Byla e2A-311-826/2018
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 578,77 Eur skolą, 137,63 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,50 procento dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (578,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo V. S. 399,04 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,96 Eur žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad įvertinus tai, jog ieškovės vykdoma veikla – skolų išieškojimas, o ne kreditų už palūkanas davimas, t. y. pajamų iš pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neišduoda, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. pranešime pirminė kreditorė AB „Swedbank“ skolininkui nurodė, jog nutraukus sutartį toliau bus skaičiuojami delspinigiai (o ne palūkanos) iki galutinio atsiskaitymo pagal sutartį, įvertinus 2014 m. rugpjūčio 7 d. pranešimą, kur duomenų apie palūkanų už naudojimąsi kredito likučiu skaičiavimą iki galutinio atsiskaitymo nėra, darytina išvada, kad po sutarties nutraukimo atsakovas buvo informuotas tik apie tolesnį delspinigių, bet ne palūkanų už naudojimąsi kreditu skaičiavimą. Ieškovės reikalavimas dėl likusios nesumokėtos 137,63 Eur palūkanų dalies, kaip atlyginimo kreditoriui už skolininko naudojimąsi kreditu, atmestinas kaip nepagrįstas.
    2. Nurodė, kad po reikalavimo perleidimo sutarties atsakovas 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. spalio 10 d., 2014 m. lapkričio 11 d., 2014 m. gruodžio 11 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. balandžio 13 d., 2016 m. liepos 12 d., 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. birželio 12 d. mokėjimais sumokėjo 457,54 Eur, šiomis įmokomis padengta dalis delspinigių, dalis palūkanų ir delspinigiai už palūkanas. Įvertinus tai, jog ieškovė nepagrįstai pasidengė iš atsakovo sumokėtų įmokų po reikalavimo perleidimo sutarties apskaičiuotas palūkanas, yra pagrindas pagrindinę skolą mažinti 179,73 Eur ir iš atsakovo priteisti 399,04 Eur kredito skolą.
    3. Nurodė, kad įvertinus tai, jog skolininkas skolos nesumokėjo, yra pagrindas iš atsakovo priteisti įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugsėjo 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    4. Nurodė, kad tenkinus 56 procentus ieškovės ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo proporcingai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 8,96 Eur žyminio mokesčio.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Gelvora“ pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo už akių dalies, kuria buvo netenkinta likusi ieškinio dalis, prašė šią sprendimo dalį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad Kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr. 09-006646-RK nutraukimo atveju neišnyksta atsakovo pareiga grąžinti gautą kreditą. Pagal savo esmę ir po sutarties nutraukimo lieka galioti sutartyje nustatytos 17,50 proc. dydžio palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos. Pagal sutarties sąlygas palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo ieškovei dienos. Nutraukus sutartį palūkanos už naudojimąsi pinigais nevirto kompensacinėmis palūkanomis, nes minėti sutarties punktai liko galioti ir po minėtos sutarties nutraukimo.
    2. Nurodė, kad nepagrįstai buvo sumažintina priteistina pagrindinė kredito skola – 578,77 Eur. Nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momento iki kreipimosi į teismą buvo apskaičiuota 528,62 Eur palūkanų. Atsakovas periodiniais mokėjimais sumokėjo 457,77 Eur ir laikė, kad jis sumokėjo 317,36 Eur palūkanų dalį.
  2. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 29 d. AB „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) ir atsakovas sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 09-006646-RK, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2014 m. liepos 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 14-20-42 AB „Swedbank“ perleido ieškovei UAB „Gelvora“ reikalavimo teises į 578,77 Eur skolą, 211,26 Eur palūkanas, 52,09 Eur delspinigius, 14,46 Eur delspinigius už palūkanas pagal minėtą sutartį. 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. spalio 10 d., 2014 m. lapkričio 11 d., 2014 m. gruodžio 11 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. balandžio 13 d., 2016 m. liepos 12 d., 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. birželio 12 d. mokėjimais atsakovas sumokėjo 457,54 Eur, šiomis įmokomis padengta dalis delspinigių, dalis palūkanų ir delspinigiai už palūkanas.
  2. Pirmosios instancijos teismas, atsakovui įstatymo nustatyta tvarka nepateikus atsiliepimo į ieškinį, sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 137,63 Eur palūkanų, kaip atlyginimo kreditoriui už skolininko naudojimąsi kreditu, ir reikalavimą priteisti 17,50 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su šia sprendimo už akių dalimi, kuria buvo netenkinti jos ieškinio reikalavimai. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nesivadovavo teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai nepriteisė visų mokėjimo palūkanų.
  3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.
  4. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015).
  5. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
  6. Ieškovės reikalavimas atsakovei dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms.
  7. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
  8. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius ir atsakovas 2009 m. sausio 29 d. sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 09-006646-RK, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Byloje nėra duomenų apie šios sutartinės sąlygos pakeitimą (CPK 12, 178 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 17,50 procento sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos priteisimo iki visiško skolos grąžinimo, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas tenkinti šį ieškinio reikalavimą.
  9. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Gaudamas kreditą atsakovas įsipareigojo nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles pagal sutartį ir nustatytu terminu grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas (Sutarties 12.1 punktas). Sutarties 11.5 punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos iki kredito grąžinimo dienos. Taigi kredito gavėjo pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovas, prisiėmęs sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, kredito gavėjas, sudarydamas sutartį, patvirtino, jog sutinka su tokiu palūkanų dydžiu.
  10. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, motyvavo tuo, jog ieškovės vykdoma veikla – skolų išieškojimas, o ne kreditų už palūkanas davimas, t. y. pajamų iš pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neišduoda. Be to, reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties. Teisėjų kolegija šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
  11. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42 pradinis kreditorius perleido apeliantei reikalavimo teisę į įstatymų numatytas jau apskaičiuotas bei po 2014 metų atsirasiančias palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. (Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 14-20-42 1.3 ir 3.1 punktai). CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Šios nustatytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
  12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs reikalavimą priteisti pelno palūkanas, nepagrįstai suabsoliutino atsakovo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėtį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
  13. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui siųstame pranešime nėra duomenų apie palūkanų už naudojimąsi kredito likučiu skaičiavimą iki galutinio atsiskaitymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkreti suma šiame pranešime ir negalėjo būti nurodyta, kadangi atsakovui nevykdant prievolių palūkanų ir delspinigių skolos suma kasdien didėja. Minėtame pranešime atsakovas apie tai buvo informuotas.
  14. Įvertinus suteikto kredito dydį, tai, jog atsakovas prievolių nevykdo ilgą laikotarpį – daugiau nei 8 metus, taip pat atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad nėra pagrindo ne tik atmesti, tačiau ir sumažinti priteistinas sutartines palūkanas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas tenkinti šį ieškinio reikalavimą.
  15. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Analogiškos pozicijos dėl pelno palūkanų skaičiavimo laikotarpio laikosi ir kiti apygardų teismai (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-884-459/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-431-262/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-156-413/2017 ir kt.).
  16. Atsižvelgus į tai, kad keistina skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl palūkanų priteisimo, didintina priteistina pagrindinė kredito skolos suma nuo 399,04 Eur iki 578,77 Eur.
  17. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

14Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nusprendęs nepriteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir sumažinęs pagrindinės kredito skolos sumą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamo sprendimo už akių dalis keistina priteisiant iš skolininko palūkanas už pinigų skolinimą ir padidinant priteistiną kredito skolos sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, patenkinta 100 procentų ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nuo 8,96 Eur padidintina iki 16,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  3. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 18,00 Eur žyminio mokesčio, kadangi ieškinys buvo pateiktas per EPP, yra mokama 75 procentai žyminio mokesčio, t. y. 16,00 Eur. Todėl ieškovei grąžintina nepanaudota 2 Eur žyminio mokesčio dalis.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Tenkinus apeliacinį skundą apeliantui priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme – apeliantui iš atsakovo priteistinas sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 17 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

19Ieškinį tenkinti visiškai.

20Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, iš atsakovo V. S., asmens kodas ( - ) 578,77 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt septynis centus) skolos, 137,63 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus šešiasdešimt tris centus) palūkanų, 17,50 procento dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (578,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (716,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 6 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,00 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

21Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“ 2,00 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį.

22Ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo V. S. priteisti 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai