Byla 2A-413-544/2012
Dėl 1849,09 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-837/2012 pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovui N. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje I. P., A. P., atsakovo pusėje Veronikai R. K., dėl 1849,09 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo ir

Nustatė

2Ieškovas, patikslinęs ieškinį, CK 6.263 str., 6.266 str. pagrindais prašė priteisti iš atsakovo N. R. 1849 Lt nuostolių atlyginimą dėl jo buto apliejimo, už remonto sąmatos sudarymą bei pretenziją ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, banko išlaidas, už hidrometeorologijos pažymą ir teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad 2011-05-13 jo butas, esantis Šv. Zitos g. 21-3, Panevėžyje, buvo užlietas vandeniu, nutekėjusiu iš antrame aukšte esančio vonios kambario, kuriuo naudojosi tretysis asmuo V. R. K.. Dėl jo patirtų nuostolių kaltas atsakovas N. R., gyvenantis Šv. Zitos g. 21-5, Panevėžyje, kuriam nuosavybės teise priklauso minėtas butas. Dėl buto apgadinimo užpylimo vandeniu metu patyrė 1849,09 Lt nuostolių, kurie susidaro dėl remonto išlaidų, remonto sąmatos sudarymo bei pretenzijos surašymo. UAB „Alsteta“ lokalinėje sąmatoje nurodyti nuostoliai buvo užfiksuoti po įvykio. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau jis žalos neatlygino. Atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes leido kilti užliejimui dėl to, kad tinkamai ir rūpestingai neprižiūrėjo naudojamų patalpų (b. l. 2, 32-33, 91-92).

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu, vadovaudamasis LR CK 6.251 str., 6.263 str., 6.266 str., 6.270 str. 1 d., ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo N. R. 1547,59 Lt nuostolių atlyginimą, 181,50 Lt nuostolių sąmatos sudarymo išlaidų ieškovui bei bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei. Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad 2011 metų gegužės mėnesį ieškovo butas, esantis Šv. Zitos g. 21-3, Panevėžyje, iš antro aukšto buvo užlietas vandeniu ir apgadintas. Padarytos žalos dydis yra pagrįstas lokaline sąmata. Virš ieškovui priklausančio buto yra atsakovui priklausantis butas Šv. Zitos g. 21-5. Nors iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad vonios kambarys, pažymėtas numeriu 5-1, yra bendro naudojimo patalpos, tačiau patalpoje esantis vandens skaitiklis priklauso tik atsakovui, todėl teismas laikė, jog nėra pagrindo teigti, kad tretieji asmenys I. P. ir A. P. šioje byloje turėtų būti bendraatsakovais. Atsakovas buvo nerūpestingas, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes leido kilti užliejimui dėl to, kad tinkamai ir rūpestingai neprižiūrėjo naudojamų vonios patalpų. Atsakovas yra buto savininkas, kuris neįrodė CK 6.270 str. 1 d. numatytų aplinkybių, todėl privalo visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Teismas nepriteisė ieškovui iš atsakovo 120 Lt už pretenzijos surašymą, nes ji rašyta ne atsakovui, bei netenkino prašymų atlyginti už hidrometeorologijos stoties pažymą ir banko išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, nes jos buvo mokamos tris kartus dėl paties ieškovo kaltės, o pažyma nebuvo naudojamasi kaip įrodinėjimo priemone (b. l. 121-122).

4Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių motyvų. Ieškovas tik praėjus 10 dienų po vandens užliejimo kreipėsi į UAB „Alsteta" dėl lokalinės sąmatos sudarymo, o fotonuotraukas padarė ir pateikė teismui kartu su nauju ieškiniu. Žalos atsiradimo momentu ieškovas nesiėmė būtinų priemonių objektyviai užfiksuoti virtuvės, tualeto-vonios patalpos vandens užliejimo padarytą žalą: nesurašė žalos padarymo akto, nepadarė foto ar vaizdo įrašų, nepakvietė atsakovo ir Preidžių, kuriems taip pat priklauso bendro naudojimo patalpa, o tik vėliau pradėjo rinkti įrodymus. Apie padarytą žalą atsakovas sužinojo tik motinai V. R. K. gavus ieškinį dėl nuostolių priteisimo. Jo kaltė dėl ieškovui padarytos žalos neįrodyta, nes fotonuotraukos, kurias ieškovas pateikė ieškiniui pagrįsti, žalos dydžio neįrodo. Fotolentelėje Nr. l nuotraukoje Nr. 2 matomi virtuvės lubų ir nukritusio tinko fragmentai atsiradę 2000 metais, kada nuo šalčio vonios kambaryje trūko vamzdis ir pradėjo bėgti vanduo į tuo metu gyvenusių Bačiulių butą, kurį po to įsigijo ieškovas. Fotolentelėse Nr.l - Nr.6 fotonuotraukose užfiksuotuose medžio apdailos lentelėse bei vonios sienose dėmės yra įsisenėjusios. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jos yra užfiksuotos 2011-05-13 ar sudarant lokalinę darbų sąmatą. Mano, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nes 2011-05-13 nurodytu ieškovo laiku vonios kambariu nesinaudojo, jame esantys sanitariniai mazgai ir vamzdžiai yra gerame stovyje, jie negalėjo sugesti ir nutekinti vandenį. Ieškovas susipykęs su jo motina R. V. K. dėl auginamo šuns, nes motinos iniciatyva ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo. Vonios kambarys, pažymėtas numeriu 5-1, yra bendro naudojimo patalpa, kuri priklauso ir I. ir A. P., kurie taip pat privalo prižiūrėti ir remontuoti vonios patalpas, todėl šioje byloje turėjo būti bendraatsakoviais (b. l. 123-125).

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir priteisti 500 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis nesiėmė priemonių žalai užfiksuoti, nes į UAB „Alsteta" dėl sąmatos sudarymo kreipėsi iškart po apliejimo, tik sąmata išduota buvo po 10 dienų. Kadangi iki šiol neatliko remonto, tai būklės fiksavimo laikotarpis neturi jokios reikšmės. Atsakovas ir jo motina V. R. K. fiksuojant buto būklę po apliejimo nebuvo pakviesti tik todėl, kad jie yra aršiai nusiteikę, juos pakalbinus gali susilaukti necenzūrinių žodžių ir kitokių agresijos išpuolių. Kai į butą ėmė tekėti vanduo, buvo nubėgęs į antrą aukštą, kur vonioje maudėsi V. R. K., tačiau jos buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais. Argumentas, kad fotonuotraukose užfiksuota jo buto būklė 2000 metais, yra paneigta, nes 2008 metais bute atliko kapitalinį remontą. Priežastinis ryšys buvo tinkamai nustatytas teismo sprendime. Atsakovas savo butu privalo rūpintis taip, kad nesukeltų žalos kaimynams. Šiuo atveju vanduo iš atsakovo patalpų nutekėjo į ieškovo butą, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, jog, jei patalpos būtų tinkamos būklės, tai apliejimas nebūtų įvykęs. Dėl patalpų netinkamos būklės yra atsakingas jų savininkas. Nors vonios kambarys, pažymėtas numeriu 5-1, yra bendro naudojimo patalpa taip pat priklausanti ir I. ir A. P., tačiau patalpoje esantis skaitiklis priklauso tik atsakovui. Nuo 2004 metų tretieji asmenys I. ir A. P. yra įsirengę savo atskirą tualetą ir vonią bei skaitiklį. Nors atsakovas į bylą pateikė duomenis apie tai, kad jo valdomi sanitariniai mazgai ir vamzdžiai yra tinkamame stovyje, tačiau nuotraukose yra užfiksuota atsakovo vonios būklė, kur matyti plyšiai. V. R. K. patvirtino, jog nuotraukose užfiksuota vonios būklė atitinka faktinę jos būklę. Todėl neatsargus naudojimasis dušu galėjo sukelti vandens nutekėjimą į jo butą. Atsakovo nurodytas jo ir V. R. K. konfliktas dėl šuns neturi jokios reikšmės, nes jis pats aplieti buto ir po to apkaltinti kitą asmenį neturėjo galimybių (b. l. 128-129).

6Tretieji asmenys I. P. ir A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad nesutinka, jog jie turi būti byloje bendraatsakoviais. Nors viešajame registre nurodyta, kad vonios kambarys, pažymėtas Nr. 5-1, iš kurio nubėgo vanduo, apliejęs J. U. butą, yra bendro naudojimo patalpa priklausanti ir jiems, tačiau byloje buvo nustatyta, kad nuo 2004 m. jie pagal nerašytinį susitarimą yra perleidę minėtą patalpą V. R. K. ir N. R. žinion, o savo asmeninės nuosavybės teise valdomose patalpose įsirengę atskirą vonios patalpą ir vandens apskaitą, kuria naudojasi iki šiol. Nuo minėtų patalpų neturi rakto, jose esantis skaitiklis priklauso tik atsakovui (b. l. 131).

7Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų motyvų nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų.

8Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-336/2009; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas faktines buto užpylimo iš viršuje esančio buto aplinkybes, žalos dydį ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, tyrė šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir kitus įrodymus. Byloje esančių įrodymų visuma buvo pagrįstai nustatyta, kad atsakovas N. R. yra buto, esančio Šv. Zitos g. 21-5, Panevėžyje, savininkas (b. l. 82). Ieškovas J. U. yra buto, esančio Šv. Zitos g. 21-3, Panevėžyje, savininkas, ir kaip matyti iš bylos duomenų, šis butas Nr. 3 2011-05-13 buvo užlietas iš viršuje esančių atsakovui priklausančių ir jo valdomų patalpų (b. l. 34-40, 43, 56, 82). 2011-05-23 lokalinė sąmata patvirtina, kad ieškovas dėl minėto užliejimo patyrė 1547 Lt nuostolių dėl buto remonto darbų po užliejimo ir 181 Lt nuostolių sąmatos sudarymo išlaidų (b. l. 3-4). CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t. y. neįrodo, kad ieškovo prašoma priteisti žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant nustatytoms CK 6.270 str. 1 d. nurodytoms minėtoms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Atsakovas neįrodė, kad minėtos CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės egzistavo. Pagal CK 6.266 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų ir tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. CK 6.266 str. 2 d. numatyta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra viešame registre nurodytas asmuo, šioje byloje buvo paneigta byloje surinktais faktiniais duomenimis. Nors iš Nekilnojamojo turto registro 2011-12-14 išrašo matyti, kad patalpa 5-1 yra bendro naudojimo su trečiasiais asmenimis I. ir A. P. (b. l. 82-83), tačiau iš namo plano matyti, kad virš ieškovui priklausančio buto yra būtent atsakovui priklausantis butas (b. l. 41-42), patalpose, pažymėtose 5-1, 5-2, iš kurių ant ieškovo buto nutekėjo vanduo, esantis skaitiklis priklauso tik atsakovui ir tik jis su šeimos nariais faktiškai naudojasi šia patalpa (vonia), kas reiškia, kad atsakovas yra šios patalpos bendraturtis bei valdytojas (b. l. 42, 83). Pati R. K. 2011-11-04 posėdyje pripažino, kad I. Ir A. P. patalpa nesinaudoja, nes vonią pasidarę kitur (b. l. 29-30). Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tinkamais atsakovais šioje byloje turėjo būti ir I. Ir A. P.. Teismas, nustatęs šias faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui priklausantis butas Nr. 3 buvo užpiltas dėl apelianto, kuris pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaltės ir kuriam atsakomybė kyla kaip statinio savininkui. Apelianto argumentai nepaneigia jo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Nors atsakovas teigia, kad jo valdomi sanitariniai mazgai ir vamzdžiai yra sandarūs ir tinklų stovis geras (b. l. 61), tačiau pažyma išduota apie tinklų stovį 2011-12-01 dienai, o ne 2011-05-13 dienai, joje vonios patalpos sienų, konstrukcijų būklė nenurodyta. Tuo tarpu iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad minėtoje vonioje yra plyšių ir tarpų, nuo grindų nenubėga vanduo (b. l. 64-67). Atsakovė R. K. teismo posėdyje parodė, kad plyšys per visą vonią yra apie 1 cm pločio, kad ieškovo butas buvo užlietas ir anksčiau (b. l. 29-30). Todėl esant tokioms aplinkybėms neatsargus naudojimasis vonia ar dušu galėjo sukelti vandens nutekėjimą (b. l. 64-67, 99-102).

