Byla 2A-59/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovei L. H. , jos atstovui advokatui Ričardui Girdziušui, atsakovo UAB ,,Sandoros takas“ atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 pagal ieškovės L. H. ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Kauno verslo informacijos centras“ dėl prievolės įvykdymo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ieškinį atsakovams L. H. , H. H. , individualiai įmonei „Kauno verslo informacijos centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Sandoros takas“ dėl 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutarties panaikinimo, 2002 m. spalio 4 d. sutarties tarp L. H. , H. H. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sandoros takas“ dėl pastatų perdavimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Raidė“, Valstybės įmonė Registrų centras, Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarė D. M. , uždaroji akcinė bendrovė Draudimo kompanija „Baltic polis“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovė L. H. 2002 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo individualios įmonės „Kauno verslo informacijos centras“ 500 000 Lt negrąžintos paskolos, 630 000 Lt delspinigių bei 200 000 Lt palūkanų, viso 1 330 000 Lt. Nurodė, jog 1993 m. spalio 10 d. sutartimi paskolino atsakovui iki 2000 m.gruodžio 31 d. 500 000 Lt nekilnojamojo turto kapitaliniam remontui. Paskolos gavėjas įsipareigojo paskolos grąžinimo dieną už paskolos naudojimąsi sumokėti ieškovei 200 000 Lt palūkanų. Atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti ieškovei 0, 5 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo negrąžintos paskolos su palūkanomis sumos.

52002 m. gegužės 9 d. šalys kreipėsi į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.

6Kauno apygardos teismas 2002 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino ieškovės L. H. ir atsakovo IĮ „Kauno verslo informacijos centras“ sudarytą taikos sutartį: pripažino ieškovei L. H. nuosavybės teisę į IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ nekilnojamąjį turtą: 1) pastatą, pažymėtą šifru 6C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatą, pažymėtą šifru 4C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) pastatą, pažymėtą šifru 5C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) priestatą, pažymėtą šifru 1C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažino, kad IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ savo prievolę, prisiimtą pagal 1993 m. spalio 10 d. sutartį sumoje 1 330 000 Lt įvykdė; atsakovas sutiko, kad minėto nekilnojamojo turto teisinė registracija būtų atlikta ieškovės L. H. vardu; civilinę bylą teismas nutraukė.

7Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, įtraukti Lietuvos Respublikos Vyriausybę į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, panaikinti Kauno apygardos tesimo 2002 m. gegužės 9 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.

8Kauno apygardos teismas 2003 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino, procesą atnaujino ir į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

9Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipėsi į teismą su savarankišku ieškiniu ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: pripažinti niekine ir negaliojančia 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. H. ir atsakovo IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ CK 47, 449, 51, 57 straipsnių pagrindais; panaikinti Kauno apygardos tesimo 2002 m. gegužės 9 d. nutartį; pripažinti niekine H. H. , L. H. ir UAB ,,Sandoros takas“ 2002 m. rugsėjo 9 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį, kuria perleisti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), UAB ,,Sandoros takas“ ir išreikalauti juos iš neteisėto UAB „Sandoros takas“ valdymo, grąžinti pastatus IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“. Nurodė, kad tarp šalių sudaryta paskolos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Lietuvos informacijos institutas 1992 m. rugsėjo 14 d., vadovaudamasis 1992 m. gegužės 20 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 370 rekomendacija ir 1992 m. gegužės 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 412 patvirtintais įstatais, įsteigė IĮ ,,Kauno verslo informacijos centrą“, kuriam pagal 1993 m. vasario 18 d. aktą perdavė valstybės kapitalą – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei kitą turtą. Pagal 1990 m. rugsėjo 25 d. Valstybinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnį įmonės veiklos ekonominį pagrindą sudaro valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį valstybė perduoda įmonei investuodama kaip patikėtiniui. Įmonės teises valdyti, naudoti ir disponuoti jai perduotu valstybės turtu nustato nurodytas įstatymas ir įmonės įstatai. Atsakovas IĮ „Kauno verslo informacijos centras“ neturėjo teisės už skolas perleisti valstybei nuosavybės teise priklausančių ir atsakovo patikėjimo teise valdomų pastatų. Šalių paskolos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisnių pasekmių ir buvo tariamas sandoris. Tai patvirtina Vyriausybės kontrolės 2000 m. kovo 13 d. ataskaita, IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ balansai, kiti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, įmonės raštai. IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ nuo pat jos įregistravimo pradžios nevykdė jokios veiklos, neturėjo nei pajamų, nei nuosavo turto, buhalteriniuose – finansiniuose dokumentuose nėra nurodyta apie skolą ieškovei.

10Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp IĮ „Kauno verslo informacijos centras“, atstovaujamos direktoriaus S. E. L. , ir L. H. , 4 punktą, kuriuo paskolos gavėjas IĮ „Kauno verslo informacijos centras“, priėmęs pinigus, jų grąžinimą paskolos davėjui L. H. užtikrina savo turtu; 9 punktą, kuriuo paskolos gavėjas gali perduoti įmonės nekilnojamąjį turtą paskolos davėjo nuosavybėn kaip užmokestį už savo pinigines prievoles; likusią paskolos sutarties dalį paliko nepakeistą; panaikino Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį; atmetė ieškinio dalį dėl 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties, kuria L. H. ir H. H. perdavė UAB „Sandoros takas“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir pastatų grąžinimo individualiai įmonei „Kauno verslo informacijos centras“. Teismas nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos informacijos institutas IĮ „Kauno verslo informacijos centras“ įsteigė vadovaudamasis 1992 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 370 rekomendacija ir 1992 m. gegužės 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 412. IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ buvo perduoti ginčo pastatai ir kitas turtas, kurių vertė 614 tūkst. litų. Teismo teigimu, IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ savo veikloje turėjo vadovautis įstatymais, reguliuojančiais valstybinių įmonių veiklą. Įmonės veiklos ekonominį pagrindą sudaro valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris įmonei perduotas patikėjimo teise. Pagal 1998 m. Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, įmonės turi teisę priimti sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar daiktinių teisių suvaržymu, jei kiti įstatymai nenumato kitaip. Be Vyriausybės, kuri disponuoja valstybės turtu, sutikimo IĮ „Kauno verslo informacijos centras“ neturėjo teisės užtikrinti savo įsipareigojimų ginčo pastatais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad naikintini 1993 m. spalio 10 d. sutarties, sudarytos tarp IĮ „Kauno verslo informacijos centras“, 4 ir 9.1 punktai, kuriais paskolos gavėjas IĮ „Kauno verslo informacijos centras“, priėmęs pinigus, jų grąžinimą paskolos davėjui L. H. užtikrino savo turtu, kad paskolos gavėjas gali perduoti įmonės nekilnojamąjį turtą paskolos davėjo nuosavybėn kaip užmokestį už savo pinigines lėšas, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1. 80 str.). Teismas taip pat nurodė, kad ginčuose dėl tariamo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Paskolos sutarties sąvoka reikalauja dviejų būtinų šiai sutarčiai sąlygų:skolinamų pinigų perdavimo ir paskolos gavėjo įsipareigojimo gautus pinigus grąžinti paskolos davėjui (1964 m. CK 291 str.). 1993 m. spalio 10 d. sutarties 1 punkte nurodyta, kad L. H. perduoda paskolos gavėjui 500 000 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti 500 000 Lt iki 2000 m. gruodžio 31 d. Taip pat paskolos gavėjas įsipareigojo už paskolos naudojimąsi sumokėti 200 000 Lt palūkanas paskolos gavėjui, kurios sumokamos paskolos grąžinimo dieną (Sutarties 1 ir 5 p.). Paskolos gavėjas paskolą naudoja savo turimo nekilnojamojo turto kapitaliniam remontui (Sutarties 2 p.). Teismo teigimu, ieškovė L. H. nurodė, kad ji IĮ „Kauno verslo informacijos centras“ direktoriui S. E. L. perdavė 500 000 Lt, liudytojas S. E. L. patvirtino, kad jis 500 000 Lt gavęs, pinigai buvo reikalingi įmonei priklausančių pastatų remontui, gaunant pinigus buvo surašyti kasos pajamų orderiai (t. 1, b. l. 11), pinigai buvo saugomi įmonės seife, kadangi remontas buvo vykdomas ūkio būdu, todėl už darbus reikėjo mokėti grynaisiais. 2003 m. įmonė buvo apvogta, dingo dalis įmonės dokumentų. Tai patvirtina baudžiamosios bylos Nr. 22-1-044-03 medžiaga. Liudytojas S. E. L. taip pat parodė, kad įmonėje nebuvo finansininko, kuris užtikrintų tinkamą finansinę apskaitą, įmonės finansus padėjo tvarkyti Miliauskienė, kuri šiuo metu yra mirusi, steigėjas Lietuvos informacijos institutas įmonei pinigų neskyrė, todėl įmonė skolindamasi turėjo pasirūpinti remontui reikalingais pinigais. Teismo paskirta atlikti ekspertizę UAB „Geomatas“ nustatė, kad ginčo pastatų kapitalinis remontas buvo atliktas, kapitalinio remonto darbų vertė yra 610 000 Lt (t.1, Pastatų vertinimo ir ekspertizės ataskaita). Liudytojas A. B. , kuris dalyvavo ekspertizės atlikime, nurodė, kad kapitalinis remontas galėjo būti atliktas tarp 1995 ir 2000 m., konkrečiau nustatyti negalima, nes nebuvo pateikta projektinė-techninė dokumentacija ir buhalteriniai duomenys. IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ 2000 m. gruodžio 31 d. valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė metinę finansinę atskaitomybę, kurioje nurodyta, kad įmonė nuo 1992 m. rugsėjo 14 d. iki 2000 m. sausio 3d. veiklos nevykdė (įplaukų neturėjo), nes vykdė pastatų kapitalinio remonto darbus. Pagal sudarytą baigiamojo remonto darbų atlikimo aktą atliko kapitalinio remonto darbų už 500 935 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai – 500 932 Lt (t. 1, b. l. 85-86). Sudarant paskolos sutartį ieškovė L. H. IĮ „Kauno verslo informacijos centras“ dar nedirbo, ji įmonėje pradėjo dirbti 1997 m. liepos 10 d., todėl teismo manymu, nėra pagrindo teigti, kad tarp ieškovės L. H. ir įmonės buvo piktavališkas susitarimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 412 patvirtino Lietuvos informacijos instituto įstatus, kurių 6 punktu nustatyta, kad institutas yra individualių (personalinių) įmonių-regioninių technologinės ir komercinės informacijos centrų, turinčių juridinio asmens statusą, steigėjas, šie informacijos centrai neišlaikomi iš Lietuvos valstybės biudžeto. Teismo teigimu, tai patvirtina liudytojo S. E. L. parodymus, kad įmonė, norėdama išlaikyti pastatus, turėjo skolintis pinigus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad L. H. įmonei paskolino 500 000 Lt, įmonės tikslas buvo atlikti turimų pastatų remontą, ir esant tokioms aplinkybėms negali būti naikintini 1993m. spalio 10 d. paskolos sutarties 1, 2, 3, 5,6, 7 punktai. Teismas nustatęs, kad ginčo pasatai priklausė valstybei, o atsakovas IĮ „Kauno verslo informacijos centras“ šiuos pastatus valdė tik patikėjimo teise ir perdavė juos ieškovei L. H. nebūdamas pastatų savininku, pažeidė valstybės interesus (CPK 1964 m. 35 str. 2 d.). Dėl šios aplinkybės teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis naikintina. Taip pat teismas nurodė, kad 2002 m. spalio 4 d. UAB „Sandoros takas“, atstovaujama A. C. , ir sutuoktinių H. H. bei L. H. sudarė akcijų pasirašymo sutartį, kuria UAB „Sandoros takas“ įsipareigojo akcijas pasirašiusiems asmenims L. H. ir H. H. parduoti po 3 200 Lt paprastųjų vardinių, 640 000 Lt nominalios vertės akcijų, o akcijas pasirašantys asmenys įsipareigojo visą akcijų emisijos kainą padengti nepiniginiu įnašu, perduodami pastatus esančius (duomenys neskelbtini). Teismo manymu, UAB „Sandoros takas“ laikytinas sąžiningu įgijėju, kadangi nėra duomenų, kad bendrovė žinojo ar turėjo žinoti, kad įsigyja daiktą iš asmens, neturinčio teisės jį perduoti. Teismas konstatavo, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.).

11Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ieškinio dalis, panaikinti ir priimti naują sprendimą: pripažinti niekine ir negaliojančia IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ ir L. H. 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutartį; panaikinti Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 9 d. nutartį; pripažinti niekine H. H. , L. H. ir UAB ,,Sandoros takas“ 2002 m. spalio 4 d. sutarties dalį dėl pastatų perdavimo ir grąžinti pastatą (duomenys neskelbtini), pastatą (duomenys neskelbtini), Kauno verslo informacijos centrui. Skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas nepagrįstai sprendimą grindė UAB ,,Geomatas“ ekspertizės išvada, kaip pagrindiniu įrodymu, kad ieškovė L. H. realiai perdavė IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ tariamai paskolintus 500 tūkst. Lt. Šis įrodymas yra niekinis, nes ekspertizė atlikta netinamo eksperto. Teismas nemotyvavo, kodėl ekspertizę atlikti paskyrė UAB ,,Geomatas“, kuri negali būti nei teismo ekspertų sąraše, nei teismo ekspertizės įstaiga. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės. Iš 2002 m. spalio 4 d. L. H. ir UAB ,,Sandoros takas“ akcijų pasirašymo sutarties matyti, kad sutarties šalis dėl pastatų vertės konsultavo UAB ,,Geomatas“ ir jo vadovas A. B. , todėl jie negalėjo atlikti teismo ekspertizės dėl tų pačių pastatų. Be to, VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2007 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 3 A. B. panaikintas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, o 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 27 panaikintas UAB ,,Geomatas“ įmonės kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę įmonei vertinti turtą ir verslą, galiojimas. Tai yra UAB ,,Geomatas“ ir A. B. neturi pakankamos reputacijos ir savo atliktą ekspertizę aiškino teisme jau nebūdamas turto vertintoju.

132. Įstatymo dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų 2 straipsnis leido juridiniam asmeniui turėti tik vieną sąskaitą. Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 673 ,,Dėl priemonių atsiskaitymų tvarkai pagerinti ir atsiskaitymams tarp Lietuvoje esančių ūkio subjektų sureguliuoti“ 1.1 p. draudė valstybinėms įmonėms atsiskaityti grynaisiais pinigais, o 1.2 p. įpareigojo savo lėšas laikyti viename iš Lietuvos Respublikos bankų. Byloje yra AB ,,Ūkio bankas“ pažyma apie IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ sąskaitos judėjimą 1993-1994 m., tačiau nei paskola, nei mokėjimai už remontą sąskaitoje neatsispindi. Kad atsakovas IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ nebuvo gavęs paskolos ir neatliko kapitalinio remonto patvirtina šios įmonės direktoriaus 1999 m. rugsėjo 23 d. raštas steigėjui Lietuvos informacijos institutui, kad tinklų atskyrimo ir kitus kapitalinius darbus atsakovui priklausančiame sklype ir pastatuose atlikinėjo atgauto vieno iš pastatų savininkai Kauno arkivyskupijos kurija. Pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas respublikines statybos normas ,,Įmonių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti taisyklės“ ir jas keitusį organizacinį tvarkomąjį reglamentą ,,Statinių priėmimą naudoti tvarka“ STR 1.11.01:1996 po kapitalinio remonto turėjo būti komisijos įformintas statinio priėmimo naudoti aktas, o statinio priėmimą naudoti savininkas privalėjo per 3 mėnesius teisiškai įregistruoti valstybiniame projektavimo, inventorizavimo ir paslaugų biure. Tačiau nei ieškovė L. H. , nei atsakovas IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ tokių duomenų iš Nekilnojamojo turto registro nepateikė. Be to, teismas netyrė, o ieškovė L. H. neįrodė, kad buvo pajėgi paskolinti 500 tūkst. Lt.

143. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovas UAB ,,Sandoros takas“ yra sąžiningas pastatų įgijėjas. Iš 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties matyti, kad: bendrovė įsteigta 2002 m. rugsėjo 25 d., t. y. tik 9 dienos iki ginčo pastatų perleidimo; bendrovė įsteigta ginčo pastatų adresu (duomenys neskelbtini), t. y. iki akcijų pasirašymo sutarties šalys turėjo glaudžių santykių, nes registre neįregistruota jokių bendrovės teisių steigtis ginčo pastatuose; bendrovės įstatinis kapitalas prieš akcijų pasirašymo sutartį buvo tik 10 000 Lt; bendrovė už 640 000 Lt nominalios vertės akcijas perėmė 1 455 639 Lt vidutinės rinkos vertės turtą; bendrovė perėmė ginčo pastatus iš L. H. pagal sandorį, kuriuo L. H. įgijo 98,46 proc. bendrovės akcijų. Neteisingas teismo argumentas, kad bendrovės pastatų įgijimas laikytinas atlygintinu. Akcijų perdavimas negali būti laikomas atlygintinumu, nes akcijos kaip turtinių teisių objektas neegzistavo iki akcijų pasirašymo sutarties. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovė negali būti savo pačios akcijų savininke. Be to, L. H. neturėjo jokių teisių į po ginčo pastatais esančią žemę, nes tokios teisės jai neperleido ir negalėjo perleisti IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ taikos sutartimi. Neturėdama teisių į žemę, L. H. neturėjo ką perleisti UAB ,,Sandoros takas“ kartu su pastatais. Todėl pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį L. H. negalėjo perleisti, o bendrovė negalėjo įgyti pastatų be žemės savininko valstybės sutikimo, nes tai prieštaravo Žemės įstatymo 21 straipsniui. Nurodytos paskolos sutarties pasirašymo aplinkybės patvirtina apie valstybės turto įgijimo apgaule stambiu mastu, t. y. sukčiavimo požymius (BK 182 str. 2 d.). Taip pat teismas konstatavo, kad IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ direktorius S. L. , jo atstovė advokatė M. L. neteisėtai valstybės pastatus perleido L. H. nuosavybėn. Tai yra patikėto ar esančio žinioje svetimo turto iššvaistymas stambiu mastu (BK 184 str. 2 d.). Pagal CPK 300 straipsnį teismas turėjo pranešti apie šiuos nusikaltimo požymius prokurorui.

15Ieškovė L. H. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad byloje esanti UAB ,,Geomatas“ vertinimo ir ekspertizės ataskaita atitinka CPK 177 straipsnyje pateikiamą įrodymų apibrėžimą, todėl teismas pagrįstai ja vadovavosi priimdamas sprendimą. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ginčo pastatų remontas galėjo būti atliktas tuo metu, kai ieškovė paskolino pinigus atsakovui. Apeliantas neginčija rašytinių įrodymų, kuriuose užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, neneigia, kad jie buvo suklastoti, tuo pačiu pripažįsta, jog kasos pajamų orderiai gali būti laikomi įrodinėjimo priemone. Apeliantas be prielaidų nepateikė jokių įrodymų, liudijančių apie pastatų įgijėjo nesąžiningumą. Nepagrįstas ir apelianto argumentas apie pastatų perleidimo neatlygintiną pobūdį. Pagal akcijų pasirašymo sutartį ieškovė gavo joje nurodytą akcijų kiekį, už kurį sumokėjo turtiniu įnašu. Po minėto sandorio pastatų savininku tapo bendrovė, o ieškovei atiteko tos bendrovės akcijos.

16Atsakovas IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog atsakovas IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ negavo paskolos iš ieškovės, nes pinigai neatsispindi įmonės sąskaitoje. Faktinė aplinkybė, kad paskolinti pinigai buvo užpajamuoti įmonės kasoje ir nebuvo padėti į banko sąskaitą, pinigų perdavimo fakto nepaneigia. Apelianto nurodytas skunde IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ direktoriaus 1999 m. rugsėjo 23 d. raštas steigėjui – Lietuvos informacijos institutui patvirtina faktą, kad įmonės steigėjas visiškai nesirūpino savo įsteigta įmone, bei ignoravo direktoriaus prašymus skirti lėšas pastatų priežiūrai. Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas dėl statinių registravimo laikinosios tvarkos, reguliuoja dokumentų, patvirtinančių nuosavybės (patikėjimo) teisės įregistravimą. Statinių kadastro duomenys susiję su kapitaliniu remontu turi atsispindėti pastatų inventorinėse bylose, būtent šiais duomenimis vadovavosi ekspertas, atsakydamas į jam pateiktą klausimą dėl kapitalinio remonto buvimo. IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ direktorius pagal įstatus turėjo teisę valdyti, tvarkyti ir disponuoti jam patikėtą turtą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai, patvirtina, kad įmonės steigėjas, šiuo metu likviduotas Lietuvos informacijos institutas, buvo perdavęs direktoriui teisę grąžinti pretendentams į nuosavybės teisės atkūrimą ginčo statinius natūra. Šis dokumentas patvirtina direktoriaus teisę disponuoti įmonės turtu. Be to, byloje esanti 2000 m. kovo 13 d. valstybės kontrolės ataskaita patvirtina, kad VĮ Registrų centre taikos sutarties sudarymo metu ginčo pastatai buvo įregistruoti kaip priklausantys nuosavybės teise IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“.

17Atsakovas UAB ,,Sandoros takas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinio skundo dalį, kuri susijusi su UAB ,,Sandoros takas“, atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog UAB ,,Sandoros takas“ yra nesąžiningas ginčo pastatų įgijėjas. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie motyvai ir argumentai, nepateikti įrodymai, leidžiantys daryti išvadą apie UAB ,,Sandoros takas“ nesąžiningumą. Apeliantas UAB ,,Sandoros takas“ nesąžiningumą grindžia vien samprotavimais, prielaidomis, neteisingu teisė normų aiškinimu.

18Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

20Byloje kilęs ginčas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų, perduotų paskolos sutarties ir akcijų pasirašymo sutarties pagrindu, išreikalavimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn, o taip pat ir minėtų sutarčių galiojimo.

21Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir išsamiai išanalizuotos faktinės aplinkybės iš esmės šalių neginčijamos, todėl dėl jų plačiau pasisakyti teisėjų kolegija neturi pagrindo, tačiau ginčo sprendimui svarbus jų teisinis vertinimas.

22Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – Lietuvos Vyriausybė ginčija sandorius – L. H. ir IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ paskolos sutartį ir Linos bei jos sutuoktinio H. H. ir UAB ,,Sandoros takas“ akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl pastatų perleidimo todėl, jog šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o paskolos sutartį dar ir dėl jos tariamumo, t. y. kaip sudarytą neketinant sukurti teisinių pasekmių.

23Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, sutiko su ieškovo pozicija, kad ginčo pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo valstybės nuosavybėje, perduoti valdyti patikėjimo teise individualiai įmonei ,,Kauno verslo informacijos centras“, todėl pastaroji negalėjo jais disponuoti kaip savo turtu, tuo pačiu perduoti nuosavybėn kitam asmeniui (šiuo atveju, ieškovei L. H. ) kaip atsiskaitymą už skolą. Šios aplinkybės nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neginčijo ir šiuo metu neginčija, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskolos sutarties dalys, užtikrinusios paskolos grąžinimą ginčo turtu pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis, apeliaciniu skundu neapskųsta, todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako.

24Apeliaciniu skundu ginčijama visa paskolos sutartis, taip pat akcijų pasirašymo sutartis ir galimybė išreikalauti ginčo pastatus iš dabartinio jų valdytojo – UAB ,,Sandoros takas“, todėl šios aplinkybės analizuotinos plačiau.

25Dėl paskolos sutarties galiojimo

26Ieškovė L. H. nurodė, kad 1993 m. spalio 10 d. paskolino individualiai įmonei ,,Kauno verslo informacijos centras“ 500 000 litų. Šiai aplinkybei pagrįsti ji pateikė rašytinę paskolos sutartį (t. 1, b. l. 10). Sutartyje nurodytas grąžinimo terminas – 2000 m. gruodžio 31 d. (1 p.). Taip pat numatytos palūkanos – 200 000 litų (5 p.) ir delspinigiai – po 0,5 procento už kiekvieną uždelstą paskolos grąžinimo dieną (7 p.). Paskolos pinigų į įmonės kasą perdavimui įrodyti buvo pateikti kasos pajamų orderio kvitai (t. 1, b. l. 11), kuriuose taip pat nurodytas ir skolinimo pagrindas – pastato kapitalinio remonto darbams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, taip pat apklausęs liudytoju buvusį įmonės direktorių S. L. , patvirtinusį pinigų gavimo įmonėje faktą, nurodė, jog neturi pagrindo tenkinti Vyriausybės ieškinį nurodytu pagrindu – pripažinti paskolos sutartį tariamu sandoriu. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šia teismo išvada. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtus rašytinius įrodymus apie paskolos suteikimą įmonei. Ieškovė nurodė, o taip pat ir paskolos sutartyje pažymėta, kad pinigai buvo paskolinti nekilnojamojo turto kapitaliniam remontui. Šiai aplinkybei pagrįsti pirmosios instancijos teismas paskyrė statybinę-ekonominę ekspertizę, kurios išvadose nurodyta, jog pastatuose tikrai buvo atliktas kapitalinis remontas ir išvardinti konkretūs atlikti darbai (vertinimo ir ekspertizės ataskaita, t. 1). Apeliantas, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog neva pastatai nebuvo kapitališkai remontuoti ir kad ekspertizės ataskaita yra niekinė, tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, naujos ekspertizės skirti taip pat neprašė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, tuo labiau, kad ją atlikęs ekspertas A. B. buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje ir patvirtino ekspertizės akto išvadas. Netiesiogiai kapitalinio remonto atlikimo būtinybę patvirtina ir IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ direktoriaus 1999 m. rugsėjo 23 d. raštas steigėjui Lietuvos informacijos institutui (t. 1, b. l. 89), patvirtinantis, jog steigėjas nesirūpino savo įsteigta įmone ir visiškai neskyrė lėšų pastatų priežiūrai.

27Kad ginčijama paskolos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat įrodymų nepateikta. Teismas pagrįstai nurodė, kad nei įmonės įstatai, nei norminiai aktai, reglamentavę įmonių veiklą, nedraudė įmonėms skolintis iš privačių asmenų. Taip pat teismas teisingai sprendė, kad įmonė neturėjo teisės užtikrinti paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu, nes jį valdė tik patikėjimo teise, todėl pagrįstai paskolos sutarties 4 p. ir 9.1 p. pripažino niekiniais, pažeidžiančiais imperatyvias įstatymo normas. Tačiau atskirų sutarties dalių pripažinimas niekinėmis nedaro negaliojančia visos sutarties, todėl kitų paskolos sutarties dalių pripažinti negaliojančiomis nėra pagrindo ir ši apeliacinio skundo dalis netenkintina.

282. Dėl akcijų pasirašymo sutarties galiojimo

29Byloje nustatyta, kad 2002m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teismui patvirtinus taikos sutartį (t. 1, b. l. 21) ir jos pagrindu ieškovei L. H. tapus ginčo pastatų savininke, ji šiuos pastatus 2002 m. spalio 14 d. akcijų pasirašymo sutartimi (t. 1, b. l. 43) perleido už akcijas uždarajai akcinei bendrovei ,,Sandoros takas“ (t. 1, b. l. 43, 45). Šios sutarties pagrindu UAB ,,Sandoros takas“ įregistravo ginčo pastatus savo vardu (t. 1, b. l. 170).

30Apeliantas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė apeliaciniame skunde nenurodė teisės normų, kurios imperatyviai draustų atlikti minėtus veiksmus. Priešingai, Akcinių bendrovių įstatymas leido uždarosioms akcinėms bendrovėms didinti įstatinį kapitalą ir išleisti naujas akcijas, jas apmokant turtu (Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. – 2000 m. liepos 13 d. red.). Tai buvo padaryta prieš tai – 2002 m. rugsėjo 30 d. – UAB ,,Sandoros takas“ akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime priėmus sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais turtu. Po akcijų pasirašymo sutarties sudarymo – 2002 m. spalio 11 d. Rejestro tvarkytojas įregistravo UAB ,,Sandoros takas“ įstatų pakeitimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir naujų akcijų išleidimo. Tai atitiko Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad akcijų pasirašymo sutartimi imperatyvios įstatymo normos pažeistos nebuvo ir šiuo pagrindu naikinti visą akcijų pasirašymo sutartį nėra teisinio pagrindo.

31Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nustačius, kad 2002 m. gegužės 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nepagrįstai patvirtino šalių taikos sutartį, nes ja perduotas ne sutarties šaliai, o valstybei priklausęs turtas – ginčo pastatai, ir šios teismo nutarties pagrindu ieškovei įregistravus pastatus savo vardu, ji (ieškovė) neturėjo teisės ginčo pastatų ((duomenys neskelbtini)) perduoti kaip neturtinio įnašo už akcijas UAB ,,Sandoros takas“, todėl ši akcijų pasirašymo sutarties dalis turi būti panaikinta, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama apeliacinį skundą, pakeičia šią pirmosios instancijos sprendimo dalį, pripažindama iš dalies negaliojančia akcijų pasirašymo sutartį.

323. Dėl restitucijos taikymo

33Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 d. įpareigoja teismą, pripažinusį negaliojančiu sandorį dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, taikyti restituciją. Šio straipsnio ketvirtoji dalis numato, jog turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įsigijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

34Vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs iš dalies negaliojančia paskolos sutartį ir šalių pasirašytą taikos sutartį, patvirtintą 2002 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi, turėjo taikyti restituciją. Tačiau teismas nurodė, kad UAB ,,Sandoros takas“ laiko sąžininga turto įgijėja ir šiuo pagrindu iš šio juridinio asmens atsisakė išreikalauti turtą. Teisėjų kolegija su tokia išvada iš dalies sutinka. Kaip minėta, UAB ,,Sandoros takas“ ginčo turtą savo vardu įregistravo po akcijų pasirašymo sutarties sudarymo (t. 1, b. l. 170).

35Byloje nustatyta, kad UAB ,,Sandoros takas“ steigėjais buvo K. S. ir A. C. (t. 3, b. l. 36-37). Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė L. H. būtų kokiais nors asmeninais ar kitokiais ryšiais susijusi su šiais asmenimis. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad UAB ,,Sandoros takas“ buvo įsteigta netrukus po to, kai buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir kad ji buvo įregistruota ginčo pastatų adresu, nėra pagrindu konstatuoti UAB ,,Sandoros takas“ nesąžiningumą, nes tokie veiksmai įstatymo draudžiami nebuvo. Tai, jog po akcijų pasirašymo sutarties 98 procentų akcijų savininke ir faktine pastatų valdytoja tapo pati L. H. , taip pat nepatvirtina UAB ,,Sandoros takas“ nesąžiningumo, nes nesąžiningumo fakto konstatavimas yra reikšmingas būtent sandorio sudaryme, o ne vėliau.

36Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti UAB ,,Sandoros takas“ nesąžiningumą, todėl sprendžia, kad iš šio juridinio asmens nėra pagrindo išreikalauti ginčo turtą natūra. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ir apskritai restitucijos netaikyti, todėl ji taikytina iš nesąžiningos sandorio šalies - L. H. priteisiant ekvivalentą už nekilnojamąjį turtą pinigais (CK 6.147 str. 1 d.).

37Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atlikus ginčo turto vertinimą, nustatyta, kad turto vertė tuo metu, kai jis buvo perduotas UAB ,,Sandoros takas“ už akcijas buvo 606 000 litų. Ieškovė L. H. šią sumą turėtų restitucijos taikymo pagrindu grąžinti valstybei priklausančiai individualiai įmonei ,,Kauno verslo informacijos centras“. Tačiau, kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovė šiai įmonei 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutartimi paskolino 500 000 litų. Ji pareiškė ieškinį, kurio kaina su delspinigiais ir palūkanomis yra 1 330 000 litų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta ir realiai įvykdyta – paskolinti pinigai buvo panaudoti pastatų kapitaliniam remontui. Paskolintų pinigų teismas ieškovei nepriteisė, tai yra neišsprendė pareikšto reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas, jei pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus reikalavimus, gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jeigu pagal pateiktus byloje įrodymus, šiuos reikalavimus gali išspręsti pats apeliacinės instancijos teismas, byla turėtų būti išspręsta iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 3 d.). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas analizavo paskolos teisinius santykius, tačiau paskolos priteisimo klausimo nesprendė dėl to, jog padarė klaidą ir netaikė restitucijos. Todėl teisėjų kolegija šiuos reikalavimus išsprendžia, negrąžindama bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, nustatydama grąžintiną pagal paskolos sutartį L. H. paskolintų pinigų sumą, atsižvelgia į šias aplinkybes. L. H. pati pripažino, kad paskolindama įmonei pinigus, tikėjosi įmonėje išvystyti savo verslą. Turėjo bendrų verslo projektų su įmonės direktoriumi. Vėliau ji pati dirbo įmonėje, kuriai paskolino pinigus. Kad paskolintų pinigų negrąžinimas jai būtų nuostolingas, ieškovė neįrodinėjo. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad ieškovė, priskaičiuodama tokio dydžio palūkanas ir dar delspinigius, siekė prisiteisti iš įmonės aiškiai per didelę sumą, taip nepagrįstai praturtėti įmonės (valstybės) sąskaita. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes ir tai, kad ginčo pastatų išreikalauti natūra nėra galimybės, ir vadovaudamasi protingumo kriterijumi (CK 1.5 str.), laiko, jog ieškovei grąžintina tokia paskolos sutartimi paskolintų pinigų suma, kiek buvo verti už akcijas perduoti pastatai – 606 000 litų. Todėl įskaičius priešpriešinius reikalavimus, nei iš ieškovės L. H. , nei jai jokia suma nepriteistina, laikant, jog reikalavimai dėl paskolos grąžinimo ir dėl restitucijos taikymo šiuo sprendimu yra išspręsti.

38Kitais apeliacinio skundo argumentais tenkinti Vyriausybės ieškinį teisėjų kolegija neturi pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

39Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.). Iš ieškovės L. H. priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 str.).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti.

42Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties, kuria L. H. ir H. H. perdavė UAB „Sandoros takas“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

43Šią ieškinio dalį patenkinti – pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį, kuria L. H. ir H. H. perdavė UAB „Sandoros takas“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

44Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

45Priteisti iš ieškovės L. H. (a. k. ( - ) 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovė L. H. 2002 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. 2002 m. gegužės 9 d. šalys kreipėsi į teismą su prašymu dėl taikos... 6. Kauno apygardos teismas 2002 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino ieškovės... 7. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipėsi į teismą dėl... 8. Kauno apygardos teismas 2003 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos... 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipėsi į teismą su savarankišku... 10. Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 11. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Respublikos... 12. 1. Teismas nepagrįstai sprendimą grindė UAB ,,Geomatas“ ekspertizės... 13. 2. Įstatymo dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų 2 straipsnis... 14. 3. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovas UAB ,,Sandoros takas“ yra... 15. Ieškovė L. H. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos... 16. Atsakovas IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ atsiliepimu į apeliacinį... 17. Atsakovas UAB ,,Sandoros takas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 18. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 20. Byloje kilęs ginčas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir išsamiai išanalizuotos faktinės... 22. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – Lietuvos Vyriausybė... 23. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovo pateiktus... 24. Apeliaciniu skundu ginčijama visa paskolos sutartis, taip pat akcijų... 25. Dėl paskolos sutarties galiojimo... 26. Ieškovė L. H. nurodė, kad 1993 m. spalio 10 d. paskolino individualiai... 27. Kad ginčijama paskolos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo... 28. 2. Dėl akcijų pasirašymo sutarties galiojimo... 29. Byloje nustatyta, kad 2002m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teismui patvirtinus... 30. Apeliantas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė apeliaciniame skunde nenurodė... 31. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nustačius, kad 2002 m. gegužės 9 d.... 32. 3. Dėl restitucijos taikymo... 33. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 d. įpareigoja teismą, pripažinusį... 34. Vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas,... 35. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Sandoros takas“ steigėjais buvo K. S. ir A. C.... 36. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti UAB... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atlikus ginčo turto... 38. Kitais apeliacinio skundo argumentais tenkinti Vyriausybės ieškinį teisėjų... 39. Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 41. Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti.... 42. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 2002 m. spalio 4... 43. Šią ieškinio dalį patenkinti – pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio... 44. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 45. Priteisti iš ieškovės L. H. (a. k. ( - ) 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) Lt...