Byla 2-2180-913/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, administracinių aktų panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys A. P., V. P., V. L., L. Z., A. P., A. B., Ž. B., D. T., Ž. B., N. N., Nacionalinė žemės tarnyba

1Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant ieškovams K. Š., P. B., V. B., jų atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovėms L. V., T. B.-G., jų atstovei advokatei Vidai Leonovienei, atsakovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovams Ievai Katinienei ir Stasiui Steponėnui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Gerdai Vaicekauskienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. Š., P. B. ir V. B. patikslintą ieškinį atsakovams L. V., T. B. – G. ir Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, administracinių aktų panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys A. P., V. P., V. L., L. Z., A. P., A. B., Ž. B., D. T., Ž. B., N. N., Nacionalinė žemės tarnyba.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovai K. Š., P. B. ir V. B. pareiškė teisme patikslintą ieškinį atsakovams L. V., T. B. – G. ir Anykščių rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašo pripažinti, kad T. B. iki savo mirties ( - ) asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatus, unikalus Nr. ( - ), tvartą, unikalus Nr. ( - ), klojimą, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), pirtį, unikalus Nr. ( - ), pirtį, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); panaikinti 2012 m. lapkričio 15 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos pažymą Nr. ( - ); paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Š., P. B. ir V. B. priėmė palikimą po T. B. mirties ( - ), pradėdami jį faktiškai valdyti; panaikinti 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkį Nr. ( - ) ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimą Nr. ( - ); pripažinti niekine 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ); priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad iš pateikto atsakovės L. V. 2019 m. balandžio 15 d. atsiliepimo ir jo priedų paaiškėjo, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), tvartas, unikalus Nr. ( - ), klojimas, unikalus Nr. ( - ), malkinė, unikalus Nr. ( - ), pirtis, unikalus Nr. ( - ), pirtis, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsys, unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). yra registruoti kaip asmeninė atsakovės L. V. nuosavybė 2012 m. lapkričio 15 d. seniūnijos pažymėjimo Nr. ( - ) pagrindu. O 3,5600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) registruotas kaip asmeninė atsakovės L. V. nuosavybė 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkio Nr. ( - ) ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimo Nr. ( - ) pagrindu. Paaiškėjus tokiems faktams, bei iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos išreikalavus pradinius dokumentus, ieškovai pareiškė patikslintą ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, administracinių aktų panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovai K. Š., P. B., V. B., bei atsakovė L. V. yra L. B. ir T. B. vaikai. L. B. ir T. B. turėjo dar keturis vaikus: sūnų L. B., mirusį ( - ), dukrą V. P., mirusią ( - ), sūnų V. B., mirusį ( - ), sūnų A., mirusį ( - ). L. B. mirė ( - ), T. B. mirė ( - ). Iki savo mirties ieškovų ir atsakovės L. V. tėvai L. B. ir T. B. gyveno ( - ) ir nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, tvartą, klojimą, malkinę, pirtį, pirtį, kiemo rūsį, kiemo statinius. Iš Anykščių rajono Skiemonių apylinkės ( - ) 1986 m. - 1989 m. ūkinės knygos matyti, kad šeimos galva buvo registruotas L. B., šeimos nariais nurodyti T. B. (žmona), L. B. (dukra), T. B. (anūkė). Šias aplinkybes patvirtina išrašas iš Anykščių rajono Skiemonių apylinkės ( - ) 1986 m. - 1989 m. ūkinės knygos, asmeninė sąskaita Nr. ( - ). Pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, turima nuosavybė buvo registruota kaip kolūkiečio kiemo nuosavybė. Kaip jau buvo minėta, L. B. mirė ( - ). Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 601 str. 1 d. buvo įtvirtinta, jog mirus kolūkiečių kiemo nariui paveldėjimas kiemo turte neatsiranda. Ši norma reiškė, jog kolūkiečio kiemo paveldėjimas atsiranda tik mirus paskutiniam kiemo nariui. 2019 m. gegužės 17 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos raštas Nr. ( - ) leidžia teigti, jog po L. B. mirties šeimos galvos statusą perėmė jo sutuoktinė T. B. ir visas ūkis buvo perrašytas jos vardu (asmeninė sąskaita Nr. ( - )), t. y. T. B. iki mirties nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą esantį ( - ) 1990 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas Įstatymas dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės Nr. ( - ). 1990 m. lapkričio 27 d. Įstatymu dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės Nr. ( - ) buvo panaikinta kolūkiečių kiemo ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos bendrąją jungtinę nuosavybės teisė (Įstatymo 4 str. 1 d.). 1990 m. lapkričio 27 d. Įstatymo dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės Nr. 1-806 4 str. 2 d. buvo įtvirtinta, jog panaikinus šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytą bendrąją jungtinę nuosavybės teisę, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Tačiau kolūkiečių kiemo narys ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos narys, kol nesibaigęs bendras ieškininės senaties terminas, nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos gali reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalinti ar atidalinti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso iki šio įstatymo priėmimo galiojusiais 132 - 141 straipsniais. Ieškovai K. Š., P. B. ir V. B. neturi jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 1990 m. lapkričio 27 d. iki 1993 m. lapkričio 27 d. atsakovė būtų pasinaudojusi šia teise kaip šeimos galvos T. B. šeimos narys. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais, tačiau sukeliančiais teisinius padarinius ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie yra padaryti iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Kadangi, įrašai ūkinėse knygose apie T. B. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su ūkio statiniais, esančius ( - ) yra padaryti iki 1991 m. liepos 25 d., spręstina, jog šie įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas, todėl prašo pripažinti, kad T. B. iki savo mirties ( - ) asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatus, unikalus Nr. ( - ), tvartą, unikalus Nr. ( - ), klojimą, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), pirtį, unikalus Nr. ( - ), pirtį, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).

83.

9Byloje pateiktas 2013 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. ( - ) patvirtina, kad šiuo metu aukščiau įvardinti ginčo pastatai yra įregistruoti atsakovės L. V. vardu. Nuosavybės teisės registravimo pagrindas 2012 m. lapkričio 15 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos pažyma Nr. ( - ). Šį administracinį aktą ieškovai gavo ir su jo turiniu susipažino 2019 m. gegužės 17 d., todėl 1999 m. sausio 14 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII- 1029 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 1 d.) 29 str. 1 d. nustatytas terminas nėra praleistas. Ieškovų vertinimu 2012 m. lapkričio 15 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos pažyma Nr. ( - ) yra neteisėta ir naikintina. Šioje pažymoje yra nurodyta, jog L. V. nuosavybės teisėmis įrašyta 2003-2007 m. ūkinėje knygoje Nr. ( - ), namų ūkis Nr. ( - ) gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai, esantys ( - ). Pirma, ši pažyma išduota 2003 m. - 2007 m. ūkinės knygos Nr. ( - ) pagrindu. Tačiau, pagal aukščiau įvardintą kasacinio teismo praktiką, tik iki 1991 m. liepos 21 d. padaryti įrašai ūkinėse knygose yra laikomi nuosavybės teisės įgijimo įrodymais. 2019 m. gegužės 17 d. rašte Nr. ( - ) Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnija pripažįsta, kad kokiu nuosavybės teisės pagrindu buvo perrašytas ūkis, seniūnija duomenų neturi. Iš 2019 m. gegužės 17 d. rašto Nr. ( - ) turinio galima spręsti, jog pirmi įrašai apie atsakovės L. V. nuosavybės teisę atsirado 1998 m. 1991 m. liepos 25 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 1996 m. rugpjūčio 23 d.) buvo pripažinta netekusi galios Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo tvarka. Antra, iš asmeninės sąskaitos Nr. ( - ), Anykščių rajono Skiemonių apylinkės ( - ) 1986 - 1990 m. ūkinės knygos matyti, kad atsakovė L. V. nebuvo kolūkietė (dirbo ( - ), todėl negalėjo būti ir kolūkinio kiemo narė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė L. V. kaip kolūkiečio ūkio nario šeimos narys būtų pasinaudojusi 1990 m. lapkričio 27 d. Įstatymo dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės Nr. 1-806 4 str. 2 d. Byloje pateikta 2019 m. kovo 6 d. Anykščių rajono savivaldybė l-ojo notarų biuro raštas Nr. ( - ) patvirtina, kad po T. B. mirties niekas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš byloje pateikto atsakovės atsiliepimo galima spręsti, jog atsakovė L. V. nesikreipė į teismą dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti.

104.

11(Duomenys neskelbtini) mirė T. B.. Ieškovai K. Š., P. B., V. B., bei atsakovė L. V. yra L. B. ir T. B. vaikai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. P., V. P., V. L., L. Z. yra T. B. dukters V. P., mirusios ( - ) vaikai. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. P. yra K. P., mirusio ( - ) sūnus. K. P. yra V. P. sūnus. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. B. yra T. B. sūnaus V. B., mirusio ( - ) sūnus. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Ž. B. ir D. T. yra T. B. sūnaus A. B., mirusio vaikai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Ž. B. ir N. N. yra T. B. sūnaus L. B., mirusio 2007 m. rugsėjo 10 d. vaikai. Kadangi T. B. mirė iki ( - ), t. y. palikimas atsirado iki naujojo CK įsigaliojimo, kilusiems teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK nuostatos. Pagal T. B. mirties dieną galiojusio 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. paveldint pagal įstatymą, įpėdiniais lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Ieškovai yra įstatyminiai palikėjos T. B. įpėdiniai. Ieškovų žiniomis palikėja testamento nėra sudariusi. Po palikėjos T. B. mirties liko įvairaus turto: įvairūs namų ir ūkio apyvokos daiktai, baldai, drabužiai, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys ( - ). Niekas po palikėjos T. B. mirties į notarų biurą nesikreipė, tačiau įgyta subjektine paveldėjimo teise pasinaudojo, savo valią išreiškė palikimą priimdami pradėję jį faktiškai valdyti - po savo mamos T. B. mirties, tuo metu dar visi 8 jos vaikai sutarė, kad turtą ( - ) valdys bendrai. Tokį susitarimą lėmė tiek tai, kad tai buvo jų tėviškė, tiek tai, kad ir iki motinos mirties visi pagal savo galimybes gerino šio turto būklę. Kadangi atsakovė L. V. neturėjo jokio nekilnojamojo turto, visi leido jai gyventi ir naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu. Visi buvo įsitikinę, kad žemės sklypas, esantis ( - ) priklauso jų motinai, todėl kiekvienas pagal savo poreikius sodino, sėjo ir atliko kitus žemės ūkio darbus (ardavo, akėjo, sėdavo javus, sodino bulves ir įvairias kitas daržoves). Beveik kiekvieną savaitę atvykdavo ir nuolat naudojosi visais namų ūkio daiktais, baldais. Nuolat naudojosi, prižiūrėjo ir remontavo nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ): atliko remonto darbus, bendrai statė priestatą prie gyvenamojo namo, rūpinosi krosnies sumūrijimu, tvarkė grindis.

125.

13Pagal 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 9 str. 4 d. buvo įtvirtinta, jog atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Kaip taisyklė, sodybai parduodamas žemės plotas faktiškai yra sodybos užimamose ribose. Šios normos prasme ieškovų motina T. B. kaip sodybos, esančios ( - ) savininkė turėjo teisę išsipirkti namų valdą, užimtą statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemu ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamu žemės sklypu. 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkiu Nr. ( - ) ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimu Nr. ( - ) žemės sklypas užimtas T. B. priklausančia sodyba buvo atkurtos atsakovei L. V., nors pagal 1991 m. birželio 18 d. Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 1-1454 12 str. 1 d. 3 p. nuostatas, į namų valdą po T. B. priklausančia sodyba negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ne šios sodybos savininkei. Jei bus tenkinta ieškinio dalis dėl ginčo pastatų, ieškovai įgys teisę reikalauti, kad jiems kaip ginčo pastatų savininkams būtų suformuotas ir parduotas namų valdos žemės sklypas. Byloje pateiktas 2013 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. ( - ) patvirtina, kad šiuo metu 3,5600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) yra įregistruotas atsakovės L. V. vardu. Nuosavybės teisės registravimo pagrindas 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkio Nr. ( - ) ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimo Nr. ( - ) pagrindu. 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkį Nr. ( - ) gavo ir su jo turiniu ieškovai susipažino 2019 m. gegužės 17 d., todėl 1999 m. sausio 14 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 1 d.) 29 str. 1 d. nustatytas terminas nėra praleistas. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija iki šiol nėra pateikusi 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimo Nr. ( - ) ir su šių administracinių aktų priėmimu susijusių dokumentų. 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkiu Nr. ( - ) atsakovei L. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,56 ha žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame žemės sklype stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), tvartas, unikalus Nr. ( - ), klojimas unikalus Nr. ( - ), malkinė, unikalus Nr. ( - ), pirtis, unikalus Nr. ( - ), pirtis, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsys, unikalus Nr. ( - ) ir kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Atkreiptinas dėmesys, jog 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkio Nr. ( - ) ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimo Nr. ( - ) priėmimo metu šie statiniai buvo T. B. nuosavybė. 1991 m. birželio 18 d. Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 1-1454 12 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu: žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje; žemė, suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės dalims, išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius iki 3 ha žemės ūkio naudmenų plotuose prie vienkiemių, kuriuos šiuose vienkiemiuose gyvenantys gyvenamųjų namų savininkai pageidauja susigrąžinti natūra. Šios imperatyvios normos prasme namų valda užimta žemė yra priskirta valstybės išperkamai, todėl atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija pirmiausia turėjo suformuoti namų valdos žemės sklypą apie sodybą, priklausančią T. B. ir tik tada spręsti dėl likusios žemės atstatymo. 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 9 str. 2 d. numatyta, kad piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkis Nr. ( - ) ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimas Nr. ( - ) yra naikintini, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos ir į žemę, kuri pagal 1991 m. birželio 18 d. Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 1-1454 12 str. 1 d. 3 p. yra išperkama ir natūra negrąžinama.

146.

152013 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. ( - ) patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. ( - ) atsakovė L. V. 75/89 dalis 3,5600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) padovanojo T. B.. Kadangi nuosavybės teisės atsakovei L. V. buvo atkurtos neteisėtai (t. y. į valstybės išperkamos žemės sklypo dalį), atsakovė L. V. neteisėtai dalį šio žemės sklypo perleido dovanojimo sutarties pagrindu savo dukrai T. B. (po santuokos B-G.). Nebūdama teisėta žemės sklypo savininkė, atsakovė L. V. negalėjo perleisti nuosavybės teisės dovanojimo sutarties pagrindu atsakovei T. B. (po santuokos B-G.).

167.

17Atsakovė L. V. pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jų tėvas L. B., gim. ( - ), mirė ( - ). Tėčiui susirgus motinai vienai tvarkytis namų ūkyje ir prižiūrėti sergantį tėtį buvo labai sunku. Tėvai ūkininkavo, todėl motina nebegalėjo viena tvarkytis ir ūkyje. Todėl tuo metu visi pasitarė ir nusprendė, kad ji pas tėvus atvyks gyventi su mažamete dukra. Nė vienas iš brolių ir seserų daugiau neatsikraustė pas tėvus, kad galėtų jiems padėti bei juos prižiūrėti ir slaugyti. Atsakovė atsisakė savo asmeninio gyvenimo ir apie 1987 metų pavasarį (dukrai buvo ( - )) atvyko gyventi į tėvų namus. Slaugė sergantį tėtį, padėjo motinai tvarkytis ūkyje. Po tėčio mirties jos liko gyventi kartu su motina, ji tvarkė namus ir ūkį, vėliau slaugė ir prižiūrėjo motiną. Atsakovė pabrėžia, kad kol motina buvo gyva, ir broliai, ir seserys dažnai atvykdavo pas motiną, padėdavo jai tvarkytis namų ūkyje. Santykiai tarp jų buvo gana normalūs, šeimyniški, jokių ginčų ar nesutarimų lyg ir nebuvo. Gana dažnai iš jų girdėdavo dėkingumą, kad atsikraustė į tėvų namus, kad slaugė tėvus, prižiūrėjo namus ir ūkį. Niekada tarp jų nebuvo kalbos ar susitarimo, kad jie leidžia jai gyventi šiuose namuose, kad leidžia tvarkytis, kad tai ir jų turtas. Tiesiog ji priėmė sprendimą nepalikti tėvų vienų ir jais pasirūpinti ir tam pritarė bei su tuo sutiko ir buvo patenkinti broliai ir seserys. Nuo jų atkrito daug rūpesčių, o ji tikrai sąžiningai prižiūrėjo ir slaugė abu tėvus, rūpinosi ūkiu ir namais. Ieškovai neprisidėjo prie tėvų priežiūros ar ūkio išlaikymo finansiškai, jie atvažiuodavo patalkininkauti. Jie visi vaikai žinojo, kad jų seneliai iš tėčio pusės iki nacionalizacijos turėjo žemės ir atkūrus nepriklausomybę atsirado galimybė susigrąžinti nacionalizuotą senelio žemę. Nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir Atkūrimo tvarkoje įtvirtintų nuostatų. Prašymus atkurti nuosavybę Skiemonių agrarinei tarnybai (šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) padavė atsakovė – vaikaitė 1991 m. lapkričio 6 d. ir vaikaitis A. B.. Daugiau niekas iš brolių ir seserų prašymų neteikė ir nepretendavo į žemės atkūrimą. Dėl kokių priežasčių ar kokiu pagrindu buvo grąžinta žemė būtent ten, kur ji dabar yra, atsakovė negali atsakyti, nes viskas buvo tvarkoma be ypatingos jų valios, t. y. įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė pageidavo gauti senelio žemę natūra, kas ir buvo padaryta, o brolis A. jam priklausančią žemės dalį persikėlė į Radviliškio rajoną. Namų valdos neišskyrimas nebuvo jos su broliu kompetencija. Tačiau dar kartą nori atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovai nesikreipė dėl žemės grąžinimo ir nebuvo pretendentais. Todėl nelabai suprantama ieškovų pozicija dėl potvarkio naikinimo, kai jie nebuvo pretendentai ir šiuo metu tokie nėra. Minėtas potvarkis įteisino tik atsakovės prašomos atkurti žemės dalies atkūrimą, tačiau neatspindi visos senelių žemės atkūrimo padėties. Ieškovų prašymas yra nelogiškas ir nesukurtų jiems jokių teisinių pasekmių. Be to, ieškovai būdami sąžiningi bei rūpestingi, žemės atkūrimo klausimais privalėjo rūpintis iš karto po Atkūrimo įstatymo priėmimo, todėl mano, kad jie praleido terminą potvarkio naikinimui ir atsakovė prašo jų reikalavimą atmesti taikant ieškininę senatį. ( - ) mirė jų motina T. B.. Po motinos mirties, atsakovė su šeima liko gyventi tėviškėje, toliau savo darbu ir lėšomis pagal galimybes remontavo namus, dirbo namų valdos žemės sklypą, žemę. Niekada neapleido nei žemės, nei namų, visą laiką tvarkė turtą kaip savo. Kategoriškai nesutinka su ieškovų nurodytais „faktais“ neva jie remontavo namus, kažką statė, sodino ir pan. Išimtinai savo lėšomis įdėjo name langus, nes seni langai supuvo, pastatė priestatą, išbetonavo supuvusias grindis. Priestatą statė atsakovės šeima (sutuoktinis, dukra ir sūnus) iš jų lėšų, grindis išbetonavo taip pat be pagalbos, pečių mūrijo iš savo lėšų, o mūrininką jiems surado kaimynas R. S., prie darbų prisidėjo T. Č.. Savo lėšomis tvarkė namo pamatus, apskardino stogą, įsirengė rūsį, remontavo pirtį, atnaujino sodą. Visi darbai, kurie yra nurodomi ieškinyje buvo atliekami jau praėjus nemažai laiko po motinos mirties. Jokių veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti faktiniu paveldimo turto valdymu, ieškovai tikrai neatliko. Atsakovė visą laiką draudžia sodybą, moka mokesčius. Jau po motinos mirties praėjus keleriems metams atsakovė kreipėsi į seniūniją dėl išrašo iš ūkinių knygų gavimo, nes po motinos mirties jos šeima buvo įrašyta į ūkines knygas, o ji po motinos mirties buvo įrašyta kaip šeimos galva, atliko namo bei ūkio pastatų kadastrinius matavimus ir susitvarkė gyvenamojo namo nuosavybę savo vardu. Patvirtina, kad po motinos mirties nė vienas iš jų nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau tėvų namuose liko gyventi tik ji su savo šeima ir juos prižiūrėjo bei rūpinosi jais tik ji. Pas savo tėvus faktiškai atsakovė atvyko gyventi 1987 metų pavasarį, deklaravo gyvenamąją vietą (tuo metu prisiregistravo) 1988 m. liepos 12 d. ir nuo tol ji visą laiką gyvena šiuose namuose. Įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais, tačiau sukeliančiais teisinius padarinius ir patvirtinančius nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie yra padaryti iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie galėjo būti registruojami Nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų. Atsakovė įsitikinusi, kad ji teisėtai įregistravo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, t. y. tokie veiksmai buvo atlikti remiantis ne tik išduota pažyma bei ūkinėmis knygomis, bet ir faktinėmis aplinkybėmis – ji buvo įrašyta kaip ūkio šeimos galva nuo 1998 metų, gyvenamąją vietą ginčo name deklaravo nuo 1988 m. liepos 12 d. Iš ūkinių knygų bei seniūno pažymos matyti, kad ieškovai nebuvo registruoti tėvų mirties dienai, jie šiuose namuose negyveno. Šiuose namuose gyveno ji ir ji po tėvų mirties juos tvarkė ir prižiūrėjo, t. y. ji savo aktyviais veiksmais bei savo lėšomis palaikė juos tinkamoje būklėje. Ieškovai neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie pagrįstų jų reikalavimą, kad jie palikimą po motinos mirties priėmė faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

