Byla e3K-3-405-313/2017
Dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. A. (V. A.)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Manukas“ ir „SIA „Vito Trans“ dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. A. (V. A.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kai tenkintas regresinis reikalavimas iš draudimo santykių, advokato kelionės išlaidų pripažinimo būtinomis ir pagrįstomis.
  2. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 5610,41 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat iš atsakovės UAB „Manukas“ – 297,89 Eur palūkanų.
  3. Ieškovė nurodė, kad ji 2011 m. spalio 13 d. su atsakove UAB „Manukas“ sudarė transporto priemonės „Iveco AS440S43“ valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. 2011 m. gruodžio 4 d. Švedijoje trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės „Iveco AS440S43“, valst. Nr. CDP 954, krovinys kliudė viaduką ir iškrito ant važiuojamosios kelio dalies bei gretima eismo juosta važiuojančių automobilių. Iškritusios krovinio dalys sukėlė avarines situacijas, todėl eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė „Chevrolet Nubira“, valst. Nr. DF52730. Dėl eismo įvykio kaltas „Iveco“ vairuotojas. Ieškovė nukentėjusiajam atlygino 11 220,81 Eur žalą.
  4. Vėliau paaiškėjo, kad, sudarydama transporto priemonės draudimo sutartį, atsakovė UAB „Manukas“ nebuvo šio daikto savininkė, t. y. ji 2010 m. gruodžio 9 d. buvo pardavusi transporto priemonę „Iveco AS440S43“ atsakovei „SIA „Vito Trans“. Kadangi nei atsakovė UAB „Manukas“, nei atsakovė „SIA „Vito Trans“ neinformavo ieškovės apie transporto priemonės perleidimo sandorį, t. y. nebuvo atskleista informacijos apie aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui, atsakovės pažeidė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, nevykdė įstatymuose ir draudimo sutartyje nurodytų prievolių, tai abi atsakovės solidariai privalo grąžinti ieškovei 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, iš atsakovės UAB „Manukas“ priteisė 5610,41 Eur draudimo išmokos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (nuo 2015 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir 1697,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei; kitą ieškinio dalį atmetė; iš atsakovės UAB „Manukas“ priteisė 12,51 Eur bylinėjimosi išlaidų Šiaulių apylinkės teismui ir 40,59 Eur išlaidų valstybei atlyginimo.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „Manukas“ 2010 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė transporto priemonę „Iveco AS440S43“ atsakovei „SIA „Vito Trans“; 2011 m. spalio 13 d. ieškovė sudarė su atsakove UAB „Manukas“ transporto priemonės draudimo sutartį 2011 m. spalio 18 d. – 2012 m. spalio 17 d. laikotarpiui; 2011 m. gruodžio 4 d. Švedijoje trečiasis asmuo V. A., vairuodamas UAB „Manukas“ vardu registruotą transporto priemonę „Iveco AS440S43“, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos transporto priemonei „Chevloret Nubira“, valst. Nr. DF52730 (ši atsitrenkė į betono gabalą, kuris buvo nukritęs nuo viaduko, kai į jį atsitrenkė aukštą krovinį gabenantis sunkvežimis); „Handling Danmark“ atlygino eismo įvykio metu patirtus nuostolius ir pateikė ieškovei 11 142,61 Eur (38 473,23 Lt) sumos reikalavimą; 2014 m. birželio 10 d. ieškovė pervedė šią sumą „Handling Danmark“; ieškovė 2012 m. vasario 2 d. išsiuntė atsakovei UAB „Manukas“ pranešimą dėl informacijos apie 2011 m. gruodžio 4 d. Švedijoje įvykusį eismo įvykį; 2014 m. liepos 7 d. ieškovė siuntė atsakovei UAB „Manukas“ raginimą per 15 dienų pervesti 50 proc. papildomos nuostolių sumos (5610,41 Eur), nurodydama, jog atsakovė yra atsakinga dėl eismo įvykio; 2014 m. liepos 21 d. atsakovė UAB „Manukas“ paprašė ieškovės pateikti visus su 2011 m. gruodžio 4 d. eismo įvykiu Švedijoje susijusius dokumentus; 2014 m. rugpjūčio 5 d. atsakovės UAB „Manukas“ direktoriaus prašymu išregistruota transporto priemonė „Iveco AS440S43“.
  3. Teismas konstatavo, kad UAB „Manukas“ yra tinkama atsakovė dėl dalies draudimo išmokos priteisimo, nes eismo įvykio metu transporto priemonė buvo registruota šios atsakovės vardu. UAB „Manukas“ neįrodė, kad transporto priemonė „Iveco AS440S43“ eismo įvykio metu buvo parduota atsakovei „SIA „Vito Trans“. 2010 m gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad už transporto priemonę turi būti sumokėta iki 2013 m. lapkričio 25 d., todėl atsakovė UAB „Manukas“ buvo suinteresuota ne tik kaip savininkė valdyti transporto priemonę, jos neperregistruoti, kol su ja bus visiškai atsiskaityta, bet ir prisiėmė pareigą ją apdrausti. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Manukas“ nepateikė duomenų draudikei apie tai, kad transporto priemonė yra parduota, pasikeitęs jos savininkas. Transporto priemonė neišregistruota, draudimo sutartis nenutraukta, apie aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos dydžiui, ieškovei nepranešta, taigi atsakovė pažeidė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis. Teismas pažymėjo, kad dėl eismo įvykio kaltas atsakovės „SIA „Vito Trans“ vairuotojas, tačiau transporto priemonės savininkė tuo metu buvo UAB „Manukas“, ji buvo prisiėmusi įsipareigojimus pagal transporto priemonės draudimo sutartį, todėl jai kyla pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą.
  4. Teismas sprendė, kad reikalavimas iš atsakovės UAB „Manukas“ priteisti 297,89 Eur palūkanų yra nepagrįstas. Atsakovė UAB „Manukas“ 2014 m. liepos 21 d. išsiuntė pretenziją dėl ieškovės 2014 m. liepos 7 d. reikalavimo sumokėti dalį draudimo įmokos, ieškovė į ją neatsakė, todėl pripažintina, kad ieškovė nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl dalies išmokos priteisimo. Teismas konstatavo, kad 1 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.
  5. Teismas nepriteisė ieškovės atstovės advokato padėjėjos patirtų kelionės išlaidų atlyginimo, nes šios išlaidos neatitiko pagrįstumo ir būtinumo sąlygų.
  6. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. papildomu sprendimu netenkino ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovės prašymo priteisti iš atsakovės UAB „Manukas“ 40,09 Eur kelionės išlaidų atlyginimo. Teismas nurodė, kad iš esmės tapatus klausimas buvo išspręstas 2016 m. birželio 17 d. teismo sprendimu. Kelionės išlaidų atlyginimas vykstant į teismo posėdžius iš Kauno neatitinka būtinumo sąlygos, nes ieškovės buveinė yra Vilniuje, jos atstovės advokato padėjėjos I. V. kontoros buveinė – Šiauliuose, taip pat neatitinka ir pagrįstumo sąlygos, nes nepateikta degalų pirkimo čekių, transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos, iš kurios būtų galima nustatyti transporto priemonės gamintojo nurodytas degalų sąnaudas.
  7. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės UAB „Manukas“ apeliacinius skundus, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, atsakovės UAB „Manukas“ – tenkino iš dalies, pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės UAB „Manukas“ 233,14 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės naudai; 49,97 Eur išlaidų atlyginimo valstybės naudai; priteisė iš ieškovės 13,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir vertimu į užsienio kalbą, atlyginimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  8. Kolegija, nustatydama faktus, papildomai pažymėjo, kad atsakovės UAB „Manukas“ ir „SIA „Vito Trans“, sudarydamos 2010 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, susitarė, kad pirkėja „SIA „Vito Trans“ sumokės už vilkiką iki 2013 m. lapkričio 25 d.; pirkėja įsipareigojo laiku vykdyti visas sutartyje nurodytas sąlygas ir įsipareigojimus, priimti transporto priemonę nuosavybėn ir išlaikyti techniškai tvarkingą įvertinant nusidėvėjimą iki galutinio atsiskaitymo su pardavėja; atlyginti žalą, jei pirkėja iki galutinio atsiskaitymo sugadintų ar sunaikintų transporto priemonę; grąžinti pardavėjai vilkiką, jei sutartis bus nutraukta bet kokiomis sąlygomis. Tokių sutarties sąlygų pagrindu kolegija padarė išvadą, kad sutarties šalys nesusitarė dėl visiškos atsakovės „SIA „Vito Trans“ nuosavybės į įsigytą transporto priemonę (ji buvo sąlyginė transporto priemonės savininkė). Tai patvirtina ir faktas, kad vilkiko savininkė UAB „Manukas“ transporto priemonę išregistravo VĮ „Regitra“ tik 2014 m. rugpjūčio 5 d. Dėl to atsakovė UAB „Manukas“, neišregistravusi transporto priemonės ir prisiėmusi pareigą ją drausti, turi prisiimti ir atsakomybę dėl sudarytos draudimo sutarties sąlygų nevykdymo.
  9. 2011 m. spalio 13 d. Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje buvo nustatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grąžintų iki 50 proc. dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu sutarties galiojimo metu padidėjo sutartyje nurodyta draudimo rizika (pasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos apskaičiuojant ar padidinant draudimo įmoką) ir draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko arba sudarant sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė šią informaciją. Kadangi ieškovė nebuvo informuota apie tai, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso atsakovei „SIA „Vito Trans“, sudarant draudimo sutartį transporto priemonė buvo įregistruota atsakovės UAB „Manukas“ vardu (ji prisiėmė pareigą transporto priemonę apdrausti), tai kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė UAB „Manukas“, sudarydama draudimo sutartį, turėjo pareigą informuoti draudikę apie tikrą transporto priemonės savininkę, o šios neįvykdžiusi, turi atsakyti, t. y. atlyginti 50 proc. ieškovės išmokėtos draudimo išmokos.
  10. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes ieškinys Šiaulių apylinkės teisme per elektroninę teismų sistemą buvo registruotas 2015 m. birželio 10 d. 14.35 val.
  11. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, atsakovei pareiškus prieštaravimą dėl raginimo sumokėti dalį draudimo išmokos, ieškovė nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą, todėl atsakovė UAB „Manukas“ neprivalo mokėti kompensuojamųjų palūkanų dėl tokio ieškovės delsimo.
  12. Kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kolegija pažymėjo, kad ieškinys tenkintas 75 proc. Tenkinęs ieškinį iš dalies, teismas turėjo priteisti atsakovės UAB „Manukas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu kolegija nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Manukas“ ieškovei 505,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės – atsakovės UAB „Manukas naudai – 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikusi šių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, kolegija iš atsakovės ieškovei priteisė 233,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  13. Kolegija taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Manukas“ 40,59 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 9,38 Eur vertimo išlaidų atlyginimo valstybės naudai, o iš ieškovės – 13,53 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybės naudai.
  14. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai nepriteisti kelionės išlaidų atlyginimo, taip pat atmesti ieškovės prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės atstovė advokato padėjėja prašė priimti papildomą sprendimą dėl kelionės išlaidų, vykstant į teismo posėdžius iš Kauno, atlyginimo. Kadangi ieškovės buveinė yra Vilniuje, ieškovės atstovės advokato padėjėjos I. V. kontoros buveinė – Šiauliuose, nepateikta degalų pirkimo čekių, transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos, iš kurios galima nustatyti transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis, tai ieškovės atstovės prašymas pripažintas neatitinkančiu būtinumo ir pagrįstumo sąlygų. Kolegija konstatavo, kad iš esmės tapatus klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant kelionės išlaidas, buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimu.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų ir kelionės išlaidų atlyginimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei 297,89 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 118,12 Eur kelionės išlaidų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63, 6.260, 6.261 straipsnių nuostatas. Delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005); skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Bylos duomenimis, ieškovė 2014 m. liepos 7 d. pateikė atsakovei UAB „Manukas“ prašymą, kad ši išmokėtų dėl eismo įvykio padarytos žalos atlyginimą, per 15 dienų pervesdama 50 proc. sumokėtos nuostolio sumos (5610,41 Eur). 2014 m. liepos 21 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą atsiųsti visą informaciją ir dokumentus, nes joks UAB „Manukas“ darbuotojas ar įgaliotas asmuo nedalyvavo nurodytame eismo įvykyje. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nurodydamas, kad ieškovė delsė kreiptis į teismą su ieškiniu. Tačiau tokia teismų išvada prieštarauja teisiniam reglamentavimui, nes teisės normos nenustato galimybės atleisti skolininką nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas teismų įvardytu pagrindu.
    2. Teismai netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei jos patirtų kelionės išlaidų atlyginimo, nes ieškovės atstovės advokato padėjėjos buveinės vieta bylos nagrinėjimo metu buvo Šiauliuose, į bylą nebuvo pateikti degalų pirkimo čekiai, nepateikta transporto priemonės registracijos liudijimo kopija, iš kurios teismas galėtų nustatyti transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų). CPK nereglamentuojama, kokie dokumentai vertintini kaip pakankami, siekiant įrodyti patirtas kelionės išlaidas. Teismų praktikoje šiuo klausimu nėra bendros nuostatos. Pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014 sprendė, kad degalų kvitas, nepateikiant automobilio registracijos liudijimo ar kitų dokumentų, yra pakankamas pagrindas spręsti apie asmens patirtas kelionės išlaidas. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai – kelionės išlaidų sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Šie dokumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė patyrė būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su civilinės bylos nagrinėjimu.
  2. Atsakovė UAB „Manukas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį dėl kompensuojamųjų palūkanų ir šį klausimą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, taip pat priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pagal CK 6.206 straipsnio nuostatą viena šalis negali remtis kitos šalies sutarties nevykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Šiuo atveju ieškovė vengė pateikti atsakovės prašomus dokumentus, taigi pažeidė bendradarbiavimo principą (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 68 straipsnis)), į teismą kreipėsi tik po vienerių metų, todėl jai nepriklauso kompensuojamosios palūkanos už šį laikotarpį, nes jų priteisimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Atsakovė teigia, kad ieškovė nėra pateikusi į bylą dokumento, patvirtinančio draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui, vairavusiam transporto priemonę „Chevrolet Nubira“, ar jos savininkui išmokėjimą, taip pat trečiojo asmens V. A. kaltę dėl šio įvykio, padarytos žalos dydį, todėl daro išvadą, jog pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.
    2. Teismai pagrįstai atmetė ieškovės prašymą priteisti patirtų kelionės išlaidų atlyginimą, jos atstovei neįrodžius, kad jos buvo būtinos ir yra susijusios su išnagrinėta civiline byla, nes advokato padėjėja, atstovavusi ieškovei teisme, buvo iš Šiaulių. Net ir kasaciniame skunde nepagrindžiama, kodėl yra prašoma atlyginti advokato padėjėjos kelionės (degalų) išlaidas, patirtas važiuojant iš Kauno į Šiaulius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 3 punkte nurodyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra, ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Šiuo atveju advokato padėjėjos I. V. kontora yra Šiauliuose, taigi jai vykti niekur nereikėjo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kai reikalavimas jas priteisti pareikštas nepraleidus termino

