Byla 2A-73-368/2009

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų: Liudvikos Tupienės, Reginos Agotos Gutauskienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Medicinos bankas“ atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, atsakovų G. P. , A. E. D. bei trečiojo asmens R. P. atstovui advokatui Arūnui Koskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. P. ir trečiojo asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams G. P. , A. E. D. , tretiesiems asmenims R. P. , BUAB „Technovisata“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia G. P. ir A. E. D. 2006 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kurios pagrindu buvo perleistos G. P. nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), atsakovei A. E. D. . Taikyti restituciją natūra ir grąžinti G. P. butą, esantį ( - ). Solidariai priteisti iš atsakovių visas ieškovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

5Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Šiaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarės Rimos Sadauskienės 2006 m. lapkričio 24 d. patvirtintą dovanojimo sutartį, reg. Nr. 11480, sudarytą tarp atsakovių G. P. ir A. E. D. pripažino negaliojančia. Taikė vienašalę restituciją, grąžino atsakovės G. P. nuosavybėn visą šiuo sandoriu perleistą butą, plane žymėtą 48, paskirtis: gyvenamoji, unikalus Nr. ( - ), pastatas kuriame yra butas: ( - ), kurio bendras plotas 64,50 kv. m. ploto, su rūsiu, pažymėtu R-49, 3,51 kv. m. ploto, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. ( - ), esantį ( - ). Priteisė iš atsakovės G. P. ieškovui UAB „Medicinos bankas“ 2572,40 Lt žyminio mokesčio, 4281,48 Lt už advokato pagalbą. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės G. P. 10,32 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės A. E. D. 8,15 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6Sprendime teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl sudaryto dovanojimo sandorio grindžiamas actio Pauliana LR CK 6.66 str. - 6.67 str. pagrindu. Nurodė, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant LR CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui. Pirmoji būtina sąlyga, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu yra tai, jog kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Antroji būtina sąlyga, jog skolininkas sandorio neprivalėjo sudaryti. Trečioji būtina sąlyga, jog ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Ketvirtoji būtina sąlyga, jog turi būti nustatomas, tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Ši sąlyga reiškia, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

7Teismas konstatavo, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į solidarią skolininkę G. P. , kurią įgijo nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2007m gegužės 02 d., kai tarp vekselio davėjo UAB „Technovisata“ ir laiduotojų (solidarių skolininkų) G. P. ir R. P. , iš vienos pusės, bei vekselio gavėjo UAB „Medicinos bankas“ iš kitos pusės, buvo pasirašyti vekseliai, kuriais solidarūs laiduotojai G. P. ir R. P. įsipareigojo gavėjui (ieškovui) padengti davėjo UAB „Technovisata“ įsiskolinimą, jeigu pastarasis laiku neatsiskaitys (I tomas b.l. 11-16, 55-67). Taip pat tada, kai 2006-11-23 skolininkė G. P. pardavė, o kreditorius (ieškovas) nupirko pagal dvi pirkimo pardavimo sutartis iš skolininkės G. P. du paprastuosius vekselius už 100000 Lt sumą, kuomet nurodyta pinigų suma turėjo būti nurašyta nuo pardavėjos G. P. sąskaitos, esančios kredito įstaigoje, tai yra - pas ieškovą (I tomas b.l. 17, 19). Kartu teismas pabrėžė, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ir netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Be to vekselis, kaip rašytinis doku­mentas, yra asmens vidinės valios išraiškos re­zultatas. Vekselio išrašymas, kaip valinis veiks­mas, yra ne kas kita, o vienašalis sandoris, kurio specifika yra ta, jog tai yra abstraktus vienaša­lis sandoris. Kadangi vekselio išrašymas yra va­linis veiksmas, tai vekselio davėjo, veiksmai (vekselio išrašymas) atitinka ir jo vidinę valią. Vekselį išrašantis asmuo sukuria sau pareigą, o vekselio turėtojui teisę. Nurodė, kad atsakovei G. P. kyla prievolė prieš ieškovą ir pagal minėtas vekselių pirkimo pardavimo sutartis, nes pinigai pagal šias sutartis tai pat nebuvo nurašyti nuo atsakovės G. P. sąskaitos (sutarties 3 punktas). Konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų netinkamai įvykdęs savo pareigas pagal paminėtus vekselius ir pagal dvi 2006 m. lapkričio 23 d. sutartis, o pagrindinis ar solidarus skolininkas G. P. ar kitas solidarus skolininkas būtų visiškai atsiskaitę su ieškovu pagal vekselius ar sutartis, todėl akivaizdu, kad ieškovo reikalavimo teisė tiek pagrindinio, tiek solidaraus skolininko G. P. atžvilgiu yra neabejotina ir galiojanti. Todėl teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaip atsakovės G. P. kreditorius, turi teisę actio Pauliana pagrindu ginčyti atsakovės G. P. sudarytą dovanojimo sandorį, nes jis sudarytas tuoj pat po dalies minėtų sandorių su ieškovu sudarymo. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje neturi teisinės reikšmės ir ta aplinkybė, kad kol kas nėra baigta pagrindinio skolininko UAB „Technovisata“ bankroto procedūra ir nėra neginčijamų įrodymų, jog jis negalės grąžinti ieškovui skolą.

8Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo ginčijamą sandorį skolininkė G. P. privalėjo sudaryti įstatymo ar išankstinio susitarimo su kita sandorio šalimi pagrindu. Konstatavo, kad ieškovo ginčijamas skolininkės sudarytas sandoris laikytinas neprivalomuoju, todėl atitinka antrąją būtiną actio Pauliana sąlygą. Nurodė, kad iš byloje esančios antstolės V. Šimkienės pateiktos pažymos matyti, kad G. P. jokio turto, išskyrus gaunamą darbo užmokestį, neturi ( I tomas b.l. 54, 141). Todėl pripažintino, kad ji neturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nurodė, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Pažymėjo, kad atsakovės G. P. sudarytas dovanojimo sandoris yra neatlygintinis (LR CK 6. 465str.) (I tomas b.l. 130-131), ir jis sudarytas su jos motina A. E. D. (II tomas b.l. 84). Teismas rėmėsi LR CK 6.67 str. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ir atsakovę A. E. D. pripažino nesąžininga turto įgijėja, o atsakovę G. P. nesąžininga turto perleidėja. Teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

9Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovių G. P. ir A. E. D. , nes atsakovė A. E. D. nėra kreditoriaus skolininkė, jos nesieja su kreditoriumi jokie prievoliniai santykiai ir ji kreditoriaus atžvilgiu neatliko jokių kaltų veiksmų, ko negalima pasakyti apie atsakovę G. P. . Todėl teismas nusprendė, kad atsakovė G. P. turi atlyginti atsakovui UAB „Medicinos bankas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Apeliaciniu skundu atsakovė G. P. ir tretysis asmuo R. P. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121.Nurodo, kad teismas pažeidė LR CK 6.66 str. 1 d. nuostatas. Visų pirma, teismas visiškai nekreipė dėmesio į atsakovų atstovo argumentus, kad ieškovas dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo atsakovų kreditorius. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl atmeta atsakovų atstovo argumentus dėl vekselio pirkimo pardavimo sutarčių ir tarp šalių atsiradusių santykių. Teismas akcentavo vekselių, kaip vienašalių sandorių sukuriamas teisines pasekmes, t.y. vienašalį atsakovės įsipareigojimą apmokėti vekselį, nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas vienareikšmiškai pasisako, kad vekselis nėra sandoris, nes jam netaikomos sandorių negaliojimą reglamentuojančios teisės normos. Dovanojimo sutarties sudarymo momentu UAB „Medicinos bankas“ nebuvo G. P. kreditoriumi, jis buvo prekės - vekselių pirkėjas bei galėjo disponuoti vekseliais juos parduodamas, dovanodamas, įkeisdamas, grąžindamas vekselio davėjui.

132. Nurodo, kad teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu buvo užginčytas UAB „Medicinos bankas“ tapimas G. P. kreditoriumi vykdomųjų įrašų pagrindu. Teismas visiškai be pagrindo nesustabdė šios bylos nagrinėjimo.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo palikti nepakeistą 2008 m. spalio 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą. Priteisti iš apeliantų ieškovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

15Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16Nurodo, kad apeliantai klaidingai supranta plačiai taikomą ir pakankamai aiškiai apibrėžtą „kreditoriaus“ sąvoką. Šiuo atveju teisę reikšti actio Pauliana ieškinį ieškovas grindžia savo, kaip kreditoriaus statusu, t.y. vekselio turėtojo, kurį galima nesunkiai identifikuoti sistemiškai aiškinant 1999-03-16 LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr.VIII-1087 ir LR CK nuostatas. Apeliantų, kaip skolininko (pagal paprastąjį vekselį įsipareigojusio asmens), teisinis santykis atsirado ne nuo reikalavimo apmokėti minimus vekselius pareiškimo momento, ne nuo vykdomųjų įrašų išdavimo momento, bet nuo paprastųjų vekselių pasirašymo, todėl būtent šie sandoriai ir yra teisinis pagrindas actio Pauliana ieškiniui reikšti.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

19Sprendžiant dėl Actio Pauliana taikymo byloje, Actio Pauliana siekiamų tikslų bei LR CK 6.66 str. nustatytų Actio Pauliana taikymo sąlygų vertintina, ar šis institutas taikytinas ginčo santykiams. Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad Actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Atsižvelgiant į tai, kad Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant LR CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

20Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos Actio Pauliana instituto taikymui, o būtent nesutinka su išvada, kad ieškovas dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo atsakovų kreditorius.

21Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš būtinų Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų yra ta, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais t.y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004). Sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal LR CK įtvirtintą Actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą.

22Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 24 d. atsakovė G. P. ir jos motina A. E. D. sudarė buto, esančio ( - ), dovanojimo sutartį (I tomas b.l. 130-131). 2006 m. lapkričio 23 d., 2006 m. gruodžio 1 d., 2006 m. gruodžio 11 d., 2006 m. gruodžio 15 d., 2007 m. sausio 17 d. UAB „Technovisata“ ir UAB „Medicinos bankas“ sudarė vekselių pirkimo – pardavimo sutartis (I tomas b.l. 17-22). Vekselio davėjas UAB „Technovisata“ ir laiduotojai (solidarūs skolininkai) G. P. ir R. P. , iš vienos pusės, bei vekselio gavėjas UAB „Medicinos bankas“ iš kitos pusės, pasirašė vekselius, kuriais solidarūs laiduotojai G. P. ir R. P. įsipareigojo gavėjui (ieškovui) UAB „Medicinos bankas“ padengti davėjo UAB „Technovisata“ įsiskolinimą, jeigu pastarasis laiku neatsiskaitys (I tomas b.l. 11-16, 55-67). Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (LR CK 1.105 str. 1 d., LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). LR CK 1.105 str. 2 d. nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (LR CK 1.105 str. 3 d., 4 d., LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 3 p., 4 p.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-216/2007, aiškindama vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir jo savybes, nurodė, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (LR CK 1.105 str. 1 d., LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti arba atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas - vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.Tai taip pat nurodyta ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse šios kategorijos bylose (civ. byla Nr. 3K-3-474/2007, Nr. 3K-3-8/2007, Nr. 3K-3-311/2008).

23Apeliantai yra laiduotojai, kurie pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 32 str. 2 d. priskirtini tretiesiems asmenims, laiduojantiems už vekselio davėją, o tai suponuoja laiduotojų teisinio statuso ypatumus. Civilinės atsakomybės taikymo požiūriu laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 str. 1 d.), t. y. laiduotojo atsakomybė pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 str. 1 d. yra tik solidarioji ir kitoks susitarimas, priešingai nei nustatyta LR CK 6.81 str. 1 d., negalimas. Pažymėtina, kad už skolininko, t.y. vekselio davėjo UAB „Technovisata“ prievoles ieškovui laidavo tiesiogiai su skolininku susiję asmenys. UAB „Technovisata“ 2005-08-29 pertvarkyta iš neribotos atsakomybės juridinio asmens R. P. individualios įmonės „Technovisata“, UAB „Technovisata“ 2007 m. liepos 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, R. P. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos buvo UAB „Technovisata“ vienintelis akcininkas ir vadovas (I tomas b.l. 135), o G. P. jo sutuoktinė. L. R. P. , būdamas vienintelis vekselio davėjo juridinio asmens dalyvis, ir jo sutuoktinė G. P. darė arba galėjo ir turėjo daryti tiesioginę įtaką tiek priimant sprendimą dėl šio juridinio asmens sudaromų vekselio pirkimo – pardavimo sutarčių ir pasirašant vekselius, tiek dėl prievolių pagal vekselius vykdymo ir kontrolės. Todėl konstatuotina, jog laidavę už savo valdomo ir kontroliuojamo juridinio asmens prievoles pagal 2006 m. lapkričio 23 d., 2006 m. gruodžio 1 d., 2006 m. gruodžio 11 d., 2006 m. gruodžio 15 d., 2007 m. sausio 17 d. vekselius, R. P. ir jo sutuoktinė G. P. įsipareigojo atsakyti už UAB „Technovisata“ prievoles pagal minėtus vekselius.

24Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovo reikalavimo teisė tiek pagrindinio, tiek solidaraus skolininko G. P. atžvilgiu yra neabejotina ir galiojanti, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad dovanojimo sutarties sudarymo momentu UAB „Medicinos bankas“ nebuvo G. P. kreditoriumi.

25Kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio protokolo, atsakovės atstovas advokatas A. Koskus prašė sustabdyti bylą tuo pagrindu, kad yra užvesta civilinė byla dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi atmetė šį prašymą, motyvuodamas, kad reikalavimai yra nesusiję, o išklausius šalių atstovų pasisakymus, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas daugiau nei mėnesio laikotarpiui (II tomas b.l. 157-159). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste esminis aspektas yra tai, ar yra visos sąlygos Actio Pauliana instituto taikymui, o būtent ar: 1) ieškovas UAB „Medicinos bankas“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei G. P. ; 2) G. P. sandorio neprivalėjo sudaryti; 3) ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo interesus ir teises; 4) nustatytas tiek atsakovės G. P. , tiek trečiojo asmens (šiuo atveju atsakovės A. E. D. ) nesąžiningumas. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiais vykdomuosius įrašus pagal kuriuos reikalaujama išieškoti neprotestuotinų vekselių sumas iš G. P. ir R. P. , ir reikalavimas pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartį, yra nesusiję.

26Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

27Iš atsakovės G. P. ir trečiojo asmens R. P. priteistina ieškovui UAB „Medicinos bankas“ po 651,89 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei valstybei po 5,31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovės G. P. ir trečiojo asmens R. P. ieškovui UAB „Medicinos bankas“ po 651,89 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt vieną litą, 89 ct) advokato atstovavimo išlaidų bei valstybei po 5,31 Lt (penkis litus 31 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ patikslintu ieškiniu kreipėsi į... 5. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį... 6. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl sudaryto dovanojimo... 7. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią... 8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo ginčijamą... 9. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė G. P. ir tretysis asmuo R. P. prašo Šiaulių... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1.Nurodo, kad teismas pažeidė LR CK 6.66 str. 1 d. nuostatas. Visų... 13. 2. Nurodo, kad teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo... 15. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 16. Nurodo, kad apeliantai klaidingai supranta plačiai taikomą ir pakankamai... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Sprendžiant dėl Actio Pauliana taikymo byloje, Actio Pauliana... 20. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 21. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš būtinų ... 22. Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 24 d. atsakovė G. P. ir jos motina A.... 23. Apeliantai yra laiduotojai, kurie pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų... 24. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus,... 25. Kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio protokolo, atsakovės... 26. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia,... 27. Iš atsakovės G. P. ir trečiojo asmens R. P. priteistina ieškovui UAB... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš atsakovės G. P. ir trečiojo asmens R. P. ieškovui UAB...