Byla 2A-28-577/2013
Dėl Lietuvos advokatūros 2011-04-14 sprendimo dalies panaikinimo, pareikštą atsakovui Lietuvos advokatūrai, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir M. R

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės advokato padėjėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4088-862/2011 pagal ieškovės advokato padėjėjos R. K. ieškinį dėl Lietuvos advokatūros 2011-04-14 sprendimo dalies panaikinimo, pareikštą atsakovui Lietuvos advokatūrai, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir M. R..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė advokato padėjėja R. K. (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį, prašydama panaikinti Lietuvos advokatūros 2011-04-14 sprendimo dalį advokato padėjėjos R. K. praktikos laiką skaičiuoti nuo 2011 m. balandžio 14 d.; pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, t.y. laiku neišsprendus advokato padėjėjos R. K. 2010-11-03 prašymų dėl advokato V. Ž. atšaukimo iš praktikos vadovo pareigų ir dėl praktikos vadovo advokato M. R. paskyrimo, ir advokato M. R. nepaskyrimo praktikos vadovu, atšaukiant 2011-02-24 sprendimu advokatą V. Ž. iš praktikos vadovo pareigų bei į advokato padėjėjos R. K. darbo laiką advokato M. R. kontoroje įskaityti laiką nuo 2011-02-24 iki 2011-04-13; atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2007-12-13 atliko 2 metų advokato padėjėjos praktiką advokato V. Ž. kontoroje. Atsakovas 2010-02-25 protokolo išrašu Nr. 22 patvirtino jos 2 metų praktikos ataskaitą ir leido laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą. Atlikusi privalomą 2 metų praktiką pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą (toliau – Advokatūros įstatymas arba AĮ), ieškovė tęsė praktiką advokato V. Ž. kontoroje. Ieškovė 2010-10-21 advokatui V. Ž. (toliau - praktikos vadovas) įteikė pareiškimą dėl netinkamų darbo sąlygų sudarymo, nepagrįstų reikalavimų ir praktikos vadovo nesąžiningumo. Praktikos vadovas 2010-10-22 įteikė ieškovei pranešimus, išsiųstus Klaipėdos, Kretingos, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės teismų pirmininkams dėl jos įgaliojimų atstovavimo sutartyse atšaukimo. Ieškovė apie susidariusią situaciją 2010-10-22 informavo Lietuvos advokatūros pirmininką, pateikdama prašymą dėl tarpininkavimo ir leidimo atstovauti klientų interesams, tačiau atsakovas jokių priemonių nesiėmė. Ieškovei tęsti savo profesinę veiklą buvo neįmanoma, todėl ji 2010-11-03 pateikė prašymus atšaukti advokatą V. Ž. iš praktikos vadovo pareigų ir paskirti praktikos vadovu kitą advokatą. Advokatų tarybos 2011-02-24 posėdžio metu buvo nuspręsta patenkinti advokato V. Ž. prašymą ir patvirtinti sutarties vadovauti ieškovės praktikai nutraukimą nuo 2011-02-24. Ieškovė, paskambinusi į Lietuvos advokatūrą, sužinojo, jog jos prašymo skirti praktikos vadovu advokatą M. R. svarstymas yra atidėtas. Ieškovės prašymas buvo patenkintas 2011-04-14 Advokatų tarybos posėdžio metu ir praktikos vadovu paskirtas advokatas M. R., ieškovės praktikos atlikimo laiką skaičiuojant nuo 2011-04-14. Toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pagal Advokatūros įstatymo 38 str. 1 d. advokato padėjėjo praktikos laikas – dveji metai. Ji dvejų metų praktiką atliko nuo 2007-12-13 iki 2009-12-13. Praktikos laikas buvo patvirtintas praktikos vadovo advokato V. Ž. įvertinime, kuris buvo pateiktas Lietuvos advokatūrai kartu su ieškovės dvejų metų praktikos ataskaita. Ieškovės praktika buvo įvertinta teigiamai ir buvo rekomenduota praktikos ataskaitą pripažinti tinkama. Lietuvos advokatūra 2010-02-25 protokolo išrašu Nr. 22 patvirtino ieškovės dvejų metų praktikos ataskaitą ir leido laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą. Atsakovo 2011-04-14 sprendimas jai sukelia šias neigiamas pasekmes: ji privalo iš naujo atlikti dvejų metų advokato padėjėjos praktiką. Tai reiškia, jog ji iš naujo kas pusmetį privalės atsakovui teikti ataskaitas su praktikos vadovo įvertinimais; tik po vienerių metų nuo praktikos pradžios praktikos vadovas turės teisę leisti jai atstovauti klientų interesams teismuose bei tik po dvejų metų praktikos laiko su dvejų metų ataskaita galės pateikti prašymą laikyti kvalifikacinį advokato egzaminą. Lietuvos advokatūros 2011-04-14 sprendimas negali būti laikomas vientisu ir nedalomu sprendimu, nes, analizuojant skundžiamo sprendimo tekstą, jo prasmė nustatoma taikant lingvistinį aiškinimo metodą. Skundžiamą sprendimą sudaro trys iš esmės skirtingi sakiniai, atskirti taškais (minties užbaigimas), kai kiekviena sprendimo dalis savo turiniu ir prasme iš esmės skiriasi nuo kitų sprendimo dalių. Pirmojoje sprendimo dalyje kalbama apie žmogų, praktikos vadovą advokatą M. R.; antrojoje dalyje – apie laiką, 2011 m. balandžio 14 d.; trečiojoje dalyje – apie vietą, Pievų takas 22-1, Klaipėdoje. Kadangi sprendimą sudaro trys savo prasmėmis atskiri, užbaigti ir skirtingi sakiniai bei tarpusavyje nesusiję, sprendimas negali būti laikomas vientisu ir nedalomu aktu. Todėl reikalavimas panaikinti visą sprendimą, neišskiriant jo dalies, būtų nelogiškas bei neturėtų prasmės. Ieškovė pažymėjo, kad prašymą dėl kito advokato paskyrimo praktikos vadovu atsakovui pateikė dar 2010-11-03, prašymas buvo patenkintas 2011-04-14. Šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė žalą ir didelių nepatogumų, nes negalėjo vykdyti savo profesinės veiklos, todėl prašo atsakovo neveikimą pripažinti neteisėtu.

4Atsakovas Lietuvos advokatūra (toliau – atsakovas) atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti 2011-04-14 Advokatų tarybos sprendimo dalį, kuria nuspręsta advokato padėjėjos R. K. praktikos atlikimo laiką skaičiuoti nuo 2011-04-14, yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas 2011-04-14 Advokatų tarybos sprendimas yra teisėtas. Advokatų taryba 2007-12-13 nusprendė įrašyti ieškovę į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą nuo 2008-01-04 ir praktikos vadovu paskirti advokatą V. Ž.. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2010-02-25 sprendimu ieškovės atlikta praktika buvo pripažinta tinkama ir jai buvo leista laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą. Lietuvos advokatūra 2010-10-27 pirmą kartą buvo informuota apie ieškovės ir jos praktikos vadovo tarpusavio nesutarimus, kuomet ieškovė kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su prašymu tarpininkauti jai gaunant praktikos vadovo leidimą atstovauti klientams teismo posėdžiuose. Ieškovė pateikė Lietuvos advokatūrai susirašinėjimo su praktikos vadovu dokumentus, iš kurių buvo galima daryti išvadą, jog tarp jos ir praktikos vadovo kilo konfliktas ir praktikos vadovas atšaukė visus advokato padėjėjai išduotus sutikimus atstovauti klientams. Lietuvos advokatūra nusprendė pakviesti ieškovę ir praktikos vadovą į 2010-11-18 Advokatų tarybos posėdį; buvo tikimasi, jog šiems asmenims dalyvaujant Advokatų tarybos posėdyje bendromis pastangomis pavyks išspręsti susidariusi konfliktą. Posėdyje ieškovė bei jos praktikos vadovas buvo išklausyti, paraginti susitarti ir jiems buvo nurodyta informuoti Advokatų tarybą apie tai, ar pavyko išspręsti ginčą taikiai. 2011-02-02 Lietuvos advokatūroje gautas advokato V. Ž. pranešimas apie tai, kad jis nutraukia su R. K. sudarytus susitarimus dėl vadovavimo praktikai bei sutartį dėl darbo vietos suteikimo. Gavusi tokio turinio praktikos vadovo pareiškimą, Lietuvos advokatūra 2011-02-04 raštu Nr. 97 informavo ieškovę apie tai, jog atsirado pagrindas ją išbraukti iš advokatų padėjėjų sąrašo. Advokato padėjėjai pageidaujant užsiimti advokato padėjėjo veikla, ji privalėjo susirasti kitą praktikos vadovą ir pateikti Lietuvos advokatūrai susitarimus dėl darbo vietos suteikimo ir vadovavimo advokato padėjėjo praktikai su naujuoju vadovu. Advokatų tarybos 2011-02-24 posėdyje buvo nuspręsta atšaukti V. Ž. iš praktikos vadovo pareigų. 2011-04-14 vykusio posėdžio metu Advokatų taryba nusprendė paskirti advokatą M. R. naujuoju ieškovės praktikos vadovu ir praktikos atlikimo laiką skaičiuoti būtent nuo naujo praktikos vadovo paskyrimo dienos. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog Advokatų taryba nesiėmė jokių priemonių dėl tarpininkavimo, nors tokia Advokatų tarybos prievolė teisės aktuose nėra numatyta. Advokato padėjėją ir jo praktikos vadovą sieja tarpusavio sutartiniai santykiai, praktikos vadovas, būdamas materialiai atsakingu už savo padėjėjo darbą, turi neginčijamą diskrecijos teisę leisti arba neleisti padėjėjui atstovauti klientams. Todėl ieškovės praktikos vadovas, turėdamas abejonių dėl savo padėjėjos galimybės atstovauti klientų interesams bei praradęs pasitikėjimą ja, turėjo teisę atšaukti išduotus savo sutikimus atstovauti klientams, o Advokatų taryba neturėjo jokių įgalinimų įpareigoti praktikos vadovą išduoti tokius sutikimus. Advokatų taryba, vadovaudamasi tiek Advokatūros įstatymo, tiek Advokatų padėjėjų praktikos atlikimo tvarkos nuostatomis, keičia advokatų padėjėjų praktikos vadovus tik tais atvejais, kuomet egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios praktikos vadovui tęsti vadovavimą advokato padėjėjo praktikai. Šiuo atveju asmeninis ieškovės konfliktas su jos praktikos vadovu negali būti laikomas objektyvia priežastimi praktikos vadovo keitimui. Advokatų taryba, gavusi R. K. prašymą paskirti jos praktikos vadovu kitą advokatą, priėmė sprendimą skaičiuoti jos praktikos atlikimo laiką nuo 2011-04-14, t.y. nuo Advokatų tarybos sprendimo paskirti advokatą M. R. ieškovės praktikos vadovu priėmimo dienos. Lietuvos advokatūra neginčija aplinkybės, kad ieškovė atliko dvejų metų praktiką pas advokatą V. Ž. ir jos galutinė dvejų metų praktikos atlikimo ataskaita Advokatų tarybos sprendimu buvo pripažinta atlikta tinkamai, tačiau negali sutikti su ieškovės pozicija, kad jos praktika turėtų tęstis nepaisant to, kad jos vadovas buvo atšauktas. Ieškovė, skųsdama Advokatų tarybos sprendimą, nenurodo jokios tesės normos, kuri nustatytų jos besąlyginę teisę keisti praktikos vadovą ir tęsti praktiką pas naujai paskirtą vadovą, o Advokatų tarybai nustatytų pareigą įgyvendinti šią ieškovės teisę. Visi advokatūros sprendimai, susiję su advokato padėjėju, Advokatų tarybos posėdžio protokolo išrašo forma saugomi advokato byloje ir nėra surašomi atskiru dokumentu. Apie visus Advokatų tarybos sprendimus, priimtus dėl R. K. praktikos, ieškovė buvo informuojama išsiunčiant jai registruotu paštu išrašus iš tarybos posėdžio protokolo. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad skundžiamą Advokatų tarybos 2011-04-14 sprendimą sudaro atskiri užbaigti sakiniai ir jie neturi tarpusavio ryšio. Priešingai, visi skundžiamo sprendimo sakiniai yra betarpiškai susiję ir įtakoja vienas kitą. Negalima atskirų sakinių vertinti tik lingvistine prasme, kaip tai siūlo ieškovė, jie turi būti vertinami visumoje. Neįmanoma panaikinti tik dalies sprendimo, t.y. vieno sakinio, kuris neva pažeidžia ieškovės teises, neįtakojant kitų sprendimo dalių. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos jos teisės, nes šiuo metu ieškovė tęsia advokato padėjėjos veiklą, atstovauja klientams teismuose turėdama naujojo praktikos vadovo leidimus, ji yra įgijusi teisę laikyti advokato egzaminą ir gali šią teisę įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė netinkamai suformulavo reikalavimą „pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, t.y. laiku neišsprendus advokato padėjėjos R. K. 2010-11-03 prašymus advokato V. Ž. atšaukimo iš praktikos vadovo pareigų ir dėl praktikos vadovo advokato R. paskyrimo, ir advokato M. R. nepaskyrimas praktikos vadovu, atšaukiant 2011-02-24 sprendimu advokatą V. Ž. iš praktikos vadovo pareigų bei į advokato padėjėjos R. K. laiką advokato M. R. kontoroje įskaityti laiką nuo 2011-02-24 iki 2011-04-13“, nes nėra aišku, kuriuos konkrečiai Advokatų tarybos veiksmus ieškovė prašo pripažinti neteisėtais, be to reikšdama tokį reikalavimą ieškovė privalo nurodyti, kokie konkretūs veiksmai pažeidžia konkrečias teisės normas, kuo pasireiškia veiksmų neteisėtumas.

5Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, kuris veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kiek jis neprieštarauja Advokatūros įstatymui, kitais teisės aktais ir Lietuvos advokatūros įstatais. Atsakovo veikla grindžiama savivaldos, viešumo ir teisėtumo principais. Pagal Advokatūros įstatymo 38 str. advokato padėjėjo praktikos laikas – dveji metai. Į šį terminą neįskaitomas laikas (išskyrus įprastą poilsio laiką), kurį advokato padėjėjas realiai neatliko praktikos arba kuriuo advokato padėjėjo praktika yra sustabdyta. Advokato padėjėjo praktikos laiką patvirtina praktikos vadovas praktikos įvertinime. Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką, laiko skaičiavimą nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

6Trečiasis asmuo advokatas M. R. dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, vadovaudamasis CPK 78 str. 1 d., atnaujino ieškovei terminą ieškiniui paduoti; nustatė, kad ieškovė Lietuvos advokatų tarybai 2010-11-03 pateikė prašymą dėl advokato M. R. paskyrimo praktikos vadovu bei prašymą atšaukti advokatą V. Ž. iš praktikos vadovo pareigų. Kartu su prašymu dėl praktikos vadovo skyrimo buvo pateikti: 2010-11-03 susitarimas dėl vadovavimo praktikai ir sutartis dėl darbo vietos suteikimo. Teismas pažymėjo, kad 2010-11-18 Advokatų tarybos posėdyje buvo siekiama rasti būdą tarp advokato padėjėjos ir jos praktikos vadovo kilusį konfliktą išspręsti taikiai, todėl šio posėdžio metu nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami ieškovės 2010-11-03 prašymai, kadangi būtent šio posėdžio metu ginčo šalys buvo įpareigotos iki 2010-12-14 informuoti advokatų tarybą apie tai, ar pavyko išspręsti ginčą taikiai. Teismas konstatavo, kad 2010-11-18 posėdžio išdavoje tiek advokatas, vadovaujantis praktikai, tiek advokato padėjėja, ieškovė, įgijo pareigą iki 2010-12-14 informuoti Advokatų tarybą apie pasiektus susitarimus arba jų nebuvimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad advokato padėjėja ar jos vadovas nuo 2010-11-18 iki 2010-12-14 Advokatų tarybai būtų pateikę nurodytą informaciją ar dokumentus, todėl nėra galimybės įvertinti, kokie santykiai tarp ginčo šalių susiklostė po 2010-11-18 Advokatų tarybos posėdžio. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jos advokatų tarybai 2010-11-03 pateikti susitarimai su advokatu M. R. nebuvo atšaukti.

8Teismas, įvertinęs Lietuvos advokatūros 2011-02-04 rašto Nr. 97 turinį, padarė išvadą, kad nuo 2010-11-18 iki 2011-01-24 advokato V. Ž. prašymo gavimo Lietuvos advokatūra nebuvo tinkamai informuota apie santykius, susiklosčiusius tarp advokato padėjėjos ir jos praktikos vadovo, ir neturėjo pagrindo į posėdžių darbotvarkę įtraukti klausimų, susijusių su šiais asmenimis. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog ieškovė įvykdė 2010-11-18 susirinkimo sprendimą ir tinkamai informavo Lietuvos advokatūrą apie tarp jos ir jos praktikos vadovo kilusio konflikto išsprendimą ar neišsprendimą.

9Teismas iš byloje esančių įrodymų padarė išvadą, jog ieškovė tik 2011-04-06 raštu informavo Lietuvos advokatūrą, jog palaiko 2010-11-03 pateiktą prašymą. Advokatų tarybos 2011-04-14 posėdžio sprendimu Nr. 37 patenkintas ieškovės prašymas jos praktikos vadovu paskirti advokatą M. R.. Praktikos atlikimo laiką skaičiuoti nuo 2011-04-14, šio advokato kontoroje. Teismas pažymėjo, jog ieškovė iš advokatų padėjėjų sąrašo nebuvo pašalinta, jos dvejų metų advokato padėjėjos praktika užskaityta, ji neprarado teisės laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą.

10Teismas pažymėjo, jog Advokatų tarybos veiklą reglamentuojančios nuostatos nenumato advokatų tarybos pareigos spręsti ginčus, kylančius iš advokato ir jo padėjėjo sudarytų sutarčių dėl advokato praktikos atlikimo. Tokio pobūdžio ginčai, kilę tarp sutarties šalių (praktikos vadovo ir advokato padėjėjo), pagal ieškovės ir jos praktikos vadovo 2007-11-14 sudarytos sutarties 6 punktą, jų neišsprendus tarpininkaujant Lietuvos Advokatų tarybai, gali būti sprendžiami teisme įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šių aplinkybių teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas netinkamai reagavo į jos prašymus, Lietuvos advokatūra nesiėmė priemonių kilusiam konfliktui tarp advokato padėjėjos ir jos praktikos vadovo išspręsti, ar netinkamai vykdė kitas savo pareigas, juo labiau, kad nei Advokatūros įstatyme, nei Advokatūros įstatuose, nei Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2005-06-30 sprendimu patvirtintoje Advokatų padėjėjų praktikos atlikimo tvarkoje (toliau – tvarka), suderintoje su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nėra įtvirtinta nuostatų kokius advokatų padėjėjų prašymus, per kiek laiko atsakovas privalo išnagrinėti, išskyrus prašymą įtraukti į advokatų padėjėjų sąrašą. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog ji atsakovo buvo diskriminuojama.

11Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad ieškovė, jos praktikos vadovui advokatui V. Ž. nutraukus 2007-12-13 sudarytą sutartį ir šį sprendimą 2011-02-24 patvirtinus Advokatų tarybai, neprarado įgyto advokato padėjėjos statuso, jos advokato padėjėjo praktika nebuvo sustabdyta, neatsirado sąlygos, kuomet įstatymo nustatyta tvarka privalomai skiriamas advokato padėjėjo praktikos vadovas, ieškovė neprarado teisės laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą (AĮ 37 str., 38 str.), todėl jos advokato padėjėjos praktika tęsiasi (AĮ 38 str. 3 d.).

12Teismas nustatė, kad atsakovas 2011-02-24 patvirtino ieškovės ir jos praktikos vadovo sutartinių santykių nutraukimą, o 2011-04-14 patvirtino tarp ieškovės ir jos naujo praktikos vadovo advokato M. R. atsiradusius sutartinius santykius dėl vadovavimo šios advokato padėjėjos praktikai; pažymėjo, jog pagal Advokatūros įstatymą advokato padėjėjo praktika siejama su konkrečiu asmeniu – advokatu, kuris sudarydamas sutartį su advokato padėjėju prisiima atsakomybę už asmens, siekiančio įgyti advokato statusą, veiklą. Todėl advokato ir advokato padėjėjo sutartinių santykių trukmė (pradžia ir pabaiga) turi būti fiksuojama. Teismas padarė išvadą, kad advokatų tarybos sprendimu tvirtinant praktikos vadovo skyrimą ar praktikos vadovo atšaukimą, yra būtina nurodyti terminą, nuo kurio pradedama ar baigiama skaičiuoti konkretaus advokato padėjėjo praktika, atliekama vadovaujant konkretaus advokato. Teismas konstatavo, kad nėra pagrįsti ieškovės argumentai, jog sprendime nurodyta praktikos pradžios data jai sukels neigiamas pasekmes, nes ieškovė po skundžiamo sprendimo priėmimo neprarado advokato padėjėjo teisinio statuso ir įgytos teisės laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą. Iš teismui pateiktų ieškovės ir jos naujojo praktikos vadovo sudaryto 2010-11-03 susitarimo, patvirtinto advokatų tarybos 2011-04-14 sprendimu, bei teismui pateiktų 2011-05-26, 2011-09-26 atstovavimo sutarčių sprendė, kad sutarties šalys sutarė, jog advokato padėjėja turi teisę savo klientams teikti visas teisines paslaugas, tame tarpe ir atstovauti jiems teismuose, ir šias teises ieškovė įgyvendina.

13Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad prašoma pripažinti negaliojančia 2011-04-14 sprendimo dalis, kurioje nustatytas praktikos terminas, nėra susijusi su ieškovės advokato padėjėjos praktikos pradžios momentu, o šiuo terminu nustatyta praktikos vadovaujant kitam praktikos vadovui eigos pradžia, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

14Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, jog teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas; teismas pažeidė CPK 263 str. nuostatas, nes sprendimas grindžiamas aplinkybėmis, kurios teismo posėdžio metu nebuvo ištirtos ar nagrinėtos. Mano, jog civilinės bylos įrodinėjimo dalykas buvo išsiaiškinti, ar teisėtas advokatūros sprendimas, įpareigojantis ieškovę atlikti 2 metų advokato padėjėjos praktiką iš naujo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, jog neprivalo atlikti advokato padėjėjos praktiką iš naujo, o atsakovas įrodinėjo, jog ieškovė, paskyrus kitą praktikos vadovą, privalo atlikti 2 metų advokato padėjėjos praktiką iš naujo, t.y. šalys pasiskirstė įrodinėjimo pareigą. Šalys teisme ginčijosi ne dėl užfiksuoto momento, o dėl to, ar teisėta, paskyrus kitą praktikos vadovą, atlikti 2 metų advokato padėjėjos praktiką iš naujo. Advokatūros 2011-04-14 priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas bei nenurodyti jo priėmimo teisiniai pagrindai. Tai, kad sprendimas nemotyvuotas ir formalus, leidžia laisvai jį interpretuoti. Teismas nepakankamai gilinosi į bylos esmę, kadangi nesiaiškino, ar minėtu Advokatūros sprendimu buvo užfiksuotas vadovavimo praktikai momentas, ar tai praktikos iš naujo pradžia. Jei užfiksuotas tik praktikos pradžios momentas advokato M. R. kontoroje, tuomet pagrįstai galima teigti, jog ieškovės praktika yra tęsiama ir jokių pasekmių šis terminas ieškovei nesukelia, tačiau jei šis terminas nustato praktikos laiką, kaip tai numatyta Lietuvos advokatūros įstatymo 38 str., t.y. praktikos iš naujo terminą, tuomet tai sukelia visiškai kitas pasekmes.

15Teismas, spręsdamas ginčą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Ieškovės nuomone, nors advokatų ir jų padėjėjų veiklą reglamentuojančiuose teises aktuose prašymų nagrinėjimo tvarka nėra reglamentuota, tačiau nagrinėjant šį santykį ir atsakovo pareigą, teismas privalėjo pritaikyti civilinėje teisėje įtvirtintus bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.) bei atsižvelgti į teisėtų lūkesčių principą.

16Teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog ieškovė palaikė 2010-11-03 pateiktus prašymus tik 2011-04-14 raštu. Teismas nenurodė jokios teisės normos, įpareigojančios ieškovę kelis kartus patvirtinti ar nepatvirtinti, jog palaiko savo prašymus. Šie prašymai atsakovui buvo pateikti. Tai patvirtino ir atsakovo ir atstovė. Joks dokumentas nepatvirtino jų atšaukimo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė buvo įpareigota iki 2010-12-14 informuoti advokatūrą apie pasiektus susitarimus. Priešingai, protokolo išraše suformuluotas sprendimas: konfliktą pasiūlyta išspręsti tarpusavyje taikiai ir iki gruodžio 14 d. pranešti rezultatą advokatų tarybai.

17Teismas netyrė ir sprendime pakankamai nemotyvavo, ar atsakovas pažeidė lygiateisiškumo bei bendrąjį nediskriminavimo principą. 2010-11-18 advokatų tarybos posėdžio metu ieškovė pranešė tarybos nariams, jog jos praktikos vadovas V. Ž. neteisėtai reikalauja iš jos pinigų ir apie tai, jog pinigus moka asmeniškai V. Ž., negauna tai patvirtinančių dokumentų. Tačiau Advokatūros veiksmai advokato V. Ž. ir ieškovės atžvilgiu buvo neadekvatūs, nes praktikos vadovo atžvilgiu nebuvo imtasi jokių veiksmų ir nesudarytos sąlygos dirbti ir užsidirbti, o ieškovė už tokius savo veiksmus buvo diskriminuojama, suvaržoma jos teisė dirbti bei gauti pajamų bei buvo nubausta, įpareigojant atlikti praktiką iš naujo. Ieškovė nesutinka su teismo nuomone, kad piniginiai klausimai gali būti laikomi šalių susitarimo dalyku. Tai, jog iš ieškovės praktikos vadovas neteisėtai reikalavo pinigų – daugiau baudžiamosios atsakomybės klausimas, o ne susitarimo dalykas, ir tokių veiksmų advokatūra, jei ji teisinės sistemos dalis, neturėtų toleruoti. Ieškovė teismo posėdžio metu minėjo, jog atsakovo veiksmus vertina kaip diskriminuojančius ją, kaip advokato padėjėją. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad diskriminacijos faktas buvo, o skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Atsakovui neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, jog lygių galimybių principas nebuvo pažeistas, teismas diskriminacijos fakto buvimą ir lygių galimybių principo pažeidimą privalėjo preziumuoti.

18Ieškovės nuomone, teismas nagrinėdamas bylą akivaizdžiai palaikė atsakovo pusę ir neišvengė šališkumo. Teismas neturėdamas teisės, atsižvelgęs į atsakovo nuomonę, įpareigojo ieškovę tikslinti ieškinį. Teismo sprendime nepasisakė dėl to, jog šio įpareigojimo nevykdymas įtakojo tokio sprendimo priėmimą. Ieškovė dėl teismo kaltės atidėtų teismo posėdžių patyrė kelionės išlaidų, sugaišo daug laiko bei patyrė nepatogumų. Pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, kurio metu buvo rašomas protokolas ir daromas garso įrašas, nesant būtinybės posėdžio sekretorė paprašė atsakovo atstovės duoti paruoštus paaiškinimus raštu, kurių turinys ieškovei nežinomas. Tokie veiksmai tik stiprina nepasitikėjimą teismu ir menkina teismo autoritetą.

19Ieškovė prašo nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas objektyviąja prasme buvo nešališkas ir ar nebuvo pažeistas teisėjų ir teismų nepriklausomumo bei nešališkumo principas.

20Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama ieškovės R. K. apeliacinio skundo ribose.

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

25Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Nenurodžius ieškinio pagrindo ir (arba) ieškinio dalyko arba juos nurodžius neaiškiai, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.) arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 str. 1 d.). Šiuo atveju, kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 5 d. parengiamojo posėdžio protokolo, atsakovo atstovė nurodė, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas netinkamai ir taip, kaip jis suformuluotas, neturėtų būti tenkinamas (I tomas, b.l. 99-104). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2011-09-19 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės nepatikslino savo pirmojo reikalavimo. Taigi, pati ieškovė apibrėžė bylos teisminio nagrinėjimo ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas ir nagrinėjo civilinę bylą.

26Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė teismo prašė panaikinti Lietuvos advokatūros 2011-04-14 sprendimo dalį advokato padėjėjos R. K. praktikos laiką skaičiuoti nuo 2011-04-14; pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, t.y. laiku neišsprendus advokato padėjėjos R. K. 2010-11-03 prašymų dėl advokato V. Ž. atšaukimo iš praktikos vadovo pareigų ir dėl praktikos vadovo advokato M. R. paskyrimo, ir advokato M. R. nepaskyrimo praktikos vadovu, atšaukiant 2011-02-24 sprendimu advokatą V. Ž. iš praktikos vadovo pareigų bei į advokato padėjėjos R. K. darbo laiką advokato M. R. kontoroje įskaityti laiką nuo 2011-02-24 iki 2011-04-13; atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš to, kaip suformuluotas ieškinio reikalavimas, galima daryti išvadą, jog ieškovė ginčija Lietuvos advokatūros 2011-04-14 sprendimu užfiksuotą praktikos pradžios momentą advokato M. R. kontoroje, siekdama, kad į jį būtų įskaitytas ieškovės darbo advokato M. R. kontoroje laikas nuo 2011-02-24 iki 2011-04-13.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius dokumentus: 2011-02-24 Lietuvos advokatūros pranešimą, kad ieškovė kviečiama laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą (I tomas, b.l. 92), 2011-10-06 Advokatų tarybos sprendimą leisti ieškovei perlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą (I tomas, b.l. 146), į 2011-12-12 teismo posėdžio metu išsakytus atsakovo atstovės paaiškinimus, kad ieškovė yra atlikusi dvejų metų praktiką, ji nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia, ir neginčijama aplinkybė, kad ieškovė yra atlikusi pas advokatą V. Ž. tą praktiką, pagal tai ji įgijusi teisę laikyti egzaminą, taip pat į ieškovės pateiktas 2011-05-26 ir 2011-09-26 atstovavimo sutartis, kuriomis naujai paskirtas praktikos vadovas leidžia ieškovei atstovauti bylose (I tomas, 143, 144), turėjo pagrindą padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą, kad skundžiamu Lietuvos advokatūros 2011-04-14 sprendimu dalyje, kuria nuspręsta advokato padėjėjos R. K. praktikos laiką skaičiuoti nuo 2011-04-14, nėra nustatyta ieškovės advokato padėjėjos praktikos pradžia, o yra užfiksuotas momentas, nuo kurio laikoma, kad jos praktikai pradėjo vadovauti advokatas M. R., ir kad ieškovė iš advokatų padėjėjų sąrašo nebuvo pašalinta, jos dvejų metų advokato padėjėjos praktika užskaityta, ji neprarado teisės laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu Advokatų tarybos 2011-04-14 posėdžio sprendimo dalį advokato padėjėjos R. K. praktikos laiką skaičiuoti nuo 2011-04-14 nėra pagrįstas.

28Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kai nebuvo sprendžiami ieškovės 2010-11-03 prašymai dėl V. Ž. atšaukimo ir kito praktikos vadovo paskyrimo, 2011-02-24 atšaukus advokatą V. Ž. iš praktikos vadovo pareigų ir nepaskyrus ieškovei kito praktikos vadovo net iki 2011-04-14, bei laikotarpiu nuo 2011-02-24 iki 2011-04-13 palikus ieškovę teisiniame neapibrėžtume, ieškovei buvo atimta teisė vykdyti savo profesinę veiklą, o kartu ir galimybė iš jos gauti pajamų už suteiktas teisines paslaugas, – apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus byloje esančią medžiagą, laikytinos didžiąja dalimi pačios ieškovės nepakankamai aktyvių veiksmų siekiant apginti, jos manymu, pažeistas teises, pasekmė, tiksliau – nepakankamai dėtos pastangos siekiant, kad būtų laiku pakeistas jos praktikos vadovas kitu praktikos vadovu. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos advokatūros 2010-11-18 posėdžio metu tiek advokatas, vadovaujantis praktikai, tiek advokato padėjėja – ieškovė, buvo įpareigoti iki 2010-12-14 informuoti Advokatų tarybą apie pasiektus susitarimus arba jų nebuvimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad advokato padėjėja ar jos vadovas būtų pateikę nurodytą informaciją ar dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad advokatūra, iki 2010-12-24 negavusi nei vienos šalies patvirtinimo, jog šalys pasiekė susitarimą, turėjo padaryti išvadą, kad konfliktas tęsėsi, ir privalėjo spręsti ieškovės prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Advokatų tarybos veiklą reglamentuojančios nuostatos nenumato advokatų tarybos pareigos spręsti ginčus, kylančius iš advokato ir jo padėjėjo sudarytų sutarčių dėl advokato praktikos atlikimo. Dėl šios priežasties advokatūra, iki 2010-12-24 negavusi nei vienos šalies patvirtinimo, jog šalys pasiekė susitarimą, neprivalėjo savo iniciatyva imtis spręsti ieškovės 2010-11-03 pateiktų prašymų, tuo labiau, nežinodama, ar juose pateikta informacija nėra pasikeitusi. Pažymėtina, jog ieškovės 2011-01-20 pareiškime Lietuvos advokatūrai (I tomas, b.l. 89-91) nėra suformuluoto prašymo atšaukti praktikos vadovą, taip pat nėra suformuluoto prašymo skirti kitą praktikos vadovą, o jame primenama, kad ieškovės praktikos vadovas nėra atšauktas iš pareigų ir prašoma įvertinti praktikos vadovo veiksmus ir garantuoti darbo sąlygas profesinės veiklos vykdymui. Iš ieškovės 2011-02-24 prašymo dėl dokumentų pateikimo turinio taip pat negalima daryti išvados, jog ji patvirtino 2010-11-03 prašymus, kuriais buvo siekta pakeisti praktikos vadovą (I tomas, b.l. 140). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė palaikė 2010-11-03 pateiktus prašymus tik 2011-04-14 raštu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tik nuo šio ieškovės rašto pateikimo Lietuvos advokatūrai atsirado pagrindas spręsti klausimą dėl naujo praktikos vadovo patvirtinimo.

29Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nesuformulavo reikalavimo pripažinti atsakovo veiksmus diskriminuojančiais ieškovę ar pažeidžiančiais lygiateisiškumo bei bendrąjį nediskriminavimo principą, neprašė atlyginti, jos manymu, dėl tokių atsakovo veiksmų patirtos turtinės ar neturtinės žalos. Vien tik ieškovės nurodoma aplinkybė, kad, ieškovės manymu, atsakovas pažeidė lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principą, nesudaro pagrindo daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo ir preziumuoti, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo (LR Lygių galimybių įstatymo 4 str.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad nei Advokatūros įstatyme, nei Advokatūros įstatuose, nei Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2005-06-30 sprendimu patvirtintoje Advokatų padėjėjų praktikos atlikimo tvarkoje, suderintoje su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (I tomas, b.l. 24-31, 107), nėra įtvirtinta nuostatų, kokius advokatų padėjėjų prašymus, per kiek laiko atsakovas privalo išnagrinėti, išskyrus prašymą įtraukti į advokatų padėjėjų sąrašą, – pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su ieškovės argumentu, jog ji atsakovo buvo diskriminuojama.

30Ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, nes teismas tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžiant ieškovės ieškiniu bei patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ?ieškovė nekėlė klausimo dėl teismo šališkumo.

31Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

32Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

33Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus ir juos įvertinęs (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė advokato padėjėja R. K. (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį,... 4. Atsakovas Lietuvos advokatūra (toliau – atsakovas) atsiliepime į ieškinį... 5. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė ieškinį... 6. Trečiasis asmuo advokatas M. R. dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo prašė... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu... 8. Teismas, įvertinęs Lietuvos advokatūros 2011-02-04 rašto Nr. 97 turinį,... 9. Teismas iš byloje esančių įrodymų padarė išvadą, jog ieškovė tik... 10. Teismas pažymėjo, jog Advokatų tarybos veiklą reglamentuojančios nuostatos... 11. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad ieškovė, jos praktikos... 12. Teismas nustatė, kad atsakovas 2011-02-24 patvirtino ieškovės ir jos... 13. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovas būtų pažeidęs... 14. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 3... 15. Teismas, spręsdamas ginčą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, netinkamai... 16. Teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog ieškovė palaikė... 17. Teismas netyrė ir sprendime pakankamai nemotyvavo, ar atsakovas pažeidė... 18. Ieškovės nuomone, teismas nagrinėdamas bylą akivaizdžiai palaikė atsakovo... 19. Ieškovė prašo nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas objektyviąja... 20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 3... 21. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 25. Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes,... 26. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė teismo prašė panaikinti... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas,... 28. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad dėl atsakovo... 29. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nei pradiniame ieškinyje, nei... 30. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo... 31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga... 32. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 35. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti...