Byla 2S-829-275/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Virginija Volskienė ir Andžej Maciejevski,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Senamiesčio svečių manai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. Ruginio firmos „Elemūras“ ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio svečių namai” dėl skolos priteisimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Ieškovas E. Ruginio firma „Elemūras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Senamiesčio svečių namai” 6 042,99 Lt skolą, 6 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė areštuoti atsakovo turtą ieškiniui užtikrinti. Nurodė, kad atsakovas nepaiso ieškovo raginimų atsiskaityti, slapstosi, vengia bendravimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-04-10 nutartimi ieškovo prašymą patenkino. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovui UAB „Senamiesčio svečių namai” nuosavybės teise priklausantį turtą 6 042,99 Lt sumai. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo sutartinių įsipareigojimų apmokėti už nupirktas prekes, ieškinio suma yra didelė, bei padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo vykdymas.

10III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11Atsakovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-10 nutartį. Nurodo, kad ieškovas neįvardino konkrečių pagrindų ir aplinkybių, galinčių sukelti pagrįstą abejonę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo interesams kylančią tam tikrą grėsmę, dėl kurios būtina tas priemones taikyti. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas ilgą laiką nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi iki galo visos bylos aplinkybės nėra ištirtos ir išaiškintos, tarp šalių yra kilęs ginčas ir vien ginčo faktas negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo teiginys, jog 6 042,99 Lt suma yra didelė, nėra pagrįstas jokiais argumentais ir tokia teismo išvada nėra protinga. Teismas turėjo įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo, būtent UAB „Senamiesčio svečių namai“, finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma ūkine veikla, o taip pat su atsakovo turimais įsipareigojimais. Tik nustačius, kad konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma yra didelė, galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Tačiau šiuo atveju teismas tokio vertinimo neatliko ir patenkino visiškai nemotyvuotą ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pažeisdamas UAB „Senamiesčio svečių namai“ teises ir teisėtus interesus. Vadovaujantis protingumo kriterijais, 6 042,99 Lt suma akivaizdžiai nėra didelė, uždėjus areštą tokiai sumai, nukenčia įmonės reputacija klientų akivaizdoje, tai gali sukelti esamų ir potencialių klientų, rangovų bei tiekėjų nepasitikėjimą bendrove. Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko, patvirtina, jog šiuo metu UAB „Senamiesčio svečių namai“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė siekia 1 947 300 Lt. Šie duomenys sudaro rimtą pagrindą tvirtinti, jog atsakovo UAB „Senamiesčio svečių namai” atžvilgiu ieškinio suma šioje byloje nėra tokia didelė, kad keltų realią grėsmę būsimam teismo sprendimo vykdymui.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl ji paliktina nepakeista.

15Laikinųjų apsaugos priemonių, įtvirtintų CPK 145 str., taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebegalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą.

16Atskirajame skunde nurodoma, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo realią grėsmę, tačiau kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Procesinis įstatymas nereikalauja iš šalies, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti įrodymus, patvirtinančius būtinybę taikyti šias priemones. Teismui pakanka įsitikinti tuo, jog yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės. Teismas, vadovaudamasis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog atsakovas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nepaiso ieškovo raginimų atsiskaityti, slapstosi, vengia bendravimo, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali padidėti galimai palankaus ieškovui sprendimo neįvykdymo rizika.

17Atskirojo skundo argumentas, jog teismo nutartis yra priimta neturint duomenų ir neįvertinus atsakovo finansinio patikimumo, turtinės padėties, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovui prie atskirojo skundo pateikus duomenis apie jo finansinę padėtį, kurią jis apibūdina gera, tačiau nepateikus teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad galimai teigiamo ieškovui teismo sprendimo atveju atsakovas tinkamai ir operatyviai, be to, be jokių kliūčių įvykdytų teismo sprendimą, darytina išvada, jog teismas pagrįstai taikė minėtas laikinąsias apsaugos priemones. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera, kaip jis nurodo, dar nereiškia, jog iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ji nepasikeis. Atskirojo skundo argumentai, jog buvo pažeista šalių interesų pusiausvyra, ribojamos atsakovo galimybės vykdyti įprastinę ūkinę veiklą, nepagrįsti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nuolat sukeliami tam tikri turtiniai suvaržymai asmeniui, kurio atžvilgiu jos yra taikomos, kadangi jų paskirtis – preliminariai užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad, pasak atsakovo, jo turtinė padėtis yra gera, nepasikeitusi, kolegijai nėra pagrindo laikyti, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis kaip nors nepagrįstai suvaržomos jo turtinės teisės ar gali būti sukeltos neigiamos pasekmės įmonės veiklai, nes įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, atsakovas nepateikė. Kolegijos vertinimu, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes areštuotas atsakovui priklausantis turtas ne didesnei nei pareikštame ieškinyje nurodytai sumai, be to, jos atitinka pareikšto turtinio reikalavimo pobūdį, be to, neprieštarauja teisingumo principui, todėl nėra pagrindo jų keisti ar naikinti.

18Visgi, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas, manydamas, kad jis patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.) arba apskritai įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str., 147 str., 150 str.), siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jo teises ir turtinius interesus.

19Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai