Byla e2A-729-440/2018
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2075-287/2018 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui L. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą prašydama padidinti ( - ) teismo sprendimu iš atsakovo L. G. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. G. ir priteisti 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad dėl pasikeitusių aplinkybių šis išlaikymo dydis keistinas nes sūnus sparčiai auga, pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai ir jo poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga maždaug 610 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – GBP), t. y. apie 660 Eur. Nurodė, kad ( - ) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) (toliau - ( - ) Sprendimas, teismo sprendimas) buvo nutraukta ieškovės J. G. ir atsakovo L. G. (toliau kartu – šalių) santuoka, šalių nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove J. G., o iš atsakovo L. G. nepilnamečio sūnaus E. G., gimusio ( - ), išlaikymui buvo priteistos 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos.

72.

8Ieškovė pažymėjo, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių sūnui E. G. - 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neatitinka nei nepilnamečio sūnaus poreikių, nei šalių turtinės padėties, nei faktinės ekonominės situacijos, nei suformuotos teismų praktikos. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, jo turtinė padėtis yra gera ir ji pagerėjo po ( - ) teismo sprendimo priėmimo, nes jis įsigijo penkis nekilnojamojo turto objektus, kurių nei vienas nėra apsunkintas hipoteka ar areštuotas. Ieškovės žiniomis, atsakovas verčiasi keleivių ir siuntų gabenimu maršrutu Lietuva – Jungtinė Karalystė ir iš šios veiklos neabejotinai gauna pajamas. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo pablogėjo – ji turi dar vieną išlaikytinį, o be to dėl objektyvių priežasčių gauna mažesnes pajamas, kadangi negali dirbti ilgas darbo valandas ir gauti pakankamo dydžio pajamų. Jos gaunamos pajamos yra apie ( - ) per savaitę, taip pat sumažėjo ieškovės metinės pajamos.

93.

10Ieškovės atstovė advokatė papildomai nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjo 5 metai ir per šį laiką pasikeitė faktinės aplinkybės: vaikas auga, didėja jo poreikiai, reikia pirkti uniformą, aprangą regbiui, kadangi vaikas gyvena su ieškove Jungtinėje Karalystėje, kur pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje. Padidėjo ne tik vaiko poreikiai, bet pasikeitė ir šalių turtinė padėtis – atsakovas įsigijo penkis turto objektus, kurių neturėjo santuokos nutraukimo metu, dirba pagal verslo liudijimą, susirado darbą pagal darbo sutartį, užsiima žemės ūkio veikla. Tuo tarpu ieškovei gimė dukra ir atsirado pareiga išlaikyti jau du vaikus, be to sumažėjo ieškovės darbo užmokestis. Atsakovas L. G. išlaikymą moka nereguliariai ir turi įsiskolinimą už išlaikymą, apie kitas skolas atsakovas duomenų nepateikė.

114.

12Atsakovas L. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje pateikė tik vaiko poreikių skaičiuoklę, tačiau nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų. Taip pat nurodė, kad ieškovė ieškinyje teigė, jog atsakovas įsigijo 5 nekilnojamo turto objektus, tačiau atsakovui 4 žemės sklypus padovanojo jo mama L. G., jų bendra vertė ( - ) ir kadangi jis neturėjo gyvenamo būsto, iš paskolintų mamos pinigų, nusipirko namą, t. y., realiai jis neuždirbo daugiau pinigų ir dėl to jo turtinė padėtis negalėjo pagerėti. 2016 metais jo pajamos sudarė apie ( - ) per metus, t. y., apie ( - ) per mėnesį. Per 2017 metus jo pajamos ženkliai nepasikeitė. Tam, kad išlaikytų sūnų E. ir dukrą D. bei išsilaikytų pats, gaunamų pajamų jam neužtenka, todėl tenka papildomai dirbti, t. y., ieškoti atsitiktinių darbų papildomai prie pagrindinio darbo. Sudėjus visas pajamas per mėnesį jis uždirba apie ( - ), iš kurių ( - ) skiria vaikų išlaikymui ir ( - ) lieka jo pragyvenimui. Pagal savo galimybes jis sūnaus E. išlaikymui gali skirti po 115 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, negali skirti sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes ši suma viršija pusę jo uždirbamų lėšų per mėnesį, be to, taip būtų pažeidžiami ir kito vaiko – dukters D, interesai, ir ji būtų finansiškai nuskriausta.

135.

14Papildomai nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma – 200 Eur kas mėnesį jam yra per didelė, nes ir taip yra skolingas ieškovei ( - ), savo sesei – ( - ), kaimynui – ( - ). Nurodė, kad yra įdarbintas bandomajam laikotarpiui ir uždirba minimalų darbo užmokestį, o po bandomojo laikotarpio uždirbs ( - ), neatskaičius mokesčių. Pervežimu pagal individualios veiklos liudijimą nebesiverčia, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl verslo veiklos nutraukimo, yra skolingas Sodrai ( - ). Nurodė, kad vaikui kelionė į mokyklą nekainuoja, drabužiai ir avalynė nesusidėvi dažnai, be to, pragyvenimas Anglijoje brangiai nekainuoja, mano, kad vaikui nereikalingas telefono abonentas, galima papildymo korteles naudoti, telefoną naudotą galima nupirkti, nebūtina pirkti naują. Pažymėjo, kad jei sūnus E. G. gyventų pas jį, tai jam sūnaus išlaikymui užtektų ir 115 Eur per mėnesį. Atsakovo pajamos yra labai nedidelės, šiuo metu sumažėjusios. Iš žemės ūkio veiklos pernai metais gryno pelno gavo apie 750 Eur. Šiais pinigais mokėjo skolas už vaikų išlaikymą. Išlaikymą moka dviem vaikams: sūnui E. ir dukrai D., apie 121 Eur kiekvienam. Kol vertėsi pervežimu pagal individualios veiklos liudijimą sūnui yra nupirkęs mobilųjį telefoną, ausines, kompiuterį.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas pakeitė Šiaulių apylinkės teismo ( - ) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. ( - ) dalį, kuria iš atsakovo L. G. priteistos lėšos jo nepilnamečio sūnaus E. G. išlaikymui po 115,85 Eur (400 litų) kas mėnesį nuo ( - ) iki vaiko pilnametystės ir padidino priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo L. G. nepilnamečiui vaikui E. G. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės (2023-08-17), išlaikymo išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo L. G. ieškovei J. G. jos patirtas 463 Eur bylinėjimosi išlaidas ir į valstybės biudžetą - 27,65 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

187.