  1. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).
  2. 13Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Taigi ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

  3. Nagrinėjamu atveju atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu: ieškovė 2011 m. spalio 13 d. sudarė su atsakove UAB „Manukas“ jos vardu registruotos transporto priemonės „Iveco AS440S43“ valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį; ši transporto priemonė sukėlė eismo įvykį; kadangi atsakovė UAB „Manukas“ nepranešė draudikei, kad dar iki draudimo sutarties sudarymo transporto priemonė buvo parduota kitam asmeniui, ieškovė, atlyginusi „Handling Danmark“ dėl eismo įvykio patirtus nuostolius, 2014 m. liepos 7 d. pateikė atsakovei UAB „Manukas“ prašymą atlyginti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pagrindu dalį sumokėtos išmokos, nurodydama per 15 dienų pervesti 50 proc. sumokėtos žalos atlyginimo sumos (5610,41 Eur (19371,62 Lt). Taigi pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį po pareikalavimo ieškovės prašymas tapo privalomai vykdytinas.
  4. Teismų nustatyta ir tai, kad po ieškovės pareikalavimo 2014 m. liepos 21 d. atsakovė UAB „Manukas“ pateikė ieškovei prašymą atsiųsti visą informaciją ir dokumentus nurodydama, kad nė vienas jos darbuotojas ar įgaliotas asmuo nedalyvavo nurodytame eismo įvykyje, ji nežino, kokiu pagrindu turi mokėti. Bylą nagrinėję teismai, tenkinę ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos iš atsakovės UAB „Manukas“ atlyginimo, atmetė ieškovės prašymą priteisti kompensuojamąsias palūkanas motyvuodami tuo, kad ieškovė neatsakė į atsakovės prašymą ir delsė kreiptis į teismą su ieškiniu.
  5. Teisėjų kolegija tokią teismų išvadą pripažįsta neatitinkančia pirmiau nurodyto reglamentavimo ir teismų praktikos. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Skolininkas gali būti atleistas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Šiuo atveju teismų nenustatyta ieškovės kaltės dėl netinkamo prievolės įvykdymo, todėl jos naudai priteistinos kompensuojamosios palūkanos.
  6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, keistina ir šis ieškinio reikalavimas tenkintinas – priteistina 297,89 Eur palūkanų.

14Dėl advokato kelionės išlaidų atlyginimo

  1. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkančio bylos nagrinėjimo metu galiojusio 9 punkto 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).
  2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pirmosios instancijos teisme, be kitų bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašė priteisti jos atstovo turėtų kelionės išlaidų į Šiaulių apylinkės teismą atlyginimą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkino, nurodydami, kad ieškovė neįrodė šių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Ieškovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, teigia, kad tokių kelionės išlaidų atlyginimas teismų turėjo būti priteistas, nes ji pateikė kelionės išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.
  3. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovės argumentą, kad bylos šalies ar jos atstovo kelionės išlaidos, kurias jis patyrė vykdamas į teismą iš kito miesto, kai byloje pateikti visi įrodymai, patvirtinantys kelionės išlaidų dydį, pripažįstamos atitinkančiomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, kas sudaro pagrindą šias išlaidas priskirti prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Tokių išlaidų apmokėjimo faktą pagrindžia degalų pirkimo čekis (nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-144/2014; Nr. 3K-3-114/2011); lėktuvo bilieto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
  4. Šioje byloje pateiktos ieškovės atstovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl kelionės išlaidų vykstant iš Kauno į Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos bylos posėdžius ir įrodymai, patvirtinantys jų apmokėjimą. Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad ieškovės buveinė yra Vilniuje, ieškovė sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu T. Dumbliausku, kurio buveinė yra Kaune, o šis dėl ieškovės atstovavimo sudarė sutartį su advokato padėjėja I. V., kurios buveinė yra Šiauliuose. Bylos nagrinėjimo Šiaulių apylinkės teisme metu ieškovei atstovavo ir posėdžiuose dalyvavo advokato padėjėja. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl jos atstovei advokato padėjėjai į teismo posėdžius Šiaulių apylinkės teisme reikėjo važiuoti iš Kauno. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios aplinkybės sudarė pagrindą teismams šių išlaidų atlyginimo nepriteisti, nes jos neatitiko būtinumo sąlygos.
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Tenkinus kasacinio skundo dalį ir pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, laikytina, kad ieškinys atsakovei UAB „Manukas“ tenkintas 100 proc. (visiškai tenkintas reikalavimas priteisti draudimo išmokos dalį, kompensuojamąsias ir procesines palūkanas). Kadangi apeliacinės instancijos teismas keitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės UAB „Manukas“ naudai (atitinkamai atmestai ieškinio daliai), tai, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys šiai atsakovei tenkintas visiškai, keistina apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovės naudai.
  2. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 132 Eur žyminio mokesčio, 455,58 Eur atstovavimo, 86,27 Eur vertimo išlaidų (apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad apmokėtos tik vertimo išlaidos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DL-15-0886). Ieškovės patirtos kelionės išlaidos neatlygintinos (žr. nutarties 30 punktą). Taigi iš viso ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Manukas“ priteistina 673,85 Eur šių išlaidų atlyginimo.
  3. Valstybė patyrė 12,51 Eur procesinių dokumentų vertimo ir 54,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šių išlaidų (66,63 Eur) atlyginimas priteistinas iš atsakovės UAB „Manukas“.
  4. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovės patirtos 58,39 Eur apeliacinio skundo vertimo išlaidos neatlygintinos, nes nepateikta duomenų apie šių išlaidų apmokėjimą. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo priėmimo, dėl šio skundo surašymo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Duomenų apie atstovavimo išlaidas dėl apeliacinio skundo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Taigi iš viso iš atsakovės UAB „Manukas“ ieškovės naudai priteistina 15 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
  5. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 43 punktas; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-833/2008). Atmetus kasacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau tenkinus skundo dalį dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, laikytina, kad kasacinis skundas tenkintas 100 proc.
  6. Ieškovė patyrė 15 Eur žyminio mokesčio ir 105,14 Eur atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme. Iš atsakovės UAB „Manukas“ ieškovės naudai priteistina 120,14 Eur šių išlaidų atlyginimo.
  7. Kasaciniame teisme patirta 33,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, valstybės naudai iš atsakovės UAB „Manukas“ priteistina 33,14 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

18„Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti šias dalis taip:

19„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ (j. a. k. 145464458) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) naudai 297,89 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis Eur 89 ct) palūkanų.

20Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ (j. a. k. 145464458) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) naudai 673,85 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt tris Eur 85 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

21Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ (j. a. k. 145464458) 66,63 Eur (šešiasdešimt šešis Eur 63 ct) procesinių dokumentų vertimo ir įteikimo išlaidų atlyginimo.

22Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą“.

23Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ (j. a. k. 145464458) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) naudai 15 (penkiolika) Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

24Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ (j. a. k. 145464458) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) naudai 120,14 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

25Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ (j. a. k. 145464458) 33,14 Eur (trisdešimt tris Eur 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl kompensuojamųjų... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 17... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 12. Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kai reikalavimas jas priteisti... 13. Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53... 14. Dėl advokato kelionės išlaidų atlyginimo
        1. CPK... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų
          1. Tenkinus kasacinio... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016... 18. „Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo... 19. „Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ (j.... 20. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ (j. a.... 21. Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės... 22. Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo dalį... 23. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ (j. a.... 24. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ (j. a.... 25. Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...