Byla A-438-870-13
Dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. M. (Č. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. M. (Č. M.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Č. M. kreipėsi į teismą, prašydamas:

51) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1005-(2) dėl jo pensijos neteisėto ir nepagrįsto sumažinimo (toliau - Sprendimas);

62) solidariai priteisti iš atsakovų už kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos (toliau – pensija) 195,63 Lt dalį;

73) įpareigoti atsakovą Ministeriją nuo sprendimo priėmimo dienos mokėti pareiškėjui paskirtą 803,10 Lt pensiją kartu su mokamu valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos 360 Lt dydžio priedu, iš viso 1163,10 Lt pensiją;

84) priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinę žalą;

95) priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

10Paaiškino, kad Ministerijos sekretoriaus 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 11SP-4570 nuo 2008 m. spalio 1 d. jam buvo paskirta 803,10 Lt pensija neterminuotai. Pagal 1994 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-693 (toliau – ir PKVPĮ) 16 straipsnio 6 dalį, jei pareiškėjas neturi draudžiamųjų pajamų, jam kartu mokamas valstybinės socialinio draudimo 360,00 Lt bazinės pensijos dydžio priedas. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris nustatė valstybinių, tarp jų - ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui buvo apskaičiuotas 0,8318 perskaičiavimo (mažinimo) koeficientas ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki šiol jam mokama (803,10 Lt + 360,00 Lt) x 0,8318 = 967,47 Lt pensija, t.y. išmoka sumažinta 16,82%. Akcentavo, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 21 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Tarnyba) dėl duomenų apie pensijos sumažinimo pateikimo. 2011 m. sausio 8 d. raštu Nr. HD(P)-593 jis buvo informuotas apie taikytą perskaičiavimo metodiką pagal taikytą Laikinąjį įstatymą ir kad jo nuostatų atitikimą Konstitucijai sprendžia teismas. Pareiškėjas 2011 m. sausio 21 d. kreipėsi į vidaus reikalų ministrą išaiškinti paskirto dydžio pensijos mokėjimo tvarką ir ar numatytas kompensavimas. Pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. gavo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1505-(2), kurio buvo informuotas, kad išmokėti nepriemoką Ministerija neturi teisinio pagrindo.

11Pareiškėjas suabejojo, ar Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kuria numatytas perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucijos 29 str. 2 d., 48 str. 1 d.), taip pat ar Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nenumatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pareiškėjo manymu, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės, taikomos nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Rėmėsi KT 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2000 m. vasario 10 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimais.

12Pareiškėjo manymu, kadangi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Konstitucijos 23 ir 52 straipsnių kylantys imperatyvai, šioje byloje yra galimas civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Civilinio kodekso (CK) 6.263 str. 1 dalyje įtvirtinta vadinamoji generalinio delikto doktrina, kuri reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalą padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Taigi generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją: kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniu žalos. Teismų praktika išskiria keturias deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytą žalą ir priežastini ryšį. Laikinuoju įstatymu Seimas įtvirtino nuostatas, sumažinančias pensijų dydžius, dėl ko Ministerijai kilo pareiga mokėti sumažintas valstybines pensijas. Konstitucijos 5 straipsnis nustato, kad valstybės valdžią Lietuvoje įgyvendina Seimas, o tai reiškia, kad bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripažinti Lietuvos valstybės veiksmais. Seimas savarankiško teisinio subjektiškumo (juridinio asmens statuso) neturi, todėl pagal analogiją taikant CK 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Seimas, kaip valstybės institucija, veikianti valstybės vardu, galėjo ir privalėjo suvokti, kad neturi teisės be svarbių priežasčių įstatymu apriboti nuosavybės teisę į pensiją. Seimo kaltė priimant minėtą įstatymą yra kvalifikuotina kaip neatsargumas.

13Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kita vertus, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį nagrinėjamu atveju kaltė nėra būtina valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Valstybei nustačius minėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pensijos, t.y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Tai reiškia, kad, atsižvelgus į CK 6.247 straipsnį ir 6.249 straipsnio 1 dalį, neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus pareiškėjo negautoms pajamoms (neišmokėtos pensijos daliai). Šios faktinės aplinkybės vienareikšmiškai apima visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas bei sudaro pagrindą Lietuvos valstybės civilinei atsakomybės kilti. Kadangi Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, be to, dėl neteisėtų Ministerijos veiksmų pareiškėjui nebuvo išmokėta visa priklausanti pareigūnų ir karių valstybinė pensija, nenustatytas teisingas susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmas, pareiškėjas mano, kad abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).

14Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais motyvais:

161. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustatė valstybinių (tarp jų - ir pareigūnų ir karių) pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija: įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui (toliau – ir KT), kol nėra atitinkamo KT sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu (LVAT nutartis Nr. A5-264/2003). Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtą ir Valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka perskaičiavus Č. M. paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą ir jį pritaikius, vadovaujantis minėtomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pareiškėjui buvo išmokėta atitinkamai sumažinta pensija. Pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, prašydamas išaiškinti pensijos sumažėjimo priežastis. Ministerija 2011 m. vasario 24 d. raštu Nr. 1D-4505-(2) išsamiai paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką. Ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pensijos nepriemoką, kadangi Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo pensija, galioja, nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl Ministerijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

172. Dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paaiškino, kad valstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 išaiškino, kad atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja Civilinio kodekso (CK) 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Atsakovo teigimu, kadangi CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta valstybės valdžios institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, šiuo atveju turi būti konstatuoti Ministerijos neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Tik nustačius visas paminėtas sąlygas atsiranda prielaidos pareiškėjo patirtų nuostolių atlyginimui. Tokios nuostatos laikosi ir LVAT (sprendimas adm. byloje Nr. A444-619/2008). Atsakovų nuomone, pareiškėjas, reikalaudamas iš Ministerijos turtinės žalos atlyginimo, neįrodo, kad Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t.y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

183. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktais, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Anot atsakovų, pareiškėjas prašė priteisti iš Ministerijos išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tačiau jų nedetalizavo, todėl neaišku, kokias bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas siekia prisiteisti.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu bylos dalį kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimą (raštą) Nr. 1D-1005-(2), nutraukė, o likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1005-(2) teismas konstatavo, jog minėta, kad skundžiamas sprendimas yra atsakovo atsakymas į pareiškėjo prašymą suteikti informacijos, jokių reikalavimų pareiškėjas šiame prašyme nekėlė, todėl skundžiamas raštas ir tėra pareiškėjo prašytos informacijos suteikimas, jis jam jokių subjektinių teisių nesukelia ir jo teisių nepažeidžia, todėl pagal jau nusistovėjusią teisminę praktiką negali būti skundo administraciniam teismui dalykas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

22Dėl reikalavimų solidariai priteisti iš atsakovų už kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos 195,63 Lt dalį bei įpareigoti atsakovą Ministeriją nuo sprendimo priėmimo dienos mokėti pareiškėjui paskirtą 803,10 Lt pensiją kartu su mokamu valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos 360 Lt dydžio priedu, iš viso 1163,10 Lt pensiją pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčas šioje skundo dalyje yra kilęs dėl to, ar teisėtai, t. y. pagal įstatymus atsakovas Ministerija pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėjo sumažintą pensiją. Teismas pažymėjo, jog šios rūšies teisinius santykius reglamentuoja inter alia 1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730, kurio 1 straipsnio 3 dalyje (1995 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. I-1012, 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1013, 2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. X-978 redakcija) nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui valstybinė pensija paskirta pagal 2005 m. gegužės 19 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą Nr. X-212, kurio 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

23Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota pagal 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537, kurio 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas inter alia pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą bei Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 1 priede nustatyta koeficiento, taikomo apskaičiuojant valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dalį, apskaičiavimo formulė K = 1 – {0,15 + [(0,2 – 0,15): (1 800 – 800)] x (P – 800)}, kai 800 < = P < = 1 800 Lt (K – koeficientas; P – išmokos (išmokų sumos) dydis).

24Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Konstitucijos Teismas (toliau – ir KT) 2012 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieštarauja Konstitucijai; nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti, ar: Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinojo įstatymo 16 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, anot Tarnybos 2012 m. lapkričio 14 d. pažymos Nr. 11D(P)-5365, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kuris KT buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, tuo tarpu VPĮ 3 straipsnio 3 dalis bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnis pareiškėjui nebuvo taikytas, tad pagrindo tenkinti šiuos skundo reikalavimus nėra.

25Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra išvestinis iš pirmųjų, kurie šiuo teismo sprendimu pripažinti nepagrįstais, tad pagrindo tenkinti ir šį reikalavimą nėra. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 2006 m. birželio 27 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. X-736 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. <...> CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

26Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju neturtinės žalos atsiradimas, anot skundo, kildinamas iš neteisėtų atsakovų – Ministerijos ir Lietuvos valstybės (Vyriausybės) – veiksmų. LVAT 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-1241-09 išaiškino, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Ministerija, iki KT nepripažino aptartų teisės normų antikonstitucinėmis, privalėjo jas vykdyti ir pareigūnams pensijas apskaičiuoti ir išmokėti pagal teisės aktų reikalavimus. Dėl atsakovo – Lietuvos valstybės - deliktinės atsakomybės, anot pareiškėjo skundo, atsiradusios dėl teisės aktų, kuriuos KT vėliau pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, priėmimo, už neturinės žalos padarymą, pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog tokia atsakomybė negalima. Pagal VAĮ 42 straipsnį bei ABTĮ atlyginama turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, t.y. žala turi būti padaroma viešojo administravimo srityje, tuo tarpu Valstybės (Seimo) įstatymų leidybos veikla negali būti laikoma viešuoju administravimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju nėra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

27III.

28Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pilnai tenkintas pareiškėjo skundas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

291. Anot pareiškėjo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jam paskirta valstybinė pensija nebuvo sumažinta dideliu mastu. Visų pirma, kaip teigia pareiškėjas, valstybinė pensija buvo sumažinta daugumai ją gaunančių asmenų, todėl jos mažinimo mastas buvo visuotinis, o tai reiškia didelis. Antra, apeliantui paskirta valstybinė pensija buvo sumažinta ne keliais procentais, o 16,82 proc., (195,63 Lt kiekvieną mėnesį, kas per kalendorinius metus sudaro 2347,56 Lt), o tai yra pakankamai didelis mastas, nes turi didelės įtakos pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydžiui.

302. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimais administracinėse bylose Nr. I-123-244/2012 ir I-118-244/2012 patenkino analogiškus skundus, todėl apelianto atžvilgiu priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, asmenų lygybės teismui, teisinės valstybės bei kitiems konstituciniams principams.

313. Pareiškėjo teigimu, pertvarkant nustatytą pensinio aprūpinimo sistemą kiekvienu atveju privalu laikytis Konstitucijos. Jeigu pertvarkant pensijų sistemą neliktų įstatymais nustatytų, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai nenurodytų pensijų arba šių pensijų teisinis reguliavimas būtų iš esmės pakeistas, įstatymų leidėjas privalėtų nustatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, neanalizavo aukščiau minėtų aplinkybių bei motyvų ir nenurodė jokių savo priežasčių dėl kurių nebuvo atsižvelgta į minėtas aplinkybes bei motyvus.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodo, jog pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

33Atsiliepime pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė šiai administracinei bylai aktualias materialinės teisės normas bei aktualų Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį prašo palikti galioti. Atsakovai taip pat nurodo, jog panašioje savo turiniu administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad pensijas išmokančios institucijos / sprendimai buvo teisėti ir kad nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui Č. M. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

37Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog Ministerijos sekretorė 2008 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 11SP-4570 apskaičiuoti Č. M. 803,10 Lt (26,35 % nuo 3047,80 Lt darbo užmokesčio) pensijos ir pensiją mokėti ją nuo 2008 m. spalio 1 d. neterminuotai (b. l. 24). Ministerijos sekretorė 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr.11SP-4571 nusprendė nuo 2008 m. spalio 1 d. mokėti Č. M. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą (b. l. 36). Ministerijoje 2011 m. sausio 24 d. buvo gautas Č. M. prašymas pateikti informacijos, kokiais papildomais prie Laikinojo įstatymo teisės aktais remiantis jam buvo sumažinta išmoka, kada išmoka bus atstatyta į pirminę padėtį, kada bus grąžinta nepriemoka bei jos grąžinimo tvarka, ar visos paskirtos pensijos mokėjimas bus visiškai užtikrintas ateityje (b. l. 32–33). Ministerija į šį prašymą atsakė 2011 m. vasario 24 d. raštu Nr.1D-1505-(2), kad pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas yra 0,8318; pritaikius minėtą koeficientą, jo pensijos dydis perskaičiuotas taip: 1163,10 Lt*0,8318=967,47 Lt, o tokio dydžio pensija jam buvo mokama 2010 metais kiekvieną mėnesį. Įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenumato. Todėl mokėti pareiškėjui 1163,10 Lt dydžio pensiją ir išmokėti nepriemoką Ministerija neturi teisinio pagrindo. Ministerija parengė Laikinojo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatyta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, bet Vyriausybė 2010 m. gegužės 17 d. pasitarime nusprendė šio klausimo nesvarstyti (b. l. 30– 31). Pagal Tarnybos 2012 m. lapkričio 14 d. pažymą Nr. 11D(P)-5365 pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. paskirtos pensijos (su 360 Lt dydžio bazinės pensijos priedu) dydis – 1163,10 Lt per mėnesį, iš viso 38 382,30 Lt. Pareiškėjui perskaičiavus pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, jo pensijos dydis nustatytas 947,47 Lt per mėnesį, iš viso minėtu laikotarpiu – 31 926,51 Lt.

38Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtuoju pensijos perskaičiavimu, su skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Ministerijos 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1005-(2) dėl jo pensijos neteisėto ir nepagrįsto sumažinimo; solidariai priteisti iš atsakovų už kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos 195,63 Lt dalį; įpareigoti atsakovą Ministeriją nuo sprendimo priėmimo dienos mokėti pareiškėjui paskirtą 803,10 Lt pensiją kartu su mokamu valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos 360 Lt dydžio priedu, iš viso 1163,10 Lt pensiją; priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinę žalą.

39Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo bylą, pareiškėjo skundą atmetė, savo sprendimą iš esmės grįsdamas tuo, jog atsakovas teisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi teismas nenustatė pagrindo, remiantis kuriuo būtų galima panaikinti atsakovo sprendimą, priteisti pareiškėjui jo nurodytą neišmokėtos pensijos dalį ir įpareigoti atsakovą mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Netenkinęs pagrindinių pareiškėjo reikalavimų, teismas taip pat netenkino ir pareiškėjo išvestinių reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat nepriteisė pareiškėjui, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

40Pareiškėjas apeliaciniu skundu su jo byloje priimtu apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka, argumentuodamas iš esmės tuo, jog Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. priimtų nutarimų pagrindu VRM turėjo perskaičiuoti jam nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki dabar mokamos ir pagal Laikinąjį įstatymą ribojamos pensijos dydį, nes panaikinus Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies teisinę galią atsakovas VRM privalėjo jam mokėti visą paskirtą ir atitinkamai indeksuotą pareigūnų ir karių pensiją. Pareiškėjas taip pat teigia, jog sumažinus jam mokamą pensiją yra pažeidžiama jo teisė į nuosavybę, saugoma tiek Konstitucijos, tiek tarptautinių teisės aktų. Be to, pareiškėjo tikinimu, jeigu pertvarkant pensijų sistemą neliktų įstatymais nustatytų, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai nenurodytų pensijų arba šių pensijų teisinis reguliavimas būtų iš esmės pakeistas, įstatymų leidėjas privalėtų nustatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, neanalizavo aukščiau minėtų aplinkybių bei motyvų ir nenurodė jokių savo priežasčių dėl kurių nebuvo atsižvelgta į minėtas aplinkybes bei motyvus.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog apygardos administracinis teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, todėl naikinti jo priimto sprendimo nėra pagrindo.

42Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisės į pensiją turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principą, skelbiamą Konstitucijos 23 straipsnyje. Konstitucinis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis. Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensiją nuosavybės teisių apsaugos kontekste, būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl tam tikrais atvejais ši teisė gali būti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiškumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarimą).

43Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šiam ginčui aktualų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

44Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo pagrįstas ir teisėtas, yra teisinga. Kadangi pagal šį teisinį reguliavimą perskaičiuotos pareiškėjo valstybinės pensijos neigiamas pokytis (1163,10 Lt * 0,8138; žr. b. l. 7) neviršijo leistino (nediskriminacinio) pensijų mažinimo masto (daugiau nei 20 proc.), teisėjų kolegija neturi priežasčių konstatuoti, jog tikrinamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skunde keltus reikalavimus priteisti jam neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį bei įpareigoti atsakovą mokėti jam konkretaus dydžio pensiją. Be to, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad įstatymų leidėjas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatydamas socialinių išmokų mažinimo mechanizmą siekė teisėto tikslo ir paisė iš teisinės valstybės kylančio proporcingumo principo reikalavimų, Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą, asmens patirtą dėl minėtos teisės normos įgyvendinimo.

45Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetant.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Pareiškėjo Č. M. apeliacinį skundą atmesti.

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Č. M. kreipėsi į teismą, prašydamas:... 5. 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir... 6. 2) solidariai priteisti iš atsakovų už kiekvieną mėnesį nuo 2010 m.... 7. 3) įpareigoti atsakovą Ministeriją nuo sprendimo priėmimo dienos mokėti... 8. 4) priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinę žalą;... 9. 5) priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.... 10. Paaiškino, kad Ministerijos sekretoriaus 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr.... 11. Pareiškėjas suabejojo, ar Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ta... 12. Pareiškėjo manymu, kadangi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje... 13. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kita vertus, pagal CK 6.271 straipsnio 1... 14. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepimu... 15. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais motyvais:... 16. 1. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustatė... 17. 2. Dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paaiškino, kad valstybės... 18. 3. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu... 21. Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 22. Dėl reikalavimų solidariai priteisti iš atsakovų už kiekvieną mėnesį... 23. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjui pensija buvo... 24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Konstitucijos Teismas (toliau –... 25. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas... 26. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju neturtinės žalos... 27. III.... 28. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 29. 1. Anot pareiškėjo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu,... 30. 2. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 31. 3. Pareiškėjo teigimu, pertvarkant nustatytą pensinio aprūpinimo sistemą... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodo, jog pareiškėjo... 33. Atsiliepime pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui Č. M. neišmokėtos... 37. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog Ministerijos sekretorė 2008 m.... 38. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtuoju pensijos perskaičiavimu, su skundu... 39. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo bylą, pareiškėjo... 40. Pareiškėjas apeliaciniu skundu su jo byloje priimtu apygardos administracinio... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą,... 42. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 43. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šiam ginčui aktualų Laikinojo... 44. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnų ir karių... 45. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 47. Pareiškėjo Č. M. apeliacinį skundą atmesti.... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą... 49. Nutartis neskundžiama....