19Teismas pažymėjo, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Teismas akcentavo, kad atsakovui buvo žinoma ir jis sutiko, kad jo sūnus gyventų su motina šalyje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis, todėl, pagal teismo praktiką, tėvas privalo teikti sūnui ir didesnį išlaikymą, nei jis galimai teiktų, jei sūnus gyventų Lietuvoje.

208.

21Teismas nustatė, kad šalių sūnus E. G. nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. lanko ( - ) mokyklą ir mokosi aštuntoje klasėje. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad mokyklos reikmėms (uniformai, regbio aprangai, maistui mokykloje, kanceliarinėms prekėms) per mėnesį išleidžia 85 GBR (apie 93,50 Eur), prie ieškinio pridėjo įrodymus pagrindžiančias uniformos bei regbio aprangos kainas. Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sūnaus pietūs mokykloje, per savaitę kainuoja apie 13 GBP, kad iš esmės sutampa su ieškovės nurodyta, 60 GBP per mėnesį, suma. Ieškovė ieškinyje prie sūnaus Eimanto poreikio tenkinimo išlaidų nurodė išlaidas, skirtas būsto nuomai – 112,50 GBP ir būsto išlaikymo išlaidas – 63,25 GBP. Kaip įrodymai, pagrindžiantys minėtas išlaidas, byloje yra pateikta būsto nuomos sutartis, sudaryta ieškovės vardu, kurioje nurodyta, kad buto nuomos mėnesinis mokestis 450 GBP, bei sąskaita už vandenį, kurioje nurodyta, kad ieškovė pagal mėnesinį mokėjimo planą už vandenį moka 20,28 GBP. Nors ieškovė J. G. nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstos kitos, ieškinyje nurodytos, su vaiko poreikiais susijusios, išlaidos, tačiau teismas nurodė, jog akivaizdu, kad siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai ir pan. Teismo posėdžio metu liudytoja D. J. paliudijo, kad ieškovės nurodytų išlaidų, skirtų vaiko poreikiams tenkinti, dydis yra realus.

229.

23Teismas konstatavo, kad pasikeitė ieškovės turtinė padėtis – po ( - ) teismo sprendimo priėmimo. Jai ( - ) gimė dukra E. D. M., kas reiškia, kad ieškovė jau turi du išlaikytinius. Be to, dėl auginamos dukros amžiaus, ieškovė negali dirbti ilgas darbo valandas ir gauti pakankamo dydžio pajamų. Iš byloje turimų duomenų matyti, kad ieškovės metinės pajamos 2016 m. buvo sumažėjusios, lyginant su 2013 m. ( - ), o ieškovės metinės pajamos 2017 m. buvo ( - ) mažesnės nei 2013 metais, išlaikymo priteisimo momentu.

2410.

25Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat turi dar vieną išlaikytinį – dukrą D. G., gimusią ( - ), kurios išlaikymui 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismas iš atsakovo L. G. priteisė 115 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Taip pat nustatyta, kad atsakovas L. G. 2015 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1047 įsigijo ( - ) žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ) ir kitus statinius, kurių bendra vidutinė rinkos vertė ( - ). Be to atsakovas 2015 m. spalio 2 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3207 iš L. G. įgijo keturis žemės sklypus, unikalūs numeriai: ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), esančius ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė – ( - ). Kaip nustatyta iš dokumentų bei atsakovo L. G. parodymų, keturis žemės sklypus jam padovanojo mama L. G.. Aukščiau nurodytą namą su priklausiniais atsakovas nurodė įsigijęs iš už mamos L. G. skolintus pinigus, tačiau pinigų skolinimo fakto įrodymais nepagrindė. Teismas vertinimu, atsakovo turtinė padėtis, palyginus su padėtimi, buvusia ( - ) Sprendimo priėmimo metu, pagerėjo.

2611.

27Teismas nurodė, kad atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomas skirti 200 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra per didelis, nes jo pajamos mažos, tačiau nesugebėjo įrodyti savo pajamų dydžio. Pagal byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad atsakovas dirba pagal darbo sutartį, kad gauna papildomų pajamų iš žemės ūkio veiklos, nepateikė jokių įrodymų, jog nebesiverčia individualia pervežimo veikla. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Atsakovas nebuvo sąžiningas ir nenurodė visų savo gaunamų pajamų bei jų nepagrindė nenuginčijamais rašytiniais įrodymais.

28II.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3012.

31Apeliaciniu skundu atsakovas L. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės J. G. ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo sūnaus E. G. išlaikymui po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Taip pat atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3212.1

33Vaiko motina, išvykdama gyventi į užsienį, įvertino savo galimybes ir vaiko išlaikymo atžvilgiu, todėl tai, kad atsakovas sutiko, kad jo sūnus E. G. gyventų su motina Anglijoje nereiškia, kad jis prisiėmė ar privalo prisiimti ir didesnę atsakomybės dalį už vaiko išlaikymą. Nurodė, kad teismas nekreiptų dėmesio, jei atsakovas ir nesutiktų su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina, todėl teismo padaryta išvada, kad atsakovui sutikus, kad jo sūnus gyventų su motina šalyje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis, tėvas privalo teikti sūnui ir didesnį išlaikymą, absurdiška ir nelogiška.

