Byla 2-1152/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės „SEB bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Instela“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4216-392/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Instela“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Avere“ dėl įpareigojimo sušaukti kreditorių susirinkimą, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elrenas“, akcinė bendrovė „SEB bankas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus įpareigojimo sušaukti kreditorių susirinkimą.

5Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausta atsakovo BUAB „Elrenas“ administratoriui UAB „Avere“ vykdyti BUAB „Elrenas“ priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą iki šios bylos išnagrinėjimo, teisėtumo klausimas.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „Elrenas“ iškelė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Avere“. Teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtino trečiojo asmens BUAB „Elrenas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagal kurį ieškovo UAB „Instela“ kreditorinis reikalavimas sudarė 400 099,01 Lt, hipotekos kreditoriaus AB „SEB bankas“ kreditorinis reikalavimas sudarė 40 085 669,32 Lt. 2011 m. sausio 14 d. nutartimi BUAB „Elrenas“ buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

7Ieškovas UAB „Instela“ Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį UAB „Avere“, kuriuo prašė įpareigoti BUAB „Elrenas“ administratorių UAB „Avere“ sušaukti BUAB „Elrenas“ kreditorių susirinkimą, kuris spręstų 2011 m. birželio 21 d. BUAB „Elrenas“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 priede Nr. 1 nurodyto BUAB „Elrenas“ priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), turto įvertinimo bei naujų turto pardavimo kainų ir pardavimo būdo klausimus. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. vasario 21 d. ieškovas kreipėsi į BUAB „Elrenas“ administratorių su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau administratorius 2012 m. kovo 2 d. raštu informavo, jog kreditorių susirinkimo nešauks. 2012 m. kovo 9 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į administratorių su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą, pateikė 2012 m. BUAB „Elrenas“ turto konsultacinę pardavimo kainų tyrimo išvadą ir nurodė, kad 2011 m. birželio 21 d. BUAB „Elrenas“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą iš pirmųjų varžytynių parduoti kaip vieną kompleksą BUAB „Elrenas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), už pradinę turto vertintojo nustatytą rinkos kainą – 26 055 000 Lt. Turto vertinimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 26 d., tačiau iki skundo padavimo teismui dienos minėtas turtas parduotas nebuvo. Ieškovas pažymėjo, kad per 2011 ir 2012 metus nekilnojamojo turto rinkos kaina Vilniaus mieste padidėjo ir dėl to jis kreipėsi į administratorių su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau administratorius atsisakė, motyvuodamas, jog ieškovas neturi teisės inicijuoti kreditorių susirinkimo. Nurodė, kad BUAB „Elrenas“ priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), ir nurodyto 2011 m. birželio 21 d. BUAB „Elrenas“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 priede Nr. 1, bendra rinkos vertė 2012 m. kovo 12 d., turtą vertinant ir parduodant atskirais vienetais, sudaro 41 000 000 Lt, todėl, lyginant su turto pardavimo kaina, kuri buvo nustatyta 2011 m. balandžio 26 d. turto vertinimu, turto rinkos vertė padidėjo beveik penkiolika milijonų litų, todėl, pardavus turtą didesne kaina, būtų maksimaliai patenkinti ir kitų kreditorių interesai. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Elrenas“ administratoriui UAB „Avere“ vykdyti BUAB „Elrenas“ priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pardavimą iki bus atliktas šio turto vertinimas, priimtas kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu. Nurodė, kad BUAB „Elrenas“ priklausantis nekilnojamas turtas, esantis Žalgirio g. 92, Vilnius, kaip vientisas kompleksas gali būti parduotas už 26 055 000 Lt, tuo tarpu, atlikus naują turto vertinimą, paaiškėjo, jog turtas atskirais vienetais gali būti parduotas gerokai didesne kaina. Pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus nekilnojamojo turto parduoti, jis gali būti parduotas per maža kaina.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė BUAB „Elrenas“ administratoriui UAB „Avere“ vykdyti BUAB „Elrenas“ priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pardavimą iki šios bylos išnagrinėjimo.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovas prie ieškinio pridėjo 2011 m. kovo 12 d. UAB „Dimetus“ atliktą administracinių, kavinės ir garažų patalpų, esančių ( - ), 2012 metų pardavimo kainų tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, jog parduodamų BUAB „Elrenas“ nekilnojamojo turto objektų kaina yra 41 000 000 Lt. Nurodė, kad 2011 m. balandžio 26 d. UAB „Centro kubas“ atliktoje AB „SEB bankas“ pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje minėto nekilnojamojo turto kaina nurodyta 26 055 000 Lt, todėl teismas priėjo prie išvados, kad vertinamų nekilnojamojo turto objektų pardavimo kaina skiriasi net 14 945 000 Lt. Pažymėjo, kad AB „SEB bankas“ patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 40 085 669 Lt. Nurodė, kad visi BUAB „Elrenas“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 40 964 631 Lt, todėl, minėtą turtą pardavus už 41 000 000 Lt, būtų visiškai patenkintas AB „SEB bankas“ kreditorinis reikalavimas, o kiti kreditoriai įgytų galimybę finansinius reikalavimus bankroto proceso eigoje patenkinti iš kito įmonės turto. Pažymėjo, kad nekilnojamąjį turtą pardavus už 26 055 000 Lt, pilnai nebūtų patenkintas net hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas, likęs AB „SEB bankas“ kreditorinis reikalavimas sudarytų daugiau nei 13 000 000 Lt, todėl smulkiųjų kreditorių reikalavimų patenkinimas taptų praktiškai neįmanomas. Konstatavo, kad parduodant turtą mažesne nei rinkos kaina, būtų iš esmės pažeistos bankrutuojančios įmonės smulkiųjų kreditorių teisės ir teisėti interesai, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu tretysis asmuo AB „SEB bankas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Instela“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog planuojamų parduoti nekilnojamojo turto objektų kaina yra 41 000 000 Lt. Konsultacinė pardavimų kainų tyrimo išvada neturi juridinės galios, tai patvirtina 2010 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto rašto dėl preliminarių vertinimo pažymų nuorašas.

142. Varžytynės, kurios skundžiama nutartimi buvo sustabdytos, turėjo vykti pagal 2011 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nustatytą tvarką. Minėtas protokolas patvirtina, kad kreditorių susirinkime dalyvavo ir ieškovo UAB „Instela“ atstovas Jonas Barniškis. Ieškovas išreiškė savo poziciją ir nors šis nutarimas buvo skundžiamas, ieškovas jo neskundė. Kreditorių nutarimas buvo paliktas galioti ir pripažintas teisėtu, o tai reiškia, jog klausimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos jau buvo išspręstas.

153. 2011 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimas nutarimu patvirtino turto pardavimo kainą ir tvarką. Remiantis šiuo nutarimu 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo paskirtos BUAB „Elrenas“ turto varžytynės. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, varžytynes buvo uždrausta vykdyti motyvuojant tuo, kad vienas iš kreditorių ginčija kreditorių nutarimą. Ginčas dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo buvo baigtas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi, todėl 2012 m. kovo 27 d. buvo numatytos pirmosios varžytynės, o 2012 m. balandžio 11 d. – antrosios varžytynės. Nepaisant to, kad pirmojo teisminio ginčo pagrindu varžytynes neleista vykdyti daugiau nei pusę metų, šioje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sustabdytas varžytynių vykdymas. Dėl nepagrįstų teisminių ginčų nebuvo vykdomas turto pardavimas, dėl ko nebuvo gautos lėšos, iš kurių būtų mažinamas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimas kreditoriams ir tokiu būdu vilkinamos bankroto procedūros.

16Tretysis asmuo AB „SEB bankas“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties ir pateiktos konsultacinės pardavimų kainų tyrimo išvados, kuriais prašo prijungti prie bylos papildomai pateikiamus dokumentus. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti pateikiama išvada dėl turto vertės, todėl kainų tyrimo išvada yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis jokios juridinės galios. Be to, UAB „Dimetus“, kurios vardu buvo parengta kainų tyrimo išvada, Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas nėra išdavęs įmonės kvalifikacijos atestato, leidžiančio verstis turto vertinimo veikla, nors šis dokumentas yra privalomas.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą bankrutuojančios įmonės administratoriui vykdyti įmonei priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta hipoteka, pardavimą iki šios bylos, iškeltos pagal ieškovo ieškinį atsakovui – bankrutuojančios įmonės administratoriui dėl įpareigojimo sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris spręstų šio turto įvertinimo bei naujų turto pardavimo kainų ir pardavimo būdo klausimus, išnagrinėjimo.

19Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

20Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

21Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Jeigu bankrutuojančios įmonės kreditorius ieškiniu prašo įpareigoti įmonės bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris spręstų įmonei nuosavybės teise priklausančio kitam kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto įvertinimo bei naujų turto pardavimo kainų ir pardavimo būdo klausimus, jis turi pateikti duomenis, kurie preliminariai leistų manyti, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkėtų arba būtų nebeįmanomas ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas. Tuo atveju, kai ieškovas pateikia turto, kurį ketinama parduoti iš varžytynių pagal bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą kaip turtinį kompleksą už susirinkimo nustatytą kainą, vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad pardavus turtą dalimis galėtų būti gauta ženkliai didesnė suma, nei jo pardavimo kaip vientiso objekto atveju, yra pagrindas manyti, kad neuždraudus bankrutuojančios įmonės administratoriui vykdyti šio turto pardavimo galimai už ženkliai mažesnę, nei rinkos kainą, iki sprendimo byloje pagal ieškovo ieškinį bankrutuojančios įmonės administratoriui dėl įpareigojimo sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris spręstų šio turto įvertinimo bei naujų turto pardavimo kainų ir pardavimo būdo klausimus, priėmimo, ieškovui galimai palankaus sprendimo priėmimas negalėtų būti įgyvendintas. Be to, tokiu vieno iš kreditorių reikalavimu iš esmės yra ginami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių, o ne tik ieškovo teisėti interesai, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą ir tokiu būdu būtų patenkinta daugiau kreditorinių reikalavimų.

22Nagrinėjamu atveju BUAB „Elrenas“ kreditorių susirinkimas 2011 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą iš pirmųjų varžytynių parduoti kaip vieną kompleksą BUAB „Elrenas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), už pradinę turto vertintojo nustatytą rinkos kainą– 26 055 000 Lt. Turto vertinimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 26 d., tačiau iki skundo padavimo teismui dienos minėtas turtas parduotas nebuvo. Ieškovas UAB „Instela“ pateikė ieškinį BUAB „Elrenas“ administratoriui UAB „Avere“ ir prašė įpareigoti administratorių sušaukti BUAB „Elrenas“ kreditorių susirinkimą, kuris spręstų 2011 m. birželio 21 d. BUAB „Elrenas“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 priede Nr. 1 nurodyto BUAB „Elrenas“ priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), turto įvertinimo bei naujų turto pardavimo kainų ir pardavimo būdo klausimus. Ieškinį grindė tuo, kad per 2011 ir 2012 metus nekilnojamojo turto rinkos kaina Vilniaus mieste padidėjo ir dėl to jis kreipėsi į administratorių su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau administratorius sušaukti susirinkimą atsisakė. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė V. D. 2012 m. kovo 9 d. atlikto ginčo turto vertinimo išvadą, iš kurios matyti, kad turto, vertinant jį atskirais vienetais, rinkos vertė sudaro 41 000 000 Lt (b. l. 23-28). Tai, kad turto vertinimo ataskaitoje yra UAB „Dimetus“ antspaudas, o ši įmonė pagal Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto vadovės 2002 m. balandžio 19 d. paaiškinimus neturi teisės oficialiai vertis tokia veikla, nereiškia, kad preliminariai yra pagrindas abejoti įvertinimo rezultatais, nes V. D. tokią teisę turi (tai nurodyta tuose pačiuose paaiškinimuose). Kaip minėta, bankrutuojančios įmonės kreditorių interesas yra gauti kuo didesnę dalį kreditorinių reikalavimų patenkinimo, todėl patenkinus ieškinį ir realizavus turtą už didesnę kainą, būtų užtikrintas viešasis interesas. Aplinkybė, kad ankstesnio kreditorių susirinkimo nutarimo dėl turto pardavimo būdo ir kainos ieškovas neskundė, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą ir neužtikrinti bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams galimai palankesnės turtinės padėties. Juo labiau, jei ginčo turto hipotekos kreditorius yra ir didžiausias įmonės kreditorius, kurio balsai lemia kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą.

23Taigi preliminarus ieškovo pateiktų duomenų įvertinimas viešąjį interesą turinčioje byloje sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad kreditoriaus UAB „Instela“ reikalavimas gali būti patenkintas ir yra pagrindas uždrausti pardavinėti iš varžytynių ginčo turtą kreditorių susirinkimo 2011 m. birželio 21 d. priimto nutarimo būdu ir kainomis. Tai, kad ginčas dėl 2011 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo buvo išspręstas įsiteisėjusia nutartimi nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, nes šioje proceso stadijoje yra sprendžiamas ne reikalavimo pagrįstumo, o prašymo taikyti jo užtikrinimo priemones klausimas. Tuo pačiu pastebėtina, kad tokiems reikalavimams, kokius pateikė kreditorius UAB „Instela“, apskritai nėra pagrindo reikšti atskirą ieškinį, o bankroto byloje gali būti skundžiamas administratoriaus atsisakymas šaukti kreditorių susirinkimą.

24Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

25Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir pagrįstai tenkino ieškovo prašymą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus... 5. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „Elrenas“... 7. Ieškovas UAB „Instela“ Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį UAB... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl... 10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prie ieškinio pridėjo 2011 m. kovo 12 d.... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu tretysis asmuo AB „SEB bankas“ prašo Vilniaus apygardos... 13. 1. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog planuojamų parduoti... 14. 2. Varžytynės, kurios skundžiama nutartimi buvo sustabdytos, turėjo vykti... 15. 3. 2011 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimas nutarimu patvirtino turto... 16. Tretysis asmuo AB „SEB bankas“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė... 19. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 20. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 21. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo... 22. Nagrinėjamu atveju BUAB „Elrenas“ kreditorių susirinkimas 2011 m.... 23. Taigi preliminarus ieškovo pateiktų duomenų įvertinimas viešąjį... 24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo... 25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas,... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. palikti nepakeistą....