Byla 2-749/2008

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir

3Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. visuomeninio maitinimo įmonės ,,Laima“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2904-232/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios draudimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ingo Baltic“ ieškinį atsakovui A. V. visuomeninio maitinimo įmonei ,,Laima“, tretieji asmenys A. A., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, dėl žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas BDUAB „Ingo Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. V. visuomeninio maitinimo įmonės „Laima“ 217 399,58 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas banko sąskaitose ieškinio reikalavimo ribose. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė ir atsakovas vengia ją sumokėti, todėl tikėtina, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 217 399,58 Lt sumai atsakovui A. V. visuomeninio maitinimo įmonei „Laima“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, tik nesant (trūkstant) tokio turto, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad ieškinio suma – 217 399,58 Lt – yra pakankamai didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovo, tačiau atsakovui perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Be to ieškovas nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus – atlyginti žalą. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, jog yra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7Atsakovas A. V. visuomeninio maitinimo įmonė ,,Laima“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti, tuo atveju jeigu nebus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, prašo sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, nustatant, kad areštuojamas tik nekilnojamasis atsakovo turtas, nes kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštas tolygus įmonės uždarymui, nes negalėdama atlikti jokių finansinių pavedimų įmonė bankrutuos. Tuo atveju, jeigu nebūtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovas prašo, vadovaujantis CPK 147 straipsniu, pareikalauti iš ieškovą administruojančio bankroto administratoriaus UAB ,,Jupoga“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 200 000 Lt užstatą galimų nuostolių atlyginimui. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios šiuo metu susiklosčiusiai situacijai, pažeidžia atsakovo interesus ir veda įmonę prie bankroto. Atsakovas yra individuali įmonė, todėl areštavus jos sąskaitas įmonei iškils bankroto grėsmė. Be to, nuo 2007 m. gruodžio 12 d. ieškovo rašto ,,Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kuriame prašoma sumokėti

9217 399,58 Lt sumą“ praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį nesąžiningas skolininkas būtų galėjęs savo turtą parduoti, įkeisti ar sumažinti jo vertę. Tačiau atsakovas tokių veiksmų nesiėmė, todėl skubus laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas.

102. Ieškovo argumentai, kuriais jis grindžia savo ieškinį yra ginčytini, be to, dar nesibaigė teisminis procesas Vokietijos teismuose, kurių sprendimai gali panaikinti ieškovui pagrindą kreiptis į teismą dėl 217 399,58 Lt priteisimo. Todėl kol bus išspręstas ginčas Vokietijoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas. Ieškinyje nurodytas ginčijamas įvykis jau yra įvykęs daugiau nei prieš 3 metus, todėl ieškinys negali būti tenkinamas, nes atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 str. 7 d.).

11Ieškovas BDUAB ,,Ingo Baltic“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

121. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė tiek į ieškovo, tiek į atsakovo interesus. Parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pirmenybę suteikė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštui, kas paprastai mažiausiai įtakoja skolininko interesus, ir tik nesant ar trūkstant tokio turto, teismas nurodė areštuoti įmonės pinigines lėšas, tačiau iš šių lėšų leido mokėti darbo užmokestį ir mokesčius valstybei. Vykdydamas skundžiamą teismo nutartį, ieškovo reikalavimų užtikrinimui, antstolis aprašė tik atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o atsakovui priklausančios piniginės lėšos nebuvo areštuotos. Todėl atsakovo skunde nurodyti argumentai, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukels ypatingai didelių sunkumų atsakovui, nutruks įmonės veikla, iškils įmonės bankroto grėsmė, neturi jokio pagrindo.

132. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne pareikšto reikalavimo pagrįstumas materialiosios teisės prasme, o galimo palankaus kreditoriui teismo procesinio sprendimo neįvykdymo ir dėl to civilinio proceso tikslo apginti asmens, kurio materialinės subjektinės teisės yra pažeistos, interesus neįgyvendinimo grėsmė. Todėl atsirojo skundo motyvų, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumu, ieškovas nekomentuoja.

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

16Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė ieškinio kaina –

17217 399,58 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį šia aplinkybe, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, nes areštavo atsakovui priklausantį turtą ne didesnei nei ieškinyje nurodytai sumai. Taip pat teismas pirmiausiai areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo neesant ar neužtenkant, areštavo atsakovo pinigines lėšas leisdamas iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, t. y. laikinąsias apsaugos priemones teismas pritaikė ekonomiškai.

19Apelianto argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo interesus ir veda įmonę prie bankroto, savaime nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teisėjų kolegijos manymu, nutartimi teismas teisėtai ir pagrįstai taikė įstatymo nustatytus laikinus ribojimus, siekdamas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

20Apeliantas skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat grindžia argumentais, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir kol nesibaigė teisminis procesas Vokietijos teismuose, kurių sprendimai gali panaikinti ieškovui pagrindą kreiptis į teismą dėl 217 399,58 Lt priteisimo, laikinosios apsaugos priemonės apelianto turto atžvilgiu taikytos neteisėtai. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas, tame tarpe ir ieškovo teisė reikšti reikalavimą apeliantui. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK 144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas bus vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.

21Apeliantas prašo taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka nagrinėja neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 301 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neturi teisės spręsti klausimo dėl atsakovo nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 320 str.). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia apeliantui kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir po jų pritaikymo, todėl atsakovui išaiškinama, kad esant realiai galimybei atsakovo nuostoliams atsirasti, jis gali pateikti galimų nuostolių paskaičiavimus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

22Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas BDUAB „Ingo Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikė... 7. Atsakovas A. V. visuomeninio maitinimo įmonė ,,Laima“ atskiruoju skundu... 8. 1. Teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra... 9. 217 399,58 Lt sumą“ praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį nesąžiningas... 10. 2. Ieškovo argumentai, kuriais jis grindžia savo ieškinį yra ginčytini, be... 11. Ieškovas BDUAB ,,Ingo Baltic“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 12. 1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė tiek į... 13. 2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne pareikšto reikalavimo... 14. Atskirasis skundas netenkintinas.... 15. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar... 16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė... 17. 217 399,58 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl... 18. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų... 19. Apelianto argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės... 20. Apeliantas skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat... 21. Apeliantas prašo taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.... 22. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 24. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti...