Byla A-602-186-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei R. R., R. C., R. V.,

4trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Sweco International“ atstovui A. V., LitPol Link Sp. z. o. o. atstovui advokatui V. K., advokatei N. V., įgaliotam asmeniui A. V., Litgrid AB atstovei R. Č., Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovams G. K., D. G.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Litgrid AB, UAB „Sweco Lietuva“, AB Sweco International, LitPol Link Sp. z. o. o., Alytaus rajono savivaldybės administracijai, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Marijampolės savivaldybės administracijai, Kalvarijos savivaldybės administracijai, Alytaus visuomenės sveikatos centrui, Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Alytaus teritoriniam padaliniui, Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėja asociacija „Rudaminos bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas; Departamentas) 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. ARV2-5-1810 dalį dėl 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos juostos nuo Žuvinto biosferos rezervato iki Lietuvos – Lenkijos Respublikų valstybinės sienos ties Galadusio ežeru (subalternatyvos B1 dalies) (toliau – ir Linija) statybos ir eksploatavimo (toliau – ir Ginčijamas sprendimas).

9Prašyme nurodė, jog nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria yra leista projektuoti 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos (toliau – ir EEPOL, Linija) statybą ir eksploataciją Sprendime bei bendrovės LitPol Link internetiniame puslapyje (www.litpol.lt) įvardintoje juostos subalternatyvos B1 toje dalyje, kur EEPOL numatyta statyti ir eksploatuoti nuo Žuvinto biosferos rezervato iki Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos ties Galadusio ežeru. Pažymėjo, kad ji yra suinteresuota visuomenė, Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) proceso dalyvė, kurios dalyvavimą PAV procese garantuoja tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai. Nurodė, jog planuojamai EEPOL projektuoti reikalinga juosta, parinkta pagal subalternatyvą B1 kerta Rudaminos, Karužų kaimo, Skaistučių, Neravų kaimų teritoriją, kurioje Asociacijos Rudaminos bendruomenės nariai gyvena ir/ar turi nuosavybės teise turtą. Teigė, jog atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į jos siūlomą Linijos alternatyvą, nes konkrečiu atveju tinkamiausias elektros perdavimo linijos nutiesimo būdas yra nuolatinės srovės požeminis kabelis, jį sugretinant su jau esamomis infrastruktūromis, nedarkant kraštovaizdžio ir kitų aplinkos elementų. Manė, jog požeminės linijos klojimo technologijos tiesimas ne tik technologiniu, bet visų pirma ekologiniu, rekreaciniu, socialiniu, kultūros paveldo ir visais kitais požiūriais yra tinkamesnis, ypač kraštovaizdžio apsaugos aspektu. Pažymėjo, jog pagal jos siūlomą alternatyvą atkarpoje Alytus-Šeštokai trasa galėtų būti visiškai sugretinta su esama 110 kV EEPOL, o dalyje nuo Šeštokų seniūnijos Oleandrų kaime esančios elektros pastotės toliau eitų išilgai geležinkelio, per Lazdijų r. sav. bendrajame plane jau numatytą pramoninės paskirties Šeštokų-Mockavos teritoriją bei Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano (toliau – ir BP) plano (2007 m.) sprendiniais numatytą Lenkijos Respubliką vedantį infrastruktūros koridorių. Siūloma trasa eitų per teritorijas, skirtas inžineriniams tinklams ir objektams įrengti, inžinerinėms komunikacijoms plėtoti ir nedarkytų Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos. Be to, ši alternatyva Lietuvos-Lenkijos elektros energijos jungtį Alytus-Elkas leistų sutrumpinti maždaug 8 km, vadinasi, pagal prognozuojamas 1 km kainas sutaupytų Lietuvai mažiausiai 3,2 mln. eurų.

10Nurodė, jog buvo pažeista Orhuso konvencija, nes ji, kaip suinteresuota visuomenė, nebuvo tinkamai informuota apie šį projektą ankstyviausiame jo rengimo etape, kas taip pat sudaro pagrindą panaikinti Ginčijamą sprendimą. Pažymėjo, jog 2012 m. balandžio 16 d. „Lazdijų žvaigždė“ 16 numeryje skelbime buvo nurodyta ne 400 kV, o 400 kW oro linija, todėl ji buvo suklaidinta, dėl šio suklaidinimo buvo pažeistos jos teisės kaip galima anksčiau sužinoti apie PAV procesą. Teigė, jog atsakovas nedėjo pastangų koordinuoti visuomenės informavimo veiksmų taip, kad visuomenei būtų skirta pakankamai laiko susipažinti su parengta PAV medžiaga ir pasiruošti pasiūlymams, prieštaravimams ir išvadoms, nes konkrečiu atveju informacija ir dokumentai buvo itin sudėtingi bei didelės apimties, todėl 10 dienų susipažinimo su jais terminas buvo nepakankamas.

11Pažymėjo, jog buvo pažeista ir PAV procedūra, t. y. PAV ataskaitą privalėjo derinti Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybių žemėtvarkos skyriai, kadangi planuojama linija eis per valstybės ir privačių asmenų žemės sklypus, sklypai bus paimami visuomenės reikmėms arba bus nustatomi administraciniai servitutai. Manė, kad minėtame projekte buvo neišvengiamai reikalinga Nacionalinės žemės tarnybos, kaip apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos, išvada. Be to, PAV ataskaita nebuvo suderinta su Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba. Pridūrė ir tai, jog nors Linija bus tiesiama per Lazdijų rajoną, tačiau PAV Ataskaita patvirtinta nesant Lazdijų visuomenės sveikatos centro išvados ir nesant Lazdijų rajono savivaldybės pritarimo EEPOL trasos tiesimui per Lazdijų rajono teritoriją. Pažymėjo ir tai, jog Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos pritarė subalternatyvai B1 ir nurodė laikytis jos rašte nurodytų sąlygų, tačiau Sprendime tos sąlygos neįvardintos. Taip pat nurodė, jog Sprendime yra pateikiama informacija apie Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio teigiamą sprendimą, tačiau pareiškėjai iš Kultūros paveldo departamento yra gavę raštą, jog šis poveikio aplinkai subjektas motyvuotai atsisakė derinti PAV ataskaitą. Pažymėjo, jog, vadovaujantis PŪVPAV įstatymo nuostatomis, jeigu PAV vertinimo procedūroje nėra gauta numatytų PAV ataskaitos vertinimo subjektų išvadų, atsakinga institucija t. y. atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimą. Teigė, jog konkrečiu atveju, atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, buvo pažeistos ES Direktyvos: 85/337/EEB, 2001/42/EB, 2003/35/EB, Orhuso konvencijos nuostatos. Detalizavo, jog 400 kV EEPOL PAV turėjo prasidėti nuo strateginio poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) procedūros, o neatlikus aukštos įtampos perdavimo plano ir projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, Litpolink projekto poveikio aplinkai vertinimas apskritai negalėjo būti pradėtas. Tikino, jog be PAV ir SPAV procedūrų turėjo būti atliktas ir Teritorijų poveikio aplinkai vertinimas. Pridūrė ir tai, jog Linija kirs Žuvinto biosferos rezervato, kuris yra „Natūra 2000“ objektas, teritoriją, tačiau nebuvo atliktas šios teritorijos vertinimas. Be to, 2012 m. sausio 30 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 75/2012 Lazdijų krašto medus įtrauktas į saugomų kilmės vietos nuorodų registrą, todėl Linijos tiesimas pažeis šio reglamento nuostatas ir padarys didelę žalą Rudaminos žmonėms. Galiausiai pažymėjo, jog atsakovas Sprendimo nepaskelbė įstatymų nustatyta tvarka, nes skundžiamas sprendimas yra norminis aktas, todėl jis turėjo būti paskelbtas „Valstybės žiniose“.

12Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo sskundą su juo nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjai įstatymu nesuteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą, skundžiant PAV procedūras ir Sprendimą, jos įstatai jai neleidžia veikti aplinkosaugos srityje, be to, skundas iš esmės yra pareiškėjos pasirinkta priemonė jos narių asmeniniams privatiems interesams ginti ir skunde nėra įvardintas joks viešojo intereso pažeidimas, todėl ji akivaizdžiai nėra tinkamas subjektas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį ir tai sudaro savarankišką pagrindą skundą atmesti. Pažymėjo, jog žemės sklypuose, virš kurių eis elektros oro linijos, tiek ir pačioje EEPOL apsaugos zonoje nedraudžiama nei užsiimti žemės ūkiu, nei sėti pasėlius, todėl asociacijos nariai, kurių nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis yra žemės ūkio ir toliau galės naudoti žemės sklypus pagal jų tikslinę paskirtį, o už tas sklypo dalis, kuriose nustatyti servitutai, asmenims bus išmokėtos kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, PAV ataskaitoje ir Sprendime nėra sprendžiami žemės naudojimo apribojimų klausimai, nes tai yra kito proceso – teritorijų planavimo klausimai. Teigė ir tai, jog Sprendimas yra nedalomas, todėl pareiškėjas skundu iš tikrųjų siekia jo panaikinimo visa apimtimi, tačiau tai ne tik nepadėtų apginti pareiškėjo tariamai pažeistų teisių, tačiau ir pažeistų visos Lietuvos nacionalinius interesus. Mano, jog pareiškėjos teiginiai dėl PAV ataskaitoje netinkamai parinktos Linijos statybos vietos/teritorijos ir pasirinktos technologijos yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi PAV metu buvo nustatytos visos aplinkybės ir visokeriopai įvertintas planuojamos Linijos poveikis visiems aplinkos elementams. Pažymėjo, jog pareiškėjos siūloma Linijos vietos alternatyva patenka į Marijampolės rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijas, kuriose tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal minėtų savivaldybių teritorijų bendrųjų planų sprendinius nėra numatyta aukštos įtampos 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos statyba. Tuo tarpu PAV ataskaitoje kaip priimtiniausia išrinkta juostos subalternatyva B1, kaip ir visos kitos svarstytos alternatyvos, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos, Alytaus rajono savivaldybės, Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendruosius planus, Nacionalinę energetikos strategiją. Be to, vertinant pareiškėjos siūlomą teritorinę alternatyvą, kuri poveikio aplinkai požiūriu buvo įvertinta PAV ataskaitoje, nustatyta, kad siūlomos juostos poveikis gamtinei aplinkai bus toks pats kaip juostos subalternatyvos B1. Pažymėjo tai, kad pagal pareiškėjos siūlomą teritorinę alternatyvą Linija Lietuvos-Lenkijos valstybių sieną kirstų ne Lazdijų rajono, bet Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, o tai iš esmės prieštarautų tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių pasiektam susitarimui, be to, keisti Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos kirtimo vietą, ją parenkant Kalvarijų savivaldybėje, buvo nepriimtina ir saugomų teritorijų atžvilgiu, nes Kalvarijos teritorijoje pasienyje yra saugoma „Natura-2000“ teritorija – 2000 ha Kalvarijos biosferos poligonas. Teigė, jog atliekant PAV, galimas Linijos poveikis aplinkai buvo išsamiai įvertintas, o atlikus elektros energijos perdavimo oro linijos ir požeminio kabelio statybos alternatyvų palyginimą įvairiais aspektais nustatytas reikšmingas oro linijos pranašumas, kadangi mažesnis poveikis aplinkai, nes gruntas galimai gali būti nukasamas tik atskiruose nedideliuose plotuose, o ne ištisai visoje statybos juostoje, nereikalaujama trasos ruože visiškai iškirsti medžius, mažesni apribojimai ūkinei veiklai, kai tuo tarpu virš požeminių kabelių trasos jokie žemės kasimai yra neleidžiami, žymiai lengviau ir pigiau aptikti bei pašalinti gedimus, lengvesnis statybos/montavimo darbų atlikimas, nuo 5 iki 10 kartų mažesnė statybos kaina. Nurodė, jog suinteresuota visuomenė per visą PAV procesą buvo tinkamai informuojama apie PAV procedūras, nes informacija apie parengtą PAV programą, ataskaitą ir viešą supažindinimą su ja buvo skelbta vietiniuose laikraščiuose, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, internete, susipažinti su dokumentais buvo galima PAV dokumentų rengėjo Sweco būstinėje, savivaldybėse, seniūnijose, internete, taip pat vyko informacinės konferencijos, buvo platinami specialūs informaciniai bukletai ir pan. Nurodė manąs, jog pareiškėjas, skundu keldamas iš esmės tuos pačius klausimus, į kuriuos jam jau buvo atsakyta tiek valstybės institucijų, tiek PAV ataskaitos rengėjų bei nenurodydamas jokių naujų teisėtų ir pagrįstų argumentų, inicijuoja nepagrįstą ginčą, kuriuo siekiama stabdyti ypatingos svarbos strateginio projekto įgyvendinimą.

14Tretieji suinteresuoti asmenys Litgrid AB, UAB „Sweco Lietuva“, AB Sweco International, LitPolLink Sp. z.o.o., Lietuvos Respublikos energetikos ministerija teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš esmės pritarė atsakovo išdėstytiems argumentams dėl skundo nepagrįstumo.

15Tretieji suinteresuoti asmenys Alytaus rajono savivaldybės administracija, Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Marijampolės savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo paliko spręsti teismui savo nuožiūra.

16Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą savo ruožtu nurodė, jog ji pagal kompetenciją neatliko jokių veiksmų, susijusių Linijos PAV procedūromis, todėl prašė teismo nelaikyti šios institucijos trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

17II.

18Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19Teismas nurodė, jog ginčijamu sprendimu nuspręsta, kad 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorinių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statyba ir eksploatacija leistina pagal optimaliausią juostos subalternatyvą B1, pateiktą PAV ataskaitoje. Teismas rėmėsi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei pažymėjo, jog planuojama ūkinė veikla, nurodyta Ginčijamu sprendimu, patenka į PŪVPAVĮ 1 priedu numatytos Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo 8.8 punkte nurodytą veiklą (antžeminių elektros linijų tiesimas, kai įtampa – 110 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau kilometrų), todėl konstatavo, jog konkrečiu atveju buvo privalu atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, o jį atlikus, ginčijamu sprendimu buvo leista vykdyti 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybą ir eksploataciją pagal optimaliausią juostos subalternatyvą B1, pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Teismas taip pat rėmėsi PŪVPAVĮ 2 straipsnio 10 punkte įtvirtintu „suinteresuotos visuomenės“ apibrėžimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėse bylose Nr. A10-1775/2006 ir Nr. A556-393/2010 atskleistu Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 9 straipsnio 2 dalies turiniu bei išdėstė, jog planuojamą elektros liniją numatoma tiesti šalia Rudaminos miestelio, tai patvirtina planuojamos tiesti linijos žemėlapis, Specialusis planas, PAV Ataskaitos grafiniai duomenys, be to, yra duomenų, jog kai kurių bendruomenės narių žemės sklypai patenka į planuojamos ūkinės veiklos teritoriją, tai patvirtina administracinės bylos, kuriose ginčijami administraciniai aktai dėl servitutų nustatymo (pvz., administracinės bylos Nr. Ik-778-422/2012, Ik-777-414/2012, Ik-773-505/2012 ir t. t.). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas yra suinteresuotas ginčo objekto planuojama ūkine veikla, todėl turi teisę kreiptis į teismą, gindamas bendruomenės interesus. Prie faktinių bylos aplinkybių teismas apžvelgė ir tai, jog 2009 m. spalio 12 d. energetikos ministras įsakymu Nr. 1-190 „Dėl 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano rengimo“ priėmė sprendimą pradėti rengti Lietuvos-Lenkijos elektros perdavimo jungties statybos specialųjį planą, o AB „Lietuvos energija“ (jos teisių perėmėja – AB „Litgrid“) leisti atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas. Pažymėjo, jog ši institucija yra ir planuojamos ūkinės veiklos užsakovas. Pridūrė, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėju 2009 m. spalio 22 d. pasirašytos sutarties su AB „Lietuvos energija“ pagrindu tapo UAB „Sweco Lietuva“. Minėta įmonė 2009 m. gruodžio mėn. parengė „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – ir PAV Programa), kurią atsakinga už poveikio aplinkai vertinimą institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. ARV2-5-439 (PAV Programa, l. 171) patvirtino.

20Dėl Sprendimo paskelbimo reikalavimų pažeidimo teismas nurodė, jog LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartimi pripažino, jog Sprendimas buvo paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės laikantis viešo paskelbimo procedūrų (t. IV, b. l. 79 – 83), be to, LVAT nutartimi pareiškėjai buvo atnaujintas terminas ginčyti minėtą sprendimą, todėl konstatavo, jog neesminiai procedūriniai pažeidimai neužkirto kelio kreiptis į teismą ir pareiškėjos argumentai, siejami su netinkamu Sprendimo paskelbimu, nesudaro pagrindo jo neteisėtumui konstatuoti.

21Dėl visuomenės ir suinteresuotos visuomenės teisių pažeidimo teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad PAV rengėjas nuo pat PAV proceso pradžios ėmėsi įvairių priemonių, jog visuomenė ankstyviausioje PAV proceso stadijoje sužinotų apie planuojamą statyti EEPOL ir galėtų susipažinti su visais rengiamais dokumentais, aktyviai dalyvauti PAV procese, teikti motyvuotus pasiūlymus. Pažymėjo, jog remiantis Orhuso konvencijos nuostatomis ir PŪVPAVĮ, visuomenės informavimo procedūrų tikslas yra sudaryti tinkamas sąlygas visuomenei susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir dalyvauti nustatant tokios veiklos galimą poveikį aplinkai bei jį kuo labiau sumažinant. Teismas rėmėsi Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8 ir 18 punktais bei pažymėjo, jog informacija apie parengtą PAV programą skelbta laikraščiuose 2010 m. sausio 23 d. ,,Respublika“, 2010 m. sausio 22 d. „Lazdijų žvaigždė“, 2010 m. sausio 22 d. ,,Miesto laikraštis“, 2010 m. sausio 22 d. Alytaus ir Lazdijų r. savivaldybių ir Alytaus, Miroslavo, Kriokialaukio, Simno, Lazdijų miesto, Lazdijų, Krosnos, Šeštokų, Teizų ir Būdviečio seniūnijų skelbimų lentose, projekto koordinatoriaus LitPol Link Sp. z o.o. interneto svetainėje: http://www.litpol-link.com/lt/aplinkosauga/pav-dokumentai/lietuva/, atsakingos institucijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento interneto svetainėje. Su parengta PAV programa buvo galima susipažinti PAV dokumentų rengėjo UAB „Sweco Lietuva“ būstinėje, Alytaus rajono savivaldybėje, Alytaus, Simno, Miroslavo, Kriokialaukio seniūnijose; Lazdijų rajono savivaldybėje, Lazdijų miesto, Lazdijų, Krosnos, Šeštokų, Teizių Būdviečio seniūnijose; projekto koordinatoriaus LitPol Link Sp. z o.o. interneto svetainėje http://www.litpol-link.com/lt/aplinkosauga/pav-dokumentai/lietuva/ (PAV programa, IV dalis – PAV programos derinimo dokumentai). Be to, apie atliktą Linijos poveikio aplinkai vertinimą, parengtą ataskaitą bei planuojamą viešą svarstymą buvo skelbta 2010 m. birželio 25 d. Lazdijų r. laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“ Nr. 26 (704) (440 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaitos knyga L1 ir/arba L2) l. 354), 2010 m. birželio 26 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 143 (12672) (Ataskaitos knyga L1, l. 355), 2010 m. birželio 26 d. Alytaus r. laikraštyje „Alytaus naujienos“ Nr. 117 (11709) (Ataskaitos knyga L1, l. 356), 2010 m. birželio mėn. Krosnos miestelio laikraštyje „Saugok šeimą“ Nr. 1 (Ataskaitos knyga L1, l. 357), Alytaus, Lazdijų rajono savivaldybių skelbimų lentose, taip pat Alytaus rajono savivaldybės Alytaus, Miroslavo, Kriokialaukio ir Simno seniūnijų skelbimų lentose, Lazdijų rajono savivaldybės Lazdijų miesto, Lazdijų, Krosnos, Šeštokų, Teizų Būdviečio seniūnijų skelbimų lentose (Ataskaitos knyga L1, l. 350-353). Susipažinti su parengta PAV ataskaita taip pat buvo galima PAV dokumentų rengėjo UAB „Sweco Lietuva“ būstinėje, Alytaus r. savivaldybėje (Alytaus r, savivaldybėje, Alytaus, Simno, Miroslavo, Kriokialaukio seniūnijose) ir Lazdijų r. savivaldybėje (Lazdijų r. savivaldybėje, Lazdijų miesto, Lazdijų, Krosnos, Šeštokų, Teizų, Būdviečio seniūnijose) bei projekto koordinatoriaus LitPol Link Sp. Z.o.o. interneto svetainėje http://www.litpol-link.com/lt/aplinkosauga/pav-dokumentai/lietuva/. Pažymėjo, jog iki viešo PAV ataskaitos svarstymo su visuomene motyvuotų pasiūlymų dėl parengtos PAV ataskaitos PAV dokumentų rengėjas negavo, o nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. liepos 14 d. PAV rengėjas teikė atsakymus į iki viešo svarstymo gautus visuomenės atstovų pasiūlymus (Ataskaitos knyga L1, l. 345-348). Pridūrė, jog PAV ataskaitos viešas pristatymas vyko: 2010 m. liepos 13 d. Alytaus r. sav. Miroslavo sen., Kriokialaukio sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 389-399), 2010 m. liepos 14 d. Simno sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 406-416); 2010 m. liepos 16 d. Alytaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir Alytaus seniūnijoje (Ataskaitos knyga L1, l. 428-438); 2010 m. liepos 14 d. Lazdijų r. sav. Krosnos sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 400-405), 2010 m. liepos 15 d. Šeštokų sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 422-427), 2010 m. liepos 15 d. Būdviečio sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 417-421), 2010 m. liepos 19 d. Teizų sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 439-449), 2010 m. liepos 19 d. Lazdijų rajono savivaldybėje, Lazdijų miesto seniūnijoje, Lazdijų seniūnijoje. PAV rengėjas parengė specialų informacinį bukletą (1000 egzempliorių), kuriame informuojama apie planuojamą ūkinę veiklą, jos galimus poveikius, projekto eigą, galimybes visuomenei susipažinti su PAV dokumentacija ir dalyvauti PAV procese, išplatintas visuomenei seniūnijose ir savivaldybėse. Planuojamos elektros linijos PAV rezultatai 2010 m. liepos 27 d. taipogi pristatyti Lazdijų r. sav. administracijai dalyvaujant planuojamos veiklos organizatoriui, projekto koordinatoriui, PAV dokumentų rengėjui ir žiniasklaidos atstovams. Be to, projekto organizatoriai surengė dvi informacines konferencijas apie projektą: 2009 m. gegužės 15 d. Jaczne, Lenkijoje ir 2009 m. spalio 23 d. Alytuje, kad sudarytų sąlygas ankstyvame planavimo etape vietos valdžios, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovams susipažinti su projektu, pateikti pastabas ir dalyvauti diskusijose. Pažymėjo ir tai, jog apie planuojamą veiklą 2010 m. birželio 29 d. viešinta dienraščio ,,Lietuvos rytas“ tinklalapyje (www.lrytas.lt), Delfi tinklalapyje (www.delfi.lt), 2007 m. liepos 23 d. Cika tinklalapyje (www.cika.lt), 2010 m. liepos 7 d. Lazdijų rajono laikraščio „Dzūkų žinios“ tinklalapyje (www.dzukuzinios.lt), 2010 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos naujienų agentūros „Elta“ tinklalapyje (www.elta.lt). Taipogi Alytaus RAAD 2010 m. spalio 25 d. apie gautą PAV ataskaitą paskelbė savo interneto tinklalapyje http://ard.am.lt/VI/index.php#a/515. Pažymėjo, jog Alytaus RAAD PAV proceso metu gavo suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir 2010 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. ARV2-51732, vadovaudamasis PŪVPAVĮ 10 straipsnio 4 dalimi, pakvietė pasiūlymus teikusius visuomenės atstovus, poveikio aplinkai vertinimo subjektus, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją ir planuojamos ūkinės veiklos užsakovą 2010 m. gruodžio 17 d. atvykti į Alytaus RAAD aptarti suinteresuotos visuomenės pasiūlymus (pasitarimo protokolas 2010 m. gruodžio 17 d., Nr. ARV4-18). Apibendrindamas teismas konstatavo, jog neturi pagrindo sutikti su tuo, kad visuomenė buvo informuojama apie PAV pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo ir tai, jog Orhuso konvencija suteikia teisę nustatyta tvarka visuomenei dalyvauti sprendimų priėmime, tačiau visuomenės nuomonė nėra privaloma. Nurodė ir tai, jog atmestini pareiškėjos argumentai dėl 2012 m. balandžio 16 d. „Lazdijų žvaigždės“ Nr. 16 skelbime pateiktos klaidinančios informacijos atmestini, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas – sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pagal pateiktą PAV ataskaitą, todėl šioje byloje nėra nagrinėjamas Specialiojo plano, SPAV procedūrų teisėtumo klausimas. Be to, teisės aktai, reglamentuojantys visuomenės dalyvavimą PAV procese nenumato, jog spaudoje būtų paskelbti ir grafiniai PŪV duomenys, todėl pareiškėjos argumentai dėl to, kad spaudoje nebuvo spausdinami Linijos alternatyvų žemėlapiai (jų ištraukos) taipogi nepagrįsti. Konstatavo, jog išvardyti duomenys leidžia teigti, jog apie PAV dokumentus buvo paskelbta tinkamai, o visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procedūrose pažeidimai nenustatyti.

22Dėl elektros jungties statybai netinkamai parinktos vietos/ teritorijos nurodė, jog pareiškėjo siūlomos alternatyvos esmė – rekonstruoti jau esamą Alytus-Šeštokai 110 kV elektros liniją ir sujungti ją su Kalvarijos bendrajame plane numatytais infrastruktūros plėtros koridoriais (t. I, b. l. 151-152). Pažymėjo, jog kaip matyti iš PŪV juostų alternatyvų žemėlapio, subalternatyva B1 teritorijos Alytus-Šeštokai dalyje yra sugretinama su esama 110 kV elektros perdavimo linijos trasa Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje (PAV Ataskaita, Knyga L-2, l. 285), o pareiškėjas iš esmės siekia, kad Linija būtų tiesiama Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijoje, aplenkiant Lazdijų rajono savivaldybės teritoriją. Išdėstė, jog nustatyta, kad 400 kV elektros perdavimo linija numatyta Lietuvos Respublikos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154. Atkreipė dėmesį, jog bendruoju planu privalo remtis ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijos, kiti valstybės institucijų rengiami strateginiai planai ir programos. Be to, Nacionalinėje energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046, 31 punkte numatyta, jog Elektros energetikos sektoriaus plėtros tikslams – užtikrinti elektros energijos tiekimo strateginį patikimumą ir integraciją į ES rinką – įgyvendinti būtina: iki 2012 m. pastatyti strategines jungtis su Lenkija ir Švedija (3 p.), iki 2015 m. įgyvendinti technines priemones, reikalingas Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizuotam darbui su UCTE sistema (4 p.). 2002 m. spalio 10 d. priimtu Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymu elektros perdavimo jungčių į Lenkiją ir Švediją pastatymas yra priskirtas prie ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių projektų <...> taigi, šis projektas skirtas tenkinti visos Lietuvos viešąjį interesą. Pažymėjo, jog nors pareiškėja teigė, kad minėtos Linijos statyba pirmąkart teisiškai reglamentuota buvo tik priėmus Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 1442, o elektros energijos perdavimo būdas (oru) buvo numatytas dar vėliau, tačiau šiuos teiginius paneigia faktiniai duomenys, nes 400 kV elektros energijos jungties statybos būtinumas, linijos trasos pastatymo būdas ir preliminari jos vieta įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, sprendiniais. Nurodė, jog Bendrojo plano „Energetikos infrastruktūra“ skyriuje nurodyta, kad integravimuisi į tarptautines energetikos rinkas numatoma pastatyti galingą jungtį su Lenkija integracijai į Vakarų Europos valstybių elektros energijos sistemą ir tuo užtikrinti Lietuvos elektros energijos sistemos darbo patikimumą nuosekliai mažinant priklausomybę nuo Rusijos elektros energijos sistemos (EES) (18 d. 2 p.), energetikos srityje išskiriamas kaip esminis integravimosi į bendrą Vakarų Europos energetikos sistemą būdų ir veiksmų įgyvendinimo prioritetas (37 d.) (t. V, b. l. 61, 62), o 400 kV galios aukštos įtampos elektros tinklų oro linija numatyta Bendrojo plano grafinėje dalyje – Techninės infrastruktūros plane, kuri pažymėta geltona spalva, einanti per Alytaus ir Lazdijų savivaldybės teritorijas, ties jos sutartiniu ženklu padarytas įrašas „400 kV aukštos įtampos elektros tinklų oro linija“ (t. V, b. l. 47, 50-67, 68). Be to, 400 kV aukštos įtampos elektros tinklų oro linija numatyta ir Alytaus rajono savivaldybės bei Lazdijų rajono savivaldybės teritorijų patvirtintuose bendruosiuose planuose (Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. K-79, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 5TS-648) (t. IV, b. l. 196 – 197) (PAV ataskaita. Knyga L-l, 40 psl. Knyga L-2. 2 grafinis priedas). Todėl teismas sprendė, jog bylos duomenys patvirtina, jog Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) (400 kV aukštos įtampos elektros tinklų linijos) statybos būdas (oru) buvo įtvirtintas 2002 m. priimtu norminiu teisės aktu – bendruoju planu, 2009 m. spalio 12 d. Lietuvos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-190 nuspręsta pradėti rengti 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybos Alytaus apskrityje specialųjį planą. Nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-211 patvirtintas minėto objekto statybos specialus planas, todėl pareiškėjos argumentai, jog PŪV būdą ir vietą konkrečiu atveju nustatė privačių interesų turintys juridiniai asmenys (PŪV organizatorius, PŪV rengėjas), o ne teisės aktai, yra nepagrįsti.

23Teismas taip pat rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsniu, 11 straipsnio 7 punktu, 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi bei pažymėjo, jog nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog Respublikos bendrojo plano sprendiniais buvo rezervuota teritorija visuomenės poreikiams tenkinti reikalingo objekto 400 kv elektros linijos nutiesimui ir bendrajame plane nustatytų sprendinių detalizavimas galimas bendrajame plane pažymėtų administracinių teritorinių vienetų, apibrėžiančių dokumentų lygmenį, ribose. Taigi ginčo objekto tiesimas konkrečiu atveju pagal teritorijų planavimo dokumentus yra galimas Alytaus ir Lazdijų rajono savivaldybių teritorijų ribose, o pareiškėjo pasiūlymai elektros liniją tiesti kitų savivaldybių teritorijose prieštarauja imperatyvioms Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms (2 str. 1 d., 11 str. 7 p., 18 str. 2 d.). Pažymėjo, jog pagal administracinėje byloje esamus duomenis (bendrųjų planų ištraukas, žemėlapių ištraukas, PAV dokumentus) matyti, jog pareiškėjo siūloma trasa patenka į Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijų ribas. Nurodė, jog tiek Marijampolės savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimu patvirtintame Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrajame plane, tiek 2009 m. birželio 18 d. Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-46-39 patvirtintame bendrajame plane 400 kV galios aukštos įtampos elektros tinklų oro linijos statyba nenumatyta (t. IV, b. l. 100-102, 103-119, t. V, b. l. 6), o Marijampolės savivaldybės bendrajame plane (Gudelių ir Igliaukos seniūnijų teritorijose) numatyta 330 kV elektros linija. Pridūrė, jog minėtų savivaldybių teritorijose pagal patvirtintus bendruosius planus pareiškėjo siūlomos trasos vietoje yra numatytas infrastruktūros koridorius, kuriuo planuojamas transeuropinis Rail Baltica geležinkelis (t. IV, b. l. 101-102), o nepakeitus bendrųjų planų sprendinių, šios infrastruktūros negali būti panaudotos projekto įgyvendinimui, nes nėra pritaikytos energijos tiekimui. Sprendė, jog pareiškėjo siūlomos alternatyvos įgyvendinimas prieštarautų imperatyvioms jau minėtoms Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, nes Elektros linijos vieta ir būdas numatyti Respublikos bendrajame plane bei Alytaus ir Lazdijų savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose turėtų būti projektuojami Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose, kuriose toks projektas nenumatytas, be to, tokios alternatyvos įgyvendinimas užtruktų ilgą laiką, todėl tai prieštarautų nacionalinės energetikos tikslams ir uždaviniams, viešajam interesui bei tarptautiniams įsipareigojimams. Pridūrė, jog už elektros jungties statybos darbus atsakinga bendrovė LitPol Link Sp. z.o.o. kreipėsi į Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių administracijas dėl EEPOL tiesimo galimybių jų teritorijose, iš jų buvo gautas atsakymas, jog numatant EEPOL planuoti Marijampolės rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose, reikia atlikti visas su tuo susijusias teritorijų planavimo procedūras pagal galiojančius teisės aktus (PAV ataskaitos knygos L-1 II dalis). Be to, pagal pareiškėjo siūlomą alternatyvą Linija Lietuvos-Lenkijos valstybių sieną kirstų Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, o tai iš esmės prieštarautų tarpvalstybiniam pasiektam susitarimui. Pridūrė, jog minėta alternatyva taip pat kirstųsi su Kalvarijos savivaldybės pasienyje su Lenkija Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2009 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-407 įsteigtu Kalvarijos biosferos poligonas (apie 2000 ha), kuris yra priskirtas Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ saugomoms teritorijoms (Įsakymo 1.3 p.).

24Teismas pažymėjo ir tai, jog PAV rengėjo UAB SWECO International atstovas A. V. teismo posėdžio metu argumentuotai paaiškino, jog pareiškėjo siūloma elektros energijos perdavimo alternatyva – pastovios srovės aukštos įtampos požeminis kabelis – yra negalimas tiek dėl techninių, tiek dėl strateginių priežasčių. Tuo tarpu pareiškėja jokių objektyvių duomenų šiai išvadai paneigti nepateikė, o jos nurodomi Vakarų Europos pavyzdžiai dėl energetikos projektų įgyvendinimo konkrečiu atveju nėra pakankami. Be to, PAV Ataskaitoje (Ataskaitos knyga L-2, l. 228-229) yra pateiktas oro linijos ir požeminio kabelio statybos alternatyvus palyginimas, iš kurio matyti, jog dėl trasai reikalingo mažesnio ploto, žemės naudojimo galimų mažesnių apribojimų, gedimų priežasčių pašalinimo operatyvumo, veikimo patikimumo, statybos darbų atlikimo ir kt. nurodytų faktorių, tinkamesnis konkrečiu atveju yra oro linijos statybos būdas, tačiau teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakė (ABTĮ 3 str. 2 d.). Pridūrė, jog konkrečiu atveju planuojamos ūkinės veiklos procese pasirenkant Linijos vietą pagal subalternatyvą B1 buvo nukrypta nuo Bendrajame plane nurodytos Linijos trajektorijos, tačiau subalternatyvos B1 kryptis atitinka numatytą Bendrajame plane, neišeina iš Lazdijų ir Alytaus savivaldybių bendruosiuose planuose numatytų sprendinių ribų, todėl laikytina, jog teisės aktų reikalavimai, parenkant Linijos vietą teritorijų planavimo teisės aktų požiūriu nebuvo pažeisti. Nurodė ir tai, jog vykdant nacionalinės strategijos kryptis reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinius, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1-190, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1-211 buvo patvirtintas minėto objekto statybos specialusis planas, kuriuo galutinai įtvirtinta Linijos statybos vieta ir būdas. Pažymėjo, jog minėtas sprendimas nenuginčytas, galiojantis, todėl, pareiškėjui jo neginčijant, jo skundo argumentai dėl Linijos alternatyvos nebeturi teisinės reikšmės ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Todėl teisėjų kolegija nevertino skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su specialiojo planavimo metu atliktomis procedūromis. Tuo pačiu pagrindu teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus dėl nacionalinės Energetikos strategijos programos patvirtinimo neteisėtumo ir Energetikos ministro teisės priimti 2009 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1-190, kuriuo buvo nuspręsta pradėti rengti 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė-Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialųjį planą, leisti akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ (teisių perėmėja – „Litgrid“ AB) atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas rengiant 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialųjį planą. Be to, teismas sprendė, jog ginčijamame sprendime pagrįstai nurodoma, jog suinteresuotos visuomenės ir Lazdijų rajono savivaldybės siūlytas EEPOL juostos planavimas Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose išeina už Alytaus RAAD aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamos teritorijos ribų ir ji negali būti atsakinga už poveikio vertinimą Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose bei konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti pagrįstu pareiškėjo nurodytą argumentą, jog konkrečiu atveju Sprendimą privalėjo priimti Aplinkos apsaugos agentūra.

25Dėl pažeistų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų teismas rėmėsi PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei šio straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, jog konkrečiu atveju, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, į PAV procedūrą pagrįstai buvo įtraukti PAV subjektais: Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas, Saugomų teritorijų tarnyba, Alytaus rajono savivaldybės administracija, Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir pagal kompetenciją teikė išvadas dėl programos, ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių PŪVPAVĮ 6 straipsnio 4 dalies nustatytos veiklos ribose. Atkreipė dėmesį, jog PAV programai pritarė visi nurodyti subjektai (Ataskaita, Knyga L-2, l.83-91) ir PAV Ataskaita buvo suderinta su visais subjektais, kurie iš esmės planuojamai ūkinei veiklai pagal subalternatyvą B1 pritarė (Ataskaita, Knyga L-1, l. 454-466), išskyrus Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, kuri pritarė Ataskaitai iš dalies (Ataskaita, Knyga L-1, l. 453). Pažymėjo, jog iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. 1-2581 turinio spręstina, jog Lazdijų rajono savivaldybė nepritarė Linijos tiesimui subalternatyva B1 dalyje nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos sienos, jų dėstoma pozicija iš esmės sutampa su pareiškėjos pozicija (t. IV, b. l. 170). Nurodė ir tai, jog atsakovas, išnagrinėjęs ataskaitą, suinteresuotos visuomenės pateiktas pastabas, pasiūlymus, kreipėsi į PAV rengėją dėl Ataskaitos papildymo ir pataisymo (t. I, b. l. 165), reaguodamas į atsakingos institucijos reikalavimą, PAV Ataskaita buvo papildyta tekstine ir grafine medžiaga, „Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija“, PŪV teritorijos geomorfologinių sąlygų žemėlapiu, PŪV Lazdijų r.sav. teritorijoje fiziniu morfografiniu žemėlapiu, psichosomatinio poveikio vertinimu, motyvuotais paaiškinimais dėl kitų visuomenės keliamų klausimų (t. I, b. l. 167 – 171). Teismas rėmėsi PŪVPAVĮ 6 straipsnio 1 – 3 punktais ir 10 straipsnio 1 bei 4 punktais ir nurodė, jog minėtos nuostatos įtvirtina atsakingos institucijos pareigą išnagrinėjus poveikio aplinkai dokumentus, įvertinus planuojamos ūkinės veiklos pobūdį aplinkai, priimti sprendimą leisti ar neleisti planuojamą ūkinę veiklą pasirinktoje vietoje, t. y. sprendimo priėmimas yra jos prerogatyva. Pažymėjo, jog PAV procesą reglamentuojantys aktai nenumato, jog PAV subjektui nepritariant Ataskaitai, sprendimo priėmimas negalimas. Nurodė, jog Lazdijų rajono savivaldybės siūlymai dėl elektros trasos parinkimo kitoje vietoje (Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose) PAV rengėjo ir atsakingos institucijos buvo motyvuotai atmesti, minėta institucija teisme ginčo dėl to nekelia. Taip pat rėmėsi PAVĮ 8 straipsnio 9 dalimi bei atkreipė dėmesį, jog ginčo planuojama ūkinė veikla yra valstybinio pobūdžio, jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose, o PAV duomenys patvirtina, jog Lazdijų rajono savivaldybė pritarė PAV programai (Ataskaita, Knyga L-2, l. 83), Linijos buvimas Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje buvo įtvirtintas savivaldybės tarybos patvirtinto bendrojo plano sprendiniais, todėl konstatavo, jog minėtos savivaldybės dalinis prieštaravimas atsakingai institucijai nesudarė pagrindo priimti neigiamo sprendimo dėl PŪV pagal subalternatyvą B1. Todėl sprendė, jog minėti siūlymai, juos apsvarsčius, pagrįstai buvo atmesti. Pabrėžė, jog nenustatė, kad būtų pažeistos PŪVPAVĮ reglamentuotos procedūros dėl PAV subjektų, kitų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių (tarp jų ir suinteresuotos visuomenės) dalyvavimo PAV procese, todėl konstatavo, jog Sprendimas buvo priimtas išsamiai ir visapusiškai apsvarsčius ir įvertinus visų PAV subjektų išvadas bei pasiūlymus, laikantis visų PŪVPAVĮ nustatytų procedūrų. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomi subjektai – Lazdijų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir Alytaus visuomenės sveikatos centro Lazdijų skyrius (pareiškėjos įvardijamas Lazdijų visuomenės sveikatos centru) nėra atskiros savarankiškos institucijos, bet yra institucijų – Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Alytaus visuomenės sveikatos centro struktūriniai teritoriniai padaliniai, todėl teismas sutiko su atsakovo nurodyta pozicija, jog jų neįtraukimas į PAV procesą nebuvo būtinas. Pažymėjo, jog pagal PAV Programos rengimo ir pateikimo PAV subjektams metu galiojusią PŪVPAVĮ redakciją (priimta 2008 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. X-1654, įsigaliojusi nuo 2008 m. liepos 17 d.) PAV subjektams buvo priskiriamos valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir apskričių bei savivaldybių institucijos (5 str. 1 d. 2 p.). Išdėstė, jog vadovaujantis šia įstatymo nuostata, Alytaus apskrities viršininko administracija buvo įtraukta į PAV procesą, ji pritarė PAV programai (Ataskaitos knyga L-2, l.82). Pridūrė, jog pagal ginčo PAV Ataskaitos derinimo metu galiojusią (įsigaliojo nuo 2010 m. liepos 1 d.) PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą apskričių institucijų prie minėtų subjektų jau nebenumatė, todėl atsakingai institucijai nepateikus derinti PAV Ataskaitos Apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Detalizavo, jog bylos medžiaga patvirtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra pritarusi minėto objekto specialiajam planui ir jį suderinusi be pastabų (t. III, b. l. 174-175). Tuo tarpu minėtos institucijos administraciniais aktais ginčo teritorijoje esamiems žemės sklypams dėl Linijos statybos yra nustatyti servitutai, kuriuos Asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ nariai turi teisę ginčyti teisme, kuo jie, kaip rodo teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, ir naudojasi (pvz., administracinės bylos Nr. Ik-778-422/2012, Ik-777-414/2012, Ik-773-505/2012 ir t. t.). Todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjo ir jos narių teisių pažeidimai, susiję su minėtos institucijos funkcijomis, bus išnagrinėti kitose bylose, todėl net ir nustačius, jog Nacionalinės žemės tarnybos dalyvavimas PAV procese buvo reikalingas, PAV Ataskaitos nesuderinimas su ja pareiškėjo teisių tiesiogiai nepalietė. Analogiškai nepagrįstais teismas laikė pareiškėjos argumentus dėl Miškų departamento prie Aplinkos ministerijos bei Lietuvos valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos nedalyvavimo PAV procese, nes jie dalyvauti minėtame procese neprivalo. Be to, nepagrįsti yra ir pareiškėjo argumentai dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nedalyvavimo, nes jis pritarė Ataskaitoje nurodytai pritarė Ataskaitoje nurodytai planuojamai ūkinei veiklai (Ataskaitos knyga L-1, l. 454). Teismas taip pat pažymėjo, jog sistemiškai vertinant PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir VSPĮ) 38 straipsnio bei 2 straipsnio 9 punktą, spręstina, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas vykdomas atliekant visuomenės sveikatos saugos ekspertizę <...> remiantis Visuomenės sveikatos saugos reglamentu įtvirtintomis higienos normomis (VSPĮ 16 str.). Pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad Alytaus visuomenės centras pritarė Linijos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo programai 2010 m. vasario 11 d. raštu Nr. Rl-205 (t. II, b. l. 57), o poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai buvo pritarta 2010 m. rugpjūčio 27 d. higieninės ekspertizės protokolo Nr. Rl-973 pagrindu (t. II, b. l. 52-56). Išdėstė, jog vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 4 patvirtintos higienos normos HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ 5.1 punktu, projektuojant 330 kV ir didesnės įtampos elektros oro linijas turi būti parinktos teritorijos galimai toliau nuo urbanizuotos teritorijos ar gyvenamųjų namų. Projektuojant 400 kV įtampos elektros oro linijas turi būti numatytas ne mažesnis kaip 250 m atstumas nuo jų iki gyvenamųjų namų. Išimtiniais atvejais, kai vietinės sąlygos neleidžia įvykdyti šio reikalavimo, 330 ir 400 kV įtampos elektros oro linijas galima priartinti prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų, bet ne arčiau kaip 20, 30 m atitinkamai, užtikrinant, kad oro linijų elektrinio lauko stipriai po laidais neviršys 5 kV/m. Galimybė priartinti oro linijas prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų turi būti suderinta su visuomeninės sveikatos priežiūros institucijomis. Pagal 5.2 punktą, siekiant apsaugoti gyventojus nuo žalingo oro linijų elektrinio lauko poveikio, turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona (SAZ). Pažymėjo, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, PAV ataskaitos įvertinimui Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus visuomenės sveikatos centre 2010 m. rugpjūčio 27 d. buvo atlikta Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizė. Ekspertizės protokole Nr. R1-973 (II t., b. l. 52-56) konstatuota, jog PAV ataskaitoje įvertintas galimas elektros linijos ir pastotės sukeliamų fizinių veiksnių neigiamas poveikis gyventojams. Nustatyta, kad poveikis visuomenės sveikatai, tinkamai išsprendus objektų lokalizaciją ir išlaikant saugius atstumus, būtų mažai reikšmingas. Nagrinėjant poveikį aplinkos orui, teritorijų, kuriomis numatytas EEPOL pagal pasirinktą subalternatyvą B1 tiesimas, foninis užterštumas buvo prilygintas aplinkos apsaugos agentūros pateiktų santykinai švarių Lietuvos kaimiškų vietovių aplinkos oro vidutinei metinei taršai. Numatyta, kad linijos eksploatavimo metu, vykstant elektros išlydžiams, į aplinkos orą pateks nedideli ozono ir azoto oksido kiekiai, tačiau šių medžiagų padidėjimas stebimas tik keliasdešimties centimetrų atstumu nuo elektros laidų, todėl poveikio visuomenės sveikatai neturės <...> Pagal skaičiavimus nustatyta, jog numatomi triukšmo lygiai nepažeidžia numatytų HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ribinių dydžių <...> Be to, nustatyta, jog Linijos elektrinio lauko stiprumo lygis pagal HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ (Žin., 2001, Nr.4-109) neriboja žmonių buvimo laiko. Transformatorinės skleidžiamo triukšmo neigiamo poveikio gyventojams nenumatoma, nes artimiausia gyvenamoji sodyba yra už 250 m, o artimiausia gyvenvietė už 750 m nuo Alytaus TP. Minėta institucija, įvertinusi PAV Ataskaitą, pateikė išvadą, jog 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita yra derinama, neprieštaraujama planuojamos ūkinės veiklos vykdymui, nurodė, jog privaloma įteisinti nustatytas SAZ pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 2.3 p. (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr.2-43; 1999, Nr. 104-2995) reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad planuojant ūkinę veiklą būtų pažeistas HN 104:2000 5.1 punkto reikalavimas dėl 250 m atstumo nuo elektros linijos iki gyvenamųjų namų (apsaugos zonos sumažinimo), todėl atskiras derinimas su visuomenės sveikatos centru nebuvo reikalingas.

26Teismas nesutiko ir su tuo, jog atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ 1.3 punktas, inter alia, nustatantis sanitarinių apsaugos zonų (toliau – ir SAZ) įrengimą. Pažymėjo, jog šios bylos ginčo dalykas yra PAV sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o atsakinga už sveikatos apsaugą institucija Alytaus visuomenės sveikatos centras PAV Ataskaitai pritarė, išvadoje įtvirtindama reikalavimus ir dėl sanitarinių apsaugos zonos ribų nustatymo. Išdėstė, jog ginčijamu sprendimu, remiantis kompetentingos institucijos išvada, atsižvelgiant į visuomenės pasiūlymus, buvo numatytos poveikio visuomenės sveikatai mažinimo priemonės techninio projektavimo metu: 1) įrengti planuojamos EEPOL integruotą 30 m pločio nuo kraštinio laido apsaugos ir sanitarinės apsaugos zoną; 2) rekonstruotos ir išplėstos Alytaus TP bei naujiems nuolatinės srovės keitikliui ir 400 kV pastotei nustatyti sanitarinę apsaugos zoną 16-160 m atstumu nuo transformatorių ir filtrų pagal akustinio triukšmo sklaidos schemą tik tuo atveju jei nebūtų taikomos techninės priemonės viršnorminio triukšmo lygio sumažinimui (pvz. triukšmo šaltiniai uždarose patalpose, įrengiamos triukšmo slopinimo sienutės) arba kitokią – numačius triukšmo slopinimo sistemas, kurios užtikrintų ne didesnio kaip 55 dBA triukšmo lygį nakties metu ties planuojamo sklypo ribomis; 3) užtikrinti gyventojams adekvatų kompensavimą už dėl PŪV patirtus nuostolius bei nustatomus žemės sklypų naudojimo apribojimus (t. I, b. l. 124, II pusė). Todėl teismas darė išvadą, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūros. Nurodė, jog SAZ nustatymas yra teritorijų planavimo procedūros sudedamoji dalis, įgyvendinama techninio projektavimo metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 2.2 p., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ir ribų nustatymo režimo taisyklių 1 p., 2 p.). Konkrečiu atveju jau yra patvirtintas Linijos statybos specialusis planas, kuris nėra pareiškėjos ginčijamas, todėl pareiškėjos argumentai dėl sanitarinių zonų nustatymo esamų nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo kontekste vertinami kaip išeinantys už ginčo ribų.

27Be to, teismas nepritarė ir tiems pareiškėjo argumentams, jog konkrečiu atveju prieš atliekant ginčo objekto poveikio aplinkai vertinimą, privalėjo būti atliktas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas ir tik po turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir atskiras poveikio teritorijai vertinimas. Teismas pažymėjo, jog strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrų nacionalinis teisinis reglamentavimas įtvirtintas Teritorijų planavimo įstatyme, Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše (toliau – ir Vyriausybės patvirtintas SPAV Aprašas), Aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-456 Planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aplinkos ministro patvirtintas SPAV Aprašas). Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalimi, 17 straipsniu, Aplinkos apsaugos įstatymo 27 straipsniu, Vyriausybės patvirtinto SPAV Aprašo 2.1 punktu ir 2.3 punktu bei Aplinkos ministro patvirtinto SPAV Aprašo 2.1 punktu bei sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog ginčo objektas (projektuojama 400 kV elektros linijos) patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedu numatytos Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo 8.8 punkte nurodytą veiklą, turėjo būti atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas laikantis aukščiau nurodytuose teisės aktuose reglamentuotos tvarkos. Nurodė, jog teismui pateikti dokumentai (400 kV elektros perdavimo oro linijos statybos specialusis planas. Strateginis pasekmių vertinimas. Ataskaita) patvirtina, jog minėta procedūra buvo atlikta. Tuo tarpu su tuo, jog strateginis pasekmių vertinimas turėjo būti atliktas prieš PAV procedūras, teismas nesutiko, nes PAV ir SPAV yra du atskiri procesai, kurių atlikimą ir procedūras reglamentuoja skirtingi aukščiau nurodyti teisės aktai, tačiau juose nėra įtvirtinta, kad SPAV procedūra privalo būti vykdoma prieš PAV procedūrą. Atkreipė dėmesį, jog nors pareiškėja remiasi Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. birželio 27 d. direktyva 2001/42/EEB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo, direktyvomis 85/337/EEB, 92/43/EEB, tačiau jose taip pat nėra tiesiogiai įtvirtintos nuostatos dėl SPAV procedūrų pirmumo prieš PAV procedūras. Pažymėjo, jog Europos Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, vadinama PAV (poveikio aplinkai vertinimo) direktyva, reikalauja, kad prieš duodamos sutikimą, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos atliktų tam tikrų projektų, galinčių daryti reikšmingą poveikį aplinkai, inter alia, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, poveikio aplinkai vertinimą. Projektus gali siūlyti kiekvienas viešas ar privatus asmuo. Rėmėsi Europos Teisingumo Teismo Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-332/04, 38 punktu; Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-427/07, 54–55 punktais bei pažymėjo, jog šis teismas taip pat yra konstatavęs, jog nacionaliniai teismai gali atsižvelgti į PAV direktyvos nuostatas, tikrindami, ar nacionalinis įstatymų leidėjas neperžengė direktyvoje nustatytų diskrecijos ribų (Sprendimas Linster, C-287/98, 38 punktas). Pabrėžė, jog nors Direktyva 85/337/EEB yra privaloma visoms valstybėms narėms, tačiau jos įgyvendinimo būdai yra valstybių narių prerogatyva bei iki 2009 m. visos valstybės narės direktyvą 2001/42/EEB (dėl SPAV procedūrų) yra perkėlusios į nacionalinę teisę. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje ES Direktyva 2001/42/EB įgyvendinta priimant Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintą Aprašą, be to, įgyvendinant minėtą direktyvą buvo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas. Nurodė ir tai, jog iš ES Direktyvos 2001/42/EEB 11 straipsnio bei bendrojo subsidiarumo principo akivaizdu, jog valstybei narei privalu atsižvelgti į direktyvos nustatytus esminius kriterijus, tačiau dėl jų taikymo konkrečiais atvejais palieka apsispręsti pačioms valstybėms. Pažymėjo, jog oficialiame dokumente – Komisijos ataskaitoje Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui apie Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvos (Direktyvos 2001/42/EB) taikymą ir veiksmingumą originaliame tekste ir jos vertime į lietuvių kalbą yra konstatuotas minėtos direktyvos ryšys su kitais ES aktais, tarp jų ir su PAV direktyva (4 p., 4.1 p.), nurodyta, jog abi direktyvos viena kitą labai papildo: SPAV direktyva skirta ankstyvajam etapui ir joje nurodomos geriausios ankstyvojo planavimo etapo pasirinktys, o PAV direktyva skirta vėlesniam projektų vykdymo etapui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nurodė, jog pagal galiojančias nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas minėtų direktyvų įgyvendinimo nuostatas praktika įvairi, taip pat nėra nustatyta konkreti direktyvų įgyvendinimo tvarka, todėl pareiškėjos argumentai dėl SPAV procedūrų pirmumo prieš PAV procedūras, dėl SPAV direktyvos įgyvendinimo konkrečiu atveju neteisėtumo ir atitinkamai dėl Ginčijamo sprendimo neteisėtumo yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo ir tai, jog Direktyva 92/43/EB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos yra įgyvendinta Lietuvos teisėje priimant Planuojamos ūkinės veiklos aplinkai vertinimo įstatymą (Įstatymo 3 priedas). Pagal bylos duomenis nustatyta, jog atsakovas laikėsi PAVĮ reglamentuotos procedūros dėl poveikio aplinkai vertinimo, todėl pareiškėjos argumentai dėl atskiro Teritorijų poveikio vertinimo atlikimo, susijusio su Žuvinto rezervato teritorijos vertinimu nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, jog PAV dokumentais, ginčo objekto specialiuoju planu nustatyta, jog Linija nekerta Žuvinto rezervato teritorijos, kuri priskiriama saugomoms „Natura 2000“ teritorijoms, bet Linija praeina apie 200 m. nuo Žuvinto rezervato. Pažymėjo, jog Ataskaitoje pripažįstama, jog planuojama EEPOL juostos subalternatyva B1 nedidelėje dalyje tiesiogiai ribojasi su Žuvinto biosferos rezervatu, tačiau lyginant ją su kitomis svarstytomis alternatyvomis, neigiamas poveikis gamtai būtų mažiausias. Be to, nustatyta, jog PAV procedūros metu buvo konsultuotasi su rezervato darbuotojais, gamtininkais, siekiant sumažinti neigiamą poveikį gamtai (PAV Ataskaita, Knyga L-1, l. 203-210). Nurodė ir tai, jog minėtas gamtos objektas nėra Rudaminos bendruomenės gyvenamosios teritorijos dalyje, pareiškėja nenurodė konkrečių jos teisių pažeidimų, susijusių su šiuo gamtiniu objektu, todėl spręstina, jog jos nurodyti argumentai taip pat negali būti sprendimo panaikinimo pagrindu. Teismas sutiko, jog yra svarbu išsaugoti kultūros, kraštovaizdžio vertybes, gamtinę įvairovę, tačiau atsižvelgęs į ginčo projekto strateginę svarbą nacionaliniams interesams, darė išvadą, jog remiantis minėtais argumentais ginčijamo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

28IV.

29Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 8 – 12), kuriuo prašo ginčijamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei jos skundą patenkinti.

30Apeliacinį skundą grindžia tokiais pagrindiniais motyvais:

311. Dėl savo argumentų, susijusių su alternatyvios požeminės linijos tiesimu, nurodo, kad teismas neturėjo atsiriboti nuo šios požeminės linijos tiesimo galimybių vertinimo. Pažymi, jog PAV ataskaitos sprendimu yra sprendžiama dėl veiklos leistinumo pasirinktu būdu, o tai yra tiesiogiai susiję su GPGB (geriausias prieinamas gamybos būdas). Nurodo, jog teismas PAV ataskaitos rengėjo paaiškinimams ir suteikė didesnė reikšmę, iš tiesų požeminė linija, kaip ir oro linija duoda tą patį sinchronizavimo rezultatą, ką įrodo Vakarų Europos šalių pavyzdžiai.

322. Dėl elektros perdavimo linijos subalternatyvos BĮ atitikimo Lazdijų ir Alytaus savivaldybių bendriesiems planams pažymi, jog nesutinka su teismo motyvu, kad toje pačioje savivaldybėje galima detalizuoti nukrypstant nuo nustatytų sprendinių, jeigu detalizavimas vyksta to paties administracinio teritorinio vieneto ribose. Taip pat mano, jog nepagrįstas yra ir teismo motyvas, kad pareiškėjos siūlomos linijos įgyvendinimo sprendinys užtruktų dėl to, kad reiktų suderinti su Kalvarijų ir Marijampolės savivaldybėmis, nes šis projektas ir šiaip reikšmingai vėluoja. Remiasi Seimo 2002 m. spalio 29 d. Nutarimu Nr. IX-1154 patvirtinto Lietuvos Respublikos bendruoju plano 18.2 punktu ir pabrėžia, jog pasiūlydamas subalternatyvą Bl, planuotojas UAB Sweco Lietuva nukrypo nuo maždaug 85 % maršruto, numatyto Lietuvos Respublikos bendrojo plano brėžinyje M1:400 000. Be to, iš UAB Sweco Lietuva parengto Specialiojo plano strateginio pasekmių vertinimo medžiagos, pateiktos į bylą matyti, kad planuotojas parinkdamas valstybės sienos kirtimo vietą klaidingai apsiribojo tik Lazdijų rajono savivaldybės teritorija. Teigia, jog identifikuojant elektros linijos alternatyvas privalėjo būti atsižvelgta į visus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, taip pat ir į Kalvarijos savivaldybės bendrąjį planą bei privalėjo būti pasinaudota galimybe išnagrinėti dalies Linijos maršruto iki valstybės sienos (apie 10 km ilgio atkarpa) projektavimą esamame laisvame infrastruktūros koridoriuje Kalvarijos savivaldybės teritorijoje. Pabrėžia, jog parenkant subaltematyvą Bl, PAV rengėjas taip pat ignoravo galimybę planuojamą Liniją 100% sugretinti su jau esama 110 kV linija visoje atkarpoje Alytus-Šeštokai, bei pasinaudoti Lazdijų rajono savivaldybės bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros sprendinyje numatyta pramonės zona tarp Šeštokų, Jukneliškių ir Mockavos gyvenviečių. Tikina, jog sugretinus planuojamą Liniją su minėtomis teritorijomis ir Kalvarijos savivaldybės bendrajame plane numatytu infrastruktūros koridoriumi, bendras Lietuvos-Lenkijos elektros energijos jungties ilgis atkarpoje Alytus-Punskas sumažėtų apie 8 km, ji eitų mažesniu gyventojų tankiu pasižyminčiomis, mažiau saugomų kultūros paveldo ir gamtos vertybių turinčiomis teritorijomis, negu numatyta subalternatyva B1.

333. Dėl linijos alternatyvų ir Lietuvos-Lenkijos tarpvalstybinių konsultacijų pažymi, jog įrodymų apie tai, jog konsultacinio pobūdžio susitarimas tarp minėtų šalių turi tarpvalstybinio susitarimo reikšmę, byloje nėra pateikta. Be to, LR Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje yra paskelbta apie pradedamą rengti Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio regiono teritorijos plėtros planą – nacionalinio lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kurį numatoma tvirtinti po kelių metų, kurio vienas iš tikslų – numatyti minėtų šalių pasienio regiono teritorijos naudojimo ir apsaugos pagrindines nuostatas.

344. Dėl PAV atskaitos vertinime nedalyvavusių subjektų nurodo, jog mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos išvados konkrečiu atveju buvo reikalingos, nes projektuojama elektros linija buvo brėžta skersai žemės savininkų sklypų, taip suardant racionalų žemės naudojimą bei įbauginant žmonės gresiančių administracinių servitutų procedūromis, todėl nesutinka su išvada, kad PAV ataskaitos nesuderinimas su Nacionaline žemės tarnyba pareiškėjo teisių tiesiogiai nepalietė.

355. Dėl poveikio visuomenės sveikatai ir dėl sanitarinių zonų pažymi, jog mano, kad teismas nepagrįstai vertino, jog formaliai poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra atliktas tinkamai. Teigia, jog žmonės, būdami 10 metrų atstumu (20 metrų pločio atkarpoje) gaus maksimalų 8 kV/m elektrinį lauką, kas reikštų, jog paprasčiausias ėjimas arčiau nei 20 metrų iki elektros perdavimo stulpo yra pavojingas sveikatai. Be to, sanitarinių zonų atskiras derinimas su visuomenės sveikatos centru buvo reikalingas, nes yra asmenų, kurie gyvena mažiau nei 250 metrų iki elektros linijos.

366. Dėl Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir PAV pažymi, jog nesutinka su teismo išvada, kad SPAV procedūrų pirmumas prieš PAV procedūras nėra įtvirtintas. Teigia, jog elektros energijos perdavimas oru ir yra tas pirmasis pažeidimas, kuris buvo padarytas nesikonsultavus su suinteresuota visuomene pačioje ankstyviausioje stadijoje, kai dar visos įmanomos alternatyvos yra prieinamos svarstymui ir sprendimo parinkimui. Nurodo, jog oro linija nebuvo numatyta nei 2007 m. Seimo nutarimu patvirtintoje Nacionalinėje Energetikos strategijoje, nei Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programoje. Remiasi Lietuvos Respublikos Bendrojo plano dalies „Energetikos infrastruktūra“ 18 punkto 2 ir 3 papunkčiais, jog Ginčijamame sprendime yra nepagrįstai nurodoma, jog elektros srovės perdavimo oro linijos statyba yra pripažinta valstybei strategiškai svarbiu objektu, pagal nacionalinę energetikos strategiją, patvirtintą 2007 m. sausio 18 d. Seimo nutarimu Nr. X-1046 13 punkto 6 papunkčiu bei Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metais plano, patvirtinto 2007 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1442 3.1 punktu. Tikina, jog minėtuose teisės aktuose nėra nuorodos į oro liniją Alytaus apskrityje. Akcentuoja, jog atsižvelgiant į tai, jog Linijos įgyvendinimo būdo SPAV nebuvo atliktas, Energetikos ministras neturėjo pagrindo nuspręsti pradėti projektavimo ir planavimo darbus dėl elektros perdavimo linijos perdavimo antžeminiu būdu ar oro linijos statybos. Tikina, jog PAV plačiąja prasme nėra vien tik poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos patvirtinimas, ir į PAV procedūrą įeina strateginis pasekmių aplinkai poveikio vertinimas. Išdėsto, jog teisės aktai, reikalaujantys strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir po jo sekančio poveikio aplinkai vertinimo buvo priimti nacionaliniu lygiu dar iki tol, kai nacionalinėje energetikos strategijoje buvo numatytas elektros perdavimo linijų sinchronizavimo klausimas, todėl mano, jog pirmiausiai turėjo būti atlikta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūra dėl 400 kV elektros perdavimo linijos tiesimo Alytaus apskrityje ar kitoje apskrityje ir tik po to galėjo būti sprendžiama, kokiu būdu ją reikia tiesti (oru ar po žeme). Tačiau Energetikos ministras be strateginio pasekmių aplinkai vertinimo nusprendė, kad tai bus oro linija, apeidamas SPAV reglamentuojančiose Direktyvose įtvirtintą pareigą pirmiau įvertinti strategines pasekmes aplinkai, ir tik po to spręsti apie elektros perdavimo linijos tiesimo būdą. Todėl darė išvadą, kad su suinteresuota visuomene dėl oro perdavimo linijos nebuvo konsultuotasi, kaip to reikalauja Direktyva 2001/42/EB, į kurią taip pat perkelti Orhuso Konvencijos įpareigojimai valstybei narei užtikrinti, kad visuomenė būtų įtraukta į projektų svarstymą pačiame ankstyviausiame projektų įgyvendinimo etape, kai dar visos galimybės yra atviros svarstymams. Be to nurodo, jog yra įsitikinusi, kad pagal 2001/42/EB direktyvos prasmę, SPAV turėjo būti atliekamas nacionalinės energetikos strategijos (kaip programos ar plano) kūrimo etape, o byloje esantys įrodymai tvirtina, kad ir po Energetikos ministro įsakymo išleidimo parengtos SPAV aptarimas su visuomene buvo netinkamas, nes ji buvo suklaidinta skelbimu apie 400 KW projektą, o ne apie 400 kV projektą, todėl svarstyme nedalyvavo, o organizatoriai neužtikrino suinteresuotos visuomenės dalyvavimo ir neatkreipė dėmesio, jog jų skelbimas laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“ yra klaidinantis. Pažymi, jog teismas, aiškindamas direktyvos 2001/42/EB įgyvendinimą nacionaliniuose Lietuvos aktuose, taip pat aiškiai patvirtino, kad SPAV procedūrų tinkamas atlikimas yra PAV procedūros būtinoji sąlyga. Nurodė, jog nesutinka su teismo išvada, kad neginčijo Energetikos ministro 2011 m. patvirtino specialiojo plano, todėl prarado galimybę ginčyti PAV ir/ar SPAV sprendimus. Tikina, jog specialusis planavimas gali būti teisėtu tik tuomet, jeigu jis vyksta pagal tinkamai įvykdytas SPAV ir PAV procedūras.

377. Dėl Žuvinto biosferos rezervato pažymi, jog nesutinka su teismo išvada, jog Linija nekerta Žuvinto rezervato teritorijos, o tik praeina apie 200 m nuo Žuvinto rezervato, todėl PAV ataskaita ir jos pagrindu priimtas ginčo sprendimas yra šioje dalyje tinkamas. Šiuo aspektu nurodo, jog teismas nepagrindė to, kad lyginant ginčijamos linijos pasirinkimą su kitomis svarstytomis alternatyvomis, neigiamas poveikis gamtai būtų mažiausias. Teigia, jog vien tai, jog Žuvinto biosferos rezervatas yra Natūra 2000 objektas, reiškia, kad buvo būtina atlikti tinkamą planuojamos linijos poveikio šiam objektui vertinimą, o ne apsiriboti rezervato darbuotojų apklausa ar konsultacijomis su gamtosaugininkais bei tam tikrų kompensaciniu priemonių numatymu. Taip pat nurodo, jog teismas klaidingai konstatavo, jog Rudaminos bendruomenė kaip pareiškėja, nenurodė konkrečių jos teisių, susijusių su šiuo gamtiniu objektu, pažeidimų, nes Žuvinto rezervato apsauga yra viešasis interesas.

38Atsakovas Lietuvos Respublikos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 29 – 42) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

39Atsiliepimą atsakovas grindžia tokiais pagrindiniais atsikirtimais:

401. Dėl Linijos tiesimo būdo nurodo, jog pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, jog Linijos tiesimas požeminiu būdu yra tinkamas Lietuvos-Lenkijos jungčiai ir kad oro linija yra neleistina. Mano, jog teismas pagrįstai nesirėmė apeliantės atstovo paaiškinimais, bet vadovavosi trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Sweco ir LitPol Link atstovų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Taip pat nurodo, jog apeliantės teiginius dėl požeminės linijos tariamai mažesnio poveikio aplinkai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, t. y. elektros energijos perdavimo oro linijos ir požeminio kabelio statybos alternatyvus palyginimas įvairiais aspektais (PAV ataskaitos knygos L-2 tekstinis priedas). Pažymi, jog Linijos statyba yra pripažinta valstybei strategiškai svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu įtakos ir nacionaliniam saugumui, todėl jai yra keliami aukšti patikimumo reikalavimai, kuriuos konkrečiu atveju geriau atitinka Linijos tiesimas oro būdu. Be to, keliamas Linijos tikslas yra ir susijungimas su kontinentinės Europos energetine sistema sinchroniniam darbui, ko pareiškėjos siūloma alternatyva negalėtų užtikrinti.

412. Dėl naujų įrodymų pažymi, jog nors pareiškėja apeliaciniame skunde ir nurodo, kad renka įrodymus dėl požeminės linijos kaip optimaliausio sprendimo būdo ir teiks prašymą priimti juos į bylą, toks jos teikimas nėra priimtinas ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, nes pareiškėja inicijavo šią bylą 2011 m. vasario 14 d., o nuo skundo padavimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės 2012 m. birželio 22 d. teismo posėdyje praėjo 1 metai ir 4 mėnesiai, taigi ji turėjo pakankamai laiko surinkti visus, jos manymu, reikalingus įrodymus ir pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, todėl naujų įrodymų teikimas į bylą apeliaciniame procese yra pavėluotas ir nepagrįstas.

423. Teigia, jog Linijos projektavimas infrastruktūros koridoriuje Kalvarijos savivaldybės teritorijoje ir pramonės zonoje tarp Šeštokų, Jukneliškių ir Mockavos gyvenviečių yra negalimas. Šiuo aspektu nurodo, jog pareiškėjos minimame Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyti infrastruktūros koridoriai nėra skirti elektros energijos perdavimo infrastruktūros plėtojimui, be to, preliminariai įvertinus pareiškėjos nurodomos Linijos tiesimo galimybę, paaiškėjo, kad pareiškėjos siūlomoje trasoje, be kita ko, yra saugomos teritorijos, kurioms Linijos statyba darytų didelį poveikį, tam nepritarė Marijampolės savivaldybės administracija. Be to, pagal atliktą vertinimą pareiškėjos siūloma trasos alternatyva būtų 7,9-11,5 km ilgesnė nei PAV dokumentų rengėjo siūloma alternatyva B1 (PAV ataskaitos knyga L-l, 1. 479). Priduria ir tai, jog pasinaudoti esama pramonės zona Linijos statybai tarp Šeštokų, Jukneliškių ir Mockavos gyvenviečių taip pat negalima, nes tai neatitiktų žemės naudojimo būdo. Pažymi, jog sutinka ir su tuo, kad konkreti Linijos statybos vieta buvo įtvirtinta Specialiuoju planu, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. l-211, o pareiškėja nei jo, nei specialiojo planavimo procedūrų nenuginčijo.

434. Nurodo, jog elektros jungties su Lenkija projektas yra įgyvendinamas laiku. Pažymi, jog statybos darbus numatoma užbaigti iki 2015 m. pabaigos, kaip ir numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, jog projekto įgyvendinimas reikšmingai vėluoja.

445. Nurodo, jog parinkta Linijos vieta neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui. Šiuo aspektu remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei nurodo, jog sisteminis minėtų teisės normų aiškinimas leidžia teigti, kad bendrajame plane yra nustatoma tik principinė teritorijos vystymo koncepcija, kurios atskiri principai yra detalizuojami specialiuosiuose planuose, o jei specialiuose planuose numatomi sprendiniai atitinka bendrajame plane numatytą koncepciją, bendrojo plano keisti nereikia. Išdėsto, jog Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano brėžinyje „Techninė infrastruktūra“ pažymėta 400 kV elektros oro linija, einanti per Alytaus rajono ir Lazdijų rajono savivaldybių teritoriją (t. V, b. l. 68). Teigia, jog atsižvelgiant į bendrojo plano apibrėžimą, šis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinys vertintinas tik kaip preliminarus, schematinis linijos krypties pažymėjimas ir negali būti traktuojamas kaip konkreti Linijos vieta. Pažymi, jog būtent siekiant detalizuoti Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir parinkti konkrečią Linijos vietą, buvo pradėtas rengti specialusis planas ir jo metu buvo atliktas Linijos visų alternatyvų poveikio aplinkai vertinimas, parenkant mažiausią poveikį aplinkai darančią alternatyvą. Tuo tarpu aiškinant priešingai, tiek Specialiojo plano rengimas, tiek Linijos PAV netektų prasmės. Pažymi, jog Linijos subalternatyva Bl yra numatyta Alytaus rajono ir Lazdijų rajono savivaldybių teritorijoje, t. y. ji atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pažymėtą linijos kryptį, todėl keisti bendrąjį planą nebuvo teisinio pagrindo, nes principinė teritorijos vystymo koncepcija dėl to nepasikeitė.

456. Dėl Linijos alternatyvų ir Lietuvos-Lenkijos tarpvalstybinių konsultacijų pažymi, jog mano, kad teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Linijos statyba pareiškėjo siūlomoje teritorijoje prieštarautų tarpvalstybinių konsultacijų metu pasiektam susitarimui dėl sienos kirtimo vietos. Tuo tarpu pareiškėjo nurodoma informacija apie pradedamą rengti Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono teritorijos plėtros planą taip pat niekaip nepagrindžia jos teiginių, todėl yra nesusijusi su nagrinėjama byla.

467. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos nedalyvavimo PAV ataskaitos vertinime pažymi, jog teismas teisingai konstatavo, jog PAV programa ir PAV ataskaita buvo suderinta su visais PAV subjektais, kurie numatyti PAVĮ. Akcentuoja, jog nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui iš PAV subjektų sąrašo apskričių institucijos buvo išbrauktos, t. y. ši apskričių viršininkų administracijų funkcija buvo panaikinta. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, niekada nenumatė ir nenumato, kad viena iš šios institucijos funkcijų būtų PAV programų bei ataskaitų nagrinėjimas ar išvadų teikimas dėl PAV programų, ataskaitų arba planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Todėl daro išvadą, jog derinti PAV ataskaitą su likviduotos Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėju nebuvo teisinio pagrindo.

478. Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo nurodo, jog pareiškėjas netinkamai aiškina teisės normas bei klaidingai interpretuoja atliktų elektrinio lauko stiprio matavimų rezultatus. Pažymi, jog Lietuvos higienos normos HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ 4.1.5. punktas numato, kad negyvenamoje vietovėje, transporto priemonėmis prieinamose ir žemėnaudos vietovėse elektrinio lauko stipriai ir jų poveikio žmogui trukmė turi būti ne didesni kaip 15 kV/m, buvimo trukmė – ne ilgiau kaip 90 min. Likusį laiką asmuo gali būti aplinkoje, kur elektrinio lauko stipris neviršija 5 kV/m. Atlikus būsimo elektrinio lauko stiprumo skaičiavimus, nustatyta, kad maksimalų, didesnį nei 8kV/m lygį elektrinis laukas pasiekia 10 m atstumu nuo atramos centro. Taigi, Linijos maksimalus elektrinio lauko stiprumas neviršija minėtos Higienos normos nustatyto leistino dydžio.

489. Dėl SAZ atskiro derinimo su VSC pažymi, jog aukščiau minėtoje Higienos normoje vartojamos dvi sąvokos: SAZ ir atstumas nuo elektros oro linijos iki gyvenamųjų namų, kurios nėra tapačios. Nurodo, jog atstumas nuo elektros oro linijos iki gyvenamųjų namų yra konkrečiai apibrėžtas higienos normoje – 250 m, su galimybe jį sumažinti iki 20 arba 30 m esant tam tikroms sąlygoms. Tuo tarpu SAZ plotis nėra apibrėžtas, jis priklauso nuo elektrinio lauko stiprio: SAZ nustatomas teritorijoje, kurioje elektrinio lauko stipris didesnis kaip 1 kV/m. Pažymi, jog apeliaciniame skunde šios dvi sąvokos yra nepagrįstai sutapatinamos, be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog mažiau nei 250 m atstumu nuo Linijos yra gyvenamųjų namų. Nurodo ir tai, jog VSC pritarė PAV ataskaitai (t. II, b. l. 54 – 56), todėl net ir tuo atveju, jei nuo Linijos iki gyvenamųjų namų atstumas yra mažesnis nei 250 m, nebūtų pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimo. Priduria, jog SAZ nustatomos teritorijų planavimo dokumentu, kas ginčo atveju yra Specialusis planas, kurio pareiškėja neginčijo. Be to, šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-552 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“ nenumato SAZ elektros linijoms.

4910. Dėl PAV ir SPAV nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog SPAV įeina į PAV procedūrą bei turėjo būti atliktas pirmiau nei PAV, kadangi jis prieštarauja galiojančioms ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms. Pažymi, jog tiek ES, tiek nacionalinių teisės aktų turinys patvirtina, kad PAV ir SPAV yra dvi atskiros procedūros: jas reglamentuoja skirtingi teisės aktai, o direktyvos 85/337/EEB (PAV direktyva) ir 2001/42/EEB (dėl SPAV procedūrų) ar PAV atlikimą reglamentuojantis PAVĮ nenumato, kad SPAV yra PAV proceso sudėtinė dalis. Nurodo, jog Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967, 2 punktas numato, kad vertinimas atliekamas rengiant planus ir programas, prieš juos priimant ir (arba) tvirtinant, taip pat pasirenkant tinkamiausią plano ar programos sprendinių alternatyvą. Minėta teisės norma iš esmės atkartoja direktyvos 2001/42/EB 4 straipsnio 1 dalį. Akcentuoja, jog teisės aktai numato tik tai, kad SPAV turi būti atliekamas iki plano ar programos, kurio pasekmės aplinkai yra vertinamos, patvirtinimo, tačiau jie nereguliuoja klausimo, ar SPAV turi būti atliktas iki PAV procedūrų. Be to, Lietuvos-Lenkijos elektros jungties atveju pareiškėjo siūlomas požeminis nuolatinės srovės kabelis negali būti traktuojamas kaip alternatyva oro linijai bei atliekant Linijos PAV specialiai buvo vertinama ir lyginama galimybė tiesti oro liniją arba požeminį kabelį. Todėl pareiškėjas turėjo visas įstatymų garantuojamas galimybes dar iki priimant ginčo Sprendimą dėl Linijos PAV ir Įsakymą dėl Specialiojo plano patvirtinimo išsakyti savo nuomonę dėl Linijos tiesimo būdo ir jai buvo argumentuotai atsakyta.

5011. Dėl Žuvinto biosferos rezervato nurodo, jog pareiškėjos minimi teisės aktai nenumato jokių specialių taisyklių vertinant saugomas teritorijas, svarbias bendrųjų buveinių ir paukščių apsaugai. Be to, pats pareiškėjas ne tik kad neginčija Sprendimo dalies, kurioje Linijos subalternatyva B1 numatyta nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Žuvinto rezervato, bet dargi reikalauja rinktis jos siūlomą alternatyvą, kuri praeina žymiai arčiau Žuvinto rezervato, negu numatytoji ginčo Sprendime (t. I, b. l. 37-38). Todėl teigia, jog buvo teisingai konstatuota, jog subalternatyva B1, lyginant ją su kitomis svarstytomis alternatyvomis, darytų mažiausią neigiamą poveikį gamtai.

51Trečiasis suinteresuotasis asmuo Alytaus visuomenės sveikatos centras atsiliepimu (t. VI, b. l. 20 – 21) į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, jog poveikis visuomenės sveikatai, tinkamai išsprendus objektų lokalizaciją ir išlaikant saugius atstumus, būtų mažai reikšmingas.

52Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 22 – 23) nurodo, jog atliekant Linijos PAV procedūras galiojantys kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai pažeisti nebuvo.

53Tretieji suinteresuotieji asmenys Litgrid, AB ir LitPol Link Sp. z o. o. atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 26 – 28) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

54Atsiliepime nurodo, jog palaiko atsakovo nuomonę dėl apeliacinio skundo nepagrįstumo bei pritaria jo atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytiems motyvams.

55Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. VI, b. l. 45 – 56) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

56Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjos keliami argumentai dėl elektros linijos tiesimo būdo ginčo, kilusio dėl Atsakovo sprendimo, kuriuo buvo leista statyti ir eksploatuoti 400 kV elektros energijos perdavimo oro liniją nuo Žuvinto biosferos rezervato iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos ties Galadusio ežeru, kontekste yra teisiškai nereikšmingi, nes, atsižvelgiant į PŪVPAVĮ normas, tikrasis pareiškėjos skundo objektas (t. y. pasirinktos ūkinės veiklos būdas) nėra šio nagrinėjamo ginčo objektas. Pažymi, jog nepaisant to, PAV atskaitos rengėjas, atliko elektros energijos perdavimo oro linijos ir požeminio kabelio įrengimo palyginimą įvairiais aspektais (žr. PAV atskaitos 2 knygos 9 grafinį priedą), kuriuo nustatyta, jog planuojamos ūkinės veiklos būdas (elektros energijos perdavimo oro linijos įrengimas) darys ženkliai mažesnį poveikį aplinkai nei pareiškėjos siūlomas ūkinės veiklos būdas (požeminio kabelio įrengimas). Pabrėžia ir tai, jog požeminio kabelio įrengimas neužtikrintų elektros jungties darbo sinchroniniu režimu su Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos kontinentinės Europos elektros tinklais, kas prieštarautų Nacionalinei energetikos strategijai. Nurodo, jog Elektros energijos perdavimo oro linijos įrengimo vieta pagal subalternatyvą B1 yra numatyta Alytaus rajono ir Lazdijų rajono savivaldybių teritorijoje, t. y. ji atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pažymėtą elektros energijos perdavimo oro linijos kryptį, todėl pareiškėjos teiginys, jog oro linijai pasirinkta vieta pagal subalternatyvą B1 yra negalima, nes pilnai nesutampa su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano brėžinyje nužymėta linija, yra teisiškai nepagrįstas. Akcentuoja ir tai, jog pareiškėjos teiginys, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip PAV ataskaitos rengėjas, parinkdamas elektros linijos kirtimo vietą klaidingai apsiribojo tik Lazdijų rajono savivaldybės teritorija, nes ignoravo galimybę projektuoti elektros liniją esamame laisvame infrastruktūros koridoriuje Kalvarijos savivaldybės teritorijoje ir pramonės zonoje tarp Šeštokų, Jukneliškių ir Mockavos gyvenviečių, neturi teisinio pagrindimo. Tikina, jog pareiškėjo siūloma elektros linijos Lietuvos- Lenkijos Respublikų valstybių sienų kirtimo vieta ją nustatant Kalvarijų savivaldybėje, yra negalima galiojančių teritorijų planavimo dokumentų bei saugomų teritorijų atžvilgiu. Pažymi, jog pareiškėja sklaidingai aiškina teismo sprendimo dalį, kuriame kalbama apie tarpvalstybines konsultacijas tarp Lietuvos ir Lenkijos dėl elektros linijos valstybių sienos kirtimo vietos, nes minėtų valstybių sienos kirtimo vietos nustatymas neapsprendžia visos elektros linijos nuo Alytaus transformatorinės pastotės iki Lenkijos valstybinės sienos tiesimo krypties. Nurodo, jog pagrindo neturi ir tas pareiškėjo teiginys, kad PAV ataskaitos vertinime turėjo dalyvauti Nacionalinė žemės tarnyba. Remiasi Higienos normos HN 104 : 2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektros laukų“ 4.1.5 punktu ir tikina, jog planuojamos elektros linijos maksimalus elektrinio lauko stiprumas neviršija minėtoje Higienos normoje numatyto leistino maksimalaus dydžio. Taip pat remiasi 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 3 punktu bei teigia, jog pareiškėjo argumentai dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo neturi pagrindo. Pažymi, jog reikalavimo įrengti SAZ ir minėtosios Higienos normos HN 104 : 2000 nuostatos. Nurodo manąs, jog pareiškėjas taipogi nepagrįstai teigia, kad SPAV turėjo būti atliktas prieš PAV, bei kad SPAV yra sudedamoji PAV dalis. Remiasi PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi, SPAV tvarkos aprašo 4.10 ir 6 punktais bei pažymi, jog sistemiškai aiškinant prieš tai paminėtas teisės normas, akivaizdu, kad PAV ir SPAV objektai skiriasi, ir kad tai dvi atskiros, viena nuo kitos nepriklausomos procedūros. Be to, nei galiojančiuose ES teisės aktuose, nei nacionaliniuose teisės aktuose nėra reglamentuotas šių dviejų procedūrų atlikimo eiliškumas. Pažymi ir tai, jog pareiškėjo keliamas klausimas dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo būdo nėra sprendžiamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, todėl mano, jog jos argumentai dėl SPAV neatliko yra teisiškai nereikšmingi. Galiausiai dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Žuvinto biosferos rezervatu, pažymi, jog jo minimi teisės aktai nenumato jokių specialių taisyklių vertinant saugomas teritorijas, svarbias bendrųjų buveinių ir paukščių apsaugai. Detalizuoja, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 276 reglamentuoja tik vietovės, kurioje numatoma nustatyti buveinių ar paukščių apsaugai svarbią teritoriją, įvertinimą, o pareiškėjos nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. Dl-609 nebegalioja nuo 2006 m. birželio 1 d.

57Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 58 – 61) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

58Atsiliepime pažymi, jog pagrindinis bylos nagrinėjimo dalykas – Aplinkos departamento sprendimas, o ne energetikos ministro įsakymas. Pažymėjo, jog Energetikos ministerija nėra institucija, tiesiogiai atsakinga už specialiojo plano organizavimą ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimą, o energetikos ministro 2009 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1-190 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, inter alia – Energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 5 punktu, neperžengiant Energetikos ministerijos kompetencijos ribų. Pažymi, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad Įsakymu buvo parinktas linijos statybos būdas, kadangi vienintelis Įsakymo tikslas yra pradėti specialiojo planavimo procesą. Taip pat nurodo, jog pareiškėja klaidina teismą, teigdama, jog oro linijos statyba nebuvo nustatyta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais patvirtintame 2002 m. teritorijų Bendrajame Plane. Mano, jog teismas pagrįstai nustatė, jog planuojamos ūkinės veiklos būdas (400 kV aukštos įtampos elektros tinklų linijos) buvo įtvirtintas 2002 m. priimtame norminiame teisės akte Bendrajame plane, todėl teigti priešingai nėra pagrindo.

59Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 63 – 64) prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

60Atsiliepime pažymi, jog ta apimtimi, kiek apeliacinis skundas susijęs su Kalvarijos savivaldybės administracija, su jo argumentais nesutinka. Nurodo, jog nepritaria pareiškėjos siekiui, jog 400 kV elektros energijos perdavimo linija būtų tiesiama prijungiant Kalvarijos savivaldybės teritoriją, nes Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 patvirtintame bendrajame plane Linijos statyba nenumatyta. Be to, pareiškėjos siūlomoje Linijos vietoje yra įsteigtas Kalvarijos biosferos poligonas (apie 2000 ha), kuris yra priskirtas Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ saugomoms teritorijoms.

61Trečiasis suinteresuotasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 66 – 67) nurodo, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturėtų būti naikinamas.

62Atsilepime nurodo, jog pareiškėjos pareikšti reikalavimai Marijampolės savivaldybės administracijai teisinių pasekmių nesukelia, todėl ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat nurodo, jog pareiškėjos pateikti alternatyvūs pasiūlymai Liniją tiesti per Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritoriją prieštarauja imperatyvioms Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms.

63Pareiškėjas 2013 m. vasario 5 d. (pagal gavimo datą) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus.

64Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi (t. VI, b. l. 181 – 182) prijungė pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus prie bylos: Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko užsakymu 2003 m. sausio mėn. parengtą apžvalgos ataskaitą, 2012 m. gruodžio mėn. raštą iš Danijos įmonės Energinet DK, dokumentus dėl Galadusio ežero priklausymo Natura 2000 teritorijoms.

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV.

67Apeliacinis skundas atmestinas.

68Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas; Departamentas; Alytaus RAAD) 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. ARV2-5-1810 dalies dėl 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos juostos nuo Žuvinto biosferos rezervato iki Lietuvos – Lenkijos Respublikų valstybinės sienos ties Galadusio ežeru (subalternatyvos B1 dalies) (toliau – ir Linija) statybos ir eksploatavimo (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo.

69Ginčijamu Alytaus RAAD Sprendimu (t. I, b. l. 122 – 126) buvo nuspręsta, jog 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statyba ir eksploatacija leistina pagal optimaliausią juostos subalternatyvą B1, pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

70Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), 13 punkto 6 papunkčiu bei 31 punkto 3 papunkčiu, atsižvelgiant į Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131), 3.1 punktu 400 kV Linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statyba yra pripažinta valstybei strategiškai svarbiu ekonominiu projektu.

71Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog planuojamos statyti 400 kV įtampos 154 km elektros energijos perdavimo oro linija Alytus – Lenkijos Respublikos siena numatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 ir Alytaus bei Lazdijų rajonų bendruosiuose planuose. Minėtąja Linija planuojama sujungti Baltijos šalių energetikos sistemą su Vakarų Europos sistema, kadangi iki šiol Lietuvos energetinė sistema buvo sujungta tik su Latvijos, Estijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos valstybėmis.

72Bylos medžiaga taip pat rodo, jog 2009 m. spalio 12 d. energetikos ministras įsakymu Nr. 1-190 „Dėl 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano rengimo“ priėmė sprendimą pradėti rengti Lietuvos-Lenkijos elektros perdavimo jungties statybos specialųjį planą, o AB „Lietuvos energija“ (jos teisių perėmėja – AB „Litgrid“) leisti atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėju 2009 m. spalio 22 d. pasirašytos sutarties pagrindu tapo UAB „Sweco Lietuva“, kuri 2009 m. gruodžio mėn. parengė Linijos poveikio aplinkai vertinimo programą, kurią Alytaus RAAD 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. ARV2-5-439 patvirtino. 2010 m. birželio mėn. UAB „Sweco Lietuva“ taip pat parengė ginčo objekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – ir PAV ataskaita).

73Pareiškėjas ginčijo Alytaus RAAD Sprendimo teisėtumą, be kita ko, kvestionuodamas subalternatyvos B1 pasirinktį pagal PAV ataskaitą. Būtent – jo manymu, Linija turėjo būti nutiesta ne oru, bet nuolatinės srovės požeminio kabelio klojimo būdu, jį visiškai sugretinant su esamomis infrastruktūromis, tokiu būdu nedarkant kraštovaizdžio ir kitų elementų. Pareiškėjo vertinimu, Linijai buvo netinkamai parinkta ir jos statybos vieta, nes Sprendimu aprobuota subalternatyva B1 buvo 85 proc. nukrypta nuo Lietuvos Bendrojo plano bei Alytaus ir Lazdijų rajonų bendrųjų planų, ja bus išdarkomas unikalus kraštovaizdis, be to, poveikio aplinkai vertinime nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo siūlytą alternatyvią Linijos tiesimo vietą, galėjusią leisti planuojamą Linijos trasą sugretinti su teritorijomis, skirtomis inžineriniams tinklams ir objektams įrengti bei buvusią trumpesnę ir pigesnę. Pareiškėjas taip pat argumentavo, jog buvo pažeista poveikio aplinkai procedūra, nesilaikyta Sprendimo oficialaus paskelbimo reikalavimų, o jis, kaip suinteresuota visuomenė, nebuvo pakankamai informuojamas apie su Sprendimo priėmimu susijusius procesus.

74Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir jį atmetė.

75Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai bei vertina, jog pareiškėjas neįrodė ginčijamo Sprendimo neteisėtumo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje objektyviais duomenimis nebuvo įtikinamai įrodyta, jog tiesiant Liniją subalternatyva B1 bus daromas neleistinas poveikis aplinkai, o būtent pareiškėjo siūlomas alternatyvus Linijos tiesimas turės mažiausią poveikį aplinkai.

76Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą

77Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios nuostatos taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

78Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Iš Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų apsaugota natūrali gamtinė aplinka, atskiri jos objektai, kad būtų užtikrintas racionalus gamtos išteklių naudojimas ir jų atkūrimas bei gausinimas. Tam tikslui turi būti sukurta ir deramai funkcionuoti atitinkama valstybės institucijų sistema, valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos, reikalingos apsaugoti natūralią gamtinę aplinką, atskirus jos objektus, užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą bei jų gausinimą. Iš Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

791998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., preambulės septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Siekdamos sudaryti galimybes ginti šią teisę ir vykdyti nustatytas pareigas, Orhuso konvencijos šalys įsipareigojo užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje (Orhuso konvencijos 1 straipsnis). Vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį visuomenės nariams, atitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (jeigu tokie yra), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas pažeidžiančių privačių asmenų ir valstybės institucijų veiksmams arba neveikimui užginčyti.

80Pažymėtina, kad teisę kreiptis dėl savo teisių gynimo aplinkos apsaugos srityje Orhuso konvencija suteikia ne kiekvienam, o tik suinteresuotam subjektui. Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.

81Analogišką teisę suinteresuotai visuomenei garantuoja ir dvi Europos Sąjungos direktyvos, skirtos Orhuso konvencijos nuostatoms įgyvendinti: 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl visuomenės teisės gauti informaciją apie aplinką ir Tarybos direktyvos 90/313/EEB pripažinimo netekusia galios (2003/4/EB) (toliau – ir Direktyva 2003/4/EB); 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB ryšium su visuomenės dalyvavimu ir teise kreiptis į teismą (2003/35/EB) (toliau – ir Direktyva 2003/35/EB).

82Tarybos direktyvos 85/337/EEB, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35/EB, 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai turėjo ar gali turėti poveikio 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta sprendimų aplinkos klausimais priėmimo tvarka arba kuri yra ja suinteresuota ta tvarka <...>. Šios direktyvos 10 a straipsnyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad pagal atitinkamą nacionalinę teisinę sistemą suinteresuotos visuomenės nariai: a) turintys pakankamą interesą, arba alternatyviai; b) pareikšdami apie teisės pažeidimą, jei valstybės narės administracinio proceso teisė reikalauja to kaip išankstinės sąlygos, turėtų teisę į peržiūrėjimą teisme ar kitoje įstatymo nustatytoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje, kad užginčytų sprendimų, veikimo ar neveikimo, kuriems pagal šią direktyvą taikomos visuomenės dalyvavimo nuostatos, materialinį ar procesinį teisėtumą. <...> Kas yra pakankamas interesas ir teisės pažeidimas nustato valstybės narės, deramai siekdamos suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus.

83Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, aiškindamas Direktyvos 85/337 nuostatas, pabrėžė, jog nacionalinės taisyklės turi, viena vertus, užtikrinti „plačias galimybes kreiptis į teismus“ (angl. wide access to justice) ir, kita vertus, garantuoti Direktyvos 85/337 nuostatų, susijusių su teise užginčyti sprendimą teisme, veiksmingumą (žr. 2011 m. kovo 8 d. sprendimą byloje Lesoochran?rske zoskupenie VLK prieš Ministerstvo životného prostredia Slovenskej republiky (C-240/09), 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Trianel Kohlekraftwerk Lünen (C-115/09)).

84Nacionalinėje teisėje Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad suinteresuota visuomenė turi teisę nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, o 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog suinteresuota visuomenė turi teisę reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos objektų poveikis aplinkai. Šio straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų, neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ir procesinį teisėtumą.

85Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punkte nurodyta, kad suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu.

86Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ) 2 straipsnio 10 punktas taip pat numato, jog suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.

87Iš byloje esančių pareiškėjo įstatų (t. I, b. l. 19 – 24) matyti, jog asociacija „Rudaminos bendruomenė“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis, nesiekiantis sau naudos, juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti viešuosius interesus. Pareiškėjo buveine įstatuose nurodoma Rudaminos miest., Lazdijų r. sav. (1.7 punktas), o vienas iš tikslų – atstovauti ir ginti visuomenėje bei valdžios institucijose Rudaminos bendruomenės interesus <...> (2.2.3 punktas).

88Bylos duomenimis taip pat neabejotinai nustatyta, jog Liniją planuojama tiesti šalia Rudaminos miestelio, kai kurių šių bendruomenės narių žemės sklypai patenka į planuojamos ūkinės veiklos teritoriją, ką patvirtina šiuo metu vykstantys teisminiai ginčai dėl administracinių servitutų nustatymo, be to, pareiškėjas, naudodamasis Aplinkos apsaugos įstatymo jam įtvirtinta teise, dalyvavo poveikio aplinkai vertinime, teikė Linijos tiesimo alternatyvą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, gindamas atstovaujamos bendruomenės interesus.

89Apeliacinės instancijos teismas minėtajai išvadai pritaria, konstatuodamas, jog pareiškėjas buvo „suinteresuota visuomenė“ PŪVPAVĮ 2 straipsnio 10 punkto prasme, ergo turėjo teisę pagal ABTĮ kreiptis dėl savo kaip juridinio asmens (asociacijos) teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo, ginčydamas Sprendimą, kurio teisėtumas yra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

90Dėl ginčo objekto bei strateginio pasekmių vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo eiliškumo bei atskirties

91Nagrinėjamoje byloje ginčas, kaip minėta, kilo dėl Alytaus RAAD 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. ARV2-5-1810 dalies dėl 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos juostos nuo Žuvinto biosferos rezervato iki Lietuvos – Lenkijos Respublikų valstybinės sienos ties Galadusio ežeru (subalternatyvos B1 dalies) statybos ir eksploatavimo.

92Pažymėtina, jog poveikio aplinkai vertinimo objektas yra tokia planuojama ūkinė veikla, kuri gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai ir dėl to turi būti numatomos priemonės skirtos išvengti, sumažinti ar kompensuoti tokį neigiamą poveikį arba likviduoti jo padarinius (PAVĮ 2 str. 8 d., 3 str. 1 d.).

93Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys užsiimti ūkine veikla, savo lėšomis nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, parengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją ir teikia ją poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams įstatymų nustatyta tvarka.

94Pagal PAVĮ 3 straipsnio 5 dalį planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą.

95Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad ginčo ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas buvo privalomas pagal PAVĮ 7 straipsnio 1 dalį, kadangi planuojama ūkinė veikla pateko į PAVĮ 1 priedu numatytos planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo 8.8 punkte nurodytą veiklą (antžeminių linijų tiesimas, kai įtampa – 110 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau kilometrų). Ginčijamas sprendimas savo ruožtu buvo priimtas realizuojant PAVĮ 10 straipsnį – Alytaus RAAD, kaip atsakinga institucija (PAVĮ 6 str. 1 p.) išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, priėmė sprendimą leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Taigi, ginčas kilo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo sprendinio, o apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šia vada, turi patikrinti, ar skundžiamas sprendimas nėra neteisėtas (ABTĮ 89 str.)

96Vienas iš kertinių aspektų, kuriuo pareiškėjas bando įrodyti Sprendimo ydingumą – yra tai, jog prieš atliekant poveikio aplinkai vertinimą turėjo būti atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – ir SPAV), idant, remiantis pareiškėjo logika, visuomenė į projektų svarstymą būtų įtraukta pačiame anksčiausiame projektų įgyvendinimo etape, kai dar visos galimybės yra atviros svarstymams. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka dėl žemiau išdėstytų priežasčių.

97Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-12/2011) yra pasisakęs, jog ginčo teisiniams santykiams taikytinoje nacionalinėje teisėje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir planų ir programų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas yra numatyti kaip savarankiškos (atskiros) procedūros. Europos Sąjungos teisės plotmėje minėtas procedūras reglamentuoja 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų aplinkai vertinimo (85/337/EEB) bei 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarnybos direktyva (2001/42/EB) dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo, tačiau pastebėtina, jog nacionaliniai teisėkūros subjektai nepasinaudojo Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta galimybe nustatyti suderintą arba bendrą procedūrą šiems vertinimams.

98PAVĮ 4 straipsnyje nustatyti tokie poveikio aplinkai vertinimo tikslai: nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai (1 punktas); sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti (2 punktas); nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (3 punktas). Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 10 punkte nustatyta, jog poveikio aplinkai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas.

99Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas – tai tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas, kurio metu rengiami strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentai, teikiamos konsultacijos, atsižvelgiama į vertinimo bei konsultacijų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą ar programą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos priėmimo ir (arba) tvirtinimo (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 17 punktas).

100Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 967 nutarimu „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas) 5 punkte išdėstyti šio vertinimo tikslai: nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas planų ir programų įgyvendinimo pasekmes aplinkai (5.1 punktas); užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su tam tikromis valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene, atsižvelgiama į šių konsultacijų ir kitų viešumą užtikrinančių procedūrų rezultatus (5.2 punktas); užtikrinti, kad planų ir programų rengimo organizatoriai turės išsamią ir patikimą informaciją apie galimas reikšmingas planų ir programų įgyvendinimo pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją (5.3 punktas). Tais atvejais, kai šis vertinimas atliekamas detaliojo teritorijų planavimo metu, teritorijų planavimo dokumento koncepcijos nustatymo stadijoje pirmiausia parengiamas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vertinimo apimties nustatymo dokumentas (Strateginio pasekmių vertinimo tvarkos aprašo 19 punktas), kuris nustato strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos turinį, joje nagrinėtinus klausimus, pateiktinos informacijos apimtį ir išsamumą (Strateginio pasekmių vertinimo tvarkos aprašo 4 punktas). Šiame dokumente, be kita ko, nurodoma koncepcijos krypčių ir jų alternatyvų aprašymas, pagrindiniai tikslai ir sąsaja su kitais planais ir programomis (Strateginio pasekmių vertinimo tvarkos aprašo 21.1 punktas), informacija apie tai, kokie aplinkos komponentai ir kokios pasekmės bus nagrinėjamos atliekant vertinimą (Strateginio pasekmių vertinimo tvarkos aprašo 21.3 punktas). Atlikus vertinimą, parengiama vertinimo ataskaita, kurioje aprašomos ir įvertinamos plano ar programos, o jeigu vertinami teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai – koncepcijos krypčių ir jų alternatyvų įgyvendinimo galimos reikšmingos pasekmės aplinkai, išsamiai išnagrinėjami visi vertinimo apimties nustatymo dokumente numatyti klausimai ir pateikiama informacija, nurodyta Strateginio pasekmių vertinimo tvarkos aprašo 2 priede. Reikalaujamos informacijos apimtis ir išsamumas priklauso nuo plano ar programos tikslų, geografinės aprėpties, plano ar programos turinio ir išsamumo, su planu ar programa susijusių sprendimų priėmimo ir planavimo lygmens (Strateginio pasekmių vertinimo tvarkos aprašo 25 punktas).

101Taigi, poveikio aplinkai vertinimas yra orientuotas į konkretaus projekto įgyvendinimą, t. y. jo tikslas yra įvertinti, ar ūkinė veikla yra galima pasirinktoje teritorijoje, o strateginis pasekmių aplinkai vertinimas tiria daugybės teritorijos planų ir projektų sąveiką aplinkosauginiu aspektu (taip pat šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011). Kaip bebūtų nei aktualiuose nacionalinės teisės aktuose, nei Direktyvoje Nr. 85/337/EEB ar Direktyvoje Nr. 2001/42/EB nėra eksplicitiškai įtvirtinta, jog strateginis pasekmių aplinkai vertinimas turi eiti pirmiau už poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.

102Priešingai – strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vieta tėra įtvirtinta teritorijų planavimo procedūrose. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalis inter alia numato, jog tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir toks vertinimas nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas specialiojo plano rengimo metu.

103Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu.

104Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. Nutarimu Nr. 920 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo 9 punktas taip pat įtvirtina, jog atliekant bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų sprendinių poveikio vertinimą, kaip pradinis dokumentas naudojama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (kai strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimu) ataskaitos medžiaga. Tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir toks vertinimas nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas specialiojo ir detaliojo plano rengimo metu. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendinių vertintojas toliau atlieka sprendinių poveikio vertinimą, jeigu atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla leistina.

105Apibendrinant pasakytina, kad visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros užtikrina prevencijos principo aplinkos apsaugos srityje įgyvendinimą bei užtikrina kompleksinę aplinkos apsaugą. Prevencijos principas aplinkos apsaugos srityje įpareigoja asmenis, planuojančius vykdyti ūkinę veiklą, galinčią turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, užkirsti kelią neigiamo poveikio aplinkai atsiradimą (Konstitucijos 53 str. 3 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 4 str.). Poveikio aplinkai vertinimas tai procedūra, kurios tikslas yra įvertinti strateginių dokumentų (planų, programų) įgyvendinimo pasekmes bei įvertinti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo pasekmes, būtent jos poveikį aplinkai ir atskiriems jos elementams. Atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, nusprendžiama dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybės. Pagal nagrinėjimo dalyką poveikio aplinkai vertinimas gali būti strateginis, planuojamos ūkinės veiklos bei tarpvalstybinis. Strateginis poveikio aplinkai vertinimas tai procedūra, kurios metu vertinamos strateginių dokumentų (planų, programų) įgyvendinimo pasekmės. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (individualus poveikio aplinkai vertinimas) tai procedūra, kurios metu vertinamos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo pasekmės, jos poveikis aplinkai.

106Taigi neabejotina, kad SPAV ir PAV yra atskiros procedūros, tačiau šios procedūros yra poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kurios turi užtikrinti aplinkos apsaugos principų įgyvendinimą ir laikymąsi. Minėta, kad specialiojo planavimo atveju, strateginis poveikio aplinkai vertinimas vykdomas teritorijos planavimo procesu metu, todėl leidžia atlikti kompleksinę poveikio aplinkai vertinimo analizę ir užtikrina darnaus vystymosi principo bei kompleksiškumo principo aplinkos apsaugos srityje įgyvendinimą. Darnaus vystymosi principu siekiama rasti priemones ir būdus, užtikrinančius ilgalaikį ekologinės sistemos funkcijų išsaugojimą, kompleksiškas gamtos išteklių saugojimas nustato būtinumą saugoti visus gamtos elementus (Konstitucijos 54 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 4 str.). Siekiant užtikrinti minėtų aplinkos apsaugos principų įgyvendinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai strateginis vertinimas turi būti atliktas kuo ankstesniame investicinio proceso etape. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo pagrindinis tikslas yra planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo pasekmių įvertinimas, tinkamiausios projekto alternatyvos pasirinkimas, užtikrinant visuomenės dalyvavimą šiame procese. Atsižvelgiant į minėtus pagrindinius planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tikslus, įtvirtintus ES reguliavime, poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas kuo ankstesniame investicinio proceso etape, kurio metu yra žinomos planuojamo veiklos alternatyvos (taip pat ir technologinės), kurios gali būti vertinamos tiek vietos, tiek technologiniu požiūriu. Taigi tiek SPAV, tiek PAV turėtų būti atlikti kuo ankstesniame investicinio proceso etape, taip, kad būtų užtikrinti aplinkos apsaugos principai bei šių dviejų procedūrų tikslai, todėl svarbu, kad teisės aktų nustatytais atvejais būtų atliktos minėtos procedūros, kurių atlikimo laikas pagrįstas taip pat ir minėtu vertinamuoju kriterijumi, todėl neteisingi ir prieštaraujantys minėtam reglamentavimui dėl specialiojo teritorijų planavimo yra pareiškėjo motyvai, kategoriškai nustatantys šių dviejų procedūrų eiliškumą ir galimybę atlikti PAV procedūrą tik pasibaigus SPAV procedūrai. Pastebėtina ir tai, kad esminis laiko kriterijus, kuris yra nustatomas PAV procedūrai yra tai, kad ši procedūra yra atliekama ūkinės veiklos planavimo (projektavimo) metu, t.y. turi būti vertinamas ne realizuojamos ūkinės veiklos poveikis, bet planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai.

107Bylos duomenys rodo, jog strateginis pasekmių vertinimas nagrinėjamoje byloje buvo atliktas 2010 m. balandžio mėn. UAB „Sweco Lietuva“ (žr. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą), Lietuvos Respublikos energetikos ministrui priėmus 2009 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1-190 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano rengimo“. Minėtos procedūros metu buvo atliktas rengiamo specialiojo plano įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymas, apibūdinimas ir vertinimas, kuriuo metu buvo parengti SPAV dokumentai, konsultuojama, atsižvelgiama į vertinimo ir konsultacijų rezultatus ir kt. Tuo tarpu lyginant PAV su SPAV laiko požiūriu matyti, jog šios procedūros buvo vykdomos lygiagrečiai, ko, kaip išaiškinta aukščiau, teisės aktai nedraudžia (žr. Specialiojo plano l. 17).

108Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, būtent tai – jog konkrečiu atveju nebuvo pažeistas PAV ir SPAV eiliškumas, nes reikalavimo, kad SPAV procedūra būtų vykdoma prieš PAV procedūrą, teisės aktai neįtvirtino, o SPAV ir PAV vertintinos kaip dvi atskiros procedūros.

109Dėl pasirinktos Linijos subalternatyvos B1 atitikties bendriesiems planams

110Pareiškėjas priimtą Alytaus RAAD sprendimą ginčijo ir tuo pagrindu, jog jame įtvirtinta subalternatyva B1 esą nukrypstama tiek nuo Lazdijų ir Alytaus savivaldybių bendrųjų planų, tiek nuo Lietuvos Respublikos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (nuo pastarojo, pareiškėjo teigimu, buvo nukrypta net 85 proc.).

111Šiuo aspektu nurodytina, jog bendrasis planas savo pobūdžiu yra teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi, bendrame plane yra nustatoma tik principinė teritorijos vystymo koncepcija, kurios atskiri principai yra detalizuojami specialiuosiuose planuose. Specialiųjų planų sprendiniai savo ruožtu, be kita ko, turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams (Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d.).

112Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane taip pat buvo įtvirtinta, jog tai inter alia yra dokumentas, kuriuo remiantis rezervuojamos teritorijos, reikalingos valstybės svarbos infrastruktūros, gamybos ar apsaugos objektams (Įvado 2 d. 4 p., t. V, b. l. 50). Minėtame plane, energetikos infrastruktūros skiltyje, integravimuisi į tarptautines energetikos rinkas, buvo numatyta pastatyti galingą jungtį su Lenkija integracijai į Vakarų Europos valstybių elektros energijos sistemą ir tuo užtikrinti Lietuvos elektros energijos sistemos darbo patikimumą nuosekliai mažinant priklausomybę nuo Rusijos elektros energijos sistemos (EES) (18 punktas). Tai atsispindėjo ir Bendrojo plano techninės infrastruktūros grafiniame vaizde (t. V, b. l. 68).

113Alytaus rajono savivaldybės bei Lazdijų rajono savivaldybės patvirtintuose bendruosiuose planuose (Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. K-79, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 5TS-648) minėtoji infrastruktūrinė trasa taip pat buvo rezervuota (t. IV, b. l. 196 – 197).

114Atsižvelgus į tai, bei į bendrojo plano, kaip teritorijų planavimo dokumento, paskirtį, teisėjų kolegija nelaiko teisiškai reikšmingais pareiškėjo argumentų dėl galimo subalternatyvos B1 nuokrypio nuo bendrųjų planų bei teiginių, jog atlikdamas planavimą, planuotojas UAB „Sweco Lietuva“ savo nuožiūra parinko visiškai kitą Linijos tiesimo vietą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta teigti, jog nesutikdamas su principinės teritorijos vystymo koncepcijos detalizavimu pareiškėjas galėjo ginčyti specialųjį planą, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1-211 bei kuriuo buvo konkretizuota Linijos infrastruktūrinė trasa, tačiau to nedarė. Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamo ginčo objektas yra sprendimo, priimto poveikio aplinkai vertinimo, kuris pirmiausia siejasi po aplinkosauginių reikalavimų užtikrinimu, procedūros, o ne teritorijų planavimo procedūros, nukreiptos į erdvinės koncepcijos vystymą, metu, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl pareiškėjo motyvų minėtu aspektu nepasisakys.

115Pridurtina, jog remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasiūlyta Linijos tiesimo vietos alternatyva, pagal kurią siūloma trasa patektų į Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijų ribas, prieštarautų patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, kurių pareiškėjas neginčijo. Būtent – iš aukščiau aptartojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano matyti, kad 400 kV aukštos įtampos elektros tinklų oro linijos trasa ginčo Linijos tiesimui buvo rezervuota būtent Alytaus ir Lazdijų savivaldybių teritorijose, todėl nepakeitus aukštesnės galios teritorijos planavimo dokumentų, Linijos realizavimas pareiškėjo siūlomose vietose jiems prieštarautų.

116Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ir sanitarinių apsaugos zonų įrengimo

117Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepritaria ir tam, jog poveikio aplinkai vertinimo metu atskirai su visuomene nebuvo derinamas sanitarinių apsaugos zonų (toliau – ir SAZ) nustatymas. Pareiškėjo nuomone, tokių sanitarinių apsaugos zonų derinimas buvo būtinas, nes kai kurie Rudaminos bendruomenės nariai gyvena arčiau nei 250 metrų nuo planuojamos tiesti Linijos, kas neatitinka Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 4 patvirtintos higienos normos HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ (šiuo metu minėtą Higienos normą pakeitė 2011 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-552 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“).

118Šiuo bylos aspektu pažymėtina, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra sudėtinė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sudėtinė dalis (PAVĮ 9 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje buvo įvertintas galimas elektros linijos ir pastotės sukeliamų fizinių veiksnių neigiamas poveikis gyventojams, o Alytaus visuomenės centras savo ruožtu 2010 m. rugpjūčio 27 d. Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolo pagrindu (t. II, b. l. 54 – 56) pritarė Linijos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo programai (t. II, b. l. 57). Minėtoji institucija, duodama pritarimą, taip pat sprendė, jog planuojamai ūkinei veiklai planuojama įteisinti SAZ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 2.3 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog poveikis visuomenės sveikatai konkrečiu atveju buvo įvertintas tinkamai.

119PAV bei SPAV dokumentai patvirtina, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu buvo išnagrinėtas poveikis visuomenės sveikatai, siejant jį su elektros perdavimo linijos elektromagnetiniu poveikiu. Pagal Elektros tinklų apsaugos taisykles, patvirtintas 2010 m. kovo 29 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93, ir Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, 330 – 400 kV įtampos oro elektros linijoms yra nustatyta minimali 30 metrų elektros tinklų apsaugos zona – žemės juostos ir oro erdvė abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų. Pagal minėtą HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“, projektuojant 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo oro linijas, siūloma nuo šio tipo linijų iki gyvenamųjų pastatų išlaikyti 250 m atstumą, šis atstumas gali būti sumažintas iki 30 m, jei elektros oro linijos elektrinio lauko stipriai po laidais neviršija 5 kV/m. Remiantis „Sweco International“ AB (Švedija) specialistų sumodeliuotų elektrinio ir magnetinio lauko stiprumo skaičiavimais, 30 m atstumu nuo kraštinio laido neigiamas poveikis pagal Lietuvoje normuojamą elektros perdavimo linijų elektromagnetinio lauko elektrinę dedamąją nenumatomas, t.y. elektromagnetinio lauko stiprumas pagal elektrinę dedamąją neviršija 1 kV/m, magnetinio lauko srautas net po laidais neviršija Europos tarybos rekomenduojamo (1995/519/EC) ribinio 100 mikroT lygio (PŪV PAV ataskaita. Knygos L-1 3.4.6.2 skyrius).

120Dėl nurodytų motyvų, nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai dėl planuojamos elektros perdavimo linijos neleistino elektromagnetinio poveikio. Pareiškėjo argumentus paneigia minėta PAV ataskaitoje pateikta informacija, pagrįsta moksliniais tyrimais, paaiškinančiais elektromagnetinio lauko galimą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai. Planuojama ūkine veikla nėra pažeidžiami apsaugos nuo elektromagnetinio lauko, reikalavimai, nes nėra viršijamos elektromagnetinio lauko parametrų leidžiamos vertės, būtent – nagrinėjamu atveju yra nustatytos žemesnės negu leidžiamos vertės, todėl nustatyta elektromagnetinė spinduliuotė veikdama žmogų neribotą laiką nesukelia grėsmės ar neigiamo poveikio sveikatai.

121Nurodytina ir tai, jog Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius.

122Vadovaujantis šia nuostata, matyti, jog SAZ nustatymas yra teritorijų planavimo proceso dalis, o PAVĮ specialių nuostatų, susijusių su konkrečių SAZ įrengimu, nenustato, todėl teisėjų kolegija pareiškėjo nurodomus motyvus šioje bylos dalyje vertina kaip išeinančius už ginčo ribų.

123Dėl pareiškėjo siūlytų alternatyvų atmetimo, kaip Sprendimo neteisėtumo pagrindo

124Kaip vieną iš esminių nesutikimo su ginčijamu Alytaus RAAD Sprendimu motyvų, pareiškėjas nurodo ir tai, jog nebuvo pasirinktas jo pasiūlytas technologinis sprendimas – požeminis Linijos tiesimo būdas bei neatsižvelgta į jo siūlytą alternatyvią Linijos tiesimo vietą.

125Pareiškėjas įrodinėjo, jog požeminė Linijos tiesyba duoda tą patį sinchronizavimo rezultatą, tuo pačiu būdama pranašesnė už antžeminę Liniją, kadangi leidžia racionaliau išnaudoti jau esamus infrastruktūros koridorius, be to, ji yra mažiau tarši ir daro menkesnį poveikį įvairiems gamtos komponentams.

126Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su paminėtaisiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Alternatyvų parinkimas yra susijęs su strateginiu poveikiu aplinkai vertinimu. Vienas iš pagrindinių dokumentų, kuris yra priimamas strateginio poveikio aplinkai vertinimo metu yra vertinimo ataskaita, kurioje iš vienos pusės yra aprašoma esama aplinkos būklė, o iš kitos pusės numatomas galimas reikšmingas poveikis aplinkai bei pasiūlymai, turintys užkirsti kelią galimo neigiamo poveikio atsiradimą, arba sumažinti ar apriboti planuojamos ūkinės veiklos galimą neigiamą poveikį. Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje turi būti informacija dėl projekto alternatyvų, pagrindžiant jų parinkimą bei aprašant metodus, kuriuos naudojant buvo pasirinktos minėtos alternatyvos (Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 2, 5, 25, 37 punktai, 2 priedo 8 punktas). Vykdant planuojamos ūkinės vertinimą, turi būti parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurios vienu iš pagrindinių tikslų yra dokumentų rengėjo (ar planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus teisė) pasirinkto varianto analizė, racionalaus alternatyvaus bei aplinkai palankiausio varianto analizė (PAVĮ 9 str.). Planuojamos ūkinės veiklos vertinimas yra siejamas su dokumentų rengėjo pareiga pateikti kelis planuojamos ūkinės veiklos variantus, kas savo ruožtu turėtų padėti institucijai sprendžiančiai dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo, priimti teisingą sprendimą.

127Ginčijamame sprendime konstatuota, kad PŪV EEPOL statybai tinkamiausių juostų vietos paieška buvo atliekama palaipsniniu priartėjimo būdu vykdant specialiojo plano koncepcinių sprendinių, SPAV ir PŪV PAV procedūras. Poveikio aplinkai vertinimo metu SPAV ataskaitoje išskirtos PŪV juostos buvo tarpusavyje lyginamos poveikio aplinkai ir poveikio žmonių sveikatai kontekste. Atlikto vertinimo rezultatas – viena prioritetinė juosta, labiausiai tinkama statyti EEPOL. Minėtas ginčijamo sprendimo nuostatas patvirtina SPAV bei PAV dokumentai. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus vykdytos SPAV ir PŪV PAV procedūros, kurios detaliai yra nustatytos minėtuose teisės aktuose, sudarė faktines ir teisines prielaidas pasirinkti prioritetinę juostą, kuri yra tinkamiausia EEPOL statybai bei priimti ginčijamą sprendimą. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjo argumentai, dėl kitos siūlomos linijos tiesimo vietos paneigtų visas atliktas procedūras, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šiuos pareiškėjo argumentus kaip peržengiančius vertinamo administracinio sprendimo kontrolės ribas, o kartu ir peržengiančius šios administracinės bylos ribas.

128Įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas visapusiškai įvertino bei išnagrinėjo pareiškėjo siūlytą alternatyvą, bei išrinko optimalią planuojamos ūkinės veiklos juostą – subalternatyvą B1. Minėtą Linijos tiesimo juostą atsakovas, kaip optimalią, išrinko, vadovaudamasis kriterijų daugetu, be kita ko, vertindamas alternatyvų daromą poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai, jų technologines savybes.

129Tuo tarpu detalesnė lyginamoji analizė tarp oro linijos ir požeminio kabelio buvo atlikta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo – UAB „Sweco Lietuva“ (žr. Ataskaitos knyga L1, skyrius 2.2, skyrius 5, L-2, l. 220 – 229). Iš pateiktos medžiagos, be kita ko, matyti, kad gedimų atveju juos lokalizuoti bei pašalinti yra kur kas lengviau oro linijoje bei būtent ši technologija gali labiau užtikrinti Linijai keliamus elektros energijos sinchronizavimo, nepertraukiamo energijos tiekimo bei prekybos elektra uždavinius. Be to, PAV ataskaitoje buvo išanalizuotos ir įvertintos tiek kintamos, tiek nuolatinės srovės Linijos alternatyvos bei buvo pasirinkta, jog tinkamiausia siekiamiems tikslams yra kintamos srovės elektros linija. Minėtoji (antžeminė) technologija taip pat pranašesnė dėl trasai reikalingo ploto bei mažesnių apribojimų žemėnaudai ir kt. Todėl kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, jog oro linijos, kaip priimtinesnio technologinio sprendimo, pranašumas nebuvo įrodytas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Priešingai – pats pareiškėjas, akcentuodamas oro linijos keliamą kraštovaizdžio darkymą, ignoruoja minėtos linijos tiesimo būdo privalumus, kurie, vertinant abu technologinius sprendimus kompleksiškai, kaip buvo įrodyta, nusveria josios trūkumus. Be to, kritiškai vertintini ir pareiškėjo teiginiai, jog oro linijos parinkimą esminę reikšmę turėjo finansiniai kaštai (elektros linijos tiesimas oru kainuoja kur kas mažiau, nei analogiškos linijos tiesimas po žeme), nes tokie teiginiai nėra pagrįsti.

130Teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog alternatyvų buvimas ipso facto neeliminuoja paties reiškinio, kuriam yra teikiama alternatyva arba kitų reiškiniui teikiamų alternatyvų priimtinumo, t. y. esant alternatyvų daugetui alternatyvos viena kitos automatiškai nepaneigia. Kitais žodžiais tariant, abi alternatyvos gali būti ir teisingos, ir klaidingos. Nagrinėjamos bylos kontekste buvo nustatyta, jog visos atsakovo nagrinėtos planuojamos ūkinės veiklos alternatyvos (iš siūlytų juostos alternatyvų A, B ir subalternatyvos B1) darys neigiamą poveikį aplinkai. Taip pat buvo nustatyta, jog tiek oro linija, tiek požeminis kabelis atitinka geriausio prieinamo gamybos būdo kriterijus ir todėl abu šie būdai yra naudojami įgyvendinant įvairius projektus. Tačiau poveikio aplinkai vertinimo metu, atsižvelgiant į aukščiau cituotus šios procedūros tikslus, inter alia – siekį minimizuoti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai bei aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti, svarbiausia buvo kuo visapusiškiau išgryninti alternatyvų suponuojamus privalumus ir trūkumus, juos argumentuotai palyginti bei išrinkti optimalią alternatyvą, kuri tiriamosiomis aplinkybėmis būtų palankiausia neigiamo poveikio aplinkai požiūriu. Teismo vertinimu, šioje byloje tas ir buvo tinkamai padaryta. Tuo tarpu pareiškėjo, kaip suinteresuotos visuomenės, teise bei teisėtu interesu byloje buvo tai, jog jo pasiūlyta alternatyva būtų kuo nuodugniau, laikantis teisės aktuose numatytų procedūrų, motyvuotai apsvarstyta ir įvertinta. Tačiau svarbu pažymėti, jog pats alternatyvos teikiamas savaime nedeterminuoja jos priimtinumo vien dėl to, jog ji alternatyvi.

131Pastaroji išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai siejasi su patariamąja suinteresuotos visuomenės funkcija poveikio aplinkai vertinime. Todėl nors, vadovaujantis Orhuso konvencijos 6 straipsnio nuostatomis, kiekviename sprendime, susijusiame su neigiamu poveikiu aplinkai, turi atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai, įstatymai nesuteikia suinteresuotai visuomenei teisės galutinai nuspręsti nei dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio, nei dėl jos vykdymo vietos, kadangi tai yra planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus teisė, nes būtent pastarasis poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis planuoja ūkinę veiklą ir savo lėšomis atlieka PAVĮ jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras (PAVĮ 2 str. 3 d., 6 str. 2 d.).

132Todėl apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą buvus neteisėtą tuo pagrindu, jog juo nebuvo patvirtintas pareiškėjo siūlytas alternatyvus – požeminis – Linijos tiesimo būdas.

133Dėl pareiškėjo siūlytos Linijos alternatyvos ir tarpvalstybinio susitarimo santykio

134Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo siūloma Linijos vieta prieštarautų tarpvalstybiniam pasiektam susitarimui tarp Lietuvos ir Lenkijos dėl sienos kirtimo vietos.

135Iš bylos duomenų matyti, jog Lietuva ir Lenkija, įvertinusios tai, jog nors planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas bus atliekamas kiekvienos valstybės teritorijoje atskirai, tačiau turint kontaktinę zoną tarp valstybių bei bendrą visą projekto – LitPol Link jungties – įgyvendinimo viziją, pradėjo tarpvalstybines konsultacijas pagal 1991 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – ir Espoo konvencija) bei tarpvalstybinio susitarimo dėl Espoo konvencijos įgyvendinimo (Žin., 2004, Nr. 92-3353) reikalavimus. 2010 m. balandžio 20 d. koordinacinio susitikimo metu buvo nutarta, kad tarpvalstybinės poveikio aplinkai vertinimo procedūros dėl LitPol Link elektros jungties nebus tęsiamos (žr. Ataskaitos knygą L-2, l. 215 – 218). Minėto susitikimo metu taip pat nutarta, jog konsultacijos dėl sienos kirtimo vietos nebus vykdomos pagal Espoo konvencijos 5 straipsnį, o darbinių konsultacijų metu sutarta, kad PSE Operator S.A. projekto direktorius per projektą koordinuojančią įmonę LitPol Link perduos AB „Lietuvos energija“ informaciją apie Seinų valsčiaus vietos teritorinio planavimo dokumentą <...> . UAB „Sweco Lietuva“, rengdama PAV ir SPAV dokumentus, sienos kirtimo vietoje ir specialųjį planą, stengsis suplanuoti sienos kirtimo tašką vietoje, kuri nurodyta minėtame plane, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos teritorijoje galiojančius bendrojo planavimo dokumentų sprendinius.

136Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjas yra teisus teigdamas, jog jokio įpareigojančio tarpvalstybinio susitarimo, kaip tai suprantama 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės prasme, dėl konkretaus sienos kirtimo taško nebuvo pasiekta. Priešingai – sienos kirtimo tašką žinybingų institucijų darbinių konsultacijų metu nuspręsta parinkti, vadovaujantis kiekvienos iš šalių teritorijos planavimo dokumentais, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, jog pagal pareiškėjo siūlomą alternatyvą Linija Lietuvos-Lenkijos valstybių siena kirstų Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, o tai iš esmės prieštarautų tarpvalstybiniam pasiektam susitarimui, nėra tikslus. Tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia bylos baigties, nes iš Alytaus RAAD Sprendimo turinio matyti, jog tai nebuvo esminis motyvas, nulėmęs pareiškėjo alternatyvos atmetimą, kas yra kvestionuojama nagrinėjamoje byloje, be to, pagal tarptautinės teisės normas, tarptautinės sutartys nėra nekeičiamos, tačiau gali būti pataisomos jas sudarančių valstybių tarpusavio susitarimu (Vienos konvencijos 39 straipsnis).

137Dėl Žuvinto biosferos rezervato ir Galadusio ežero, kaip „Natura 2000“ objektų, vertinimo

138Pareiškėjas argumentuoja, jog poveikio aplinkai vertinimas ir jo pagrindu priimtas Alytaus RAAD sprendimas buvo neteisėti ir tuo aspektu, jog nebuvo vertinama, kokį tiesioginį ar netiesioginį poveikį Linijos tiesyba gali daryti Žuvinto biosferos rezervatui ir Galadusio ežerui, kurie yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ objektai.

139Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėtu aspektu pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog „Natura 2000“ tinklą sudaro dviejų tipų Europos Sąjungos svarbos gamtinės teritorijos: Paukščių apsaugai svarbios teritorijos, skirtos užtikrinti ES Paukščių direktyvos (79/409/EEB) reikalavimų įgyvendinimą ir Buveinių apsaugai svarbios teritorijos, išskirtos ES Buveinių direktyvos (92/43/EEB) saugomiems objektams apsaugoti.

140PAVĮ 10 straipsnio 7 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog jeigu nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukels reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nėra alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, planuojama ūkinė veikla gali būti leistina tik tais atvejais, kai jos sprendiniai susiję su visuomenės sveikata, tam tikrų aplinkos komponentų išsaugojimu arba, atsižvelgiant į Europos Komisijos nuomonę, su kitomis svarbiomis priežastimis. Tokiais atvejais turi būti numatomos ir įgyvendinamos visos įmanomos kompensacinės priemonės, būtinos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų tinklo vientisumui išsaugoti. <...>. Tačiau pastebėtina, jog specialių taisyklių, susijusių su „Natura 2000“ statusą turinčių objektų vertinimu, teisės aktai nenumato.

141Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog subalternatyva B1 tiesiogiai nekerta „Natura 2000“ teritorijų (Ataskaitos knyga L-2, l. 285). Tuo tarpu poveikis į planuojamos ūkinės veiklos koridoriaus ribas patenkančioms nežymioms Žuvinto biosferos rezervato dalims PAV metu buvo tinkamai įvertintas, jokių reikšmingų neigiamų padarinių nenustačius bei PAV Ataskaitoje numatant poveikio kraštovaizdžiui sumažinimo priemones (Ataskaitos knyga L1, l. 206).

142Paminėtina ir tai, jog Galadusio ežeras į Lietuvos „Natura 2000“ pagal viešai prieinamus duomenis išvis nėra įtrauktas, to neginčija ir pats pareiškėjas, todėl teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl jo statuso neįvertinimo PAV metu atmeta. Be to, dėl šio ežero vertinimo pareiškėjo pateikti argumentai iš esmės yra nauji, pateikti apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys (ABTĮ 138 str. 3 d.).

143Dėl PAV ataskaitos vertinime nedalyvavusių subjektų ir kitų procedūrinių aspektų

144Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat išreiškė nesutikimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) nedalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinime. Pareiškėjo nuomone, minėtos institucijos vertinimas buvo svarbus, nes projektuojama Linija kirs privačių asmenų žemės sklypus, kuriuose bus nustatinėjami administraciniai servitutai.

145Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo bylos aspektu jau buvo išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo, kurio ginčijamame sprendime pateiktoms išvadoms apeliacinės instancijos teismas pritaria. Pabrėžtina, jog PAV programa ir PAV ataskaita turi būti suderinta su visais subjektais, numatytais PAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. su valstybės institucijomis, atsakingomis už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą ir kultūros vertybių apsaugą; apskričių institucijomis ir savivaldybių institucijomis (redakcija, galiojusi PAV programos rengimo ir derinimo su PAV subjektais metu). Tuo tarpu nuo 2010 m. liepos 1 d., pasikeitus teisiniam reguliavimui, iš PAV subjektų sąrašo apskričių institucijos buvo išbrauktos, t. y. ši viršininkų administracijų funkcija buvo panaikinta, todėl teigti, jog konkrečiu atveju buvo privalu PAV ataskaitą derinti su NŽT, kaip likviduotos Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėju, nėra pagrindo.

146Pastebėtina ir tai, jog teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl kitų PAV procedūrinių aspektų. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas išnagrinėjo visus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir kiekvienam visuomenės atstovui pateikė motyvuotą atsakymą (t. I, b. l. 155 – 157). Pagal gautus visuomenės pasiūlymus PAV ataskaita taip pat buvo taisoma, tikslinama ir pildoma (t. I, b. l. 165 – 166). Suinteresuota visuomenė visos PAV metu buvo tinkamai informuojama tiek apie PAV programą, tiek apie PAV ataskaitą, ką detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas savo sprendime bei ko iš esmės neginčija ir pareiškėjas savo apeliaciniu skundu. Todėl darytina išvada, jog PAV metu buvo užtikrintas numatytų procedūrų laikymasis ir pareiškėjo, kaip suinteresuotos visuomenės, teisių pažeidimų šioje bylos plotmėje nenustatyta.

147Dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko analizės bei Danijos pavyzdžio

148Savo teiginiams įrodyti pareiškėjas teismui pateikė naujus įrodymus, inter alia – 2003 m. sausio mėn. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (toliau – ir ERPB) parengtą apžvalgos ataskaitą dėl Lietuvos ir Lenkijos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tarpsisteminės jungties projekto (t. VI, b. l. 115 – 117) ir 2012 m. gruodžio 14 d. raštą, gautą iš Danijos įmonės Energinet DK (t. VI, b. l. 124 – 125).

149Minėtieji duomenys, kaip suprastina, turėtų įrodyti, jog pareiškėjo siūlyta Linijos tiesimo alternatyva buvo priimtinesnė neigiamo poveikio aplinkai požiūriu. Tačiau teisėjų kolegija pareiškėjo papildomai pateiktus duomenis vertina kritiškai dėl žemiau nurodytų priežasčių.

150Pirmiausia pastebėtina, jog kritiškai vertintina ERPB apžvalga, kuria, pasak pareiškėjo Lietuvai buvo rekomenduotinas sprendimas (nuolatinės srovės (HVDC) Linijos statymas požeminio kabelio technologija). Pažymėtina, jog susipažinus su ERPB apžvalgos turiniu, matyti, jog tai savo pobūdžiu yra ne išsami aplinkosauginė analizė, o labiau – kaštų ir naudos analizė, atliekama ekonominiu aspektu. Tokia išvadą suponuoja ir tai, jog pagal bylos duomenis parengiamieji LitPol Link jungties darbai Lietuvoje buvo finansuojami iš Tarptautinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo, kurį administravo būtent Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Be to, minėtasis bankas pagal viešai prieinamus duomenis savo pobūdžiu yra investicinis, suteikiantis finansavimą kitiems bankams bei verslo projektams, tokiu būdu remdamas perėjimą nuo planinės ekonomikos prie laisvosios rinkos. Šis bankas pirmiausia yra orientuotas apginti savo akcininkų (64 valstybių ir 2 tarpvyriausybių institucijų) interesus, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina jo kompetenciją teikti optimalią alternatyvą planuojamai ūkinei veiklai aplinkosauginiu, o ne ekonominiu, požiūriu.

151Taip pat nurodytina, jog kaip išdėstyta aukščiau – poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (PAVĮ 3 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nėra įtikintas, jog faktas, kad sėkmingas požeminių linijų tiesimo įgyvendinimas Danijoje, atsispindintis iš pareiškėjo pateiktų duomenų, gali įrodyti tai, jog minėtas technologinis sprendimas būtų palankiausias aplinkai ir ginčo teritorijoje.

152Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

153Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

154Pareiškėjo asociacijos Rudaminos bendruomenė apeliacinį skundą atmesti.

155Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

156Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei R. R., R. C., R. V.,... 4. trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Sweco... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėja asociacija „Rudaminos bendruomenė“ (toliau – ir... 9. Prašyme nurodė, jog nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria yra leista... 10. Nurodė, jog buvo pažeista Orhuso konvencija, nes ji, kaip suinteresuota... 11. Pažymėjo, jog buvo pažeista ir PAV procedūra, t. y. PAV ataskaitą... 12. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo sskundą su juo nesutiko ir prašo jį... 13. Atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjai įstatymu nesuteikti įgaliojimai... 14. Tretieji suinteresuoti asmenys Litgrid AB, UAB „Sweco Lietuva“, AB Sweco... 15. Tretieji suinteresuoti asmenys Alytaus rajono savivaldybės administracija,... 16. Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą savo ruožtu nurodė, jog ji... 17. II.... 18. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu... 19. Teismas nurodė, jog ginčijamu sprendimu nuspręsta, kad 400 kV elektros... 20. Dėl Sprendimo paskelbimo reikalavimų pažeidimo teismas nurodė, jog LVAT... 21. Dėl visuomenės ir suinteresuotos visuomenės teisių pažeidimo teismas... 22. Dėl elektros jungties statybai netinkamai parinktos vietos/ teritorijos... 23. Teismas taip pat rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1... 24. Teismas pažymėjo ir tai, jog PAV rengėjo UAB SWECO International atstovas A.... 25. Dėl pažeistų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų teismas rėmėsi... 26. Teismas nesutiko ir su tuo, jog atliekant poveikio visuomenės sveikatai... 27. Be to, teismas nepritarė ir tiems pareiškėjo argumentams, jog konkrečiu... 28. IV.... 29. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m.... 30. Apeliacinį skundą grindžia tokiais pagrindiniais motyvais:... 31. 1. Dėl savo argumentų, susijusių su alternatyvios požeminės linijos... 32. 2. Dėl elektros perdavimo linijos subalternatyvos BĮ atitikimo Lazdijų ir... 33. 3. Dėl linijos alternatyvų ir Lietuvos-Lenkijos tarpvalstybinių... 34. 4. Dėl PAV atskaitos vertinime nedalyvavusių subjektų nurodo, jog mano, kad... 35. 5. Dėl poveikio visuomenės sveikatai ir dėl sanitarinių zonų pažymi, jog... 36. 6. Dėl Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir PAV pažymi, jog nesutinka... 37. 7. Dėl Žuvinto biosferos rezervato pažymi, jog nesutinka su teismo išvada,... 38. Atsakovas Lietuvos Respublikos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas... 39. Atsiliepimą atsakovas grindžia tokiais pagrindiniais atsikirtimais:... 40. 1. Dėl Linijos tiesimo būdo nurodo, jog pareiškėja nepateikė jokių... 41. 2. Dėl naujų įrodymų pažymi, jog nors pareiškėja apeliaciniame skunde ir... 42. 3. Teigia, jog Linijos projektavimas infrastruktūros koridoriuje Kalvarijos... 43. 4. Nurodo, jog elektros jungties su Lenkija projektas yra įgyvendinamas laiku.... 44. 5. Nurodo, jog parinkta Linijos vieta neprieštarauja Lietuvos Respublikos... 45. 6. Dėl Linijos alternatyvų ir Lietuvos-Lenkijos tarpvalstybinių... 46. 7. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos nedalyvavimo PAV ataskaitos vertinime... 47. 8. Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo nurodo, jog pareiškėjas... 48. 9. Dėl SAZ atskiro derinimo su VSC pažymi, jog aukščiau minėtoje Higienos... 49. 10. Dėl PAV ir SPAV nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog SPAV... 50. 11. Dėl Žuvinto biosferos rezervato nurodo, jog pareiškėjos minimi teisės... 51. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Alytaus visuomenės sveikatos centras... 52. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros... 53. Tretieji suinteresuotieji asmenys Litgrid, AB ir LitPol Link Sp. z o. o.... 54. Atsiliepime nurodo, jog palaiko atsakovo nuomonę dėl apeliacinio skundo... 55. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu į... 56. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjos keliami argumentai dėl elektros linijos... 57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija... 58. Atsiliepime pažymi, jog pagrindinis bylos nagrinėjimo dalykas – Aplinkos... 59. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalvarijos savivaldybės administracija... 60. Atsiliepime pažymi, jog ta apimtimi, kiek apeliacinis skundas susijęs su... 61. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija... 62. Atsilepime nurodo, jog pareiškėjos pareikšti reikalavimai Marijampolės... 63. Pareiškėjas 2013 m. vasario 5 d. (pagal gavimo datą) pateikė Lietuvos... 64. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi... 65. Teisėjų kolegija... 66. IV.... 67. Apeliacinis skundas atmestinas.... 68. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 69. Ginčijamu Alytaus RAAD Sprendimu (t. I, b. l. 122 – 126) buvo nuspręsta,... 70. Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo... 71. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog planuojamos statyti 400 kV įtampos... 72. Bylos medžiaga taip pat rodo, jog 2009 m. spalio 12 d. energetikos ministras... 73. Pareiškėjas ginčijo Alytaus RAAD Sprendimo teisėtumą, be kita ko,... 74. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, jog... 75. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, pritaria pirmosios... 76. Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą... 77. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5... 78. Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos... 79. 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti... 80. Pažymėtina, kad teisę kreiptis dėl savo teisių gynimo aplinkos apsaugos... 81. Analogišką teisę suinteresuotai visuomenei garantuoja ir dvi Europos... 82. Tarybos direktyvos 85/337/EEB, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35/EB, 1... 83. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, aiškindamas Direktyvos... 84. Nacionalinėje teisėje Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2... 85. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punkte nurodyta, kad suinteresuota... 86. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau –... 87. Iš byloje esančių pareiškėjo įstatų (t. I, b. l. 19 – 24) matyti, jog... 88. Bylos duomenimis taip pat neabejotinai nustatyta, jog Liniją planuojama tiesti... 89. Apeliacinės instancijos teismas minėtajai išvadai pritaria, konstatuodamas,... 90. Dėl ginčo objekto bei strateginio pasekmių vertinimo ir poveikio aplinkai... 91. Nagrinėjamoje byloje ginčas, kaip minėta, kilo dėl Alytaus RAAD 2010 m.... 92. Pažymėtina, jog poveikio aplinkai vertinimo objektas yra tokia planuojama... 93. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, juridiniai ir... 94. Pagal PAVĮ 3 straipsnio 5 dalį planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai... 95. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad ginčo ūkinei veiklai... 96. Vienas iš kertinių aspektų, kuriuo pareiškėjas bando įrodyti Sprendimo... 97. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (Lietuvos... 98. PAVĮ 4 straipsnyje nustatyti tokie poveikio aplinkai vertinimo tikslai:... 99. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas – tai tam tikrų planų ir... 100. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 967 nutarimu... 101. Taigi, poveikio aplinkai vertinimas yra orientuotas į konkretaus projekto... 102. Priešingai – strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vieta tėra... 103. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis savo ruožtu įtvirtina,... 104. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. Nutarimu Nr. 920 „Dėl... 105. Apibendrinant pasakytina, kad visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros... 106. Taigi neabejotina, kad SPAV ir PAV yra atskiros procedūros, tačiau šios... 107. Bylos duomenys rodo, jog strateginis pasekmių vertinimas nagrinėjamoje byloje... 108. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 109. Dėl pasirinktos Linijos subalternatyvos B1 atitikties bendriesiems planams... 110. Pareiškėjas priimtą Alytaus RAAD sprendimą ginčijo ir tuo pagrindu, jog... 111. Šiuo aspektu nurodytina, jog bendrasis planas savo pobūdžiu yra teritorijų... 112. Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane taip pat buvo įtvirtinta,... 113. Alytaus rajono savivaldybės bei Lazdijų rajono savivaldybės patvirtintuose... 114. Atsižvelgus į tai, bei į bendrojo plano, kaip teritorijų planavimo... 115. Pridurtina, jog remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, pirmosios... 116. Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ir sanitarinių apsaugos zonų... 117. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepritaria ir tam, jog poveikio aplinkai... 118. Šiuo bylos aspektu pažymėtina, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimas... 119. PAV bei SPAV dokumentai patvirtina, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūrų... 120. Dėl nurodytų motyvų, nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai dėl... 121. Nurodytina ir tai, jog Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24... 122. Vadovaujantis šia nuostata, matyti, jog SAZ nustatymas yra teritorijų... 123. Dėl pareiškėjo siūlytų alternatyvų atmetimo, kaip Sprendimo neteisėtumo... 124. Kaip vieną iš esminių nesutikimo su ginčijamu Alytaus RAAD Sprendimu... 125. Pareiškėjas įrodinėjo, jog požeminė Linijos tiesyba duoda tą patį... 126. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su paminėtaisiais... 127. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad PŪV EEPOL statybai tinkamiausių... 128. Įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 129. Tuo tarpu detalesnė lyginamoji analizė tarp oro linijos ir požeminio kabelio... 130. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog alternatyvų buvimas ipso facto... 131. Pastaroji išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai siejasi su... 132. Todėl apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog nėra pagrindo... 133. Dėl pareiškėjo siūlytos Linijos alternatyvos ir tarpvalstybinio susitarimo... 134. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 135. Iš bylos duomenų matyti, jog Lietuva ir Lenkija, įvertinusios tai, jog nors... 136. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pastebi, jog... 137. Dėl Žuvinto biosferos rezervato ir Galadusio ežero, kaip „Natura 2000“... 138. Pareiškėjas argumentuoja, jog poveikio aplinkai vertinimas ir jo pagrindu... 139. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėtu aspektu pareiškėjo... 140. PAVĮ 10 straipsnio 7 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog jeigu nustatoma, kad... 141. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog subalternatyva B1... 142. Paminėtina ir tai, jog Galadusio ežeras į Lietuvos „Natura 2000“ pagal... 143. Dėl PAV ataskaitos vertinime nedalyvavusių subjektų ir kitų procedūrinių... 144. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat išreiškė nesutikimą dėl... 145. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo bylos aspektu jau buvo... 146. Pastebėtina ir tai, jog teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl kitų PAV... 147. Dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko analizės bei Danijos pavyzdžio... 148. Savo teiginiams įrodyti pareiškėjas teismui pateikė naujus įrodymus, inter... 149. Minėtieji duomenys, kaip suprastina, turėtų įrodyti, jog pareiškėjo... 150. Pirmiausia pastebėtina, jog kritiškai vertintina ERPB apžvalga, kuria, pasak... 151. Taip pat nurodytina, jog kaip išdėstyta aukščiau – poveikio aplinkai... 152. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 153. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 154. Pareiškėjo asociacijos Rudaminos bendruomenė apeliacinį skundą atmesti.... 155. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti... 156. Nutartis neskundžiama....