Byla e2A-151-264/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Apželdinimas“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. B. ir P. W. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Apželdinimas“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė 1.

5Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę ( - ); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,7262 ha ploto žemę ( - ); 3) atnaujinti R. A. B. ir P. W. M. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – pateikimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. 2.

6Pareiškėjai nurodė, kad ( - ) J. V. bei jo sutuoktinės A. V. įpėdinės, B. J. M. ir R. A. B., kreipėsi į Kauno miesto valdybą, prašydamos atkurti nuosavybės teises į: (1) iki 1940-07-22 J. V. valdytą 12 ha ploto žemę, buvusią ( - ) (prie dabartinio ( - )); (2) iki 1940-07-22 A. V. valdytą 32,2 ha ploto žemę, buvusią ( - ) (dabartinėje ( - )). 2011-03-28 B. J. M. ir R. A. B. kreipėsi į NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, prašydamos nuosavybės teisių atkūrimo byloje (toliau - Atkūrimo byla) pripažinti, kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos A. V. nuosavybės teise valdė 12 ha žemės plotą ( - ), o A. V. - 31,7224 ha žemės plotą ( - ). 2011-07-22 NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius informavo B. J. M. ir R. A. B., kad, atsižvelgiant į jų 2011-03-28 prašymą, taip pat gautus Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Kauno apskrities archyvo atsakymus, buvo pakartotinai peržiūrėti Atkūrimo byloje esantys nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. 2011-06-22 protokolu nutarta pripažinti faktus, t. y. kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos J. V. nuosavybės teise valdė 12 ha žemės plotą ( - ), o A. V. - 31,7262 ha žemės plotą ( - ). Vadovaujantis šiuo Protokoliniu sprendimu buvo priimtas ne vienas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 2016-10-12 NŽT Kauno miesto skyrius informavo pareiškėjus, kad NŽT Rizikų vertinimo departamentas, atlikęs Atkūrimo byloje parengtų „išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo ir paskaičiuotų verčių“ teisėtumo vertinimą, konstatavo daugiau nei prieš 5 metus priimto 2011-06-22 protokolinio sprendimo dėl faktų nustatymo nepagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, NŽT Kauno miesto skyrius įpareigojo pareiškėjus kreiptis į teismą dėl faktų nustatymo ir pateikti NŽT Kauno miesto skyriui tai įrodančius dokumentus. 3.

7Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo aiškios pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė, tik nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba vertino Kauno miesto skyriaus pateiktose J. V. ir A. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančius, taip pat Kauno apskrities archyvo ir Lietuvos centrinio archyvo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad vėliausi J. V. ir A. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai yra Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, ( - ) mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knygos, kuriose įrašyti: J. V., valdęs ( - ) 7,9901 ha sklypą ir turėjęs 1 mūrinį gyvenamąjį namą, 1 negyvenamąjį namą; A. V., ( - ) valdžiusi 3,1720 ha žemės, 2 medinius gyvenamuosius namus, 4 negyvenamuosius namus. Taip pat konstatavo, kad 1940 m. rugpjūčio 7 d. Berlyne, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas aktas, kuriame J. V. nurodė esantis 12,00 ha žemės sklypo ( - ), savininkas - nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Pažymėjo, kad šis aktas taptų J. V. nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė 12,00 ha žemės ( - ). 4.

8Suinteresuotas asmuo UAB „Apželdinimas“ prašo pareiškėjų pareiškimą atmesti kaip neįrodyta, taip pat kaip kreipusis į teismą praleidus įstatyme nustatytą terminą. Nurodė, jog pareiškėjams dar 2000-2007 metais buvo žinoma, kad jų turimų bei atsakingai institucijai pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad J. V. nuosavybės teise iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės valdė 12,00 ha žemės, o A. V. – 31,7262 ha žemės, todėl sprendimas atkurti nuosavybės teises į pareiškėjų nurodomo dydžio teritoriją negali būti priimamas. Teigia, kad bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, kad J. V. ir A. V. 1940 m. nacionalizuojant žemę nuosavybės teise valdė pareiškėjų nurodomo ploto žemę. Pareiškėjams nuosavybės teisės negali būti atkuriamos į didesnę nei 7,9901 ha bei 3,1720 ha ploto žemę. Bylos medžiagoje esantis 1940-08-07 paties J. V. surašytas bei pasirašytas dokumentas nepatvirtina, kad J. V. nuosavybės teise valdė 12,00 ha žemės ( - ). Priešingai, 1940 m. Mokesčių mokėtojų knygos (juose esantys duomenys) 1940-08-07 dokumente užfiksuotus duomenis paneigia. Pareiškėjų į bylos medžiagą pateiktas 1944-03-17 Hipotekos knygos išrašas pagal dokumento sudarymo datą laikytinas vėliausiu dokumentu, tačiau, kaip yra matyti, į šį dokumentą perkelti kur kas ankstesni duomenys, t. y. duomenys, kurie fiksuoti dar 1939 m. Pažymėjo, jog 1944-03-17 Hipotekos knygos išraše nurodyta, jog: (i) A. V. 1921 m. apskritai įsigijo tik 24,2860 ha dydžio žemės sklypą, o šie duomenys paneigia pareiškėjų deklaruojamą poziciją, kad iš A. V. 1940 m. buvo nusavinta net 31,7262 ha ploto žemė; (ii) A. V. nuosavybės teise priklausiusi žemė buvo aktyviai ir pakankamai didelėmis dalimis pardavinėjama kitiems subjektams. 5.

9Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Tik prašyme bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant nurodė, kad su pareiškėjų pareiškimu nesutinka bei palaiko suinteresuoto asmens UAB „Apželdinimas“ atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.

11Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę ( - ); 2) A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha ploto žemę ( - ). Taip pat atnaujino R. A. B. ir P. W. M. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – pateikimui. 7.

12Dėl J. V. 12,00 ha ploto žemės valdymo nuosavybės teise šios žemės nacionalizavimo metu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjais, kad jų nurodytos aplinkybės bei byloje esantys tai patvirtinantys duomenys leidžia spręsti, kad J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12 ha (tame tarpe 7,9901 ha) ploto žemę ( - ). Nurodė, jog į bylą nėra pateikta duomenų, leidžiančių tokia išvada pagrįstai abejoti. Teismas nesutiko, kad šioje byloje, kaip vėliausiu bei nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, turėtų būti vadovaujamasi 1940 m. Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, ( - ) mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knyga (1 t., b.l. 179-180), kurioje įrašyta, jog J. V. valdė ( - ) 7,9901 ha sklypą. 8.

13Teismo vertinimu, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas 1940-08-07 Aktas (1 t. b.l. 100-101), kuriame nurodyta, kad J. V. yra 12,00 ha ploto žemės, esančios ( - ), savininkas, bei ( - ) apskrities archyvo 1997-12-04 pažymėjime Nr. V-195 (1 t., b.l. 105-110) nurodyti duomenys apie J. V. nuosavybės teise turėtos žemės plotą (1932 metais - 24,16 ha) bei 1934 m. - 1939 m. laikotarpiu J. V. atliktus ( - ) nuosavybės teise valdytos žemės pardavimus (iš viso parduota 4,6529 ha), patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo ne mažiau kaip 12,00 ha ploto žemės ( - ). 9.

14Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtos pažymos pastaboje įrašyta, kad tikslesnių duomenų apie J. V. ( - ) iki 1940 m. turėtą nekilnojamąjį turtą (pastatus ir žemę) nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nėra, todėl tai gali reikšti, kad dokumentai, susiję su 12,00 ha žemės valdymu nėra išlikę. Pažymėjo, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. 10.

15Dėl A. V. 31,7262 ha ploto žemės valdymo nuosavybės teise šios žemės nacionalizavimo metu. Teismas, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tik iš dalies sutiko su pareiškėjais apie A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 31,7262 ha ploto žemę ( - ). Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs visus pareiškėjų pateiktus dokumentus iš archyvų, kitą bylos medžiagą sprendė, jog galima padaryti pagrįstą išvadą, jog A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdė 31,3507 ha ploto žemę nuosavybės teise. Nurodė, jog į bylą nėra pateikta duomenų, leidžiančių tokia išvada pagrįstai abejoti. Teismas nesutiko, kad šioje byloje, kaip vėliausiu bei nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, turėtų būti vadovaujamasi 1940 m. Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, ( - ) mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knyga (1 t., b.l. 194-195), kurioje įrašyta, jog A. V. valdė ( - ) ūkyje 3,1720 ha sklypą. Teismas mokesčių inspekcijos darbuotojo įrašo faktinio duomens įrodomąją reikšmę įvertino visų bylos faktinių duomenų kontekste, todėl nurodė, jog jis vertintinas kaip nepakankamas tik 3,1720 ha žemės valdymo nuosavybės teise fakto buvimui konstatuoti. Teismas sutiko su pareiškėjais, kad iš šios registracijos knygos nėra aišku būtent kada šie duomenys yra fiksuoti (kokį 1940 metų mėnesį, dieną), kokiais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais remiantis šis įrašas buvo padarytas. Pažymėjo, kad esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, tačiau tik tuo atveju jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados. 11.

16Teismas sutiko su suinteresuoto asmens UAB „Apželdinimas“ nurodyta aplinkybe, kad byloje esantys duomenys dėl 1921-02-24 A. V. ir J. V. (pirkėjai) bei D. – F. G. (pardavėjos), atstovaujamos įgaliotinio A. B., sudaryto ( - ) esančios žemės pirkimo - pardavimo sandorio, t.y. pagal Ipotekos knygos išrašą pirkėjai įsigijo 24 ha 2860 kv. m. žemės sklypą, tuo tarpu pareiškėjų pateikto 1921-02-24 J. V. ir A. V. ir D. G. sudaryto pirkimo-pardavimo akto nuorašo kopijoje (1 t., b.l. 102-104) nurodyta, kad parduodama apie 45 margus, t.y. apie 31,95 ha (1 margas - tai apie 0,71 ha), tačiau teismas šiuo atveju rėmėsi vėlesniais duomenimis (mokesčių byla). Pažymėjo, kad nuo 1921-02-24 iki 1935-02-15 A. V. galėjo įsigyti daugiau žemės nei tik minėtu sandoriu, ką iš esmės ir patvirtina mokesčių byloje esantys duomenys. 12.

17Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjų kartu su 2017-11-03 prašymu pateiktas 1944-03-17 Ipotekos knygos išrašas (2 t., b.l. 5-7) apie A. V. nuosavybės teise valdyta žemė ( - ), paneigia pačių pareiškėjų nurodomas aplinkybes, kad yra duomenų tik apie 1939 metų II pusmetį sudarytus 4 sandorius, iš viso parduodant 0,4462 ha (4462 m2) žemės dalį. 13.

18Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis, A. V. 1939-1940 metais iš viso pardavė ne 4462 m2 žemės, o ne mažiau kaip 8217 m2 žemės. Apie daugiau sudarytų minėto turto pardavimo sandorių byloje duomenų nėra, jų nepateikta ir per gan netrumpą bylos nagrinėjimo laikotarpį. 14.

19Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esančių ir aukščiau išvardintų leistinų įrodymų visuma patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, kad A. V. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos turėjo 31,3507 ha (tame tarpe 3,1720 ha) ploto žemės ( - ). 15.

20Dėl termino atnaujinimo. Teismas pažymėjo, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojų neaiškios bei nenuoseklios pozicijos (sprendimų), vykstant dėl pareiškėjų prašymų atitinkamiems svarstymams, pretendentai pagrįstai tikėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui pakanka. Pareiškėjams buvo suteiktas lūkestis, jog jiems ir nesikreipiant į teismą gali būti atkurtos nuosavybės teisės į pageidaujamą žemę. 16.

21Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojų netinkamas pareigų atlikimas pripažintinas svarbia priežastimi dėl ko buvo praleistas terminas pretendentams pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Teismas patenkinęs pareiškėjų reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pripažino, jog terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – praleistas dėl svarbių priežasčių – nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų darbuotojų netinkamų pareigų atlikimo – todėl prašymas atnaujinti terminą tenkintinas.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 17.

23Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Apželdinimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1169-924/2018 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų R. A. B. ir P. W. M. pareiškimą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2417.1

25Dėl Sprendimo dalies, kurioje nustatyta, kad J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha žemės. Teismas, nustatęs faktą, kad J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12 ha, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos.

2617.2

27Nei Atkūrimo įstatymo 9 str., nei Tvarkos 12 p. nėra numatyta, kad paties asmens raštu surašytas liudijimas apie savo nuosavybės (turto) apimtį (išskyrus tokiam liudijimui artimą testamentą) yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi 1940 m. paties J. V. užsienyje surašytu bei pasirašytu dokumentu (1 t., e.b.l. 100-101), kuris nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas ir kuriame užfiksuotos žemės apimties (12,00 ha) nepatvirtina jokie bylos medžiagoje esantys nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai.

2817.3

29Priešingai nei sprendė teismas, 1940 m. paties J. V. užsienyje surašyto dokumento duomenų nepatvirtina ir 1997-12-04 Lietuvos archyvų departamento ( - ) archyvo pažymėjime Nr. V-195 (1 t., e.b.l. 105-110) užfiksuoti duomenys. Šiame dokumente skirtingais laikotarpiais nurodoma visiškai skirtinga nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos žemės apimtis. Jame užfiksuota, kad J. V. jam priklausančią žemę pakankamai aktyviai bei pakankamai didelėmis dalimis pardavinėjo kitiems fiziniams asmenims, taip pat nėra nurodyta, kiek konkrečiai žemės turėjo J. V. 1934-1939 m. Dėl šios priežasties iš byloje esančių duomenų negalima išvada, kad 4,6529 ha žemės J. V. laikotarpiu nuo 1934 iki 1939 m. pardavė 1934 m. turėdamas būtent tiek pat, kiek turėjo 1932 m., t. y. 24,16 ha.

3017.4

31J. V. nacionalizacijos metais (1940 m.) valdė kur kas mažesnio ploto žemę nei byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi 1940 m. Mokesčių mokėtojų knygos (1 t., e.b.l. 179-180; 194-195) , Tvarkos 12 p., yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, ir šiose knygose yra aiškiai užfiksuota, kad J. V. ( - ) 1940 metais (t. y. nacionalizacijos metais) mokesčius mokėjo tik už 79901 kv. m. žemės (1 t., e.b.l. 179-180).

3217.5

33Pareiškėjų į bylą pateikti dokumentai negali būti laikomi paneigiančiais 1940 m. Mokesčių mokėtojų knygose užfiksuotus duomenis apie J. V. ir A. V. valdyto turto apimtį, kadangi šie dokumentai, kaip 2017-08-28 prašyme pripažįsta ir patys pareiškėjai, patvirtina „atleidimą“ nuo mokesčių už visiškai kitą laikotarpį (t. y. nuo 1925 m. iki 1929 m. ir nuo 1930 m. iki 1933 m.). Bylos medžiagoje nėra absoliučiai jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad J. V. ir A. V. (arba jų įgaliotiniai) 1940 m. mokesčius mokėjo ne už visą, o tik už kokią nors dalį nuosavybės teise valdytos žemės.

3417.6

35Dėl Sprendimo dalies kuria nustatyta, kad A. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha žemės. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 1940 m. Mokesčių mokėtojų knygose (1 t., e.b.l. 179-180; 194-195) užfiksuotais duomenimis, kuriais remiantis galima daryti pagrįstą išvadą, kad prieš pat 1940 m. nacionalizaciją A. V. nuosavybės teise valdė ne daugiau nei 3,1720 ha žemės.

3617.7

371944-03-17 Ipotekos knygos išraše užfiksuoti duomenys ne tik kad paneigia pareiškėjų byloje deklaruotą ir Sprendimu patvirtintą iš A. V. nusavintą žemės kiekį, tačiau patvirtina tai, kad šiai priklausiusi žemė, tuoj pat prieš pradedant vykdyti turto nacionalizaciją, buvo aktyviai bei pakankamai didelėmis dalimis pardavinėjama tretiesiems asmenims.

3817.8

39Sprendžiant dėl nusavinto žemės kiekio (ploto), turėtų būti vadovaujamasi tais duomenimis, kurie yra užfiksuoti artimiausiu turto nacionalizacijai laikotarpiu (t. y. 1940 m. užfiksuotais duomenimis).

4017.9

41Dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjai byloje pripažino ir bylos medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys, kad Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus arba kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškėjai yra ženkliai praleidę (pareiškėjai pareiškimą byloje pateikė tik 2017-04-12 (1 t., e.b.l. 1-17).

4217.10

43Teismo išvada, kad pareiškėjai iki 2016-10-12 pranešimo gavimo objektyviai negalėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kadangi nežinojo, kad jų pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad J. V. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 12,00 ha žemės, o A. V. – 31,7262 ha žemės, yra neteisinga.

4417.11

45Neatsižvelgta, kad pareiškėjai Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytą terminą (2003-12-31) praleido dėl pačių nerūpestingumo ir aplaidumo bei kiek vėliau, t. y. jau po Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatyto termino praleidimo, patys pareiškėjai akivaizdžiai elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai (piktnaudžiavo teise).

4617.12

47Priešingai nei sprendė teismas, pareiškėjai negalėjo pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pakankamai dokumentų, kurie patvirtina jų deklaruojamo dydžio žemės valdų valdymą nuosavybės teise. Akivaizdu, kad kitu atveju pareiškėjai nebūtų rinkę bei atsakingai institucijai teikę papildomų dokumentų, anot jų, patvirtinančių jų deklaruojamo dydžio žemės valdų nuosavybės teise valdymą.

4817.13

49Atkūrimo įstatymo nuostatų neatitinkantis Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2011-06-22 sprendimas (1 t., e.b.l. 28), kurio priėmimą lėmė tik pačių pareiškėjų neteisėtas ir nesąžiningas elgesys, priešingai nei sprendė teismas, negalėjo būti pagrindu termino atnaujinimui pateikti dokumentą – teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. 18.

50Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai R. A. B. ir P. W. M. prašo: 1) nutraukti bylą pagal 2018 m. spalio 10 d. UAB „Apželdinimas“ apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2YT-1169-924/2018 panaikinimo dalyje, kuria nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę ( - ) bei atnaujinti R. A. B. ir P. W. M. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo pateikimui, o teismui nusprendus bylą šioje dalyje nagrinėti iš esmės - atmesti UAB „Apželdinimas“ apeliacinį skundą šioje dalyje, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; 2) atmesti 2018 m. spalio 10 d. UAB „Apželdinimas“ apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2YT-1169-924/2018 panaikinimo dalyje, kuria nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha ploto žemę ( - ), bei atnaujinti R. A. B. ir P. W. M. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo pateikimui, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; 3) priteisti pareiškėjų R. A. B. ir P. W. M. naudai iš UAB „Apželdinimas“ visas pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių bus, pagal iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

5118.1.

52Apeliantė neturi teisės teikti apeliacinį skundą, reikalaujant panaikinti sprendimą dėl nustatyto fakto, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę ( - ) bei Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino pateikti teismo sprendimą dėl šio fakto nustatymo, atnaujinimo, nes nepateikta duomenų, kad apeliantė būtų savininkė arba nuomininkė nekilnojamojo turto, esančio buvusioje ( - ).

5318.2.

54Nesutinka, kad teismine tvarka nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktus turi būti vadovaujamasi vėliausiai išduotais nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais.

5518.3.

56Byloje nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių abejoti 1940-08-07 Aktu. Priešingai, pareiškėjai yra pateikę kitus nurodytus dokumentus, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog minėtame dokumente užfiksuotas faktas, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę ( - ).

5718.4.

58Mokėtojų registracijos knygos išraše nenustatytu laiku užfiksuotus duomenis paneigia teismui pateikti dokumentai, kurių duomenys įrodo, kad nuo 1932 metų, kai J. V. nuosavybės teise valdė 24,16 ha ploto žemę ( - ), iki 1940 m. žemės nacionalizacijos J. V. pardavė tik 5,6347 ha žemės.

5918.5.

60Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų apie J. V. sudarytus kokius nors kitus byloje nesančius ( - ) valdytos žemės pirkimo pardavimo ar kitokius sandorius.

6118.6.

62Teismo išvadą, kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos A. V. valdė 31,3507 ha ploto žemę ( - ), patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl neva neteisėto sprendimo šioje dalyje.

6318.7.

64Atkreiptinas dėmesys, kad Mokėtojų registracijos knygos išraše užfiksuotų duomenų nepagrįstumą įrodo ir administracine tvarka Institucijos priimtas galiojantis 2011-06-22 Protokolinis sprendimas pripažinti faktus, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę ( - ) bei, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,7262 ha ploto žemę ( - ).

6518.8.

66Apeliacinio skundo motyvas, kad sprendime konstatuotas faktas apie tokios išvados nebuvimą neva negalėjo būti pripažįstamas sudarančiu pakankamą pagrindą atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą (Apeliacinio skundo 56 p.), prieštarauja Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje nustatytam reglamentavimui bei Lietuvos teismų suformuotai praktikai.

6718.9.

68Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino praleidimą sąlygojo Institucijos tik 2016 m. spalio 12 d. priimtas sprendimas įpareigoti pareiškėjus pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo būtų nustatyti 2011 m. birželio 22 d. protokoliniu sprendimu Institucijos pripažinti minėti faktai. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad pareiškėjai praleido minėtą terminą dėl nesvarbių priežasčių. 19.

69Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

7019.1.

711940 m. rugpjūčio 7 d. Berlyne, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas aktas, kuriame J. V. nurodė esantis 12,00 ha žemės sklypo ( - ), savininkas - nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, tuometinio ( - ) žemėtvarkos skyriaus specialistų susirinkimo 2011 m. birželio 22 d. protokole, pirmiau minėtas aktas nepagrįstai pripažintas J. V. nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu į valdytą 12,00 ha plotą. Pažymėtina, kad šis aktas taptų J. V. nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė 12,00 ha žemės ( - ).

72IV.

73Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados 20.

74Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.). 21.

75Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 22.

76Apeliacijos dalykas - teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies pareiškimas dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizacijos juridinių faktų nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo, patikrinimas. 23.

77Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę ( - ), o A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,7262 ha ploto žemę ( - ), taip pat prašė atnaujinti pareiškėjams R. A. B. ir P. W. M. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui – teismo sprendimui dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo – pateikimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. 24.

78Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šiuos faktus nustatė, nes laikė juos įrodytais. 25.

79LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. 26.

80Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad R. A. B. ir J. M. iki 2001-12-31 pateikė 1997-10-03 prašymus atkurti nuosavybės teises į J. V. 12 ha ir A. V. 32,2 ha iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, todėl nuosavybės teisės pagal minėtas įstatymo nuostatas turėjo būti atkuriamos pareiškėjos R. A. B. ir jau mirusios J. M. vardu, perduotos pastarosios įpėdiniui P. W. M. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 27.

81Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014). Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). 28.

82Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010). 29.

83CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus. 30.

84Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011). Dėl J. V. žemės ( - ) 31.

85Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,00 ha ploto žemę ( - ). 32.

86Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šį faktą, nepagrįstai vadovavosi 1940 m. paties J. V. užsienyje surašytu bei pasirašytu dokumentu (1 t., e.b.l. 100-101), nes tai nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Nurodo, kad artimas 1940 m. nacionalizacijos laikotarpiui nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas yra 1940 m. Mokesčių mokėtojų knyga (1 t., e.b.l. 179-180), kurioje yra užfiksuoti duomenys, patvirtinantys kur kas mažesnio dydžio žemės valdos valdymą nuosavybės teise (t. y. 7,9901 ha). Tai yra, lygiai tiek, kiek buvo pripažinta dar 2000-09-25 už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingos institucijos priimtu sprendimu (3 t., e.b.l. 91-92). 33.

87Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl apeliantės nurodytų dokumentų įrodomosios reikšmės bei juos vertino atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą teisingai. 34.

88Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad kaip vėliausiu bei nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, turėtų būti vadovaujamasi 1940 m. Finansų ministerijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, ( - ) mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knyga (1 t., b.l. 179-180), kurioje įrašyta, jog J. V. valdė ( - ) 7,9901 ha sklypą, nes kaip minėta šios nutarties 29 ir 30 punktuose nagrinėjamu atveju taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus. Nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu, todėl, esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados. 35.

89Bylos duomenys: 1926-05-17 J. V. išduotas nuosavybės dokumentas - pažymėjimas Nr.10857 - kuriame nurodyta, kad J. V. nuosavybės teise priklausė 80,9378 ha ploto žemė ( - ) (1 t. e. b. l. 99), ( - ) archyvo 1997-12-04 pažymėjime Nr. V-195 (1 t., b.l. 105-110) nurodyti duomenys apie J. V. nuosavybės teise turėtos žemės plotą (1932 metais - 24,16 ha) bei 1934 m. - 1939 m. laikotarpiu J. V. atliktus ( - ) nuosavybės teise valdytos žemės pardavimus (iš viso parduota 4,6529 ha), patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, kad 1940-08-07 Akto patvirtinimo dieną J. V. galėjo būti 12 ha ploto žemės ( - ) savininku, akte užfiksuoti duomenys patvirtinti to laikotarpio atsakingų asmenų, todėl teismui nėra pagrindo abejoti jame esančių duomenų teisingumu. 36.

90Kauno apskrities archyvo 1997-12-04 pažymėjime, 2011-03-16 pažymoje dėl nekilnojamojo turto nacionalizavimo Nr. (10.6) V10-794, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-05-12 pažymėjime Nr. T-522-V (1t.e.b.l. 166, 178) pastabose įrašyta, kad tikslesnių duomenų apie J. V. ( - ) iki 1940 m. turėtą nekilnojamąjį turtą (pastatus ir žemę) nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nėra, kad nekilnojamojo turto nacionalizavimo aktai archyvui saugoti neperduoti, todėl akivaizdu, kad dokumentai, susiję su 12,00 ha žemės valdymu nėra pilnai išlikę. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, 1940 m. Mokėtojų registracijos knygos išraše pateikti duomenys apie ( - ) J. V. valdytą tik 7,9901 ha ploto žemę, neturi lemiamos įrodomosios reikšmės, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) Žemėtvarkos skyriaus specialistų komisijos yra priimtas ir galiojantis 2011-06-22 Protokolinis sprendimas pripažinti pareiškėjų prašomus nustatyti faktus bei jo pagrindu buvo parengti dokumentai nuosavybės teisių atkūrimui (1 t.e.b. l. 27-28). 37.

91Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kad būtų kitų pretendentų į žemę, buvusią ( - ), kitų duomenų apie 1932 m. - 1940 m. laikotarpiu J. V. sudarytus žemės pardavimo sandorius, kad nuosavybės teisės į 12 ha ploto žemę ( - ) galėjo priklausyti ne J. V., o kam nors kitam. Dėl A. V. žemės ( - ). 38.

92Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha ploto žemę ( - ). 39.

93Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šį faktą, turėjo vadovautis tais duomenimis, kurie užfiksuoti 1940 m. Mokesčių mokėtojų knygoje (1 t., e. b. l. 194-195) bei kuriais remiantis galima daryti pagrįstą išvadą, kad prieš pat 1940 m. nacionalizaciją A. V. nuosavybės teise valdė ne daugiau nei 3,1720 ha žemės. 40.

94Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvadą, kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos A. V. valdė 31,3507 ha ploto žemę ( - ), patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo dėl šios skundžiamos sprendimo dalies. 41.

95( - ) valstybinio archyvo 1992-01-17 pažymėjime Nr. V-415 (1 t., b. l. 145) nurodyta, kad A. V. nekilnojamojo turto mokesčių byloje yra 1935-02-15 nekilnojamojo turto žinių lapas, kuriame nurodoma, kad A. V. nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) ūkyje, susideda iš 32 ha 1724 m2 nuosavos žemės, taip pat nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės finansų skyriaus archyvinio fondo dokumentuose, 1939-1941 metų nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų knygoje įrašyta A. V., mokėjusi mokesčius už nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) iki 1940 metų. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendžiant dėl nusavinto žemės kiekio (ploto), turėtų būti vadovaujamasi artimu 1940 m. nacionalizacijos laikotarpiui dokumentas, t. y. 1944-03-17 Ipotekos knygos išrašu (2 t., e.b.l. 5-7), kuriame aiškiai užfiksuota ir konkrečiai nurodyta, kad remiantis ( - ) ipotekos knygos Nr. 117 duomenimis, A. V. yra tik 24,2860 ha žemės savininkė (įrašas padarytas 1939-07-14), tačiau šie duomenys niekaip nepaneigia aplinkybės, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos galėjo turėti daugiau žemės, nes kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas aplinkybė, kad mokesčių mokėtoja A. V. 1940 metais už 1939 metus sumokėjo 316,80 Lt dydžio nepaprastąjį nekilnojamojo turto mokestį (t. y. tokio paties dydžio mokestį kaip ir 1935 m.) už ( - ) valdomą nekilnojamąjį turtą patvirtina faktą, kad ji iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,3507 ha ploto žemę ( - ). 42.

96Nors 1944-03-17 Ipotekos knygos išraše užfiksuoti duomenys apie A. V., kad ji vienerių metų laikotarpiu, t. y. nuo 1939-06-20 iki 1940-06-26, sudarė 8 žemės pardavimo kitiems fiziniams asmenims sandorius, tačiau iš viso jais buvo parduota tik 0,8147 ha žemės (2 t.e.b.l. 5-7). Byloje jokių duomenų, kad iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos A. V. būtų perleidusi daugiau kaip 0, 8217 ha žemės iš 32 ha 1724 m2 nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 1940 m. Mokėtojų registracijos knygos išraše pateikti duomenys apie ( - ) ūkyje A. V. valdytą tik 3,1720 ha ploto žemę, neturi lemiamos įrodomosios reikšmės, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus specialistų komisijos yra priimtas ir galiojantis 2011-06-22 Protokolinis sprendimas pripažinti pareiškėjų prašomus nustatyti faktus bei jo pagrindu buvo parengti dokumentai nuosavybės teisių atkūrimui (1 t.e.b. l. 27-28). 43.

97Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kurie pagrįstai leistų abejoti tuo, kad ( - ) A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdė 31,3507 ha ploto žemę nuosavybės teise, pagrįstai pareiškėjų prašymą dėl šio fakto nustatymo tenkino iš dalies (CPK .85 str.). Dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti 44.

98Terminas pateikti dokumentus įrodančius nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius su nuosavybės turėtoju nustatytas iki 2003 gruodžio 31 dienos, pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. 45.

99Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai sprendė termino atnaujinimo klausimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos apie tai, jog pareiškėjų valia atkurti nuosavybės teises buvo išreikšta įstatymų nustatyta tvarka, tą valios išreiškimą įgaliota valstybės institucija/os priėmė (akceptavo) kaip tinkamą, pradėjo ir tęsė nuosavybės teisės grąžinimo procedūrą, priėmė atitinkamus sprendimus, kuriais atkūrė nuosavybės teises ir tik Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. 8SD- 6130-( 14.8.94) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. V. ir A. V. iki 1940 m. turėtą žemę“ informavo pareiškėjus, kad jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjams būtinybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsirado tik po paminėto 2016 m. spalio 12 d. rašto gavimo, t.y. žymiai vėliau ir pretendentams jau atkūrus nuosavybės teises, nustačius, kad nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos ne į 12 ha žemės plotą nuosavybės teise valdytą J. V., o į 7,9901 ha, tuo tarpu A. V. valdytas žemės plotas ne 31,7262 ha, o 3,1720 ha. (1 t. e. b. l. 29-30, 3 t. e. b. l. 96-125), todėl terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti pagrįstai atnaujintas. 46.

100Pažymėtina, kad sprendžiant šią bylą turi būti atsižvelgta į EŽTT ( Europos žmogaus teisių teismo) ir kasacinio teismo poziciją dėl būtinybės imtis priemonių užtikrinti realią asmens teisę naudotis savo nuosavybe ir negalimumo asmenims užkrauti pernelyg didelę naštą tais atvejais, kai nuosavybės grąžinimo procese atsiranda klaidų ar neapsižiūrėjimo. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir jos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Taip pat įvertintina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas, prasidėjęs 1991 metais, buvo sudėtingas, naujas, beprecedentis, todėl pripažįstant valstybės klaidų tikimybę, būtų neproporcinga neigti ir piliečių teisę suklysti atliekant susijusius veiksmus ( teikiant pareiškimus, reiškiant prašymus ar pan.). 47.

101Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). 48.

102Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 49.

103CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Netenkinus apeliacinio skundo apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos. 50.

104Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš apeliantės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl šis prašymas nespręstinas.

105Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

106Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

107Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė 1.... 5. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė: 1)... 6. Pareiškėjai nurodė, kad ( - ) J. V. bei jo sutuoktinės A. V. įpėdinės,... 7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 8. Suinteresuotas asmuo UAB „Apželdinimas“ prašo pareiškėjų pareiškimą... 9. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas atsiliepimo per teismo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.... 11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu... 12. Dėl J. V. 12,00 ha ploto žemės valdymo nuosavybės teise šios žemės... 13. Teismo vertinimu, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas... 14. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtos pažymos pastaboje įrašyta, kad... 15. Dėl A. V. 31,7262 ha ploto žemės valdymo nuosavybės teise šios žemės... 16. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens UAB „Apželdinimas“ nurodyta... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjų kartu su 2017-11-03... 18. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis, A. V. 1939-1940 metais... 19. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esančių ir aukščiau... 20. Dėl termino atnaujinimo. Teismas pažymėjo, kad dėl nuosavybės teisių... 21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuosavybės teisių atkūrimą... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 17.... 23. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Apželdinimas“ prašo... 24. 17.1... 25. Dėl Sprendimo dalies, kurioje nustatyta, kad J. V. iki 1940 m.... 26. 17.2... 27. Nei Atkūrimo įstatymo 9 str., nei Tvarkos 12 p. nėra numatyta, kad paties... 28. 17.3... 29. Priešingai nei sprendė teismas, 1940 m. paties J. V. užsienyje surašyto... 30. 17.4... 31. J. V. nacionalizacijos metais (1940 m.) valdė kur kas mažesnio ploto žemę... 32. 17.5... 33. Pareiškėjų į bylą pateikti dokumentai negali būti laikomi paneigiančiais... 34. 17.6... 35. Dėl Sprendimo dalies kuria nustatyta, kad A. V. iki 1940 m. nacionalizacijos... 36. 17.7... 37. 1944-03-17 Ipotekos knygos išraše užfiksuoti duomenys ne tik kad paneigia... 38. 17.8... 39. Sprendžiant dėl nusavinto žemės kiekio (ploto), turėtų būti... 40. 17.9... 41. Dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjai byloje pripažino ir bylos medžiagoje... 42. 17.10... 43. Teismo išvada, kad pareiškėjai iki 2016-10-12 pranešimo gavimo objektyviai... 44. 17.11... 45. Neatsižvelgta, kad pareiškėjai Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytą... 46. 17.12... 47. Priešingai nei sprendė teismas, pareiškėjai negalėjo pagrįstai tikėtis,... 48. 17.13... 49. Atkūrimo įstatymo nuostatų neatitinkantis Nacionalinės žemės tarnybos... 50. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai R. A. B. ir P. W. M. prašo:... 51. 18.1.... 52. Apeliantė neturi teisės teikti apeliacinį skundą, reikalaujant panaikinti... 53. 18.2.... 54. Nesutinka, kad teismine tvarka nustatant žemės valdymo nuosavybės teise... 55. 18.3.... 56. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių abejoti 1940-08-07 Aktu.... 57. 18.4.... 58. Mokėtojų registracijos knygos išraše nenustatytu laiku užfiksuotus... 59. 18.5.... 60. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų apie J. V. sudarytus kokius nors... 61. 18.6.... 62. Teismo išvadą, kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos A. V. valdė 31,3507... 63. 18.7.... 64. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokėtojų registracijos knygos išraše... 65. 18.8.... 66. Apeliacinio skundo motyvas, kad sprendime konstatuotas faktas apie tokios... 67. 18.9.... 68. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino praleidimą... 69. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 70. 19.1.... 71. 1940 m. rugpjūčio 7 d. Berlyne, Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė... 72. IV.... 73. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 74. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)... 75. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį... 76. Apeliacijos dalykas - teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies... 77. Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J.... 78. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šiuos faktus nustatė, nes... 79. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 80. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad R. A. B. ir J. M. iki 2001-12-31... 81. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat... 82. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 83. CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas... 84. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl... 85. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė juridinę... 86. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 87. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 88. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad kaip... 89. Bylos duomenys: 1926-05-17 J. V. išduotas nuosavybės dokumentas -... 90. Kauno apskrities archyvo 1997-12-04 pažymėjime, 2011-03-16 pažymoje dėl... 91. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kad būtų kitų pretendentų į... 92. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė juridinę... 93. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 94. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo... 95. ( - ) valstybinio archyvo 1992-01-17 pažymėjime Nr. V-415 (1 t., b. l. 145)... 96. Nors 1944-03-17 Ipotekos knygos išraše užfiksuoti duomenys apie A. V., kad... 97. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad į bylą nėra pateikta... 98. Terminas pateikti dokumentus įrodančius nuosavybės teisę ir giminystės... 99. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai sprendė termino... 100. Pažymėtina, kad sprendžiant šią bylą turi būti atsižvelgta į EŽTT (... 101. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi įtakos... 102. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 103. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose... 104. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš apeliantės... 105. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 106. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 107. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....