Byla 2A-994-601/2014
Dėl santuokos nutraukimo ir kt

1

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) E. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo ir kt. ir atsakovo E. G. priešieškinį ieškovei L. G. dėl santuokos nutraukimo ir kt.

3Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama santuoką tarp jos ir atsakovo E. G. nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardę – G.; nustatyti dukrų G. G. ir M. G. gyvenamąją vietą su kartu su ja; nustatyti atsakovo ir dukrų bendravimo grafiką SKYPE, telefonu, elektroniniais laiškais, atsakovui ir dukroms patogiu laiku; priteisti iš atsakovo dukrų G. G. ir M. G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki dukrų pilnametystės; automobilį Audi 90, valst. Nr. ( - ), 8000 Lt vertės, registruotą atsakovo vardu, palikti atsakovui; butą, unikalus Nr. ( - ) padalinti 2/3 dalis buto priteisiant L. G., 1/3 dalį buto priteisiant E. G.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškiniu.

6Atsakovas E. G. kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovei L. G. prašydamas santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės kaltės; dukrų G. G. ir M. G. gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš L. G. dukrų G. G. ir M. G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienai iki dukrų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; butą, unikalus Nr. ( - ) padalinti 2/3 dalis buto priteisiant E. G., 1/3 dalį buto priteisiant L. G.; kreditorinius įsipareigojimus paskirstyti taip: įsipareigojimą UAB „Tele2“ palikti L. G. asmeniniu įsipareigojimu; įsipareigojimus Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, AB „LESTO“, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, UAB „Kaišiadorių vandenys“, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Mokilizingas“, BAB banko SNORAS, UAB „MCB Finance“, V. P., antstolei M. L. pripažinti bendrais sutuoktinių įsipareigojimais.

  1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

7Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės L. G. patikslintą ieškinį ir atsakovo E. G. priešieškinį tenkino iš dalies (t. 3, b. l. 79-92).

  1. Santuoką tarp L. G. ir E. G. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  2. Po santuokos nutraukimo L. G. paliko santuokinę pavardę G., E. G. – G..
  3. Nustatė nepilnamečių G. G. (gim. ( - )) ir M. G. (gim. ( - )) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina L. G..
  4. Priteisė iš E. G. išlaikymą nepilnametėms dukroms G. G. ir M. G. periodinėmis išmokomis, mokant kiekvienam vaikui kas mėnesį po 400 Lt nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
  5. Nepilnametėms G. G. ir M. G. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki dukrų pilnametystės paskyrė jų motiną L. G..
  6. Nustatė, kad E. G. su skyrium nuo jo gyvenančiais vaikais G. G. ir M. G. turi teisę bendrauti ir dalyvauti jų auklėjime tokia tvarka:
  • Atsakovas E. G. ir dukros G. G. ir M. G. bendrauja internetu, telefonu, kitomis informacinių technologijų priemonėmis, atsakovui ir dukroms patogiu laiku;
  • G. G. ir M. G. vasaros atostogų metu dvi savaites leidžia kartu su tėvu, laiką suderinus tarpusavyje ir atsižvelgiant į nepilnamečių mergaičių norus;
  • G. G. ir M. G. kelionės išlaidas dengia L. G. ir E. G. lygiomis dalimis.
  1. L. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra: ½ dalį buto, unikalaus Nr. ( - ), ( - ), Žiežmarių m., Kaišiadorių r. sav. (12 550 Lt vertės);
  2. E. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra: ½ dalį buto, unikalaus Nr. ( - ), ( - ), Žiežmarių m., Kaišiadorių r. sav. (12 550 Lt vertės).
  3. Po santuokos nutraukimo L. G. ir E. G. prievolė AB „Lietuvos dujos“ (917,75), UAB „Kaišiadorių vandenys“ (1546,65 Lt) lieka solidaria prievole.
  4. Po santuokos nutraukimo prievolės Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ – 14 705 Lt, UAB „Mokilizingas“ – 1 035,12 Lt, BUAB SNORAS – 3 255,76 Lt, UAB „MCB Finance“ – 1 137,93 Lt, antstolei M. L. vykdymo išlaidos – 501,57 Lt, V. P. 4 400 Lt, UAB „Tele2“ – 108,43 Lt lieka asmeninėmis E. G. prievolėmis.
  5. Priteisė iš L. G. 377 Lt žyminį mokestį ir 25,56 Lt pašto išlaidas valstybei.
  6. Priteisė iš E. G. 665 Lt žyminį mokestį ir 25,56 Lt pašto išlaidas valstybei.
  7. Kitose dalyse ieškovės L. G. patikslintą ieškinį, atsakovo E. G., priešieškinį atmetė.
  8. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

8Dėl santuokos nutraukimo teismas vertino, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. yra priėmęs nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), kurioje atsakovas buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2012 m. birželio 18 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, buto, ( - ), Žiežmariuose, Kaišiadorių r. sav., virtuvėje, sutuoktinei L. G. sudavė vieną smūgį į viršugalvį ir vieną smūgį kumščiu į kaklą, taip L. G. sukėlė fizinį skausmą. Tačiau teismas vertino, kad nors buvo pavartotas smurtas prieš ieškovę, tačiau iš vienkartinio įvykio negalima teigti, jog santuoka iširo dėl atsakovo vartojamo smurto ieškovės atžvilgiu. Teismas liudytojo, teigusio, kad turėjo lytinių santykių su ieškove, parodymus vertino kritiškai, kadangi jis yra atsakovo bendradarbis, tai pasakojo atsakovui būdamas neblaivus. Teismas vertino, kad abi šalys viena kitą užgaulioja, darė išvadą, kad abu sutuoktiniai nevykdė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant ginčo paliko santuokinės pavardės G. ir G.. Dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo teismas byloje vertino itin svarbia aplinkybe, kad mergaitės kelis kartus išreiškė norą gyventi su motina, jų nuomonė nesikeičia, jos faktiškai gyvena su motina ir dėl šio fakto ginčo nėra. Teismas darė išvadą, kad gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos nepilnamečių dukrų gyvenimui. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, jog G. ir M. G. yra 16 metų ir jos gali aiškiai išreikšti savo nuomonę, į tai, kad faktiškai jau gyvena su motina ir nėra būtino bei neišvengiamo pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, jų gyvenamąją vietą nustatė su motina L. G.. Teismas dėl bendravimo tvarkos nustatymo pažymėjo, kad šalių dukros G. ir M. G. gyvena užsienyje, mergaitės mokosi ( - ) vidurinėje mokykloje, duomenų kada būna mergaitėms atostogos byloje nėra, todėl sprendė, jog nėra galimybių teismui nustatyti atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką. Tačiau teismas nesutiko ir su ieškovės pasiūlyta tvarka nustatyti bendravimo tvarką tik nuotoliniu būdu, kadangi ji pažeistų tėvo teisę su vaikais matytis, todėl teismas nustatė sprendime nurodytą bendravimo tvarką. Dėl išlaikymo priteisimo teismas vertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir atsižvelgė į tai, kad mergaitėms tuoj bus 17 metų, jų poreikiai yra dideli, todėl sprendė, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečių dukrų išlaikymui reikalinga 800 Lt suma. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jo darbo užmokestis mažas, pažymėdamas, tėvų pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku bei paties atsakovo prašymą iš ieškovės priteisti išlaikymą po 500 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra apylygė. Vertino, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, darė išvadą, kad būdamas sveikas, darbingas turi galimybę gauti didesnes pajamas. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų gavimu ateityje, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai. Teismas pažymėjo, kad ieškovės dalis dukrų išlaikymo prievolėje yra lygi atsakovo prievolei, t. y. 800 Lt, ją paskyrė tvarkytoja uzufrukto teise. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas vertino šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, pažymėdamas, kad butas yra 2 kambarių, 28,39 kv. m. gyvenamojo ploto, 49,64 kv. m. bendro ploto, todėl gali būti dalintinas natūra. Ieškovė prašė jai priteisti 2/3 buto, tačiau teismas vertino, kad vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Vertindamas atsakovo prašymą priteisti jam didesnę 2/3 dalį, pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog 35 000 Lt buto remontui jam dovanojo motina G. G., nepagrįstas, kadangi pati liudytoja nurodė, kad pinigai dovanoti šeimai. Teismui nenustačius jokių svarbių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas nekilnojamą turtą – butą ( - ), Žiežmariai, dalino ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ dalį. Dėl automobilio Audi 90, valst. Nr. ( - ) teismas pažymėjo, kad šis turtas nedalintinas, kadangi parduotas E. S.. Dėl kreditorių įsipareigojimų teismas vertino, kad ieškovė reguliariai siuntė pinigus dukrų išlaikymui bei mokesčių sumokėjimui, kas paneigia atsakovo teiginius, jog jis vienas išlaikė nepilnametes dukras ieškovės buvimo užsienyje laikotarpiu. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad išvykus ieškovei į užsienį, jo finansinė padėtis buvo labai bloga ir jis nuolat skolinosi pinigus, kad galėtų užtikrinti nepilnametėms dukroms tinkamas gyvenimo sąlygas, o toliau kreditais dengė kitus kreditorinius įsipareigojimus. Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog kreditoriniai įsipareigojimai yra abiejų sutuoktinių, todėl sprendė, kad prievolės Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ – 14 705 Lt, UAB „Mokilizingas“ – 1 035,12 Lt, BAB SNORAS – 3255,76 Lt, UAB „MCB Finance“- 1 137,93 Lt, antstolei M. L. vykdymo išlaidos – 501,57 Lt, V. P. – 4 400 Lt, UAB „Tele2“ – 108,43 Lt laikytinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Dėl skolų AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Kaišiadorių vandenys“ teismas pažymėjo, kad jos nedalintinos, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas moka skolas už suteiktas komunalines paslaugas, o šios sumos jau yra priteistos ir išskaičiuojamos iš atsakovo, o ieškovės sumokėtos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:

9Atsakovas apeliaciniu skundu prašo (t. 3, b. l. 114-116):

  1. Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą c. b. Nr. 2-56-548/2013 esant absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui.
  2. Teismui nustačius, kad nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų – panaikinti dalį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimo c. b. Nr. 2-56-548/2013 ir joje priimti naują sprendimą:
  • E. G. ir L. G. santuoką (registruotą ( - ) Trakų raj. CMS, akto įrašas Nr. 249) nutraukti dėl L. G. kaltės;
  • nustatyti dukrų M. G. (gim. ( - )) ir G. G. (gim. ( - )) nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu E. G.;
  • priteisti iš L. G. išlaikymą dukterims po 500 Lt mėnesinių periodinių išmokų kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės, indeksuojant išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;
  • nustačius dukrų G. ir M. G. gyvenamąją vietą su L. G., priteisti iš atsakovo dukrų išlaikymui po 300 Lt/mėn.
  • kreditorinius įsipareigojimus paskirstyti taip:
  • įsipareigojimą UAB „TELE2" palikti L. G. asmeniniu įsipareigojimu;
  • įsipareigojimus Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, AB LESTO, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, UAB „Kaišiadorių vandenys“, AB „Lietuvos dujos“, UAB „SNORO LIZINGAS“, BAB bankas SNORAS, antstolei M. L., V. P. pripažinti bendrais sutuoktinių įsipareigojimais, jie po santuokos nutraukimo lieka solidariu E. G. ir L. G. įsipareigojimu;
  • padalinti butą, esantį ( - ), Žiežmariai, Kaišiadorių r., unik. Nr. ( - ), tokia tvarka: 2/3 buto paliekant E. G., o 1/3 - L. G.;

10Motyvuose nurodė:

  1. Teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. ATP bylos Nr. A.2-9-598-810/2013 medžiaga negali būti laikoma pagrindžiančia teismo motyvus dėl abiejų sutuoktinių pareigų nevykdymo, nes byloje aprašomi konfliktai vyko skyrybų proceso metu. Teismas nepagrįstai, nesant jokių objektyvių įrodymų, nustatė, kad pagal administracinės bylos medžiagą atsakovas keikėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius sutuoktinės atžvilgiu. Nepagrįstai atmetė liudytojo A. K. parodymus, šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Teismas visiškai neįvertino liudytojos G. G. parodymų apie ieškovės nuolatinės neištikimybės faktą.
  2. Teismas nepagrįstai, remiantis tik dukrų rašytiniais pareiškimais, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina. Tokį sprendimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, neišsiaiškinęs ieškovės galimybių sudaryti dukroms tinkamų gyvenimo sąlygų, nesivadovavo vaikų teisių prioritetinės gynybos principu. Nėra žinomos atsakovės finansinės galimybės užtikrinti dukrų poreikius, skirti pakankamai laiko dukrų auklėjimui ir ugdymui, bendravimui su jomis. Neatsižvelgta, kad ieškovei yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės galimybes užtikrini vaikų bendravimą su artimaisiais.
  3. Nepagrįstai teismas priteisė išlaikymo po 400 Lt, neįvertinęs, kad, ieškovei išvykus į užsienį, atsakovas metus laiko vienas rūpinosi dukromis. Nepagrįstai teismas darė išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra apylygė, nes byloje nėra duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas, turimą turtą Didžiojoje Britanijoje ir pan. Teismas neįvertino duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį.
  4. Atsakovo pajamos (dukroms gyvenant su atsakovu) neleido užtikrinti net minimalių dukrų poreikių – maistui, komunalinėms išlaidoms, kitoms būtinosioms išlaidoms, todėl (su ieškovės žinia) imti kreditai šeimos poreikiams patenkinti. Teismas nustatė, kad paskolų paimta už 91 050 Lt, tačiau neįvertino aplinkybės, kad tokia didelė paskolų masė susidarė dėl to, kad paskolos buvo trumpalaikės ir vėliau imamos jau tik tam, kad grąžinti anksčiau paimtąsias ir padengti susikaupusias palūkanas. Teismas apie atsakovo finansinę būklę paskolų ėmimo metu sprendė nepagrįstai vertindamas tik 2011 m. gruodžio mėnesį iš viso laikotarpio. Prievolės Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, UAB „Mokilizingas“, BAB „Snoras“, UAB „MBC Finance“, antstolei M. L., V. P., laikytinos bendrais sutuoktinių įsipareigojimais, o UAB ,,Tele2“ – ieškovės asmeniniu įsipareigojimu.
  5. Teismas nepagrįstai nesprendė dėl prievolės UAB „Kaišiadorių butų ūkis" padalinimo, nes ši skola priteista iš E. G. <...>, o skolą AB „Lietuvos dujos“ apmokėjo L. G.. Įsiskolinimas UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ ir UAB ,,Lesto“ atsirado santuokos metu, todėl nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas jo padalinimo klausimas. Įsiskolinimas UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ atsirado už šalių buto bendro naudojimo objektų administravimą, techninę ir kiemų priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, šis įsipareigojimas pripažintinas solidariu sutuoktinių įsipareigojimu.
  6. Teismas nepagrįstai atsisakė nukrypti nuo lygių dalių principo ir santuokos metu įgytą butą, ( - ), Žiežmariai, padalino lygiomis dalimis abejoms šalims. Rašytinės 35 000 Lt dovanojimo sandorio formos nesilaikymas nepagrindžia, kad dovanojimo faktiškai nebuvo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo mama G. G. yra dovanojusi 35 000 Lt buto remontui, tačiau nėra įrodymų, kad ji, dovanodama atsakovui pinigus, tiesiogiai nurodė, kad pinigus dovanoja kaip bendrąją sutuoktinių nuosavybę.
  7. Byloje išspręstas dukrų išlaikymo iš atsakovo po 400 Lt klausimas, t. y. materialinės teisės klausimas, tačiau dukros nebuvo įtrauktos į bylą ieškovėmis, todėl, esant procesiniam pažeidimui, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

11Ieškovė atsiliepimu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą palikti galioti, apelianto E. G. patikslintą apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l. 125-127).

12Teismo sprendimas išsamus, objektyvus ir teisingas. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės išvykus gyventi į užsienį, kadangi į užsienį ieškovė buvo priversta vykti dėl sunkios materialinės padėties. Atsakovas kreditą (paskolą) panaudojo automobilių įsigijimui. Ieškovė rūpinosi šeima, kiekvieną mėnesį siuntė lėšas dukrų išlaikymui, būsto kredito dengimui, dažnai atvykdavo iš užsienio. Dukros yra pasisakiusios dėl santykių su mama. Teismas pagrįstai nesirėmė ir vertino kritiškai liudytojų A. K. ir G. G. parodymus. Teisingai vertino dukrų pasirinkimą gyventi su mama. Dukroms nebūtų geriau gyventi su atsakovu dėl sumažėjusių jo pajamų ir gyvenimo sąlygų. Teismas teisingai nustatė išlaikymo dydį ir bendravimo su tėvu tvarką. Atsakovo prievolės Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, UAB „Mokilizingas“, BAB „Snoras“, UAB „MBC Finance“, antstolei M. L., V. P. ir UAB ,,Tele2“ pagrįstai pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kadangi imti kreditą šeimos išlaikymui ir mokesčių mokėjimui nebuvo jokio pagrindo. Neįrodė atsakovas, kad nurodytų lėšų reikėjo dukrų poreikiams. Jo neatsakingi veiksmai imant asmeninius kreditus kelia grėsmę turtui ir nepilnamečių vaikų interesams. Dalinant butą nėra jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi jokių atsakovo motinos dovanų atsakovui nebuvo. Teismas pagrįstai neįtraukė dukrų ieškovėmis byloje.

13Trečiasis asmuo V. P. prašo tenkinti E. G. apeliacinį skundą ta apimtimi, kuria E. G. skolinis įsipareigojimas V. P. pripažintas bendru solidariu sutuoktinių įsipareigojimu. Nurodė, kad E. G. skolinis įsipareigojimas, esant E. G. ir L. G. susituokus, atsirado tikslu tenkinti šeimos poreikius, todėl turi būti pripažintas bendru solidariu sutuoktinių įsipareigojimu (t. 3, b. l. 128).

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apelianto argumentą, jog nepilnamečių vaikų neįtraukimas ieškovais į bylos nagrinėjimą reikalavimų dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. CPK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų, <...>, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai <...>. Įstatymas įpareigoja ieškovą santuokos nutraukimo byloje ieškinyje be kitų reikalavimų nurodyti ir reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 382 str.), įstatymas nenumato galimybės nepilnamečiui vaikui pačiam pareikšti tokio ieškinio (CK 3.194 str. 1 d.). Taigi, šią procesinę teisę – pareikšti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – santuokos nutraukimo byloje turi įgyvendinti būtent ieškovas (įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas), kuris tai daro atstovaudamas nepilnamečio vaiko (materialiąja prasme ieškovo) interesais, o vien tai, kad nepilnametis vaikas nenurodytas ieškinyje kaip ieškovas, nėra pagrindas spręsti, jog pažeidžiamos jo teisės ar nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kaip matyti iš teismo sprendimo, būtent nepilnamečiams vaikams yra priteistas išlaikymas, o ne ieškovei, kas tik patvirtina, kad teismas spręsdamas bylą, reikalavimo dėl išlaikymo dalyje, ieškovais laikė nepilnamečius vaikus bei užtikrino jų teisėtų interesų apsaugą. Pažymėtina, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

17Dėl santuokos nutraukimo.

18Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad jis pažeidė sutuoktinių pareigas.

19Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis <...> žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais <...>.

20Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 18 d. apeliantas pavartojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu (ją sumušė) dukros akivaizdoje, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 1, b. l. 145-146). Ši aplinkybė atitinka įstatyme numatytą sutuoktinio kaltės prezumpciją – apeliantas žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, - todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nėra apelianto kaltės dėl santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nusikalstamos veikos metu jau vyko skyrybų procesas, nes nusikalstama veika buvo padaryta 2012 m. birželio 18 d., o ieškinys teismui pateiktas tik 2012 m. lapkričio 19 d.; taip pat nepagrįstai sprendė, jog dėl šio vienkartinio įvykio negalima teigti, jog santuoka iširo dėl apelianto vartojamo smurto.

21Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl ieškovės neištikimybės, išvykimo į užsienį ir pan.), kuriais apeliantas grindžia ieškovės kaltę, nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi teismas yra konstatavęs ieškovės kaltę.

22Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

23Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, neištyrė visų bylos aplinkybių, neišsiaiškino ieškovės galimybių sudaryti dukroms tinkamas gyvenimo sąlygas, nesivadovavo vaikų teisių prioritetinės gynybos principu.

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodyti argumentai visiškai formalūs ir nepagrįsti.

25Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CPK 380 str., CK 3.174 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad abi dukros (G. ir M.) ne vieną kartą yra išreiškusios norą gyventi su mama (ieškove), jos neigiamai atsiliepia apie apelianto elgesį, jo gyvenimo būdą (girtauja, pardavinėja daiktus ir pan.), apie tvarką jo namuose, apie bendravimą su jomis, ir atvirkščiai, labai gerai atsiliepia apie mamą ir gyvenimą su ja (t. 1, b. l. 102-103, t. 2, b. l. 9-11, 79-80, administracinio teisės pažeidimo bylos b. l. 78-79). Dukroms šiuo metu 17 metų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos nesugeba išreikšti savo nuomonės, jos savo nuomonę yra išsakiusios Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nedalyvaujant mamai. Duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog dukrų noras gyventi su mama prieštarauja jų interesams, nėra. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas šiam klausimui spręsti aplinkybes bei, priimdamas sprendimą, vadovavosi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugo ir gynimo principu ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

26Apeliantas nepagrįstai remiasi liudytojų L. G. (apelianto brolienė) ir G. G. (apelianto mama) parodymais, nes šie liudytojai yra suinteresuoti (giminaičiai) teigiama bylos baigtimi apeliantui, be to, jų parodymai prieštarauja ieškovės ir dukrų paaiškinimams.

27Dėl išlaikymo dydžio.

28Apeliantas nesutinka su priteisto dukroms išlaikymo dydžiu (po 400 Lt kas mėnesį), nes teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė 2010 m. birželio mėnesį išvykusi į užsienį, metus laiko (iki 2011 m. gegužės mėnesio) neteikė išlaikymo dukroms, teismas neatsižvelgė į jo sunkią turtinę padėtį, dėl ko iš jo turėtų būti priteista mažiau nei pusė dukroms reikalingo išlaikymo.

29Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

30Pažymėtina, kad, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt, tačiau išlaikymas vaikams, ieškovės prašymu, yra nustatytas tik po 400 Lt, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaikų poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Tačiau apeliantas prašė priteisti išlaikymą dukroms po 500 Lt, t. y. apeliantas sprendžia, jog vaikų poreikiams reikalinga 1 000 Lt kas mėnesį ar net daugiau, o ne 800 Lt. Taigi, žvelgiant iš apelianto pozicijos, iš jo yra priteista (po 400 Lt) mažesnė dukroms reikalingų lėšų suma, negu iš ieškovės.

31Atsižvelgiant į priteisto išlaikymo dydį, į apelianto turtinę padėtį (gaunamas darbo užmokestis apie 1 350 Lt, turi nuosavybės teise ½ dalį buto, 2013 m. balandžio 6 d. pardavė automobilį Audi 90), į tai, kad apeliantas yra jaunas, sveikas, darbingas žmogus, turintis galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas išlaikymo dydis yra pagrįstas ir nėra pagrindo išvadai, jog galėtų būti pažeistas proporcingumo principas, dėl ko apeliantas negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių. Apelianto turimi įsiskolinimai, kurių atsiradimo būtinybė kelia abejonių, nėra pagrindas mažinti priteisto išlaikymo dydį.

32Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės darbo užmokestį Didžiojoje Britanijoje, taip pat nėra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymą, kuris gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaikų poreikius jiems gyvenant Lietuvoje, kai, šiuo atveju, jų poreikiai turės būti užtikrinti Didžiojoje Britanijoje, dėl ko neabejotinai didesnė aprūpinimo našta tenka ieškovei.

33Apelianto argumentai dėl ieškovės išlaikymo neteikimo iki 2011 m. gegužės mėnesio neturi reikšmės priteistino išlaikymo dydžiui.

34Dėl buto padalinimo.

35Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu santuokos metu įgytą butą, esantį ( - ), Žiežmariuose, Kaišiadorių r., padalinti lygiomis dalimis (po ½ dalį). Teismas neįvertino, kad apelianto mama jam padovanojo 35 000 Lt, kurie buvo panaudoti buto remontui (pagerinimui).

36Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

37Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus apelianto ir jo mamos G. G. paaiškinimus, apie 35 000 Lt dovanojimą. Ieškovė neigia šias aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog jam asmeninės nuosavybės teise mama G. G. padovanojo 35 000 Lt (nepateikta rašytinė sutartis, o ir pati liudytoja nurodė, kad dovanojo šeimai), nors tokia pareiga tenka jam, todėl nėra pagrindo svarstyti, jog dėl to galima buvo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant sutuoktinių turtą.

38Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

39Apeliantas nesutinka, kad prievolės Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ – 14 705,00 Lt, UAB „Mokilizingas“ – 1 035,12 Lt, bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS – 3 255,76 Lt, UAB „MCB Finance“ - 1 137,93 Lt, antstolei M. L. vykdymo išlaidos – 501,57 Lt, V. P. - 4 400,00 Lt, UAB „Tele2“ - 108,43 Lt buvo pripažintos asmeninėmis jo prievolėmis. Teigia, jog šie įsiskolinimai atsirado, nes buvo imamos paskolos tenkinti šeimos poreikius – maistui, komunalinėms išlaidoms, kitoms būtinosioms išlaidoms.

40Ieškovė nesutinka, kad šie įsiskolinimai atsirado siekiant patenkinti šeimos poreikius.

41Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas neįrodė imamų paskolų būtinumo ir jų panaudojimo šeimos, o ne asmeninių, poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad minimi įsiskolinimai susidarė ieškovei gyvenant atskirai nuo apelianto (2010 m. birželio mėnesį išvykus dirbti į užsienį), buvo imama kas mėnesį po kelias paskolas (iki 8 per mėnesį), kurios visada viršijo sugrąžinamą sumą, todėl įsiskolinimai visą laiką augo, šių paskolų ėmimo būtinumo apeliantas nepagrindė, kaip nepagrindė, kur jos buvo panaudotos. Teisėjų kolegijos nuomone, toks paskolų kas mėnesį ėmimas neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio, juo labiau, kad apeliantas gaudavo pakankamą darbo užmokestį (apie 1 800 Lt, kartais daugiau; kaip pats nurodo, gaudavo papildomas pajamas; išlaikyti dukras padėdavo G. G. (t. 3, b. l. 74)), todėl atsiradusių įsiskolinimų priskirti prie bendrų sutuoktinių prievolių nėra pagrindo. Be to, nustatyta, kad ieškovė, dirbdama Didžiojoje Britanijoje, siuntė apeliantui pinigus dukrų išlaikymui ir mokesčių mokėjimui (tą patvirtina dukros (t. 3, b. l. 50) ir apelianto sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad nuo 2011 m. gegužės mėnesio (kada pradėjo pinigus pervedinėti per banką) iki 2012 m. birželio mėnesio, į apelianto sąskaitą pervedė 12 557 Lt (vidutiniškai kas mėnesį po 966 Lt)), apeliantas pardavė du šalių automobilius (2011-03-08 ir 2012-03-24, t. 3, b. l. 48, 49), kas tik patvirtina, kad nebuvo būtinybės imti paskolas bendrų šeimos poreikių tenkinimui, nes minimaliems šeimos poreikiams tenkinti pinigų pakako.

42Nepagrįstu laikytinas apelianto prašymas 108,43 Lt skolą UAB „TELE2“ pripažinti ieškovės asmenine skola, nes byloje nepateikta duomenų, jog ieškovė yra prisiėmusi įsipareigojimų šiai bendrovei ir jų nevykdo. Be to, ieškovė siuntė apeliantui pinigus tam, kad atsirandantys (einamieji) mokesčiai būtu apmokami.

43Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad priteista iš apelianto 469,12 Lt skola UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ ir 287,47 Lt skola pagal apelianto išduotą vekselį AB „Lesto“ pripažintinos solidariais sutuoktinių įsipareigojimais. Sprendžiant šį klausimą atsižvelgtina į tai, kad ieškovė 2013 m. liepos 23 d., vykstant santuokos nutraukimo procesui (t. 3, b. l. 46), 1 659,49 Lt bendrą sutuoktinių skolą AB „Lietuvos dujos“ sumokėjo viena, nors tai buvo bendra abiejų sutuoktinių skola (kuri galėtų būti paskirstoma tarp šalių), o apeliantas 2013 m. balandžio 6 d. pardavė šalių bendrą turtą - automobilį Audi 90, už kurį ieškovė pinigų negavo, todėl minėti įsiskolinimai, kurie yra netgi mažesni, negu ieškovės sumokėta skola, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepripažintini solidariais sutuoktinių įsipareigojimais (laikytini apelianto asmeniniais įsiskolinimais).

44Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

45Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinas 173 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas apeliantui buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

47Apeliacinį skundą atmesti.

48Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. ( - ) 173 Lt (šimtą septyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą patikslintu... 6. Atsakovas E. G. kreipėsi į teismą su priešieškiniu... 7. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 8. Dėl santuokos nutraukimo teismas vertino, kad Kaišiadorių rajono apylinkės... 9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo (t. 3, b. l. 114-116):
    10. Motyvuose nurodė:
    1. Teismas nepagrįstai santuoką nutraukė... 11. Ieškovė atsiliepimu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-23... 12. Teismo sprendimas išsamus, objektyvus ir teisingas. Nepagrįstai atsakovas... 13. Trečiasis asmuo V. P. prašo tenkinti 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apelianto argumentą, jog nepilnamečių... 17. Dėl santuokos nutraukimo.... 18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad santuoka... 19. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama,... 20. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 18 d. apeliantas pavartojo fizinį... 21. Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl ieškovės neištikimybės, išvykimo... 22. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.... 23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dukrų... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodyti argumentai visiškai... 25. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos... 26. Apeliantas nepagrįstai remiasi liudytojų L. G.... 27. Dėl išlaikymo dydžio. ... 28. Apeliantas nesutinka su priteisto dukroms išlaikymo dydžiu (po 400 Lt kas... 29. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK... 30. Pažymėtina, kad, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet... 31. Atsižvelgiant į priteisto išlaikymo dydį, į apelianto turtinę padėtį... 32. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai,... 33. Apelianto argumentai dėl ieškovės išlaikymo neteikimo iki 2011 m. gegužės... 34. Dėl buto padalinimo.... 35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu santuokos metu įgytą... 36. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti... 37. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus apelianto ir jo mamos 38. Dėl kreditorinių įsipareigojimų.... 39. Apeliantas nesutinka, kad prievolės Lietuvos profesinei sąjungai... 40. Ieškovė nesutinka, kad šie įsiskolinimai atsirado siekiant patenkinti... 41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 42. Nepagrįstu laikytinas apelianto prašymas 108,43 Lt skolą UAB „TELE2“... 43. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad priteista iš... 44. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 45. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinas 173 Lt... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326... 47. Apeliacinį skundą atmesti.... 48. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti... 49. Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (...