Byla 2A-59-123/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant ieškovei J. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui B. G. (B. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, bei atsakovo B. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimo ir

Nustatė

2ieškovė kreipėsi su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnametę dukrą A. G.; nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės; padalyti santuokoje įgytą turtą; pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe ½ dalį buto, esančio ( - ), ir ½ dalį buto, esančio ( - ); priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-06-17 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes G. ir G.; 3) nepilnametės A. G. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir paskyrė ją dukros turto ir lėšų tvarkytoja; 4) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 5) neterminuotai apribojo atsakovo tėvo valdžią į nepilnametę dukrą; 6) padalijo santuokoje įgytą turtą atsakovui automobilius: ( - ), valst. Nr. ( - ) ( - ), valst. Nr. ( - ) 7) pripažino ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio ( - ), ir į ½ dalį buto, esančio ( - ); 8) priteisė iš atsakovo ieškovei 200 Lt žyminio mokesčio ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 9) priteisė iš atsakovo valstybei 980 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; 10) sprendimui įsiteisėjus panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4Teismas konstatavo, kad nėra galimybės šalių sutaikyti, faktiškai šeima iširusi daugiau kaip prieš dvejus metus, bendro šeimos ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra duomenų, kad pradės gyventi. Ieškovė pateikė svarius įrodymus dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovo kaltei, atsakovas nepagrindė savo teiginių, kad stengiasi išsaugoti santuoką, bei nepateikė priešpriešinių įrodymų kaltei paneigti, todėl teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad ieškovė dėl atsakovo amoralaus ir neteisėto elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį ir emocinį skausmą, prarado lūkesčius į laimingą santuoką ir senatvę, žymiai pablogėjo sveikata, todėl iš atsakovo priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad abu butai po ½ dalį yra pirkti iš ieškovės motinos P. Š. lėšų, todėl nuosavybės teise įregistruoti ieškovės vardu bei yra skirti lygiomis dalimis ieškovės ir L. P. vaikams, augantiems be tėvų. Atsakovas nepateikė priešpriešinių įrodymų bei nenurungė liudytojų parodymų, todėl minėto turto tarp šalių nedalijo. Teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai priteisimo pažymėjo, kad ieškovė nuo faktinės šeimos iširimo dienos labiau rūpinosi šeima ir dukros išlaikymu, atsakovas yra darbingo amžiaus, veiksnus, atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukrai reikia papildomos priežiūros, gydymo, padidėjus vartotojų kainoms, priteisė iš atsakovo šalių dukrai išlaikymą po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

5Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės bei taikytas įstatymas. Teismas nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo tik dėl jo kaltės. Paaiškino, kad visas pajamas skirdavo šeimos išlaikymui, niekada su šeima nesipyko, sutuoktinės nemušė, o ieškovė pati susirado kitą vyrą. Teigia, kad ieškovė pasinaudojo šeimos pinigais, nes abu jai teismo priteistus butus pirko už jo uždirbtus pinigus, todėl teismas turėjo priteisti jam kompensaciją. Dėl ieškovės kaltės neteko darbo ir namų, todėl negali mokėti tokio didelio išlaikymo dukrai. Teismas vadovavosi senomis pažymomis apie jo darbo pajamas. Teigia, kad savo dukrą labai myli, todėl nesutinka, kad būtų apribotos jo kaip tėvo teisės į dukrą.

6Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytos prezumpcijos, nepateikė įrodymų, kad jis stengėsi išsaugoti santuoką. Atsakovo nusikalstamas elgesys padarė ypatingą žalą dukros psichiniam, doroviniam, moraliniam vystymuisi, jai nuolat reikalinga psichologo pagalba. Aplinkybes, dėl kurių neterminuotai apribota atsakovo kaip tėvo valdžia, patvirtina įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2008-01-22 nuosprendis. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl privalo teikti išlaikymą dukrai. Atsakovas neginčija dovanojimo sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir P. Š., jos yra teisėtos ir galiojančios. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog pinigų butams įsigyti nedavė.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota ( - ) (b. l. 10), santuokoje gimė dukra A. G. – ( - ) (b. l. 12). Šalių dukra gyvena su ieškove bute ( - ) (b. l. 43), lanko ( - ) vidurinę mokyklą, anglų kalbos užsiėmimus, muzikos mokyklą, piešimo studijas (b. l. 39?42). Ieškovė dirba ( - ), gauna pastovias pajamas apie ? 1 500 Lt (b. l. 31), atsakovas dirbo ( - ), jo gaunamos pajamos buvo apie 3 443 Lt (b. l. 30, 61). Klaipėdos apygardos teismo 2008-01-22 nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 150 str. 4 d., 153 str., ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoneriems metams (b. l. 102?109, 130?134). Atsakovas nuo 2008-11-12 suimtas ir atlieka bausmę Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose (b. l. 164).

9Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo tik dėl jo kaltės, nes su šeima niekada nesipyko, sutuoktinės nemušė, visas pajamas skirdavo šeimos išlaikymui, o ieškovė pati susirado kitą vyrą. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais bei išdėstytomis aplinkybėmis neturi pagrindo sutikti. CK 3.60 straipsnyje nustatyto santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės kitas sutuoktinis privalo įrodyti jo kaltę dėl santuokos iširimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, t. y. santuoka pripažįstama iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės turti prejudicinę galią civilinėje byloje ir jų įrodinėti nebereikia (CPK 182 str. 3 p.), todėl teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatinėti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų, taip pat ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Byloje esantys įrodymai bei Klaipėdos apygardos teismo 2008-01-22 nuosprendis patvirtina, kad atsakovas nuteistas už padarytą tyčinį nusikaltimą mažametei dukrai A., atsakovo nusikalstami veiksmai, t. y. mažametės dukros seksualinis išnaudojimas, jos tvirkinimas, psichinės prievartos vartojimas prieš ją, įrodyti (b. l. 102?109). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų bei aplinkybių, kurie įrodytų ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. kad ieškovė buvo neištikima atsakovui ir kad ji dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas, ir kad tik dėl tokio jos elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

10Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovei. Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Ši norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Kadangi neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tai sutuoktinis turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį (CPK 178 str.). Neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, jo patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų (CK 6.250 str.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Byloje yra pankamai surinkta įrodymų, kurie patvirtina, kad dėl atsakovo amoralaus ir neteisėto elgesio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį ir emocinį skausmą, prarado pasitikėjimą savimi, lūkesčius į laimingą santuoką ir senatvę, iškilus faktams dėl dukros tvirkinimo į viešumą pasikeitė aplinkinių bendravimo su ja galimybės, pablogėjo jos sveikata, gydėsi ligoninėje stacionare (b. l. 110, 130). Atsakovo turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų, į kurį teismas atsižvelgia nustatydamas žalos dydį, nes teismas vertina visų CK 6.250 straipsnyje nusatytų kriterijų visumą, todėl apelianto argumentas, kad jis šiuo metu niekur nedirba ir negali atlyginti neturinės žalos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliantas yra pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytą sutuoktinei neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į jos pasekmes, į atsakovo amoralų ir neteisėtą elgesį su sutuoktine ir dukra, todėl pagrįstai ieškovės naudai priteisė 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

11Apeliantas nesutinka su teismo priteista dukrai išlaikymo suma, teigia, kad teismas vadovavosi senomis pažymomis apie jo darbo užmokestį, dėl ieškovės kaltės neteko darbo, todėl negali mokėti dukrai teismo priteisto išlaikymo. Įstatyme imperatyviai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius (CK 3.194 str.). Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio, išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Teismas vertindamas tėvų turtinę padėtį turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Bylos duomenimis, šalių dukra yra penkiolikos metų, lanko vidurinę mokyklą, papildomai lanko anglų kalbos užsiėmimus, muzikos mokyklą, piešimo studijas (b. l. 39?42). Ieškovė per mėnesį dukros išlaikymui išleidžia apie 1 646 Lt (b. l. 99). Dėl atsakovo tvirkinamų veiksmų su dukra atlikimo bei psichinės prievartos taikymo mergaitė patyrė didžiulį sukrėtimą ir tai padarė sunkiai pataisomą žalą pilnavertės vaiko asmenybės formavimuisi, todėl mergaitei reikalingos papildomos išlaidos psichologo ir psichiatro pagalbai. Ieškovė dirba ( - ), gauna pastovias pajamas apie ? 1 500 Lt (b. l. 31), atsakovas dirbo kvalifikuotu jureiviu laivuose, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudarė 3 443 Lt (b. l. 30, 61), tačiau nuo faktinio šeimos iširimo atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, todėl akivaizdu, kad didžiąją dalį išlaikymo ir taip skyrė ieškovė (b. l. 129). Šiuo metu atsakovas suimtas ir atlieka bausmę (b. l. 164), taigi niekur nedirba, nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturi, tačiau tokia situacija susidarė dėl pačio atsakovo nusikalstamo elgesio, todėl atsakovas negali remtis šia aplinkybe, prašydami sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Priešingu atveju aplaidžiai ir neatsakingai besielgiantiems tėvams būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai išvengti tėvų pareigų vaikams vykdymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių turtinę padėtį, realius nepilnametės šalių dukters poreikius, duomenimis apie mergaitei reikalingą papildomą priežiūrą ir gydymą, ir vadovaudamasi teismų praktikoje vyraujančia nuostata, kad išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, mano, kad nagrinėjamu atveju 1 000 Lt dydžio išlaikymo suma per mėnesį, teikiama abiejų tėvų, yra pakankama penkiolikos metų amžiaus mergaitės išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo dukters išlaikymui priteisęs 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš esmės atleido ieškovę nuo prievolės išlaikyti savo dukterį. Su tokia teismo pozicija sutikti negalima, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas šalių dukrai A. 1 000 Lt išlaikymo dydis mažintinas iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192 str., CPK 359 str. 4 d.).

12Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas nepagrįstai apribojo jo teises į dukrą. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiavo savo valdžia, tvirkino ir seksualiai išnaudojo savo mažametę dukrą, vartojo psichologinį smurtą, jo kaltė įrodyta (b. l. 102?109), todėl apelianto argumentai, kad jis dukrą myli ir nori su ja bendrauti atmestini. Atsakovo kaip tėvo valdžios neterminuotas apribojimas šiuo atveju yra svarbus, atsižvelgiant į susidariusią padėtį bei į mergaitės interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje esančius įrodymus, nustatė CK 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytas sąlygas bei atsižvelgė į šalių dukros interesus, todėl pagrįstai neterminuotai apribojo atsakovo, kaip tėvo valdžią į nepilnametę dukrą.

13Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio ( - ), ir į ½ dalį buto, esančio ( - ), ir teigia, kad ieškovė abu butus pirko už jo uždirbtus pinigus, todėl teismas turėjo priteisti jam kompensaciją. Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pirmiausia ir turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 str.). Pagal CK 3.89 straipsnį, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kaip savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, kurį jis įgijo už asmenines lėšas, jeigu jį įgyjant buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, tai reiškia, kad bylos šaliai įrodinėjant asmeninės nuosavybės teisę į turtą reikia pateikti vienareikšmiškus įrodymus apie tai, kad tas konkretus turtas yra įgytas tik vieno iš sutuoktinių lėšomis kitam sutuoktiniui nedalyvaujant. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė santuokos metu iš savo motinos P. Š. dovanotų lėšų (b. l. 32?32) įsigijo butus: ½ dalį buto, esančio ( - ), ir ½ dalį buto, esančio ( - ) (b. l. 24?29). Šių butų pirkimo pardavimo sutartyse yra išreikšta ieškovės valia butus pirkti asmeninėn nuosavybėn lygiomis dalimis su savo sese L. P.. Viešojo registro duomenimis, minėtų butų ½ dalių savininke nurodyta tik ieškovė (b. l. 18?21). Atsakovas neįrodė, kad prisidėjo savo lėšomis prie minėtų butų įsigijimo, 2002-03-26, 2005-02-17 dovanojimo sutartys tarp ieškovės ir P. Š. yra galiojančios, atsakovas nėra pateikęs ieškinio dėl šių sandorių nuginčijimo ar pripažinimo negaliojančiais (CK 1.78 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl ieškovei paneigus CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendro sutuoktinių turto prezumpciją ir įrodžius, kad butai yra asmeninė jos nuosavybė, teismas pagrįstai pripažino minėtus butų ½ dalis ieškovės asmenine nuosavybe, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo priteisti atsakovui kompensaciją pinigais.

14Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo keistina dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.), o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

15Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš B. G. (B. G.) išlaikymas A. G. po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, ir sumažinti mokamų periodinių išmokų dydį iki 500 Lt.

17Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai