Byla 2A-417/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. C. , S. T. , A. G. , atsakovo atstovams advokatui Nerijui Stukui, V. J. ,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Golf Development“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-614-178/2008 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Golf Development“ dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo, ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. papildomo sprendimo, kuriuo minėtoje civilinėje byloje buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Balt Development“.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Golf Development“ 216 663,83 Lt už neteisėtais veiksmais gamtai padarytą žalą, įrengiant golfo laukus Girijos kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Europos centro kraštovaizdžio draustinyje: žolinės augmenijos sunaikinimą – 16 865,31 Lt, kūdros iškasimą – 90 780 Lt, smėlio ir žvyro kalvas – 71 055 Lt, komercinės paskirties pastato pastatymą, pakeičiant kraštovaizdžio reljefą – 37 963,52 Lt.

5Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį atsakovui dėl žalos gamtai padarymo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą pakeitė – panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 16 830,03 Lt žalos atlyginimo už žolinės augmenijos sunaikinimą ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

6Ieškovas ieškiniu, kurį patikslino bylos eigoje, prašė priteisti iš atsakovo 16 581,84 Lt žalos atlyginimą už žolinės augmenijos sunaikinimą 340 517 kv. m. plote Girijos kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Europos centro kraštovaizdžio draustinyje. Nurodė, kad 2006 m. kovo 27 d. jis nustatė, jog, neturėdamas nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei leidimų vykdomiems darbams, atsakovas vykdė golfo laukų įrengimo darbus, t.y. lygino žemės paviršių, dėl ko buvo sunaikinta žolinė augmenija. Taip buvo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6 ir 11 punktai ir Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 145.1, 145.3, 145.5 punktai. Neteisėtais atsakovo veiksmais, t.y. žolinės augmenijos sunaikinimu, gamtai padaryta žala sudaro prašomą priteisti sumą. Ieškovas žalą gamtai apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintą Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką. Už neteisėtą ir savavališką veiklą atsakovo generaliniam direktoriui V. J. Vilniaus rajono agentūros 2006 m. kovo 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje buvo paskirta 1500 Lt bauda.

7Atsakovas UAB „Golf Development“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nenurodė visų privalomų įrodyti civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, o, jų nenustačius, civilinė atsakomybė negali kilti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas lygino žemės paviršių. Ieškinyje nenurodyta ir neįrodyta, kokia augmenija sunaikinta, kaip apskaičiuotas sunaikintos augmenijos plotas, kokiuose sklypuose augmenija buvo sunaikinta. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad iki 2006 m. kovo 27 d. tokia augmenija nurodytoje teritorijoje apskritai egzistavo ir kad jos nebėra. Atsakovas žemės sklypus Europos centro kraštovaizdžio draustinyje įsigijo tik 2005 metais iš UAB „Vilniaus Golf & Country Club“ (šiuo metu - UAB „Balt Development“) bei fizinių asmenų. Atsakovo žiniomis, ieškovas ankstesnius žemės sklypų savininkus, ypač UAB „Vilniaus Golf & Country Club“, yra kaltinęs neteisėtais veiksmais bei gamtai padaryta žala. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino atsakovo generalinio direktoriaus V. J. skundą ir panaikino 2006 m. kovo 31 d. nutarimą, kuriuo jam paskirta 1 500 Lt nuobauda. Nei panaikintame nutarime, nei 2006 m. kovo 27 d. protokole nėra nurodyti jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovo veiksmų neteisėtumą.

8Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Golf Development“ 16 581,84 Lt už gamtai padarytą žalą, 497,46 Lt žyminio mokesčio, 28,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovo nurodomuose atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuos jis įsigijo 2005 m., yra įrengti golfo aikštynai. Šie žemės sklypai yra Europos centro kraštovaizdžio draustinyje. Teismas iš byloje esančių įrodymų sprendė, jog ieškovo nurodytuose plotuose įrengiant golfo aikštynus šiuos darbus daugiausiai atliko atsakovas. Tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, paties atsakovo internetiniame puslapyje skelbiami duomenys, 2007 m. balandžio 17 d. vietos apžiūros metu teikti atsakovo vadovo paaiškinimai, jo paaiškinimas 2006 m. kovo 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, atsakovo atstovo paaiškinimas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Teismas nustatė, kad ankstesniam savininkui 2005 m. birželio mėn. buvo pareikštas ieškinys dėl 2,5 ha golfo aikštelės įrengimo, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad golfo laukai įrengti daugiau kaip 20 kartų didesniame plote. Teismas sprendė, jog būtent atsakovas, kaip šių sklypų savininkas, turėtų įrodyti, kiek ir kokių darbų šiuo metu jam priklausančiuose žemės sklypuose buvo atlikęs ne jis, o ankstesnis savininkas arba, atsakovui jau esant savininku, neteisėtai be jo sutikimo atliko kažkas kitas. Tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Teismas iš atsakovo atstovo padarytų žymėjimų pateiktoje aeronuotraukoje nustatė, kad ginčijamos buvo trys sklypų dalys, pažymėtos klaustukais. Ieškovas dėl dviejų sklypo, priklausančio kitiems asmenims, dalių savo reikalavimo atsisakė. Trečioji ginčijama dalis (pažymėta klaustuku ties 114 sklypu), nors ir yra už atsakovui priklausančio sklypo ribos, tačiau, atsakovui neįrodžius, kad šioje sklypo dalyje darbus atliko kas nors kitas, o ne jis pats, tai neturi esminės įtakos ginčo išsprendimui. Be to, iš bylos duomenų teismas sprendė, kad golfo aikštynas yra apie 60 ha ploto, tuo tarpu ieškinys yra pareikštas dėl 35 ha ploto, t.y tik dalies ploto. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, vadovavosi veiklą draustiniuose reglamentuojančiais teisės aktais – LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsniu, LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimo Nr. 343) 143, 145.1, 145.5, 145.10 punktų nuostatomis. Remiantis minėtu reglamentavimu, teismas nustatė, kad žemės naudmenų, esančių kraštovaizdžio draustiniuose, sudėtis gali būti keičiama tik pagal projektus, suderintus su Aplinkos apsaugos ministerija. Kraštovaizdžio draustinių teritorijoje draudžiama žaloti ir keisti reljefą, vykdyti žemės kasybos darbus, išskyrus tuos, kurie vykdomi statant objektus, suderintus su Aplinkos apsaugos ministerija, tręšti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, transformuoti jas į kitas žemės naudmenas, įrengti pažintinius takus, turistines trasas, poilsio ir transporto aikšteles, nesuderinus šių darbų su Aplinkos apsaugos ministerija. Teismas sprendė, kad veiklos draustiniuose teisinis reguliavimas yra nukreiptas į tai, kad žmogaus veikla juose būtų minimizuota, juolab netoleruotina savavališka veikla, daranti poveikį kraštovaizdžiui. Todėl atmetė atsakovo argumentą, kad joks normatyvinis aktas nedraudžia įrenginėti golfo laukus. Kadangi golfo aikštynų įrengimui turi būti atliekami kruopštūs parengiamieji darbai, susiję su žemės lyginimo darbais, atitinkamos vejos paruošimu, teismas pripažino, kad jų įrengimui atsakovas turėjo gauti Aplinkos apsaugos ministerijos leidimus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad golfo aikštynų įrengimas buvo derinamas su Aplinkos apsaugos ministerija. Priešingai, iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas buvo ne kartą įspėjamas sustabdyti vykdomus darbus, bet jis teigdavo net ir nevykdantis golfo laukų įrengimo darbų. Dėl šių aplinkybių teismas atmetė ir atsakovo aiškinimas, kad darbus atsakovas vykdė realizuodamas 2003 m. žemės ir miško sklypų tvarkymo planus.

9Atsakovas UAB „Golf Development“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir dalyje dėl žolinės augmenijos sunaikinimu padarytos žalos atlyginimo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti apeliantui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neteisingai ir šališkai įvertinus byloje esančius įrodymus ir įrodinėjimo pareigą, neteisingai išaiškinus ir pritaikius teisės normas. Be to, teismo sprendimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, priimtas grubiai pažeidus rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir asmenų lygybės įstatymui principus. Apeliacinį skundą grindžia šiai argumentais:

101. Teismas netinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir žalą:

111.1. Atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovas įrodinėjo vienintele aplinkybe – 2006 m. kovo 31 d. nutarimu paskirti administracinę nuobaudą, tačiau šis nutarimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2-1121-6-05.

121.2. Byloje nėra kitų atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų. Fotonuotraukos nelaikytinos objektyviu ir leistinu įrodymu, jos į bylą buvo pateiktos nepateisinamai vėlai, nėra aiški jų darymo data, jos gali būti „pagamintos“. Internetinio puslapio turinys negali būti įrodinėjimo priemone atsakovo neteisėtiems veiksmams įrodyti, kadangi jame pateikiama reklaminė medžiaga, o ne informacija, turinti juridinę galią. Apelianto neteisėtų veiksmų nepatvirtina ir 2007 m. balandžio 17 d. vietos apžiūros protokolas ar apelianto atstovo paaiškinimai, kadangi minėtame protokole ieškovo atstovas patvirtino, kad sklypuose yra žolinė augmenija, kad galima arti ir sėti žolę žemės ūkio paskirties žemėje.

131.3. Teismo sprendime neišspręstas ankstesnio savininko trečiojo asmens atliktų veiksmų apimties ir teisinio įvertinimo klausimas. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga turėjo tekti ieškovui, nes jis turėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir jais sukeltos žalos dydį. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1764-723/2005 yra priteistas žalos atlyginimas iš trečiojo asmens už žolinės augmenijos sunaikinimą 2,54 ha plote, o ieškovo iš viso trečiajam asmeniui buvo pareikštas, bet atmestas reikalavimas dėl papildomų 0,42 ha ir 0,78 ha plotų.

141.4. Teismas priteisė žalos atlyginimą už apeliantui nepriklausantį žemės sklypo plotą, nes apeliantas tariamai turėjo pareigą įrodyti, kad ir ne savo sklypuose kažkokius darbus atliko kas nors kitas, o ne apeliantas.

151.5. Teismas sprendime netinkamai ir neaiškiai nustatė padarytos žalos dydį. Ieškovas nevykdė nė vieno teismo įpareigojimo (2006 m. lapkričio 29 d., 2007 m. sausio 25 d., 2008 m. sausio 30 d. protokolinės nutartys) paskaičiuoti ieškovo sunaikintus žolinės augmenijos plotus kiekvienam sklypui atskirai, nė karto netikslino matavimų, nepateikė duomenų apie tariamai sunaikintą žolinę augaliją pagal sklypus, tik kartais, nenurodydamas pagrindo, žalos padarymo plotą truputį sumažindavo. Skundžiamame teismo sprendime teismas galimo žalos padarymo plotą nustato remdamasis netiesioginiais, neobjektyviais duomenims, priskaičiuodamas apeliantui nepriklausančius žemės plotus. Teismo išvada, kad aikštynas yra apie 60 ha ploto – nepagrįsta, nes apeliantui apskritai priklauso tik 46 ha žemės ūkio naudmenų, o likęs plotas tenka miškams, keliams, vandenims, pelkėms, kur golfo laukai objektyviai nėra galimi.

162. Teismas netinkamai aiškino ir taikė veiklos apribojimus draustiniuose reglamentuojančias teisės normas – LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 343) 143, 145.1, 145.5, 145.10 punktų nuostatas, dėl ko nepagrįstai konstatavo apelianto priešingus teisei veiksmus:

172.1. Ieškovas, vadovaudamasis Nutarimo Nr. 343 143 punkto nuostata, kad žemės naudmenų sudėtis kraštovaizdžio draustiniuose gali būti keičiama tik pagal projektus, suderintus su Aplinkos ministerija, kreipėsi į šią ministeriją ir jai pavaldžias įstaigas su paklausimu dėl leidimo pakeisti žemės naudmenų sudėtį, tačiau visos įstaigos nurodė, kad tokių leidimų neišduoda ir projektų nederina, o kas tokius veiksmus atlieka – nežino. Todėl ši norma laikytina mirusia (neveikiančia).

182.2. Teismas, pripažindamas, kad apeliantas pažeidė Nutarimo Nr. 343 143 punkto nuostatą, nesiaiškino žemės naudmenų sudėties. Galimų žemės naudmenų sąrašas pateikiamas LR Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 7 priede „Žemės kadastro statistikos duomenų rodikliai“. Nekilnojamojo turto registre kadastriniai duomenys fiksuojami nurodant konkretų kiekvienos žemės naudmenų rūšies plotą.

192.3. Nutarimo Nr. 343 145.5 punkte numatytas draudimas tręšti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas. Teismas nesiaiškino natūralių pievų ir ganyklų žemėnaudos ploto, patenkančio į ieškovo nurodomą sunaikintos žolinės augmenijos plotą ir patenkančio į trečiajam asmeniui kitoje byloje pareikštų reikalavimų teritoriją. Teismas neatsižvelgė, jog apeliantui priklauso 44,26 ha žemės ūkio paskirties žemės naudmenų, iš jų – 39,31 ha ariamos ir tik 7,8894 ha natūralių pievų ir ganyklų. Tuo tarpu žalos atlyginimas buvo priteistas už 34,0517 ha plotą.

203. Teismas neatsižvelgė, jog apeliantas turėjo teisę vykdyti žemės tvarkymo (žemės paviršiaus lyginimo ir rekultivavimo, kultūrinių pievų įrengimo) darbus, kurių metu žolinė augmenija nebuvo sunaikinta, o buvo pakeista kitos rūšies augalais. Būtent tokiems darbams apeliantui priklausančioje teritorijoje esantiems žemės ūkio plotuose buvo išduotas 2003 m. Žemės bei miško sklypų Vilniaus rajono savivaldybės Nemenčinės seniūnijos Girijos kaime tvarkymo projektas (3.1 punktas „Žemės ūkio plotų tvarkymas“). Projekto grafinės dalies plane, kur geltona spalva pažymėtos rekultivuojamos žemės ūkio naudmenos, antspaudais ir parašais įforminti suderinimai su Aplinkos ministerijos įstaigomis: Valstybine aplinkos apsaugos inspekcija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu (ieškovu), Saugomų teritorijų apsaugos departamentu, kitais pareigūnais. Tai reiškia, kad tiek ieškovas, tiek Aplinkos ministerija, veikdama per jai pavaldžias įstaigas, faktiškai yra leidusi apeliantui priklausančių ir draustinyje esančių žemės ūkio naudmenų atžvilgiu atlikti projekte nurodytus veiksmus. Todėl ieškovas projekto teisinę galią galėjo neigti tik nurodydamas projekto juridinius trūkumus, pavyzdžiui, kad teisės aktais nustatyta kitokia žemės naudmenų sudėties keitimo tvarka, tačiau tokių argumentų nebuvo pateikta.

214. Teismas pažeidė rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir asmenų lygybės įstatymui ir teismui principus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas ne kartą pripažino, kad jo skaičiavimai netikslūs, tačiau nevykdė nei vieno teismų nustatyto ir paties prisiimto įpareigojimo dėl papildomų įrodymų pateikimo ir papildomų matavimų atlikimo. Teismas procese buvo nenuoseklus, pats nesilaikė savo pozicijos dėl įrodymų išreikalavimo iš ieškovo, būtinybės atlikti papildomus matavimus, o galiausiai sprendimu visą įrodinėjimo pareigą perkėlė apeliantui. Viešasis interesas negali būti pagrindu perskirstyti įrodinėjimo pareigą.

22Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas vykdė golfo aikštynų įrengimo darbus Europos centro kraštovaizdžio draustinyje. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog neteisėti veiksmai buvo įrodinėjami vieninteliu įrodymu – 2006 m. kovo 31 d. nutarimu paskirta administracine nuobauda. Apeliantas sąmoningai, neteisinėmis priemonėmis siekia aplinkai padarytą žalą perkelti ankstesniems žemės savininkams. Apelianto padaryta žala aplinkai įrodyta žalos aplinkai paskaičiavimu, kuris atliktas vadovaujantis LR Aplinkos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pažeidė LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 143, 145.1, 145.5, 145.10 punktus. Kadangi žala aplinkai skaičiuota už natūralios žolinės augmenijos, ne išimtinai tik už natūralių pievų sunaikinimą, netenka prasmės apelianto turimų sklypų žemės naudmenų analizė. Nurodo, jog golfo aikštynų įrengimas vykdytas neturint projektinės dokumentacijos, aplinkos apsaugos sistemos institucijų suderinimo. Golfo aikštynų įrengimo darbų vykdymui privalėjo būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – konkrečios veiklos leistinumo konkrečioje vietovėje galimybių analizė (LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas). Golfo aikštynų įrengimas galimas tik pakeitus pagrindinę tikslinę žemės ūkio paskirties žemės sklypų paskirtį (LR Teritorijų planavimo įstatymas). Turint sprendimą dėl šios veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, būtina rengti, derinti ir nustatyta tvarka tvirtinti techninio projekto dokumentaciją.

23Atsakovas UAB „Balt Development“ 2008 m. spalio 2 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą papildomu sprendimu išspęsti bylinėjimosi išlaidų klausimą ir priteisti iš ieškovo 4432,64 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

24Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 12 d. papildomu sprendimu atmetė atsakovo UAB „Golf Development“ prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo. Teismas, nustatęs, kad panaikintoje bylos dalyje buvo nagrinėjamas tik vienas iš pirminio ieškinio reikalavimų ir jis buvo visiškai patenkintas, sprendė, kad nėra jokio pagrindo nagrinėjamos bylos dalyje priteisti atsakovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Likusi ieškinio reikalavimų dalis buvo atmesta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimu. Tačiau atsakovas toje bylos dalyje nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikęs išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų. Teismas sprendė nagrinėjamu atveju nesant pagrindo pripažinti, kad, panaikinus sprendimo dalį, atsakovas vėl įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo galutinai išnagrinėtoje bylos dalyje. Byloje nėra įrodyta, kad išlaidas už advokato pagalbą pagrindžiantys dokumentai patvirtina išlaidas visam procesui, o ne nagrinėjamai bylos daliai, nes PVM sąskaita faktūra išrašyta ir apmokėjimas atliktas tik 2008 m. balandžio mėnesį, t.y. jau nagrinėjant bylos dalį pakartotinai.

25Atsakovas UAB „Golf Development“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo prašymą priteisti 4 432,64 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi nei pirmosios instancijos 2007 m. birželio 20 d. sprendimu, nei apeliacinės instancijos teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimo, ši pareiga teko Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjant civilinę bylą iš naujo. Mano, kad atsakovas galėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus iki bylos išsprendimo iš esmės pabaigos, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo priėmimo, kadangi visa teisme nagrinėjama civilinė byla yra vientisa ir dalies klausimų byloje išsprendimas negali būti laikomas bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaiga. Tokią poziciją patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį.

26Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

27Apeliaciniai skundai atmestini.

28Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

29Nagrinėjamoje byloje yra kilę atsakovo UAB „Golf Development“ civilinės atsakomybės dėl gamtai padarytos žalos, sunaikinus žolinę augmeniją, klausimas. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nurodytos aplinkybės, jog atsakovas UAB „Golf Development“, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei leidimų, 2005 – 2006 metais Girijos kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Europos centro kraštovaizdžio draustinyje vykdė golfo laukų įrengimo darbus, tokiais savo veiksmais padarydamas žalą gamtai dėl žolinės augmenijos sunaikinimo 352 690 m2 plote.

30Dėl atsakovo faktinių veiksmų, padarant žalą gamtai

31Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovo nurodomuose atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose yra įrengti golfo aikštynai, šie žemės sklypai yra Europos centro kraštovaizdžio draustinyje. Tai matyti iš šalių paaiškinimų, šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti kiti įrodymai (2 t., b.l. 26, 93-123, 142-146). Sklypus atsakovas įsigijo 2005 m. (1 t., b.l. 76-254). Tai, kad šiuose sklypuose nuo 2005 m. buvo vykdomi golfo aikštyno įrengimo darbai, patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos (2 t., b.l. 11-21), paties atsakovo internetiniame puslapyje skelbiami duomenys, kurių turinys, be kita ko, patvirtina ne tik tai, kad tokie darbai buvo apskritai vykdomi, bet ir tai, kad juos atliko būtent atsakovas, o ne kitas asmuo (2 t., b.l. 142-146). Iš dalies tokią išvadą patvirtina ir 2007 m. balandžio 17 d. vietos apžiūros metu teikti atsakovo vadovo paaiškinimai (2 t., b.l. 1-10), jo paaiškinimas 2006 m. kovo 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (1 t., b.l. 4-5), atsakovo atstovo paaiškinimas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 71). Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų pagrindu sprendė, kad ieškovo nurodomuose plotuose yra įrengtas golfo aikštynas, kurio įrengimo darbus daugiausiai atliko atsakovas. Golfo aikštynas buvo įrengtas sunaikinus jo teritorijoje buvusią natūralią žolinė augmeniją, tokiu būdu padarant žalą gamtai.

32Apelianto UAB „Golf Development“ teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamoje byloje teisinę reikšmę turinčių aplinkybių buvimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu padarydamas nepagrįstas išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo ir nuostolių dydžio. Apelianto manymu, ieškovas neįrodė to fakto, kad atsakovas lygino žemės paviršių, kokia augmenija ir kokiuose sklypuose buvo sunaikinta, kaip apskaičiuotas sunaikintos augmenijos plotas bei kad tokia augmenija nurodytoje teritorijoje apskritai egzistavo ir kad jos nebėra. Apeliaciniame skunde atsakovas pateikia argumentus, susijusius su įrodinėjimo priemonių leistinumu ir jų įrodomąja reikšme.

33Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog Vilniaus rajono agentūros 2006 m. kovo 31 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 8.1-56 buvo vienintelė įrodinėjimo priemonė, ieškovui įrodinėjant atsakovo neteisėtus veiksmus, ir kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 2-1121-208/2006, panaikinus šį nutarimą, juo negalėjo būti remiamasi įrodinėjant šią būtinąją atsakovo civilinės atsakomybės sąlygą. Pažymėtina, jog Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2006 m. kovo 31 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 8.1-56 buvo panaikintas, teismui nustačius, kad šiuo nutarimu UAB „Golf Development“ vadovas buvo nubaustas už pažeidimus, už kuriuos jis jau buvo nubaustas Vilniaus rajono agentūros 2005 m. spalio 21 d. nutarimu, ir kurį panaikinus ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta minėtai agentūrai nagrinėti iš naujo (1 t., b.l. 37-39). Atsižvelgiant į minėto Vilniaus rajono agentūros nutarimo panaikinimo pagrindą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog tiek 2006 m. kovo 27 d. administracinio pažeidimo protokolo, tiek 2006 m. kovo 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 8.1-56 įrodomoji reikšmė nėra paneigta ir jie galėjo būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje teisinę reikšmę turinčių aplinkybių buvimo (1 t., b.l. 5-7). Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų, įrengiant golfo aikštyną, ir jų teisėtumo, 2006 m. kovo 27 d. administracinio pažeidimo protokolu rėmėsi, vertindamas jame užfiksuotus atsakovo vadovo V. J. paaiškinimus (1 t., b.l. 5). Šiame protokole užfiksuota, jog V. J. pripažino, kad atsakovas vykdo darbus, kuriuos jis vertino kaip paruošiamuosius, žemės ūkio darbams prilygstančius darbus: piktžolių naikinimas, arimas, akėjimas, smėlio bei skaldos sandėliavimas.

34Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog fotonuotraukos nelaikytinos objektyviu ir leistinu įrodymu, jog jos į bylą buvo pateiktos nepateisinamai vėlai, nėra aiški jų darymo data, jos gali būti „pagamintos“. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas. Pats nuotraukų vaizdas rodo, kad jos buvo padarytos tuo metu, kada ginčo teritorijose buvo atliekami žemės darbai, dėl kurių kyla ginčas. Iš nuotraukų matyti, kad jų darymo metu laukuose yra žemės dirbimo technika, iš žemės struktūros matyti, kad nuotraukos padarytos netrukus po žemės apdirbimo. Iš liudytojo J. B. paaiškinimų matyti, kad jis dalyvavo fotografuojant byloje pateiktas fotografijas (3 t., b.l. 162-163). Jose buvo fotografuojamas įrengiant golfo laukus pažeistas žemės paviršius. Fotografavimas buvo atliekamas 2005 m. rudenį (2 t., b.l. 11-21).

35Apeliantas UAB „Golf Development“ nurodo, kad internetinio puslapio www.golfclub.lt turinys negali būti įrodinėjimo priemone atsakovo neteisėtiems veiksmams įrodyti, kadangi jame pateikiama reklaminė medžiaga, o ne informacija, turinti juridinę galią (2 t., b.l. 142-146). Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Atsakovo internetinis puslapis buvo sukurtas atsakovo iniciatyva, jis pateikė ir kontroliavo puslapio informaciją. Todėl atsakovo internetiniame puslapyje pateikta informacija vertintina kartu su kitais byloje surinktais įrodymas. Pažymėtina, kad šiame internetiniame puslapyje nurodyta informacija, jog atsakovas aktyviai dalyvavo projektuojant golfo aikštyną ir vykdė aikštyno įrengimo darbus, vertinant ją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtina, kad atsakovas organizavo žemės darbų atlikimą. Šiems duomenims neprieštarauja jokie kiti byloje esatys įrodymai.

36Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovo neteisėtų veiksmų nepatvirtina Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d. vietos apžiūros protokolas ir jame užfiksuoti atsakovo atstovo paaiškinimai (2 t., b.l. 7-10), kadangi minėtame protokole ieškovo atstovas patvirtino, kad sklypuose yra žolinė augmenija, kad galima arti ir sėti žolę žemės ūkio paskirties žemėje. Iš šio protokolo matyti, kad atsakovo atstovas pripažino, jog atsakovas atliko žemės kultivavimo darbus, užpylė naujo grunto sluoksnį, pasodino specialios paskirtis žolę. Iš šiame protokole užfiksuotų ieškovo atstovų paaiškinimų matyti, kad atsakovas suformavo dirbtinius kauburius. Tai patvirtina ir liudytojo J. B. parodymai (3 t., b.l. 162-163).

37Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog iš aukščiau aptartų įrodymų nagrinėjamu atveju buvo pagrindas konstatuoti, kad atsakovas sunaikino žolinę augmeniją 352 690 m2 plote, šešiuose atskiruose sklypuose. Sklypų, kuriuose sunaikinta augmenija, plotus įrodo J. B. personalinės įmonės parengtas planas (1 t., b.l.16), 2009 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktas Nr. VR-810-192, sunaikintos žolinės augmenijos plotų išdėstymo schema (3 t., b.l. 108, 109). Kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pažeidimai buvo nustatyti tuo metu, kada jie buvo atliekami (sklypuose buvo žemės dirbimo technika, žemės paviršius buvo neseniai sustumdytas), darytina išvada, kad šiuos darbus atliko atsakovas, o ne kuris nors ankstesnis žemės sklypų savininkas. Iš atsakovo 2006 m. balandžio 11 d. rašto matyti, kad atsakovas nuomojo techniką iš Latvijos įmonės SIA Ciedra (1 t., b.l. 64). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ant vieno iš traktorių, atlikusių žemės darbus, taip pat yra užrašas Ciedra (2 t., b.l. 21). Ta aplinkybė, kad žemės darbai (žemės paviršiaus lyginimas, užpylimas gruntu) buvo atlikti golfo laukų įrengimo tikslu, įvertinus didelę darbų kainą ir šio tikslo naudingumą išimtinai atsakovui, taip pat įrodo, jog žemės darbus atliko atsakovas, o ne kuris nors kitas asmuo. Pripažinus, jog ieškovo nurodytuose žemės sklypuose visus darbus atliko atsakovas, jam kyla atsakomybė už gamtai padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, kam priklauso žemės sklypai, kuriuose padaryti pažeidimai.

38Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo civilinės atsakomybės, neatsižvelgė, kad žolinės augalijos sunaikinimu gamtai padarytos žalos atlyginimas jau yra priteistas iš ankstesnio žemės sklypų savininko UAB „Vilniaus Golf & Country Club“. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1764-723/2005, buvo iš dalies tenkinti ieškovo Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento ieškinio reikalavimai ir iš atsakovo UAB „Vilniaus Golf & Country Club“ buvo priteista 30 956,84 Lt už gamtai padarytą žalą, tame tarpe ir 10 544,84 Lt už žolinės augmenijos sunaikinimą. Iš faktinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių matyti, kad ieškinys minėtoje civilinėje byloje buvo pareikštas dėl žalos, sunaikinus žolinę augmeniją, atlyginimo, įrengiant mokomojo golfo aikštelę 2,54 ha žemės sklype bei vykdant golfo aikštelės formavimo darbus 0,78 ha žemės sklype (priedas prie bylos, civ. byla Nr. 2-1764-723/2005, b.l. 1-4, 8-9). Taigi UAB „Vilniaus Golf & Country Club“ buvo pripažintas kaltu dėl gamtai padarytos žalos, sunaikinus žolinę augmeniją žemės sklypuose, kurių bendras plotas 3,32 ha. Iš žemės sklypų planų, pateiktų civilinėje byloje Nr. 2-1764-723/2005, matyti aiški minėtų žemės sklypų lokalizacija (priedas prie bylos, civ. byla Nr. 2-1764-723/2005, b.l. 11-12). Sulyginus minėtoje ir nagrinėjamoje byloje pateiktus J. B. personalinės įmonės parengtus planus, kuriuose apibrėžiami sunaikintos augmenijos sklypų plotai, darytina išvada, kad šie sklypai nepersidengia ir nesutampa. 2,54 ha žemės sklypas (plane pažymėtas Nr. 2), dėl kurio atsakovas UAB „Vilniaus Golf & Country Club“ buvo pripažintas kaltu sunaikinus žolinę augmeniją, yra išsidėstę tarp žemės sklypų, kurie J. B. parengtame plane, pateiktame sprendžiant UAB „Golf Development“ civilinės atsakomybės klausimą, yra pažymėti Nr. 362 ir 294. Tuo tarpu 0,78 ha žemės sklypas (plane pažymėtas Nr. 1) ribojasi su sklypu Nr. 802 ir yra šalia sklypo 125-1 (1 t., b.l. 16). Kadangi ankstesnis savininkas UAB „Vilniaus Golf & Country Club“ civilinėje byloje Nr. 2-1764-723/2005 buvo pripažintas kaltu dėl žolinės augmenijos sunaikinimo visai kituose žemės sklypuose, todėl ginčo atveju ši aplinkybė neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl UAB „Golf Development“ civilinės atsakomybės už žolinės augmenijos sunaikinimą.

39Dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo teisinių pagrindų

40Žemės sklypai, kuriuose buvo sunaikinta žolinė augmenija yra Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritorijoje (1 t., b.l. 51). Šis valstybinis kraštovaizdžio draustinis LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 buvo įtrauktas į valstybinių kraštovaizdžio draustinių sąrašą, nurodant, jog saugomas objektas šiame draustinyje yra geografinis Europos centro apylinkių kraštovaizdis.

41Vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika, asmuo turi prievolę atlyginti gamtai padarytą žalą, jei žala padaryta sunaikinus arba sužalojus (pažeidus) gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, pažeidžiant aplinkos apsaugos teisės normas ir reikalavimus (1 punktas). Pagal šią metodiką saugomu kraštovaizdžio objektu teisės aktų nustatytais atvejais pripažįstama ne tik natūralios pievos ir ganyklos kaip žemės sklypo naudmena, kuri yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų objektas, bet žolinė augmenija (sausumos, pelkių, vandens) apskritai. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl gamtai padarytos žalos, sunaikinant žolinę augmeniją, atlyginimo, teisinę reikšmę turi natūralių pievų ir ganyklų žemėnaudos ploto nustatymas. Be to, tam, kad konstatuoti šio delikto buvimą, nebūtina nustatyti žemės naudmenų pakeitimo fakto, kadangi žolinės augmenijos sunaikinimas savo esme yra žymiai platesnė sąvoka ir apima tuos atvejus, kai žolinė augmenija sunaikinama nepakeičiant žemės naudmenų sudėties.

42Remiantis LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti Draustinių nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį pateikiamas draudžiamos veiklos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose sąrašas nėra baigtinis, nes draudžiama atlikti bet kokią veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms) (11 punktas). Kadangi Europos centro kraštovaizdžio draustinis buvo įsteigtas Europos centro apylinkių kraštovaizdžio išsaugojimo tikslu, būtent gamtinis kraštovaizdis kaip natūralų pobūdį išlaikęs kraštovaizdis sudaro saugomą šio draustinio kompleksą, dėl ko bet kokia veikla, nukreipta prieš šio kraštovaizdžio išsaugojimą, yra draudžiama.

43Kraštovaizdžio draustiniuose taikomus veiklos apribojimus reglamentuoja ir LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 buvo patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Vadovaujantis šių sąlygų 143 punktu žemės naudmenų, esančių kraštovaizdžio draustiniuose, sudėtis gali būti keičiama tik pagal projektus, suderintus su Aplinkos apsaugos ministerija. Pagal šių sąlygų nuostatas draudžiama: žaloti ir keisti reljefą, vykdyti žemės kasybos darbus, išskyrus tuos, kurie vykdomi statant objektus, suderintus su Aplinkos apsaugos ministerija (145.1 punktas); tręšti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, transformuoti jas į kitas žemės naudmenas (145.5 punktas).

44Atsižvelgiant į faktinius veiksmus, kuriuos atliko atsakovas vykdydamas golfo laukų įrengimo darbus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovui atliekant žemės darbus buvo pažeisti minėtais teisės aktais nustatyti draudimai. Sustumiant žemes ir įrengiant kalvas golfo žaidimui, nustumiant paviršinį žemės sluoksnį bei užpilant žemės paviršių gruntu, buvo sunaikinta natūrali žolinė augmenija, o tuo pačiu ir pažeistas natūralus Europos centro apylinkių kraštovaizdis. Kultūrinės žolinės augmenijos įrengimas golfo laukuose vietoje buvusios natūralios žolinės augmenijos vertintinas kaip natūralaus kraštovaizdžio objekto transformavimas į kultūrines žemės naudmenas.

45Apeliantas UAB „Golf Development“ apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog jis pagal 2003 metų Žemės ir miško sklypų Vilniaus rajono savivaldybės Nemenčinės seniūnijos Girijos kaime tvarkymo projektą turėjo teisę vykdyti žemės tvarkymo (žemės paviršiaus lyginimo ir rekultivavimo, kultūrinių pievų įrengimo) darbus, kurių metu žolinė augmenija nebuvo sunaikinta, o buvo pakeista kitos rūšies augalais. Pažymėtina, jog, remiantis projektavimo sąlygomis, kurių pagrindu parengtas minėtas projektas, bendrasis sklypų tvarkymo planas buvo parengtas specializuotai žemės ūkio veiklai (žirgininkystei, kaimo turizmui, vaistažolių ir prieskoninių augalų auginimui), o žemės ūkio plotų tvarkymo veiksmai, numatyti minėto projekto aiškinamojo rašto 3.1 punkte, neatitiko atsakovo faktiškai atliktų veiksmų, įrenginėjant golfo laukus Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritorijoje (priedas prie bylos – 2003 m. Žemės bei miško sklypų Vilniaus rajono savivaldybės Nemenčinės seniūnijos Girijos kaime tvarkymo projektinė dokumentacija). Saugant gamtą kraštovaizdžio draustinuose, saugoma vertybė yra natūralus kraštovaizdis, tame tarpe ir natūrali žolinė augmenija. Atsakovas natūralią žolinę augmeniją pakeisdamas kitos rūšies augalais, sunaikino vertybę, kurią valstybė pripažino kaip saugotiną objektą. Tuo pačiu atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jis turėjo teisę ginčo teritorijoje buvusią žolinę augmeniją pakeisti kitos rūšies augalais, pripažino, jog jis faktiškai atliko šiuos darbus.

46Kadangi atsakovas žolinės augmenijos sunaikinimo veiksmus atliko siekdamas saugomoje teritorijoje įrengti golfo aikštynus, jis, įrodinėdamas savo veiksmų teisėtumą, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius golfo aikštyno ir infrastruktūros objektų poveikio aplinkai įvertinimą (LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., 2 priedo 10.2 p.) ir statybos leidimą, kadangi golfo aikštynas pagal LR Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 12 punktą priskirtinas prie sporto paskirties inžinierinių statinių (LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktas). Atsakovui nepateikus šių įrodymų, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti, jog jo atlikti veiksmai, dėl kurių Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritorijoje buvo sunaikinta natūrali žolinė augmenija, buvo teisėti.

47Dėl atlygintinos žalos dydžio

48Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti žalos gamtai, padarytos sunaikinus žolinę augmeniją, dydžio apskaičiavimą grindė LR Aplinkos apsaugos ministro 1995 m. gruodžio 14 d įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika (toliau - Metodika).

49Ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad, pateikiant ieškinį, prašomas priteisti žalos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai, kadangi skaičiavimas buvo grindžiamas bendro ploto, kuriame pažeistas reljefas ir natūrali žolinė augmenija, nustatymu. Tačiau pagal nurodytą Metodiką nuostoliai gamtai, savavališkai sunaikinus žolinę augmeniją, turi būti nustatomi apskaičiuojant atskirai kiekvienam sklypui padarytus nuostolius ir sudedant gautą nuostolių sumą. Vadovaujantis Metodikos 15 punktu, nuostolių, padarytų sunaikinus arba pažeidus žolinę augmeniją (sausumos, pelkių, vandens), dydis skaičiuojamas taikant kaupiamąjį metodą. Kadangi nagrinėjamoje byloje žala gamtai padaryta sunaikinus žolinę augmeniją šešiuose atskiruose sklypuose, žala turi būti apskaičiuojama nustatant jos dydį kiekviename sklype ir sudedant gautus rezultatus.

50Iš ieškovo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikto 2008 m. lapkričio 12 d. patikslinto žalos aplinkai apskaičiavimo, naudojant Metodikos 15 punkte įtvirtintas taisykles, matyti, kad gamtai dėl netesėtų atsakovo veiksmų, sunaikinant žolinę augmeniją 352690 m2 žemės plote, buvo padaryta 95 661,34 Lt dydžio žala (3t., b.l. 112-115). Atsižvelgiant į tai, kad gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešas interesas, teismas, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, šį atlygintinos žalos dydį priteisia iš atsakovo (CPK 320 str. 2 d.), atitinkamai pakeisdamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

51Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. papildomo sprendimo

52Apeliantas UAB „Golf Development“ apeliaciniu skundu ginčija Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą, kuriuo teismas atmetė jo prašymą dėl 5664 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Minėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas grindė 2008 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija NST Nr. 00083 (2 t., b.l. 124), kuri buvo pateikta į bylą po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 16 830,03 Lt žalos atlyginimo už žolinės augmenijos sunaikinimą, byla toje dalyje buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

53Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą tuo atveju, kai byla pakartotinai nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, esminę reikšmę turi šias išlaidas patvirtinančių įrodymų pateikimo momentas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi atsakovas nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų tuo metu, kai byla pirmą kartą buvo nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl žalos gamtai, padarytos iškasant kūdrą, supilant smėlio ir žvyro kalvas, pastatant komercinės paskirties pastatą, pakeičiant kraštovaizdžio reljefą, yra įsiteisėjusi, jis neturi teisės į išlaidų advokato pagalbai apmokėti toje dalyje atlyginimą. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad, pakartotinai nagrinėjant bylą dalyje dėl gamtai padarytos žalos žolinės augmenijos sunaikinimu atlyginimo, pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino ieškinio reikalavimus, atsakovui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalyje, jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatlygintinos. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeisti.

56Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Golf Development“ valstybės naudai 95 661,34 Lt (devyniasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną Lt 34 ct) už gamtai padarytą žalą dėl žolinės augmenijos sunaikinimo.

57Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 5. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė ieškovo... 6. Ieškovas ieškiniu, kurį patikslino bylos eigoje, prašė priteisti iš... 7. Atsakovas UAB „Golf Development“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 8. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Atsakovas UAB „Golf Development“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 10. 1. Teismas netinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus... 11. 1.1. Atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovas įrodinėjo vienintele aplinkybe... 12. 1.2. Byloje nėra kitų atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtinančių... 13. 1.3. Teismo sprendime neišspręstas ankstesnio savininko trečiojo asmens... 14. 1.4. Teismas priteisė žalos atlyginimą už apeliantui nepriklausantį... 15. 1.5. Teismas sprendime netinkamai ir neaiškiai nustatė padarytos žalos... 16. 2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė veiklos apribojimus draustiniuose... 17. 2.1. Ieškovas, vadovaudamasis Nutarimo Nr. 343 143 punkto nuostata, kad... 18. 2.2. Teismas, pripažindamas, kad apeliantas pažeidė Nutarimo Nr. 343 143... 19. 2.3. Nutarimo Nr. 343 145.5 punkte numatytas draudimas tręšti ir kultūrinti... 20. 3. Teismas neatsižvelgė, jog apeliantas turėjo teisę vykdyti žemės... 21. 4. Teismas pažeidė rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio... 22. Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 23. Atsakovas UAB „Balt Development“ 2008 m. spalio 2 d. pateikė Vilniaus... 24. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 12 d. papildomu sprendimu atmetė... 25. Atsakovas UAB „Golf Development“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 26. Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 27. Apeliaciniai skundai atmestini.... 28. Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine... 29. Nagrinėjamoje byloje yra kilę atsakovo UAB „Golf Development“ civilinės... 30. Dėl atsakovo faktinių veiksmų, padarant žalą gamtai... 31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovo... 32. Apelianto UAB „Golf Development“ teigimu, pirmosios instancijos teismas,... 33. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog... 34. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog fotonuotraukos nelaikytinos... 35. Apeliantas UAB „Golf Development“ nurodo, kad internetinio puslapio... 36. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog... 37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 38. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo... 39. Dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo teisinių pagrindų... 40. Žemės sklypai, kuriuose buvo sunaikinta žolinė augmenija yra Europos centro... 41. Vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d.... 42. Remiantis LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, draustinių... 43. Kraštovaizdžio draustiniuose taikomus veiklos apribojimus reglamentuoja ir LR... 44. Atsižvelgiant į faktinius veiksmus, kuriuos atliko atsakovas vykdydamas golfo... 45. Apeliantas UAB „Golf Development“ apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas... 46. Kadangi atsakovas žolinės augmenijos sunaikinimo veiksmus atliko siekdamas... 47. Dėl atlygintinos žalos dydžio... 48. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti žalos gamtai, padarytos sunaikinus... 49. Ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad,... 50. Iš ieškovo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikto... 51. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. papildomo sprendimo... 52. Apeliantas UAB „Golf Development“ apeliaciniu skundu ginčija Vilniaus... 53. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 55. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeisti.... 56. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Golf Development“... 57. Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą... 58. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą palikti...