Byla 2-1721-918/2013

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

2sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei ir Ivetai Bartkevičienei,

3dalyvaujant ieškovui S. J.,

4ieškovo atstovams advokatei Janinai Dervinskienei ir advokatui Tomui Ridikui,

5atsakovei D. J.,

6atsakovės atstovei advokatei Eglei Grucytei,

7išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui,

8viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

9Ieškovas S. J. ieškiniu (3-8 b.l., 1 t.) prašo pakeisti 2011-12-06 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko M. J., gim. ( - ), gyvenamąją vietą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsitesėjimo ir iki sūnau pilnametystės, priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą, priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodė, kad teikia sūnui išlaikymą. Ieškovui paimant sūnų iš atsakovės ir grąžinant sūnų, atsakovė sūnaus akivaizdoje kelia konfliktus su ieškovu, konfliktai neigiamai veikia sūnų. Atsakovė stengiasi neleisti ieškovui bendrauti su sūnumi, daro sūnui neigiamą įtaką, netinkamai prižiūri. Atsakovės elgesys vaiką traumuoja, vaikas dažnai serga, ieškovas rūpinasi sūnaus sveikata. Atsakovė nuo 2012-09-11 visiškai neleidžia matytis su sūnumi, taip pažeisdama įstatymo nuostatas, numatančias, kad tėvai turi lygias tesies ir pareigas vaikui, o skyrium gyvenantis tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku. Dėl netinkamos priežiūros ir atsakovės elgesio ieškovas ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją. Su vaiku netinkamai elgiasi ir atsakovės tėvai, gyvenantys kartu su atsakove ir nepilnamečiu šalių vaiku. Atsakovė nepranešdama ieškovui ir su juo nederindama, keičia vaiko lankomas mokyklėles. Atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia. Atsakovė niekur nedirba, vaikas aprūpinamas tik ieškovo lėšomis, tačiau atsakovė nepaaiškina, kur ir kaip išleidžiami ieškovo duodami pinigai. Vaikas būna paliekamas vienas, prieš vaiką smurtaujama, atsakovės ir jos tėvų elgesys vaiko akivaizdoje nėra tinkamas, daro neigiamą poveikį vaiko psichologinei būsenai, psichologiška traumuoja vaiką. Atsakovė neužtikrina saugios aplinkos sūnui. Atsakovė turi psichikos sveikatos problemų, gydėsi psichiatrijos ligoninėje, žudėsi. Atsakovė buvo išvežusi sūnų į užsienį, apie tai neinformavusi ieškovo. Ieškovo gyvenimo sąlygos geros, jis turi darbą, tinkamą namų aplinką, gali užtikrinti saugesnę ir stabilesnę aplinką. Nors ieškovas turi sveikatos problemų, tačiau nuolat lankosi pas gydytojus, gydosi, todėl jo sveikata negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovė drausdama vaikui bendrauti su ieškovu, žaloja vaiką psichologiškai. Yra vaiką išvariusi iš namų, šiam paprašius torto. M.yra paliekamas vienas namuose. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovą paskiriant vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

10Teismo posėdžio metu (103-117 b.l., 2 t.) ieškovas ieškinį palaikė, išsamiai paaiškino ieškinyje nurodomas aplinkybes. Ieškovas papildomai nurodė, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, dėl M. gyvenamosios vietos nekovojo, kadangi atsakovė žudėsi. Prieš atsakovę nėra smurtavęs. Ieškovas gauna 2000-2500 Lt pajamų, gyvena motinai priklausančiame bute. Ieškovė 2012 metais neleido bendrauti su sūnumi, Kalėdų dovanas turėjo vaikui padovanoti kovo mėnesį, todėl turėjo kreiptis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė vaiko akivaizdoje kieme nusiavė ir mėtė savo apatines kelnaites, kėdute daužė mažinos stogą, kurį aplankstė. Be to, atsakovė kartu su vaiku darė nusikaltimą – įėjusi į ieškovo namus, išsikvietė meistrus, kurie atidarė seifą, atsakovė iš seifo pasiėmė ieškovo šeimai priklausiusius dokumentus. Kartu su vaiku gyvenantis atsakovės tėvas E. K. naudoja prieš vaiką fizinį smurtą (buvo nuspaudęs nosį, trenkė su pagalve per nugarą, dėl ko vaikas atsitrenkė į stalą ir prasiskėlė smakrą). Atsakovės motina V. K. prie vaiko smurtavo prieš ieškovą, išvadino ieškovą necenzūriniais žodžiais. Pinigus, skirtus vaiko išlaikymui, perveda ieškovo tėvai, kadangi taip ieškovui patogiau, su tėvais ieškovas atsiskaito. Ieškovas darbo grafiką galėtų suderinti su sūnaus priežiūra. Po skyrybų prieš vaiką buvo pradėtas naudoti fizinis ir psichologinis smurtas. Ieškovas gyvena kartu su sugyventine J. K. ir jos vaiku, vaikai tarpusavyje puikiai sutaria, M. yra paskirtas atskiras kambarys. Atsakovė neigiamą įtaką vaikui daro tuo, kad vaikas priverstas stebėti atsakovės išpuolius, kai atsakovė kieme mėto apatinius rūbus ar daužo mašiną kėdute. Ieškovui kelia nerimą atsakovės siekis vaiką maitinti vegetariškai. Ieškovas savo vardu transporto priemonių neturi, vairuoja transporto priemonę panaudos sutarties pagrindu. Turi nekilnojamojo turto – neįrengtas palėpes Kauno centre, kurios šiuo metu nenaudojamos.

11Ieškovo atstovas advokatas Tomas Ridikas teismo posėdžio metu (103-117 b.l., 2 t.) ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad šalys labai daug konfliktuoja, konfliktai nukreipti vienas kitą, tačiau konfliktai vis tiek neigiamai veikia mažametį vaiką. Atsakovės materialinė padėtis yra suprastėjus, ji nedirba, o ieškovas turi kur kas geresnes galimybes suteikti vaikui gyvenimo sąlygas. Vaiko išsakyta nuomonė yra nulemta negatyvių tėvų santykių, nėra motyvuota. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas yra geras tėvas, jam turėtų būti suteikta galimybė paauginti sūnų. Paaiškėjus, kad ieškovas tą daro netinkamai, atsakovė galės kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės turėtų būti priteisimas išlaikymas. Atsakovė kritiškai nevertina savo elgesio konfliktų metu su atsakovu vaiko akivaizdoje, jos požiūriu yra normalu. Prašymas skirti baudą yra nepagrįstas, kadangi šis ieškinys yra pirmas ieškovo kreipimasis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovas tik įgyvendina jam suteiktas procesines teises, jomis nepiktnaudžiauja,

12Ieškovo atstovė advokatė Janina Dervinskienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti (103-117 b.l., 2 t.). Nurodė, kad tiek atsakovė, tik jos tėvai nesukuria saugių sąlygų vaikui, vaiką atsakovės tėvas buvo sužalojęs, tai patvirtina medikų išvados. Atsakovės elgesys vaiko akivaizdoje netinkamas, ji yra bausta administracine tvarka. Ieškovo liga negali būti priežastis nenustatyta su juo vaiko gyvenamosios vietos, paskutinis priepuolis buvo 2007 metais, liga nesikartoja, tai patvirtino liudytojai. Atsakovė dėl konfliktinio charakterio netinkamai rūpinasi vaiku, be to, jos materialinės sąlygos pasirūpinti vaiku yra žymiai prastesnės.

13Atsakovė atsiliepime (50-53 b. l., 1 t.) ir rašytiniuose paaiškinimuose (114 -124 b.l., 1 t.) su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ir paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-11 sprendimu ir 2011-12-06 Kauno apygardos teismo sprendimu šalių santuoką nutraukta dėl ieškovo kaltės, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. 2012-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, pakeistas priteisto išlaikymo dydis. Ieškovo ieškinys pagrįstas ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o 2010-2012 metais įvykusiais įvykiais, buvusiais tiek bylos dėl santuokos nutraukimo, tiek bylos dėl bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėjimo metu. Šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau konfliktai kyla ne dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė skatina sūnų bendrauti su tėvu. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad ieškovui neleidžiama ar trukdoma bendrauti su sūnumi, daro sūnui neigiamą įtaką ar netinkamai sūnų prižiūri. Nuo santuokos iširimo nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, yra labai prisirišęs prie jos. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, vaiko gyvenimas su atsakove kelia jam socialinę ar fizinę grėsmę. Ieškovas serga epilepsija, jam nustatytas 35 procentų darbingumas. Ieškovui diagnozuota generalizuota epilepsija, jį ištinka generalizuoti (išplitę) traukuliai. Vien dėl savo sveikatos būklės ieškovas negali auginti ir nuolatos prižiūrėti savo nepilnamečio sūnaus, atsakovei nėra diagnozuota jokių ligų. Ieškovas ne kartą nepilnamečio sūnaus akivaizdoje atsakovę įžeidinėjo, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, fizinis smurtas buvo naudojamas ir atsakovės motinos atžvilgiu. Nors atsakovė nedirba, tačiau ji gauna nuolatines pajamas (socialines išmokas, nedarbo draudimo išmoką ir pan.),, iš kurių teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Išlaikymą vaikui moka ne pats ieškovas, o jo motina, išlaikymas teikiamas nereguliariai. Visi įrodymai patvirtina, kad nepilnametis sūnus jau daugiai kaip metai gyvena su atsakove, su biologiniu tėvu bendrauja, turi stiprų emocinį ryšį su atsakove ir kartu gyvenančiais atsakovės tėvais, padedančiais išlaikyti ir auklėti vaiką. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pakitusias aplinkybes ar nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos faktinį pasikeitimą. Ieškovas mažamečiu vaiku manipuliuoja, vaikas ieškovui reikalingas tik kaip atsakovės terorizavimo ir kontroliavimo įrankis. Ieškovas išdeklaravo atsakovę ir sūnų iš savo gyvenamosios vietos. Ieškovo elgesys yra piktybiškas, apgaulės būdu ieškovas atėmė šeimos įgytą turtą iš atsakovės ir sūnaus, neišlaiko mažamečio sūnaus, nuolat šmeižia atsakovę ir bando apsunkinti jai gyvenimą. Ieškovas ir jo šeima vaiką nuteikinėja prieš atsakovę, dėl to vaikas išgyvena neigiamas emocijas. Atsakovė dėl ieškovo elgesio kreipėsi į psichologus, lankė psichologinės pagalbos grupę moterims, patyrusioms šeimoje smurtą. Atsakovė, atostogų laikotarpiui išvažiuodama su sūnumi į užsienį, neprivalėjo gauti ieškovo sutikimo. Atsakovė rūpinasi sūnaus ugdymu, sūnus lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą „Zuikio Puikio“ mokyklėlę, sūnus turi visas reikiamas lavinimo priemones, vežamas į keliones.

14Teismo posėdžio metu (103-117 b.l., 2 t.) atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, išsamiai paaiškino atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose nuodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovui visada žinoma, koką ugdymo įstaigą lanko jų vaikas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigą vaikas lanko atsakovės iniciatyva, vaikas jau skaito, rašo, pradėjo kalbėti angliškai. Ieškovas vaiką buvo nuvedęs pas psichologą, tačiau dėl ugdymo problemų nenustatyta. Vaiko sveikata gera, vaikas maitinamas sveiku maistu. Ieškovas prieš vaiko apklausą teisme bandė daryti vaikui įtaką, įdavę naują telefoną, pažadėdamas tokį duoti, jei vaikas teisme pasakys, kaip reikia. Atsakovė ieškovui bendrauti su vaiku netrukdo, vaikui susirgus, ieškovas su vaiku gali matytis kitu laiku neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką. Be to, atsakovė leidžia ieškovui pasiimti vaiką ir kitu laiku, vežtis jį į ieškovo šeimos šventes. Ieškovas nuolat inicijuoja įvairias bylas. Ieškovas sūnų grąžina nesilaikydamas grafiko, vėluoja. Vegetariškai maitintis buvo nusprendusi visa šeima, pats ieškovas taip pat maitinasi vegetariškai. Atsakovė gauna socialines išmokas, šiek tiek gauna pajamų kepdama tortus, planuoja įsigyti verslo liudijimus. Nėra įrodyta, kad automobilį sulankstė atsakovė, be to, automobilis buvo pirktas bendromis ieškovo ir atsakovės lėšomis. Apatines kelnaites kieme metė, norėdama parodyti, kad ieškovas iš jos ir vaiko viską atėmė, todėl ji galinti atiduoti ir paskutinius rūbus. Ieškovui buvo žinoma, kad vaiko rugsėjo pirmosios šventė perkelta į rugsėjo vienuoliktą dieną, ieškovas į šią šventę atsivedė pašalinius asmenis, nors šventėje turėjo dalyvauti tik vaiko tėvai. Nors šiuo metu išlaikymo įsiskolinimo nėra, tačiau išlaikymas mokamas nereguliariai. Ieškovas, be teikiamo išlaikymo, vaikui perka rūbus, kitus daiktus, tačiau pirkinių nederina su atsakove, be to, dalį pirkinių laiko pas save namuose. Atsakovės tėvų ir vaiko santykiai yra puikūs, prieš vaiką nėra naudojamas smurtas. Atsakovė nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, prireikus naudojasi tėvui priklausančiu automobiliu. Nors ieškovas šiame posėdyje nurodo apie dideles savo pajamas, tačiau šių teiginių neįrodė, ieškovas nuolat slepia savo pajamas, kad nereikėtų mokėti vaikui išlaikymo. Ieškinys visiškai neatitinka vaiko interesų, pagrįstas melu.

15Atsakovės atstovė advokatė Eglė Grucytė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti (103-117 b.l., 2 t.). Nurodė, kad teismo sprendimu, kuriuo nutraukta šalių santuoka, buvo konstatuotas netinkamas S. J. elgesys šeimoje, konstatuota, kad ieškovas naudojo fizinį smurtą, nesirūpino šeima, todėl santuoka iširo dėl jo kaltės. Ieškovas yra atsakovę mušęs vaiko akivaizdoje, vaikas nuo mažumės yra žalojamas emociškai. Vaikas aiškiai kelis kartus išsakė norą gyventi su mama, su kuria jis jaučiasi saugus. Vaikas gyvena su amam 2,5metų, nėra pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Šalių materialinės sąlygos yra daugmaž panašios, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pajamų dydį.

16Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės admininistracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą (103-117 b.l., 2 t.), kurioje nurodė, kad ieškovas turi geresnes materialines sąlygas, tačiau vaiko glaudesnis ryšys yra su motina. Vaikas yra išsakęs norą gyventi su mama, tačiau sunku vertinti, ar toks vaikas neprieštarauja vaiko interesams. Abu tėvai myli vaiką, sunku nuspręsti, su kuriuo iš tėvų vaikų būtų geresnės gyvenimo sąlygos. Vis dėlto, vaikas pripratęs gyventi su motina, pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra. Duomenų, kad vaikas būtų netinkamai maitinamas ar aprengtas, kitaip neprižiūrėtas, byloje nėra. Vaiko ryšys su tėvu taip pat yra geras, iš esmės lygiavertis kaip ir su motina. Tėvai turėtų ieškoti sąlyčio taškų dėl vaiko, vaikas kenčia dėl tėvų ambicijų.

17Teismo posėdyje išklausytas nepilnametis M. J. atsakydamas į užduodamus klausimus nurodė, kad norėtų gyventi su mama, o pas tėtį lankytis svečiuose. Tiek tėčio draugė, tiek mamos draugas jo neskriaudžia. Nėra buvę, kad mama varytų iš namų ar būtų nedavusi valgyti. Būnant su tėčiu, tėtis pats padaro valgyti, išverda košės. Esama bendravimo su tėčiu tvarka patinka.

18Ieškinys atmestinas.

19Iš byloje esančių įrodymų, paaiškinimų, nustatyta, kad šalims ( - ) gimė sūnus M. J.. Šalių santuoka nutraukta 2011-08-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (101-105 b.l., 1 t.). Minėtu teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, šalims paliktos santuokinės pavardės, nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. J., iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, ieškovei D. J. iš atsakovo priteista 16725 Lt kompensacija už parduotą santuokoje įgytą turtą, ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką paliktas nenagrinėtas, ieškovei atsisakius šio reikalavimo. 2011-12-06 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2411-260/2011 2011-08-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo S. J. nepilnamečio sūnaus M. J., gim. ( - ), priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011-04-15 iki sūnaus pilnametystės pakeista ir priteista iš atsakovo S. J. nepilnamečio sūnaus M. J. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2011-04-15 iki sūnaus pilnametystės, nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja paskiriant įstatyminę atstovę motiną D. J.. Kitoje dalyje teismo sprendimas paliktas nepakeistas (54-59 b. l., 1 t.). 2012 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu pakeistas 2011-12-06 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2411-260/2011 priteistas išlaikymo dydis bei priteistas iš ieškovo S. J. M. J. išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyta S. J. bendravimo su sūnumi M. J. tvarka (106-113 b.l., 1 t.). Nurodyti teismo sprendimai visa apimtimi turi res judicata galią. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsižvelgiant į nagrinėjamus teisinius santykius svarbu įvertinti kriterijus, kurie lemtų vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat svarbu įvertinti ir kriterijus, lemiančius sprendimą nekeisti vaiko aplinkos. Pažymėtina, kad tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006). Tokios situacijos, kai gali būti sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatytos CK 3.169 straipsnio 3 dalyje, t.y. pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. Nagrinėjamu atveju vaikas nebuvo perduotas auginti ir gyventi su kitais asmenimis, vaiko motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gyvena kartu su vaiku ir juo rūpinasi. Su tėvu sūnus negyvena kartu nuo 2010 metų, t.y. nuo trejų metų amžiaus, bylą nagrinėjant teisme vaikas yra daugiau penkerių metų amžiaus. Vaikui yra įprasta jo motinos aplinka, todėl byloje turtų būti nustatytos tokios esmingai pasikeitusios aplinkybės, kurios pateisintų ir būtų būtinos pakeisti vaikui aplinką.

20Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos, užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimas; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

21Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008).

22Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus, vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

232012-05-21 VšĮ Saugaus vaiko centro psichologo konsultacijos pažymoje, įvertinus 2012-05-18 M. J. būklę, nurodyta, kad mama M. daro didžiausią įtaką, jų santykiai tampriausi, tačiau tėtis M. yra ne tik vyriškas autoritetas, bet ir jausmų bei emocijų šaltinis (80 b.l., 1 t.). 2012-05-01 psichologės J. D. pateiktose išvadose nurodyta, kad konsultacijų metu stebimas vaiko prisirišimas prie mamos, nenoras nuo jos atsiskirti; tikėtina, kad vaikas jaučiasi mažiau saugus, kai mamos nėra šalia, kadangi tėvams išsiskyrus ir kylant tarp jų konfliktams, vaikas bijo patirti dar vieną netektį; vaiko nerimo jausmą be minėtos priežasties gali įtakoti matyti smurtiniai veiksmai tėvo prieš mamą, išreikštos neigiamos nuostatos iš tėvo pusės mamos atžvilgiu; emocijų vertinimo metu stebimas padidėjęs nerimo jausmas, liūdesys, nesaugumo jausmas. 2012-05-05 vaikų ir paauglių psichologės I. B. pažymoje nurodoma, kad 2011-05-02 vyko konsultacija su S. J. ir jo sūnumi M. dėl darželio ir kitų ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtų mokyklėlių lankymo. Pažymoje nurodyta psichologės nuomonė, kad tokio amžiaus vaikams svarbiausias yra bendravimas su artimais žmonėmis, svarbu kartu būti, žaisti, kalbėti, jiems skaityti, socialiniams poreikiams patenkinti pakanka 1-2 val. per savaitę būrelio, mokyklėlės lankymo (32, 81 b.l., 1 t.). Byloje gautoje 2013-03-28 VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ pažymoje (54-56 b.l., 2 t.) nurodoma, kad M. J. emocinė būsena bloga (labai aukštas agresyvumo ir nerimo lygis, vaikas visai nesišypso, nuolatos kalba apie tai, koks jis piktas, laužo žaislus ir t.t.)., vaikas išgyvena tolerancijos konfliktą santykyje su artimiausiais žmonėmis: tėčiu ir mama (mato du artimiausius ir mylimiausius asmenis stipriai konfliktuojančius, viduje blaškosi ir ieško teisingojo, kurį nori palaikyti. Berniukas išgyvena nesaugų prisirišimą prie abiejų tėvų – ir myli, ir labai ant jų pyksta, todėl visa tai daro stiprų neigiamą poveikį vaiko psichologinei būsenai. Projekcinėse metodikose atsiskleidžia, kad vaikas šiek tiek daugiau prisirišęs prie mamos. Psichologo pažymoje nurodoma, kad vaiko santykis su abejais tėvais yra problematiškas, vaiko emocinė būsena bloga, visa tai rodo tėvų negebėjimą pasirūpinti vaiko psichologiniu saugumu. Vaiko prieraišumas yra nesaugus, įtakojamas konfliktinės situacijos bei vaiko gebėjimų suvokti ir priimti šią situaciją. M. labai išgyvena dėl tarp tėvų vykstančių konfliktų, mato tarp tėvų vykstančius barnius, didelę įtampą, išgyvena nuolatinį nesaugumą. Psichologės vertinimu M. dėl savo amžiaus mąstymo ypatumų negali adekvačiai įvertinti esamos situacijos bei numatyti ilgai trunkančias pasekmes, todėl sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos atsižvelgtina ne į vaiko nuomonę, bet į objektyvius faktus siekiant užtikrinti vaikui kuo saugesnę aplinką.

24Teismo posėdžio metu buvo išklausytas nepilnametis M. J.. Klausiamas, su kuo norėtų gyventi, M. atsakė, kad su mama, tačiau šio savo pasirinkimo visiškai nemotyvavo. Apklausiamas vaikas buvo įsitempęs, visiškai nieko nepasakojo pats, į klausimus atsakinėjo itin nenoriai, buvo labiau susidomėjęs jam prieš užeinant į posėdžių salę tėvo įduotu mobiliuoju telefonu. Vaiko apklausa teismo posėdžio metu, kiti duomenys dėl psichologinės vaiko būklės patvirtino, kad jo branda neleidžia suprasti ginčo esmės, todėl byloje turi būti sprendžiama dėl jo interesų patenkinimo. Vaikas yra prisirišęs prie abiejų savo tėvų, o noro gyventi su motina dėl savo mažo amžiaus negali bent minimaliai pagrįsti, argumentuoti, galimybės išsiaiškinti jo tikrąjį norą gyventi su vienu iš tėvų ribotos, todėl į vaiko norą neatsižvelgtina.

25Bylos duomenys patvirtina, kad vaiko ryšys su motina yra artimas. Vaikui su motina gyvenant nepertraukiamai daugiau negu vienerius metus, esant mažamečiui vaikui ir esant jo labai artimam ryšiui su motina bei seneliais iš šios pusės, kurie gyvendami kartu su vaiku taip pat dalyvauja jo auklėjime, vaiką perduoti tėvui galima būtų tik nustačius esmines aplinkybes, keliančias pavojų vaiko saugumui. Ieškovas neįrodė, jog atsakovė ar jo tėvai prieš vaiką naudoja fizinį ar psichologinį smurtą, t.y. neįrodė, kad vaikui motinos šeimos aplinka tapo nesaugi.

26Šalys į bylą pateikė įvairaus pobūdžio skundus, adresuotus teisėsaugos institucijoms. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2010-08-16 atsakovė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą su pareiškimais nurodydama, kad S. J. smurtauja jos atžvilgiu, grasina atimti vaiką (140, 141 b.l., 1 t.). 2010-08-25 ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą su pareiškimu dėl netinkamo D. J. elgesio su sūnumi, nurodydamas kad iš D. J. sūnų paėmė sušalusį ir beveik peršlapusį (14 b.l., 1 t.). 2010-08-25 atsakovė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą su pareiškimu dėl netinkamo S. J. elgesio su sūnumi, nurodydama kad vyras išgąsdino vaiką, šį išsiveždamas (139 b.l., 1 t.). Atsakovė pateikė Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Prevencijos poskyrio 2010-09-08 pranešimą, kuriame nurodoma, kad nepavyko užfiksuoti objektyvių duomenų, liudijančių apie S. J. padaryto pažeidimo faktą (72 b.l., 1 t.). 2011-04-28 ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą su pareiškimu nurodydamas, kad V. K. neleido bendrauti su sūnumi, konfliktas baigėsi atvykus D. J., kuri nurodė, kad S. J. gali pasiimti sūnų (15 b.l. , 1 t.). Pažymėtina, kad visos šios įvairiuose skunduose minimo aplinkybės egzistavo iki priimant teismo sprendimą dėl M. J. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, todėl šiais skundais ir jų išnagrinėjimą patvirtinančiais procesiniais sprendimais negalima pagrįsti pasikeitusių aplinkybių, galinčių būti pagrindu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.

27Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2012-06-19 specialisto išvadoje Nr. G 1569/12(02) M. J. konstatuota poodinė kraujosruva nosies šaknies srityje, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (16 b.l., 1 t.). Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.- 4524-923/2012 D. J. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, t.y. už nedidelį chuliganizmą. Nutarimu nustatyta, kad D. J. 2012-07-01 viešoje vietoje apspjovė ir necenzūriniu žodžiu pavadino S. J. savo mažamečio sūnaus akivaizdoje (18-21 b. l., 1 t.). 2012-07-12 ieškovas kreipėsi į KMSA VTAS nurodydamas, kad kalbėjo telefonu su sūnumi, kuris nurodė, kad yra paliktas vienas ir bijo. 2012-09-11 ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą su pareiškimu nurodydamas, kad 2012-09-28 jam atvažiavus pasiimti sūnaus, su atsakovės D. J. motina įvyko konfliktas dėl sūnaus paėmimo, V. K. apdraskė jam veidą, suplėšė rūbus, smogė į krūtinės-peties sritį (23 b.l., 1 t.). 2012-09-11 ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą su pareiškimu nurodydamas, kad D. J. nevykdo teismo nutarties ir 2012-09-11 neleidžia pasiimti sūnaus (22 b.l., 1 t.). 2012-10-27 išraše iš medicininių dokumentų nurodoma, kad M. J. yra padarytas smakro nubrozdinimas, gydymas nereikalingas (33 b.l., 1 t.). 2012-10-10 ieškovas kreipėsi į KMSA VTAS dėl socialinės priežiūros paslaugų teikimo būtinumo D. J. (41 b.l., 1 t.). 2012-11-09 Mantas J. S. J. prašymu nukreiptas psichologo konsultacijoms dėl galimai patiriamo psichologinio, fizinio smurto (5 b.l., 2 t.). 2012-11-21 Kauno miesto socialinių paslaugų centras nurodė, kad D. J. geba rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi M. J., jo visapusišku vystymusi ir ugdymu, todėl teikti socialines paslaugas nėra tikslinga (143 b.l., 1 t.). Visos šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos nagrinėjant bylą dėl bendravimo tvarko nustatymo, tačiau ieškovas klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nekėlė, atvirkščiai, byloje būtent ieškovo iniciatyva buvo sprendžiamas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, ieškovas akcentavo savo itin prastą sveikatos būklę ir dėl to apribotas galimybes gauti pakankamas pajamas sūnui išlaikyti.

28Atsakovė į bylą pateikė sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovo tėvai L. J. ir A. J. į atsakovės sąskaitą perveda pinigų sumas, skirtas nepilnamečio M. išlaikymui (163-167 b.l., 1 t., 58-62 b.l., 2 t.). Šios aplinkybės didesnės reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kausimą neturi. Pažymėtina, kad remiantis CK 3.237 str. 2 d., seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, kurie negali gauti tėvų išlaikymo. Šiuo atveju yra svarbu pati aplinkybė, kad išlaikymas iš tėvo pusės yra teikiamas, vis dėl to pažymėtina, kad išlaikymas privalo būti teikiamas reguliariai, sistemingai.

292012-11-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-844-288/2012 ieškovas pripažintas kaltu mušant sukėlus žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius sveikatą, t.y. už tai, kad 2011-08-22 ieškovas sūnaus akivaizdoje apstumdė atsakovę, ją smaugė, pargriovęs ant žemės trenkė galvą į grindis, tąsė už plaukų (74-77 b.l., 1 t.), šis nuosprendis Kauno apygardos teismo 2013-03-07 nutartimi paliktas nepakeistas ( 63-67 b.l., 2 t.). Aplinkybės dėl smurtinio ieškovo elgesio mažamečio vaiko akivaizdoje yra nustatytos teismo nuosprendžiu, yra prejudiciniai faktai, kurių nereikia įrodinėti.

30Atsakovė 2013-01-21 pranešimu kreipėsi į VTAS informuodama, kad ieškovas nustatytu laiku negrąžina vaiko, 2013-01-22 pranešimu informavo, jog ieškovas neinformavo apie pablogėjusią sūnaus sveikatos būklę bei kviestus medikus (177 – 184 b. l., 1 t.). Ieškovo pateikti vaizdo įrašai tik patvirtina, kad nurodomu laiku ieškovas su šalių vaiku lipo laiptais savo namo laiptinėje, buvo atvykę medikai. Vis dėlto pažymėtina, kad pateikti vaizdo įrašai nepatvirtina, kad atsakovė vaiką prižiūri netinkamai.

31Ieškovas turi verslo liudijimus verstis raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros priežiūra ir remontu (22, 23 b.l., 2 t.). Ieškovas pateikė 2013-01-03 neterminuotą darbo sutartį, kuria nustatytas ne visas darbo laikas (4 val. per dieną), darbo sutartis 2013-02-11 pačiam ieškovui prašant (28 b.l., 2 t.). nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mėnesio pajamos yra apie 2000 Lt, tačiau byloje gauti VSDFV duomenys patvirtina ieškovo gaunamų 116,52 Lt -238,64 Lt per mėnesį pajamų iš darbo teisinių santykių dydį (95 b.l., 2 t.), be to, ieškovas gauna 537,04 Lt netekto darbingumo pensiją (98 b.l., 2 t.). D. J. pajamų iš darbo teisinių santykių negauna (99 b.l., 2 t.). Nei viena iš šalių transporto priemonių neturi (101-12 b.l., 2 t.). Ieškovas turi po 5/100 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (įgyta dovanojimo sutarties pagrindu), kurių, kaip pats nurodo nenaudoja (88-93 b.l., 2 t.), atsakovė savo vardu nekilnojamojo turto neturi (94 b.l., 2 t.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas nuo gimimo iki 2010 m. gyveno su abiem tėvais, nuo 2010 m. - su atsakove. Atsakovės namuose tvarkinga, vaikas aprūpintas būtinais reikmenimis, baldais, jo poreikiai tenkinami, jo teisės į saugią ir sveiką aplinką vystymuisi nepažeidžiamos, o atsakovė tinkamai atlieka savo pareigas. Ieškovo namuose vaikui būtų suteiktas didesnis gyvenamasis plotas. Vien faktas, kad vieno iš tėvų materialinė padėtis yra geresnė nėra pakankamas ir lemiantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ar pakeitimą veiksnys, tai tik viena iš visumos aplinkybių. Nors ieškovo turtinė padėtis šiek tiek geresnė nei atsakovės, tačiau akivaizdu, kad turimas nekilnojamasis turtas nėra naudojamas nepilnamečio interesų patenkinimui.

32D. J. 2010-12-24-2010-12-26 buvo hospitalizuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje dėl išreikštų suicidinių tendencijų, dėl gydymo suicidinės tendencijos kupiravosi, nesant indikacijų toliau gydyti psichiatrinio profilio stacionare, pacientė nukreipta tolesnei ambulatorinei priežiūrai (24-27 b.l., 2 t.). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės 2013-02-06 pažyma, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės 2013-02-04 pažyma patvirtina, kad atsakovė šiose gydymo įstaigose stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (76-77 b.l., 2 t.), priklausomybės ligų centre atsakovė neužregistruota (78 b.l., 2 t.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovei nuo 2010 metų gruodžio mėnesio pasireiškia suicidinės mintys, dėl kurių atsakovė negalėtų tinkamai pasirūpinti. Iš byloje pateiktų medicininių išrašų matyti, kad 2010 metais atsakovės suicidinio pobūdžio elgesį galėjo išprovokuoti stresinė situacija dėl yrančios santuokos bei ieškovo elgesio. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas serga epilepsija, jam taikomas gydymas. Nors tiek pats ieškovas, tiek liudytojais apklausti ieškovo tėvai neigė epilepsijos priepuolių sunkumą ir dažnumą, šie teiginiai objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo pagrįsti. Vis dėlto pažymėtina, kad vien tas faktas kad šalys turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, pats savaime negali būti pagrindas sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos ar kokių nors bendravimo ribojimų. Nors atsakovė akcentuoja ieškovo ligą, tačiau ši aplinkybė neturėjo lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovo bendravimo su vaiku apimties (trukmės, dažnumo). Teismo vertinimu, nei atsakovės suicidinis bandymas 2010 m. gruodį, nei ieškovo sergama liga šiuo konkrečiu atveju neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovo ar atsakovės sveikatos būklės trukdytų jiems atlikti tėvų pareigas.

33Šalių pateikti duomenys patvirtina tiek pačių šalių, tiek jų tėvų ypatingai konfliktiškus tarpusavio santykius, dėl kurių psichologiškai traumuojamas vaikas. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pakeitus M. J. gyvenamąją vietą, t.y. nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, jo aplinka taptų emociškai ir psichologiškai saugesnė. Byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš šalių būtų mažiau konfliktiška, tiek ieškovas, tiek atsakovė adekvačiai nevertina savo elgesio (t.y. konfliktavimo, įžeidžios leksikos vartojimo, psichologinės ar fizinės prievartos naudojimo ir pan.) vaiko akivaizdoje galimų pasekmių. Vis dėl to pažymėtina, kad nors ieškovas ir neigia naudojęs fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu, tačiau įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje tokia aplinkybė konstatuota, be to, ieškovas fizinį smurtą naudojo matant savo mažamečiam sūnui. Toks ieškovo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jo galimybių užtikrinti sūnui tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovės tėvas smurtauja prieš mažametį M. J., tačiau objektyvių įrodymų (pvz., įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir pan.), patvirtinančių tyčinį smurto vartojimą, į bylą nėra pateikta. Teismo vertinimu, vaikui žymiai didesnę emocinę žalą daro ne neatsargių žaidimų metu atsiradę vaiko apibrozdinimai ar poodinės kraujosruvos, o nuolatiniai jo tėvo skundai įvairioms teisėsaugoms institucijoms ir vaiko vežiojimas po jas apklausoms. Teismo nuomone, tokio amžiaus berniukui, kaip šalių sūnus, yra normalu žaidžiant judresnius žaidimus nukristi, užsigauti. Nors ieškovas teismo posėdžio metu deklaravo meilę sūnui, tačiau įvertinus tėvo elgesį (t.y. nuolatinį įvairaus pobūdžio skundų rašymą, dažną sūnaus vežiojimą po teisėsaugos institucijas ir vertimą pasakoti neigiamus dalykus apie jo artimus giminaičius (mamą, senelius) ir t.t.), akivaizdu, kad toks ieškovo elgesys yra inspiruotas ne tiek meilės sūnui, kiek jo paties asmeninių interesų. Teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti su ieškovu, kad atsakovės asmenybės bruožai kelia pavojų vaiko saugumui, yra trikdoma vaiko raida ir dėl to yra būtinybė jį perkelti į jam svetimą aplinką, tuo sukeliant socialinę bei psichologinę žalą ar net ir kitas neprognozuojamas pasekmes, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo brandą. Sprendžiant dėl ieškovo argumentų, susijusių su bendravimo su sūnumi aplinkybėmis, pažymėtina, kad vaiko tėvai turi elgtis taip, kad vaikas būtų apsaugotas nuo jų tarpusavio konfliktų, neigiamai įtakojančių vaiko elgesį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, nuo gyvenimo skyrium yra išlikę nuoskaudos ir priešiškumas. Atsakovės paaiškinimai duoda pagrindo spręsti, kad ieškovas kelia nereikalingą įtampą vaiko aplinkoje. Pastovūs tarpasmeniniai tėvų konfliktai neabejotinai veikia jo asmenybės formavimąsi, elgesį, emocijas, todėl spręsti tik dėl atsakovės kaltės neteisinga.

34Teismo vertinimu, byloje neįrodytos aplinkybės, kurios būtų pagrindu spręsti, kad atsakovės šeimos aplinka tapo vaikui nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Byloje nekilo abejonių, kad atsakovė užtikrina vaiko fizinių bei ugdymo poreikių patenkinimą, jos būsto sąlygos pakankamos ir po teismo sprendimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo nėra nepasikeitę. Pagal bylos duomenis vaikas turi savo aplinką, kurioje jis gali užsiimti vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti. Atsakovė rūpinasi tiek vaiko fiziologinių poreikių patenkinimu, tiek ugdymu. Vaikas yra mažametis, todėl esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, jam ir toliau yra reikalingesnė motinos globa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-474/2000). Ieškovas ir atsakovė gyvena tame pačiame mieste, byloje nėra objektyvių duomenų, kad, priėmus teismo sprendimą ir 2012-12-03 nustačius bendravimo tvarką, būtų ribojamas ieškovo bendravimas su sūnumi. Ieškovo galimybės dalyvauti auklėjant sūnų, siekiant užtikrinti jo vyriškų asmenybės bruožų formavimąsi, nėra ribojamos ir yra gana plačios, priklauso tik nuo jo iniciatyvumo ir ryžto, o ne nuo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimo išsprendimo.

35Nagrinėjamu atveju, vaikui nuo pat gimimo faktiškai būnant motinos globoje ne vienerius metus, vaikui turint psichologinių problemų, jo aplinkos pakeitimas negali būti pakankamu pagrindu nagrinėjamų teisinių santykių aspektu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi aplinkos keitimas vaikui gali padaryti socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Tėvui (motinai) nevykdant kokios nors pareigos, jeigu tai daro žalą vaikui, turi būti taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės, tačiau dėl tokių tėvų veiksmų vaikas negali patirti sunkių, traumuojančių išgyvenimų.

36Ieškovo ir atsakovės pateikti skundai ar prašymai dėl priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo, teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitose bylose, neįsiteisėję įvairių teisėsaugos ar teisėtvarkos institucijų procesiniai sprendimai, lydraščiai, specialisto išvados dėl į bylą neįtrauktų asmenų sužalojimų ir kiti panašaus pobūdžio dokumentai (17, 24, 26, 27-29, 30, 31, 34, 35-39, 42, 43, 60-62, 63-67, 69-70, 71, 73, 121-122, 123, 124-125, 126, 130-132, 133, 134-136, 138, 152-153, 169 b.l., 1 t., 43-44, 45-46 b.l., 2 t. ir t.t.) teisinės reikšmės nagrinėjant bylą neturi, todėl teismas jų neanalizuoja ir dėl įrodomosios reikšmės ar turinio išsamiau nepasisako. Teismo posėdyje apklausti liudytojais ieškovo tėvai L. J. ir A. J. (103-117 b.l., 2 t.). Teismo vertinimu, liudytojų siekis apginti savo sūnaus S. J. interesus galėjo turėti įtakos liudytojams vertinant faktines aplinkybes ir šias aplinkybes nurodant teismui. Pavyzdžiui, pats ieškovas pripažino, kad gyvena su J. K. bei jos mažamečiu sūnumi, tačiau šią aplinkybę atkakliai neigė abu liudytojai. Šių liudytojų parodymų įrodomoji vertė yra itin abejotina, liudytojų parodymai prieštaringi, akivaizdus jų netiesioginis suinteresuotumas bylos baigtimi. Vis dėl to pažymėtina, kad liudytojai patvirtino, kad M. J. vegetariška mityba buvo abiejų vaiko tėvų sprendimas, todėl, teismo vertinimu, negali būti laikoma aplinkybe, galinčia turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovės pateiktame kompaktiniame diske įrašytos nuotraukos, kuriose užfiksuoti vaiko gyvenimo momentai (šventės ir atostogos ir pan.) įrodomosios reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste neturi.

37Atmetus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, netikslinga spręsti ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

38Atsakovė prašo ieškovui skirti baudą už aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tokio pobūdžio ieškinio reikalavimą reiškia pirmą kartą, ieškinio reikalavimui pagrįsti teikė įrodymus, teismo vertinimu, pagrindo skirti baudą CPK 95 str. pagrindu nėra.

39Atmetus ieškinį, ieškovui iš atsakovės nepriteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas šioje byloje patyrė 14 Lt bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos, atmetus ieškinio reikalavimus, priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 2 d.).

40Į bylą atsakovės atstovė pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (79 b.l., 2 t.). Šioje pažymoje nurodyta, kad 1011,35 Lt valstybės patirtų išlaidų už teisinės pagalbos atsakovei teikimą sudaro 440 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 400 Lt už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 168 Lt už papildomą savarankišką reikalavimą, 3,35 Lt pašto išlaidų. Šioje byloje atsakovė papildomo savarankiško reikalavimo nepareiškė (prašymas skirti baudą dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo yra procesinio pobūdžio reikalavimas ir negali būti laikomu savarankišku reikalavimu), ši išlaidų dalis atmestina. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 843,35 Lt valstybės patirtų išlaidų už teisinės pagalbos atsakovei teikimą.

41Atsakovė prašo priteisti 392,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro patirtos išlaidos iš banko sąskaitų, išlaidos už dokumentų kopijas, išlaidos degalams, sumokėtos rinkliavos už automobilio statymą, telefono kortelės papildymo išlaidos. Remiantis CPK 88 str. 1d. 9 p., gali būti atlyginamos tik pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė neįrodė patirtų išlaidų būtinumo. Pažymėtina, kad tarp šalių vyksta ne vienas teisminis procesas, atsakovė neįrodė, kad prašomas priteisti išlaidas patyrė būtent šiame procese. Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė į bylą teikė daug dokumentų, neturinčių įrodomosios reikšmės sprendžiamam klausimui, kopijas, todėl spręsti dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo nebūtų teisinga. Atsakovei neįrodžius patirtų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, šis procesinis reikalavimas atmestinas.

42Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

43Ieškinį atmesti.

44Priteisti iš ieškovo S. J., a.k. ( - ) valstybės naudai 14 Lt (keturiolika Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

45Priteisti iš ieškovo S. J., a.k. ( - ) valstybės naudai 843,35 Lt (aštuoni šimtai keturiasdešimt trys Lt 35 ct) atsakovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

46Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.