9Atsakovo argumentas, kad lokalinė sąmata (b. l. 3) sudaryta tik praėjus 10 dienų po buto apliejimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra neįrodytas 2011-05-13 užliejimu padarytos žalos dydis. Pirmiausia, 10 dienų laikotarpis nėra pernelyg ilgas laikotarpis, po kurio nebebūtų galima pilnutinai ir objektyviai užfiksuoti buto būklę po jo apliejimo, patalpų būklė per šį laikotarpį nepasikeitė, remontas nebuvo atliktas. Tačiau šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2012-05-23 yra surašyta PVM sąskaita-faktūra už nuostolių sąmatos sudarymą ir už ją apmokėta (b. l. 4, 5), o kada apžiūrėtos aplietos patalpos - nenurodyta, tačiau sąmata yra sudaryta pagal 2011.03 mėn. kainas. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Butui Nr. 3 padarytos žalos apimtis ir dydis nustatyti fotonuotraukomis, minėta lokaline sąmata, kurioje yra išsamiai nurodyti apgadinimų apimtys bei nustatyta 1547,49 Lt žala (b. l. 3, 35-40). Atsakovas pagrįstų argumentų, kad žalos apimtys nurodytos neteisingai, o avarijos padarinių likvidavimui reikalingų medžiagų ir darbų kainos aiškiai per didelės, neįrodė. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl žalos dydžio neįrodymo ir nesiėmimo būtinų priemonių objektyviai užfiksuoti padarytą žalą vertintini nepagrįstais. Apelianto argumentų, kad pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuoti virtuvės lubų ir nukritusio tinko fragmentai, medžio apdailos lentelėse bei vonios sienose atsiradę pažeidimai padaryti 2000 metais, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs ir patikimi įrodymai. Be ieškovo paaiškinimų, minėtos lokalinės sąmatos turinio, tai paneigia trečiojo asmens I. ir A. P. paaiškinimai apie tai, kad 2011-05-13 ieškovo butas tikrai buvo aplietas, kad ieškovas buvo atėjęs į jų butą, tačiau atsakovė atsakė, jog iš jos buto niekas nebėga bei liudytojo D. V. paaiškinimai (b. l. 77-78).

10Turtą sugadinus butą užpylus vandeniu, viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.266 str., 6.270 str. 1 d.). CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovo veiksmai yra pagrindas jo civilinei atsakomybei taikyti, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent iš atsakovo valdomos patalpos buvo pavojingas poveikis, sugadinęs apačioje esančio ieškovo buto apdailą. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties iš atsakovo buto ėmė tekėti vanduo. Šalių tarpusavio santykiai dėl bute laikomo šuns priežiūros neturi reikšmės nei buto apliejimo aplinkybių tyrimui, nei žalos dydžio nustatymui.

11Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai ieškovui iš atsakovo priteisiama 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už numatytus maksimalius dydžius (8.11 p., 8.15, 8.16 p.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., b. l. 130).

12Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

13Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš atsakovo N. R. (a. k. ( - ) ieškovui J. U. (a. k. ( - ) 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Ryšiai