188.

19Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad 2012 m. lapkričio 15 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos pažymoje apie L. V. pastatus Nr. ( - ) nurodoma, kad L. V. nuosavybės teisėmis 2003–2007 metų „Ūkinė knyga“ Nr. ( - ) įrašytas namų ūkis Nr. ( - ), gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai, esantys ( - ) 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę ir mišką“ atsakovei L. B. (V.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,56 ha žemės sklypą. 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ atsakovei L. B. (V.) atstatytos nuosavybės teisės į ( - ) esančią 3,56 ha žemę ir 0,36 ha mišką. 2019 m. gegužės 17 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos raštu Nr. ( - ) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo pateikta informacija, kad Skiemonių seniūnija neturi duomenų, kokiu nuosavybės teisės dokumento pagrindu buvo perrašytas ūkis. 2019 m. gegužės 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus (toliau – NŽT) raštu Nr. ( - ) „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo pateikta informacija, kad L. B. (V.) 1991 m. lapkričio 6 d. Anykščių rajono Skiemonių apylinkės agrarinei tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio F. B. valdytą žemę bei giminystės dokumentus. 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkiu Nr. ( - ) jai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 3,56 ha žemės ( - ). Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aptariami administraciniai aktai buvo priimti pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes, turėtą informaciją, dokumentus.

209.

21Atsakovė T. B. – G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jos senelis L. B. mirė ( - ). Seneliui susirgus ir senelei nebegalint pasirūpinti nei seneliu, nei ūkiu, nei savimi, atsakovės motina kartu su ja (jai buvo keli mėnesiai), atsikraustė gyventi į senelių namus. Dabar supranta, kad jos motina kito pasirinkimo neturėjo, nes daugiau nė vienas iš jos brolių ir seserų negalėjo realiai rūpintis tėvais. Daug kartų vėliau ji girdėjo per giminių susibūrimus apie tai, kad jos motina pasiaukojo ir grįžo pas tėvus jų prižiūrėti ir slaugyti. Gyvenamasis namas buvo labai senas, jam buvo būtina ištisinė priežiūra ir remontas. Tai visą laiką darė jos motina (kartu su savo sutuoktiniu) savo darbu ir lėšomis, vėliau prie remonto darbų lėšomis ir darbu prisidėjo ir ji, ir jos brolis P.. Nė vienas iš giminaičių nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo prie sodybos gerinimo darbų. Mirus seneliui, o senelei ypatingai pašlijus sveikatai, būtent jos motina tvarkė namų ūkį, dirbo kolūkyje ir realiai tapo šeimos galva. Ieškovai šiuo metu užėmė gana keistą poziciją, kad neva jie nieko nežinojo, tačiau tai yra netiesa. Jie iš pat pradžių viską žinojo, tačiau juos tenkino tokia situacija, nes jiems patiems nereikėjo rūpintis nei tėvais, nei prastos būklės gyvenamuoju namu. Būtent ieškovė K. Š. ne kartą skatino jos motiną kuo greičiau susitvarkyti nuosavybę į namą, nes jis nebuvo įregistruotas viešajame registre ir ne kartą net barė, kad ji iki šiol to nepadarė. Ypač tokios kalbos buvo dažnos vykstant jos mamos skyryboms su V.. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovų teiginiais neva jie remontavo namus, kažką statė, sodino ir pan. Būtent jos motina savo ir jos bei brolio lėšomis įdėjo name langus, pastatė priestatą, išbetonavo supuvusias grindis. Savo lėšomis sutvarkė namo pamatus, apskardino stogą, įsirengė rūsį, remontavo pirtį, atnaujino sodą. Atsakovė patvirtina, kad visi darbai, kurie yra nurodomi ieškinyje buvo atliekami jau praėjus nemažai laiko po senelės mirties. 2013-2014 metais ji su sutuoktiniu savo lėšomis bei darbu iškasė prie sodybos tvenkinį. Jokių veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti faktiniu paveldimo turto valdymu, ieškovai tikrai neatliko. Kadangi žemė buvo atkurta sutinkamai su įstatymo reikalavimais teisėtai jos motinai, atsakovei pradėjus domėtis ir ūkininkauti, žemės dalį motina padovanojo jai, kad galėtų auginti avis. Apie tai, kad jai motina padovanojo dalį žemės sklypo ji pati informavo ieškovę ir savo krikšto mamą K. Š.. Netgi pati ieškovė labai teigiamai priėmė šią žinią, palaikė tai, kad jie gyvena tėviškėje, prižiūri namus ir dirba žemę. Priekaištai prasidėjo tik tada, kai jie su sutuoktiniu nusprendė įsigyti savo gyvenamąjį namą arčiau kelio, patogesnėje vietoje. Kai informavo krikšto mamą apie tai, kad jau įsigijo namus, buvo iškoliota, iškoneveikta – kažkodėl jai pasirodė, kad jie parduos tėviškę, ir jų bendravimas su ja baigėsi. Žemė jos motinai natūra buvo atkurta 1995 metais, todėl ieškovai akivaizdžiai praleido bet kokius terminus ginčyti nuosavybės atkūrimą, todėl prašo taikyti šioje dalyje ieškinio senatį.

2210.

23Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir pašė ieškinį patenkinti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2411.

25Ieškovas P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad liko be tėviškės. Jau eilę metų negali į kiemą net užeiti, bendravimo jokio. Po mamos mirties dirbo, stengėsi padėti ieškovei ir sau naudos turėti iš žemės. Tas namelis yra mažas, bet jame tilpo 10 žmonių. Jis net savo tėvų žemėje negali palapinės pasistatyti. L. V. pajuto, kad šeimininkė ir išbraukė juos iš giminystės sąrašų. Tai nutiko prieš kokius 5-6 metus. Jis iškasė šulinį, atvežė ritinius šulinių, bet metų negali nurodyti, tai galėjo įvykti 2000 metais, negali tiksliai pasakyti, o gal tėvukas dar gyvas buvo. Stogą jie visi keitė, bet kada tai darė negali pasakyti. Sodą prižiūrėjo. Po mamos mirties namai tušti neliko, L. V. buvo jauniausia, jie visi jau turėjo savus namus, ir ji ten pasiliko su vaiku. Ji tuose namuose pradėjo gyventi kai tėvelis mirė, mama dar buvo gyva. Jis datų negali pasakyti, darbai galėjo būti padaryti apie 2000 metus – krosnis, grindys ir kiti. Jo teisių pažeidimas yra tas, kad jis negali atvykti į tėviškę pagrybauti, pauogauti, pažvejoti ir išvis ten užeiti. Jis norėtų atgaivinti žemės ūkį, jis norėtų atstatyti teisingumą. Namelis dabar apleistas ir jau niekam nebereikalingas. Norėtų važinėti į kiemą nors, tas kampelis jam brangus. Mokesčių jokių už nieką nemokėjo.

2612.

27Ieškovė K. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori atstatyti bendravimą, kad galėtų nuvažiuoti ten, kaip buvo po tėvų mirties. Buvo bendravimas geras visą laiką, o paskui gal prieš 8 metus ji ten daugiau nebebuvo. L. V. nustojo bendrauti. L. V. negrįžo tėvų prižiūrėti, ji atvažiavo su mažu vaiku. Kai tėvukas susirgo ji jo lankyti nevažiuodavo į Uteną. O mamą davarė iki psichinės ligoninės. Ji nori paprasčiausiai bendrauti su T., su L., kad galėtų ten nuvažiuoti. Konkrečiai po motinos mirties ji sodindavo daržoves, bet dabar jau 8 metai kai ten visai nėra buvus. Jie bulves sodindavo, kasdavo. Savo ūkį ji turėjo, bet jie sodindavo jos (V.) daržus, kad ir jai palikti, ir sau pasiimti. Nori atkurti tėviškę, bendravimą, kad neliktų likimo valiai tėviškė. Kai mirė tėvukai net minčių nebuvo, kad ją išvaryti. Ir jei dabar ji nebūtų pradėjus šakotis, viskas būtų taip ir likę. L. ten gyveno, daržas buvo jos, mūsų. Daržus sodino kiekvienais metais. Po 1998 metų tėviškėje lankydavosi dažnai, per išeigines. Kai atvažiuodavo naudodavosi tais daiktais, kurie liko po tėvų mirties. Grindis tvarkė, bet kada negali pasakyti. V. tvarkė, jos sūnus padėjo. Tai galėjo būti prieš 10 metų. Mokesčių už nieką nemokėjo, nes L. deklaravo žemę, gaudavo pinigus.

