Byla 2A-182-252/2013
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-732-2012 pagal ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 7 304,23 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau jai buvo suteiktas abonentinis Nr. 9264659 ir tarp šalių buvo susiklostę faktiniai elektros energijos naudojimo/pirkimo – pardavimo santykiai. Ieškovas tiekdavo atsakovei elektros energiją ūkiniam pastatui adresu ( - ), o atsakovė savo vardu už ją privalėjo sumokėti. Už laikotarpį nuo 2008-06-25 (kai atsakovė nusipirko pastatus) iki 2009-01-06 (kai elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas) susidarė 7 304,23 Lt skola.

3Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui AB „LESTO“ iš atsakovės D. M. 3 652,12 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011-09-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra našlė ir augina du nepilnamečius vaikus, yra vienintelė šeimos maitintoja, jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis sudaro 752,45 Lt, be to, ji yra sunkios būklės ligonis, teismas sprendimo įvykdymą išdėstė, įpareigodamas atsakovę sumokėti ieškovui priteistą sumą per 12 mėnesių. Iš ieškovo pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės nustatė, kad atsakovė per laikotarpį nuo 2008-06-25 iki 2009-01-06 nėra atsiskaičiusi už jai tiektą elektros energiją. Skolos suma sudaro 7 304,23 Lt. Nors tarp šalių ir nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tarp šalių buvo susiklostę faktiniai elektros energijos tiekimo (naudojimo) santykiai. Teismo vertinimu, atsakovė, naudodama ieškovo tiekiamą elektros energiją, konkliudentiniais veiksmais konstatavo teisinių santykių tarp jų egzistavimą (CK 1.64 str.). Be to, iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad ūkiniai pastatai, esantys ( - ), nuo 2008-06-25 priklausė J. M. ir D. M. nuosavybės teise. Atsakovės sutuoktinis J. M. mirė ( - ). Kadangi atsakovei gyvenant santuokoje ūkiniai pastatai priklausė lygiomis dalimis per pusę nuosavybės teise kartu su vyru, todėl teismas sprendė, kad su nuosavybės naudojimu ir išlaikymu patirtos išlaidos priklausė abiems sutuoktiniams (šiuo atveju atsakovei pusę susidariusios skolos).

4Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes ieškovas neįrodė, nuo kokių skaitliukų rodmenų yra skaičiuojamas atsakovės suvartotas elektros energijos kiekis, pateikti tik teoriniai skaičiavimai, neaiškūs pradiniai skaitiklių duomenys, nuo kurių pradedamas skaičiuoti suvartotas elektros energijos kiekis, neįrodė, kokiam konkrečiam ūkiniam pastatui buvo tiekiama elektros energija. Be to, teismas nevertino to, kad atsakovės ūkiniai pastatai buvo parduoti dar 2009 m., šiuo metu ji nėra jų savininkė, todėl visus savo reikalavimus ieškovas turėtų reikšti esamam pastatų savininkui.

5Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, remdamasis visais byloje pateiktais įrodymais, priėmė teisingą sprendimą.

6Apeliacinis skundas atmestinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.

8Pažymėtina, jog sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 str.), kurio buvimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai (CK 1.71 str.). Sutartinių santykių nebuvimą būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu įstatymas imperatyviai reikalautų, kad šalys savo susitarimą įformintų tam tikra specialia forma, ir imperatyviai nustatytų, kad formos reikalavimų nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Nagrinėjamu atveju tokių imperatyvių reikalavimų energijos pirkimo – pardavimo sutarties formai ir sutarties formos nesilaikymo padarinių aukščiau minėtos CK normos nenustato, todėl sutartinių santykių tarp ginčo šalių buvimą gali patvirtinti ir konkliudentiniai šalių veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-02-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008, išaiškino, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta elektros energijos teikėjo ir vartotojo konkliudentiniais veiksmais. Atsiskaityti už suvartotą elektros energiją turi tiesioginiai jos vartotojai. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp šalių dėl elektros energijos tiekimo ir apmokėjimo už elektros energiją, tačiau šalių konkliudentiniai veiksmai tvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai elektros energijos tiekimo santykiai. Tą pripažino ir pati apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškindama, kad elektra buvo, patalpos buvo šildomos elektriniais radiatoriais (b. l. 96-98). Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas kaip apeliantės pareigos sumokėti už suvartotą elektros energiją nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismas su skundo argumentais nesutinka.

9Tuo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą (2008-06-25 – 2009-01-06), galiojo Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcija. Šių Taisyklių 83 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kaip minėta, iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ūkiniai pastatai, esantys ( - ), nuo 2008-06-25 priklausė J. M. ir D. M. nuosavybės teise (b. l. 9-15). Atsakovės sutuoktinis J. M. mirė ( - ). Tokiu atveju daroma išvada, kad būtent atsakovė D. M. buvo ir yra atsakinga už atsiskaitymą už sunaudotą energiją. Atsakovė skunde teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tikslų atsakovės suvartoto elektros energijos kiekį. CK 6.388 str. 1 d. numatyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ši teisės norma turi būti taikoma taip pat ir tuo atveju, kai tarp šalių susiklosto faktiniai elektros energijos tiekimo ir vartojimo santykiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pateikė paskaičiavimus už sunaudotą elektros energiją laikotarpyje nuo 2008-06-25 (kai atsakovė nusipirko pastatus) iki 2009-01-06 (kai elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas). Viso skola sudarė 7 304,23 Lt (b. l. 8). AB „LESTO“ klientų aptarnavimo vadovas liudytojas K. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad apskaičiavimas buvo atliktas vadovaujantis minėtų Taisyklių 97.3 p., t. y. elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės, elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už suvartotą elektros energiją, suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus visuomeninio tiekėjo ar operatoriaus turimus duomenis. Už perskaičiuotą elektros energiją ar jos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas buitinis vartotojas apmoka Taisyklių 96.4 punkte nustatyta tvarka. Tokiu būdu buvo išskaičiuoti rodmenys, kurie buvo pastato pirkimo – pardavimo metu. Byloje yra pateikti suvartotos elektros energijos perskaičiavimo žiniaraščiai (b. l. 45-48).

10Kritiškai vertintinas skundo argumentas, kad ieškovas neįrodė, kokiam konkrečiam ūkiniam pastatui buvo tiekiama elektros energija. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas paaiškino, kad elektros skaitiklis yra įrengtas tik viename iš Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų išraše nurodytų pastatų – fermos, t. y. ten, kur atsakovė buvo įsirengusi gyvenamąsias patalpas. Kaip minėta, atsakovė pati patvirtino, kad gyveno fermoje įsirengtose gyvenamosiose patalpose ir šildėsi elektros šildytuvais. Elektros energijos tiekimas šiam pastatui dėl susidariusios skolos buvo nutrauktas 2009-01-06. Jokiais įrodymais nepaneigta tai, kad, kaip paaiškino liudytojas K. B., dėl susidariusios skolos buvo siunčiami priminimai. Jo teigimu, jis buvo nuvykęs į vietą, matė įrengtą vaikų žaidimo aikštelę, televizijos, interneto antenas. Tokiu būdu, darytina išvada, kad skolininkė elektros energiją naudojo ir turėjo žinoti, jog už ją reikia mokėti.

11Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovei, kaip skolos už suvartotą elektros energiją paskaičiavimo laikotarpiu buvusiai pastato savininkei, kyla pareiga atsiskaityti, kurios ji tinkamai neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą ieškinį tenkinti, t. y. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai skolą už suvartotą elektros energiją. Skundo argumentas, kad ūkiniai pastatai buvo parduoti dar 2009 m., todėl šiuo metu apeliantė nėra jų savininkė, teisinės reikšmės neturi, nes, kaip minėta, atsiskaityti už suvartotą elektros energiją turi tiesioginiai jos vartotojai. Šiuo atveju atsakovė, kaip vartotoja, ieškovo neinformavo apie elektros energijos tiekimo nereikalingumą.

12Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai