Byla 2A-577-577/2013

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. O. (E. O.) ieškinį atsakovams V. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilties pašvaistė“, tretieji asmenys A. S. K. (A. S. K.), L. O., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus skalsa“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus medicinos technika“, dėl pažeistų teisių gynimo įpareigojant nugriauti statomą statinį ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti statytoją – atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statomą keturių aukštų pastatą su mansarda, esantį ( - ). Nurodė, kad jam ir atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos pastate, esančiame ( - ), taip pat kad atsakovė ir ieškovas yra ūkinio pastato/sandėlio, esančio ( - ), bendraturčiai. Pasak ieškovo, atsakovei 1999 m. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas išdavė Projektavimo sąlygų sąvadą minėto pagalbinio ūkinio pastato architektūrai ir statybos sklypui formuoti. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2001 m. atsakovei išdavė statybos leidimą rekonstruoti ūkinį pagalbinį pastatą. Teigia, jog atsakovė minėto statybos leidimo pagrindu pradėjo vykdyti ne rekonstrukciją, o pilnai nugriovus buvusį pastatą pradėjo naujo pastato statybą. Nurodė, kad statyba vykdoma su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, šiurkščiai pažeidžiant pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus bei ieškovo interesus. Pirma, projektavimo sąlygų sąvade nurodyta, kad leidžiama užstatyti du aukštus su mansarda, tačiau atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje suderino trijų aukštų su mansarda statinio projektą; nukrypstant nuo statinio projekto jau praktiškai baigtas statyti keturių aukštų pastatas su mansarda. Be to, pagal parengtą ir suderintą projektą sandėlio užstatomas plotas sudaro ne 48,56 kv. m., o 207 kv. m. Projektavimo sąlygų sąvade nurodyta, kad yra kaimynų sutikimas, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovė negavo kaimynų, su kuriais statybos tiesiogiai susijusios, sutikimo. Antra, atsakovė sandėlį visiškai nugriovė neturėdama leidimo griauti statinį. Ieškovo vertinimu, faktiškai vykdomi statybos darbai negali būti laikomi statinio rekonstrukcija, nes suprojektuotas visiškai naujas pastatas; sandėlį visiškai nugriovus iš esmės nebuvo ką rekonstruoti. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1p Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą ( - ) kiemo korpuse naujas statinys iš viso negalėjo būti statomas (šių statinių tvarkymo režimas ir darbai – remonto ir rekonstravimo darbai). Trečia, pastato rekonstrukcijos projektas Vilniaus miesto savivaldybėje 2001 m. gegužės 11 d. suderintas neįvykdžius projektavimo sąlygų sąvado reikalavimo – iki projekto derinimo baigti žemės sklypo dokumentų tvarkymą; pažeistas aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 17.3 punktas, pagal kurį statybos leidimas išduodamas pateikus registro pažymą, patvirtinančią, kad statytojui priklauso nuosavybės teise ar panaudos teise arba yra išnuomotas (subnuomotas) žemės sklypas. Ketvirta, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. balandžio 26 d. įsakymu nustatė, kad atsakovei priklauso 52 kv. m sklypo; kadangi atsakovės statomo pastato užstatomas 207 kv. m plotas, tai atsakovė statomu pastatu neteisėtai užima labai didelę kitiems asmenims priklausančio žemės sklypo dalį. Penkta, išduodant statybos leidimą pažeistas STR 1.07.01:1999 20.1 punkto reikalavimas išduodant leidimą pateikti notariškai patvirtintą bendrasavininkių sutikimą. Šešta, ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso 1/3 dalis sandėlio, tačiau atsakovė, vykdydama pastato rekonstrukciją sandėlį be ieškovo, kaip bendraturčio, sutikimo, jį visiškai nugriovė, sunaikindama ir ieškovui priklausančią pastato dalį. Anot ieškovo, tai patvirtina, kad rekonstrukcijos projektas patvirtintas ir statybos leidimas išduotas pažeidžiant įstatymų reikalavimus; vykdoma pastato rekonstrukcija sudaro prielaidas pažeisti ieškovo turtines teises. Septinta, statomas pastatas yra keturių aukštų ir 12,90 m aukščio, pastato atstumas iki pastato, esančio ( - ) , – 2,19 m, o iki pastato ( - ) – 3 m (Statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. I-1240 redakcija, galiojusi projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo metu) 4 straipsnio 4 dalis; Statybos reikalų komiteto prie TSRS Ministrų Tarybos patvirtintas SNiP 2.07.01.-89 „Miestų statyba. Miesto ir kaimo gyvenviečių išplanavimas ir užstatymas“, kurio galiojimas laikinai buvo pratęstas iki 2004 m. balandžio 25 d.). Aštunta, greta statomo naujo statinio esančio pastato ( - ) pirmo ir antro aukšto patalpose natūralios apšviestos koeficientai (pabaigus statybas) bus du kartus mažesni už norminius ir tai laikytina šiurkščiu imperatyviųjų teisės aktų (aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004; sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 patvirtintos higienos normos HN 98:2000) bei ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimu. Devinta, aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 41.1 punkte nustatyta, kad gaisro plitimo į gretimus pastatus galimybei sumažinti būtina nustatyti saugų atstumą tarp statinių. Statybos reikalų komiteto prie TSRS Ministrų Tarybos patvirtinto SNiP 2.07.01.-89 „Miestų statyba. Miesto ir kaimo gyvenviečių išplanavimas ir užstatymas“ 1 privalomame priede, 1 lentelėje nustatyta, kad mažiausias leistinas atstumas tarp pastatų I ir II laipsnio ugniai yra 6 m, tačiau statomo pastato atstumai iki gretimų pastatų yra 2,19 ir 3 m. Dešimta, SNiP 2.07.01.-89 „Miestų statyba. Miesto ir kaimo gyvenviečių išplanavimas ir užstatymas“ 9.19 punkte nustatytas reikalavimas, kad statomas pastatas nesumažintų insoliacijos esamo pastato patalpose – 2,5 valandos per dieną nuo kovo 22 d. iki rugsėjo 22 d. Ieškovo teigimu, dėl statomo 4 aukštų pastato ir jo atstumo iki gretimo pastato ( - ) langų insoliacija gerokai sumažės ir neatitiks teisės aktų nustatytų reikalavimų.

4Atsakovė V. B. prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, statyba vykdoma laikantis visų teisės aktų reikalavimų; statyboms gauti visi būtini leidimai, sutikimai, suderinimai. Anot atsakovės, kitose bylose teismai jau išnagrinėjo ir atmetė skundus dėl statybos leidimo panaikinimo. Atsakovės atstovė prašė skirti ieškovui maksimalią 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą teise, nepagrįstų ieškinių pateikimą ir bylos vilkinimą (Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis); šio prašymo pagrindimui nurodė atsakovės V. B. ligas.

5Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas statomo pastato bendraturčiu tapo po projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo. Ieškovas, 2003 m. birželio 3 d. pasirašydamas privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2003 m. birželio 12 d. perdavimo-priėmimo aktą, sutiko su teisine ir faktine sandėlio, kurio bendraturčiu tapo, padėtimi. Projektavimo sąlygų sąvade leista korpusą rekonstruoti užstatant du aukštus su mansarda, taip pat atsakovei suteikta teisė griauti po gaisro įrengtus stogus, laikinas perdangas, pertvaras ir priestatus. 2001 m. liepos 9 d. defektiniu aktu konstatuota, kad pavojingai deformavosi ir pasviro pietinė-vakarinė išorinė skersinė siena, todėl buvo prašoma nugriauti pavojingai suskilusį mūrą. Šis projekto koregavimas 2001 m. liepos 9 d. suderintas su Kultūros apsaugos departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas netinkamai supranta rekonstrukcijos turinį. Žemės naudojimo dokumentų pateikimas, patvirtinant leidimą rekonstruoti sandėlį, nebuvo būtinas, nes negyvenamosios patalpos nesikeitė, nekeičiant jų paskirties; detalusis planas nebuvo būtinas (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto savivaldybė, kaip sandėlio bendraturtis, nereiškė jokių pretenzijų dėl atliekamos rekonstrukcijos, o gretimo namo ( - ) bendraturčiai tokį sutikimą išreiškė 1998 m. spalio 5 d. ir šis sutikimas patvirtintas notaro. Ieškovas negali savo nuožiūra spręsti dėl reikalavimų, susijusių su atstumais tarp pastatų ir natūralios apšviestos.

6Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurio procesines teises ir pareigas perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nurodė, kad statybos darbai buvo ir yra vykdomi esant išduotam statybos leidimui, todėl nėra pagrindo ieškiniui tenkinti.

7Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė bylą nagrinėti departamento atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodyta, kad statinio rekonstrukcijos projekto brėžiniuose nedetalizuota, kurios mūrinės pastato sienos paliekamos; senojo mūro apimčių nedetalizuota ir 2001 m. liepos 9 d. defektiniame akte, kurį pasirašė ir projekto vadovas A. A., rengęs projektą. 2011 m. kovo 29 d. departamente suderinus pastato rekonstrukcijos projekto korektūrą, korektūros aiškinamajame rašte nurodyta, kad pastatas pastatytas ant esamų pamatų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad departamentas pritarė sandėlio rekonstrukcijai realiai neatkuriant buvusio pastato faktiškai išlikusių fragmentų.

8Trečiojo asmens A. S. K. atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad statinys ar jo statybos nepažeidžia A. S. K. teisių ar teisėtų interesų.

9Daugiau atsiliepimų ar atsikirtimų į ieškinį negauta.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsižvelgdamas į CPK normas ir į tai, kad pareikštu ieškiniu nesiekiama ginti viešąjį interesą ar kitų privačių asmenų teises ar interesus, teismas šią bylą nagrinėjo tik tiek, kiek tai gali būti susiję būtent su ieškovo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių arba įstatymų saugomų interesų gynimu. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Statybos įstatymo reglamentavimą, atmetė ieškovo argumentus, kuriais atsakovų atlikti (atliekami) statybos darbai įvardyti kaip nauja statyba, naujas statinys ir pan.; šiuo aspektu konstatavo, kad pateiktuose dokumentuose –projektavimo sąlygų sąvade, statinio projekto derinimo dokumentuose, išduotuose statybos leidimuose ir pan. – visiškai pagrįstai statybos darbai įvardyti kaip statinio rekonstrukcija. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kuriais teigiama apie nukrypimą nuo statinio projekto pastatant neva keturių (o ne trijų) aukštų pastatą su mansarda; nurodė, jog tiek nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijos, tiek į bylą pateiktos rekonstruoto (-jamo) statinio nuotraukos, projekto brėžiniai, teismo vertinimu, patvirtina, kad rekonstruotas (-jamas) pastatas yra trijų aukštų ir vienos, nors ir dviejų dalių (dvigubos) mansardos. Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovo pateiktame įrodyme, pavadintame ekspertizės aktu, nurodoma, jog pastatytas (statomas) pastatas yra trijų (o ne keturių) aukštų su dviejų lygių mansarda. Teismas pažymėjo, jog iki ieškovui įgyjant nuosavybės teises į dalį sandėlio, šio sandėlio bendraturčiu buvo Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai kartu su atsakove ir buvo išduotas leidimas; atsižvelgdamas į tai, kad leidimas statyti buvo išduotas abiem tuomečiams sandėlio bendrasavininkiams, teismas padarė išvadą, jog organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 20.1 punkto nuostatos neturėjo būti taikomos, todėl ir nepažeistos. Teismas nenustatė, kad pagal leidimo išdavimo metu galiojusias materialiosios teisės normas nagrinėjamu atveju buvo (ar turėjo būti) parengtas detalusis planas, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo ginčo santykiams taikyti ir pirmiau nurodyto reglamento 17.3 punkto reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad išduodant leidimą statyti reglamento 17.3 punkto reikalavimai neturėjo būti taikomi, todėl jie nepažeisti. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus (neįrodytus) ieškinio argumentus, kuriais teigiama apie ieškovo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, atsakovei nepateikus visų kaimynų sutikimų rengiant ir patvirtinant pastato rekonstrukcijos projektą ir (arba) išduodant leidimą statyti. Spręsdamas apie patalpų apšvietimo tiesioginiais saulės spinduliais reikalavimų pažeidimą, teismas pažymėjo, kad statinio projekto ir leidimo statyti teisėtumo klausimas negali būti sprendžiamas pagal vėliau įsigaliojusias teisės normas, jeigu pačiose teisės normose neįtvirtintas jų galiojimas į praeitį arba nustatomas reikalavimas iki tokių teisės normų įsigaliojimo išduotus projektus ir leidimus suderinti su naujai įsigaliojusiu teisiniu reglamentavimu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas nepateikė konkrečiais matavimais pagrįstų įrodymų apie jo konkrečių patalpų konkrečias natūralaus apšvietimo sąlygas, rodiklius, juolab, kad ieškovas iš esmės neneigė atsakovės paaiškinimų, kad šiuo metu patalpos gretimame pastate nenaudojamos, todėl aptariamus ieškovo argumentus atmetė kaip neįrodytus. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų pažeidimų arba neįrodė, kad nustatyti pažeidimai pažeidžia būtent jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

13Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė trečiuoju asmeniu VĮ Turto fondo, kadangi ši valstybės įmonė turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą nagrinėjama byla. Pažymi, kad atsakovė V. B. nėra pateikusi jokių duomenų/įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji turėjo teisę, padidinusi pastato, esančio ( - ), užstatymo plotą, užimti ir dalį valstybei priklausančio žemės sklypo, kurią valstybė patikėjimo teise valdyti ir naudoti yra suteikusi Valstybės įmonei Valstybės turto fondui. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių aplinkybių įvertinimu. Pasak apelianto, teismas nevertino byloje esančių įrodymų, todėl padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad atsakovų statomas pastatas laikytinas rekonstrukcija, o ne naujo pastato statyba. Taip pat nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl pastato aukštingumo. Nurodo, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta teisės normomis, be to, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymi, kad atsakovai neužstatė ant esamo vieno aukšto dar dviejų aukštų su mansarda, o nugriovė buvusį medinį pastatą ir pradėjo statyti visiškai naują pastatą. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovams nebuvo leista statyti dviejų lygių mansardos, ir teigia, kad atsakovai turėjo teisę statyti dviejų aukštų pastatą su vieno aukšto mansarda. Mano, kad teismas nepagrįstai perkėlė jam pareigą įrodinėti, kad neišlaikyti priešgaisriniai atstumai tarp gretimų pastatų pažeidžia apelianto teises, taip pat, kad teismas padarė prieštaringą išvadą, jog neišlaikyti priešgaisriniai atstumai neįrodo, kad buvo pažeisti įstatymų saugomi interesai. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas nepateikė konkrečiais matavimais pagrįstų įrodymų apie jo konkrečių patalpų konkrečias natūralaus apšvietimo sąlygas, neatsižvelgė ir nevertino byloje esančio ekspertizės akto, kuriame yra pateikti detalūs duomenys apie apšvietimo sąlygas.

14Atsakovai V. B. ir UAB „Vilties pašvaistė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu VĮ Valstybės turto fondo; sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų pažeidimų, bei kad ieškinyje nurodomi pažeidimai pažeidžia ieškovo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kuriais atsakovų atlikti (atliekami) statybos darbai įvardyti kaip nauja statyba, naujas statinys ir pan. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai gavo leidimą užstatyti du aukštus su mansarda, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad šiuo aspektu atsakovai, kaip statytojai, pažeidė projektavimo sąlygų sąvadą ar statinio projektą. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad pagal 1999 m. birželio 11 d. Projektavimo sąlygų sąvadą V. B. buvo suteikta teisė griauti po gaisro įrengtus stogus, laikinas perdangas, pertvaras ir priestatus. 2001 m. liepos 9 d. defektiniu aktu buvo konstatuota, kad pavojingai deformavosi ir pasviro pietinė-vakarinė išorinė skersinė siena ir kita, todėl buvo prašoma saugumo numetimais nugriauti pavojingai suskilusį mūrą; šio projekto koregavimas buvo suderintas su Kultūros apsaugos departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu 2001 m. liepos 9 d. Atsakovai sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas neįrodė, kokie atstumai tarp gretimų pastatų turėtų būti vertinami kaip priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas. Taip pat sutinka su teismo motyvais, kad ieškovas neįrodė jokiais leistinais įrodymais, kad jo subjektinės teisės pažeidžiamos iš esmės jau pastatytu pastatu, kuris, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, apsunkina tiesioginių saulės spindulių patekimą į apeliantui priklausančias patalpas.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

17Apeliacinio proceso paskirtis laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Kolegija konstatuoja, kad yra CPK 327 str. 1 d. 1 p. sąlygos panaikinti priimtą teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

19Byloje nustatyta, kad ieškovui E. O. (kartu su L. O., įregistruota bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) pastate, esančiame ( - ) , nuosavybės teise priklauso: 1) 374,35 kv. m. gydymo (poliklinikos) patalpos (unikalus Nr. ( - )), kurios plane pažymėtos indeksais nuo D-1 iki D-14, nuo D-15 iki D-21, su 1/3 pagalbinio pastato/sandėlio (unikalus Nr. ( - )), kurio bendras plotas 57,48 kv. m., dalimi; 2) 10,77 kv. m. negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. ( - )) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 5-1 (8/100 iš 6,50 kv. m., t.y. 0,52 kv. m.), 5-9, 5-10, 5-12 (13/100 iš 25,17 kv. m., t.y. 3,26 kv. m.), iš viso: 3,78 kv. m.; 3) 21,97 kv. m. gyvenamoji patalpa – butas (unikalus Nr. ( - )) su bendro naudojimo patalpomis: 5-1 (16/100 iš 6,50 kv. m.), t.y. 1,04 kv. m.; 5-9, 5-10, 5-12 (277/1000 iš 25,17 kv. m.), t.y. 6,97 kv.m.; 5-13 (48-100 iš 6,90 kv. m.), t.y. 3,31 kv. m., iš viso: 11,32 kv. m. Atsakovei V. B. 1995 m. balandžio 13 d. įregistruotos nuosavybės teisės į butą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. ( - ), esantį pastate, kuris žymimas indeksu 1A3p, ir 2341/5700 dalis pastato-sandėlio, unikalus Nr. ( - ), pažymėto indeksu 6I1p (šis sandėlis taip pat buvo žymimas ir indeksu 1I1p), esančius ( - ). Pastato-sandėlio užstatytas plotas – 57,48 kv. m (t. 1, b. l. 10, 11, 12-13, 156-157, 160, t. 4, b.l. 12-13, 16, 17). Tokiu būdu atsakovė ir ieškovas (su sutuoktine) yra ūkinio pastato/sandėlio, esančio ( - ), bendraturčiai. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo pagalbinio pastato užstatymo plotas buvo 57,48 kv. m. (t. 4, b.l. 110), tuo tarpu šiuo metu pastatyto pastato užstatymo plotas yra 107 kv. m. (t. 3, b.l. 31). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (t .4, b.l. 108-109) atsakovui UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teise priklauso 52/1158 dalys žemės sklypo, esančio ( - ), kita sklypo dalis, t.y. 1106/1158 dalys – priklauso Lietuvos Respublikai; žemės sklypo plotas 0,1158 ha; duomenų, patvirtinančių atsakovės teisę padidinti ginčo pastato užstatymo plotą ir užimti dalį valstybei priklausančio žemės sklypo, byloje nėra. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011-07-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogiška teisės į teisingą teismą samprata draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių bei pareigų aspektu pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant bei taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (2002 m. spalio 15 d. sprendimas Canete de Goni prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 55782/00 (Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, judgment of 15 October 2002, § 34). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2010-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.

21CPK 47 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nei viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad sprendime neišvengiamai turės pasisakyti dėl nedalyvaujančio byloje asmens teisių ir pareigų bet kurios iš ginčo šalių atžvilgiu, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva. Nors apeliantas jau bylos nagrinėjimo metu prašė pirmosios instancijos teismo įtraukti į bylos nagrinėjimą Valstybės turto fondą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, vienu iš motyvų nurodydamas, kad ginčo pastato užstatymo plotas ženkliai viršija atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, kitą dalis žemės sklypo priklauso valstybei, o jos patikėtiniu įregistruotas VĮ Valstybės turto fondas (t. 4, b.l. 108-109), tačiau pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas jokių argumentų, apelianto prašymą atmetė, o išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priėmęs sprendimą, kartu priėmė ir atskirąją nutartį (t. 4, b.l. 172), kuria informuoja Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad dalis valstybės žemės sklypo, esančio ( - ), yra užstatyta, nesant byloje teisinio pagrindo tokiam valstybės žemės dalies užstatymui.

22Taigi, nagrinėjamoje byloje esant ginčui dėl statomo pastato neatitikimo statinio projekto sprendiniams bei teisės aktų reikalavimams, tame tarpe – ar statomas pastatas teisėtai užima dalį valstybinės žemės, akivaizdu, jog Valstybės turto fondas, kaip valstybinės žemės sklypo, kurio dalį užima atsakovės V. B. pastatytas pastatas, patikėtinis (t. 4, b.l. 108), turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje (CPK 47 str. 1 d.).

23Šios procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl privalo naikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t.y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. VĮ Valstybės turto fondą įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 str. 2 d. jis įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p).

24Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarus bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

25Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl išlaidų priteisimo turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-03 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti statytoją... 4. Atsakovė V. B. prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, statyba vykdoma... 5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu... 6. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurio... 7. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie... 8. Trečiojo asmens A. S. K. atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 9. Daugiau atsiliepimų ar atsikirtimų į ieškinį negauta.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m.... 14. Atsakovai V. B. ir UAB „Vilties pašvaistė“ atsiliepime į apeliacinį... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 17. Apeliacinio proceso paskirtis laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 18. Kolegija konstatuoja, kad yra CPK 327 str. 1 d. 1 p. sąlygos panaikinti... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovui E. O. (kartu su L. O., įregistruota bendroji... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas absoliučių teismo sprendimo... 21. CPK 47 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti... 22. Taigi, nagrinėjamoje byloje esant ginčui dėl statomo pastato neatitikimo... 23. Šios procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas... 24. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarus bylą grąžinti... 25. Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios... 26. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija... 27. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-03 sprendimą panaikinti ir...