Byla 2S-2281-657/2017
Dėl sprendimų panaikinimo

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Z., atstovaujamo advokato Algirdo Sakalausko atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5087-985/2017, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotasis asmuo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

3Teismas,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas S. Z. kreipėsi į teismą prašydamas nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas buvo faktiškai įvaikintas J. Z. ir P. Z. šeimoje; atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisėms atkurti (b.l. 1-4).

5II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1p.) (b.l. 18-19).
  2. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju juridinio įvaikinimo niekada nėra buvę. Tuo tarpu tik juridinio įvaikinimo atveju yra sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos. Todėl pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas nustatinėja faktus ne dėl įvaikinimo, bet dėl įvaikinimo įregistravimo. Kas reiškia, jog teismine tvarka gali būti nustatinėjamas tik faktas, kad pareiškėjas buvo juridiškai įvaikintas, tačiau neišliko ar nėra galimybės gauti įvaikinimą patvirtinančių dokumentų, tačiau ne faktas dėl faktinių įvaikinimo santykių buvimo. Taigi faktiniai įvaikinimo santykiai negali būti sutapatinami su juridiniu įvaikinimu ir negali sukelti tų teisinių pasekmių, kurios atsirastų nustačius įvaikinimo įregistravimo faktą. Todėl teismas darė išvadą, kad atsisakytina priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka. Kadangi reikalavimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo yra susijęs su reikalavimu dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę nustatymo tenkinimu, kuris šiuo atveju pagal civilinio proceso normas nėra galimas, nes jo nustatymas nesukeltų teisinių pasekmių, todėl atsisakytinas priimti.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Atskirajame skunde pareiškėjas S. Z., atstovaujamas advokato Algirdo Sakalausko prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti priėmimo klausimą iš esmės.
  2. Nurodė, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, kad skundžiami aktai nesukelia ieškovei teisinių padarinių. Tokio juridinio fakto nustatymas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes tada jis galės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemę. Teismas nepasisakė dėl 1992 m. gegužės 7 d. Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“, kuris yra galiojantis, 3 punkto nuostatų, nors turėjo vadovautis šiuo nutarimu. Teismas neįvertino faktinio ir juridinio įvaikinimo skirtumų ir dėl to padarė neteisingą išvadą dėl faktinio įvaikinimo sukeliamų teisinių pasekmių. Teismo išvada, kad teismine tvarka gali būti nustatinėjimas tik faktas, kad pareiškėjas buvo juridiškai įvaikintas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad faktinio įvaikinimo nustatymas yra už įvaikinimo instituto turinio ribų ir negali sukelti tų teisinių pasekmių, kurios atsiranda nustačius įvaikinimo įregistravimo juridinį faktą, išskyrus tą tikslą, kuriam faktinis įvaikinimas yra nustatinėjimas, t. y nuosavybės teisėms į žemės sklypą ar mišką atkurti. Teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-663-658/2016, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
  2. CPK straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje, kurio 1 punkte nustatyta, kad teismas atsako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
  3. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą, nurodydamas, kad ginčas nenagrinėtinas teisme.
  4. Marijampolės rajono apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo S. Z. pareiškimą dėl įvaikinimo fakto nustatymo CPK 137 straipsni 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes šis ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, t. y. ieškinys neteismingas teismui. Teismas sprendė, jog toks faktas negali būti nustatomas, nes nebuvo juridiškai įformintas.
  5. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir atskirajame skunde, teigia, jog teismas privalėjo priimti nagrinėti ginčą iš esmės, nes prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, be to teismas netinkamai sprendė klausimą dėl faktinio ir juridinio įvaikinimo.
  6. Iš pareiškimo turinio nustatyta, jog pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teises į J. Z. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą.
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje yra pasisakęs dėl teismų praktikos nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, nurodęs, kad pagal CPK 443 straipsnio 1 dalies normą teismas privalo vadovautis bendrosiomis LR CPK taisyklėmis, nustatančiomis reikalavimus procesiniams dokumentams, jų formai ir turiniui, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, procesą pirmosios instancijos teisme ir kt. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.
  8. Sutiktina su apeliantu, jog skirtingai nuo įvaikinimo, kai kuriais atvejais teisinius padarinius sukelia faktinis įvaikinimas. Faktinis įvaikinimas teisinius padarinius sukelia tik tada, kai tai nustatyta specialiojo teisės akto (įstatymo). Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punkte nustatė, jog tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu. Vėliau ši teisės norma įgijo įstatyminį lygmenį – Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. I-636 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo“, kuriuo buvo papildyta 1964 m. CPK 272 straipsnio 2 dalis, 11 punkte buvo nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl įvaikinimo fakto nustatymo, kai faktiški įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, jeigu šio fakto nustatymas susijęs su nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką atkūrimu.
  9. Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad šių įstatymų prasme įvaikis turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusius nekilnojamojo turto objektus – gyvenamuosius namus su priklausiniais, mirus buvusiam tokio turto savininkui, tik tuo atveju, jei turto savininko jis buvo įvaikintas pagal įvaikinimo metu galiojusius įstatymus. Faktinio įvaikinimo nustatymas (1964 m. CPK 272 straipsnio 2 dalies 11 punktas) yra už įvaikinimo instituto turinio ribų ir negali sukelti tų teisinių pasekmių, kurios atsiranda nustačius įvaikinimo įregistravimo juridinį faktą, išskyrus tą tikslą, kuriam faktinis įvaikinimas yra nustatinėjamas, t. y. nuosavybės teisėms į žemės sklypą ar mišką atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-474/2001, Nr. 3K-7-167/2001, Nr. 3K-3-317/2002, Nr. 3K-3-220/2003).
  10. Priėmus 2002 m. Civilinio proceso kodeksą, faktinio įvaikinimo fakto nustatymas tarp CPK 444 straipsnio 2 dalyje 1-8 punkte nustatomų juridinę reikšmę turinčių faktų nenumatytas. Tačiau toliau galioja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punktas, kuriame nustatyta, kad tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti įrodomas teismo. Nepaisant šio punkto nuostatos formulavimo teisinio ydingumo, materialusis teisinis reguliavimas, suteikiantis faktiniam įvaikinimui juridinę reikšmę, išlieka, todėl faktinio įvaikinimo faktą teismas gali nustatyti. Tačiau šis faktas gali būti nustatytas vadovaujantis ne CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktu, bet šios dalies 9 punktu. Minėta, kad ši išimtis taikoma piliečiams pretenduojant atkurti nuosavybės teises ne į visus nekilnojamojo turto objektus, bet tik į žemės sklypą ar mišką. Šis faktas nesukurs teisinių padarinių, jeigu pilietis pretenduos atkurti nuosavybės teises į kitą nekilnojamąjį turtą – gyvenamuosius namus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus, vandens telkinius.
  11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašomą nustatyti faktinio įvaikinimo faktą sieja su nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimu. Taigi, keliamas klausimas yra civilinio teisinio pobūdžio, prašomas nustatyti faktas sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str.).
  12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nutartyje, kuria teismas atsisako priimti pareiškimą, privaloma nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (CPK 137 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį ir atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, šio įstatymo reikalavimo neįvykdė.
  13. Įvertinus pareiškimo turinį ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė netinkamai, todėl skundžiama nutartis naikintina. Atsižvelgus į tai, kad pagal CPK nuostatas pareiškimo priėmimo klausimui išspręsti teisė suteikta pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo S. Z. pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 – 339 straipsniais,

Nutarė

12Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir pareiškėjo S. Z. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai