Byla e2A-1371-560/2017
Dėl iškeldinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms A. Š., A. Š. dėl iškeldinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2016-01-27 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N16/1634 bei iškeldinti atsakoves A. Š. ir A. Š. su joms priklausančiu turtu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2016-01-25 buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A30-209 dėl ginčo buto išnuomojimo A. Š. šeimai – jai ir dukrai A. Š., vietoj sudegusių dviejų kambarių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). 2016-01-27 buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N16/1634. Pagal Vilniaus gyventojų registro duomenis atsakovė A. Š. savo gyvenamąją vietą nuo 2016-02-02 deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), o A. Š. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). 2016-04-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gauti kaimynų skundai, kad atsakovės naudojamame bute girtavimo pasekmėje buvo kilęs gaisras. 2016-14-18 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams patikrinus butą konstatuotas gaisro buvimo faktas. Kaip patikrinimo metu teigė pati galimai neblaivi atsakovė – gaisras kilo dėl nuorūkos užsidegus lovai. Patikrinimo metu su atsakove pravestas prevencinis pokalbis dėl nuomos sutarties sąlygų laikymosi privalomumo, taip pat atsakovei pakartotinai įteiktos Vilniaus miesto privatizuoto ir neprivatizuoto butų fondo, gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklės. 2016-04-27 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams atlikus patikrinimą butas rastas atviras, konstatuota buto nepriežiūra. Atsakovė pagal sutartį savo įsipareigojimų nevykdo – tinkamai neprižiūri buto, nesilaiko bendro gyvenimo taisyklių, butui daroma žala. Atsakovės elgesys kelia realų pavojų greta gyvenantiems asmenims bei jų turtui ir saugumui. Atsakovė į gautus įspėjimus nereaguoja ir toliau tinkamai nesirūpina butu, jo saugumu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1737-600/2016, konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudegintas dėl buto gyventojos A. Š. neatsargaus rūkymo.
  2. Atsakovė A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
  3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimu A. Š. yra apribota motinos valdžia dukros A. Š. atžvilgiu, nepilnametei nustatyta nuolatinė globa senelės J. I. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje bei nustatyta gyvenamoji vieta globėjos gyvenamojoje vietoje.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-29 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: nutraukti tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir A. Š. 2016-01-27 sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N16/1634 bei iškeldinti A. Š. su visu jai priklausančiu turtu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė iš A. Š. valstybei 138,75 Eur žyminį mokestį. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas darė išvadą, jog atsakovė grubiai pažeidinėja sutarties sąlygas, nesilaiko elementarių bendro gyvenimo, saugumo taisyklių, kelia realų pavojų ne tik nuomojamam turtui – butui, bet ir šalia gyvenantiems asmenims bei jų turtui bei teisėtiems interesams, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas nutraukti su atsakove sudarytą sutartį ir iškeldinti ją iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, yra pagrįstas.
  2. Ieškovė taip pat prašė iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), nepilnametę A. Š.. Šioje dalyje ieškinį teismas atmetė bei nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. N2-5894-96/2014, 2014-05-12 sprendimu neterminuotai apribojo atsakovei motinos valdžią dukros A. Š. atžvilgiu. Minėtu sprendimu teismas taip pat nusprendė nustatyti A. Š. nuolatinę globą ir jos globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti J. I. Š.. Nepilnametės A. Š. gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su jos globėja J. I. Š., globėjos gyvenamojoje vietoje. Kaip nurodo savo išvadoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, nepilnametė A. Š. gyvena kartu su globėja J. I. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad ir pati ieškovė nurodo, kad nepilnametės A. Š. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi A. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena ir šia gyvenamąja patalpa nesinaudoja, nėra pagrindo A. Š. iškeldinti iš ginčo buto.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovė A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, ieškinio netenkinti. Nurodo, jog sprendimas nėra motyvuotas. Teismas išvadai dėl atsakovės padarytų sutarties pažeidimų paremti konkrečių įrodymų nenagrinėjo, o tik įvertino byloje surinktų įrodymų visumą.
  2. Teigiama, kad butui, kuriame gyvena atsakovė yra daroma žala. Žalos padarymo butui faktas nėra įrodytas ir teismas negalėjo remtis tuo, priimdamas sprendimą.
  3. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie tai, kad nuomos sutartis buvo pažeista, nemokami mokesčiai, atsakovė gadina patalpas ar naudoja jas ne pagal paskirtį.
  4. Atsakovės iškeldinimas dėl vieno atvejo, kai užsidegė lova, tačiau butui žalos padaryta nebuvo, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.
  5. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovei buvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti butą taip, kad nebūtų daroma žala turtui ir kitiems asmenims, tačiau atsakovė savo nerūpestingais ir pasikartojančiais veiksmais sukelia pavojų ne tik greta gyvenančių asmenų turtui, tačiau ir jų teisėms bei teisėtiems interesams.
  6. Atsakovės teisės į būstą apsauga ir gynimas negali būti suabsoliutintas. Savivaldybei išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti, ar suteiktas socialinis būstas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimus, imtis priemonių jiems likviduoti.
