Byla 3K-3-61/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Prano Žeimio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams UAB „Vytauto parkas“, VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių gynimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2004 m. gegužės 17 d. sprendimu „Dėl daiktinių teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ netenkino jo prašymo įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kaune, Jonavos g. 7, Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teise, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 2 d. sprendimo pagrindu ši aikštelė buvo įregistruota atsakovo UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teise. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2004 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 155 panaikino aikštelės teisinę registraciją, atliktą UAB „Vytauto parkas“ vardu, todėl jis (ieškovas) pakartotinai kreipėsi dėl šios aikštelės teisinės registracijos, ir 2004 m. liepos 1 d. buvo įregistruotos Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisės į šį turtą. Tačiau VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 232 šią teisinę registraciją panaikino. Pagrindas tokiam sprendimui buvo įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 2 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-883/2004 (buvęs Nr. 2-16597/2003). Jo (ieškovo) prašymu atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-883/2004, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 2 d. sprendimas buvo panaikintas, o UAB „Vytauto parkas“ ieškinys paliktas nenagrinėtas. Ieškovo teigimu, nors Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 2 d. sprendimas ir buvo panaikintas, tačiau nebuvo panaikintos teisinės pasekmės, kurias sukėlė šis sprendimas, o būtent tai, kad šio sprendimo pagrindu ginčo aikštelė UAB „Vytauto parkas“ užsakymu buvo suformuota kaip savarankiškas daiktas, suteiktas unikalus numeris, įrašyti kiti įregistravimui būtini duomenys (paskirtis, būklė, aprašymas, įkainojimas ir kt.). Ieškovas taip pat nurodė, kad Kauno miesto apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendimu panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teises į ginčo aikštelę, ir įpareigojo VĮ Registrų centro Kauno filialą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teises į 12 000 kv.m ploto asfaltuotą aikštelę, esančią Kaune, Jonavos g. 7, unikalus Nr. 4400-0245-8151. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 23 d. nutartimi šį Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau konstatavo, kad ginčo aikštelę 1982 metais pastatė bei eksploatavo tuometinės valstybinės valdžios institucijos ir jos savininkas buvo valstybė, kuriai pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 97 straipsnį nuosavybės teise priklausė visas valstybinis turtas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartyje taip pat akcentavo, kad bylos nagrinėjimo ribos yra tik VĮ Registrų centro Kauno filialo atsisakymo įregistruoti UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teises į aikštelę pagrįstumas dėl to, kad nepateikti aikštelės statybos (suformavimo) teisėtumą patvirtinantys dokumentai, o Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisė į ginčo aikštelę, nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, nes tokio pobūdžio ginčų sprendimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Iš to seka, kad ginčas tarp jo (ieškovo) ir atsakovo UAB „Vytauto parkas“ dėl nuosavybės teisės į aikštelę, esančią Kaune, Jonavos g. 7, yra spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Nuosavybės teisės į ginčo aikštelę, ieškovo teigimu, yra pripažintinos jam (t. y. Kauno miesto savivaldybei), nes jis nebuvo perdavęs jos tuometinei Kauno savivaldybės valstybinei įmonei „Vytauto parkas“, todėl ši negalėjo privatizuoti aikštelės akcionuojant įmonės įstatinį kapitalą ir dalį jo privatizuojant viešo akcijų pasirašymo būdu, ir tą patvirtina šios aplinkybės: 1) SĮ „Vytauto parkas“ buvo nauja, iš valstybės lėšų įsteigta, o ne iš biudžetinio padalinio – Vytauto kultūros ir poilsio parko – reorganizuota įmonė; ši įmonė steigimo metu turėjo valstybės turto, kurio vertė buvo 123 000 rb.; ginčo aikštelės vertė 1990 m. vasario 15 d. buvo 126 400 rb., todėl akivaizdu, kad steigiant SĮ „Vytauto parkas“ šios aikštelės vertė į jos įstatinį kapitalą įtraukta nebuvo; 2) atsakovas UAB „Vytauto parkas“ savo 2005 m. spalio 7 d. rašte Nr. 59 „Dėl žemės nuomos mokesčio deklaracijos už 2003-2004 m. patikslinimo“ nurodė, kad teisėtu aikštelės, esančios Kaune, Jonavos g. 7, savininku tapo tik 2005 m. liepos 11 d., t. y. po to, kai VĮ Registrų centro Kauno filialas po Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo įregistravo jo nuosavybės teises; taip atsakovas pripažino, kad iki tol ginčo aikštelė nebuvo jo nuosavybė; 3) SĮ „Vytauto parkas“ 1992 m. liepos 8 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje yra aptariamas numatomų išleisti akcijų skaičius, vienos akcijos emisijos kaina ir pridedamas akcininkų sąrašas, tačiau jokių duomenų apie ginčo aikštelę šioje sutartyje nėra; 4) 1992 m. spalio 29 d. perdavimo-priėmimo aktu SĮ „Vytauto parkas“, atstovaujama UAB „Vytauto parkas“ steigėjo, perdavė, o UAB „Vytauto parkas“, atstovaujama kitų šios bendrovės steigėjų, perėmė įmonės turtą ir įsipareigojimus; šio akto 1 punkte nurodyta, kad bendrovė perima įmonės turtą ir įsipareigojimus pagal priedą Nr. 1, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. lapkričio 3 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-9300/2004, nustatė, kad tokio priedo nėra; dėl to 1992 m. spalio 29 d. perdavimo-priėmimo aktas neįrodo, kad ginčo aikštelė buvo perduota UAB „Vytauto parkas“; 7) UAB „Vytauto parkas“ metiniuose balansuose nurodytos ilgalaikio turto vertės neatitinka ilgalaikio turto likutinių verčių, nurodytų pateiktuose pagrindinių priemonių sąrašuose; atsakovui dar iki 1997 m. priklausė ir buvo įregistruoti jo nuosavybės teise penki pastatai, esantys Kaune, Perkūno al. 4, tačiau šių pastatų atsakovas nenurodė pagrindinių priemonių inventorizacijos aktuose (2000 m. kovo 1 d. akte Nr. 1 ir 2001 m. sausio 31 d. akte Nr.1) tarp savo apskaitomo turto, o vietoj jų įrašė asfaltuotą aikštelę, nenurodydamas jos adreso; ieškovo manymu, tai rodo, kad atsakovo bendrovės darbuotojai į metinės turto inventorizacijos sąrašus vietoje bendrovei priklausančio turto įrašinėjo jo (ieškovo) ir valstybės turtą: dėl to pateikti pagrindinių priemonių inventorizacijos aktai taip pat neįrodo atsakovo UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisės į ginčo aikštelę. Ieškovas Kauno miesto savivaldybė taip pat nurodė, kad 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu – važtaraščiu jo nuosavybėn buvo perduotos Kauno miesto gatvės, kartu – ir Jonavos gatvė su visais jai priklausančiais statiniais, todėl nuo perdavimo momento tiek Jonavos gatvė, tiek šalia jos esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kurios nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kitų asmenų nuosavybės teise ar nebuvo įrengtos kitiems asmenims išnuomotuose valstybinės ar privačios žemės sklypuose, tapo jo (ieškovo) nuosavybe. Tai buvo padaryta pagal tuo metu galiojusio 1994 m. gruodžio 20 d. LR įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą. 1997 m. gruodžio 2 d. LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto (a) papunktyje į statinių, priskirtini prie gatvių ir vietinės reikšmė kelių, sąrašą buvo įtrauktos ir automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelės. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą turtą valdo patikėjimo teise, todėl, ieškovo teigimu, net ir nesant jokių dokumentų visas šiame įstatyme nurodytas kaip priskiriamas savivaldybių nuosavybėn valstybės turtas yra valdomas savivaldybių patikėjimo teise. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Ginčo aikštelė, ieškovo teigimu, buvo įrengta ne kaip atskiras objektas, o kaip gatvės dalis, ir yra neatsiejamai susijusi su Jonavos gatve kaip šios gatvės priklausinys. Ši aikštelė priklausė Kauno miesto VK Komunalinio ūkio valdybai, kuri perdavė ją į Kauno kultūros ir poilsio parko balansą, bet ne į įstatinį kapitalą. Be to, asfaltuota aikštelė, esanti Jonavos gatvėje, visą laiką buvo ir yra viešo naudojimo objektas, kuriame būsimi vairuotojai mokėsi vairuoti automobilius. Kadangi nurodytomis aplinkybėmis ginčo aikštelės savininkas yra jis (ieškovas), tai, būdama įregistruota atsakovo UAB „Vytauto parkas vardu, ji yra neteisėtame atsakovo UAB „Vytauto parkas“ valdyme. Remdamasis CK 1.136, 1.137, 1.138 ir 4.95 straipsniais, ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašė teismo išreikalauti iš atsakovo UAB „Vytauto parkas“ svetimo neteisėto valdymo 12 000 kv.m ploto aikštelę, esančią Kaune, Jonavos g. 7, unikalus Nr. 4400-0245-8151, panaikinti šios aikštelės teisinę registracija, atliktą UAB „Vytauto parkas“ vardu ir pripažinti jam (ieškovui) teisę įregistruoti VĮ Registrų centro Kauno filiale minėtą aikštelę jo nuosavybės teise.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatęs, kad Kauno miesto VK Komunalinio ūkio valdybai priklausiusi asfaltuota aikštelė, buvusi prie A. Meskupo (dabar – Jonavos) gatvės, kurios balansinė vertė – 126 400 rb., nuo 1990 m. vasario 15 d. buvo perduota į Vytauto kultūros ir poilsio parko balansą organizuoti ir vykdyti joje kilnojamų cirkų ir „Luna-parkų“ pasirodymus, bei remdamasis turto perdavimo iš vienos valstybinės įstaigos į kitos valstybinės įstaigos balansą metu galiojusiais teisės aktais, pagal kuriuos toks perdavimas vyko neatlygintinai, o kompetentingų organų aktai, nutarimai, sprendimai perduoti turtą (pastatus, statinius, įrenginius) buvo pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę, teismas konstatavo, kad ginčo aikštelės nebuvo Kauno miesto savivaldybės balanse. Be to, pagal 1994 m. gruodžio 20 d. LR įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nustačiusį, kokie miestų ir gyvenviečių bendrosios paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms vykdyti, buvo priskiriami savivaldybių nuosavybėn, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelės nebuvo įtrauktos į savivaldybėms priskirtiną turtą. Tokios aikštelės buvo įtrauktos į savivaldybių nuosavybėn perduodamą turtą 1997 m. gruodžio 2 d. LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte a) papunktyje, tačiau šis įstatymas, priimtas 1997 m. gruodžio 2 d., taikytinas tik po jo įsigaliojimo atsiradusiems santykiams ir teisiniams faktams bei jų padariniams, kai, tuo tarpu, Jonavos gatvė Kauno miesto savivaldybei buvo perduota 1995 m. kovo 14 d., t. y. galiojant LR įstatymui „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, pagal kurį automobilių parkavimo aikštelės nebuvo priskiriamos prie savivaldybėms perduotino turto. LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taip pat buvo priimtas tik 1998 m. gegužės 12 d. Teismas konstatavo, kad asfaltuotos aikštelės, esančios Kaune, Jonavos g. 7, perdavimą atsakovui UAB „Vytauto parkas“ ir jo šios aikštelės valdymą nuosavybės teise patvirtina 1992 m. liepos 8 d. viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 169, 1992 m. spalio 29 d. perdavimo-priėmimo aktas, pagrindinių priemonių inventorizacijos aktai, balansai ir kiti dokumentai. Nors įgijus nuosavybės teisę šio statinio registracija nebuvo atlikta, tačiau pateikti UAB „Vytauto parkas“ pagrindinių priemonių inventorizacijos aktai, teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina, kad UAB „Vytauto parkas“ šį nekilnojamąjį objektą nuolat valdė ir naudojo. Atsižvelgęs į tai, kad nei privatizavimo sandoris, nei kiti su šiuo sandoriu susiję aktai įstatyme nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir šiuo metu yra galiojantys, teismas laikė, kad jokie ginčai dėl aikštelės priklausomybės nėra galimi. Teismas sprendė, kad 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas – važtaraštis, kuriuo LR Vyriausybės įgaliotas asmuo, vadovaudamasis 1994 m. gruodžio 20 d. LR įstatymų „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn Kauno miesto gatves, nepripažintinas ieškovo nuosavybės teisę į ginčo aikštelę patvirtinančiu dokumentu. Ginčo aikštelė, teismo vertinimu, nėra Jonavos gatvės priklausinys, ir ji nėra automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelė, todėl ji negalėjo būti kartu su miesto gatvėmis perduota savivaldybės nuosavybėn. Atsakovo UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisė į ginčo aikštelę yra įregistruota VĮ Registrų centro Kauno filiale įsiteisėjusio ir galiojančio Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimo pagrindu. Šiuo sprendimu, taip pat Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartimi, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas, teismas rėmėsi kaip turinčiais prejudicinę reikšmę šioje byloje ir minėtuose procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių neįrodinėjo, nes toje administracinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Pripažinęs 1992 m. liepos 8 d. viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 169 buvus sudarytą teisėtai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, atsižvelgęs į tai, kad ši sutartis nėra nuginčyta ir galioja, teismas darė išvadą, kad ieškovas Kauno miesto savivaldybė valdymo teisę į ginčo aikštelę prarado, o atsakovas UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisę į šią aikštelę įgijo po SĮ „Vytauto parkas“ privatizavimo. Ieškovui nepateikus teismui reikalavimo dėl 1992 m. liepos 8 d. viešo akcijų pasirašymo sutarties Nr. 169 nuginčijimo, teismas nesvarstė klausimo, ar teisingai buvo perskaičiuota SĮ „Vytauto parkas“ pagrindinių priemonių likutinė vertė ir nustatytas įstatinio kapitalo dydis. Esant nenuginčytam privatizavimo sandoriui, kuriuo pagrindu atsakovas tapo aikštelės, esančios Kaune, Jonavos g. 7, savininku, ieškovui nepateikus jokių jo nuosavybės teisę į šią aikštelę patvirtinančių dokumentų, taip pat nepateikus įrodymų, kad atsakovas nesąžiningai įgijo šią aikštelę, teismas sprendė, kad tokiomis aplinkybėmis ginčo objektas iš atsakovo negali būti išreikalautas (1964 m. CK 142, 1421 straipsniai, CK 4.93, 4.95, 4.96 straipsniai). Teismas taip pat atkreipė dėmesį tai, kad ieškovui atsisakius savo skundo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 232, kuriuo buvo panaikinta ginčo aikštelės teisinė registracija, atlikta Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu, panaikinimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinė byla buvo nutraukta. Atsakovo UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisė į asfaltuotą aikštelę, esančią Kaune, Jonavos g. 7, yra įregistruota VĮ Registrų centro Kauno filiale galiojančio Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimo pagrindu. Jokių pažeidimų įregistruojant atsakovo nuosavybės teises į minėtą aikštelę nebuvimą konstatavo ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 23 d. nutartyje.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, teigdamas, kad asfaltuota aikštelė yra Jonavos gatvės priklausinys, todėl 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas – važtaraštis, kuriuo LR Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn Kauno miesto gatves, tarp jų – ir Jonavos gatvę, patvirtina jo (ieškovo) nuosavybė teisę į ginčo aikštelę, savo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kuriomis jis, kaip suinteresuotas asmuo, Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje byloje nesutiko su pareiškėjo UAB „Vytauto parkas“ reikalavimais. Nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija sprendė, kad ieškovas Kauno miesto savivaldybė iš naujo ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendime nustatytus faktus, o tai prieštarauja CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Dėl ieškovo atstovo argumentų, išdėstytų teismo posėdžio metu, kuriais jis teigė, kad šioje byloje yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl aikštelės, kurios vertė yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, todėl bylą pirmąja instancija turėjo nagrinėti apygardos, o ne apylinkės teismas, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai dėl ginčo aikštelės išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, šios aikštelės teisinės registracijos atsakovo vardu panaikinimo ir ieškovo teisės įregistruoti šią aikštelę jo nuosavybės teise pripažinimas yra nepiniginiai reikalavimai, todėl byla pagrįstai buvo išnagrinėta apylinkės teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.

8III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai išnagrinėjo šią bylą kaip pirmosios instancijos teismas, ir taip pažeidė CPK 320 straipsnį, įtvirtinantį apeliacinės instancijos teismo pareigą visais atvejais ex officio patikrinti, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, išvardintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų. Bylose dėl turto išreikalavimo ieškinio suma atitinka išreikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ginčo aikštelės vidutinė rinkos vertė yra 350 084 Lt. Dėl to šią bylą pirmąja instancija turėjo nagrinėti Kauno apygardos teismas. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

112. Bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendime ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės dėl atsakovo UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisių į ginčo aikštelę turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, ir dėl to neišklausydami bei visapusiškai neišnagrinėdami ieškovo argumentų dėl jo nuosavybės teisių gynimo, pažeidė CPK 2, 5, 6, 12 straipsnius, netinkamai taikė res judicata taisyklę (CPK 182 ir 279 straipsniais) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatoriaus teigimu, administraciniai teismai, savo procesiniuose sprendimuose pripažinę, kad Kauno miesto savivaldybės argumentai, kuriais ginčijama UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teisė į ginčo aikštelę, nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir kad tokio pobūdžio ginčų sprendimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nenustatė ir negalėjo nustatyti atsakovo UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teises į ginčo aikštelę patvirtinančių aplinkybių.

123. Bylą nagrinėję teismai, visapusiškai ir objektyviai neištyrę ginčo aikštelės privatizavimo aplinkybių, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir dėl to netinkamai išaiškinę bei pritaikę valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančias materialinės teisės normas ( 1994 m. gruodžio 20 d. LR įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 1997 m. gruodžio 2 d. LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį), padarė nepagrįstą išvadą dėl ginčo aikštelės nebuvimo Jonavos gatvės priklausiniu.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Vytauto parkas“ prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad jo nuosavybės teisės į ginčo aikštelę yra įregistruotos Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimo pagrindu, todėl ieškovas, siekdamas išreikalauti iš jo šią aikštelę, siekia paneigti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

16Kauno miesto LDT VK 1990 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. 32p Kauno miesto VK Komunalinio ūkio valdybai priklausanti asfaltuota aikštelė, buvusi prie A. Meskupo (šiuo metu – Jonavos) gatvės, kurios balansinė vertė – 126 400 rb., nuo 1900 m. vasario 15 d. buvo perduota į Vytauto kultūros ir poilsio parko balansą organizuoti ir vykdyti kilnojamų cirkų ir „Luna-parkų“ pasirodymus. 1990 m. gruodžio 1 d. ilgalaikio turto inventorizacijos apyraše ši aikštelė, kurios balansinė vertė ta pati, buvo inventorizuota kaip savivaldybės įmonei „Vytauto parkas“ priklausanti pagrindinė priemonė. Vadovaujantis 1991 m. vasario 28 d. LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nuostatomis, 1992 m. liepos 8 d. SĮ „Vytauto parkas“ buvo privatizuota, pasirašant viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 169. Privatizavimo komisija 1992 m. liepos 8 d. posėdžio protokolo Nr. 50 3 punktu patvirtino privatizavimo rezultatus dėl SĮ „Vytauto parkas“ privatizavimo, parduodant akcijas. 1992 m. spalio 29 d. perdavimo-priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybės valstybinė įmonė „Vytauto parkas“ perdavė, o UAB „Vytauto parkas“ priėmė įmonės turtą ir įsipareigojimus. Materialinės vertybės šiuo perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotos pagal 1992 m. spalio 1 d. inventorizacijos aktą, kuriame įrašyta ir asfaltuota aikštelė, esanti A. Meskupo (šiuo metu – Jonavos) gatvėje. Nei privatizavimo sandoris, kuris buvo nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, nei su šiuo sandoriu susiję kiti aktai įstatyme nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir šiuo metu yra galiojantys.

17Kauno apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad UAB „Vytauto parkas“ pateikti dokumentai neginčijamai patvirtina nekilnojamojo daikto – asfaltuotos aikštelės įgijimą šios bendrovės nuosavybėn, 2005 m. vasario 28 d. sprendimu panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teises į ginčo aikštelę, ir įpareigojo VĮ Registrų centro Kauno filialą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teises į 12 000 kv.m ploto asfaltuotą aikštelę, esančią Kaune, Jonavos g. 7, unikalus Nr. 4400-0245-8151. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 23 d. nutartimi šį Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusio Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimo pagrindu nuosavybė teisė į ginčo aikštelę yra įregistruota VĮ Registrų centro Kauno filiale atsakovo UAB „Vytauto parkas“ vardu.

18V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

20Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs tokius reikalavimus: išreikalauti iš atsakovo svetimo neteisėto valdymo 12 000 kv.m ploto asfaltuotą aikštelę, panaikinti šios aikštelės teisinę registraciją atsakovo vardu ir pripažinti ieškovui teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registro įstaigoje šią aikštelę jo nuosavybės teise. Šie ieškovo reikalavimai yra turtinio pobūdžio. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio suma bylose dėl turto išreikalavimo nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Pagal šio straipsnio 1 dalies 9 punktą ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą taip pat nustatoma pagal turto rinkos vertę. Aikštelės, kurią ieškovas prašo išreikalauti iš atsakovo svetimo neteisėto valdymo ir pripažinti jam nuosavybės teisę į ją, vidutinė rinkos kaina, byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, yra 350 084 Lt (1 T, b. l. 140). CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardos teismai. Šią bylą pirmąja instancija išnagrinėjo Kauno miesto apylinkės teismas. Jauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pažeidė CPK 320 straipsnio reikalavimą, įtvirtinantį apeliacinės instancijos teismo pareigą visais atvejais ex officio patikrinti, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, išvardintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

21Teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus argumentu, konstatuoja, kad šią bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, nustatytas CPK 27 straipsnio 1 punkte, ir šis pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo yra pagrindas panaikinti teismų priimtus procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui pirmąja instancija (CPK 360 straipsnis).

22Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimu ir tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

23Bylą nagrinėję teismai kaip prejudiciniais faktais vadovavosi Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendime ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis apie tai, kad atsakovas UAB „Vytauto parkas“ pateikė jo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu VĮ Registrų centro Kauno filialas buvo įpareigotas įregistruoti atsakovui nuosavybės teisę į 12 000 kv.m ploto asfaltuotą aikštelę, esančią Kaune, Jonavos g. 7. Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis bylą nagrinėjusių teismų padarytomis išvadomis negali sutikti, nes tai prieštarauja minėtos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties motyvuose nurodytiems argumentams, kuriais iš Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų buvo pašalintas prejudicinis faktas, kad atsakovo UAB „Vytauto parkas“ pateikti dokumentai buvo pagrindas pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į ginčo aikštelę, ir kuriais nuspręsta, kad atsakovo pateikti dokumentai buvo pagrindas tik aikštelės teisinei registracijai atlikti, nes ginčų dėl nuosavybės teisės sprendimas yra nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjant bylą iš naujo, teismai turės patikrinti, kam nuosavybės teise priklauso ginčo aikštelė.

25Konstatavus absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, kiti kasacinio skundo argumentai nebetenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

27Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą ių naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 8. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 9. Kasaciniu skundu ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto... 10. 1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą... 11. 2. Bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą, kad Kauno apygardos... 12. 3. Bylą nagrinėję teismai, visapusiškai ir objektyviai neištyrę ginčo... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Vytauto parkas“ prašo... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės... 16. Kauno miesto LDT VK 1990 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. 32p Kauno miesto VK... 17. Kauno apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad UAB „Vytauto... 18. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs tokius reikalavimus:... 21. Teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus argumentu, konstatuoja, kad šią... 22. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų... 23. Bylą nagrinėję teismai kaip prejudiciniais faktais vadovavosi Kauno... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms,... 25. Konstatavus absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą ir perdavus bylą... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimą ir Kauno apygardos... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...