Byla 2A-2411-260/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-9776-657/2011 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui S. J., tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, piniginės kompensacijos už parduotą santuokoje įgytą turtą priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė D. J. ieškiniu (b.l. 3-6, t.I) prašė teismo nutraukti santuoką, įregistruotą ( - ), įrašo Nr. 463, Kauno m. CMB, dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina D. J.; priteisti iš atsakovo S. J. sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisti iš atsakovo kompensaciją už įgytą turtą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu reikalavimo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką atsisakė.

3Ieškovė nurodė, jog su atsakovu bendras gyvenimas tapo neįmanomu, kadangi jie skirtingai vertina atskirų problemų sprendimą. Be to atsakovo elgesys tapo netinkamu, kadangi atsakovas žemino ieškovę, smurtavo mažamečio sūnaus akivaizdoje, gąsdino ieškovę, jog atims iš jos vaiką. Toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą tapo neįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Nurodė, jog nepilnamečio sūnaus būtiniausioms išlaidoms per mėnesį ieškovė išleidžia apie 1000 Lt, todėl prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Santuokos metu šalys įgijo 2 automobilius, kuriuos atsakovas be ieškovės leidimo ir žinios pardavė, todėl prašė išreikalauti iš atsakovo pardavimo dokumentus ir priteisti 16.725 Lt kompensaciją.

4Atsakovas S. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau dėl ieškovės kaltės. Atsakovas neprieštaravo dėl nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nesutiko su prašomu išlaikymo dydžiu, sutiko mokėti kas mėnesį po 200 Lt iki vaikui sueis 18 metų, taip pat prisidėti prie sūnaus išlaikymo įvairiais daiktais ir žaislais. Dėl transporto priemonių nurodė, jog jos buvo parduotos dar 2010-08-21, o gautos lėšos buvo skirtos padengti atsakovo tėvų suteiktas paskolas ieškovės ir atsakovo šeimai. Bendra įsipareigojimų suma, kuri buvo padengta iš lėšų, kurios buvo gautos pardavus transporto priemones – 32.362,53 Lt. Iš atsakovo tėvų pasiskolintos lėšos buvo išleistos ieškovės ir atsakovo bendrų šeimos poreikių tenkinimui, todėl jokia kompensacija iš atsakovo ieškovei nepriteistina.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu (b.l. 117-121, t.I) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką, sudarytą tarp atsakovo S. J. ir ieškovės D. J. (K.), įregistruotą ( - ) Kauno m. CMB (įrašo Nr. 463) dėl atsakovo S. J. kaltės; nutraukus santuoką paliko pavardes - ieškovei – J., atsakovui – J.; nepilnamečio sūnaus M. J., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą nustatė su motina D. J., priteisė iš atsakovo S. J. nepilnamečio sūnaus M. J., gimusio ( - ), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011-04-15 iki sūnaus pilnametystės, nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja paskyrė įstatyminę atstovę motiną D. J.; reikalavimą nustatyti S. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. J. tvarką paliko nenagrinėtu; priteisė iš atsakovo S. J. ieškovei D. J. 16.725 Lt kompensacijos už parduotą santuokoje įgytą turtą; priteisė iš atsakovo S. J. 791,57 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

6Teismas nustatė, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą, ieškovei buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl atsakovo elgesio ieškovė ne kartą kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio PK. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinei, nesirūpino šeimos gerove, dėl ko pripažino santuoką iširusia dėl atsakovo kaltės. Teismas reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt mokamų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Nors teismas nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, tačiau sprendė, jog nėra pagrindo mažinti teismų praktikoje nustatyto vaiko išlaikymo dydžio, nes atsakovas būdamas iš dalies darbingas, gali susirasti darbą ir pradėti dirbti. Be to negalima perkelti sūnaus išlaikymo pareigos vien tik motinai. Priteisdamas išlaikymą, teismas atsižvelgė į sūnaus amžių, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, į tai, kad S. J. yra netekęs 65 proc. darbingumo, kad atsakovas nuperka sūnui reikalingų drabužių, avalynės, žaislų ir pan. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgijusios 2 automobilius - Toyota Land Cruiser ir VW Passat. Ieškovė nurodė, kad automobilių vertė yra 33.450 Lt. Atsakovas pripažino, kad šiuos automobilius pardavė be ieškovės sutikimo už 20.000 Lt ir gautų pinigų ieškovei nedavė. Atsakovas nurodė, kad grąžino 20.000 Lt skolą, tačiau jokių įrodymų apie skolą kreditoriams, kuriems būtų atsakingi solidariai iš šeimos turto, teismui nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad lėšos, gautos už santuokoje parduotą turtą, pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir yra dalintinos tarp šalių. Teismas laikė, kad ieškovės nurodyta automobilio vertė 33.450 Lt pagrįsta, nes automobiliai įvertinti prieš pateikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, o atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo pardavė automobilius, kurie buvo bendroji jungtinė nuosavybė ir lėšų, gautų už automobilius, nepasidalino su ieškove, iš atsakovo ieškovei priteisė 16.725 Lt kompensacijos už parduotą santuokoje įgytą turtą.

7Apeliaciniu skundu (b.l. 123-126, t.I) atsakovas S. J. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, reikalavimą priteisti kompensaciją už parduotą santuokoje įgytą turtą atmesti. Nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio, bei kompensacijos priteisimo yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių, todėl keistinas ir priimtinas naujas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstų išvadų, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartyse esančių teisės išaiškinimų kasacine tvarka išnagrinėtose bylose.

8Teismas visiškai neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Byloje buvo neginčytinai nustatyta, kad atsakovas S. J. yra neįgalus, jam nustatytas tik 35 procentų darbingumas, atsakovas gauna 537,04 Lt netekto darbingumo pensiją, o darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, kadangi atsakovas dėl savo sveikatos būklės darbo rinkoje yra nekonkurencingas. Tačiau teismas šią aplinkybę vertino ne atsakovo naudai, nurodydamas, kad atsakovas specialiai nutraukė darbo sutartį. Teismas privalėjo aiškintis dėl ko buvo nutraukta darbo sutartis, atsakovo galimybes dirbti vienokį ar kitokį darbą dėl sveikatos būklės. Todėl teismas nepagrįstai įpareigojo neįgalų asmenį teikti sūnaus naudai išlaikymą po 400 Lt, gaunant 537,04 Lt netekto darbingumo pensiją. Be to byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad sūnui reikalingas išlaikymas iš abiejų tėvų sudaro 800 Lt per mėnesį, kadangi išlaidų skaičiuoklė negali nei patvirtinti, nei paneigti sūnui reikalingo realaus išlaikymo kiekvieną mėnesį dydžio. Taip pat visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba nėra pagrindas mažinti teismų praktikoje nustatyto vaiko išlaikymo dydžio, nes atsakovas, būdamas iš dalies darbingas, gali susirasti darbą ir pradėti dirbti. Atsakovo nuomone, jam įsidarbinti darbo rinkoje yra gana keblu. O šiuo metu gaudamas 537,04 Lt netekto darbingumo pensiją ir mokėdamas po 400 Lt vaiko išlaikymui, atsakovas ne tik, kad neturės lėšų vaistams, mokesčiams ir kitiems dalykams, tačiau negalės patenkinti netgi savo gyvybiškai svarbių poreikių. Todėl, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, teismas pažeidė išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principą, dėl ko išlaikymo dydis mažintinas.

9Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą bei rašytiniams įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad atsakovas pripažino, jog santuokos metu įgytus automobilius be ieškovės sutikimo pardavė už 20.000 Lt ir gautų pinigų ieškovei nedavė. Atsakovas nurodo, jog automobilius pardavė ne už 20.000 Lt, o už 11.000 Lt, ką patvirtina pridedamos automobilių pirkimo - pardavimo sutartys, kurių pirmosios instancijos teisme atsakovui nebuvo sudarytos galimybės pateikti. Šie rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės ir teismo argumentus, kad automobilių vertė 33.450 Lt. Teismas neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, nesudarė atsakovui galimybių pateikti įrodymus dėl automobilių pardavimo, nors šiuos įrodymus prašė išreikalauti ir ieškovė, nepagrįstai sureikšmino ieškovės pateiktus įrodymus. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nepateikti jokie įrodymai apie sutuoktinių kreditorius. Atsakovo pateiktas išrašas patvirtina, kad 19.000 Lt atsakovas gavo iš savo tėvų A. J. ir L. J., kurie skolindavo pinigus. Šios sumos buvo reikalingos atsakovo šeimos poreikiams tenkinti, buvo mokamas draudimas, mokama už kompiuterį, ką taip pat patvirtina atsakovo sąskaitos išrašas. Paskolintos lėšos atsakovo tėvams buvo grąžintos pardavus santuokoje įgytas transporto priemones.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 13-15, t.II) ieškovė D. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo siūlomas 200 Lt dydžio išlaikymas yra akivaizdžiai per skurdus ir realiai nebūtų pakankamas nepilnamečiui sūnui, juo labiau, kad atsakovas turi realias galimybes teikti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis sudaro 706,00 Lt kas mėnesį, taip pat jis gauna 537,04 Lt kas mėnesį netekto darbingumo pensiją, bei kas mėnesį gauna lėšų pragyvenimui iš savo tėvų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jis yra nutraukęs darbo sutartį, yra registruotas darbo biržoje bei dėl dalies netekto darbingumo neturi galimybės rinkoje susirasti darbą, tai yra atsakovas yra nekonkurencingas darbo rinkoje, nepateikė jokių įrodymų apie bandymus susirasti geriau apmokamą darbą. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, dirba ir nėra registruotas darbo biržoje, yra nuolatos remiamas savo tėvų. 2011-08-10 teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog tėvai teikia jam po 2.000 Lt. Atsakovas yra įsigijęs individualios veiklos liudijimą, tai yra papildomai verčiasi kompiuterių remonto veikla, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie iš šios veiklos gautas bei šiuo metu gaunamas pajamas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, neieško papildomo ar geriau apmokamo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti išlaikymą, nes turi pakankamai piniginių lėšų tai daryti. Atsakovas neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų, todėl atsakovo turtinei padėčiai pripažinti sunkia nėra teisinio pagrindo. Atsakovas, teigdamas, jog skolinosi iš tėvų, net negalėjo nurodyti tikslios įsipareigojimų sumos, tai yra atsakovo 2011-05-05 atsiliepime į ieškovės ieškinį yra nurodyta 32.362,53 Lt kreditorinių įsipareigojimų suma, 2011-08-10 teismo posėdžio metu atsakovas nurodo, jog įsipareigojimai kreditoriams sudaro 20.000 Lt, o apeliaciniame skunde – 19.000 Lt. Šie faktai tik patvirtina nuostatą, jog pats atsakovas, neturėdamas kreditorinių įsipareigojimų bei siekdamas sumažinti santuokoje įgyto turto balansinę vertę, klaidiną teismą nurodydamas skirtingas kreditorinių įsipareigojimų sumas. Be to gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas ir toliau naudojasi vienu iš santuokoje įgytu automobilių. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie kilnojamojo turto vertę, neginčijo ieškovės pateiktos nepriklausomų ekspertų kilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos, todėl Kauno miesto apylinkės teismas teisingai nustatė perleisto kilnojamojo turto vertę, kurios pagrindu ir buvo paskaičiuota bei priteista kompensacija.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliaciniu skundu atsakovas apskundė tik teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei dėl kompensacijos priteisimo, dalijantis santuokoje įgytą turtą, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, kas yra apeliacinio skundo dalykas.

13Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui priteisimo

14Apeliantas nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalimi, kuria teismas iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. J. naudai priteisė išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą teismas pažeidė išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principą, dėl ko išlaikymo dydis mažintinas.

15Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje pateiktus duomenis, sprendžia, jog apelianto argumentai pagrįsti.

16Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K3-154/2011).

17Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

18Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė D. J. darbinga, jos gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 1.007,50 Lt (b.l. 21, t.I). Atsakovui S. J. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, jis gauna 537.04 Lt netekto darbingumo pensiją (b.l. 107). Atsakovas iki šių metų liepos mėnesio dirbo UAB „Subtilija“, bei gaudavo 705,50 Lt darbo užmokestį, tačiau šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis įmonėje nebedirba. Ieškovė ir atsakovas registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė. Teigti, jog atsakovas turėtų imtis priemonių gauti didesnes pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes, nėra pagrindo, nes atsakovas yra tik iš dalies darbingas. Atsakovui jam teikiamą jo tėvų finansinę paramą negalima prilyginti iš atsakovo veiklos gaunamoms pajamoms, kadangi tokios paramos tėvai neprivalo teikti, ir tai priklauso nuo atsakovo tėvų geranoriškumo. Todėl įvertinus visas nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovas pagal savo turtinę padėtį nėra pajėgus teikti išlaikymo po 400 Lt, ši suma mažintina ir iš atsakovo S. J. nepilnamečiui M. J. priteistina po 250 Lt mokamų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2011-04-15 iki sūnaus pilnametystės, nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja paskiriant įstatyminę atstovę motiną D. J..

19Dėl kompensacijos už santuokoje įgytą turtą priteisimo

20Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą bei rašytiniams įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad atsakovas pripažino, jog santuokos metu įgytus automobilius be ieškovės sutikimo pardavė už 20.000 Lt ir gautų pinigų ieškovei nedavė. Atsakovas nurodo, jog automobilius pardavė ne už 20.000 Lt, o už 11.000 Lt, pateikia prie apeliacinio skundo automobilių pirkimo - pardavimo sutartis. Atsakovo teigimu, šie rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės ir teismo argumentus, kad automobilių vertė 33.450 Lt.

21Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nustatyta, jog atsakovas S. J. automobilius Toyota Land Cruiser ir VW Passat pardavė 2010 m. rugpjūčio mėnesį, t.y. santuokos metu ir be ieškovės sutikimo. Šias aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad gautomis lėšomis už parduotus automobilius buvo padengta šalių įsipareigojimų sumą, kuri sudarė 32.362,53 Lt (b.l. 54, t.I). 2011-08-10 parengiamajame teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog automobilius pardavė už 20.000 Lt sumą, kuria padengė turėtus įsiskolinimus (b.l. 111, t.I). Apeliaciniame skunde atsakovas jau teigia, jog už automobilius gavo 11.000 Lt, pateikė transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis. Teisėjų kolegija atsakovo pateiktais įrodymais nesivadovauja, nes laiko, jog šie įrodymai turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovo paaiškinimai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Ieškovė teismui pateikė įrodymus apie parduotų automobilių vertę, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi, nes atsakovas įrodymų apie parduotų automobilių vertę teismui neteikė.

22Apeliantas nurodo, jog sumas, reikalingas atsakovo šeimos poreikiams, jis skolinosi iš tėvų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė kompensaciją už parduotus automobilius, kadangi gautos lėšos už parduotus automobilius buvo grąžintos atsakovo tėvams.

23Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atsakovo pateikti įrodymai, jog jam tėvai į sąskaitą pervesdavo pinigus, mokėjo draudimo įmokas už atsakovą, nepatvirtina aplinkybės, jog tarp atsakovo ir jo tėvų buvo susiklostę paskoliniai santykiai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie šalių kreditorius, kuriems jie buvo atsakingi solidariai šeimos turtu.

24Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas santuokoje įgyto turto padalijimo dalyje nekeistinas.

252011-12-01 Kauno apygardos teisme gautas ieškovės prašymas sustabdyti civilinės bylos Nr.2A-2411-260/2011 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, piniginės kompensacijos už parduotą santuokoje įgytą turtą priteisimo, nagrinėjimą apeliacine tvarka iki bus išspręstas nekilnojamojo turto, įgyto santuokoje, priklausomybės klausimas civilinėje byloje Nr.2-3550-395/2011 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovams S. J., L. J., A. J., UAB „Centromera“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Prašymas dėl civilinės bylos Nr.2A-2411-260/2011 sustabdymo negali būti patenkintinas, kadangi šioje byloje nebuvo sprendžiamas santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo klausimas.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

28Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. J., asmens kodas ( - ), nepilnamečio sūnaus M. J., gimusio ( - ), priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011-04-15 iki sūnaus pilnametystės pakeisti ir priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas ( - ), nepilnamečio sūnaus M. J., gimusio ( - ), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2011-04-15 iki sūnaus pilnametystės, nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja paskiriant įstatyminę atstovę motiną D. J., asmens kodas ( - ).

29Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

30Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.