2813.

29Ieškovas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gaila tėviškės, jie nebegali ten lankytis, uogų nebegali pasiskinti, kur pačio sodintos. Atgaivinti nori, nes tėviškės nebeturi. Norėtų ją atstatyti, atrestauruoti. Visi ten važiuodavo, šventes švęsdavo, o dabar yra šeimininkė. Ji ten gyveno, jie jai netrukdė, bet kai savo agrastų nebegali pasiskinti... Palikimo po savo motinos mirties nepriėmė. Esmė, kad ten būti, nuvažiuoti. Po motinos mirties viską dirbo. Jie ten atvažiuodavo su vaikais beveik kiekvienas išeigines, atostogas praleisdavo. Šienaudavo. Arklį laikė tėvai, po mirties liko arklys pas V., L. vyrą. Jis kalba apie tą laiką, kai nesantaikos prasidėjo, tai buvo kai ji išsiskyrė su V., gal prieš kokius 5-6 metus. Bendravimas tada nutrūko. Dar tėvai buvo gyvi kai jis krosnį sutvarkė. Sodą sodino, obelis, avietes. Metų jis neprisimena. Po motinos mirties yra laibai senas laikas, jis neatsimena. Bet kaime visada reikia dirbti kokius nors darbus. Visi buvo kaip šeimininkai, jei jis negali, atvažiuoja brolis. Daržus sodindavo savo, nors ten buvo ir jų (L.) daržas. Derliumi dalindavosi. Kai atvažiuodavo tai patalynės buvo, todėl užtekdavo, arba eidavo ant šieno miegoti, palapines statydavo. Sesuo turėjo mažą vaiką, neturėjo kur gyventi ir liko ten. Kalbos, kad kaimą reikia L. palikti nebuvo. Jie visi savo namus turėjo. Darbus apie ūkį dirbdavo. V. ten gyveno, tvarkėsi. Jie kas reikalinga padėdavo. Ūkis buvo V.. Jie atvažiuodavo pasisvečiuoti ir padėdavo. Jokių mokesčių už nieką nemokėjo.

3014.

31Atsakovių L. V. ir T. B. – G. atstovė advokatė Vida Leonovienė nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka, jie turi būti atmesti. L. V. nuo 1978 metų turėjo darbą ir sprendimas grįžti į namus buvo priimtas dėl to, kad kažkas turėjo prižiūrėti tėvus. Ji grįžo į namus tam, kad padėtų tėvams. Tai buvo 1987 metų liepos mėn., dar iki tėvelio mirties. Nuo 1989 metų kovo 6 d. ji buvo priimta į Černiachovskio kolūkio narius ir pradėjo dirbti. Dar mamai gyvai būnant 1995 metais buvo sudaryta santuoka ir tvarkėsi jau abu V. – V. ir L. Dėl palikimo priėmimo – visi tie darbai, kurie yra nurodyti, jie buvo atlikti ženkliai vėliau nei po mamos mirties, ir būtent V. lėšomis ir darbu. Šeima gyveno, remontavosi ir tvarkėsi tuos namus. Visos šventės, giminių susitikimai, talkos buvo. Atvažiuodavo į svečius, jiems visada būdavo sudarytos sąlygos svečiuotis. Būdavo talkos, bet ir L. V. ir V. V. daug žemės, ūkio darbų irgi atlikdavo pas ieškovę K. Š.. Toje šeimoje niekada nekilo problemų dėl didesnių darbų nudirbimo bendrai. Yra nuotraukos pateiktos įvairių pabaigtuvių. Todėl tai veiksmai, nerodantys, kad buvo priimtas palikimas.

3215.

33Atsakovė L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tų darbų – rūsio, malkinės, tai buvo dar prie tėvo padaryta. Sodą sodino dar senelis. Labai daug melo. Taip, jie atvažiuodavo, bet viskuo dalindavosi, papjovusi kiaulę mėsos duodavo. Jie atvažiuodavo - grybaudavo, uogaudavo, bet kad jie viską dirbo... Ką turėdavo, tą duodavo, priimdavo visus. Dabar jie viską meluoja. Atvažiuodavo kai tėvų jau nebebuvo. Ji pas tėvus atvažiavo gyventi su vaiku, dukrai tuo metu buvo 8 mėnesiai. Tėtis pradėjo sirguliuoti, tai ji ir liko. O tėčiui mirus ji liko prižiūrėti mamos. Namai buvo senelių, vėliau tėvų. Tėvai buvo kolūkiečiai. Apsigyvenus pas tėvus įsidarbino į kolūkį. Ji kreipėsi į žemėtvarką dėl žemės grąžinimo. Bet ji klausė ir sesers, ir brolių, ir tik vienintelis brolis atsiėmė, o kiti nenorėjo atsiimti žemės. Mama buvo neraštinga ir nelabai suvokianti, todėl ji nesitvarkė jokių dokumentų. Ieškovai jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti po mamos mirties neatliko. Jie tik atvažiuodavo, pabūdavo. Jie padėdavo, bet ji skoloj nelikdavo. Ji susituokė ( - ) su V. V.. Jie visi kartu gyveno su mama, tada sūnus gimė. Mama mirė kai sūnui buvo 2,5 metų. Tuose namuose ji šiuo metu negyvena, bet ten yra laikomi šunys, todėl kiekvieną dieną ten būna. Ji neneigia, kad atvažiuodavo broliai, bet jie atvažiuodavo pagrybauti. Priestatas buvo atliktas jų pačių lėšomis, ji tam ėmė paskolą. Tai buvo 2007 – 2010 metais, tada ir grindis betonavo, langus užsakinėjo, stogą tvarkė, pečių statė, o vėliausiai buvo priestatas statytas. Jos vyras namuose viską dirbdavo. Jie turėjo arklį, karves laikė. Jie nei vienas nenorėjo žemės atsiimti, tik vienintelis brolis norėjo. Jos broliai ir seserys žinojo, kad ji tvarkosi namo dokumentus. Tai buvo susiję su jos skyrybomis, nes tuo metu kai skyrėsi ji namo dar nebuvo įforminusi. Ją skatino sesuo tvarkytis namų dokumentus. Ji neprašė, kad jai žemė būtų atkurta po namu. K. Š. daržų neturėjo, nes daržai pas ją namuose buvo. Miestiečiai daržus turėjo. Niekas daugiau nenorėjo tų namų įsiteisinti. Visi žinojo, visi tarėsi. Ji turėjo vyrą, todėl jis tvorą sutvarkydavo. Mokesčius ji visada mokėdavo – už elektrą, už žemę žemės mokestį, už draudimą.

3416.

35Atsakovė T. B. – G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šitie namai yra ir jos tėviškė, ji ten užaugo. Kai dar buvo močiutė gyva, mama susituokė. Jie atvažiuodavo, padėdavo, bet jie pradėjo mažėti tie bendravimai. Dėl žemės dovanojimo sutarties – ji tuo metu gyveno užsienyje, mama jau buvo išsiskyrusi, jai jau buvo sunku vienai, ir tada ji sugalvojo ūkininkauti, todėl mama jai padovanojo dalį žemės. Jie grįžo su vyru iš užsienio ir augino avis. Ji prisimena tą laiką kai mirė močiutė. Ji padėjo ją prižiūrėti, slaugyti, jos vienos nebuvo galima palikti. Namas nesikeitė nei prieš močiutės mirtį, nei po jos mirties. Tik mamos vyras ten ką nors prikaldavo, pataisydavo. Remontai prasidėjo 2007 metais kai mama gavo paskolą. Pirmiausia buvo išgriautas pečius, išlupo ir išbetonavo grindis, pastatė kitą pečių, dar sutvarkė kambaryje pečių. Priestatas lauke buvo tvarkomas po metų. Ji su ieškove K. Š. bendravo iki šių metų pradžios, ji žinojo, kad žemė jai yra padovanota. Jie kalbėdavosi apie žemės deklaravimą, pinigus už deklaravimą. Ji yra K. krikšto dukra, jų santykiai buvo glaudūs. 2012 metais ji girdėjo iš mamos, kad vyko pokalbiai, padrąsinimai, kad mama tvarkytųsi namus, nes vyko jos skyrybos su vyru. Po močiutės mirties atvažiuodavo K., V. rečiau, o P. iš viso retai. Dažniausiai jie į svečius, prie stalo, į mišką pagrybauti. Jie šeima buvo, todėl darbus patys pasidarydavo. Avelėmis rūpinosi mama tada kai ji išvažiavo į Airiją, tai buvo 2013 metais.

3617.

37Atsakovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovė Ieva Katinienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad valdybos sprendimas ir potvarkis priimti labai seniai, daugiau nei prieš 20 metų. Likę tik pats sprendimas ir potvarkis. Juose yra nurodyta, kuo jie yra grindžiami. Pagal tuo metu galiojusią tvarką prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo buvo paduodami tuo metu agrarinei tarnybai. Ši tarnyba tuo metu viską tvarkė. Papildomų dokumentų jokių nėra. Dėl seniūno pažymos, tai posėdyje dalyvauja seniūnas, kuris plačiau pats viską pasisakys.

3818.

39Atsakovo Anykščių rajono savivaldybės atstovas Skiemonių seniūnas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šių metų kovo mėnesį kreipėsi interesantai dėl pažymos išdavimo apie T. B. pastatus. Jie rėmėsi ūkio knyga Nr. ( - ), kuri buvo pildoma nuo 1991 iki 1996 metų. Ir ten buvo įrašai, kad T. B., mirusiai ( - ), priklauso statiniai, esantys ( - ). Knyga buvo pildoma iki 1996 metų ir ten buvo pasakyta, kad tie pastatai priklauso T. B.. 1996 metais buvo įrašas, kad priklauso T. B.. Nes sekanti knyga nuo 1996 metų jau buvo pildoma L. V. vardu. Pažymos visą laiką išduodamos ūkinės knygos pagrindu. Paskesnėse knygose yra nurodyta, kad priklauso L. V..

4019.

41Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Gerda Vaicekauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikslinto ieškinio nepalaiko, prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovai turėjo suprasti savo veiksmų riziką nieko neveikdami šitiek laiko. Atkuriant nuosavybės teises registruotų pastatų nebuvo, ieškovų vardu registruotų pastatų taip pat nebuvo. L. V. buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą su neregistruotais pastatais. L. B. 1991 m. Skiemonių agrarinei tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į senelio Fedoto žemę, dar prašymą pateikė kitas pretendentas A. B.. L. B. priklausė atkuri nuosavybę į 3,56 ha žemės ( - ). 1995 m. kovo 6 d. sprendimu ir 1995 m. kovo 16 d. potvarkiu L. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 3,56 ha žemę ( - ). Niekas iš ieškovų nebuvo pateikę prašymų atkurti nuosavybės teisę į žemę. Ieškovai turėjo teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Jei teismas tenkintų pirmuosius ieškovų reikalavimus ir būtų panaikinta Skiemonių seniūno pažyma, naikinti sprendimų nebūtina, nes būtų galima nustatyti servitutą. Jei ne – tada sprendimus galima būtų naikinti dalyje, tiek kiek užima statiniai ar ir sodas. Jei būtų nustatytas juridinis faktas, kad ieškovai priėmė palikimą faktiniu valdymu, tai ir atsakovė L. V. galėtų reikšti tokį reikalavimą, nes yra T. B. dukra.

4220.

43Tretysis asmuo Ž. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškovus ir jų reikalavimus. Ji yra jų mirusio brolio dukra. Po bobutės mirties tiek jos tėvai, tiek ir kiti važiavo, dirbo. Jos tėvai turėjo daržą atskirai, ne bendrai. Kas vyko nuo 1999 metų ji nežino, nes retai ten lankėsi. Jos tėvai turėjo daržą atskirai pasisodinę ir juo naudojosi. Niekada neklausdavo atsakovės ar galima atvažiuoti, ir niekas leidimo neprašė, nes tėviškė bendra. Prie jos tėvų daržo buvo V. daržo plotelis. Dėl kitų ji negali pasakyti. Tas žemės plotelis buvo prie šaltinio. Kam šiuo metu ta žemė priklauso ji nežino.

4421.

45Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad T. B. jis pažinojo, jo uošvienė. Kai jau buvo sūnus mažas mirė T. B.. T. B. gyveno pas L., namuose savo. Jis gyveno ten pat, dar gyveno T., L. ir sūnus. Po T. mirties buvo V., gyveno, padėdavo, kada tiksliai pasakyti negali. K. padėdavo bulves kasti, šieną pjauti. Apie tai kam priklauso sodyba kalbos nebuvo, L. ten kaip gyveno taip ir gyveno. V. turėjo žemės gabaliuką, ir L. turėjo žemės gabaliuką, visi dirbdavo kartu. Jis kai pradėjo ten gyventi, prižiūrėjo namus. Uošvienė jau sirgo, ją reikėjo slaugyti. Jis remontavo namus, grindis, langus pakeitė, koridorių išdidino. Jis laikė save iš dalies sodybos šeimininku su L.. P. K. talkininkaudavo, bulves kasdavo. Broliai ir bulves kasdavo, ne tik svečiuodavosi. Pečių statyti jam padėjo T. Č.. Kada kokiais metais kas dirbdavo jis neatsimena, kada atvažiuodavo, tada ir dirbdavo.

4622.

47Liudytojas P. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra K. Š. sūnus. Jis dirbo traktoristu, todėl jis galėdavo su technika nuvažiuoti pas L. ir visiems broliams, dėdienėms ardavo žemę. Tai buvo ir prie senelio, ir prie bobutės. Ir kai L. ištekėjusi buvo irgi su traktoriumi nuvažiuodavo. Kai bobutė mirė tuose namuose gyveno L., T., M., V. irgi būdavo, jis nepastoviai gyvendavo, atvažiuodavo savo daržus prižiūrėdavo, padėdavo bendrai. Bulves pavagodavo seseriai, kitai dėdienei irgi padėdavo. Atskirai V. šeima daržą pasisodindavo, L. šeima atskirai pasisodindavo. Po to juokdavosi vienas iš kito kieno derlius geresnis. Kai V. atsirado, jis jau gaspadorius buvo, todėl mažiau reikėdavo ką padėti. Jie ūkį turėjo, arklį, kiaules laikė. Arklį prižiūrėjo gal 10 metų atgal, kai L. išsiskyrė su V., tada nebuvo kam žiūrėti to arkliuko. Kada kas kokiais metais buvo daroma neatsimena, neatsimena kada močiutė mirė. L. irgi jo mamai patalkininkaudavo. Arkliukas buvo V., bet kai išsiskyrė nebebuvo kam juo užsiimti.

4823.

49Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra mirusio L. B. žmona, jos dukra yra Ž. B. ir N. N.. Jie su vyru dažnai nuvažiuodavo kai uošvienė gyva būdavo, ir kai sirgo irgi prižiūrėdavo, jai buvo senatvinė demencija, ji nelabai orientuodavosi. Padėdavo ją prižiūrėti, reikėdavo ją ir prifiksuoti. O po jos mirties jie vis tiek važiuodavo ten, turėjo daržą, pasodino vyšnių, slyvų. Ten suvažiuodavo visi, ne visi vienu metu, bet dažnai atvažiuodavo. Ten gyveno L. B. su vyru V. V., dukra T., sūnus P. L. ten atvažiavo kai T. buvo 8 mėnesiai, nuo tada ji ir gyveno pas tėvus. Jie ten turėjo tokius gabalus žemės, ten jie ir sodindavo tas daržoves, padėdavo ir bulves pasodinti, ir nukasti, bet jie turėjo atskirą savo sklypą. Kiti irgi atvažiuodavo į tėviškę. Su V. jie turėjo tuos sklypus, kuriais naudojosi. Atvažiuodavo į tėviškę visi, kas ką sugebėdavo, tas tą ir darydavo. Stalą visi bendrom jėgom pasiruošdavo, patys visko susiveždavo, tuščiom niekada nevažiuodavo. Jos vyras tėviškėj jausdavosi kaip namuose. Jie atvažiuodavo su nakvyne. Ten buvo vienas kambarys ir virtuvė, bet ten buvo pertvara, už jos lova ir spinta buvo. Bet visi draugiškai tilpdavo, vasara į klojimą eidavo, ant šieno miegodavo. Kada slyvas ir vyšnias sodino negali pasakyti, gal ir mamai gyvai būnant. Daržas pas juos buvo dar tada kai mama gyva buvo, bet ir po mamos mirties dar turėjo. Tuo metu žemė sutvarkyta nebuvo, kam priklauso šiuo metu nežino.

5024.

51Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra V. B. žmona. Jie ten dirbo žemę, naudojosi, sodindavo daržus, braškes. Padėdavo tėvams. Mirus tėvukui, ten liko L. su šeima. Vyras jos padėjo 2002 – 2003 metais, prižiūrėjo ūkį. Ji atvažiuodavo per išeigines. Kai mama mirė jie atvažiuodavo, dirbdavo. Paskui kai vyko L. skyrybos, jų bendravimas atšalo, jie jautėsi ten nepageidaujami. T. B. mirė ( - ). Ji laikė, kad žemė priklauso B., bet dokumentų nežiūrėjo. Tas daržas buvo jų asmeniškas. L. B. irgi turėjo savo daržą. Buvo ir L. daržas. Prie jų daržo šaltinis būdavo. Po T. mirties tuose namuose gyveno V. V., L. V., T. ir P. Jos vyras gyveno ten 2002 – 2003 metais, nes buvo bedarbystė, augino triušius. Po T. B. mirties jis ten negyveno, bet tik būdavo.

5225.

53Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra tolimas giminaitis ieškovams ir atsakovėms. Jis dirbo ( - ), L. jį buvo įdarbinusi, jis kol ten dirbo gyveno pas L. ir V., jo močiutė prižiūrėdavo T. ir T. bei P.. Jis ten gyveno, todėl padėdavo jiems. Tai buvo 1998-1999 metai. Kai jis gyveno močiutė T. dar buvo gyva, bet jis ir po jos mirties dar ten pas juos gyveno. Gyveno jo močiutė V. S., L. ir K. pusseserė. Močiutė prižiūrėjo vaikus, ūkį, T. B. L. su vyru į darbą eidavo. Jis padėdavo ir malkas ruošti, ir kitus darbus dirbti. Jo močiutė ten gyveno apie 3-4 metus, tai buvo iki T. B. mirties, ir po jos mirties dar truputį gyveno, ji P. prižiūrėjo. Po T. B. mirties savaitgaliais atvažiuodavo iš miesto V., kiti broliai. Jie daržus turėjo. Jis gyveno pas V. ir L., nes K. turėjo savo namus, o jis buvo su savo močiute. Daržai buvo trys – V., L. ir L..

5426.

55Liudytojas T. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo 2004 metų iki 2007 metų gyveno pas T. B. ( - ), buvo jos draugas. Dar ten gyveno V., P. ir L.. Per tą laiką buvo daromi remontai, iniciatyva buvo L.. Pradėjo pečių remontuoti, tada grindis. Tai buvo sena troba, ten reikėjo remonto. Jis asmeniškai su V. dirbo. Prie darbų daugiau niekas neprisidėjo. L. ėmė paskolą, kad pradėti tuos darbus. Buvo prieangis įrengtas, jį įrengė V. V.

5627.

57Tretiesiems asmenims A. P., V. P., V. L., L. Z., A. P., A. B., Ž. B., D. T., Ž. B. ir N. N. prenešta įstatymų nustayta tvarka, prašymų dėl bylos nagrinėjhimo negauta, todėl byla išnagrinėtina tretiesems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.

58Teismas

konstatuoja:

59Patikslintas ieškinys atmestinas.

6028.

61Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, jog ieškovai P. B., V. B. ir K. Š. bei atsakovė L. V. yra L. B. ir T. B. vaikai (tomas 1, b. l. 7-10, 170). L. B. mirė ( - ), T. B. mirė ( - ) (tomas 1, b. l. 11, 12). Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos 2019-03-01 pažymos Nr. ( - ) „Apie T. B. pastatus“ matyti, kad T. B., gim. ( - ), mirusios ( - ), nuosavybės teisėmis įrašyta 1991-1996 metų „Ūkinė knyga“ Nr. ( - ), namų ūkis Nr. ( - ), gyvenamas namas, ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai, esantys ( - ) (tomas 1, b. l. 13). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, T. B. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (tomas 1, b. l. 14). Iš Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po T. B. mirties ( - ) į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė (tomas 1, b. l. 15). Iš Nekilnojamojo turto regsitro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), tvartas, unikalus Nr. ( - ), klojimas, unikalus Nr. ( - ), malkinė, unikalus Nr. ( - ), pirtis, unikalus Nr. ( - ), pirtis, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsys, unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) nuosavybės teise priklauso L. V., o dalis žemės sklypo – ir T. B. – G. (tomas 1, b. l. 22-24). Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos 2012-11-15 pažymos Nr. ( - ) „Apie L. V. pastatus“ matyti, kad L. V., gim. ( - ), gyvenančios ( - ), nuosavybės teisėmis įrašyta 2003-2007 metų „Ūkinė knyga“ Nr. ( - ), namų ūkis Nr. ( - ), gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai, esantys ( - ) (tomas 1, b. l. 52).

6229.

63CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Jei ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

6430.

65Taigi, prieš nagrinėjant ieškovų reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, T. B. nuosavybės teisės į ginčo statinius nustatymo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turi būti atsakyta į klausimą ar ieškovai turi reikalavimo teisę šiems ieškinio reikalavimams reikšti ir ar tokiu būdu bus apginta jų pažeista teisė. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimo teisė į jų pareikštus materialinius teisinius reikalavimus bei galimą jų teisių pažeidimą bus įgyvendintina tik tuomet, jei bus patenkintas ieškovų reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyta, kad jie priėmė palikimą po T. B. mirties ( - ), pradėdami jį faktiškai valdyti. Tokiu atveju tai reikš, jog ieškovai faktiniu valdymu priėmė palikimą į turtą, likusį po T. B. mirties, ir tuomet jie įgis teisę į savo kaip įpėdinių pažeistų teisių gynimą.

6631.

67Vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi T. B. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. ( - ), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

6832.

69Ieškovai reikalavimą pripažinti, kad po motinos T. B. atsiradusį pilikimą, o būtent į tuo metu teisiškai neregistruotus statinius ir žemės sklypą, esančius ( - ), priėmė faktiškai pradėję valdyti turtą. Šį reikalavimą ieškovai įrodinėjo teigdami, jog po motinos mirties atvykdavo į sodybą, ją prižiūrėdavo, tvarkydavo, sodindavo ir sėdavo, atliko kitus žemės ūkio darbus.

7033.

71Tačiau dar iki motinos T. B. mirties, ir net iki L. B. mirties į šiuos namus gyventi atvyko atsakovė L. V. su dukra. Tarp šalių dėl šios aplinkybės ginčo nėra, visi dalyvaujantys byloje asmenys nurodė, kad L. V. į tėvų namus atvyko gyventi 1987 metais. Dar iki T. B. mirties, 1995 metais L. V. ištekėjo už V. V.. Sukūrus šeimą, L. V. su vyru ir dukra T. liko gyventi tuose pačiuose namuose, kartu su T. B.. Taip pat svarbia aplinkybe laikytina tai, jog dar 1991 metais atsakovė L. V. (tuo metu B.), Anykščių rajono Skiemonių apylinkės agrarinei tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio B. F. Utenos apskrities Skiemonių valsčiaus ( - ) valdytą žemę. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2019-05-30 atsakymo į paklausimą, kuriuo buvo prašoma nurodyti, kodėl nuosavybės teisės į 3,56 ha buvo atkurto L. V., o ne T. B., nurodyta, kad L. B. 1991 m. lapkričio 6 d. Anykščių rajono Skiemonių apylinkės agrarinei tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio B. F. Utenos apskrities Skiemonių valsčiaus ( - ) valdytą žemę bei giminystės dokumentus. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei giminystės dokumentus taip pat pateikė kitas pretendentas A. B.. Pagal 1992 m. patvirtintą susitarimą L. B. priklausė atkurti nuosavybės teises į 3,56 ha žemės natūra ( - ). Anykščių rajono valdybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. ( - ), 1995 m. kovo 16 potvarkiu Nr( - ) L. B. atkurtos nuosavybės teisės natūra į 3,56 ha žemės ( - ). T. B. nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir neperleido teisės į nuosavybės teisių atkūrimą L. V. (B.) (tomas 1, b. l. 48-49, 55-58, 166-167, 168-169, 170, 171).

7234.

73Ši 3,56 ha ploto žemė Anykščių rajono valdybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. ( - ) 1995 m. kovo 16 potvarkiu Nr. ( - ) buvo atkurta ir po ginčo statiniais, kurie tuo metu buvo teisiškai neregistruoti. Tačiau sprendžiant klausimą dėl juridinio fakto nustatymo priėmus palikimą faktiniu valdymu, yra svarbu tai, jog dar iki T. B. mirties žemė po ginčo statiniais, t. y. iš viso 3,56 ha, tame tarpe ir namų valda, priklausė atsakovei L. V.. Išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu darytina išvada, kad ieškovai žinojo apie tai, jog L. V. yra atkūrusi natūra savo vardu nuosavybės teises į senelio F. B. žemę. Ieškovė K. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad mokesčių už nieką nemokėjo todėl, kad L. deklaravo žemę ir gaudavo už tai pinigus. Tokia pati išvada darytina ir iš to, jog ieškinyje ieškovai kalbėdami apie savo teisių pažeidimą nurodo tik tokią aplinkybę, jog buvo padaryti pažeidimai atkuriant L. V. žemę ir po statiniais, nors pagal 1991 m. birželio 18 d. Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų I-1454 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, į namų valdą po sodyba negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ne šios sodybos savininkai, tačiau neįrodinėja, jog ieškovams iš viso nebuvo žinoma apie nuosavybės teisės atkūrimą natūra į senelio žemę (CPK 185 str. 1 d.). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė L. V. nuo 1995 metų buvo ginčo žemės sklypo savininkė, ir ieškovai tai žinojo, reiškia, kad ieškovai turėjo žinoti ir suvokti, kad jų motina T. B. nėra ginčo žemės sklypo savininkė ir niekuomet ja nebuvo. Kartu pažymėtina, jog visi ieškovai turėjo teisę ir galimybę įgyvendinti savo subjektinę teisę kreiptis dėl nuosavybės teisės atkūrimo į senelio F. B. U. apskrities Skiemonių valsčiaus ( - ) valdytą žemę, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teise į nuosavybės atkūrimą pasinaudojo tik atsakovė L. V. ir jos brolis A. B..

7435.

75Todėl toliau sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu tampa akivaizdu, jog ieškovai kaip įpėdiniai po T. B. mirties negalėjo pretenduoti į turtą, kuris tuo metu nuosavybės teise jau priklausė L. V., o būtent į 3,56 ha ploto žemės sklypą, kuriame buvo teisiškai neregistruoti statiniai, namų valda, sodas ir daržas.

7636.

77Kadangi byloje yra įrodinėjama, kad ginčo statinius, esančius ( - ) nuosavybės teise iki savo mirties valdė T. B., o ieškovai kaip įpėdiniai po jos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdimu, tačiau jau yra nustatyta, kad visa žemė, kurią sudarė 3,56 ha ir kurioje stovėjo ginčo statiniai, buvo namų valda, sodas ir daržai, nuosavybės teise priklausė L. V., reiškia, kad sprendžiant kokius aktyvius veiksmus atliko ieškovai priimdami palikimą faktiniu valdymu reikia apsiriboti tik ginčo statiniais kaip tuo turtu, kuris galimai priklausė mirusiajai T. B., nes T. B. mirties dienai žemės sklypas ir namų valda buvo atsakovės L. V. nuosavybė.

7837.

79Bylos nagrinėjimo metu tiek šalys, tiek liudytojai daug kalbėjo apie tai, kokius žemės ūkio darbus dirbdavo ieškovai atvažiavę į tėviškę, o būtent, kad kasė ir sodino bulves, prižiūrėjo sodą, šienavo, augino daržoves ir pan. Tai yra beveik visi byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, kad darbai, kuriuos dirbdavo ieškovai atvykę į tėviškę buvo susiję su žemės ūkio darbais. Ir nors niekas tiksliai negalėjo nurodyti kokiais metais kokius darbus atliko, nors sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu yra aktualus konkretus laiko tarpas, šiuo atveju 6 mėnesiai po T. B. mirties, tačiau esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad visa žemė, kuri buvo po teisiškai neregistruotais statiniais, sodas, daržas ir t. t., nuosavybės teise T. B. mirties dienai priklausė L. V., bet kokie ieškovų veiksmai, atlikti šioje žemėje ją dirbant, šienaujant, nuimant derlių ir t. t., tampa neaktualiais, kadangi šie veiksmai neįrodo, kad jie buvo atlikti siekiant priimti palikimą, atsiradusį po T. B. mirties, faktiniu valdymu.

8038.

81Ginčo statiniai, kurie T. B. mirties dienai buvo teisiškai neregistruoti, nuo 1987 metų buvo atsakovės L. V. namai, o nuo 1995 metų – ir jos šeimos namai, nes tais metais ji sukūrė šeimą su V. V.. Ieškovai šiuose namuose negyveno, nes visi jau buvo sukūrę savo šeimas ir turėjo savus namus.

8239.

83Bylose dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kuri reiškia, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

8440.

85Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika, 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

8641.

87Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus buvo nustatyta, kad po T. B. mirties tuose namuose liko gyventi L. V. su šeima. Iš liudytojo M. V. paaiškinimų matyti, kad jis taip pat gyveno šiuose namuose kartu su L. V. šeima 1998-1999 metais, t. y. tuo metu kai mirė T. B.. Šis liudytojas parodė, kad jis gyveno pas L. su vyru, jų namuose. Kad savaitgaliais į šiuos namus atvažiuodavo ir ieškovai, patvirtino visi byloje apklausti asmenys. Tačiau vien tai, jog jie atvažiuodavo ir užsiimdavo žemės ūkio darbais, nereiškia, kad jie atliko tokius veiksmus, kurie reikštų, kad jie rūpinosi nekilnojamuoju turtu kaip savo. Byloje nebuvo nurodytas joks ieškovų atliktas veiksmas, kuris galėtų būti vertinamas kaip palikimo priėmimas faktiniu valdymu. Ieškovai nemokėjo jokių mokesčių, neatliko remonto darbų, ten negyveno. Dar iki T. B. mirties L. V. su vyru buvo tapę faktiniais tų namų šeimininkais. Jų šeima nuolatos gyveno tuose namuose, turėjo ūkį, ir rūpinosi jais kaip savo, mokėjo mokesčius. Teisme nebuvo nurodytas ir įrodytas nei vienas konkretus aktyvus ieškovų veiksmas, kuris rodytų jų aktyviai išreikštą valią elgtis su turtu kaip su savo ir tokiu būdu priimti palikimą.

8842.

89Konkretūs darbai, skirti namui prižiūrėti ir išlaikyti buvo atlikti praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po T. B. mirties, ir tuos darbus atliko ne ieškovai, o atsakovė L. V.. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad ginčo statiniai remontuoti buvo pradėti 2007 – 2010 metais, tai yra praėjus beveik 10 metų po T. B. mirties, ir tai buvo atlikta atsakovės L. V. lėšomis ir jos šeimos darbu. Nei vienas ieškovas prie šių darbų neprisidėjo.

9043.

91Taigi, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovai atliko aktyvius veiksmus, kurie įrodytų, kad jie priėmė palikimą po T. B. mirties faktiniu valdymu, todėl ieškovų reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Š., P. B. ir V. B. priėmė palikimą po T. B. mirties ( - ), pradėdami jį faktiškai valdyti, netenkintinas.

9244.

93Be reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai priėmė palikimą po T. B. mirties ( - ), pradėdami jį faktiškai valdyti, byloje buvo pareikštas reikalavimas pripažinti, kad T. B. iki savo mirties ( - ) asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatus, unikalus Nr. ( - ), tvartą, unikalus Nr. ( - ), klojimą, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), pirtį, unikalus Nr. ( - ), pirtį, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).

9445.

95Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 str.).

9646.

97Ieškovams neįrodžius, kad jie priėmė palikimą faktiniu valdymu po T. B. mirties, t. y. neįrodžius, kad jie yra jos įpėdiniai, reiškia, kad jie neturi teisės reikalauti pripažinti, kad T. B. iki savo mirties asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namų su ūkio statiniais, esančiais ( - ), todėl šis ieškovų reikalvimas atmestinas kaip pareikštas asmenų, kurie neįrodė, kad turi teisinį interesą dėl šio ginčo ir kad jie turi tam teisę (CPK 5 str.).

9847.

99Analogiškai spręstina ir dėl kito ieškovų pareikšto reikalavimo. Ieškovų reikalavimas panaikinti 2012 m. lapkričio 15 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos pažymą Nr. ( - ) (tomas 1, b. l. 52), galėtų būti nagrinėjamas ir teisiškai vertinamas tik tuo atveju, jei būtų įrodytas ieškovų materialinis teisinis suinteresuotumas ir būtų apgintos jų subjektinės teisės tuo atveju, jei toks reikalavimas būtų teismo patenkintas. Kaip jau konstatuota, ieškovai neįrodė, kad jie turi materialinį teisinį suinteresuotumą ir teisę reikšti reikalavimą panaikinti 2012 m. lapkričio 15 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos pažymą Nr. ( - ), kadangi panaikinus šią pažymą, ieškovai negautų to teisinio rezultato, kurio siekia, nes jie neįrodė, kad yra T. B. įpėdiniai. Vertinti ex officio (teismo iniciatyva) ar yra teisinių pagrindų šios pažymos panaikinimui, prielaidų nėra, nes ginčas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai bei gerai moralei neprieštarauja, todėl ieškovų reikalavimas dėl 2012 m. lapkričio 15 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos pažymos Nr. ( - ) panaikinimo atmestinas (CPK 5 str.).

10048.

101Kitu ieškinio reikalavimu ieškovai prašė panaikinti 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkį Nr. ( - ) ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimą Nr. ( - ) (tomas 1, b. l. 166-167, 55). Šiuo sprendimu bei potvarkiu atsakovei L. V. (tuo metu B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 3,56 ha žemę, esančią ( - ). Ieškovai teigia, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo pažeistos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, nustatančios, kad „Valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu: pagal galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui steigti bei asmenims, statantiems ūkininko sodybas ir gyvenamuosius namus; žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje; žemė, suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės daloms, išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius iki 3 ha žemės ūkio naudmenų plotuose prie vienkiemių, kuriuos šiuose vienkiemiuose gyvenantys gyvenamųjų namų savininkai pageidauja susigrąžinti natūra“, o būtent į namų valdą po T. B. priklausančią sodybą negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ne šios sodybos savininkei.

10249.

103Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai 1991 metais L. V. (B.) pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo (tomas 1, b. l. 168-169), bei kai buvo priimti ginčijami 1995 metų sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į 3,56 ha žemės sklypą ( - ), šiame žemės sklype esantys pastatai neturėjo teisinės registracijos.

10450.

105Duomenų apie tai, jog ieškovai nebūtų žinoję, jog turi teisę kreiptis dėl nuosavybės teisės atkūrimo į senelio F. B. valdytą žemę, nėra, ir tokios aplinkybės byloje ieškovai neįrodinėjo, kas leidžia daryti išvadą, jog jiems apie tai buvo žinoma, tačiau jie tokia teise nesinaudojo. Kad šia teise pasinaudojo L. V., ieškovams taip pat buvo žinoma, nes jie neįrodinėjo, kad ši aplinkybė jiems nebuvo žinoma (CPK 178 str.). Tačiau ieškovai teigė, jog su 1995 m, kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkiu Nr. ( - ) ir jo turiniu susipažino tik 2019 m. gegužės 17 d., kuomet jį gavo iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo (tomas 1, b. l. 53-54, 55), todėl nėra praleidę 1999 m. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino skundui dėl šio akto paduoti.

10651.

107Atsakovės L. V. ir T. B. – G. bei tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė teismo taikyti ieškininę senatį reikalavimui dėl 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkio Nr. ( - ) ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimo Nr. ( - ) panaikinimo, nes atsakovių ir trečiojo asmens atstovės nuomone ieškovai šį terminą yra praleidę.

10852.

109Aplinkybė, kad civilinėje byloje yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas savaime nereiškia, jog visiems reikalavimams turi būti taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai gali būti taikomi ieškinio senaties ar administracinių bylų teisenos terminai.

11053.

111Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijami administraciniai aktai buvo priimti 1995 metais, tuo tarpu įstatymas, nustatatantis administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, tame tarpe ir apskundimo terminą teismui, buvo priimtas 1999 metais, t. y. praėjus ketveriems metams po ginčijamų aktų priėmimo. Kadangi bendra taisyklė yra tokia, kad įstatymas atgal negalioja, šis įstatymas negali būti taikytinas tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado dar iki šio įstatymo priėmimo.

11254.

113Teismas, esant pareikštam reikalavimui dėl ieškinio senaties taikymo, sprendžia, jog tai yra civilinis ginčas dėl teisės, todėl jam taikytini civiliniame kodekse įtvirtinti ieškininės senaties terminai. Ginčijami aktai priimti 1995 metais, t. y. galiojant 1964 m. CK, todėl ieškinio senaties termino taikymo klausimas sprendžiamas taikant 1964 m. CK normas. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą. Kada tiksliai ieškovai sužinojo apie tai, kad 1995 metais L. V. buvo atkurta nuosavybės teisė natūra į 3,56 ha žemės sklypą, esantį ( - ), nenustatyta. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovai apie tai žinojo visą laiką. Jiems buvo žinoma, kad L. V. deklaruoja žemę ir už tai gauna išmokas, kad 2013 metais dalį žemės padovanojo savo dukrai T. B. – G.. Todėl darytina išvada, kad nuo pat Anykščių rajono valdybos sprendimo 1995 m. kovo 16 d. priėmimo ir Anykščių rajono valdybos 1995 m. kovo 16 d. potvarkio priėmimo ieškovai žinojo apie tai, jog atsakovei L. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 3,56 ha žemės.

11455.

115Taigi ieškovai, manydami, kad šie teisės aktai pažeidžia jų teises, turėjo imtis aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti. Ieškovų patikslintas ieškinys teisme buvo priimtas 2019-07-01, tai yra praėjus 24 metams nuo to termino, kurį teismas įvertino kaip momentą, kuomet ieškovai sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą. Toks ieškovų elgesys, kuomet yra nepateisinamai ilgai ir nerūpestingai nesikreipiama dėl jų manymu pažeistų teisių gynimo, tačiau praėjus 24 metams yra pareiškiamas teisme, vertintinas kaip nesąžiningas (CK 1.5 str.). Aplinkybė, jog ieškovams galimai nebuvo žinoma apie tai, jog nuosavybė buvo atkurta ir po tuo metu teisiškai neregistruotais statiniais, nesudaro pagrindo kitaip vertinti to fakto, jog ieškovai yra praleidę ieškininės senaties terminą šiems teisės aktams ginčyti.

11656.

117Todėl nustačius, kad ieškovams apie jų teisių pažeidimą tikrai buvo žinoma 1995-03-16, trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos, ir konstatuotina, kad jis suėjo 1998-03-16. Tai yra dar iki T. B. mirties. Todėl patikslinto ieškinio pateikimo dienai yra praleistas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovų reikalavimas panaikinti 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos potvarkį Nr. ( - ) ir 1995 m. kovo 16 d. Anykščių rajono valdybos sprendimą Nr. ( - ), atmestinas kaip reiškiamas praleidus ieškininės senaties terminą, nes ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas iešiniui atmesti (1964 m. CK 90 str. 1 d.).

11857.

119Reikalavimas pripažinti niekine 2013-09-11 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria atsakovė L. V. padovanojo savo dukrai T. B. – G. 75/89 dalis 3,56 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), yra išvestinis reikalavimas, kuris buvo kildinamas iš to, jog atsakovei L. V. nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai. Teismui nustačius, kad pagrindų naikinti teisės aktus, kuriais atsakovei L. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,56 ha žemės sklypą, esantį ( - ), nėra, kadangi ieškovai yra praleidę ieškininės senaties terminus, todėl ir teisinio pagrindo pripažinti dovanojimo sandorį niekiniu, nėra. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas pripažinti niekine 2013-09-11 dovanojimo sutartį, atmestinas kaip nepagrįstas.

12058.

121Ieškovų ieškinį atmetus laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-07-01 nutartimi, kuria buvo padarytas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo L. V. ir T. B. – G., priklausančio nekilnojamojo turto 3,5600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir šiame sklype esančių ir L. V. nuosavybės teise priklausančių: gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), tvarto, unikalus Nr. ( - ), klojimo, unikalus Nr. ( - ), malkinės, unikalus Nr. ( - ), pirties, unikalus Nr. ( - ), pirties, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ) ir kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

12259.

123Paduodami pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjai sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (tomas 1, b. l. 16). Teismui priėmus patikslintą ieškinį, byla iš ypatingosios teisenos buvo transformuota į ginčo teiseną, o Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-07-01 nutartimi buvo patenkintas ieškovų prašymas ir atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio – 351 Eur – sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo (tomas 1, b. l. 125-126). Ieškovų ieškinį atmetus, iš ieškovų K. Š., P. B. ir V. B. į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis – iš kiekvieno ieškovo po 117,00 Eur žyminio mokesčio.

12460.

125CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovei L. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. ( - ), pakeistu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. liepos 4 d. sprendimu „Dėl 2019-04-02 sprendimo Nr. ( - ) pakeitimo“ teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (tomas 1, b. l. 31, 160), atsakovei T. B. – G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. liepos 31 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. ( - ) teikiama 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (tomas 2, b. l. 9-10). Byloje atsakoves atstovavo advokatė Vida Leonovienė, teismui pateiktos 2019-11-20 ir 2019-11-22 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo bendrai 962,00 Eur sumai valstybės naudai, kurias sudaro užmokestis advokatui (tomas 2, b. l. 89, 90). Ieškovų ieškinį atmetus, iš ieškovų į valstybės biudžetą priteistina 962,00 Eur išlaidų suma už atsakovėms suteiktą antrinę teisinę pagalbą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 320,66 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).

12661.

127Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 122,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį atmetus iš ieškovų į valstybės biudžetą priteistina po 40,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 straipsnis).

128Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu,

Nutarė

129Patikslintą ieškinį atmesti.

130Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. liepos1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

131Priteisti iš ieškovų K. Š., a. k. ( - ) P. B., a. k. ( - ) V. B., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą po 157,71 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 71 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

132Priteisti iš ieškovų K. Š., a. k. ( - ) P. B., a. k. ( - ) V. B., a. k. ( - ) po 320,66 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 66 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovėms, valstybės naudai. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

133Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. Š.,... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovai K. Š., P. B. ir V. B. pareiškė teisme patikslintą ieškinį... 6. 2.... 7. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad iš pateikto atsakovės L. V.... 8. 3.... 9. Byloje pateiktas 2013 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų... 10. 4.... 11. (Duomenys neskelbtini) mirė T. B.. Ieškovai K. Š., P. B., V. B., bei... 12. 5.... 13. Pagal 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 9 str. 4 d.... 14. 6.... 15. 2013 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 16. 7.... 17. Atsakovė L. V. pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį,... 18. 8.... 19. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą... 20. 9.... 21. Atsakovė T. B. – G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame... 22. 10.... 23. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė... 24. 11.... 25. Ieškovas P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad liko be tėviškės. Jau... 26. 12.... 27. Ieškovė K. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori atstatyti... 28. 13.... 29. Ieškovas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gaila tėviškės, jie... 30. 14.... 31. Atsakovių L. V. ir T. B. – G. atstovė advokatė Vida Leonovienė nurodė,... 32. 15.... 33. Atsakovė L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tų darbų – rūsio,... 34. 16.... 35. Atsakovė T. B. – G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šitie namai yra... 36. 17.... 37. Atsakovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovė Ieva... 38. 18.... 39. Atsakovo Anykščių rajono savivaldybės atstovas Skiemonių seniūnas S. S.... 40. 19.... 41. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Gerda Vaicekauskienė... 42. 20.... 43. Tretysis asmuo Ž. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškovus... 44. 21.... 45. Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad T. B. jis pažinojo, jo... 46. 22.... 47. Liudytojas P. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra K. Š. sūnus.... 48. 23.... 49. Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra mirusio L. B.... 50. 24.... 51. Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra V. B. žmona. Jie... 52. 25.... 53. Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra tolimas... 54. 26.... 55. Liudytojas T. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo 2004 metų iki... 56. 27.... 57. Tretiesiems asmenims A. P., V. P., V. L., L. Z., A. P., A. B., Ž. B., D. T.,... 58. Teismas... 59. Patikslintas ieškinys atmestinas.... 60. 28.... 61. Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, jog ieškovai P. B., V. B.... 62. 29.... 63. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens... 64. 30.... 65. Taigi, prieš nagrinėjant ieškovų reikalavimus dėl administracinių aktų... 66. 31.... 67. Vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo,... 68. 32.... 69. Ieškovai reikalavimą pripažinti, kad po motinos T. B. atsiradusį pilikimą,... 70. 33.... 71. Tačiau dar iki motinos T. B. mirties, ir net iki L. B. mirties į šiuos namus... 72. 34.... 73. Ši 3,56 ha ploto žemė Anykščių rajono valdybos 1995 m. kovo 16 d.... 74. 35.... 75. Todėl toliau sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu... 76. 36.... 77. Kadangi byloje yra įrodinėjama, kad ginčo statinius, esančius ( - )... 78. 37.... 79. Bylos nagrinėjimo metu tiek šalys, tiek liudytojai daug kalbėjo apie tai,... 80. 38.... 81. Ginčo statiniai, kurie T. B. mirties dienai buvo teisiškai neregistruoti, nuo... 82. 39.... 83. Bylose dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu kasacinis teismas yra... 84. 40.... 85. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas... 86. 41.... 87. Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus... 88. 42.... 89. Konkretūs darbai, skirti namui prižiūrėti ir išlaikyti buvo atlikti... 90. 43.... 91. Taigi, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų, kurie patvirtintų,... 92. 44.... 93. Be reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai... 94. 45.... 95. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės... 96. 46.... 97. Ieškovams neįrodžius, kad jie priėmė palikimą faktiniu valdymu po T. B.... 98. 47.... 99. Analogiškai spręstina ir dėl kito ieškovų pareikšto reikalavimo.... 100. 48.... 101. Kitu ieškinio reikalavimu ieškovai prašė panaikinti 1995 m. kovo 16 d.... 102. 49.... 103. Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai 1991 metais L. V. (B.) pateikė prašymą... 104. 50.... 105. Duomenų apie tai, jog ieškovai nebūtų žinoję, jog turi teisę kreiptis... 106. 51.... 107. Atsakovės L. V. ir T. B. – G. bei tretysis asmuo Nacionalinė žemės... 108. 52.... 109. Aplinkybė, kad civilinėje byloje yra sprendžiamas ir individualaus... 110. 53.... 111. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijami administraciniai aktai... 112. 54.... 113. Teismas, esant pareikštam reikalavimui dėl ieškinio senaties taikymo,... 114. 55.... 115. Taigi ieškovai, manydami, kad šie teisės aktai pažeidžia jų teises,... 116. 56.... 117. Todėl nustačius, kad ieškovams apie jų teisių pažeidimą tikrai buvo... 118. 57.... 119. Reikalavimas pripažinti niekine 2013-09-11 dovanojimo sutartį, notarinio... 120. 58.... 121. Ieškovų ieškinį atmetus laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Utenos... 122. 59.... 123. Paduodami pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,... 124. 60.... 125. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 126. 61.... 127. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 128. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 268-271 straipsniais, 279... 129. Patikslintą ieškinį atmesti.... 130. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių... 131. Priteisti iš ieškovų K. Š., a. k. ( - ) P. B., a. k. ( - ) V. B., a. k. ( -... 132. Priteisti iš ieškovų K. Š., a. k. ( - ) P. B., a. k. ( - ) V. B., a. k. ( -... 133. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui,...