  7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1- 474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2016-01-25 buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A30-209 dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojimo A. Š. šeimai – jai ir dukrai A. Š., vietoj sudegusių dviejų kambarių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). 2016-01-27 tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės A. Š. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N16/1634. Pagal Vilniaus gyventojų registro duomenis atsakovė savo gyvenamąją vietą nuo 2016-02-02 deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), o A. Š. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). 2016-04-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gauti kaimynų, buto adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų skundai, kad atsakovės naudojamame bute girtavimo pasekmėje buvo kilęs gaisras, dėl ko buvo iškviesti gaisrininkai, policija, medikai. 2016-14-18 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams patikrinus butą konstatuotas gaisro buvimo faktas. Kaip patikrinimo metu teigė pati galimai neblaivi atsakovė – gaisras kilo dėl nuorūkos užsidegus lovai. 2016-04-27 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams atlikus patikrinimą butas rastas atviras, konstatuota buto nepriežiūra.

12Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2001-09-27 sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994-12-09 sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998-02-19 sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2013-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau pateikta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuotas neišsamiai, tačiau toks motyvavimas laikytinas pakankamu. Iš teismo motyvų yra aišku, kodėl priimtas skundžiamas procesinis sprendimas. Dėl kiekvieno įrodymo atskirai teismas pasisakyti neprivalo. Pažymėtina, jog atsakovės padaryti sutarties pažeidimai buvo aprašyti byloje nustatytų aplinkybių kontekste, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė grubiai pažeidinėja sutarties sąlygas, nesilaiko elementarių bendro gyvenimo, saugumo taisyklių, kelia realų pavojų ne tik nuomojamam turtui – butui, bet ir šalia gyvenantiems asmenims bei jų turtui bei teisėtiems interesams.
  3. Atsakovė teigia, jog žalos padarymo butui faktas nėra įrodytas ir teismas negalėjo tuo remtis, priimdamas sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Kasacinis teismas yra išsiaiškinęs, jog šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog, visų pirma, pirmosios instancijos teismas nesirėmė žalos padarymo faktu, spręsdamas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo. Antra, žalos padarymas gyvenamajai patalpai yra tik vienas iš nuomos sutarties sąlygų pažeidimų, kuriems esant nustatytiems, galimas šios sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas. Tokie pažeidimai gali būti: 1) mokesčių nemokėjimas (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino), 2) gyvenamosios patalpos ardymas, gadinimas, 3) naudojimas ne pagal paskirtį, 4) netinkamas elgesys, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi. Šie pažeidimai yra alternatyvūs sutarties nutraukimo ir iškeldinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju nustatytas ketvirtasis - netinkamas elgesys, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi.
  4. Atsakovės teigimu, jokių įrodymų apie tai, kad nemokami mokesčiai, ar atsakovė gadina patalpas, ar naudoja ne pagal paskirtį byloje, nėra. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka, tačiau nurodo, jog jis nedaro įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Minėta, jog yra galimi alternatyvūs sutarties nutraukimo ir iškeldinimo pagrindai (žr. 18 nutarties punktą).
  5. Atsakovė nurodo, jog jos iškeldinimas dėl vieno atvejo, kai užsidegė lova, tačiau butui nebuvo padaryta žala, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Taikydamas CK 6.611 straipsnį praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013-12-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl sutarties su atsakove nutraukimo ir jos iškeldinimo, proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė jau antrą kartą sukelia gaisrą nuomojamame socialiniame būste. Pirmojo gaisro pasekmės – patalpų sudeginimas. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovei buvo ir vėl suteiktas socialinis būstas, tačiau atsakovė savo ydingų įpročių nepakeitė, vėl sukėlė gaisrą. Tad tai, kad gaisras sukeltas ginčo bute, nepadarė žalos butui ar kitiems asmenims, negali būti pagrindu ignoruoti atsakovės pakartotinį neatsakingą elgesį savo, socialinio būsto bei šalia gyvenančių asmenų atžvilgiu. Gaisro metu gali nukentėti ne tik turtas, bet ir žmonių sveikata bei gyvybė. Tokios grėsmės kėlimas aplinkiniams nėra suderinamas su saugia ir tinkama kaimynyste, vienareikšmiškai pripažintinas netinkamu elgesiu, dėl kurio kitiems greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi, t. y. pagrindu tiek nuomos sutarties nutraukimui, tiek atsakovės iškeldinimui.
  6. Atsakovė nurodo, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie tai, kad nuomos sutartis buvo pažeista. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Sutarties punktu 5.5 atsakovė įsipareigojo naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės, laikytis teisės akruose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir (ar) pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksploatavimo ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, taip pat nepažeidžiant kitų pastato patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių ir teisėtų interesų. Sutarties punkte 5.12 numatyta atsakovo (nuomininko) pareiga nedelsiant žodžiu ir raštu informuoti nuomotoją apie bute įvykusias avarijas ar kitas aplinkybes, kurios gali sukelti ar sukelia žalą nuomojamam butui. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo butas buvo nepakankamai prižiūrėtas, atsakovė sukėlė bute gaisrą, apie kurį neinformavo ieškovės. Tai yra pacituotų sutarties punktų pažeidimai.
  7. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Atsakovės A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą..

Proceso dalyviai
Ryšiai