Byla A-63-2790-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, atsakovo atstovėms Eglei Lebeckaitei ir Alinai Laurinaitienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovėms Jovitai Lonienei, Agnei Bagočiūtei ir Šarūnei Navickaitei-Dulaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, Bendrovė) skundu (I tomas, b. l. 4 – 7) bei patikslintu skundu (III tomas, b. l. 47 – 51) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. BR6‑(10.47)-15265 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo“ ir 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. BR6-(10.47)-5160 „Dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ grąžintos sumos dydžio pakeitimo“.

5Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. vasario 6 d. su Agentūra pasirašė paramos sutartį Nr. BPD2004-ZOFI-4.9.3-03-05/3/0001 (toliau – ir sutartis, paramos sutartis), kuri buvo kelis kartus papildoma ir patikslinama. Vykdant sutarties sąlygas jis niekaip nepažeidė sutarties sąlygų, vykdė visus įsipareigojimus, todėl sprendimas vienašališkai nutraukti paramos sutartį ir grąžinti paramą yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog Bendrovė buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 23 d. nutarimu kaip žuvininkystės infrastruktūros objektas, turintis didelę reikšmę visam Lietuvos žuvininkystės sektoriui. Bendrovė, prašydama paramos ir vykdydama paramos sutartį, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nieko nenuslėpė, nepateikė jokios neteisingos informacijos, nepažeidė įstatymų ar poįstatyminių aktų, o atvirkščiai, visi sutarties punktuose numatyti reikalavimai buvo raštiškai derinami su Agentūra. Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, priėmė sprendimą ir išmokėjo likusią paramos sumą, tokiais savo veiksmais patvirtindama, kad paramos sutartis vykdoma be pažeidimų ir taip suteikė Bendrovei teisėtus lūkesčius, kad sutartis įvykdyta pilna apimtimi ir projektas yra įgyvendintas. Pažymėjo, jog tai patvirtina ir nepriklausomo Viešųjų pirkimų eksperto išvados, kurios nėra nuginčytos teismine tvarka. Nurodė, jog Agentūra, įvykdžiusi paramos sutarties 3.1.4, 5.1.1, 5.1.3 ir 5.1.6 punktų privalomuosius veiksmus, priima sprendimą dėl finansavimo mokėjimo prašymo, tuo patvirtindama išlaidų teisėtumą. Manė, kad jeigu Agentūros vienokiam ar kitokiam sprendimui įtakos turėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) nuostatos (išvados) – Žemės ūkio ministerijos 2007 m. balandžio 5 d. raštas, tai ir pretenziją dėl paramos grąžinimo solidariai turi spręsti įgyvendinančioji institucija (Agentūra) bei Žemės ūkio ministerija, o ne projekto vykdytojas, kuris negalėjo įtakoti ir neįtakojo Agentūros sprendimų. Pažymėjo, jog įgyvendindamas žuvų aukciono statybos ir įrengimo projektą laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų ir nepažeidė 15 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nurodė, jog 2005 m. gruodžio 8 d. raštu pateikė Agentūrai statybos rangovo pasirinkimo konkurso dalyvių dokumentaciją. Be to, 2007 m. kovo 14 d. Agentūra raštu informavo, kad pateikta patikslinta ir detalizuota lokalinė sąmata Nr. 71 neprieštarauja paramos sutarties sąlygoms. Nurodė, kad Bendrovė su Agentūra suderino 2006 m. vasario 21 d. statybos rangos sutartį, kurioje rangovas įsipareigoja pilnai įrengti objektą. Tokiu būdu Agentūrai buvo žinomos visos statybos rangos sąlygos, nustatant ir informacinės įrangos subrangovo parinkimą, todėl, jeigu Agentūra turėjo duomenų, kad tokia sutarties sąlyga prieštarauja sudarytai paramos sutarčiai, ji privalėjo apie tai informuoti (įspėti) Bendrovę ir nesumokėti sutartimi numatytos pinigų sumos. Viešųjų pirkimų tarnyba pagal projekto vykdytojo prašymą atliko Supaprastinto atviro konkurso procedūrų tyrimą ir savo rašte pateikė išvadą, kad minėti pažeidimai esminės įtakos pirkimo rezultatams neturėjo ir nurodė, kad už išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija (Agentūra). Bendrovė, įvykdžiusi neskelbiamų derybų būdu papildomų darbų pirkimą, 2007 m. gegužės 2 d. Agentūrai pateikė ataskaitą. Dėl procedūrinių pažeidimų pastabų iš Agentūros pusės Bendrovė negavo ir 2007 m. birželio 5 d. atsakovas baigė finansuoti projektą, pervesdamas į projekto vykdytojo sąskaitą 894 400 Lt, tuo pačiu pripažindamas, kad projektas pilnai, teisėtai įgyvendintas ir projekto vykdytojas nepažeidė paramos sutarties sąlygų. Nurodė, jog Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros nutartį dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, pagal Žemės ūkio ministro pateiktą 2009 m. balandžio 7 d. medžiagą dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ steigimo, uosto žemės subnuomos iš AB „Senoji Baltija“, ES paramos aukciono statybai ir veiklai finansuoti skyrimo teisėtumo, nutarė netenkinti Žemės ūkio ministro skundo, nes padarė išvadą, kad steigiant UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, sudarant žemės subnuomos sutartį, vykdant viešąjį pirkimą nebuvo pažeisti teisės normų reikalavimai. Be kita ko, 2008 m. sausio 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliko visą dokumentų, susijusių su projekto įgyvendinimu, poėmį. Iki šios dienos minėta tarnyba pretenzijų projekto vykdytojui nepareiškė.

6Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I tomas, b. l. 147 – 149, III tomas, b. l. 62 – 63) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas nurodė, kad paramos sutarties šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pagrindinio paramos gavėjo, t. y. pareiškėjo, teisės ir pareigos turi kilti iš teisingo ir teisėto paramos įsisavinimo principo, todėl, įsisavindamas paramos lėšas, paramos gavėjas turi tiksliai laikytis norminių aktų, reglamentuojančių pirkimus, reikalavimų. Tuo tarpu įgyvendinančioji institucija (atsakovas) privalo tikrinti, ar paramos gavėjas (pareiškėjas) tinkamai įsisavina paramą ir laiku tarpinei institucijai (Žemės ūkio ministerijai) teikia mokėjimo paraiškas dėl lėšų pervedimo paramos gavėjui. Atkreipė dėmesį, kad ginčo atveju, su juo dalis dokumentų iš tiesų buvo suderinta, tačiau Agentūra neturėjo galimybės susipažinti su visa medžiaga vienu metu, atlikti sisteminio vertinimo, kaip tai pavyko padaryti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Tvirtino, kad, vertindamas mokėjimo prašymą, gali vadovautis tik vertinimui pateikta pareiškėjo medžiaga, be to, neturi galimybės žinoti visų teisinių ar faktinių aplinkybių. Aplinkybės, įrodančios netinkamą sutarties vykdymą ar įstatymų pažeidimus, susijusius su paramos įsisavinimu, gali iškilti ir patvirtinus mokėjimo prašymą ar net išmokėjus paramą, kaip atsitiko ir ginčo atveju. Rėmėsi paramos sutarties 6.1 punktu ir Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 210 punktu bei atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra vadovaujančioji institucija, atsakinga už Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau – BPD) įgyvendinimo priežiūrą, bei visais atvejais turi teisę gauti visą reikiamą informaciją, susijusią su BPD įgyvendinimu, siekiant įsitikinti, ar tinkamai naudojamos ES struktūrinių fondų lėšos. Todėl jis tik 2009 m. gruodžio 18 d., gavęs iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, prie kurio buvo pridėti Viešųjų pirkimų tarnybos raštai, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 212 punktu, papildomai atliko projekto „Pirminio žuvininkystės produktų aukciono įrengimas“ įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatė sudarytos paramos sutarties pažeidimus, kurių pagrindu ir nutraukė paramos sutartį. Pažymėjo, kad gavęs pareiškėjo 2007 m. sausio 11 d. prašymą dėl patikslintos ir detalizuotos sąmatos, neturėjo pagrindo prieštarauti sąmatų tikslinimui ir detalizavimui, nes vadovaujantis Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Vandens išteklių apsauga ir plėtra, žuvininkystė, žvejybos uosto įrengimai, žuvų perdirbimas, rinkodara ir žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Žvejybos uosto įrenginių statyba, plėtra ir modernizavimas“ (toliau – ir Gairės pareiškėjams) 27 punktą, tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu ir numatytos paramos sutartyje. Be to, Agentūra 2007 m. sausio 24 d. raštu informavo pareiškėją, kad pateikta patikslinta ir detalizuota sąmata neprieštarauja paramos sutarties sąlygoms, tačiau tik tuo atveju, jeigu prekės, paslaugos ar darbai, kurių įsigijimui suteikiama parama, bus įsigyti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo. Be kita ko, nurodė, kad Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Projektų administravimo skyrius (toliau – ir PAS), veikdamas pagal Projektų paramai gauti pagal Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones administravimo procedūrą (toliau – ir Administravimo procedūra), išnagrinėjo pareiškėjo 2006 m. sausio 31 d. prašymą bei prie jo pridėtą statybos rangovo sutarties projektą, bei 2006 m. vasario 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad neprieštarauja, jog jis pasirašytų sutartį su rangovu pagal pateiktą statybos rangos sutarties projektą. Akcentavo, kad PAS, veikdamas pagal Administravimo procedūrą, vertina tik esminių sutarties sąlygų buvimą sutarties projekte, bet nevertina nei viešojo pirkimo dokumentų, nei pateikto sutarties projekto atitikties viešojo pirkimo dokumentams. Kadangi sutarties projekte buvo nustatytos visos būtinosios sutarties sąlygos, PAS neturėjo pagrindo nepritarti pateiktam sutarties projektui. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad, vykdant Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastato Klaipėdoje statybos darbų pirkimą (kurio pagrindu sudaryta 2006 m. vasario 21 d. Statybos rangos sutartis (toliau – ir Statybos rangos sutartis), kuri pakeista 2006 m. kovo 6 d., sutarties vertė – 6 399 994 Lt su PVM, pareiškėjas laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų bei nepažeidė 15 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad, sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Statybos rangos sutarties 3.1 ir 3.3 punktuose nustatyta Statybos rangos sutarties vertė (6 664 999,00 Lt su PVM) neatitinka laimėjusio tiekėjo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pasiūlymo kainos (6 399 994,00 Lt su PVM). Be to, Statybos rangos sutartyje nustatyta kaina (6 664 999,00 Lt su PVM) yra didesnė už patvirtintos pasiūlymų eilės antroje vietoje įrašyto tiekėjo UAB „Hidrostatyba“ pasiūlymo kainą (6 508 674,00 Lt su PVM). Tvirtino, kad nepaisant to, jog UAB „Klaipėdos miesto projektas“ techniniame projekte, pagal kurį buvo atliekami darbai, buvo nurodyta kompiuterinė informacinė sistema (1 vnt.), ji nebuvo šio pirkimo objektas. Skelbime apie pirkimą prie darbų apimčių informacinių technologijų diegimo darbai nebuvo nurodyti, ši sistema nebuvo išsamiai detalizuota ir techniniame projekte. Buvo nurodyta tik tai, kad pagal projektą sistema yra numatyta. Tinkama ir detali informacinių technologijų diegimo darbų specifikacija buvo parengta tik 2006 m. liepos mėn., t. y. po Statybos rangos sutarties sudarymo. Dėl informacinių technologijų diegimo darbų buvo pasirašyta nauja trišalė sutartis tarp Bendrovės, rangovo ir subrangovo, o tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad informacinių technologijų diegimo darbai negalėjo būti ir nebuvo minėto pirkimo objektas. Pažymėjo, jog įvertinęs pateiktus pirkimo dokumentus, t. y. įvertinęs tik vykdyto pirkimo procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, nenustatė procedūrinių pažeidimų. Agentūra neteigė, kad, vykdant papildomų darbų pirkimą, buvo pažeista neskelbiamų derybų procedūra, tačiau pažymėjo, jog 2008 m. lapkričio 6 d. rašte Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad procedūra konkrečiam pirkimui turi būti parenkama atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes bei laikantis pagrindinių pirkimo principų. Pastebėjo, jog Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, remiantis Žuvininkystės pastato Klaipėdoje statybos darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų, patvirtintų UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ direktoriaus 2005 m. balandžio 28 d. įsakymu, V skyriaus „Pasiūlymo rengimas, pateikimas, keitimas“ 5 punktu, pareiškėjas apskritai neturėjo vykdyti papildomų darbų pirkimo. Taigi, vadovaujantis šiuo punktu, papildomi darbai iš viso negalėjo būti perkami, nes į galutinę darbų kainą buvo įskaičiuotas ir 5 proc. rezervas, kuris ir turėjo būti naudojamas atsiradus papildomam nenumatytų darbų poreikiui. Todėl atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusias aplinkybes bei į Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę, išdėstytą raštuose, atlikęs paramos sutarties nuostatų pažeidimo tyrimą ir nustatęs paramos sutarties pažeidimus, priėmė sprendimą dėl paramos sutarties su pareiškėju nutraukimo. Pažymėjo, jog reikalavimas grąžinti sumokėtą paramą pagrįstas ne tik paramos sutarties nuostatomis, bet ir Lietuvos bei Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais paramos suteikimo sąlygas. Be to, tai viena iš atsakovui suteiktų funkcijų, susijusių su paramos pagal Lietuvos 2004 – 2006 m. BPD priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimu. Dėl šios priežasties, nustačius paramos sutarties pažeidimus, Agentūra privalo imtis visų priemonių, siekiant atgauti išmokėtas paramos lėšas. Be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjui pagal projektą iš viso buvo išmokėta 5 648 303,91 Lt. Bendrovė, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 140 punktu, 2008 m. birželio 25 d. į Ministerijos sąskaitą grąžino 3 242,70 Lt sumą už iš patalpų nuomos gautas pajamas. 2009 m. lapkričio 26 d. buvo priimtas Žemės ūkio ministerijos sprendimas grąžinti į Žemės ūkio ministerijos sąskaitą 5 645 061,21 Lt dydžio paramos lėšas, nes nuo įmonei išmokėtos visos 5 648 303,91 Lt dydžio sumos buvo atskaičiuoti 3 242,70 Lt, kaip grąžinta paramos dalis. Tačiau vėliau nustatyta, kad Žemės ūkio ministerijai grąžintos 3 242,70 Lt pajamos, gautos iš patalpų nuomos, nėra susijusios su Bendrovės padarytais paramos sutarties ir teisės aktų pažeidimais, dėl kurių buvo nutraukta paramos sutartis, todėl pareiškėjo grąžintos minėtos pajamos, gautos iš projekto veiklos vienerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos, neturėjo būti išskaičiuotos iš grąžintinos 5 648 303,91 Lt paramos sumos. Todėl Žemės ūkio ministerija 2010 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo grąžintinų paramos lėšų dydį nuspręsta padidinti 3 242,70 Lt dydžio suma, t. y. vietoje 5 645 061,21 Lt paramos sumos, pareiškėjas turi grąžinti 5 648 303,91 Lt dydžio paramos sumą. Šio sprendimo pagrindu ir priėmė skundžiamą sprendimą dėl grąžintos sumos dydžio pakeitimo.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II tomas, b. l. 109 – 114) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Lietuvos Respublikos finansų ministerija pažymėjo, kad pareiškėjas ir Agentūra 2006 m. vasario 6 d. pasirašė paramos sutartį. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2008 m. kovo 31 d. – 2008 m. balandžio 4 d. atliko patikrą, kurios metu tikrino pareiškėjo atlikto viešojo pirkimo dokumentus. Patikros metu nustatyta, kad atlikus viešąjį pirkimą pagrindiniams projekte numatytiems darbams atlikti, tarp pareiškėjo ir atrinkto rangovo 2006 m. vasario 21 d. buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis, kurioje nurodyta objekto kaina – 6 664 999 Lt (įskaitant užsakovo rezervą ir PVM), nesutampa su atrinkto rangovo 2005 m. gegužės 26 d. pasiūlyme pateikta kaina – 6 399 994 Lt (įskaitant užsakovo rezervą ir PVM); objekto kainos, nurodytos pirkimo sutartyje ir atrinkto rangovo pasiūlyme, skirtumas sudaro 265 005 Lt. 2006 m. kovo 3 d. tarp pareiškėjo ir rangovo buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl papildomų nenumatytų darbų atlikimo, kurios vertė 265 005 Lt (įskaitant PVM). Iš karto po to, 2006 m. kovo 6 d. pareiškėjo ir rangovo sutarimu buvo pakeista Statybos rangos sutartis – sutarties objekto kaina sumažinta iki 6 399 994 Lt (įskaitant PVM). 2007 m. vasario 2 d. tarp pareiškėjo ir rangovo buvo pasirašyta pakeista statybos rangos sutartis, kurioje bendra sutarties objekto kaina vėl padidinta iki 6 664 999 Lt (įskaitant PVM), nurodant, kad į ją įtraukta ir papildomų nenumatytų darbų kaina, kuri sudaro 265 005 Lt (su PVM). Be to, tą pačią 2007 m. vasario 2 d. tuo pačiu numeriu tarp tų pačių šalių pasirašyta statybos rangos sutartis tik dėl papildomų nenumatytų darbų, kurių kaina – 265 005 Lt (su PVM) atlikimo. Pažymėjo, kad patikros metu nebuvo rasta įrodymų, kad nors viena iš šių sutarčių būtų buvusi nutraukta ar nustojusi galioti. Dėl patikros metu nustatytų neatitikimų 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštu ir 2008 m. spalio 9 d. raštu, ministerija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktus paaiškinimus, laikė, kad minėti pareiškėjo ir rangovo veiksmai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina bei pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, nes Statybos rangos sutartyje nustatyta kaina neatitinka laimėjusio rangovo pasiūlyme pateiktos kainos. Be to, minėtoje sutartyje nustatyta objekto kaina yra didesnė už patvirtintos pasiūlymų eilės antroje vietoje įrašyto tiekėjo (UAB „Hidrostatyba“) pasiūlymo kainą (6 508 674 Lt). Pabrėžė ir tai, kad pareiškėjo atliekamo pirkimo konkurso sąlygose buvo nustatyta, jog tiekėjas pasiūlymo kainą skaičiuoja rinkos kainomis taip, kad visi darbai, nurodyti darbų kiekių (sąnaudų) žiniaraštyje, būtų technologiškai įvykdomi be papildomų darbų ir medžiagų, bei įvertina visus mokesčius bei išlaidas, būtinas statiniui užbaigti ir jį pripažinti tinkamu naudoti. Užsakovo rezervo sumą tiekėjas įtraukia į pasiūlymo kainą. Į bendrą pasiūlymo kainą įeina prekių su visomis pagrindinio komplektavimo dalimis ir priedais kaina, papildomų, atskirai komplektuojamų prekių kainos, prekių montavimo, derinimo, išbandymo, personalo mokymo, gabenimo, draudimo, garantinės priežiūros išlaidos, muitai, akcizai, mokesčiai, PVM, statybos darbų atlikimo ir kiti kainos elementai. Suvestiniame statybos kainų apskaičiavime numato 5 proc. užsakovo rezervą nuo priskaičiuotos pasiūlymo kainos. Suvestiniame statybos kainos apskaičiavime gauta suma litais yra pasiūlymo kaina. Atsižvelgiant į tai, manė, jog būtent nurodytas 5 proc. užsakovo rezervas ir turėjo būti naudojamas papildomų nenumatytų darbų išlaidoms padengti, o ne vykdomos papildomos pirkimo procedūros ir pasirašoma papildomų darbų atlikimo sutartis. Be kita ko, nurodė, kad patikros metu taip pat buvo nustatyta, kad Statybos rangos sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjo ir rangovo, ir pakeistoje 2007 m. vasario 2 d., yra numatyta, kad rangovas, pagal užsakovo pateiktą informacinės įrangos specifikaciją, techninio projekto ribose, parenka informacinės įrangos įdiegimo subrangovą, įforminant tai susitarimo protokolu. Tačiau informacinių technologijų sistemos įdiegimas nebuvo numatytas projekto vykdytojo nustatytose sąlygose, skelbiant supaprastintą atvirą konkursą „Valstybės žinių“ priede informaciniai pranešimai, techniniame projekte, kuriame numatytiems darbams buvo atrenkamas rangovas, nenumatytas rangovo pateiktame pasiūlyme, nenumatytas statybos rangos sutarties prieduose pateikiamose objektinėse sąmatose. Informacinių technologijų sistemos diegėją, subrangovą pagal užsakovo parengtus techninius reikalavimus, kurie buvo parengti 2006 m. liepos mėn., apklausos būdu atrinko rangovas (viešasis pirkimas vykdomas nebuvo), ir 2006 m. rugsėjo 15 d. buvo pasirašyta rangos sutartis tarp pareiškėjo, rangovo ir subrangovo (sutarties objekto kaina – 1 100 084,2 Lt (su PVM), sutarties objektas – techninė įranga, programinė įranga, programinės įrangos diegimo ir mokymo paslaugos). Laikė, kad toks subrangovo parinkimas prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo minimas Viešųjų pirkimų tarnybos pareiškėjo prašymu supaprastinto atviro konkurso procedūrų tyrimas apima pareiškėjo veiksmus iki rangos sutarties pasirašymo ir nenagrinėja neatitikimų, nustatytų ministerijos patikros metu ir Agentūros vėliau atlikto pažeidimo tyrimo metu. Be to, UAB „Viešųjų pirkimų administravimo, konsultavimo ir audito centro“ 2007 m. kovo 30 d. pateiktoje vertinimo ataskaitoje nenagrinėjami pažeidimai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nutraukti paramos sutartį su pareiškėju. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į patikros metu nustatytus neatitikimus, raštu pavedė Agentūrai, vadovaujantis Administravimo taisyklių 4 skirsnyje nustatyta tvarka, atlikti įtariamo pažeidimo įgyvendinant projektą tyrimą dėl ministerijos patikros metu nustatytų neatitikimų. Agentūra, atsižvelgdama į ministerijos rašte išdėstytą pavedimą ir vadovaudamasi Administravimo taisyklių nuostatomis, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, ir išnagrinėjusi su ministerijos raštu pateiktą informaciją, atlikusi pareiškėjo mokėjimo prašymo ir papildomai gautų duomenų analizę, 2009 m. sausio 14 d. nustatė pažeidimą ir pateikė Žemės ūkio ministerijai siūlymą pripažinti netinkamomis finansuoti visas su projekto atliktu pirkimu susijusias išlaidas ir nutraukti paramos sutartį bei susigrąžinti 5 645 061,21 Lt paramos lėšų. Pažymėjo, jog susigrąžinant ES struktūrinių fondų, skirtų Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrajam programavimo dokumentui finansuoti, ir bendrojo finansavimo lėšas, išmokėtas ir (arba) panaudotas pažeidžiant teisės aktus, vadovaujamasi Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės), nuostatomis. Lėšos turi būti susigrąžinamos iš projektų vykdytojų. Sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija (Žemės ūkio ministerija ir Agentūra) nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties. Taigi, kadangi projekte atlikto viešojo pirkimo sutartys pasirašytos ir įgyvendintos pažeidžiant pagrindinius Viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir kitas nuostatas, o su šiuo pirkimu susijusios išlaidos, Administravimo taisyklių nustatyta tvarka nustačius pažeidimą pripažįstamos netinkamomis finansuoti ir turi būti susigrąžintos pagal Lėšų sugrąžinimo taisyklių nuostatas, todėl manė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II tomas, b. l. 125 – 129) prašė teismo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

11Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodė, kad Agentūrai, vertinant pareiškėjo pateiktą paraišką bei jos priedus, kilo abejonių dėl galimai netinkamo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo. Todėl Agentūra 2006 m. sausio 3 d. raštu informavo ministeriją bei pareiškėją apie tai, kad pareiškėjas, Agentūros nuomone, viešuosius pirkimus galėjo vykdyti nesilaikydamas kai kurių Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdamas į Agentūros pastabas, pareiškėjas 2006 m. sausio 17 d. raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas įvertinti viešųjų pirkimų dokumentus ir pateikti išvadą, ar pirkimas vykdomas laikantis įstatymų reikalavimų, ar nepažeistos esminės procedūrų sąlygos, o nustačius esminius Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus – nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Viešųjų pirkimų tarnyba 2006 m. sausio 25 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nustatyti viešųjų pirkimų trūkumai esminės įtakos pirkimo rezultatams neturėjo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra vadovaujančioji institucija, atsakinga už Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrą ir turi teisę gauti visą reikiamą informaciją. Lietuvos Respublikos finansų ministerija atliko patikras. Atliekant patikrą ir vertinant vykdyto projekto viešųjų pirkimų dokumentus, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai iškilo abejonių, susijusių su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymu, todėl kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo išaiškinimo. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė du raštus (išaiškinimai), kuriuose išdėstė savo poziciją dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo bei nurodė galimai padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Lietuvos Respublikos finansų ministerija kreipėsi į Agentūrą dėl įtariamo pažeidimo, susijusio su pareiškėjo vykdyto projekto viešaisiais pirkimais, tyrimo atlikimo. Agentūra, atsižvelgdama į ministerijos pateiktus raštus, atliko tyrimą. Tyrimo metu Agentūra nustatė, kad projekto vykdytojas pažeidė paramos sutarties reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, Agentūra 2009 m. sausio 16 d. raštu informavo ministeriją, kad pareiškėjas, vykdydamas projektą, padarė pažeidimą ir pasiūlė ministerijai pritarti Agentūros reikalavimui, jog pareiškėjas grąžintų sumokėtą 1 159 405 Lt dydžio paramos lėšų dalį. Ministerija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktus duomenis, nutarė pritarti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktai pozicijai, t. y. pripažinti netinkamomis finansuoti visas su vykdytojo atliktu pirkimu susijusias ir nutraukti paramos sutartį bei susigrąžinti 5 645 061,21 Lt paramos lėšų. Agentūra 2009 m. gruodžio 22 d. priėmė skundžiamą sprendimą ir nurodė pareiškėjui grąžinti jam suteiktą 5 645 061,21 Lt dydžio paramos lėšų sumą.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu (IV tomas, b. l. 89 – 94) pareiškėjo UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ skundą patenkino, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. BR6-(10.47)-15265 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo“, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. BR6-(10.47)-5160 „Dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ grąžintos sumos dydžio pakeitimo“.

14Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 355 „Dėl Europos Bendrijos finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei lėšų naudojimo“. Bendrovė ir Agentūra 2006 m. vasario 6 d. pasirašė paramos sutartį, kuri vėliau buvo kelis kartus papildoma ir patikslinama. Pareiškėjas 2006 m. vasario 21 d. su atsakovu suderino statybos rangos sutartį, kurioje rangovas įsipareigojo visiškai įrengti objektą, pagal verslo planą. 2005 m. gruodžio 8 d. raštu UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ pateikė Agentūrai statybos rangovo pasirinkimo konkurso dalyvių dokumentaciją. Atsakovui 2007 m. sausio 3 d. raštu buvo pateikta informacinių technologijų sistemos įdiegimo darbų atlikimo rangovo parinkimo apklausos būdu medžiaga ir sutartis. Supaprastinto atviro konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad konkurso dalyvis įvykdys darbus pagal UAB „Klaipėdos miestprojektas“ techninį projektą, kurio Bendrųjų duomenų I tome, prie projektavimo užduoties buvo nurodyta: kompiuterinė informacinė sistema – 1 vnt. Viešųjų pirkimų tarnyba pagal projekto vykdytojo prašymą atliko Supaprastinto atviro konkurso procedūrų tyrimą ir 2006 m. sausio 25 d. pateikė išvadą, kad perkančioji organizacija vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais bei siekė šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tikslo – racionalaus lėšų panaudojimo, todėl nustatyti trūkumai, t. y. kad pasiūlymų vertinimo kriterijus nurodytas skelbime – mažiausia kaina nesutampa su pirkimo dokumentuose nurodytu ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad visi pirkimu suinteresuoti tiekėjai, gavę pirkimo dokumentus, sužinojo apie pasiūlymų vertinimą, tai esminės įtakos pirkimo rezultatams neturėjo bei pabrėžė, kad už išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija (Agentūra). 2007 m. kovo 14 d. Agentūra raštu informavo įmonę, kad pateikta patikslinta ir detalizuota lokalinė sąmata neprieštarauja paramos sutarties sąlygoms. Bendrovė, įvykdžiusi neskelbiamų derybų būdu papildomų darbų pirkimą, 2007 m. gegužės 2 d. raštu Agentūrai pateikė ataskaitą. Atsakovas pastabų nepateikė ir 2007 m. birželio 5 d. baigė finansuoti projektą, pervesdamas į projekto vykdytojo sąskaitą 894 400 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta ir tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė 2007 m. balandžio 12 d. rašte akcentavo, kad bendrovė visus veiksmus ir dokumentus (įskaitant ir 2006 m. vasario 21 d. statybos rangos sutartį, kurioje numatyta subrangos pagrindu įdiegti informacinių technologijų sistemą), susijusius su projekto įgyvendinimu, su Agentūra derino ir jiems Agentūra pritarė, todėl Agentūros sprendimas skirti tik dalinę paramą projektui įgyvendinti nėra teisiškai pagrįstas. Žemės ūkio ministerijos komisija 2007 m. balandžio 15 d. rekomendacijoje konstatavo, kad Agentūra negalėjo ir neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, o vėliau – ir reikalauti, kad informacinių technologijų įdiegimo subrangovą (kaip ir buvo numatyta statybos rangos sutartyje, kurios projektui pritarė Agentūra) parinks Bendrovė, o ne AB „Klaipėdos hidrotechnika“, nes Agentūra neprieštaravo, kad statybos rangos sutartyje būtų numatyta sąlyga, jog informacinių technologijų subrangovą parinks AB „Klaipėdos hidrotechnika“. Komisija pažymėjo, kad jos išvada sutampa su viešųjų pirkimų eksperto Žemės ūkio ministerijai pateikta 2007 m. kovo 30 d. vertinimo ataskaita. Taigi, atsižvelgdama į paminėtas faktines aplinkybes, Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, priėmė sprendimą ir išmokėjo likusią paramos sumą. Be kita ko, byloje nustatyta, kad Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros nutartį dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, pagal Žemės ūkio ministro pateiktą 2009 m. balandžio 7 d. medžiagą dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ steigimo, uosto žemės subnuomos iš AB „Senoji Baltija“, ES paramos aukciono statybai ir veiklai finansuoti skyrimo teisėtumo, nutarė netenkinti ministro skundo, nes padarė išvadą, kad steigiant UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, sudarant žemės subnuomos sutartį, vykdant viešąjį pirkimą nebuvo pažeisti teisės normų reikalavimai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taip pat 2008 m. sausio 21 d. atliko visų dokumentų, susijusių su projekto įgyvendinimu, poėmį, tačiau byloje duomenų, kad tarnyba pareiškėjo atžvilgiu būtų priėmusi privalomą, teisines pasekmes sukeliantį, sprendimą, nėra. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas todėl, kad, anot atsakovo, pareiškėjas, vykdydamas projektą, pažeidė paramos sutarties 4.2.4 punktą, Gairių pareiškėjams 101 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl vadovaujantis paramos sutarties 7.1.4 ir 7.1.14 punktais, paramos sutartis nutraukė ir Bendrovę įpareigojo grąžinti Žemės ūkio ministerijai 5 645 061,21 Lt paramos sumą, kuri vėliau kitu skundžiamu šioje byloje atsakovo Sprendimu buvo patikslinta, t. y. 5 648 303,91 Lt. Teismas vadovavosi paramos sutarties 7.14 punktu, 7.1.14 punktu ir pažymėjo, kad šiuose punktuose ir papunkčiuose, kuriais remiantis ir buvo nutraukta sutartis, išdėstytos nuostatos yra blanketinio pobūdžio, t. y. nukreipia į tos pačios sutarties taisykles arba kitus teisės aktus bei juose išdėstytas normas. Todėl, teismo vertinimu, paramos sutarties nutraukimas remiantis vien paramos sutarties 7.14 ir 7.1.14 punktais būtų neteisėtas bei nepagrįstas, jei nebūtų nuorodų į kitas teisės normas bei konstatavimo apie tose normose įtvirtintų taisyklių pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad Agentūra paminėtų nuostatų laikėsi, t. y. nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė paramos sutarties 4.2.4 punkto (vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus pagal paramos sutarties 2.2.4 punkto reikalavimus. Netinkamai atlikus pirkimo procedūras, lėšos yra nekompensuojamos) reikalavimų ir tai grindė atitinkamais faktiniais duomenimis. Teismas taip pat vadovavosi paramos sutarties 1.1.2 punktu ir pastebėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas šią savo pareigą taip pat vykdė. Teismas rėmėsi paramos sutarties 2.2 punktu, 3.1.4 punktu (3.4 punktu po pakeitimo), 3.3 punktu (3.2 punktu po pakeitimo), 4.2 punktu, 5 punktu, 5.2.1 punktu. Teismo nuomone, iš pastarojo paramos sutarties punkto ir jo papunkčių nuostatų turinio analizės matyti, kad juose yra įtvirtinta atsakomybė už pažeidimus, padarytus projekto vykdymo etape, o ne etape po projekto įgyvendinimo. Apibendrinęs tai, kas pasakyta anksčiau, vadovaudamasis paramos sutarties nurodytų punktų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teismas padarė išvadą, kad atsakovas sprendime netinkamai aiškino jame nurodytų paramos sutarties nutraukimo pagrindų turinį. Pastebėjo, jog projektas buvo įvykdytas 2007 m., todėl, teismo nuomone, taikyti paramos sutarties sąlygas, kurios numatytos projekto vykdymo etape, o ne po jo įvykdymo, nėra jokio pagrindo. Teismo manymu, pareiškėjas įvykdė visas paramos sutarties sąlygas, kurių jis privalėjo laikytis po įvykdymo, jų nepažeidė, jos nėra nurodytos ir skundžiamame sprendime. Teismas laikė, jog pareiškėjas, įgyvendindamas žuvų aukciono statybos ir įrengimo projektą, laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Konstatavęs, kad pareiškėjas nepažeidė paramos sutarties nuostatų, teismas laikė, kad paramos sutarties nutraukimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl vertino, kad sprendimas dėl paramos sutarties nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas, nuolat patvirtindamas, kad paramos sutartis vykdoma be pažeidimų, suteikė Bendrovei teisėtus lūkesčius, kad paramos sutartis įvykdyta visiškai ir projektas yra įgyvendintas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

15III.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija apeliaciniu skundu (IV tomas, b. l. 98 – 104) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde iš dalies remiamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, taip pat apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

171. Vilniaus apygardos administracinio teismo padaryta išvada, kad projektas buvo įvykdytas 2007 m., todėl taikyti paramos sutarties sąlygas, kurios numatytos projekto vykdymo etape, o ne po jo vykdymo, nėra jokio pagrindo, yra nepagrįsta sistemine paramos sutarties ir teisės aktų, kurie reglamentuoja tokios paramos skyrimą, analize.

182. BPD galutinė ataskaita buvo pateikta Europos Komisijai 2010 m. rugsėjo 24 d. Galutinis paramos lėšų pagal BPD likutis Lietuvai dar nėra sumokėtas ir Europos Komisija Finansų ministerijos, kaip vadovaujančiosios institucijos, nėra informavusi apie BPD užbaigimą, todėl Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033, 210 punkte nurodytos institucijos turi teisę tikrinti pagal BPD priemones įgyvendintus projektus ir juose nustatyti pažeidimus.

193. Projektas buvo įgyvendintas iki 2007 m. birželio 20 d. Sutarties 6.1 punkte nurodyti subjektai, tame tarpe ir Agentūra, gali audituoti, kontroliuoti, tikrinti, siekiant išsiaiškinti, ar nebuvo paramos sutarties pažeidimo, projekto vykdymo laikotarpiu ir 10 (dešimt) metų po projekto įgyvendinimo pabaigos. Nei paramos sutartyje, nei Administravimo taisyklėse nėra nustatyta, kad Agentūra gali paramos sutarties pažeidimus nustatyti tik projekto vykdymo metu. Sutartis nustoja galioti šalims įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus (Sutarties 12.2 p.). Agentūros sprendimo priėmimo metu pareiškėjas dar nebuvo įvykdęs sutartinių įsipareigojimų pagal paramos sutarties 4.2.22 ir 4.4 punktus, todėl Agentūros sprendimo priėmimo metu paramos sutartis galiojo ir visos jos nuostatos, susijusios su pareiškėjo įsipareigojimais, yra taikytinos.

204. Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad pareiškėjas, įgyvendindamas žuvų aukciono statybos ir įrengimo projektą, laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, yra nepagrįsta visų byloje esamų įrodymų tyrimu. Teismas nieko nepasisakė dėl į kartu su Finansų ministerijos 2010 m. rugsėjo 30 d. atsiliepimu į skundą Nr. (4.115-05)-6K-1008840 teismui pateiktos medžiagos (įrodymų) apie pareiškėjo padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, teismo išvada buvo padaryta atsižvelgus tik į pareiškėjo prašymu Viešųjų pirkimų tarnybos atliktą supaprastinto atviro konkurso procedūrų tyrimą (Viešųjų pirkimų tarnybos 2006 m. sausio 25 d. raštas Nr. 4S-187), kuris apėmė pareiškėjo veiksmus iki rangos sutarties pasirašymo ir UAB „Viešųjų pirkimų administravimo, konsultavimo ir audito centro“ 2007 m. kovo 30 d. pateiktą vertinimo ataskaitą, kuri nagrinėja ne Viešųjų pirkimų įstatymo, o paramos sutarties nuostatų (Agentūros ir pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų) laikymąsi.

21Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV tomas, b. l. 159 – 161) prašo priimti teisingą sprendimą byloje. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

221. Atsakovas sutinka su teismo pozicija, kad pažeidimai, nustatyti paramos sutarties 7.1 punkte ir 7.1.4 punkte, gali būti įvykdyti tik projekto įgyvendinimo etape, tačiau nemano, kad juos nustatyti bei skirti sankciją už juos galima tik projekto vykdymo etape. Jeigu Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kaip nustatyta paramos sutarties 6.1 punkte, audituodama bet kokias aplinkybes, susijusias su projektu ir paramos sutartimi, projekto vykdymo laikotarpiu ir 10 metų po projekto įgyvendinimo pabaigos nustato galimus projekto pažeidimus, numatytus paramos sutarties 7.1 punkte, ir kreipiasi į Agentūrą, Agentūra, vadovaudamasi paramos sutarties 7.2 punktu, turi atlikti papildomą pareiškėjo gautų dokumentų patikrinimą ir, nustačius tam tikrus pažeidimus, kurių, Agentūros nuomone, ištaisyti neįmanoma, apie tai informuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, taip pat gali pasiūlyti pritarti paramos sutarties nutraukimui ir reikalavimui grąžinti sumokėtą paramą.

232. Teismas, vertindamas bylos šalių pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. 4S-2767, kuriame Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad pareiškėjas neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pagrindinių pirkimų principų laikymosi bei pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje draudžiama sudarant pirkimo sutartį keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas pirkimo sąlygas. Taip pat teismas nevertino Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 4S-3615, kuriame Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, kad informacinių technologijų diegimo pirkime subrangovo parinkimas prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams. Atsakovo nuomone, neišnagrinėjus šių Viešųjų pirkimų tarnybos raštų bei dėl jų nepasisakius, teismo išvada, kad pareiškėjas vykdė pirkimus, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, nėra pagrįsta ir paremta visais byloje esančiais duomenimis.

24Pareiškėjas atsiliepimu į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą (IV tomas, b. l. 163 – 166) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

251. Teismas tinkamai įvertino visas su bylos nagrinėjimu susijusias aplinkybes, pateiktus byloje rašytinius įrodymus, ir priėmė pagrįstą sprendimą, atsižvelgdamas į įrodymų visetą. Apeliacinis skundas yra grindžiamas formalios paramos skyrimo, administravimo ir kontrolės pažeidimų nebuvimu, Bendrovės vykdyto viešojo pirkimo tvarkos vykdymo analizavimu, paramos sutarties nuostatų aiškinimu. Teismas kaip tik ir įvertino visus tiek Agentūros, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tiek Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tiek ir Bendrovės veiksmus, įgyvendinant minimą projektą, ir teismo padarytos išvados apie atsakovo priimtų skundžiamųjų sprendimų pagrįstumą įvertinant tiek formaliąją atsakovų deklaruojamą neva Bendrovės padarytų pažeidimų sudėtį, tiek ir ekonominę projekto rezultatų esmę, įgalino teismą priimti pareiškėjui palankų sprendimą.

262. Procesinių pažeidimų, kurių buvimas bylos nagrinėjimo metu galėtų turėti įtakos pripažinti skundžiamą teismo sprendimą naikintinu, pirmosios instancijos teismas nepadarė, tokie nenurodomi ir apeliaciniame skunde.

273. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonė, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą dėl tos priežasties, jog netinkamai aiškino paramos sutarties sąlygas, yra nepagrįsta, kadangi bylos nagrinėjimo metu kaip tik buvo siekiama išsiaiškinti, kokios paramos sutarties sąlygos leistų atsakovui tvirtinti apie jo absoliučią ir neribojamą galimybę bet kurioje paramos sutarties vykdymo stadijoje revizuoti jau priimtus sprendimus ir Bendrovės atliktų veiksmų atitikimą įstatymams ir paramos sutarties nuostatoms. Teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė dėl Agentūros veiksmų sekos, vykdant sutartį, ir dėl kontroliuojančių paramos panaudojimą valstybės institucijų galimų kontrolinių veiksmų sekos gautos paramos panaudojimo procedūroje. Paramos lėšų skyrimo ir panaudojimo etapai pabaigti dar 2007 metų birželio mėnesį, už paramos lėšas pastatytas objektas – žuvų aukcionas – sėkmingai veikia. Kaip kontroliuojanti lėšų skyrimą ir panaudojimą institucija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija privalėjo skųsti įstatymais nustatyta tvarka skelbtas ir vykdomas viešųjų pirkimų procedūras, ir šių klausimų sprendimas pagal teismingumo taisykles yra bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo kompetencija.

284. Patenkinus apeliacinį skundą būtų pažeisti bendrieji protingumo, teisėtų lūkesčių, civilinių teisinių santykių stabilumo principai. Atsakovo reikalaujamų lėšų gražinimas neabejotinai privestų prie šiuo metu sėkmingai funkcionuojančio ūkio subjekto bankroto, todėl atsakovo reikalavimų patenkinimas būtų ne tik kad teisingumo neatkūrimas konkrečiu atveju, o padarytų žalą tiek valstybės prestižui, tiek ir ūkinės valstybės veiklos stabilumui bei ūkio subjektų pasitikėjimui dėl valstybės institucijų veiklos nenuspėjamumo.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą (IV tomas, b. l. 150 – 157) prašo priimti teisingą sprendimą šioje byloje.

30Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, taip pat pažymi, jog paramos sutarties analizė leidžia teigti, kad vienus įsipareigojimus pagal paramos sutartį projekto vykdytojas gali/privalo įvykdyti projekto vykdymo metu (Paramos sutarties 4.1.1, 4.2.2, 4.2.5, 4.2.6, 4.2.10 ir kiti punktai), o kitus – po projekto įgyvendinimo (Paramos sutarties 4.2.15, 4.2.22, 4.4 ir kiti punktai). Todėl atsižvelgiant į pažeidimo padarymo momentą (vykdant projektą ar po projekto įgyvendinimo), atitinkamai turėtų būti diferencijuojama ir projekto vykdytojo atsakomybė. Pabrėžia, jog Bendrovei buvo sudaryta galimybė baigti įgyvendinti projektą ir jam buvo išmokėta visa paramos sutartyje numatyta paramos lėšų suma. Atsakingi Agentūros darbuotojai mokėjimo prašymų, jų priedų tikrinimo ir vertinimo metu pažeidimų nenustatė, nes priešingu atveju, Bendrovei nebūtų buvusi suteikta galimybė baigti įgyvendinti projektą ir nebūtų išmokėta visa paramos sutartyje numatyta paramos lėšų suma. Tokia situacija projekto vykdytojui leido pagrįstai tikėtis, kad paramos sutarties pagrindu projekto vykdymo etape atsiradusios paramos sutarties šalių teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

34Ginčas byloje yra kilęs dėl Agentūros 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo

35Nr. BR6-(10.47)-15265 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo“ bei 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. BR6-(10.47)-5160 „Dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ grąžintos sumos dydžio pakeitimo“, kuriais Bendrovei dėl paramos sutarties ir teisės aktų nuostatų pažeidimų buvo nutraukta paramos sutartis ir Bendrovė įpareigota grąžinti jai suteiktą 5 648 303,91 Lt dydžio paramos sumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamus sprendimus vertino kaip neteisėtus ir nepagrįstus, todėl juos panaikino.

36Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčijami sprendimai buvo priimti dėl nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, kurie, remiantis paramos sutartimi, Gairėmis pareiškėjams bei Administravimo taisyklėmis, pripažinti pagrindu nutraukti paramos sutartį ir įpareigoti Bendrovę grąžinti suteiktą paramą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog ginčo esmė yra tai, ar pareiškėjas pažeidė atitinkamų teisės aktų bei paramos sutarties nuostatas ir jei taip, ar paramos sutartis buvo nutraukta teisėtai.

37Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo atliktų pažeidimų, vadovavosi byloje šalių pateiktais įvairių institucijų bei ekspertų vertinimais, raštais, rekomendacijomis, nors jie teismui vertinant, ar pareiškėjas iš tiesų pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jokios prejudicinės galios neturi. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog pareiškėjas laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, padarė neanalizavęs šio klausimo išsprendimui svarbių pareiškėjo veiksmų, bylai aktualių viešųjų pirkimų vykdymo bei jų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams. Pabrėžtina, kad išvada, ar buvo atlikti paminėti pažeidimai, galėjo būti padaryta tik išsamiai išanalizavus faktines aplinkybes bei aktualių teisės normų turinį, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir tinkamai nenustatė, ar pareiškėjui vykdant viešuosius pirkimus, tikrai buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir jei taip, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tik atsakius į paminėtus klausimus, galima spręsti dėl paramos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo bei priimti teisingą sprendimą šioje byloje. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų visumos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas reikšmingu, vienu iš esminių aspektu neatskleidęs bylos esmės, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 dalį, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 3 p.) Teisėjų kolegijos nuomone, pasisakydamas dėl paminėtų klausimų iš esmės, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų veikti kaip pirmosios instancijos teismas, nes tikėtina, jog sprendžiant šiuos klausimus, gali iškilti papildomų įrodymų surinkimo bei vertinimo būtinybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–485/2010).

38Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismui byloje Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer et des Collectivités territoriales prieš Chambre de commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10, 2010 m. rugsėjo 27 d. pateiktu prašymu priimti prejudicinį sprendimą, be kita ko, yra keliami šie prejudiciniai klausimai: 1) kai perkančioji organizacija, gavusi Europos regioninės plėtros fondo subsidijas, įgyvendindama subsidijuojamą projektą nesilaikė vienos ar kelių viešųjų pirkimų taisyklių, nors neginčijama, kad projektas buvo tinkamas šio fondo paramai gauti ir kad jis buvo įgyvendintas, ar kokia nors Bendrijos teisės nuostata, būtent įtvirtinta 1988 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2052/88 ir 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 4253/88, pagrindžia pareigą susigrąžinti subsidijas? Jei tokia nuostata yra, ar minėta pareiga galioja bet kokiam viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimui, ar tik kai kuriems iš jų? Pastaruoju atveju, kokiems konkrečiai pažeidimams galioja minėta pareiga? 2) Ar Europos regioninės plėtros fondo pagalbą gavusios perkančiosios organizacijos nesilaikymas vienos ar kelių viešųjų pirkimų taisyklių, renkantis už subsidijuojamo projekto įgyvendinimą atsakingą paslaugų teikėją yra pažeidimas Reglamento Nr. 2988/95 prasme? Ar aplinkybė, kad kompetentinga nacionalinė institucija sprendimo suteikti Europos regioninės plėtros fondo pagalbą priėmimo momentu negalėjo žinoti, jog pagalbą gausiantis subjektas pažeidė viešųjų pirkimų taisykles dar iki pagalbos suteikimo pasamdęs už minėtos institucijos finansuojamo projekto įgyvendinimą atsakingą paslaugų teikėją, gali turėti įtakos nustatant pažeidimą Reglamento Nr. 2988/95 prasme?

39Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant ginčijamų atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina į paminėtus prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliamus klausimus ir įvertintina, ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime būsiantys pateikti išaiškinimai neturėtų įtakos teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui, nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, jog tik toks nacionalinės teisės aiškinimas, kuris atitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, gali užtikrinti visišką Europos Sąjungos teisės veiksmingumą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. gegužės 15 d. prejudicinis sprendimas byloje Karen Mau prieš Bundesanstalt für Arbeit, C-160/01).

40Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tuo pagrindu, jog ginčijamu sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė, dėl neaptartų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi šiame bylos nagrinėjimo etape jie nebėra aktualūs.

41Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos žuvininkystės... 5. Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. vasario 6 d. su Agentūra pasirašė paramos... 6. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovas nurodė, kad paramos sutarties šalys privalo vykdyti sutartimi... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 9. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pažymėjo, kad pareiškėjas ir... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 11. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodė, kad Agentūrai,... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu (IV... 14. Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės... 15. III.... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 17. 1. Vilniaus apygardos administracinio teismo padaryta išvada, kad projektas... 18. 2. BPD galutinė ataskaita buvo pateikta Europos Komisijai 2010 m. rugsėjo 24... 19. 3. Projektas buvo įgyvendintas iki 2007 m. birželio 20 d. Sutarties 6.1... 20. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad pareiškėjas,... 21. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV tomas, b. l. 159 – 161)... 22. 1. Atsakovas sutinka su teismo pozicija, kad pažeidimai, nustatyti paramos... 23. 2. Teismas, vertindamas bylos šalių pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl... 24. Pareiškėjas atsiliepimu į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos... 25. 1. Teismas tinkamai įvertino visas su bylos nagrinėjimu susijusias... 26. 2. Procesinių pažeidimų, kurių buvimas bylos nagrinėjimo metu galėtų... 27. 3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonė, kad teismas priėmė... 28. 4. Patenkinus apeliacinį skundą būtų pažeisti bendrieji protingumo,... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 30. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime pakartoja... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 34. Ginčas byloje yra kilęs dėl Agentūros 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo... 35. Nr. BR6-(10.47)-15265 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos... 36. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčijami sprendimai buvo priimti... 37. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo... 38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Europos Sąjungos... 39. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos... 40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla grąžinama pirmosios... 41. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 42. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos finansų ministerijos... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą... 44. Nutartis neskundžiama....