Byla 2-1135/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ kreditorių susirinkimo nutarimų, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-453-656/2013 pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ pareiškimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo, byloje dalyvaujantis kreditorius bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas Snoras, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4RUAB „Andova“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti nepagrįstu bei panaikinti RUAB „Andova“ 2012 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl restruktūrizavimo plano 2.3 ir 4.7 punktų nuostatų pakeitimo ir papildymo bei išaiškinti RUAB „Andova“ atsiskaitymų su kreditoriais terminus.

5Skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. iškėlė UAB „Andova“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi skyrė UAB „Valnetas“. 2011 m. balandžio 22 d. buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planą. 2012 m. rugsėjo 7 d. vykusiame kreditorių susirinkime, remiantis darbotvarke, 4 klausimu buvo svarstomi pasiūlymai dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo ir papildymo, kuriems kreditorių komitetas pritarė. Restruktūrizavimo plano 2.3. punktas buvo papildytas nuostata jog „Bendrovės vadovas gali priimti sprendimus dėl BAB bankui Snoras įkeisto turto investavimo, perleidimo, nuomos, panaudos, įkeitimo, hipotekos arba kitokio perdavimo tretiesiems asmenims ar suvaržymo trečiųjų asmenų naudai (įskaitant papildomų susitarimų, kuriais keičiamos ir/ar papildomos esamų sutarčių sąlygos sudarymą), tik turėdamas BAB banko Snoras bankroto administratoriaus ar jo įgalioto asmens raštišką leidimą, kuris turi būti išduotas (arba motyvuotai atsisakant jį išduoti) per 5 darbo dienas nuo Bendrovės raštiško prašymo išduoti tokį sutikimą gavimo dienos“. Restruktūrizavimo plano 4.7. punktas papildytas nuostata: „Bendrovės atsiskaitymus su juridiniais ir fiziniais asmenimis restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu prižiūri restruktūrizavimo administratorius. Bendrovė, atsiskaitydama su juridiniais ir fiziniais asmenimis privalo suderinti su restruktūrizavimo administratoriumi kiekvieną atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonę (mokėjimo pavedimai, nurodymai, akredityvai, čekiai, vekseliai, inkaso ir kitos nustatytos atsiskaitymų priemonės). Be restruktūrizavimo administratoriaus leidimo Bendrovei leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais su juridiniais ir fiziniais asmenimis neviršijant 1 000,00 Lt (vieno tūkstančio) sumos per vieną dieną (įskaitant avansu atskaitingiems asmenims išduodamus pinigus). Bendrovė, norėdama viršyti nustatytą vienos dienos atsiskaitymo negrynaisiais pinigais limitą, privalo iš anksto gauti restruktūrizavimo administratoriaus sutikimą. Bendrovės kasoje esantys grynieji pinigai per 3 darbo dienas nuo jų įmokėjimo į Bendrovės kasą turi būti įmokėti į Bendrovės banko sąskaitą kredito įstaigoje. Bendrovė, norėdama įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, privalo gauti restruktūrizavimo administratoriaus išankstinį sutikimą.“.

6Restruktūrizuojamos įmonės vertinimu, minėti pakeitimai apsunkins bendrovės veiklą, pareikalaus didesnių išlaidų ir laiko sąnaudų, bei yra netikslingi, nes tiek įkaito turėtojo - BAB bankas Snoras (toliau tekste - bankas), tiek restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Valnetas” teisė kontroliuoti bendrovės veiklą įtvirtinta ne tik restruktūrizavimo plane, bet ir Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau tekste - ĮRĮ).

7Įmonė taip pat nurodė, jog bankas siūlydamas papildyti restruktūrizavimo plano 2.3. punkto nuostatą neįvertino šios nuostatos realaus įgyvendinimo ir galimų teisinių pasekmių. Bankas, įmonės teigimu, jau dabar nevykdo nustatyto 5 darbo dienų termino pateikti atsakymus į bendrovės pateiktus paklausimus ir/ar prašymus. Penkių darbo dienų terminas per ilgas komerciniuose santykiuose, kur operatyvumas kartais yra sėkmingo sandorio veiksnys. Be to, nurodė, jog bendrovė vykdo planą, todėl nėra jokių priežasčių nustatyti papildomus saugiklius kontroliuojant restruktūrizuojamos įmonės veiklą. Bankas, restruktūrizuojamos įmonės teigimu, siekdamas apriboti bendrovės veiksmus, atliekant finansines operacijas, pasiūlė plano 4.7. punkto nuostatų pakeitimus, kurių formuluotė neaiški, nenumatytos skubos tvarka daromų pavedimų sąlygos bei nenustatyta, kas prisiims atsakomybę dėl nesavalaikių mokėjimų.

8Kreditorius BAB bankas Snoras su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Kreditorius pažymėjo, jog RUAB „Andova“ skleidžia tiesos neatitinkančią informaciją apie tai, jog bankas vilkina pateikti įmonei atsakymus į paklausimus. Pažymėjo, jog įmonės turtui taikoma hipoteka nedraudžia įkeisto daikto perleisti kito asmens nuosavybėn, todėl bankas, būdamas bendrovės hipotekos kreditoriumi, turi teisėtą interesą žinoti, kaip restruktūrizuojama įmonė naudojasi ir disponuoja įkeistu turtu, ar toks naudojimasis ir disponavimas atitinka restruktūrizavimo plane numatytus tikslus ir nepažeidžia kreditorių teisių. Pasisakydamas dėl restruktūrizavimo plano 4.7. punkto papildymų bankas pažymėjo, jog jokių prieštaravimų, paklausimų dėl pasiūlyto minėto punkto papildymų iki pat kreditorių komiteto susirinkimo nebuvo gauta, nors apie siūlymą pakeisti minėtą punktą šalys buvo informuotos prieš susirinkimą, todėl įmonės argumentai dėl minėto papildymo neaiškumo nesuprantami. Atsiskaitymų derinimas elektroninėmis priemonėmis, banko teigimu, neužims daug laiko, todėl įmonės teiginiai apie galimus nuostolius, nesudaro pagrindo nepritarti šio patikslinimo būtinumui.

9RUAB „Andova“ administratorius UAB „Valnetas“ prašė skundą atmesti. Nurodė, kad restruktūrizavimo plano 2.3. punkto pakeitimas nepažeidžia ĮRĮ nuostatų, yra skirtas kontroliuoti bendrovės vadovo būsimus sprendimus, susijusius su įkeisto turto valdymu, naudojimu, disponavimu, dar iki jų priėmimo, siekiant iš anksto įvertinti, ar šie sprendimai nepažeidžia restruktūrizavimo plano nuostatų. Komercinių patalpų nuomos sutartys susijusios su ilgalaikiais įsipareigojimais, dėl kurių sudarymo potencialūs nuomininkai paprastai apsisprendžia po ilgų derybų, trunkančių ilgiau kaip 5 darbo dienas. Todėl 5 darbo dienų terminas kreditorių susirinkimo pirmininko sutikimui gauti nėra per ilgas. Restruktūrizavimo 4.7 punkto pakeitime numatyti apribojimai taikomi siekiant didesnės turto apyvartos kontrolės ir prevenciškai įvertinti bendrovės vadovo daromų piniginių operacijų tikslingumą ir teisėtumą. Paprastai pavedimai negrynaisiais pinigais suderinami tą pačią dieną, todėl nekyla problemų dėl nesavalaikių atsiskaitymų su bendrovės kreditoriais įvykdymo.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartimi skundą atmetė.

12Teismas nustatė, kad minėti pakeitimai nepažeidžia restruktūrizuojamos įmonės bei jos kreditorių interesų, todėl sprendė, jog pagrindo jų naikinti nėra. Teismas įvertino, jog įmonė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie pažeidžiamus įmonės ar jos kreditorių interesus, nepagrindė įrodymais teiginių, jog dėl minėtų pakeitimų ji patirs papildomų išlaidų ar negalės tinkamai vykdyti komercinės veiklos ar prarastų klientus, todėl atmetė juos kaip nepagrįstus.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Atskiruoju skundu RUAB „Andova“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir 2012 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl restruktūrizavimo plano 2.3 ir 4.7 punktų nuostatų pakeitimo ir papildymo, pripažinti netikslingu.

15Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Siekiant sugriežtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo kontrolę, būtina nustatyti pagrindus, kuomet tokių sugriežtinimų įvedimas yra būtinas. Apelianto teigimu, pagrindinė sąlyga sugriežtinimams įtvirtinti yra restruktūrizavimo plano nesilaikymas ar pažeidimas, kadangi tokių pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl klausimas dėl pakeitimų, kurie sugriežtina restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikymąsi buvo keliamas nepagrįstai.

172. Skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai yra nereikalingos biurokratinės procedūros, kurios apsunkins restruktūrizuojamos įmonės veiklą, lems papildomas laiko ir materialines išlaidas.

183. Teismas atmetė skundą neįvertinęs į bylą apelianto pateiktų duomenų, kurie įrodo, jog bankas nesilaiko pareigos bendradarbiauti ir nepateikia per 5 darbo dienas atsakymo į įmonės paklausimus, susijusius su bankui įkeisto turto pardavimo sandoriais, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog bankas laikysis šių terminų ir įvedus papildomus pakeitimus.

19Atsiliepimu į RUAB „Andova“ atskirąjį skundą, RUAB „Andova“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Valnetas“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

201. ĮRĮ nustato ne tik teisę, bet ir pareigą restruktūrizavimo plane numatyti restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų kompetencijos apribojimus, todėl priimti papildymai, nei restruktūrizuojamos įmonės, nei jos kreditorių teisių nepažeidžia.

212. Nustatytas 5 darbo dienų terminas, per kurį bankas įsipareigojo pateikti sutikimą dėl planuojamo įkeisto nekilnojamojo turto sandorio tikslingumo, realiai dar nebuvo taikomas, todėl pagrindo teigti, jog jis jau pažeidžiamas, ar bus pažeidžiamas ateityje - nėra.

223. Nustatyti sugriežtinimai finansinėms operacijoms atlikti nelemia jokių papildomų laiko ar finansinių sąnaudų, neužtrunka ilgą laiką, todėl įmonės ir kreditorių interesų nepažeidžia.

23Atsiliepimu į RUAB „Andova“ atskirąjį skundą, BAB bankas Snoras prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

241. Restruktūrizavimo plano papildymai 2.3 punkte buvo sąlygoti to, kad restruktūrizavimo eigoje paaiškėjo, jog bankui įkeistą turtą įmonė nuomoja bei atlieka kitus sandorius, nesusijusius su turto perleidimu, tačiau turinčius įtakos pagrindinio kreditoriaus teisėms ir interesams, todėl buvo pasiūlytas pakeitimas, kuris leistų įsitikinti ir kitų, jam įkeisto turto sandorių, tikslingumu ir pelningumu.

252. Apeliantas nepagrindė teiginių, jog restruktūrizavimo plano 4.7 punkto pakeitimas lems papildomas sąnaudas, pagrįstumo, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Nagrinėjamoje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis kuria, išspręstas RUAB „Andova“ 2012 m. rugsėjo 7 d. kreditorių komiteto susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

28RUAB „Andova“ 2012 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo, nutarimų priėmimo tvarka ir procedūros nėra ginčijamos, apeliantas nesutinka tik su kreditorių susirinkimo priimtais nutarimais ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriais pritarta restruktūrizavimo plano 2.3 ir 4.7 punkto pakeitimams. Restruktūrizavimo plano 2.3 punkto papildymas įpareigoja įmonės vadovybę gauti iš kreditoriaus, BAB banko Snoras, pritarimą, dėl jam įkeisto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo sandorių sudarymo, o 4.7 punktas įpareigojo suderinti su restruktūrizavimo administratoriumi, įmonės vykdomus atsiskaitymus. Apelianto teigimu, byloje nėra nustatytą, kad įmonė nesilaiko ar pažeidžia restruktūrizavimo plano, todėl jo vertinimu, įtvirtinti papildomi restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiksmų suvaržymai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami apsaugoti interesus, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant. Svarbus restruktūrizavimo proceso ypatumas yra tas, kad jo metu, nors ir pakitusia forma, tebevykdoma įmonės ūkinė veikla ir verslas, tačiau šiuo laikotarpiu jau nebegali būti naudojamasi visiška komercine laisve, o restruktūrizuojamos įmonės valdymo organai išsaugo savo įgaliojimus ir nuo restruktūrizuojamos įmonės valdymo nėra nušalinami (ĮRĮ 16 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2010 m. liepos 30 d.)), tačiau jų veiklą prižiūri teismo paskirtas įmonės administratorius (ĮRĮ 16 str.2 d.) ir tam tikra apimtimi kreditorių susirinkimo pirmininkas (ĮRĮ 16 str. 2 d.). Todėl galimybė nustatyti tam tikrus restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklos kontrolės mechanizmus nėra susijusi su restruktūrizavimo plano pažeidimais. Nagrinėjamu atveju papildomi saugikliai įtvirtinti prevenciniu tikslu, siekiant užbėgti už akių galimiems nepelningiems sandoriams ar ūkinėms operacijoms ir teismo vertinimu, šis tikslas yra pakankamas, jog klausimas dėl papildomų įmonės valdymo organų veiksmų kontrolės kreditorių susirinkime būtų keliamas.

29Apelianto manymu, kreditoriaus AB banko Snoras inicijuotas restruktūrizavimo plano 2.3 punkto pakeitimas, remiantis kuriuo bendrovės vadovas dėl bet kokio sandorio, susijusios su bankui įkeisto turto valdymu ir naudojimu, turi gauti sutikimą, nėra būtinas, nustatytas terminas nepaprastai ilgas, be to, pats bankas nesilaiko nustatytų terminų, juos pažeidžia, todėl yra pagrindas manyti, jog bus nesilaikoma ir naujai įtvirtintų terminų. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog patvirtintame RUAB „Andova“ restruktūrizavimo plane buvo numatyta tik išlyga, jog prieš sudarant bankui įkeisto turto pirkimo pardavimo sandorius yra būtinas banko sutikimas, ir tai, jog įmonės vykdoma veikla neapsiriboja tik turto pardavimo, o apima ir turto nuomą bei kitus sandorius, kurie nesusiję su nekilnojamojo turto perleidimu, mano, jog įtvirtintas reikalavimas, gauti banko sutikimą ir kitiems sandoriams, susijusiems su nekilnojamojo turto valdymu, nėra perteklinis. Kreditorius, įvertinęs ketinamo sudaryti sandorio tikslingumą, jam įkeisto turto panaudojimo būdą ir tvarką, galės įvertinti ar įmonei, kuri turi tam tikrų laikinų finansinių sunkumų, jis yra tikslingas ir būtinas. Be to, nustatytas terminas, teismo vertinimu, negali būti laikomas per ilgu. Kaip matyti iš apelianto pateiktų duomenų, sprendžiant dėl turto pardavimo ir nuomos, kalbama apie šimtatūkstantinės vertės sandorius, todėl akivaizdu, jog tokių sandorių sudarymas, sąlygų suderinimas ir turto perdavimas užtrunka ne vieną dieną. Teismas taip pat nesutinka, su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog bankas nesilaiko nustatytų terminų. Bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs minėtus duomenis nurodė, jog jie nepatvirtina apelianto teiginių, jog bankas pažeidžia terminus ir nesilaiko restruktūrizavimo plano. Tai, jog nėra aptartas kiekvienas pateiktas įrodymas ir pasisakyta dėl jo įrodomosios reiškės, nereiškia, jog teismas jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apelianto pateiktais duomenimis, taip pat neturi pagrindo pripažinti, jog jie įrodo, kad bankas nesilaiko nustatytų terminų, dėl ko nustatyti papildomus terminus gauti leidimus dėl nekilnojamojo turto sandorių yra netikslinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal iki pakeitimo galiojusio restruktūrizavimo plano 2.3 punktas įpareigojo banką per 5 darbo dienas pateikti patvirtinimą dėl įmonės turto pardavimo, tuo tarpu apelianto į bylą pateiktas restruktūrizuojamos įmonės 2012 m. gegužės 8 d. raštas, į kurį kaip teigiama, buvo atsakyta pavėluotai, t.y. tik 2012 m. gegužės 23 d., buvo keliami klausimai, susiję ne su bankui įkeisto turto pardavimu, bet organizaciniai, susiję su gautų lėšų pervedimu, arešto turtui panaikinimu ir kt. (b.l. 4-6), todėl jiems plane nustatytas 5 darbo dienų terminas netaikytinas. 2012 m. vasario 16 d. pateikęs bankui prašymą pritarti pastato, esančio Laisvės pr. 77, Vilnius pardavimo sandoriui, restruktūrizuojamos įmonės vadovybė nepateikė paties sandorio, kuriame būtų numatytos visos šalių teisės ir pareigos, todėl bankas neturėjo galimybės laiku atsakyti į šį paklausimą (b.l. 7-8). Teismas primena, jog restruktūrizavimo plano vykdymas ir nustatytų įpareigojimų laikymasis priklauso tiek nuo restruktūrizuojamos įmonės, tiek ir nuo jos kreditorių valios ir pastangų, todėl įmonės vadovybei reikalaujant laiku ir tinkamai atsakyti į jos paklausimus, ji pati turi laikytis pareigos bendradarbiauti ir nevilkinti proceso. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, teismas neturi pagrindo teigti, jog restruktūrizavimo plano 2.3 punkto pakeitimai pažeidžia restruktūrizuojamos įmonės ar jos kreditorių interesus, dėl ko atskirojo skundo argumentus šiuo klausimu atmeta kaip nepagrįstus.

302012 m. rugsėjo 7 d. RUAB „Andova“ kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu taip pat buvo pritarta restruktūrizavimo plano 4.7 punkto pakeitimui, pagal kurį bendrovė įpareigojama suderinti su administratoriumi kiekvieną atsiskaitymų negrynais pinigais priemonę. Apeliantas su minėtu įtvirtintu pakeitimu iš esmės nesutinka dėl to, jog jo vertinimu, ši papildoma procedūra reikalauja papildomų laiko ir finansinių sąnaudų ir yra netikslinga. Teismas spręsdamas kilusį ginčą pažymi, jog nėra pagrindo nesutikti su kreditorių susirinkimo daugumos išsakyta mintimi, jog minėti kontrolės mechanizmai įtvirtinti prevenciškai, siekiant sekti įmonės pinigų srautus ir įsitikinti jų būtinumu bei įvertinti, kaip įmonė laikosi restruktūrizavimo plano. Kaip minėta, įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonę tęsia veiklą tačiau šiuo laikotarpiu jau nebegali būti naudojamasi visiška komercine laisve, todėl tam tikri procedūriniai reikalavimai, prieš atliekant finansines operacijas, negali būti laikomi įmonės veiklos trikdymu. Apeliacinis teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog apeliantas neįrodė, kaip restruktūrizavimo plano 4.7 punkto patikslinimas neigiamai paveiks įmonės veiklą.

31Teismas pažymi, jog restruktūrizuojamos įmonės administratorius atkreipė dėmesį, kad tokias kontrolės priemonės jis taiko savo praktikoje, todėl teigti, jog nėra aiškaus būdo, kaip įtvirtintas papildymas bus taikomas realybėje, nėra pagrindo (b.l. 118). Kaip teigia administratorius, nėra pagrindo teigti, jog dėl įtvirtintos finansinės kontrolės mechanizmo, įmonė patirs lėšų, kadangi naudojantis elektroninėmis priemonėmis, administratoriui suteikiant galimybę prisijungti prie įmonės elektroninės bankininkystės, neužima nei laiko, nei lėšų sąnaudų, o tuo labiau nereikalauja papildomų darbo vietų restruktūrizuojamoje įmonėje sukūrimo. Be to, kaip pažymėjo BAB bankas Snoras, restruktūrizuojamai įmonei kilus tam tikrų klausimų ir neaiškumų, susijusių su restruktūrizavimo plano 4.7 punkto nuostatų papildymu, jis turėjo pakankami laiko derinti šį pakeitimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, taip patvirtindamas, jog jam yra aiškus šio punkto pakeitimo tikslas, įgyvendinimo sąlygos ir tvarka.

32Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

33Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sauso 29 d. nutartį palikti nepakeistą.