3412.2

35Teismas remiasi niekuo nepagrįstomis ieškovės ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis ir jos draugių – suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų, parodymais. Ieškovė pateikė vaiko poreikių skaičiuoklę, uniformų kainas, tačiau nepateikė įrodymų, kad mokėjo už aprangą (uniformą), pateikė nepasirašytą ir nežinia, ar galiojančią, buto nuomos sutartį. Be to nuomojame bute gyvena penki asmenys, tame tarpe ir ieškovės sesuo, kuri prižiūri ieškovės vaikus, todėl vaiko dalis būsto nuomoje mažėja iki 100 GBP, taip pat atitinkamai mažėja ir būsto išlaikymo išlaidos. Ieškovė nepagrįstai į vaiko išlaikymo išlaidas įtraukė ilgalaikio naudojimo daiktus, nes atsakovas vaikui nupirko naują telefoną, kompiuterį, ausines. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ryšio paslaugų kainas, internetą, kuriuo naudojosi ne tik sūnus, bet ir kiti suaugę ieškovės šeimos nariai. Taigi, sprendžiant iš ieškovės pateiktų įrodymų visumos, nėra nei vieno, kuris nekeltų abejonių.

3612.3

37Atsakovas realiai neuždirbo daugiau lėšų iš kurių galėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą ir dėl to jo turtinė padėtis negalėjo pagerėti, o mėnesinės pajamos nepadidėjo. Nekilnojamasis turtas įsigytas iš mamos L. G. dovanų ir skolintų pinigų. Atsakovo materialinė padėtis pablogėjo, taip pat kaip ir ieškovės, nes jis moka nepilnametei dukrai D. E. A. po 115 Eur kas mėnesį periodines išmokas. Atsakovas nebeužsiima keleivių ir krovinių pervežimu, nes ši individuali veikla tapo nerentabili, o įsidarbino ( - ).

3812.4

39Ieškovės finansinė padėtis pablogėjo pagimdžius dukrą, kas reiškia, kad ieškovė neįvertino savo finansinių galimybių, neįvertino to, kaip pasikeis jos turtinė padėtis gimus vaikui, todėl ji privalo prisiimti ir pasekmes dėl savo neapgalvotų, neįvertintų veiksmų.

4012.5

41Ieškovas nurodo, kad bandytų skirti sūnui Eimantui išlaikyti po 140 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, tačiau negali skirti 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, nes ši suma sudaro 1/3 dalį jo uždirbamų lėšų kas mėnesį ir tai pažeidžia jo kito vaiko – dukters Danielės interesus, nes jos išlaikymui atsakovas negalėtų skirti taip pat po 200 Eur kas mėnesį. Be to atsakovo pragyvenimui tuomet liktų apie 200 Eur.

4213.

43Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. G. nesutiko su skundu. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš apelianto visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4413.1.

45Teismas pagrįstai sprendė, kad ( - ) Sprendimo priėmimo metu šalių sūnus E. G. gyveno su ieškove, o apeliantas tam pritarė ir dėl to nebuvo kilę jokio ginčo. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga 660 Eur suma, tuo tarpu iš atsakovo išlaikymo dydį ieškovė prašo padidinti iki 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, o pati sutinka jo išlaikymui kas mėnesį skirti 460 Eur.

4613.2.

47Nors atsakovas nurodo, kad ieškovės inciatyva apklaustos liudytojos D. J. ir I. D. buvo suinteresuotos bylos baigtimi, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl ko jos galėtų būti laikomos suinteresuotomis bylos baigtimi: kaip bylos nagrinėjimo teisinis rezultatas susijęs su jų teisėmis ar pareigomis. Atsakovas kritiškai vertina ieškovės į bylą pateikta vaiko poreikių skaičiuokle, tačiau pats nėra pateikęs jokių šios skaičiuoklės neteisingumą patvirtinančių įrodymų. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad uniforma šalių vaikui E. G. yra suteikiama nemokamai, kad ieškovės sūnus gyvena kitu adresu nei nurodyta nuomos sutartyje, kad nuomojame bute gyvena ne keturi, o penki asmenys.

4813.3.

49Apeliantas pernelyg siaurai aiškina ilgalaikio naudojimo daiktų sąvoką, nes į šią sąvoką įeina ne tik elektroninės ryšio priemonės, kompiuterinė technika ar jos priedai, tačiau ir vaiko baldai, patalynė, vaikui skirti namų apyvokos daiktai, laisvalaikio prekės. Tai, kad apeliantas nurodo, jog yra vaikui nupirkęs mobiliojo ryšio aparatą (2012 m.), kompiuterį ir ausines, tik patvirtina, kad tokie daiktai yra ir turi būti perkami periodiškai.

5013.4.

51Ieškovė yra pateikusi įrodymus apie mobiliojo ryšio paslaugų kainas, t. y. kad ieškovė už sūnaus mobiliojo ryšio ir internetinio ryšio paslaugas kas mėnesį patiria 25 GPB dydžio išlaidas.

5213.5.

53Ieškovės įsitikinimu, aplinkybė, kad žemės sklypai yra įgyti dovanojimo sutarčių pagrindu, nepaneigia fakto, kad apelianto turtinė padėtis, įgijus žemės sklypus savo nuosavybėn, pagerėjo. Nors atsakovas nurodo, kad gyvenamąjį namą įsigijo iš mamos skolintų piniginių lėšų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

5413.6.

55Apelianto argumentas, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes kito savo vaiko – dukters D. išlaikymui turi mokėti kas mėnesį po 115 Eur dydžio periodines išmokas yra nepagrįstas, nes atsakovui dukra gimė dar ( - ), kas reiškia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo momentu, t. y. ( - ), apeliantas jau turėjo pareigą išlaikyti dukrą nepaisant to, kad dukters išlaikymas jam priteistas tik 2016 m. gegužės 9 d.

5613.7.

57Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad jo vykdyta veikla – keleivių ir krovinių pervežimas tapo nerentabili. Tiek pats apeliantas, tiek liudytojos patvirtino, kad atsakovas, gavęs atsiskaitymus už teikiamas krovinių ir keleivių pervežimo paslaugas, pinigų priėmimo kvitų paslaugų gavėjams neišrašo ir į apskaitą gautų pajamų neįtraukia, todėl šios pajamos neatsispindi apelianto gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose. Atsižvelgiant į tai, apelianto, apeliaciniu skundu ginančio savo teises, veiksmai prieštarauja viešosios teisės normoms, kurios numato, kad pajamas yra privalu deklaruoti ir sumokėti visus priskaičiuotus mokesčius, yra nesąžiningi ir apeliantas kaip nesąžininga šalis negali tikėtis tokio savo interesų gynimo kaip sąžininga šalis ir yra pagrindas atsakovo ginamą subjektinę teisę, kuria jis piktnaudžiauja, atsisakyti ginti.

5813.8.

59Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo lyginant su buvusia 2013 metais. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Apeliantas ieškovės apsisprendimą užauginti dar vieną vaiką – dukrą E. D. M., nepagrįstai vertina kaip ieškovės neapgalvotą, neįvertintą veiksmą, nes ieškovė yra įvertinusi savo finansinį pasirengimą užauginti abu vaikus ir prisiima sau daugiau nei du kartus didesnę sūnaus E. G. išlaikymo naštą nei apeliantas.

6013.9.

61Skundžiamu teismo sprendimu iš apelianto šalių sūnaus išlaikymui priteistų kas mėnesį mokamų išmokų dydis visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, pagal kurią vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 1 MMA dydžio suma, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo 400 Eur.

6213.10.

63Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas yra finansiškai pajėgus teikti ½ MMA (200 Eur) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nėra jokių aplinkybių dėl kurių apeliantas negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo sūnui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantas yra sveikas, darbingas vyras, turi du išlaikytinius, kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus įsiskolinimą ieškovei, neturi, nuosavybės teise valdo penkis nekilnojamojo turto objektus, gauna pajamas iš žemės ūkio veiklos, vykdomos individualios keleivių ir krovinių pervežimo veiklos ir iš darbinės veiklos ( - ).

64Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

65IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6614.

67Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo.

6815.

69Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

7016.

71Apeliantas prašydamas nagrinėti skundą apeliacine tvarka nenurodė argumentų kokių įrodymų ar aplinkybių nebuvo galima ištirti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsnis). Apeliacinio teismo pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja aplinkybes buvusias teismo sprendimo priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

72Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7317.

74Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų. Iš gimimo liudijimo matyti, kad E. G., gimęs ( - ), tėvai yra ieškovė ir atsakovas (1 t., b. l. 11). Vaiko tėvai gyvena skyrium, jų santuoka nutraukta ( - ) teismo sprendimu, kuriuo šalių nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui buvo priteistos 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (1 t., b. l. 6-9).

7518.

76Ieškovė 2018 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą prašydama padidinti Šiaulių apylinkės teismo ( - ) sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) iš atsakovo L. G. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. G. ir priteisti 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas (nutarties 2 punktas).

7719.

78Ieškovė 2018m. kovo 14 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo teismui pateikė papildomus dokumentus - mokestinių metų pabaigos sertifikatus (2 vnt.) su vertimu į lietuvių kalbą, pažymą iš mokyklos su vertimu į lietuvių kalbą, pažymą apie įmokas už suvartotą vandenį su vertimu į lietuvių kalbą, pažyma apie gyvenančius asmenis su vertimu į lietuvių kalbą, sąskaitą už telekomunikacines paslaugas su vertimu į lietuvių kalbą; mokyklos parduotuvės kainoraštį su vertimu į lietuvių kalbą, fotonuotraukas su atsakovo skelbimais apie jo teikiamas krovinių bei žmonių pervežimo paslaugas (1 t., b. l. 94-128). Ieškovės J. G. 2013 m. (mokestiniai metai iki 2014 m. balandžio 5 d.) metų pabaigos sertifikate nurodyta, kad ieškovės metinės pajamos 2013 m. buvo – ( - ) (1 t., b. l. 96). Ieškovės J. G. 2016 m. (mokestiniai metai iki 2014 m. balandžio 5 d.) metų pabaigos sertifikate nurodyta, kad ieškovės metinės pajamos 2016 m. buvo – ( - ) (1 t., b. l. 100). Pažymoje iš mokyklos nurodyta, kad šalių sūnus E. G. nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. lanko ( - ) mokyklą ir mokosi aštuntoje klasėje (1 t., b. l. 104). Pažymoje apie įmokas už suvartotą vandenį nurodyta, kad ieškovė pagal mėnesinį mokėjimo planą už vandenį moka 20,28 GBP. Pažymoje apie gyvenančius asmenis nurodyta, kad būste, adresu ( - ) gyvena R. G., E. G., S. M. ir E. M. (1 t., b. l. 111). Sąskaitoje už telekomunikacines paslaugas nurodyta, kad už Samsung Galaxy A5 2017 abonementą mokama 25 GBP mėnesinė įmoka (1 t., b. l. 116). Mokyklos parduotuvės kainoraštyje nurodytos kainos mokyklos uniformos ir regbio aprangos, kas sumoje sudaro 113 GBP (1 t., b. l. 121). Fotonuotraukose su atsakovo skelbimais apie jo teikiamas krovinių bei žmonių pervežimo paslaugas matyti, kad atsakovas 2017-11-30 skelbėsi, kad 2017-12-02 važiuoja iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, o 2017-12-06 atgal į Lietuvą, papildomai nurodyta, kad veža siuntas, keleivius, didesnius krovinius; 2016-12-14 skelbėsi, kad 2016-12-16 važiuoja iš Jungtinės Karalystės, o 2016-12-19 važiuoja iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę (1 t., b. l. 123).

7920.

80Ieškovė 2018-04-11 pateikė teismui papildomus dokumentus - pažymą iš mokyklos su vertimu į lietuvių kalbą ir nuomos sutartį su vertimu į lietuvių kalbą (1 t., b. l. 136-148). Pažymoje iš mokyklos nurodyta, kas sudaro berniuko ir mergaitės uniformą, regbio aprangą (1 t., b. l. 144-146). Nuomos sutartyje nurodyta, kad 2012-06-25 sudaryta nuomos sutartis, kurioje nurodyta, kad nuomininkas yra J. G., nuomojamas namas – Flat 1, adresu ( - ), nuomos kaina 450 GBP per mėnesį (1 t., b. l. 138-139).

8121.

82Ieškovė 2018-06-05 pateikė teismui papildomus dokumentus – 2017 metų pabaigos sertifikatą su vertimu į lietuvių kalbą ir pažymą iš Mokesčių ir muitinės tarnybos su vertimu į lietuvių kalbą. (1 t., b. l. 158-166). Ieškovės J. G. 2017 m. (mokestiniai metai iki 2018 m. balandžio 5 d.) metų pabaigos sertifikate nurodyta, kad ieškovės metinės pajamos 2017 m. buvo – ( - ). Pažymoje iš Didenybės mokesčių ir muitinės tarnybos nurodyta, kad ieškovė kreipėsi dėl vaiko pašalpos ir jei jos prašymas bus patvirtintas, ieškovė už sūnų E. G. kiekvieną savaitę gaus – 20,70 GBP, o už dukrą E. D. M. – 13,70 GBP. Bendrai per mėnesį ieškovė gautų 137,60 GBP.

8322.

84Nekilnojamojo turto registro 2017-08-24 duomenimis atsakovas L. G. 2015 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1047 įsigijo ( - ) žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), pastatą – sandėlį, unikalus numeris ( - ), pastatą – sandėlį, unikalus numeris ( - ), pastatą – daržinę, unikalus numeris ( - ), pastatą – tvartą, unikalus numeris ( - ), pastatą – sandėlį, unikalus numeris ( - ) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris ( - ), nurodyto sklypo ir statinių bendra vidutinė rinkos vertė ( - ). (1 t., b. l. 13-17). 2015 m. spalio 2 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3207 iš L. G. įgijo keturis žemės sklypus, unikalūs numeriai: ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), esančius ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė – ( - ) (1 t., b. l. 18-25).

8523.

86Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – dukrą D. G., gimusią ( - ) (1 t., b. l. 49), kurios išlaikymui 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismas iš atsakovo L. G. priteisė 115 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki pilnametystės (1 t., b. l. 47-48).

8724.

88Iš papildomų duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodra) duomenų matyti, kad L. G. nuo ( - ) iki ( - ) užsiėmė individualia veikla, o nuo ( - ) dirba ( - ). Už 2018 birželio mėnesį atsakovas gavo ( - ) dydžio atlyginimą už darbą, už 2018 m. liepos mėnesį – ( - ), už 2018 m. rugpjūčio mėnesį ( - ) ir už rugsėjo mėnesį - ( - ). Byloje turimais duomenys atsakovas L. G. nuo ( - ) vykdė individualią veiklą – ( - ) (1 t., b. l. 157). 2018-06-04 pažymoje Nr. 31 nurodyta, kad L. G. dirba ( - ) traktorininko-šaltkalvio pareigose nuo ( - ). ( - ) darbo sutartyje ( - ) nurodyta, kad darbdavys ( - ), atstovaujama direktoriaus ( - ) ir darbuotojas L. G. sudarė darbo sutartį pagal kurią darbuotojas priimamas dirbti ( - ) traktorininko-šaltkalvio pareigoms, atsakovui nustatyta 5 darbo dienų, 40 valandų darbo savaitė, darbo užmokestis ( - ). ( 1 t., b. l. 188-190).

89Dėl materialinio nepilnamečių vaikų išlaikymo

9025.

91Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnis). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

9226.

93CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

9427.

95Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

9628.

97Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

98Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų

9929.

100CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas pažymėjo, kad šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės padidėjo vaiko poreikiai arba iš esmės pagerėjo įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

10130.

102Nagrinėjamu atveju ( - ) teismo sprendimu iš atsakovo L. G. nepilnamečio sūnaus E. G., gimusio 2005 m. rugpjūčio 17 d., išlaikymui buvo priteistos 115,85 Eur (400 Lt) dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (nutarties 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padidinti išlaikymą, priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nepilnamečio sūnaus E. G. išlaikymui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės (nutarties 2 punktas).

10331.

104Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

105Dėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo ir materialinės šalių padėties pasikeitimo

10632.

107Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pareiga yra įrodyti aplinkybes dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių bei padidėjusių išlaidų poreikio (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko – sūnaus E. G. išlaikymui kas mėnesį jai reikia 610 GBP, t. y. apie 660 Eur, ir nurodė, kad būsto nuoma kainuoja 112,50 GBP, būsto išlaikymo išlaidos – 63,25 GBP, transporto išlaidos – 40 GBP, maistas mokykloje – 60 GBP, už regbį (apranga, avalynė) – 5 GBP, mokyklinė uniforma – 10 GBP, vaistai, vitaminai – 15 GBP, maistas – 100 GBP, rūbai, avalynė – 80 GBP, laisvalaikis – 50 GBP, kanceliarinės prekės – 10 GBP, kirpykla – 10 GBP, ilgalaikio naudojimo daiktai (riedlentė, dviratis, planšetė, telefonas, namų apyvokos daiktai) – 30 GBP, ryšio paslaugos, internetas – 22 GBP. Nurodytas išlaidas įrodinėjo teikdama teismui papildomus dokumentus.

10833.

109Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje; atsakovas buvo davęs sutikimą išvežti šalių sūnų. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015). Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog šalių sūnus motinos iniciatyva yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jo poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

11034.

111Atsižvelgiant į išdėstytą, iš dalies sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad tai, kad atsakovas sutiko, kad jo sūnus E. G. gyventų su motina Anglijoje nereiškia, kad jis prisiėmė ar privalo prisiimti ir didesnę atsakomybės dalį už vaiko išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad ji gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas Lietuvoje, ji prisiima sau didesnę nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymo naštą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nevisai pagrįstai konstatavo, kad tėvas, šiuo atveju apeliantas, privalo teikti sūnui didesnį išlaikymą nei jis teiktų, jei sūnus gyventų Lietuvoje.

11235.

113Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus, nurodė, kad ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad mokyklos reikmėms (uniformai, regbio aprangai, maistui mokykloje, kanceliarinėms prekėms) per mėnesį išleidžia 85 GBR (apie 93,50 Eur), taip pat liudytoja D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sūnaus pietūs mokykloje, per savaitę kainuoja apie 13 GBP, kad iš esmės sutampa su ieškovės nurodyta, 60 GBP per mėnesį, suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina iš dalies su apeliantu, kad byloje turimi duomenys nepatvirtina konkrečiai patirtų ieškovės išlaidų mokyklos reikmėms, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad iš esmės nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, labiau tikėtina, kad jos pagrįstos nes byloje nepateikta kitų duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes.

11436.

115Ieškovė įrodinėdama būsto nuomos išlaidų dydį ir būsto išlaikymo išlaidas, pateikė nuomos sutartį, pažymą apie įmokas už suvartotą vandenį ir pažymą apie nuomoje bute gyvenančius asmenis, kas patvirtina, kad ieškovė už būsto nuomą per mėnesį sumoka 450 GBP, bute gyvena 4 asmenys, o pažyma apie įmokas už suvartotą vandenį patvirtina, kad ieškovė už vandenį pagal mėnesinį mokėjimo planą moka 20,28 GBP. Ieškovė neįrodinėjo, kas įeina į 63,25 GBP dydžio būsto išlaikymo išlaidas, kurias ji skaičiuoja kaip vaiko išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovė J. G. nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstos kitos, ieškinyje nurodytos, su vaiko poreikiais susijusios, išlaidos. Teismas vertindamas įrodymus pažymėjo, jog akivaizdu, kad siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai ir pan., todėl, teismas sprendė, kad nepaisant to, kad šių išlaidų dydžių rašytiniais įrodymais ieškovė nepagrindė, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja D. J. paliudijo, kad ieškovės nurodytų išlaidų, skirtų vaiko poreikiams tenkinti, dydis yra realus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrindė dalies išlaidų pagrįstumą, tame tarpe buto nuomos, ryšio paslaugų, interneto išlaidas, iš dalies pagrindė būsto išlaikymo išlaidas.

11637.

117Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais dėl vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžio, laikė ją pagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nesutikdamas su ieškovės argumentais, pateiktais duomenimis turėjo pareigą paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, šiuo atveju vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydį. (CPK 178 straipsnis). Tačiau iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas nors ir nesutiko su ieškovės argumentais, į bylą neteikė duomenų, paneigiančių vaiko padidėjusių išlaidų poreikio ar įrodančių, kad jo turtinė padėtis ne pagerėjo, bet suprastėjo ar kad nepasikeitė, atsakovas į bylą neteikė įrodymų, pagrindžiančių jo gaunamų pajamų dydžio (CPK 178 straipsnis). Iš papildomų duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matyti, kad L. G. nuo ( - ) iki ( - ) užsiėmė individualia veikla, o nuo ( - ) dirba ( - ) (šios nutarties 24 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje išaugusių nepilnamečio sūnaus poreikių faktas nebuvo paneigtas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-209-916/2016). Vertintina, tai, kad berniukas yra 13 metų amžiaus, lanko mokyklą, todėl būtina užtikrinti mokymosi priemonių, rūbų, avalynės įsigijimą, taip pat jo kultūrinį ugdymą ir lavinimą, laisvalaikį, vaikas dalyvauja užklasinėje veikloje, jam būtinas pilnavertis maitinimas, esant būtinumui vaistai, vitaminai, reikalingi ir higienos reikmenys, tam tikros paslaugos (kirpykla, mobilaus ryšio abonementas, internetas).

11838.

119Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo, turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad apeliantas nuosavybės teise įgijo penkis nekilnojamojo turto objektus po šalių santuokos nutraukimo (nutarties 17 punktas), ką nurodė ir ieškovė, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis, palyginus su padėtimi, buvusia santuokos nutraukimo dieną, pagerėjo. Taip pat teismas iš byloje turimų dokumentų nustatė, kad L. G. nuo 2018 m. gegužės 18 d. pradėjo dirbti ( - ) traktorininku – šaltkalviu, su juo sudaryta neterminuota sutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovui nustatyta 5 darbo dienų, 40 valandų darbo savaitė, darbo užmokestis ( - ). Teismas atsakovo teiginį, kad jis individualia veikla nebesiverčia vertino kritiškai ir nurodė, kad byloje turimais duomenimis atsakovas L. G. vykdo krovininio kelių transporto individualią veiklą nuo ( - ) Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsakovas nebesiverčia individualia veikla nuo ( - ) t. y. nuo tada kada įsidarbino ( - ) (nutarties 24 punktas).

12039.

121Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – dukrą D. G., gimusią ( - )., kurios išlaikymui 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismas iš atsakovo L. G. priteisė 115 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna papildomų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Iš esmės pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrindė savo pajamų dydžio, nors tvirtino, kad jo pajamos mažos, o pagal byloje pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad atsakovas dirba pagal darbo sutartį, gauna papildomų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Jis nepateikė jokių įrodymų, jog nebesiverčia individualia pervežimo veikla. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis, kurios grindžiamos bylos duomenimis, tačiau kaip jau buvo minėta iš papildomų Sodros duomenų matyti, kad atsakovas nebeužsiima individualia veikla, be to iš ( - ) gaunamos darbo užmokestis 2018 birželio mėnesį sudarė ( - ), 2018 m. liepos mėnesį – ( - ), 2018 m. rugpjūčio mėnesį ( - ), 2018 m. rugsėjo mėnesį - ( - ) (nutarties 24 punktas). Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad atsakovas turi skolų kitiems asmenims. Nors po sprendimo dėl išlaikymo priteisimo ir atsirado atsakovui pareiga išlaikyti vaiką - dukrą D. G., gimusią ( - ) 2016 m. gegužės 9 d. nutarties pagrindu, tačiau įvertinus visumą byloje esančių įrodymų apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad jo materialinė padėtis pablogėjo, teismo vertinimu yra pagrindo atsižvelgiant į bylos duomenis spręsti, kad jo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo.

12240.

123Tuo tarpu vertinant ieškovės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jos turtinė padėtis suprastėjo, nei buvo santuokos nutraukimo momentu, nes jos metinės pajamos sumažėjo, lyginant su 2013 metais. Byloje turimi duomenys patvirtina tokią pirmosios instancijos teismo išvadą (nutarties 19 ir 21 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo padarytai išvadai. Be to pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad ieškovė deda visas pastangas ir ieško būdų papildomoms pajamoms – kreipėsi į Jos Didenybės mokesčių ir muitinės tarnybą dėl vaiko pašalpos ir jei jos prašymas bus patvirtintas, tai už sūnų E. G. ieškovė J. G. kiekvieną savaitę gaus – 20,70 GBP, o už dukrą E. D. M. – 13,70 GBP (nutarties 21 punktas).

12441.

125Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas įvertino turimus duomenis apie šalių materialinę padėtį, šalių galimybes teikti išlaikymą, todėl apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į jo galimybės teikti išlaikymą po 200 Eur laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas įvertino CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą ieškovo gaunamų pajamų ir vaiko poreikių aspektu bei šios nutarties 26–28 punktuose aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus šio principo taikymo kriterijus.

12642.

127Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pažymėjo, kad skundžiamu teismo sprendimu iš apelianto šalių sūnaus išlaikymui priteistų kas mėnesį mokamų išmokų dydis visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, pagal kurią vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 1 MMA dydžio suma, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo 400 Eur. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino individualius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovas pajėgus užtikrinti tik minimalius vaiko poreikius, byloje nenustatyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Taigi, šiuo atveju nors ieškovė ir akcentuoja 1 MMA dydį, dėl išlaikymo priteisimo ar jo padidinimo, tačiau konkrečiu atveju spręstina atsižvelgiant į konkrečius vaiko poreikius, bei tėvų galimybes teikti išlaikymą ir kita. Įvertinus vaiko amžių, poreikius ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į išdėstytą, laikytinas nepagrįstu atsakovo teiginys, kad ieškovės prašomos vaiko išlaikymui išlaidos yra per didelės. Apelianto argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad vaiko poreikiai ir išlaidos padidėjo ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad sprendžiant iš ieškovės pateiktų įrodymų visumos, nėra nei vieno, kuris nekeltų abejonių.

12843.

129Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus. Dėl konkrečių teismo išvadų su kuriomis apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutiko, ar joms nepritarė pasisakyta. Pažymėtina, kad iš esmės dėl apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis sutiko, todėl jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

13044.

131Be to konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nurodydamas, kad teismas sprendžiant iš ieškovės pateiktų įrodymų visumos, nėra nei vieno, kuris nekeltų abejonių, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Iš teismo procesinio dokumento turinio matyti, kad išvados apie šalių sūnaus poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvuojamoji dalis leidžia teigti, kad teismas nustatė ir vertino ne tik aplinkybes reikšmingas priteisto išlaikymo dydžiui pakeisti (iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ir vaiko poreikiai), tačiau nustatė ir vertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo: abiejų tėvų turtinę padėtį, vertino tėvų galimybes gauti didesnes pajamas. Be to pažymėtina, kad visais atvejais sprendimas priimamas ištyrus visumą įrodymų, vadovaujantis labiau tikėtinomis nustatytomis aplinkybėmis nei priešingai, taip pat atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą, kurio nepaneigė apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

13245.

133Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga pasisakyti, nes jie iš esmės neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

134Dėl bylos procesinės baigties

13546.

136Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

137Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

13847.

139Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė J. G. turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į ieškinį ieškovė buvo nurodžiusi, kad prašo priteisti ieškovei iš apelianto visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad sąskaita už teisinę pagalbą išrašyta 2018-08-31, o ieškovė pateiktą sąskaitą apmokėjo 2018-09-14. Prašymas, pagrindžiantis atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimo išlaidas 315 Eur sumai, per EEP sistemą buvo pateiktas 2018-10-19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 p.) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

14048.

141Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti neviršija maksimalius kriterijus (1150,24 Eur sumą), sprendžia, kad iš apelianto ieškovei priteistina 315 Eur išlaidų suma advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

142Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

143Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2075-287/2018.

144Priteisti iš apelianto L. G., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), ieškovei J. G., asmens kodas ( - ) gyvenančiai ( - ), jos patirtas 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

145Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

146Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą prašydama padidinti ( - ) teismo... 7. 2.... 8. Ieškovė pažymėjo, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių sūnui E.... 9. 3.... 10. Ieškovės atstovė advokatė papildomai nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo... 11. 4.... 12. Atsakovas L. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje... 13. 5.... 14. Papildomai nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma – 200 Eur kas... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2018 m. birželio 29 d. sprendimu... 18. 7.... 19. Teismas pažymėjo, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad šalių sūnus E. G. nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. lanko ( -... 22. 9.... 23. Teismas konstatavo, kad pasikeitė ieškovės turtinė padėtis – po ( - )... 24. 10.... 25. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat turi dar vieną išlaikytinį –... 26. 11.... 27. Teismas nurodė, kad atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo... 28. II.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 30. 12.... 31. Apeliaciniu skundu atsakovas L. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 32. 12.1... 33. Vaiko motina, išvykdama gyventi į užsienį, įvertino savo galimybes ir... 34. 12.2... 35. Teismas remiasi niekuo nepagrįstomis ieškovės ieškinyje išdėstytomis... 36. 12.3... 37. Atsakovas realiai neuždirbo daugiau lėšų iš kurių galėjo įsigyti... 38. 12.4... 39. Ieškovės finansinė padėtis pablogėjo pagimdžius dukrą, kas reiškia, kad... 40. 12.5... 41. Ieškovas nurodo, kad bandytų skirti sūnui Eimantui išlaikyti po 140 Eur... 42. 13.... 43. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. G. nesutiko su skundu.... 44. 13.1.... 45. Teismas pagrįstai sprendė, kad ( - ) Sprendimo priėmimo metu šalių sūnus... 46. 13.2.... 47. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovės inciatyva apklaustos liudytojos D. J. ir... 48. 13.3.... 49. Apeliantas pernelyg siaurai aiškina ilgalaikio naudojimo daiktų sąvoką, nes... 50. 13.4.... 51. Ieškovė yra pateikusi įrodymus apie mobiliojo ryšio paslaugų kainas, t. y.... 52. 13.5.... 53. Ieškovės įsitikinimu, aplinkybė, kad žemės sklypai yra įgyti dovanojimo... 54. 13.6.... 55. Apelianto argumentas, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes kito savo vaiko... 56. 13.7.... 57. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad jo vykdyta veikla – keleivių ir... 58. 13.8.... 59. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo... 60. 13.9.... 61. Skundžiamu teismo sprendimu iš apelianto šalių sūnaus išlaikymui... 62. 13.10.... 63. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas yra finansiškai pajėgus teikti ½... 64. Teismas... 65. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 66. 14.... 67. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl nepilnamečiui sūnui priteisto... 68. 15.... 69. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas... 70. 16.... 71. Apeliantas prašydamas nagrinėti skundą apeliacine tvarka nenurodė... 72. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 73. 17.... 74. Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų. Iš gimimo liudijimo... 75. 18.... 76. Ieškovė 2018 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą prašydama padidinti... 77. 19.... 78. Ieškovė 2018m. kovo 14 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų... 79. 20.... 80. Ieškovė 2018-04-11 pateikė teismui papildomus dokumentus - pažymą iš... 81. 21.... 82. Ieškovė 2018-06-05 pateikė teismui papildomus dokumentus – 2017 metų... 83. 22.... 84. Nekilnojamojo turto registro 2017-08-24 duomenimis atsakovas L. G. 2015 m. kovo... 85. 23.... 86. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – dukrą D. G., gimusią ( - ) (1 t.,... 87. 24.... 88. Iš papildomų duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie... 89. Dėl materialinio nepilnamečių vaikų išlaikymo... 90. 25.... 91. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje... 92. 26.... 93. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo... 94. 27.... 95. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių... 96. 28.... 97. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui... 98. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų... 99. 29.... 100. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto... 101. 30.... 102. Nagrinėjamu atveju ( - ) teismo sprendimu iš atsakovo L. G. nepilnamečio... 103. 31.... 104. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio... 105. Dėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo ir materialinės šalių... 106. 32.... 107. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pareiga yra įrodyti... 108. 33.... 109. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi išvyko gyventi... 110. 34.... 111. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš dalies sutiktina su atsakovo apeliacinio... 112. 35.... 113. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus,... 114. 36.... 115. Ieškovė įrodinėdama būsto nuomos išlaidų dydį ir būsto išlaikymo... 116. 37.... 117. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus spręstina, kad... 118. 38.... 119. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo, turinčio prievolę teikti... 120. 39.... 121. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovas turi dar vieną... 122. 40.... 123. Tuo tarpu vertinant ieškovės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas... 124. 41.... 125. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas... 126. 42.... 127. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pažymėjo, kad skundžiamu teismo... 128. 43.... 129. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių... 130. 44.... 131. Be to konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti,... 132. 45.... 133. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga pasisakyti, nes jie... 134. Dėl bylos procesinės baigties... 135. 46.... 136. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų... 137. Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų... 138. 47.... 139. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas... 140. 48.... 141. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, bylos sudėtingumą,... 142. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 143. Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m.... 144. Priteisti iš apelianto L. G., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), ieškovei... 145. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 146. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....