Byla I-4908-815/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas M. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su 2014 m. rugsėjo 24 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–7).

52. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad: Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI ir per teismo posėdžius jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, taip pat nežmoniškomis sąlygomis buvo konvojuojamas; į teismą anksčiau negalėjo kreiptis, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio išaiškinimų neišversta į lietuvių kalbą, todėl pareiškėjas negalėjo suprasti, jog pažeidžiamos jo teisės; be to, nuo pirmųjų dienų laisvės atėmimo vietoje pareigūnai grasino pareiškėjui, kad jeigu pareiškėjas teiks skundą teismui dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, jam pagal suklastotus kaltinimus bus skirtos nuobaudos, bus pavesta neatlygintinai plauti tualetus, pareiškėjas nebus išleistas lygtinai, bus perkeltas į kitą gyvenamąją vietą, kur bus žeminamas; Konvencijos 3 straipsnyje nenustatytas joks senaties terminas, nes šiame straipsnyje įtvirtinta saugoma teisė yra absoliuti, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Dėl Lukiškių TI-K

72.1.1. Pareiškėjas 2011 m. pabaigoje laikytas kameroje, kurios plotas buvo apie 16 m2, kartu su 18–20 asmenų. Kameroje buvę asmenys kartą per dieną buvo išvedami į lauką (į pasivaikščiojimų kiemelį) vienai valandai, tačiau tokia pasivaikščiojimo lauke trukmė prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrosios bendrosios ataskaitos (CPT/Inf (92)3) (toliau – ir CPT/Inf (92)3) nuostatoms, Konvencijos 3 straipsniui.

82.1.2. Kameroje buvo kriauklė, prausyklos matmenys – 50 cm x 50 cm, surūdijęs paviršius sudaro 85 proc., nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Kameroje buvo įrengtas tualetas, nuo bendros erdvės buvo atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, unitazo nebuvo, buvo tik skylė grindyse, vanduo paprastai nenusileidžia arba nusileidžia blogai, tualeto ventiliacijos nebuvo.

92.1.3. Gyvenamojoje patalpoje nėra adekvačios ventiliacijos, todėl kameroje buvo drėgna, vidutinė drėgmė siekė apie 80 proc., dėl tokios drėgmės išskalbti rūbai nedžiūdavo, pradėdavo pelyti, pūti. Lukiškių TI-K neįrengta džiovykla, nebuvo sudarytos galimybės džiovinti rūbus ne kameroje. Be to, kameroje buvo žiurkių ir tarakonų.

102.1.4. Lukiškių TI-K konstrukcijoje yra asbesto (sienose, kanalizacijoje, be to, šiferinis ir stogas). Asbestas sukėlė rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai, kiekvieną dieną buvo žalojama jo sveikata.

112.1.5. Pareiškėjui buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai su šeimos nariais, dėl to nutrūko pareiškėjo socialiniai ryšiai, socialinė integracija tapo daug sudėtingesnė. Pareiškėjui nė karto neleista išvykti į namus.

122.2. Dėl Šiaulių TI

132.2.1. Pareiškėjas nuo 2011 m. lapkričio mėn. buvo laikomas įvairiose Šiaulių TI kamerose (jų plotas buvo apie 18 m2), kuriose buvo daug asmenų (10), taigi, asmeniui teko mažiau kaip 2 m2, nors pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus vienam nuteistajam, esančiam tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2.

142.2.2. Kameroje buvo kriauklė, karštas vanduo nebuvo tiekiamas. Kameroje buvo įrengtas tualetas, atskirtas tik pertvara, unitazo nebuvo, buvo tik skylė grindyse, vanduo tualete paprastai nenusileidžia arba nusileidžia blogai, tualeto ventiliacijos nebuvo. Kameroje visada buvo jaučiamas blogas kvapas. Kamerų būklė – baisi, sienos apipelijusios, nuo lubų krenta tinkas (kartais tiesiai į lėkštę). Gyvenamojoje patalpoje nėra adekvačios ventiliacijos, todėl joje visada buvo drėgna, dėl didelės drėgmės išskalbti rūbai nedžiūdavo, pradėdavo pūti.

152.2.3. Dušu galima buvo naudotis kartą per savaitę, dušo kambaryje yra 8 purkštukai, pertvarų nėra, todėl visi kiti asmenys matydavo pareiškėją nuogą, dėl to jis jautėsi pažemintas. Maudymosi laikas buvo 15 min.

162.2.4. Maisto kokybė – labai bloga, maisto energetinė vertė sudarė nuo 1 300 kcal iki 1 500 kcal, o giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti pareiškėjui maisto.

172.2.5. Vienos valandos pasivaikščiojimo laiko praktika prieštarauja Konvencijos 3 straipsniui ir CPT/Inf (92)3 nuostatoms.

182.2.6. Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto (sienose, kanalizacijoje, be to, šiferinis ir stogas), asbestas sukėlė rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai, žalojo ją kiekvieną dieną.

192.2.7. Pareiškėjui buvo draudžiami ne tik ilgalaikiai, bet ir trumpalaikiai pasimatymai su sugyventine, dėl to nutrūko pareiškėjo socialiniai ryšiai, o socialinė integracija tapo daug sudėtingesnė. Pareiškėjui nė karto neleista išvykti į namus.

202.3. Dėl teismo posėdžių

21Teismo salėje pareiškėjas buvo laikomas už grotų, tačiau pagal EŽTT praktiką asmens, kuriam dar neįsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, laikymas už grotų teismo salėje pažeidžia teisę nebūti žeminamam Konvencijos 3 straipsnio prasme. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas išaiškino, kad toks asmens laikymas pažeidžia ir nekaltumo prezumpciją Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalies prasme.

222.4. Dėl konvojavimo

232.4.1. Pasak pareiškėjo, jis buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis. Vienu metu toje pačioje mašinos kameroje (jos ilgis – 3 m) būdavo vežama nuo 8 iki 12 asmenų, pareiškėjas turėjo sėdėti kartu su kitais asmenimis ant lentos (ilgis – 3 m, plotis – 0,42 m), pareiškėjui neužtekdavo vietos, todėl jis turėjo stovėti. Saugos diržų nebuvo. Asmeniniai daiktai būdavo sudėti toje pačioje patalpoje su konvojuojamais asmenimis. Transportas neturi šildymo sistemos, nėra ir ventiliacijos, trūko oro. Mašinos sienos – skardinės, greitai įkaisdavo. Žiemos metu temperatūra viduje siekdavo –25 °C. Pasak pareiškėjo, konvojavimo metu jis vėmė, vos neprarado sąmonės. Pareiškėjas neprisimena konvojavimo datų, o Tarnyba atsisakė teikti bet kokią informaciją.

242.5. Pareiškėjas nurodo, kad pagal EŽTT jurisprudenciją minimalus gyvenamasis plotas vienam suimtajam turi būti ne mažesnis kaip 4 m2. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pasireiškia ir tuo, kad laisvės atėmimo vietų pareigūnai nėra reguliariai tikrinami dėl galimo asmenybės sutrikimo, nors iš pareigūnų elgesio su pareiškėjo akivaizdu, jog daugelis pareigūnų turi sadistinės asmenybės sutrikimą.

252.6. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą, sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą (pareiškėjo sveikatai padaryta didelė ir nepataisoma žala), todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas pareiškėjui turi būti atlyginta neturtinė žala.

26II

27Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 12–17).

281. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

292. Pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. sausio 16 d., nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. vasario 10 d., nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2012 m. vasario 20 d. buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K.

303. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

314. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti ir tardymo izoliatoriaus, ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29; pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktą didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (jų yra 87), bei nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po du). Nuo 2014 m. gegužės mėn. Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius įstaigoje neviršijamas.

325. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

33Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

346. Dėl švaros, tvarkos palaikymo kamerose

35Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras, taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna ir dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, sutartis kiekvienais metais buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimą, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus.

367. Dėl kamerų remonto

37Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas valstybės biudžeto lėšas. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.

388. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

39Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus.

409. Dėl ventiliacijos

41Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

4210. Dėl asbesto

43Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1163), Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Vadovaujantis nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.

4411. Dėl judėjimo laisvės, pasivaikščiojimų

45Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės) nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

4612. Dėl pasimatymų tvarkos

4712.1. Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė pasimatyti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu; pagal minėto straipsnio 2 dalį vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip 2 valandas. Pagal TI taisyklių 65 punktą pasimatymas vyksta be fizinio kontakto, pagal PĮ taisyklių 108 punktą trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis.

4812.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18–20 punktuose reglamentuotas pasimatymų patalpų įrengimas. Lukiškių TI-K taip pat vadovaujasi Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. gruodžio 9 d. įsakyme Nr. 1-145 patvirtintu Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuriame nustatyta asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarką. Apraše nurodytos Elgesio trumpalaikio pasimatymo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime taisyklės, pagal kurių 1.6 punktą pasimatymas vyksta be fizinio kontakto, pagal 1.7 punktą pasimatymo metu bendraujama, naudojantis tik specialiai tam įrengtu telefono aparatu.

49Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje, kuriame reglamentuotas pasimatymų patalpų įrengimas, nustatytas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas neįtvirtintas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nenustatyta ir TI taisyklėse.

5012.3. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti Suėmimo vykdymo įstatymo, TI taisyklių ir kitų teisės aktų. Lukiškių TI-K darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančių teisės aktų paminėtomis nuostatomis ir tinkamai bei teisėtai veikia, nepažeisdami teisėtumo. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nebuvo gauta pareiškėjo prašymų, skundų dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo.

5113. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė taikytina tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala – vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

52III

53Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 56–64).

541. Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų

551.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999), jos 6.15 punkte, buvo nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2; HN 76:1999 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios, o HN 76:2010 nustatyti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), jo 1.3 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

56Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

571.2. Pareiškėjas į Šiaulių TI pirmą kartą etapuotas 2011 m. gruodžio 15 d. ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2013 m. gegužės 24 d. Kamerose esančių asmenų skaičius nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 2,05 m2 iki 7,53 m2 gyvenamojo ploto, taigi, tik tam tikrais atvejais pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas, negu nustatyta norma, o periodiškai ji net buvo viršijama. Asmenų laikymas kardomojo kalinimo įstaigose turi tam tikrą specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2012 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012), kintantis asmenų skaičius kameroje turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto, todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą.

581.3. Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. iš viso buvo laikomas 453 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos dėl šio laikotarpio laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais, o nenustačius šios viešosios atsakomybės sąlygos, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

592. Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams

602.1. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas (13 punktas); šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams (2 punktas), analogiško pobūdžio nuostata įtvirtinta HN 76:2010 2 punkte: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir HN 76:2010 įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygas, taikytinos tik tos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos ir tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, dėl drėgmės ar šalčio, taip pat dėl ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūros, asmenų judėjimo į kamerą ir iš jos ir kt). Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 7,6:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Taigi, negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą, dėl šalčio ar drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

612.2. Šiaulių TI veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis. Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 m2 plotą, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo / neatlikimo, nes Šiaulių TI negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, esant tokiai situacijai, Šiaulių TI administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas teisės aktuose nustatytas inventorius. Šiaulių TI administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan.; visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Šiaulių TI kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Pažymėtina, kad Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas; nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą pasisakė, kad apšvietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas.

622.3. Visose Šiaulių TI kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

632.4. Remiantis Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2014 m. spalio 16 d. pažyma Nr. 62/08-288 „Apie M. Č. laikymo sąlygas“ (toliau – ir pažyma Nr. 62/08-288), Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis HN 76:2010 ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais.

64Taigi, nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų) dėl paminėto laikotarpio, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

653. Dėl Šiaulių TI laikomų asmenų pasivaikščiojimų

663.1. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakyme nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 val. pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktą tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o pagal 22 punktą pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema.

67Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis yra skirtingas: nuo 17,31 m2 iki 22,44 m2. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų.

68Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktą pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

69Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo pretenzijos dėl 1 val. pasivaikščiojimo yra nepagrįstos. Pareiškėjas niekaip nebuvo išskirtas iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nebuvo sudarytos blogesnės laikymo sąlygų, nebuvo taikyti kokie nors įstatyme neįtvirtinti apribojimai, priešingai, remiantis bylos medžiaga, Šiaulių TI pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pretenzijos dėl per trumpos pasivaikščiojimo trukmės neturi jokio teisinio pagrindo.

704. Dėl suteikiamų pasimatymų

714.1. Šiaulių TI remiasi BVK 98 straipsnio 4 dalimi, Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, TI taisyklių 65 punktu, nurodo, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus nuteistiesiems, priskirtiniems asmenims tardymo izoliatoriuose, nėra įtvirtintas.

724.2. Remiantis LVAT 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-526/2014, suimtieji (nuteistieji) tardymo izoliatoriuose laikomi tam tikru tikslu (ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dėl bylų nagrinėjimo teisme) ir tik tam tikrą neilgą laiko tarpą, todėl jie negali būti palyginamoje situacijoje su nuteistaisiais, kurie laikomi pataisos namuose, kadangi jų kalinimo tvarka ir aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje nutartyje taip pat akcentuota, kad pareiškėjui jo buvimo tardymo izoliatoriuose metu buvo suteikta galimybė į trumpalaikius pasimatymus, nors ir ribojant juos, tačiau suteikiant minimalius priimtinus kontaktus, o ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuose laikytinas proporcinga teisės į privataus gyvenimą ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens (pareiškėjo) buvimo tardymo izoliatoriuje laiką, vertintina, kad šiuo atveju pareiškėjas nebuvo kankinamas, su juo nebuvo nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi, todėl nėra ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kartu ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (BVK, Suėmimo vykdymo įstatymo) pažeidimo.

734.3. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių nuostatas kaliniams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami, jeigu to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti (taisyklių 22.4 punktas). Šiaulių TI neturi galimybės pateikti duomenų, ar pareiškėjas kreipėsi su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų ar išvykų į namus, nes jeigu tokie prašymai ir buvo, jie yra segami į nuteistojo bylą. Šiuo metu pareiškėjas yra Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, todėl jo byla ir visi dokumentai yra nurodytoje įstaigoje.

74Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde dėstomos pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų neturi teisinio pagrindo.

754.4. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šiaulių TI neturi duomenų, kad pareiškėjo teisė į trumpalaikius pasimatymus būtų pažeista, pats pareiškėjas dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikia.

765. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo

775.1. Šiaulių TI remiasi BVK 173 straipsnio 4 dalimi, 173 straipsnio 7 dalimi, Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nurodo, kad maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2 298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius.

785.2. Šiaulių visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Šiaulių VSC) 2012 m. kovo 8 d. atlikto patikrinimo metu (patikrinimo išvados surašytos 2012 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-70) buvo nustatyta, kad maistas atitinka fiziologines mitybos normas, bendras paros kilokolorijų kiekis yra pakankamas (bendra paros davinio praktinė energinė vertė yra 2 319,98 kcal).

795.3.Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia. Pareiškėjo reikalavimas, pagrįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

806. Dėl neturtinės žalos pagrįstumo

816.1. Šiaulių TI remiasi, be kita ko, CK 6.246–6.249, 6.271 straipsniais, 6.250 straipsnio 1 dalimi, LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A-17-1001/2007, Nr. A525-1355/2010) nurodo, kad: reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus / neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą; remiantis CK 6.250 straipsnio taikymo teismine praktika, neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, jog asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė; asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme), jeigu jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai skaudžiausias ir labiausiai juntamas yra tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Pažymėtina, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su jokiais skundais jo kalinimo laikotarpiu, nesikreipė.

826.2. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto, skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, kuriuos nebūtinai lėmė laikymo sąlygos, jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

836.3. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis yra sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti; asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymuose nustatyta tvarka konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LVAT administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

846.4. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (LVAT administracinė byla Nr. A11-944/2007). Įstatymas nustato, kad valdžios institucijos veikimas / neveikimas turi tiesiogiai daryti įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams (LVAT administracinė byla Nr. A261-288/2009). Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktuose nustatyta tvarka, nepateikta jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kamerą, yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą, tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis, kaip jis apskaičiuotas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

857. Dėl neturtinės žalos atlyginimo išraiškos

86CK 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. Šio straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymuose nustatytais būdais. EŽTT, LVAT ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą; neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; LVAT 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

87Šiaulių TI prašo teismą, sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

88IV

89Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundo teiginiais nesutinka, kad skundo dalis dėl konvojavimo atmestina tiek dėl turinio, tiek dėl prašomos atlyginti žalos dydžio, prašo priteisti Tarnybai iš pareiškėjo 10,95 Lt bylinėjimosi išlaidų ir pareiškėjo skundo dėl konvojavimo sąlygų netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 66–69).

901. Tarnyba pareiškėją konvojavo „Mercedes Benz“ ir „Volkswagen“ markės specialiaisiais automobiliais. Specialiosios paskirties sunkvežimiai „Mercedes Benz“ yra specialieji automobiliai – transporto priemonės sunkvežimiai-furgonai, turintys uždarą kėbulą, pritaikytą žmonėms vežti, kurie priskiriami atitikties tipui ar kategorijai N2-BAM, vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ (toliau ir įsakymas Nr. 2B-479) 9, 9.2 ir 16.14 punktais. „Volkswagen Crafter“ yra vienaukščiai mažieji autobusai, pritaikyti kaliniams vežti; vadovaujantis įsakymo Nr. 2B-479 8, 8.2, 15, 15.5 ir 15.6.3 punktais, transporto priemonės registracijos liudijime paskirtis žymima kodu M2-CWK.

912. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Visas Tarnybos tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi išvardytus dokumentus, jie išduoti Lietuvos Respublikos vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardytais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis.

923. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis; kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra.

934. Visam Tarnybos specialiosios paskirties transportui atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. NVSPL patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama asmenų konvojavimui.

945. Pagal Konvojavimo taisyklių 109 straipsnį Tarnyba užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius: tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras; jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, taip užtikrinama tiek bendras asmenų pervežimas, tiek izoliacija pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, įrašant apie tai konvojaus kelionės žiniaraštyje.

95Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.

966. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai įrašo konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pateiktuose konvojaus kelionės žiniaraščiuose neužfiksuoti pareiškėjo skundai ar prašymai.

977. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-1950-580/2013, laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais; pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Konvencijos 3 straipsnis), vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių Tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui CK 6.270 straipsnio prasme.

988. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; tuo atveju, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (44 straipsnio 4 dalis). Remiantis LVAT praktika, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą; rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei. Kita vertus, LVAT, aiškindamas ABTĮ 44 straipsnio nuostatas, ne kartą pabrėžė, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis.

99Tarnyba, remdamasi ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 45 straipsnio nuostatomis, taip pat LVAT administracinėmis bylomis Nr. AS556-496/2008, Nr. AS556-42/2008, Nr. AS822-904/2013, prašo priteisti iš pareiškėjo 10,95 Lt išlaidų už pateiktos medžiagos kopijų rengimą (73 kopijos po 0,15 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatos).

100V

101Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Aigerdas Skrolis (Tarnybos vado 2015 m. vasario 10 d. įgaliojimas Nr. 47V-80 „Dėl įgaliojimų suteikimo“).

102Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

103I

104Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1051. Pareiškėjas M. Č. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 12–17); asmens įskaitos kortelę (b. l. 45–46)):

106– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2011 m. gruodžio 20 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m2); vakare kameroje buvo 1 asmuo;

107– 2011 m. gruodžio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 128 (plotas – 7,87 m2); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

108– 2011 m. gruodžio 22 d. kameroje Nr. 128 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

109– 2011 m. gruodžio 23 d. – 2011 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 128 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

110– 2011 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 128 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

111– 2011 m. gruodžio 29 d. – 2012 m. sausio 1 d. kameroje Nr. 128 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

112– 2012 m. sausio 2 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

113– 2012 m. sausio 16 d. atvyko iš Ukmergės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m2); kameroje vakare buvo 4 asmenys;

114– 2012 m. sausio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m2); kameroje ryte buvo 12, vakare – 14 asmenų;

115– 2012 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 13, vakare – 15 asmenų;

116– 2012 m. sausio 19 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 14, vakare – 17 asmenų;

117– 2012 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 17, vakare – 18 asmenų;

118– 2012 m. sausio 21 d. – 2012 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 18, vakare – 18 asmenų;

119– 2012 m. sausio 23 d. išvyko į Šiaulių TI;

120– 2012 m. vasario 10 d. atvyko iš Šiaulių TI ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m2); kameroje vakare buvo 3 asmenys;

121– 2012 m. vasario 11 d. – 2012 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 112 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

122– 2012 m. vasario 13 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

123– 2012 m. vasario 20 d. atvyko iš Ukmergės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 255 (plotas – 24,38 m2); kameroje vakare buvo 11 asmenų;

124– 2012 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 255 ryte buvo 11, vakare – 11 asmenų;

125– 2012 m. vasario 22 d. išvyko į Šiaulių TI.

1262. Pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. sausio 16 d., nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. vasario 10 d., nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2012 m. vasario 20 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 12–17); asmens įskaitos kortelė (b. l. 45–46)).

1273. Remiantis Lukiškių TI-K 2011 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų aktu, be kita ko, kameroje Nr. 128 po patikrinimo nustatyta, kad joje graužikų nėra, kamera išpurkšta priemone nuo kenkėjų, taip pat joje išdėlioti pieštukai nuo kenkėjų; nustatyta, kad kenkėjų (graužikų ir vabzdžių) nėra ir kitose įstaigos patalpose (be kita ko, ūkio aptarnavimo sekcijoje, sandėlyje, bibliotekoje, medicinos punkte, šiukšliadėžių kieme) (b. l. 18).

128Remiantis Lukiškių TI-K 2012 m. sausio 5 d. atliktų darbų aktu, be kita ko, kameroje Nr. 254 po patikrinimo nustatyta, kad joje graužikų nėra, kamera išpurkšta priemone nuo kenkėjų, taip pat joje išdėliotos gaudyklės; nustatyta, kad kenkėjų (graužikų ir vabzdžių) nėra ir kitose įstaigos patalpose (be kita ko, ūkio aptarnavimo sekcijoje, sandėlyje, bibliotekoje, medicinos punkte, šiukšliadėžių kieme) (b. l. 20).

129Remiantis Lukiškių TI-K 2012 m. sausio 18 d. atliktų darbų aktu, be kita ko, kameroje Nr. 115 po patikrinimo nustatyta, kad joje graužikų nėra, kamera išpurkšta priemone nuo kenkėjų, taip pat joje išdėliotos gaudyklės; nustatyta, kad kenkėjų (graužikų ir vabzdžių) nėra ir kitose įstaigos patalpose (be kita ko, ūkio aptarnavimo sekcijoje, sandėlyje, bibliotekoje, medicinos punkte, šiukšliadėžių kieme) (b. l. 19).

1304. Dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose nustatytų aplinkybių

1314.1. Vilniaus VSC 2012 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-250, 2012 m. kovo 12 d. atlikęs operatyviąją kontrolę Lukiškių TI-K, be kita ko, kameroje Nr. 112, nustatė, kad kameroje atliktas remontas, yra 6 gultai, HN 76:2010 24, 62 punkto pažeidimų nenustatyta; pagal NVSPL matavimų duomenis kameroje Nr. 112 dirbtinė apšvieta buvo 210 lx, tai atitiko HN 76:2010 22 punkte reglamentuojamą rodiklį (b. l. 21–22).

132Pareiškėjas kameroje Nr. 112 buvo laikomas 2012 m. vasario 10 d. vakare – 2012 m. vasario 12 d. (Lukiškių TI-K atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 12–17)).

1334.2. Vilniaus VSC 2012 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-880, 2012 m. liepos 27 d. atlikęs operatyviąją kontrolę Lukiškių TI-K, be kita ko, kameroje Nr. 254, nustatė, kad kameroje pagal NVSPL matavimų duomenis dirbtinė dieninė apšvieta sudarė 224 lx, t. y. atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus, taip pat nustatė, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys higienos priemonėmis aprūpinami pagal Lukiškių TI-K nustatytą vidaus tvarką (b. l. 27–28).

134Pareiškėjas kameroje Nr. 254 buvo laikomas 2012 m. sausio 17 d. – 2012 m. sausio 22 d. (Lukiškių TI-K atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 12–17)).

1355. Ginčo laikotarpiui aktualios Lukiškių TI-K sudarytos sutartys su paslaugų teikėjais

1365.1. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytojas) (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 38)) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė sutartį Nr. 102 2010 metams, pagal kurią: vykdytojas įsipareigojo, be kita ko, savo lėšomis ir darbo jėga atlikti užsakovo šioje sutartyje nurodytų patalpų priežiūrą, siekdamas išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, juos naikinti (1 punktas), atlikti tyrimus, nustatydamas kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga užtikrinti jų naikinimą, užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai naikinti kenkėjus jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną, atlikti einamuosius ir profilaktinius patikrinimus bei priežiūrą ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį (4 punktas); užsakovas įsipareigojo, be kita ko, apmokėti vykdytojui už atliktus darbus pagal sutartyje nustatytas sąlygas (1 punktas) (b. l. 40–43). 2010 m. lapkričio 30 d. sutartis Nr. 102, sudaryta 2009 m. gruodžio 24 d., pratęsta 2011 metams (b. l. 44).

1375.2. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytojas) (dabar – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 38)) 2012 m. sausio 3 d. sudarė sutartį Nr. 102 iki 2012 m. gruodžio 31 d., pagal kurią: vykdytojas įsipareigojo, be kita ko, savo lėšomis ir darbo jėga atlikti užsakovo šioje sutartyje nurodytų patalpų priežiūrą, siekdamas išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, juos naikinti (1.1 punktas), atlikti tyrimus, nustatydamas kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas), užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga užtikrinti jų naikinimą (4.1.2 punktas), užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai naikinti kenkėjus jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (4.1.5 punktas); užsakovas įsipareigojo, be kita ko, apmokėti vykdytojui už atliktus darbus pagal sutartyje nustatytas sąlygas (1.1 punktas) (b. l. 34–37).

1386. Remiantis Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 24-6013 „Dėl M. Č. skundo“: visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, nuo likusio kameros ploto atitverta pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; kamerose įrengtas praustuvas; visose kamerose yra natūralus vėdinimas per langą; karšto vandens tiekimo sistemos nėra; kamerose Nr. 112, Nr. 115, Nr. 121, Nr. 128, Nr. 254 ir Nr. 255 yra po stalą ir po lentyną maisto produktams laikyti, kamerose Nr. 112, Nr. 115, Nr. 121, Nr. 128 – po 2 taburetes, kamerose Nr. 254 ir Nr. 255 – po 2 suolus, kamerose Nr. 112, Nr. 115, Nr. 121 ir Nr. 128 yra po 4 lovas ir po 4 viršutinių drabužių pakabas, kameroje Nr. 254 – 12 lovų ir 12 viršutinių drabužių pakabų, kameroje Nr. 255 – 8 lovos ir 8 viršutinių drabužių pakabos (b. l. 29).

1397. Pareiškėjas į Šiaulių TI pirmą kartą etapuotas 2011 m. gruodžio 15 d. ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2013 m. gegužės 24 d. (atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 56–64); 2014 m. spalio 15 d. pažyma Nr. 69/06-4655 „Dėl M. Č. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (toliau – ir pažyma Nr. 69/06-4655) (b. l. 49)):

140– nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 61 (plotas – 17,48 m2) laikytas su 5–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,19 m2 iki 3,5 m2;

141– nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. sausio 24 d. kameroje Nr. 66 (plotas – 22,60 m2) laikytas su 6–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,83 m2 iki 3,77 m2;

142– nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2012 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 25 (plotas – 16,25 m2) laikytas su 6–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,03 m2 iki 2,71 m2;

143– nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2012 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 11 (plotas – 16,65 m2) laikytas su 6–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,38 m2 iki 2,78 m2;

144– nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2012 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 65 (plotas – 22,60 m2) laikytas su 8–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,51 m2 iki 2,83 m2;

145– nuo 2012 m. vasario 9 d. iki 2012 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 44 (plotas – 17,92 m2) laikytas su 6–8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,24 m2 iki 2,99 m2;

146– nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 65 (plotas – 22,60 m2) laikytas su 8–11 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,05 m2 iki 2,83 m2;

147– nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 20 (plotas – 18,69 m2) laikytas su 7–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,08 m2 iki 2,67 m2;

148– nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 65 (plotas – 22,60 m2) laikytas su 6–10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,26 m2 iki 3,77 m2;

149– nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 65 laikytas su 3–10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,26 m2 iki 7,53 m2;

150– nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. kameroje Nr. 65 laikytas su 6–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,51 m2 iki 3,77 m2.

1518. Remiantis Šiaulių VSC 2012 m. kovo 19 d. patikrinimo aktu Nr. EP-70, atlikus operatyviąją kontrolę Šiaulių TI 2012 m. kovo 8 d.–kovo 9 d. (Visuomenės sveikatos saugos kontrolė atlikta pagal Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. V-946, 13.3.1 punktą, įvertinta asmens skunde, gautame 2012 m. kovo 6 d. (skunde dėl maisto kokybės minima, kad asmuo gauną maistą 3 kartus per dieną, kurio energetinė vertė neatitinka suaugusio žmogaus normos), persiųstame Šiaulių VMVT, dėl maisto kokybės Šiaulių TI minimų faktų atitiktis teisės aktų reikalavimams, vadovaujantis HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“), padarytos šios išvados (b. l. 53–55):

1528.1. gautame skunde dėl maisto kokybės minimi faktai, kad asmuo gauna maistą 3 kartus per dieną, kurio energetinė vertė neatitinka suaugusio žmogaus normos, nepasitvirtino;

1538.2. Šiaulių TI patiekiamas maistas atitinka fiziologines mitybos normas, rekomenduojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ reikalavimų nuostatų;

1548.3. Šiaulių TI laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų nuostatas.

1559. Šiaulių TI 2014 spalio 14 d. pažymoje Nr. 62/08-288 „Apie M. Č. laikymo sąlygas“, be kita ko, nurodyta (b. l. 51–52):

1569.1. Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengiamos, vadovaujantis HN 76:2010 ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos teisingumo 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais.

1579.2. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir / ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

1589.3. Teisės aktuose taip pat nustatyta, kad kameroje turi būti valymo inventoriaus komplektas (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvas ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Šiaulių TI neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriaus komplektais, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus, šis inventorius grąžinamas atsakingiems darbuotojams.

1599.4. Šiaulių TI suimtieji ir nuteistieji maitinami, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakyme Nr. 4/07-117, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Visi Šiaulių TI laikomi asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Maistas yra subalansuotas iš pagrindinių maisto medžiagų (riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos), kurių bendra energetinė vertė atitinka žmogaus fiziologinės mitybos paros normą.

16010. Remiantis Šiaulių TI 2014 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 61/04-659 „Dėl M. Č.“, duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos direktorių su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų, nėra (b. l. 50).

161II

1621. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Č. skundą, be kita ko, sprendžiama, ar jis buvo laikomas Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė nuo 2011 m. pabaigos buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

163Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti. Tačiau pabrėžtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes M. Č. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2011 m. pabaigos.

1642. Minėta, kad pareiškėjas M. Č., be kita ko, prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą. Teismas vertina, kad tai yra neturtinė žala, nes realaus sveikatos sutrikimo pareiškėjas visiškai nepagrindė, o iš esmės teigė, kad pablogėjo savijauta, sutriko visavertis jo gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.

1652.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

166Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

167„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

168Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

169Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

1702.2. Šiame sprendime teismas konstatuoja neteisėtų veiksmų faktą, nes, M. Č. nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. vasario 21 d. būnant Lukiškių TIK, buvo pažeidžiami įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. Pareiškėjas iš viso 24 paras buvo laikomas netinkamai, pažeidžiant įsakyme Nr. V-124 nustatytus kamerų ploto reikalavimus, taikomus vienam asmeniui. Lukiškių TIK neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

171Teismas taip pat akcentuoja, tai, kad Lukiškių TI-K administracija siekia užtikrinti laikomiems asmenims tvarką ir kaip įmanoma geresnes sąlygas (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į skundą, b. l. 12-17), patiems nuteistiesiems, suimtiesiems asmenims išduodama kalcinuota soda kamerų, kriauklių ir unitazų valymui (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į skundą, b. l. 12-17); taigi, patys nuteistieji, suimtieji turi valyti kameras, kriaukles ir unitazus. Be to, Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytojas) (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 38)) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė sutartį Nr. 102 2010 metams, pagal kurią: vykdytojas įsipareigojo, be kita ko, savo lėšomis ir darbo jėga atlikti užsakovo šioje sutartyje nurodytų patalpų priežiūrą, siekdamas išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, juos naikinti (1 punktas), atlikti tyrimus, nustatydamas kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga užtikrinti jų naikinimą, užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai naikinti kenkėjus jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną, atlikti einamuosius ir profilaktinius patikrinimus bei priežiūrą ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį (4 punktas); užsakovas įsipareigojo, be kita ko, apmokėti vykdytojui už atliktus darbus pagal sutartyje nustatytas sąlygas (1 punktas) (b. l. 40–43). 2010 m. lapkričio 30 d. sutartis Nr. 102, sudaryta 2009 m. gruodžio 24 d., pratęsta 2011 metams (b. l. 44). Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytojas) (dabar – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 38)) 2012 m. sausio 3 d. sudarė sutartį Nr. 102 iki 2012 m. gruodžio 31 d., pagal kurią: vykdytojas įsipareigojo, be kita ko, savo lėšomis ir darbo jėga atlikti užsakovo šioje sutartyje nurodytų patalpų priežiūrą, siekdamas išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, juos naikinti (1.1 punktas), atlikti tyrimus, nustatydamas kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas), užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga užtikrinti jų naikinimą (4.1.2 punktas), užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai naikinti kenkėjus jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (4.1.5 punktas); užsakovas įsipareigojo, be kita ko, apmokėti vykdytojui už atliktus darbus pagal sutartyje nustatytas sąlygas (1.1 punktas) (b. l. 34–37). Remiantis Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 24-6013 „Dėl M. Č. skundo“: visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, nuo likusio kameros ploto atitverta pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; kamerose įrengtas praustuvas; visose kamerose yra natūralus vėdinimas per langą; karšto vandens tiekimo sistemos nėra; kamerose Nr. 112, Nr. 115, Nr. 121, Nr. 128, Nr. 254 ir Nr. 255 yra po stalą ir po lentyną maisto produktams laikyti, kamerose Nr. 112, Nr. 115, Nr. 121, Nr. 128 – po 2 taburetes, kamerose Nr. 254 ir Nr. 255 – po 2 suolus, kamerose Nr. 112, Nr. 115, Nr. 121 ir Nr. 128 yra po 4 lovas ir po 4 viršutinių drabužių pakabas, kameroje Nr. 254 – 12 lovų ir 12 viršutinių drabužių pakabų, kameroje Nr. 255 – 8 lovos ir 8 viršutinių drabužių pakabos (b. l. 29). Dar daugiau, Vilniaus VSC 2012 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-250, 2012 m. kovo 12 d. atlikęs operatyviąją kontrolę Lukiškių TI-K, be kita ko, kameroje Nr. 112, nustatė, kad kameroje atliktas remontas, yra 6 gultai, HN 76:2010 24, 62 punkto pažeidimų nenustatyta; pagal NVSPL matavimų duomenis kameroje Nr. 112 dirbtinė apšvieta buvo 210 lx, tai atitiko HN 76:2010 22 punkte reglamentuojamą rodiklį (b. l. 21–22) (Pareiškėjas kameroje Nr. 112 buvo laikomas 2012 m. vasario 10 d. vakare – 2012 m. vasario 12 d. (Lukiškių TI-K atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 12–17))). Vilniaus VSC 2012 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-880, 2012 m. liepos 27 d. atlikęs operatyviąją kontrolę Lukiškių TI-K, be kita ko, kameroje Nr. 254, nustatė, kad kameroje pagal NVSPL matavimų duomenis dirbtinė dieninė apšvieta sudarė 224 lx, t. y. atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus, taip pat nustatė, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys higienos priemonėmis aprūpinami pagal Lukiškių TI-K nustatytą vidaus tvarką (b. l. 27–28) (Pareiškėjas kameroje Nr. 254 buvo laikomas 2012 m. sausio 17 d. – 2012 m. sausio 22 d. (Lukiškių TI-K atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 12–17))).

172Be to, remiantis Lukiškių TI-K 2011 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų aktu, be kita ko, kameroje Nr. 128 po patikrinimo nustatyta, kad joje graužikų nėra, kamera išpurkšta priemone nuo kenkėjų, taip pat joje išdėlioti pieštukai nuo kenkėjų; nustatyta, kad kenkėjų (graužikų ir vabzdžių) nėra ir kitose įstaigos patalpose (be kita ko, ūkio aptarnavimo sekcijoje, sandėlyje, bibliotekoje, medicinos punkte, šiukšliadėžių kieme) (b. l. 18). Remiantis Lukiškių TI-K 2012 m. sausio 5 d. atliktų darbų aktu, be kita ko, kameroje Nr. 254 po patikrinimo nustatyta, kad joje graužikų nėra, kamera išpurkšta priemone nuo kenkėjų, taip pat joje išdėliotos gaudyklės; nustatyta, kad kenkėjų (graužikų ir vabzdžių) nėra ir kitose įstaigos patalpose (be kita ko, ūkio aptarnavimo sekcijoje, sandėlyje, bibliotekoje, medicinos punkte, šiukšliadėžių kieme) (b. l. 20). Remiantis Lukiškių TI-K 2012 m. sausio 18 d. atliktų darbų aktu, be kita ko, kameroje Nr. 115 po patikrinimo nustatyta, kad joje graužikų nėra, kamera išpurkšta priemone nuo kenkėjų, taip pat joje išdėliotos gaudyklės; nustatyta, kad kenkėjų (graužikų ir vabzdžių) nėra ir kitose įstaigos patalpose (be kita ko, ūkio aptarnavimo sekcijoje, sandėlyje, bibliotekoje, medicinos punkte, šiukšliadėžių kieme) (b. l. 19).

1732.3. Šiame sprendime teismas konstatuoja neteisėtų veiksmų faktą, nes, M. Č. nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. būnant Šiaulių TI, buvo pažeidžiami įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. Pareiškėjas iš viso 450 parų (atsiliepime nurodoma 453 paros, bet tai nėra tikslu, nes pažymoje (b. l. 49) yra dubliuojamos datos) buvo laikomas netinkamai, pažeidžiant įsakyme Nr. V-124 nustatytus kamerų ploto reikalavimus, taikomus vienam asmeniui. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

174Nors Šiaulių TI nurodo, kad kai kuriais laikotarpiais pareiškėjui netrūkdavo ploto, tačiau tai nėra įrodyta. Kita vertus, remiantis Šiaulių VSC 2012 m. kovo 19 d. patikrinimo aktu Nr. EP-70, atlikus operatyviąją kontrolę Šiaulių TI 2012 m. kovo 8 d.–kovo 9 d. padarytos šios išvados (b. l. 53–55): gautame skunde dėl maisto kokybės minimi faktai, kad asmuo gauna maistą 3 kartus per dieną, kurio energetinė vertė neatitinka suaugusio žmogaus normos, nepasitvirtino; Šiaulių TI patiekiamas maistas atitinka fiziologines mitybos normas, rekomenduojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ reikalavimų nuostatų; Šiaulių TI laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų nuostatas. Šiaulių TI 2014 spalio 14 d. pažymoje Nr. 62/08-288 „Apie M. Č. laikymo sąlygas“, be kita ko, nurodyta (b. l. 51–52): Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengiamos, vadovaujantis HN 76:2010 ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos teisingumo 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais; Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir / ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai); Teisės aktuose taip pat nustatyta, kad kameroje turi būti valymo inventoriaus komplektas (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvas ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Šiaulių TI neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriaus komplektais, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus, šis inventorius grąžinamas atsakingiems darbuotojams; Šiaulių TI suimtieji ir nuteistieji maitinami, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakyme Nr. 4/07-117, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Visi Šiaulių TI laikomi asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Maistas yra subalansuotas iš pagrindinių maisto medžiagų (riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos), kurių bendra energetinė vertė atitinka žmogaus fiziologinės mitybos paros normą.

1752.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

176Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

177Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

178Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (24 paras pareiškėjas M. Č. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai, o Šiaulių TI – 450 parų), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta, kad tiek Vilniaus visuomenės sveikatos centras, tiek Šiaulių visuomenės sveikatos centras nenustatė jokių pažeidimų, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. liepos 31 d. buvo 800 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2012 m. rugpjūčio 1 d. –2012 m. gruodžio 31 d. buvo 850 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 175 eurais, kuris priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, bei 3300 eurų, kuris priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 175 eurų ir 3300 neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

1793. Pareiškėjas skunde taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, neturtinės žalos atlyginimą.

180Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiškėjo, jis buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis. Vienu metu toje pačioje mašinos kameroje (jos ilgis – 3 m) būdavo vežama nuo 8 iki 12 asmenų, pareiškėjas turėjo sėdėti kartu su kitais asmenimis ant lentos (ilgis – 3 m, plotis – 0,42 m), pareiškėjui neužtekdavo vietos, todėl jis turėjo stovėti. Saugos diržų nebuvo. Asmeniniai daiktai būdavo sudėti toje pačioje patalpoje su konvojuojamais asmenimis. Transportas neturi šildymo sistemos, nėra ir ventiliacijos, trūko oro. Mašinos sienos – skardinės, greitai įkaisdavo. Žiemos metu temperatūra viduje siekdavo –25 °C. Pasak pareiškėjo, konvojavimo metu jis vėmė, vos neprarado sąmonės. Pasak pareiškėjo, konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, žemino jo orumą ir sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją bei pavojų gyvybei. Taigi, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

1813.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.

182Pareiškėjas M. Č. buvo konvojuojamas 2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. sausio 23 d., 2012 m. sausio 30 d., 2012 m. vasario 9 d., 2012 m. vasario 10 d., 2012 m. vasario 22 d., 2012 m. kovo 15 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 19 d., 2012 m. gegužės 14 d., 2012 m. gegužės 21 d., 2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. liepos 11 d., 2012 m. liepos 18 d., 2012 m. spalio 4 d., 2012 m. spalio 8 d. (žr. Kelionės žiniaraščius, b. l. 70-113). Pabrėžtina, kad pareiškėjas, be kita ko, buvo vežamas automobiliais VW Crafter, valst. Nr. ( - ) VW Crafter, valst. Nr. ( - ) VW Crafter, valst. Nr. ( - ) VW Crafter, valst. Nr. ( - ) VW Crafter, valst. Nr. ( - )VW Crafter, valst. Nr. ( - ) VW Crafter, valst. Nr. ( - ) „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) Pabrėžtina, kad tiek automobiliai VW, tiek „Mercedes-Benz“ yra registruoti teisės aktuose nustatyta tvarka (b. l. 114, 116, 118, 120, 122, 124, 126, 128, 131), jie atitinka techninius reikalavimus (b. l. 115, 117, 119, 121, 123, 125, 127, 129, 132), automobiliuose „Mercedes-Benz“ yra vėdinimo sistema, šildymo sistema, apšvietimo sistema, atsarginiai išėjimai (b. l. 130, 133), juose tinkama ventiliacija (b. l. 138-142), dirbtinė apšvieta (b. l. 134-137). Remiantis bylos duomenimis, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius 2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. sausio 23 d., 2012 m. sausio 30 d., 2012 m. vasario 9 d., 2012 m. vasario 10 d., 2012 m. vasario 22 d., 2012 m. kovo 15 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 19 d., 2012 m. gegužės 14 d., 2012 m. gegužės 21 d., 2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. liepos 11 d., 2012 m. liepos 18 d., 2012 m. spalio 4 d., 2012 m. spalio 8 d. (b. l. 70-113) įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, negalima.

183Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte reguliuojami santykiai, susiję su laikomų pataisos įstaigose asmenų leidžiamu laikyti daiktų kiekiu. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis negalėjo tinkamai vežtis daiktų, tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai. Taigi, Tarnyba negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų.

184Akcentuotina, kad analogišką poziciją analogiškoje byloje išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2217/2013.

1853.2. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo M. Č. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.

1863.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjo M. Č. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

1874. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nedetalizuoja, nepagrindžia. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies tokios išlaidos turi būti apskaičiuotos ir pagrįstos. Todėl teismas išaiškina pareiškėjui, kad jis prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriame būtų bylinėjimosi išlaidos paskaičiuotos ir pagrįstos, turi pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis), o šiame sprendime išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

188Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

189Pareiškėjo M. Č. skundą tenkinti iš dalies.

190Priteisti pareiškėjui M. Č., a. k. 3920828244, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 175 eurų (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) neturtinės žalos atlyginimo už 24 paras, praleistas dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. vasario 21 d.

191Priteisti pareiškėjui M. Č., a. k. 3920828244, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 3 300 eurų (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo už 450 parų, praleistų dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.

192Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

193Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas M. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su 2014 m. rugsėjo 24 d.... 5. 2. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad: Lukiškių TI-K ir Šiaulių... 6. 2.1. Dėl Lukiškių TI-K... 7. 2.1.1. Pareiškėjas 2011 m. pabaigoje laikytas kameroje, kurios plotas buvo... 8. 2.1.2. Kameroje buvo kriauklė, prausyklos matmenys – 50 cm x 50 cm,... 9. 2.1.3. Gyvenamojoje patalpoje nėra adekvačios ventiliacijos, todėl kameroje... 10. 2.1.4. Lukiškių TI-K konstrukcijoje yra asbesto (sienose, kanalizacijoje, be... 11. 2.1.5. Pareiškėjui buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai su šeimos... 12. 2.2. Dėl Šiaulių TI... 13. 2.2.1. Pareiškėjas nuo 2011 m. lapkričio mėn. buvo laikomas įvairiose... 14. 2.2.2. Kameroje buvo kriauklė, karštas vanduo nebuvo tiekiamas. Kameroje buvo... 15. 2.2.3. Dušu galima buvo naudotis kartą per savaitę, dušo kambaryje yra 8... 16. 2.2.4. Maisto kokybė – labai bloga, maisto energetinė vertė sudarė nuo 1... 17. 2.2.5. Vienos valandos pasivaikščiojimo laiko praktika prieštarauja... 18. 2.2.6. Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto (sienose, kanalizacijoje, be to,... 19. 2.2.7. Pareiškėjui buvo draudžiami ne tik ilgalaikiai, bet ir trumpalaikiai... 20. 2.3. Dėl teismo posėdžių... 21. Teismo salėje pareiškėjas buvo laikomas už grotų, tačiau pagal EŽTT... 22. 2.4. Dėl konvojavimo... 23. 2.4.1. Pasak pareiškėjo, jis buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis.... 24. 2.5. Pareiškėjas nurodo, kad pagal EŽTT jurisprudenciją minimalus... 25. 2.6. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą, sukėlė... 26. II... 27. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 28. 1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos sveikatos... 29. 2. Pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. sausio 16 d., nuo 2012 m.... 30. 3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti... 31. 4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti ir tardymo... 32. 5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 33. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos... 34. 6. Dėl švaros, tvarkos palaikymo kamerose... 35. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 36. 7. Dėl kamerų remonto... 37. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą,... 38. 8. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo... 39. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 40. 9. Dėl ventiliacijos... 41. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 42. 10. Dėl asbesto... 43. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu... 44. 11. Dėl judėjimo laisvės, pasivaikščiojimų... 45. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne... 46. 12. Dėl pasimatymų tvarkos... 47. 12.1. Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė... 48. 12.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 49. Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo... 50. 12.3. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Lukiškių TI-K neturi teisinio... 51. 13. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 52. III... 53. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius... 54. 1. Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų... 55. 1.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d.... 56. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo... 57. 1.2. Pareiškėjas į Šiaulių TI pirmą kartą etapuotas 2011 m. gruodžio 15... 58. 1.3. Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m.... 59. 2. Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams... 60. 2.1. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta... 61. 2.2. Šiaulių TI veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo... 62. 2.3. Visose Šiaulių TI kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas,... 63. 2.4. Remiantis Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2014 m. spalio 16 d. pažyma Nr.... 64. Taigi, nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios... 65. 3. Dėl Šiaulių TI laikomų asmenų pasivaikščiojimų... 66. 3.1. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę... 67. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo... 68. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktą... 69. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo pretenzijos dėl 1 val.... 70. 4. Dėl suteikiamų pasimatymų... 71. 4.1. Šiaulių TI remiasi BVK 98 straipsnio 4 dalimi, Suėmimo vykdymo... 72. 4.2. Remiantis LVAT 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje... 73. 4.3. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų... 74. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde... 75. 4.4. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį suimtiesiems... 76. 5. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo... 77. 5.1. Šiaulių TI remiasi BVK 173 straipsnio 4 dalimi, 173 straipsnio 7 dalimi,... 78. 5.2. Šiaulių visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Šiaulių VSC) 2012... 79. 5.3.Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas... 80. 6. Dėl neturtinės žalos pagrįstumo... 81. 6.1. Šiaulių TI remiasi, be kita ko, CK 6.246–6.249, 6.271 straipsniais,... 82. 6.2. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios... 83. 6.3. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19... 84. 6.4. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą,... 85. 7. Dėl neturtinės žalos atlyginimo išraiškos... 86. CK 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas... 87. Šiaulių TI prašo teismą, sprendžiant neturtinės žalos priteisimo... 88. IV... 89. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus... 90. 1. Tarnyba pareiškėją konvojavo „Mercedes Benz“ ir „Volkswagen“... 91. 2. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo,... 92. 3. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas, vadovaujantis Lietuvos... 93. 4. Visam Tarnybos specialiosios paskirties transportui atlikti Nacionalinės... 94. 5. Pagal Konvojavimo taisyklių 109 straipsnį Tarnyba užtikrina, kad... 95. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų... 96. 6. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės... 97. 7. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr.... 98. 8. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 99. Tarnyba, remdamasi ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 45 straipsnio... 100. V... 101. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo... 102. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs... 103. I... 104. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 105. 1. Pareiškėjas M. Č. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo... 106. – atvykęs į Lukiškių TI-K, 2011 m. gruodžio 20 d. buvo uždarytas į... 107. – 2011 m. gruodžio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 128 (plotas – 7,87 m2);... 108. – 2011 m. gruodžio 22 d. kameroje Nr. 128 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;... 109. – 2011 m. gruodžio 23 d. – 2011 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 128 ryte... 110. – 2011 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 128 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 111. – 2011 m. gruodžio 29 d. – 2012 m. sausio 1 d. kameroje Nr. 128 ryte buvo... 112. – 2012 m. sausio 2 d. išvyko į Ukmergės areštinę;... 113. – 2012 m. sausio 16 d. atvyko iš Ukmergės areštinės ir buvo uždarytas į... 114. – 2012 m. sausio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m2);... 115. – 2012 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 13, vakare – 15 asmenų;... 116. – 2012 m. sausio 19 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 14, vakare – 17 asmenų;... 117. – 2012 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 17, vakare – 18 asmenų;... 118. – 2012 m. sausio 21 d. – 2012 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo... 119. – 2012 m. sausio 23 d. išvyko į Šiaulių TI;... 120. – 2012 m. vasario 10 d. atvyko iš Šiaulių TI ir buvo uždarytas į kamerą... 121. – 2012 m. vasario 11 d. – 2012 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 112 ryte buvo... 122. – 2012 m. vasario 13 d. išvyko į Ukmergės areštinę;... 123. – 2012 m. vasario 20 d. atvyko iš Ukmergės areštinės ir buvo uždarytas... 124. – 2012 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 255 ryte buvo 11, vakare – 11 asmenų;... 125. – 2012 m. vasario 22 d. išvyko į Šiaulių TI.... 126. 2. Pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. sausio 16 d., nuo 2012 m.... 127. 3. Remiantis Lukiškių TI-K 2011 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų aktu, be... 128. Remiantis Lukiškių TI-K 2012 m. sausio 5 d. atliktų darbų aktu, be kita ko,... 129. Remiantis Lukiškių TI-K 2012 m. sausio 18 d. atliktų darbų aktu, be kita... 130. 4. Dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC)... 131. 4.1. Vilniaus VSC 2012 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-250,... 132. Pareiškėjas kameroje Nr. 112 buvo laikomas 2012 m. vasario 10 d. vakare –... 133. 4.2. Vilniaus VSC 2012 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-880,... 134. Pareiškėjas kameroje Nr. 254 buvo laikomas 2012 m. sausio 17 d. – 2012 m.... 135. 5. Ginčo laikotarpiui aktualios Lukiškių TI-K sudarytos sutartys su... 136. 5.1. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės... 137. 5.2. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės... 138. 6. Remiantis Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 24-6013 „Dėl M.... 139. 7. Pareiškėjas į Šiaulių TI pirmą kartą etapuotas 2011 m. gruodžio 15... 140. – nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 61... 141. – nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. sausio 24 d. kameroje Nr. 66 (plotas... 142. – nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2012 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 25 (plotas... 143. – nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2012 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 11 (plotas... 144. – nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2012 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 65 (plotas... 145. – nuo 2012 m. vasario 9 d. iki 2012 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 44 (plotas... 146. – nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 65 (plotas... 147. – nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 20 (plotas –... 148. – nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 65 (plotas... 149. – nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 65... 150. – nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. kameroje Nr. 65... 151. 8. Remiantis Šiaulių VSC 2012 m. kovo 19 d. patikrinimo aktu Nr. EP-70,... 152. 8.1. gautame skunde dėl maisto kokybės minimi faktai, kad asmuo gauna maistą... 153. 8.2. Šiaulių TI patiekiamas maistas atitinka fiziologines mitybos normas,... 154. 8.3. Šiaulių TI laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal... 155. 9. Šiaulių TI 2014 spalio 14 d. pažymoje Nr. 62/08-288 „Apie M. Č.... 156. 9.1. Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengiamos,... 157. 9.2. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos... 158. 9.3. Teisės aktuose taip pat nustatyta, kad kameroje turi būti valymo... 159. 9.4. Šiaulių TI suimtieji ir nuteistieji maitinami, vadovaujantis Asmenų,... 160. 10. Remiantis Šiaulių TI 2014 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 61/04-659 „Dėl... 161. II... 162. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Č. skundą,... 163. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu... 164. 2. Minėta, kad pareiškėjas M. Č., be kita ko, prašo teismą priteisti iš... 165. 2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 166. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 167. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 168. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 169. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 170. 2.2. Šiame sprendime teismas konstatuoja neteisėtų veiksmų faktą, nes, M.... 171. Teismas taip pat akcentuoja, tai, kad Lukiškių TI-K administracija siekia... 172. Be to, remiantis Lukiškių TI-K 2011 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų aktu,... 173. 2.3. Šiame sprendime teismas konstatuoja neteisėtų veiksmų faktą, nes, M.... 174. Nors Šiaulių TI nurodo, kad kai kuriais laikotarpiais pareiškėjui... 175. 2.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 176. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 177. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 178. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 179. 3. Pareiškėjas skunde taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovės... 180. Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai... 181. 3.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus... 182. Pareiškėjas M. Č. buvo konvojuojamas 2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. sausio... 183. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194... 184. Akcentuotina, kad analogišką poziciją analogiškoje byloje išreiškė ir... 185. 3.2. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti... 186. 3.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo... 187. 4. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų... 188. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 189. Pareiškėjo M. Č. skundą tenkinti iš dalies.... 190. Priteisti pareiškėjui M. Č., a. k. 3920828244, iš Lietuvos valstybės,... 191. Priteisti pareiškėjui M. Č., a. k. 3920828244, iš Lietuvos valstybės,... 192. Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 193. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...