Byla e2A-113-881/2019
Dėl skolos priteisimo, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje A. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. D. ir UAB ,,T-produkcija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-821-466/2019 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams G. D. ir UAB ,,T-produkcija“ dėl skolos priteisimo, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje A. P..

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 43 443 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už reikalaujamą priteisti sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp UAB „MJR group“ ir UAB „T-produkcija“ 2013 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2013/11/21 Nr. 1, pagal kurią UAB „T-produkcija“ įsipareigojo atlikti žemės sklypų ( - ) ir ( - ), Vilniuje, padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje tarp minėtų žemės sklypų, suderinti planavimo dokumentus ir patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Sutartį G. D. buvo pervestas 150 000 Lt (43 443 Eur) avansas, tačiau jis neatliko jokių veiksmų ir pradėjo slapstytis nuo užsakovo. Vėliau paaiškėjo, kad G. D. ir negalėjo atlikti tokių veiksmų, nes į klausimo išsprendimui aktualią valstybinę žemę pretenduoja 4 asmenys pagal nuosavybės teisių atkūrimo procesą. UAB „MJR group“ savo reikalavimo teisę perleido I. J., kuri manydama, jog G. D. sukčiauja, kreipėsi į prokuratūrą. Pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2016 m. birželio 16 d. nutarimu dalyje dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos buvo nutrauktas, o dėl BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos G. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nors nutarime konstatuota, jog G. D. pasisavino UAB „T-produkcija“ lėšas – 150 000 Lt grynųjų pinigų.

72.

8Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo pat 2015 m. vasario 20 d. atsakovai iš užsakovo (ieškovės) nebuvo gavę jokių pretenzijų dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Faktiškai žemės sklypų ( - ) ir ( - ), Vilniuje, padidinimo klausimą sprendė A. P., kuriam buvo pervesta 110 000 Lt iš gautos 150 000 Lt avanso sumos, o UAB „MJR group“ direktorė M. J., apeidama 2013 m. lapkričio 21 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013/11/21 Nr. 1 nuostatas, tiesiogiai derino klausimus su pretendentų, kuriems turi būti atkurtos nuosavybės teisės, atstovu S. L.. UAB „T-produkcija“ šiuo metu veiklos nevykdo ir jos kasoje yra likę 40 000 Lt. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti atsakovei UAB „T-produkcija“ sutartinę atsakomybę bei nėra pagrindo atsakovų solidariajai atsakomybei kilti. Remiantis Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013/11/21 Nr. 1 nuostatomis, pasiekti rezultatą nebuvo būtina.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB ,,T-produkcija“ ir subsidiariai iš atsakovo G. D. 43 443 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (43 443 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir 868 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. J. naudai.

124.

13Teismas nurodė, jog šalys skirtingai aiškina 2013 m. lapkričio 21 d. UAB „MJR group“ ir UAB „T-produkcija“ sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013/11/21 Nr. 1 sąlygų esmę. Ieškovė teigia, kad už gautą avansu 150 000 Lt sumą atsakovai turėjo pasiekti konkretų rezultatą, o atsakovai priešingai – teigia, jog jie atliko darbų už avansu gautą iš užsakovės 150 000 Lt sumą.

145.

15Vertindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė jokių realiai atliktų darbų bei pasiekto kad ir tarpinio rezultato pagal 2013 m. lapkričio 21 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013/11/21 Nr. 1 sąlygas, todėl jų gautą avansą vertino kaip mokėjimą už nesuteiktas paslaugas.

166.

17Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovams avansu gautą pinigų sumą gavus iš kliento pagrįstai, kuomet būtų atsiradusi kliento pareiga atsiskaityti už paslaugas pilnai ar iš dalies (CK 6.720 straipsnio 3 dalis). Kadangi šalys sutartyje neaptarė, kokiu atveju vykdytojas gali negrąžinti avanso, teismas nenustatęs jokių realių įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo, konstatavo, jog atsakovai pažeidė Sutarties sąlygas, todėl priteisė ieškovei iš atsakovų 150 000 Lt avanso (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

187.

19Be to, teismas sprendė, kad prieš sudarant sutartį G. D. vadovaujama UAB „T-produkcija“ turėjo galimybę išsiaiškinti, ar į valstybinės žemės sklypą, kurio sąskaita numatoma padidinti šalia esančius žemės sklypus, nėra pretendentų, siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę. G. D. vadovaujama UAB „T-produkcija“ ne pati ėmėsi veiksmų vykdyti sutartį, o tą pačią dieną (2013 m. lapkričio 21 d.) sudarė sutartį iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis su A. P., kas leidžia manyti, jog jau sutartinių santykių pradžioje UAB „T-produkcija“ nebuvo užtikrinta dėl savo galimybių pasiekti nors tarpinį rezultatą pagal sutarties sąlygas.

208.

21Prokuroro 2016 m. birželio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00377-5 nurodyta, jog UAB „T-produkcija“ buhalterinėje apskaitoje už 2014 m. nebuvo apskaitytas 110 000 Lt įsiskolinimas UAB „MJR group“ bei neapskaityta 110 000 Lt A. P. skola G. D., kaip UAB „T-produkcija“ atskaitingam asmeniui sumokėjus 110 000 Lt avansą A. P. pagal Sutartį su A. P.. Todėl teismas pripažino, kad pagal sutartį 150 000 Lt avansas buvo sumokėtas UAB „T-produkcija“ ir būtent bendrovė buvo atsakinga už sutarties sąlygų vykdymą. Tiesioginio priežastinio ryšio tarp G. D. veiksmų netinkamai tvarkant UAB „T-produkcija“ buhalterinę apskaitą ir sutarties sąlygų vykdymo nėra. Tuo G. D. sudarė sąlygas UAB „T-produkcija“ finansinei padėčiai pablogėti, tačiau tai neįrodo, kad UAB „T-produkcija“ finansiškai nėra pajėgi sumokėti 43 443 Eur (150 000 Lt) sumą, o ieškovė šios aplinkybės ir neįrodinėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovui G. D., kaip UAB „T-produkcija“ bendrovės vadovui, taikytina subsidiarioji atsakomybė (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis).

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

239.

24Atsakovai G. D. ir UAB ,,T-produkcija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :

259.1. Sprendime teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „T-produkcija“ kartu su A. P. atliko bent kokius realius veiksmus pagal sutartį ir pasiekė bent tarpinį rezultatą, siekiant iš valstybės įsigyti laisvą tarp žemės sklypų ( - ) ir ( - ) įsiterpusį valstybinį Žemės sklypą. Dar iki sudarant sutartį UAB „T-produkcija“ su A. P. 2 mėn. aiškinosi, ar yra įmanoma įvykdyti sutartį. Tik išanalizavus ir išsiaiškinus situaciją paaiškėjo, kad tokia galimybė yra. UAB „MJR group“ ir UAB „Narda“ buvo informuoti, kokie veiksmai reikalingi ir kiek užtruks šis procesas įsiterpusiam žemės sklypui iš valstybės įsigyti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog už sumokėtą avansą atsakovas kartu su pasitelktu A. P. suteikė paslaugas UAB „MJR group“ pagal sutartį. Tik vėliau vykdant sutartį paaiškėjo, kad atsakovo ir A. P. iniciatyva pakeitus žemės sklypo paskirtį (iš valstybinio miško paskirties į kitų naudmenų) atsirado pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklype. Nepaisant to, UAB „T-produkcija“ kartu su A. P. ir toliau siekė kitu būdu įvykdyti sutartį – pretendentams susigrąžinus žemės sklypą iš valstybės, jį UAB „Narda“ interesais įsigyti tiesiogiai iš pretendentų. Sutarties iki galo nepavyko įvykdyti ne dėl UAB „T-produkcija“ ir A. P. kaltės, o dėl pačios UAB „MJR group“ ir jos atstovės M. J. veiksmų, kadangi UAB „MJR group“ tiesiogiai susisiekė su pretendentų atstovu ir UAB „Narda“ interesais žemės sklypas buvo įgytas tiesiogiai iš pretendentų, „apeinant“ atsakovą. Taigi nėra jokio pagrindo UAB „T-produkcija“ atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, kadangi už avansą paslaugos pagal sutartį buvo suteiktos tinkamai.

269.2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neanalizavo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nevertino, kokius veiksmus atsakovas turėjo atlikti pagal sumokėtą avansą, klaidingai nustatė, kad atsakovas ikisutartiniuose santykiuose nesiaiškino, ar yra galimybė įvykdyti sutartį, ignoravo byloje esančius rašytinius įrodymus apie tai, kokie veiksmai buvo atlikti ne tik iki sudarant sutartį, bet ir sutarties vykdymo metu bei po to, kai paaiškėjo, kad atsirado pretendentai į žemės sklypą, taip pat atsakovas pastangas kitais būdais įvykdyti sutartį.

279.3. Teismas neatsižvelgė į akivaizdžią aplinkybę, jog UAB „MJR group“ atstovė M. J. teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus, o visa žemės sklypo įsigijimo procese dalyvavusių asmenų schema (M. J., pretendentų atstovas S. L., jo sutuoktinė ieškovė I. J., UAB „Reality invest“) pagrindžia, jog šie asmenys apeidami atsakovą tiesiogiai iš pretendentų įsigijo žemės sklypą UAB „Narda“ bei su ja susijusių asmenų interesais.

289.4. parodymai byloje pagrindžia, jog dar iki Sutarties sudarymo UAB „T-produkcija“ kartu su A. P. išsiaiškino, kad Žemės sklypas yra miško paskirties, į jį negali pretenduoti jokie paveldėtojai, o Žemės sklypą „išmiškinus“ ir suformavus atskirus žemės sklypus po 4,5 a. yra galimybė šiuos sklypus iš valstybės įsigyti. Tačiau tai yra ilgas procesas, galintis užtrukti apie 1,5 m. Kadangi tokios sąlygos UAB „Narda“ ir UAB „MJR group“, atstovaujamai M. J., tiko, buvo išduotas UAB „Narda“ įgaliojimas, o UAB „MJR group“ atsiuntė UAB „T-produkcija“ pasirašyti sutartį.

299.5. G. D. ir A. P. parodymai pagrindžia, jog dar iki sutarties sudarymo UAB „T-produkcija“ kartu su A. P. buvo išsiaiškinta, kad žemės sklypas yra miško paskirties, į jį negali pretenduoti jokie paveldėtojai, o žemės sklypą „išmiškinus“ ir suformavus atskirus žemės sklypus po 4,5 a. yra galimybė šiuos sklypus iš valstybės įsigyti. Tačiau tai yra ilgas procesas, galintis užtrukti apie 1,5 metų. Kadangi tokios sąlygos UAB „Narda“ ir UAB „MJR group“, atstovaujamai M. J., tiko, buvo išduotas UAB „Narda“ įgaliojimas, o UAB „MJR group“ atsiuntė UAB „T-produkcija“ pasirašyti sutartį. Taigi teismas padarė nepagrįstą išvadą, esą atsakovai iki sutarties sudarymo nesiaiškino sutarties įvykdymo galimybių.

309.6. Priešingai nei sprendė teismas, sutartimi buvo susitarta dėl paslaugų teikimo, o ne rezultato pasiekimo, o būtent, sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas atliks paslaugas: parengs žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui – žemės sklypų ( - ) ir ( - ), Vilniuje, padidinimui laisvoje valstybinėje žemėje; parengtus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suderins ir patvirtins įstatymuose nustatyta tvarka atsakingose institucijose. Tai patvirtina ir sutarties 2.2. punkte numatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią UAB „MJR group“ įsipareigojo UAB „T-produkcija“ už suteiktas paslaugas grynaisiais pinigais 300 000 Lt paslaugų kainą sumokėti tokiomis dalimis: 50 proc. sumos, t. y. 150.000 Lt, sumokėti avansu iki 2013 m. lapkričio 25 d.; 30 proc. sumos, t. y. 100 000 Lt, sumokėti per 3 d. d. nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje; 20 proc. sutarties sumos, t. y. 50 000 Lt, sumokėti per 5 d. d. nuo notarinės sutarties su užsakovu arba jo nurodytu asmeniu pasirašymo dienos, dėl valstybinės žemės išpirkimo bei darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Be to, sutarties 1.3 punktas nustatė, kad paslaugos pagal sutartį turi būti suteiktos iki 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. šalys aiškiai suprato, kad užsakovo norimo tikslo siekimas yra ilgas procesas, reikalaujantis atitinkamų nuoseklių veiksmų, todėl atsiskaitymas buvo numatytas etapais, atlikus konkrečius veiksmus. Ilgą ir sudėtingą šių paslaugų procesą suprato ir pati UAB „MJR group“, ką patvirtino ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-2-00377-15. Be to, sutarties 5.1 punktas numatė, kad UAB „MJR group“ vienašališkai nutraukus sutartį, kai sutartis jau buvo pradėta vykdyti, UAB „MJR group“ privalo sumokėti UAB „T-produkcija“ kainos dalį, proporcingą atliktiems darbams, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias UAB „T-produkcija“, norėdama įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš UAB „MJR group“ momento. Taigi teisinius santykius šalys sureguliavo taip, kad vykdytojui (UAB „T-produkcija“) būtų atlyginta už jo teiktas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar galutinis užsakovo siekiamas rezultatas bus pasiektas, ar ne. CK 6.720 straipsnio 3 dalis reglamentuota, kad už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos, tačiau šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Sutarties 2.2.1 punkto sąlygą UAB „MJR group“ įvykdė, t. y. sutarties pasirašymo dieną atsakovui UAB „T-produkcija“ buvo sumokėtas 150 000 Lt avansas jo darbams pagal sutartį pradėti. Atitinkamai UAB „T-produkcija“ įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kuriems atlikti ir buvo sumokėtas avansinis mokėjimas.

319.7. Sutartyje nebuvo įtvirtinta atsakovo UAB „T-produkcija“ pareiga paslaugas teikti išimtinai asmeniškai, todėl UAB „T-produkcija“, siekdama kuo greičiau ir tinkamiau ją įvykdyti, tiek aiškindamasi, ar yra galimybė įsigyti žemės sklypą, tiek vykdant sutartį, pasitelkė A. P., su kuriuo 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė sutartį. Taigi UAB „T-produkcija“ veikė sąžiningai, teisėtai ir vadovaudamasi geriausiais kliento interesais, kadangi savo sutartiniams įsipareigojimams vykdyti pasitelkė asmenį, turintį reikiamos patirties ir tinkamus įgūdžius sprendžiant klausimus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, žemės sklypų formavimu ir pan. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog pasitelkdama A. P. UAB „T-produkcija“ iš karto supratusi, kad nesugebės įvykdyti sutarties pagal joje numatytas sąlygas.

329.8. Pagal Sutarties 2.2.1. punktą, UAB „T-produkcija“ pasirašiusi sutartį iki 2013 m. lapkričio 25 d. gavo avansą. Atitinkamai už sumokėtą avansą UAB „T-produkcija“ turėjo atlikti visus veiksmus, kad būtų gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje. Gavus tokį įsakymą, UAB „MJR group“ jau būtų turėjusi UAB „T-produkcija“ sumokėti kitą paslaugų kainos dalį – dar 30 proc. nuo sutarties sumos (Sutarties 2.2.2. punktas). Taigi atsakovas kartu su A. P. suteikė paslaugas už sumokėtą avanso sumą. Gavus avansą prasidėjo darbai: susitikimų gavimo ir derinimo procedūros; žemės sklypo formavimas į 2 sklypus po 4,5 a.; pavyko suderinti su atitinkamomis institucijomis žemės sklypo suformavimą ir išpirkimą iš valstybės; jau buvo parengtas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas; buvo tikimasi iki metų pabaigos viską suderinti, tačiau tada paaiškėjo, kad atsirado pretendentai į žemę. Taigi savo darbus už gautą avansą atsakovas atliko, kadangi gavus minėtą įsakymą, atsakovas būtų gavęs antrąją paslaugų kainos dalį pagal sutartį. Jei ne atsiradę pretendentai, savo darbus pagal sutartį atsakovas būtų pilnai įvykdęs. Tokias aplinkybes patvirtino ir A. P., nurodęs, kad gavus iš UAB „Narda“ įgaliojimą, buvo teikiami įvairūs raštai ir gaunami atsakymai UAB „Narda“ vardu. Po to visus raštus perduodavo per M. J. UAB „Narda“. Po ilgų procedūrų buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento pritarimas formuoti įsiterpusį valstybinės reikšmės žemės sklypą ir jį prijungti prie UAB „Narda“ turimų sklypų, Nacionalinėje žemės tarnyboje taip pat vyko procedūros, iki tol buvo atlikta „išmiškinimo“ procedūra, buvo įrodyta, kad žemės sklype ne miškas, o tik krūmynai. Iki kol neturėjo Miškotvarkos tarnybos patvirtinimo, kad ne miškas, nebuvo galima su tuo žemės sklypu nieko daryti. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, vykdytojas (UAB „T-produkcija“) objektyviai nebegalėjo toliau vykdyti sutarties joje nurodytomis sąlygomis (nors A. P., kaip jau minėta aukščiau, atsakovui jau buvo pateikęs ir tokio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą). Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „T-produkcija“ kartu su A. P. atliko bent kokius realius veiksmus pagal sutartį ir pasiekė bent tarpinį rezultatą siekiant iš valstybės įsigyti laisvą tarp žemės sklypų ( - ) ir ( - ) įsiterpusį valstybinį Žemės sklypą.

339.9. CK 6.717 straipsnio 2 dalis numato, jog laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties vykdymo būdus ir priemones. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties vykdymo metu pasikeitė aplinkybės – atsakovo ir A. P. pastangomis pakeitus žemės sklypo paskirtį (iš miško į ne miško) atsirado pretendentai atkurti nuosavybę šiame žemės sklype, atsakovas ir toliau siekė įvykdyti sutartį kitu būdu – UAB „Narda“ interesais žemės sklypą įsigyti iš pretendentų, šiems atkūrus nuosavybę. Pretendentai buvo atstovaujami S. L., todėl buvo organizuojami susitikimai su šiuo pretendentų atstovu. Vyko keletas susitikimų su pretendentų atstovu, taip pat su UAB „Narda“ atstovais. Pretendentų atstovas S. L. 2014 m. lapkričio 14 d. A. P. pateikė komercinį pasiūlymą įsigyti žemės sklypą tiesiogiai iš pretendentų į ginčo žemę, jei žemės sklypas būtų grąžintas natūra jo atstovaujamiesiems. Be to, šiame komerciniame pasiūlyme pretendentų atstovas S. L. nurodė, jog jis, kaip pretendentų į žemės sklypą atstovas, yra gavęs pasiūlymą ir iš UAB „MJR group“ direktorės M. J. žemės sklypą, jei šis būtų grąžintas natūra jo atstovaujamiesiems, parduoti jos vadovaujamai bendrovei UAB „MJR group“ arba jos pasiūlytam klientui. Tokiu būdu atsakovas ir A. P. sužinojo, kad apeidama šalių sudarytos sutarties nuostatas ir įsipareigojimus, UAB „MJR group“ vadovė M. J. siekia tiesiogiai derėtis ir įsigyti žemės sklypą UAB „Narda“ naudai tiesiogiai iš pretendentų ne per atsakovą, kaip buvo susitarta sutartimi, o savarankiškai. Tokiu būdu UAB „MJR group“ ir M. J. akivaizdžiai siekė išvengti likusių mokėjimų atsakovui už paslaugas pagal sutartį, šiam jau kartu su A. P. tariantis su pretendentais dėl žemės sklypo įsigijimo. Kad būtų užsitikrinama vykstančių derybų realumu, A. P. 2015 m. sausio 20 d. (sutartyje nurodyta 2014 m. sausio 20 d. data yra neteisinga) pasirašė su UAB „Reality invest“ sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo organizavimo, pagal kurią UAB „Reality invest“ įsipareigojo atlikti visus veiksmus, kurių reikia, kad pretendentai atkurtų nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį tarp UAB „Narda“ nuosavybės teise esančių sklypų, o atkūrus minėtiems asmenims nuosavybės teisę, šie parduotų žemės sklypą A. P. ar jo nurodytam asmeniui (UAB „Narda“). Taigi buvo pasiekti ženklūs rezultatai, jog žemės sklypas UAB „Narda“ interesais būtų įsigytas tiesiogiai iš pretendentų. Tačiau staiga mirė UAB „Narda“ atstovė L. B.. 2015 m. sausio 26 d. atsakovas paštu iš UAB „Narda“ gavo pranešimą apie jam suteikto įgaliojimo negaliojimą, o 2015 m. vasario 20 d. – pranešimą iš ieškovės apie kreditoriaus pasikeitimą. Svarbi aplinkybė, jog šiuo metu žemės sklypą, kaip ir siekė atsakovas su A. P., yra įsigijusi M. P., kuri yra šiuo metu likviduojamos UAB „Narda“ buvusios savininkės (kuri šiuo metu jau mirusi) L. B. dukra ir kuriai UAB „Narda“ perdavė ir žemės sklypus ( - ) ir ( - ) (anksčiau ( - )), Vilniuje, tarp kurių ir yra minėtas įsiterpęs ginčo žemės sklypas.

349.10. Byloje 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje liudijusi UAB „MJR group“ atstovė M. J. teigė, jog jai nėra žinoma apie UAB „Narda“, niekada jos interesais nedirbo, įsigyti žemės sklypą, kuris įsiterpęs tarp UAB „Narda“ žemės sklypų, norėjo tiesiog dėl siekio jį ateityje brangiai parduoti. Tokius parodymus M. J. davė ir vykusiame ikiteisminiame tyrime. M. J. neigė, jog sutarties vykdymo metu atsiradus pretendentams siekė tiesiogiai iš šių pretendentų, ne per atsakovą, įsigyti žemės sklypą. Tačiau tokie M. J. parodymai, kuriais teismas vadovavosi sprendime, yra akivaizdžiai melagingi. Liudytojos parodymų melagingumą patvirtina šios aplinkybės: laisvos valstybinės žemės plotą gali įsigyti tik tas savininkas, su kurio žemės sklypu besiriboja laisvas valstybinės žemės plotas. Taigi UAB „MJR group“ nebūtų buvę tikslo sudaryti sutarties, jei ji nebūtų atstovavusi UAB „Narda“, su kurios sklypais ribojosi laisvas valstybinės žemės plotas, kadangi kitu atveju sutarties nebūtų buvę galima įgyvendinti; UAB „MJR group“ atstovė M. J. atsiuntė atsakovui el. paštu UAB „MJR group“ sudarytą sutartį su UAB „Narda“; tiek atsakovas, tiek A. P. paliudijo, kad susitikimuose su UAB „Narda“ dalyvaudavo ir M. J.; ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 4 d. liudytoju apklaustas M. P. (kuri yra UAB „Narda“ mirusios atstovės L. B. dukra) sutuoktinis A. P. taip pat patvirtino, jog M. J. atstovavo UAB „Narda“ dėl įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo. Teismas rėmėsi melagingais liudytojos parodymais, kas sudarė prielaidas ignoruoti byloje esančius akivaizdžius įrodymus, jog būtent UAB „MJR group“, sužinojusi apie atsiradusius pretendentus sutarties vykdymo metu, „apėjo“ atsakovą ir pati tiesiogiai suderino įsigyti žemės sklypą UAB „Narda“ (vėliau jau M. P.) interesais iš pretendentų, dėl ko atsakovas dėl nebegalėjo iki galo įvykdyti sutarties.

359.11. Teismas konstatavo, kad atsakovas G. D. sutartimi jokių įsipareigojimų neprisiėmė, nėra sutarties šalis ir asmeniškai nėra atsakingas už sutarties vykdymą, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp G. D. veiksmų netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą ir vykdant sutartį, nepaisant to, teismas taikė deliktinę atsakomybę asmeniškai G. D. subsidiariai, priteisdamas UAB „T-produkcijos“ gautą avansą pagal sutartį. Taigi viena vertus, teismas pats konstatavo, kad byloje nėra įrodymų (o ieškovė ir neįrodinėjo), kad dėl G. D. veiksmų UAB „T-produkcija“ yra pajėgi atsiskaityti su ieškove, kita vertus, teismas taikė G. D. deliktinę atsakomybę už UAB „T-produkcijos“ prievoles, todėl akivaizdu, jog teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl vadovo atsakomybės už juridinio asmens prievoles. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Byloje nėra jokių įrodymų dėl G. D., kaip UAB „T-produkcija“ vadovo, tyčinių kaltų neteisėtų veiksmų. Atsakovas G. D. nesiekė nei pasisavinti iš UAB „MJR group“ gautą avansinį mokėjimą (40 000 Lt, kaip jau nurodyta, yra likę UAB „T-produkcija“ kasoje, o likusius 110 000 Lt jis sumokėjo asmeniui, kurį pasitelkė vykdyti sutartį su MJR), nei atliko kokius nors kitus neteisėtus veiksmus. Priešingai – UAB „T-produkcija“, vadovaujama G. D., visais būdais siekė tinkamai įvykdyti sutartį, tam pasitelkė atitinkamą patirtį ir žinias turinčius asmenis, pats asmeniškai dalyvavo susitikimuose su atitinkamų institucijų ir pretendentų į žemės sklypą atstovais ir, kiek leido objektyvios galimybės, padėjo jo vadovaujamai įmonei suteikti tą dalį paslaugų pagal sutartį, už kurias buvo sumokėtas avansas. Tai, kad G. D. veiksmuose nebuvo didelės kaltės, t. y. jis nebuvo numatęs ir nesiekė nevykdyti savo (UAB „T-produkcija“) sutartinių įsipareigojimų, o priešingai – vykdė sutartus veiksmus, reikalingus galutiniam užsakovo tikslui pasiekti, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių pagrindu atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

3610. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3710.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjimo visapusiškai, išsamiai bei objektyviai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

3810.2. Po sutarties sudarymo nei UAB „T-produkcija“, nei G. D. neatliko jokių veiksmų siekiant įvykdyti sutartį ir pradėjo slapstytis nuo užsakovo. Įtariant, kad šie asmenys sukčiauja, buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių, kuris 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr.49SDŽ-(14.49.22.)-120 pateikė informaciją, kad laisvos valstybinės žemės plotas, kurio sąskaita norima padidinti esamus žemės sklypus ( - ) ir ( - ), patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą pretenduoja atkurti nuosavybės teises 4 (keturi) pretendentai, todėl yra akivaizdu, kad tokie veiksmai, kurie buvo nurodyti sutartyje, net ir negalėjo būti atliekami, o UAB „T-produkcija“ direktorius G. D. neteisėtai priėmė 150 000 Lt avansą. G. D. gavęs 150 000 Lt avansą, šių pinigų neapskaitė UAB „T-produkcija“ buhalterinėje apskaitoje, kas patvirtina, kad jau prieš sudarydamas sutartį buvo suplanavęs apgaulės būdu pasisavinti didelės vertės turtą ir išvengti prievolės pagal sutartį, o būtent, prieš sudarydamas sutartį G. D. suprato ir žinojo, kad jos įvykdyti nebus įmanoma, o UAB „T-produkcija“ lėšų negavo ir neturi, todėl neįmanoma atgauti sumokėtų lėšų. Tai, kad G. D. neatliko jokių veiksmų, siekdamas įgyvendinti sutartį, patvirtina faktas, jog nei vienoje valstybės institucijoje nėra gauta jokių prašymų, o laisva valstybine žeme disponuoja būtent Nacionalinė žemės tarnyba, o taip pat faktas, kad gauto avanso jis neapskaitė įmonės buhalterijoje. Nacionalinės žemės tarnybos raštas patvirtina, kad jis net neturėjo realių galimybių atlikti sutartus veiksmus, kas akivaizdžiai rodo, kad G. D. nuo pat pradžių neturėjo tikslo įvykdyti sutartį arba grąžinti pinigus.

3910.3. Ieškovė manydama, kad tokie G. D. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, atitinkanti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, t. y. apgaule savo ar kitų naudai įgyjant didelės vertės 150 000 Lt svetimą turtą, pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi, pasak, prokurorų nagrinėjami šalių susitarimai ir prievolių nevykdymas kvalifikuotini kaip civiliniai teisiniai santykiai. Kita vertus, 2016 m. birželio 16 d. prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.02-2-00377-15 nurodyta, kad G. D. kaip įmonės direktorius neapskaitė iš UAB „MJR Gruop“ gautų 43 443 EUR (150 000 Lt) grynųjų pinigų, todėl neatvaizdavus 2013 m. gautų pinigų įmonės apskaitoje buvo pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, taigi UAB „T-produkcija“ direktorius G. D., pasinaudodamas juridiniu asmeniu, pasisavino gautas lėšas ir nepagrįstai praturtėjo UAB „MJR Group“ sąskaita.

4010.4. Nei vienas byloje esantis dokumentas nepagrindžia, kas konkrečiai buvo daroma vykdant sutartį. Kita vertus, prieš sudarydama sutartį G. D. vadovaujama UAB „T-produkcija“, kai G. D. dar buvo ir įgaliotas UAB „Narda“ atstovas, turėjo galimybę išsiaiškinti, ar į valstybinės žemės sklypą, kurio sąskaita numatoma padidinti šalia esančius žemės sklypus, nėra pretendentų siekiant atkurti nuosavybės teises. Be to, G. D. vadovaujama UAB „T-produkcija“ ne pati ėmėsi veiksmų vykdyti sutartį, o tą pačią dieną sudarė kitą sutartį iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis su A. P., kas leidžia manyti, jog jau sutartinių santykių pradžioje UAB „T-produkcija“ nebuvo užtikrinta dėl savo galimybių pasiekti nors tarpinį rezultatą pagal sutarties sąlygas. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad žemės sklypo paskirtis buvo keičiama ar inicijuotas pakeitimas, todėl visi apeliantų teiginiai yra niekiniai. Vien pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo dėl plano rengimo siekiant ne daugiau kaip 6 arais padidinti sklypus ( - ) ir ( - ) projektas, nesudaro pagrindo teigti, kad jį parengė būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojas, kad jam buvo duotas nurodymas tokį projektą rengti ir, kad iš viso buvo sąlygos pradėti rengti tokį sprendimą. Taigi po sutarties sudarymo nei UAB „T-produkcija“, nei G. D. neatliko jokių veiksmų, susijusių su sutarties vykdymu.

4110.5. A. P. yra atsakovo G. D. vaikystės draugas, todėl jo parodymai turi būti vertinami kritiškai.

4210.6. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad šalys sutartimi sutarė dėl paslaugų teikimo, o ne susitarė pasiekti konkretų rezultatą. Sekant atsakovų logika, 150 000 Lt avansas buvo sumokėtas be jokio tikslo, t. y. tam, kad UAB „MJR group“ pamėgintų vykdyti paslaugų sutartį. Tokia atsakovų pozicija prieštarauja ir normaliai verslo logikai. Skunde atsakovas tvirtina, jog dėjo maksimalias pastangas įvykdyti sutartį užsakovui tinkamiausiu būdu, tačiau tokie teiginiai prieštarauja paties atsakovo pozicijai, kadangi atsakovas tvirtina, jog sutartyje nebuvo numatyta rezultato, tai tokiu atveju nesuprantama, kodėl atsakovas galėjo dėti maksimalias pastangas įvykdyti sutartį, kai pasak jo įvykdymas nėra apibrėžtas. Pagal sutartį UAB „T-produkcija“ įsipareigojo parengti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, t. y. padidinti žemės sklypą ( - ), Vilniuje, (kadastro Nr.( - )) nuo 4 a iki 6 a laisvoje valstybinėje žemėje ir padidinti žemės sklypą ( - ), Vilniuje (kadastro Nr.( - )) nuo 4 a iki 6 a laisvoje valstybinėje žemėje. Parengtus žemės sklypų, nurodytų sutarties 1.1.1 punkte planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suderinti ir patvirtinti įstatymų numatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybėje, Nacionalinėje žemės tarnyboje ir kitose suderinimui ir patvirtinimui būtinose institucijose. Sutartyje numatytų paslaugų suteikimo terminas – 2015 m. gruodžio 1 d. (Sutarties 1.3 punktas). Pagal sutarties 1.2 punktą, 2.1 punktą, už šią paslaugą UAB „MJR group“ įsipareigojo sumokėti 300 000 Lt; 50 procentų sumos (150 000 Lt) UAB „MJR group“ turėjo sumokėti atsakovei UAB „T-produkcija“ avansu grynaisiais iki 2013 m. lapkričio 25 d., likusius 30 procentų (100 000 Lt) turėjo sumokėti per 3 darbo dienas nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje priėmimo bei 20 procentų (50 000 Lt) turėjo sumokėti per 5 darbo dienas nuo notarinės sutarties dėl valstybinės žemės išpirkimo bei darbų priėmimo - perdavimo akto su užsakovu arba jo nurodytu asmeniu pasirašymo dienos. Taigi, remiantis lingvistiniu sutarties sąlygų aiškinimu, akivaizdu, kad sutartis buvo sudaryta siekiant pasiekti konkretaus rezultato, kuris išdėstytas etapais, todėl manyti, kad apeliantų teiginiai yra nepagrįsti.

4310.7. Nors apeliantai nurodo, kad pasitelkiant A. P. buvo atlikti visi neva tai tarpiniai veiksmai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad G. D. ar A. P. savo veiksmais pakeitė žemės sklypo paskirtį, taip pat nėra duomenų, kad G. D. ar UAB „T-produkcijos“ savo vardu pateikė kokius nors prašymus NŽT ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

4410.8. Net ir atsiradus žemės sklypo pretendentams, kas akivaizdu suponuoja sutarties neįvykdymą, G. D. neinformavo sutarties gavėjo, nepranešė apie sutarties įvykdymo negalimumą, negrąžino gauto avanso, todėl tokie teiginiai vertinami ne tik kaip sąlyga sutarties nutraukimui, tačiau ir kaip apeliantų nesąžiningumas. Be to, liudytojas S. L., apklaustas teismo posėdyje, neigė, kad teikė komercinį pasiūlymą dėl žemės įsigijimo. Kokiu būdu M. J. siekė išvengti mokėjimų ir apeiti sutarties vykdymą kai buvo sužinota, kad atsirado pretendentai, nėra suprantama. Vien tai, kad atsirado pretendentai akivaizdu, kad G. D. negalėjo įvykdyti ar vykdyti sutarties, todėl apeliantų teiginiai, kad apeliantai dėjo visas pastangas sutarties vykdymui yra nepagrįsti, nes sutartis apskritai negalėjo būti įvykdyta.

4510.9. Teismas pagrįstai atsakovams taikė subsidiariąją atsakomybę, kadangi visus veiksmus atlikti ir daryti G. D. žadėjo savo vardu, vienintelis pagrindas dėl kurio šioje byloje buvo įtraukta UAB „T-produkcija“ yra tai, kad G. D. sutartį sudarė jos vardu, t. y. G. D. pasinaudojo ribotos atsakomybės asmeniu, siekdamas pažadais išvilioti 150 000 Lt. G. D. neteisėti veiksmai pasireiškė Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. birželio 16 d. nutarime konstatuotomis aplinkybėmis, o būtent, tuo, kad gautas avansas nebuvo apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl jam, kaip žalą sukėlusiam asmeniui, pagrįstai taikyta deliktinė atsakomybė. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad jo elgesys neatitiktų teisės reikalavimų ir pažeistų trečiojo asmens subjektines teises ir interesus, t. y. būtina, kad dėl įmonės vadovo padarytų teisei priešingų veiksmų trečiasis asmuo būtų patyręs turtinių nuostolių. Tokiu atveju įmonės vadovas privalo nuostolius kompensuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šios bendrosios nuostatos turi būti taikomos ir tais atvejais, kai atsakomybė atsiranda ne tik tiems asmenims, kurie tiesiogiai pažeidė trečiųjų asmenų teises, bet ir tiems, kurie padarė netiesioginį pažeidimą, t. y. kokiu nors būdu prisidėjo prie teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2006). Taigi, G. D. pagrįstai taikyta civilinė atsakomybė, nes jis savo tyčiniais veiksmais pasisavino gautą avansą. G. D. savo veiksmais ieškovei kaip įmonės kreditoriui padarė žalą, nes jam neįnešus gautų lėšų į įmonės sąskaitą ir neapskaičius įmonės apskaitoje, kreditoriaus skolos reikalavimo patenkinimo galimybės tapo neįmanomomis, todėl šiuo atveju neteisėtų veiksmų padariniai yra akivaizdūs. Konstatavus, kad G. D., kaip įmonės direktorius, savo neteisėtais veiksmai padarė įmonei žalą tyčia, kaltė yra preziumuojama, o asmeniui taikoma vadovo civilinė atsakomybė, ko pasėkoje jis yra subsidiariai atsakingas už sutarties neįvykdymo pasekmių (avanso grąžinimo) įvykdymo įmanomumą.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4911. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).

5012. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl avanso pagal 2013 m. lapkričio 21 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/11/21 Nr. 1, kurią pasirašė UAB ,,MJR group“ ir UAB ,,T-produkcija“, grąžinimo.

5113. Esminis ginčas tarp ieškovės, kuri 2014 m. gruodžio 31 d. Reikalavimo sutarties pagrindu perėmė reikalavimo teises į 150 000 Lt iš priminio kreditoriaus UAB ,,MJR group“, kilo dėl sutarties, kurios pagrindu atsakovui UAB ,,T-produkcija“ buvo pervestas 150 000 Lt avansas, aiškinimo.

5214. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

5315. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

5416. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

5517. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

5618. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. lapkričio 21 d. UAB ,,MJR group“ ir UAB ,,T-produkcija“ pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/11/21 Nr. 1, kuria susitarė, jog UAB ,,T-produkcija“ įsipareigoja: parengti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentui (esamo žemės sklypo kad. Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), Vilniuje, padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje; esamo žemės sklypo kad. Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), Vilniuje, padidinimą laisvoje valstybinėje žemėje); parengtus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, suderinti ir patvirtinti įstatymuose numatyta tvarka atsakingose institucijose (Sutarties 1.1 punktas). Tuo tarpu UAB ,,MJR group“ įsipareigoja sumokėti už paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Sutartimi šalys sutarė, jog paslaugos turi būti suteiktos iki 2015 m. gruodžio 1 d.

5719. Atsakovai įrodinėja, jog tikruosius šalių ketinimus, sudarant sutartį, atitiko šalių susitarimas dėl atlygintinų paslaugų teikimo, bet ne dėl konkretaus rezultato pasiekimo. Tuo tarpu ieškovė tvirtina, jog tikruosius šalių ketinimus atitiko susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo.

5820. Visų pirma, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą aukštesniųjų teismų praktiką, suformuotą sutarčių aiškinimo srityje, sprendžia, jog UAB ,,MJR group“ ir UAB ,T-produkcija“ sudarytos sutarties tekstas, nepaisant to, kad šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, yra visiškai aiškus, sutarties nuostatos yra nuoseklios ir neprieštarauja viena kitai, todėl prioritetą teikia pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.

5921. Antra, nors atsakovė UAB ,,T-produkcija“ pateikė įrodymų, kad iki sutarties su UAB ,,MJR group“ pasirašymo, pastaroji bendradarbiavo, t. y. veikė kaip pirminio užsakovo UAB ,,Narda“ atstovė, tai neturi jokios reikšmės UAB ,,MJR group“ ir UAB ,,T-produkcija“ sudarytos sutarties sąlygų aiškinimui. Kita vertus, ikisutartiniai santykiai gali turėti reikšmės, nustatant šalių tikruosius ketinimus, tačiau nagrinėjamu atveju, ikisutartiniai santykiai yra reikšmingi tik sprendžiant, ar atsakovė UAB ,,T-produkcija“ faktiškai suteikė kokias nors paslaugas pagal sutartį, ar ne, todėl teisėjų kolegija, aiškindamasi sutarties šalių tikrąją valią, susitariant dėl sutarties turinio, atskirai jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

6022. Trečia, teisėjų kolegija išanalizavusi sutarties sąlygas pagal protingo asmens elgesio standartą, o būtent, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo, nenustačiusi sutarties sąlygų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, daro išvadą, kad sutartis buvo sudaryta siekiant gauti paslaugas, išreikštas materialia forma – parengti žemės sklypų planus, juos suderinti ir patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka atsakingose institucijose, taigi ši sutartis savo turiniu yra atlygintinė. Kita vertus, akivaizdu, jog įvardijamos konkrečios paslaugos, kurias siekiama įsigyti, apibrėžtos konkrečiais rezultatais, kurie išdėstyti tam tikrais etapais. Taigi tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai, kuomet faktiškai atlygintinų paslaugų sutartyje šalys susitarė ir dėl siekiamo paslaugų teikimo rezultato.

6123. Tokią išvadą teisėjų kolegija, remdamasi išvardintais sutarčių aiškinimo metodais ir principais, daro įvertinusi sutarties sąlygų visumą. Tai, kad šalys tarėsi dėl atlygintinų paslaugų teikimo, kurios išreikštos (detalizuotos) konkrečiu rezultatu, rodo ne tik 17 ir 22 nutarties punktuose jau minėtas sutarties 1 skyrius, apibrėžiantis sutarties objektą, bet ir sutarties 2.2 punkte nustatyta atsiskaitymo pagal sutartį tvarka, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, detalizavo susitarimo turinį, o būtent: sutarties 2.2.1. punktu šalys susitarė, jog 50 proc. sutarties sumos, t. y. 150 000 Lt sumokami avansu grynaisiais pinigais iki 2013 m. lapkričio 25 d.; sutarties 2.2.2. punktu šalys susitarė, kad 30 proc. sutarties sumos, t. y. 100 000 Lt sumokami per 3 darbo dienas nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo suformuoti du sklypus laisvoje valstybinėje žemėje; sutarties 2.2.3. punktu šalys susitarė, kad likusius 20 proc. sutarties sumos, t. y. 50 000 Lt sumokami per 5 darbo dienas nuo notarinės sutarties su užsakovu arba jo nurodytu asmeniu pasirašymo dienos, dėl valstybinės žemės išpirkimo bei darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Vadinasi šalys ne tik susitarė dėl rezultato, bet ir nustatė atsiskaitymo tvarką, kuri iš esmės priklausė nuo pasiekto rezultato. Taigi apeliantai nepagrįstai teigia, jog šalys nesitarė dėl konkretaus rezultato pasiekimo. Vien atsakovų nurodoma aplinkybė, kad šalys, pasirašydamos sutartį, suvokė, jog užsakovo norimo tikslo siekimas yra ilgas procesas, reikalaujantis atitinkamų nuoseklių veiksmų, nepaneigia aplinkybės, jog pasirašyta sutartimi šalys susitarė ne tik dėl atlygintinų paslaugų teikimo, bet ir dėl konkretaus siekiamo rezultato.

6224. Kita vertus, nepaisant to, kaip šalys aiškina sutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apskritai netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Įvertinus ginčo sutarties turinį, akivaizdu, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

6325. Rangos sutartimi kvalifikuojami teisiniai santykiai apibrėžti CK 6.644 straipsnyje. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartis yra susitarimas, kuriuo viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrus darbus savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Kilus ginčui dėl rangos sutarties ir sumokėjimo už atliktus darbus, suinteresuota šalis privalo ne tik pagrįsti rangos teisinių santykių egzistavimą, bet ir įrodyti šių teisinių santykių dalyvius. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį.

6426. Minėta, jog ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų UAB ,,T-produkcija ir G. D. solidariai 43 443 Eur žalos (nuosotlių). Tačiau, nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog pirmines sutarties šalis, t. y. UAB ,,MJR group“ ir UAB ,,T-produkcija“ siejo sutartiniai, t. y. rangos teisniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei UAB ,,T-produkcija“ buvo perduotas avansas pagal sutartį.

6527. Būtent avanso grąžinimo, įrodinėdama aplinkybę, kad atsakovė UAB ,,T-produkcija“ pagal sutartį neatliko jokių darbų, siekia ieškovė, tačiau ieškinyje nurodo CK 6.63 straipsnio 1 dalies punktą, kuriame nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, bei to paties straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė UAB „Tprodukcija“, neįvykdžiusi savo sutartinės prievolės, įgijo pareigą atlyginti nuostolius, t. y. grąžinti sumokėtą avansą.

6628. Teisėjų kolegijos vertinimu, avanso grąžinimas ir nuostoliai, kuriuos atlyginti prašo ieškovė, įrodinėjami visiškai skirtingai.

6729. Avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Pagal savo esmę avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Taigi avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Sutarties nutraukimo atveju atsiskaitant už atliktus darbus, pirmiausia naudojama avansu sumokėta pinigų suma ir, priklausomai nuo avanso sumos ir atliktų darbų kainos santykio, vienai iš šalių atsiranda piniginio reikalavimo teisė, o kitai – finansinė prievolė, t. y. tuo atveju, kai avanso suma viršija atliktų darbų kainą, užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas grąžintų darbų kainą viršijantį avanso likutį, ir, priešingai, kai darbų kaina viršija avanso sumą, rangovas turi teisę reikalauti, kad užsakovas sumokėtu avansu nepadengtą darbų kainos dalį.

6830. Taigi, įridinėjant, jog atsakovui kyla pareiga grąžinti avansą, svarbu nustatyti, kiek faktiškai jis atliko darų, kokia atliktų darbų kokybė, kokie yra konkrečių darbų įkainiai, ar buvo darbai perduoti užsakovui, ar kitų asmenų pagalba vėliau buvo pasiekti sutarties tikslai, ar pasiekiant sutarties tikslus buvo pasinaudota pirminio rangovo darbų rezultatu ir pan.

6931. Tuo tarpu, reikalaujant nuostolių atlyginimo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Deliktinė civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tiek sutartinės, tiek deliktinės skolininko civilinės atsakomybės taikymo pagrindai yra bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Specifinis ir konkrečių nuostolių dydžio įrodinėjimas.

7032.

71Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo patikslinti ieškovės pareigą įrodinėti, o tada nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, todėl neatskleidė bylos esmės, taigi priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bei pareikštus ieškinio reikalavimus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo pirmosios instancijos teisme, dėl ko būtų pažeista apeliacijos esmė, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7233. Svarbu ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog atsakovo G. D. nesiejo sutartiniai santykiais su UAB ,,MJR group“, taigi teismas, spręsdamas dėl jo deliktinės atsakomybės, nustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, tačiau taikydamas subsidiarąją atsakomybę, teismas tokio savo sprendimo iš esmės nemotyvavo.

73Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

74Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų... 7. 2.... 8. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį... 12. 4.... 13. Teismas nurodė, jog šalys skirtingai aiškina 2013 m. lapkričio 21 d. UAB... 14. 5.... 15. Vertindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas padarė išvadą, kad... 16. 6.... 17. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovams avansu... 18. 7.... 19. Be to, teismas sprendė, kad prieš sudarant sutartį G. D. vadovaujama UAB... 20. 8.... 21. Prokuroro 2016 m. birželio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. 9.... 24. Atsakovai G. D. ir UAB ,,T-produkcija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 25. 9.1. Sprendime teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų,... 26. 9.2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neanalizavo... 27. 9.3. Teismas neatsižvelgė į akivaizdžią aplinkybę, jog UAB „MJR... 28. 9.4. parodymai byloje pagrindžia, jog dar iki Sutarties sudarymo UAB... 29. 9.5. G. D. ir A. P. parodymai pagrindžia, jog dar iki sutarties sudarymo UAB... 30. 9.6. Priešingai nei sprendė teismas, sutartimi buvo susitarta dėl paslaugų... 31. 9.7. Sutartyje nebuvo įtvirtinta atsakovo UAB „T-produkcija“ pareiga... 32. 9.8. Pagal Sutarties 2.2.1. punktą, UAB „T-produkcija“ pasirašiusi... 33. 9.9. CK 6.717 straipsnio 2 dalis numato, jog laikydamasis sutarties, paslaugų... 34. 9.10. Byloje 2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje liudijusi UAB „MJR... 35. 9.11. Teismas konstatavo, kad atsakovas G. D. sutartimi jokių įsipareigojimų... 36. 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. J. prašo apeliacinį... 37. 10.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjimo visapusiškai,... 38. 10.2. Po sutarties sudarymo nei UAB „T-produkcija“, nei G. D. neatliko... 39. 10.3. Ieškovė manydama, kad tokie G. D. veiksmai kvalifikuotini kaip... 40. 10.4. Nei vienas byloje esantis dokumentas nepagrindžia, kas konkrečiai buvo... 41. 10.5. A. P. yra atsakovo G. D. vaikystės draugas, todėl jo parodymai turi... 42. 10.6. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad šalys sutartimi sutarė dėl... 43. 10.7. Nors apeliantai nurodo, kad pasitelkiant A. P. buvo atlikti visi neva tai... 44. 10.8. Net ir atsiradus žemės sklypo pretendentams, kas akivaizdu suponuoja... 45. 10.9. Teismas pagrįstai atsakovams taikė subsidiariąją atsakomybę, kadangi... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 48. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 49. 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 50. 12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl avanso... 51. 13. Esminis ginčas tarp ieškovės, kuri 2014 m. gruodžio 31 d. Reikalavimo... 52. 14. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 53. 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti... 54. 16. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas... 55. 17. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma... 56. 18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. lapkričio 21 d. UAB ,,MJR... 57. 19. Atsakovai įrodinėja, jog tikruosius šalių ketinimus, sudarant sutartį,... 58. 20. Visų pirma, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą... 59. 21. Antra, nors atsakovė UAB ,,T-produkcija“ pateikė įrodymų, kad iki... 60. 22. Trečia, teisėjų kolegija išanalizavusi sutarties sąlygas pagal... 61. 23. Tokią išvadą teisėjų kolegija, remdamasi išvardintais sutarčių... 62. 24. Kita vertus, nepaisant to, kaip šalys aiškina sutartį, teisėjų... 63. 25. Rangos sutartimi kvalifikuojami teisiniai santykiai apibrėžti CK 6.644... 64. 26. Minėta, jog ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų UAB... 65. 27. Būtent avanso grąžinimo, įrodinėdama aplinkybę, kad atsakovė UAB... 66. 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, avanso grąžinimas ir nuostoliai, kuriuos... 67. 29. Avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių... 68. 30. Taigi, įridinėjant, jog atsakovui kyla pareiga grąžinti avansą, svarbu... 69. 31. Tuo tarpu, reikalaujant nuostolių atlyginimo, būtina nustatyti visas... 70. 32.... 71. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo... 72. 33. Svarbu ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas, pagrįstai... 73. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 74. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti...