Byla L2-1219-875/2012
Dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko A. P. teismo įsakymu priėmimo klausimą

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka išsprendęs kreditoriaus UAB „4finance“ pareiškimo dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko A. P. teismo įsakymu priėmimo klausimą,

Nustatė

2Kreditorius UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, Jonavos g. 254A, LT- 44132 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašoma išduodant teismo įsakymą priteisti 750,00 Lt skolą ir 1350,00 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2011-02-24 iki 2011-08-22 pagal 2011-01-24 paskolos sutartį, bei 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 12,00 Lt žyminį mokestį iš skolininko A. P., asmens kodas ( - ), gyv. ( - ).

3Pareiškimą priimti atsisakytina.

4Iš pateikto pareiškimo matyti, kad kreditorių ir skolininką sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., civilines bylas Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011).

5Reikalaujama priteisti negrąžinto kredito suma yra 750,00 Lt. Be šios sumos, kreditorius prašo priteisti 1350,00 Lt delspinigius, priskaičiuotus per 180 dienų nuo 2011-02-24 iki 2011-08-22. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyta, kad reikalaujamų delspinigių norma yra 1% už kiekvieną uždelstą dieną.

6Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatytrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žiūrėti, pvz., civilines bylas Nr.3K-3-721/2002; Nr.3K-3-866/2002; Nr.3K-3-218/2003; Nr.3K-3-1070/2003; Nr.3K-3-316/2005; Nr.3K-3-394/2005; Nr.3K-3-405/2006 ir kt.).

7Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kurie net penkis kartus mažesni už kreditoriaus taikomus, visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Kreditoriaus taikomi delspinigiai septyniasdešimt tris kartus viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį. Lyginant pagrindinės skolos ir reikalaujamų delspinigių dydžius (750,00 Lt/1350,00 Lt) matyti, kad delspinigių suma 1,8 karto didesnė už pagrindinę skolą, taigi jų galutinė vertinė išraiška yra tiek neproporcingai didelė, kad visiškai nedera su Lietuvos įstatymų pagrindiniais principais. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius.

8Įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, kuriose nustatytas delspinigių dydis, o jo nustatymas iš esmės paliktas vienasmeniškai kreditoriui, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra ne tik akivaizdžiai baudiniai ir neprotingo dydžio, bet ir lupikiški, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.

9Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas, tačiau to daryti teismas negali bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nes šios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalimi teismas

Nutarė

11Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, 2012-09-21 pareiškimą dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko A. P., asmens kodas ( - ), ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

12Išaiškinti kreditoriui, jog atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

13Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai