus byloje esančias aplinkybes nėra pagrindo padidinti ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinių teisės pažeidimų bylose

  1. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 44-10, Nr. A2.9.-1979-607/2015, Nr. A2.9.-1981-439/2015, Nr. A2.9.-2210-799/2015. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliacinio skundo argumentams.
  2. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, galiojęs iki 2017-01-01, reglamentavo atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus taikymą. ATPK 9 straipsnyje įtvirtinta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse nurodytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
  3. Principas ,,pralaimėjęs moka“ Lietuvos teisinėje sistemoje nėra absoliutus, jo taikymo ribos priklauso nuo teisinių santykių pobūdžio; bylą laimėjusio asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi būti derinama su bylą inicijavusio asmens teise kreiptis teisminės gynybos <...>. Nuostatų dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ATPK nėra <...>. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Administracinių bylų teisenos įstatymas reglamentuoja iš esmės skirtingus teisinius santykius, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo normos, inter alia, Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio nuostatos dėl proceso išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos. Civilinio proceso kodeksas nustato bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką (CPK 1 straipsnio 1 dalis). CPK normos, inter alia, I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015).
  4. ATPK 249 straipsnio 2 dalis, galiojusi iki 2017-01-01, numatė, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Toks pat reglamentavimas išdėstytas naujame Administracinių nusižengimų kodekso, įsigaliojusio 2017-01-01, 666 straipsnyje „Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas“, kur numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
  5. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Todėl darytina išvada, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti nagrinėjamas tik toje byloje, kurioje šios išlaidos buvo patirtos. Teismas įvertina patirtų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų dydį, proceso sudėtingumą, atsižvelgia į nuteistojo turtinę padėtį. Nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos atskiroje civilinėje byloje, nes tai prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Pažymėtina, kad ieškovas administracinių teisės pažeidimų bylose nekėlė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors tokią teisę turėjo.
  6. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagrindo padidinti turtinę ar neturtinę žalą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas administracinių teisės pažeidimų bylose nėra, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti arba keisti teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovai pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš apelianto. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas prašymą tenkinti ir priteisti atsakovui D. J. iš ieškovo V. T. 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai, b. l. 124–125).

22Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovo V. T. atsakovui D. J. 290 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

25Nutartis neskundžiama.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi... 5. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1 800 Eur patirtų bylinėjimosi... 6. Priteisė iš atsakovų D. J., J. J. ieškovui V. T. 170 Eur turtinės žalos... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8.
    1. Apeliaciniu skundu ieškovas V. T. prašo... 9. 150 Eur. Nurodo, kad nervinė įtampa prasidėjo po įvykio, kuris įvyko tarp... 10. 2015-07-20, ir tęsiasi iki šiol, tai jau yra penktas teisminis procesas. Visi... 11. Teisėjų kolegija... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 14. 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas... 15. Dėl turtinės žalos atlyginimo
      1. Ieškovas... 16. Dėl neturtinės žalos
        1. Apeliantas nesutinka su... 17. Nr. 3K-3-288/2014).
        2. Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo... 18. 2015-10-22 įvyko Klaipėdos darbo inspekcijos patikrinimas, 2015-10-22... 19. 2016-03-14 medicinos dokumentų išrašo taip pat negalima nustatyti, jog 62 m.... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinių teisės pažeidimų... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų
          1. Atsakovai pateikė... 22. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti... 24. Priteisti iš ieškovo V. T. atsakovui D. J. 290 Eur išlaidų advokato... 25. Nutartis neskundžiama....