Byla e2A-2226-773/2017

Dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Imeda“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Arvydo Žibo,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, atstovaujamos advokato T. D., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stema“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Imeda“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Stema“ 4 117,35 Eur turtinės žalos atlyginimo, 321,49 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2014 m. sausio 2 d. atsakovė UAB „Stema“ ir trečiasis asmuo AB „Imeda“ sudarė Elektroninės apsaugos ir techninės priežiūros sutartį Nr. 178, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo techninėmis priemonėmis stebėti parduotuvės patalpas, esančias ( - ), gavusi pavojaus signalą iš stebimo objekto sistemos išsiųsti savo reagavimo ekipažą į objektą, per 15 minučių atvykti į saugomų patalpų vietą ir jas išoriškai apžiūrėti. Pažymėjo, kad 2014 m. vasario 7 d. naktį į AB „Imeda“ priklausančią parduotuvę, esančią ( - ), įsilaužė nenustatyti asmenys. Nurodė, kad 1 val. 55 min. atsakovės UAB „Stema“ centriniame stebėjimo punkte buvo užfiksuotas pranešimas apie signalizacijos sistemos suveikimą, ir išsiųstas reagavimo ekipažas, kuris į saugomo objekto teritoriją atvyko 2 val. 13 min., tačiau iš įvykio vietos nenustatyti asmenys jau buvo pasišalinę kartu su pavogtomis prekėmis. Pažymėjo, kad minėta parduotuvė ieškovės buvo apdrausta verslo draudimu ir vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudiminiu, ieškovei išmokėta 4 117,35 Eur draudimo išmoka. Ieškovės teigimu, atsakovės ekipažas prie pastato atvyko praėjus 18 min. nuo pranešimo, t. y. pavėlavęs 3 minutes. Kadangi apsaugos darbuotojai pavėlavo atvykti į įvykio vietą, asmenys, įsibrovę į draudėjos patalpas, spėjo pasišalinti iš įvykio vietos kartu su pavogtu draudėjos turtu, todėl, pasak ieškovės, atsakovė privalo atlyginti patirtą žalą, kurią sudaro trečiajam asmeniui išmokėta draudimo išmoka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
2. Atsakovė UAB „Stema“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2014 m. sausio 2 d. atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo techninėmis priemonės stebėti objektus bei, gavusi pavojaus signalą iš stebimo objekto sistemos, išsiųsti ekipažą į objektą (sutarties 2.1 punktas). Pažymėjo, kad 2014 m. vasario 7 d. apie 1 val. 55 min. į AB „Imeda“ priklausančią parduotuvę įsilaužė nenustatyti asmenys, ir atsakovė nedelsdama išsiuntė savo ekipažą, kuris atvyko į objektą 2 val. 13 min. Pasak atsakovės, sutarties 4.2.10 punkte trečiasis asmuo AB „Imeda“ įsipareigojo, kad po vagystės įvykio objektas turi būti laikinai užplombuotas ir ūkinė gamybinė veikla gali būti pradėta tik esant šalių raštiškam susitarimui, kai bus nustatytas konkretus žalos dydis. Remiantis sutarties 5.7.8 punktu, atsakovė neatsako, jei po vagystės ar kitokio įvykio AB „Imeda“ vykdė ūkinę–komercinę veiklą su materialinėmis vertybėmis, pinigais ar buhalterinės apskaitos dokumentais iki atsakovės atstovo atvykimo, taip pat jei nustatant AB „Imeda“ patirtus nuostolius nedalyvavo atsakovės įgaliotas asmuo. Nurodė, kad šalys susitarė, jog atsakovė neatsako už materialinių vertybių, reklamuojamų stebimo objekto vitrinose pagrobimą, sunaikinimą ir / ar sugadinimą (sutarties 5.7.2 punktas). Atsakovės teigimu, trečiasis asmuo AB „Imeda“ minėtų sutarties sąlygų nesilaikė, įvertinant turtą bei atliekant inventorizaciją, sudarant turto sunaikinimo ir sugadinimo aktą, materialinių vertybių sąrašą atsakovės atstovas nedalyvavo, nebuvo įvertintas vitrinose stovinčių materialių vertybių pagrobimas, nebuvo nustatytas dėl atsakovės kaltės patirtos žalos dydis. Be to, nors sutarties sąlygos draudžia, tačiau AB „Imeda“ pradėjo vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, todėl atsakovė nėra atsakinga už trečiojo asmens AB „Imeda“ patirtą žalą (sutarties 5.7.8, 5.7.2, 5.3, 5.2 punktai). Pasak atsakovės, ieškovė nepagrįstai tariamą atsakovės pavėlavimą į objektą nustatė iš atsakovės darbuotojo skambučio duomenų. Pažymėjo, kad įprastai atsakovės ekipažas nuvykęs į objektą jį apžiūri, ir nuo nuvykimo į objektą iki skambučio praeina kelios minutės. Atsakovės įsitikinimu, jos vėlavimas nuvykti į objektą iki 3 minučių nelėmė žalos atsiradimo trečiajam asmeniui, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp to, kad objekto durys buvo sugadintos ir objekte buvo pavogtos materialinės vertybės. Pažymėjo, kad pagal pateiktas sąskaitas faktūras matyti, jog buvo pagrobtas didelis kiekis AB „Imeda“ turimų materialinių vertybių, ir per 3 minutes, kurias neva atsakovė vėlavo nuvykti į objektą, negalėjo būti išgrobstyta tiek materialinių vertybių. Pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad AB „Imeda“ nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovė nebūtų tariamai pavėlavusi.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
2. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės UAB „Stema“ ir AB „Imeda“ 2014 m. sausio 2 d. sudarytą elektroninės apsaugos ir techninės priežiūros sutartį atsakovė įsipareigojo užtikrinti reagavimo grupės atvykimą į objektą per 15 min. po pavojaus signalo gavimo centriniame stebėjimo pulte (sutarties 4.1.2 punktas). Nustatė ir tai, kad 2014 m. vasario 7 d. naktį į AB „Imeda“ priklausančią parduotuvę įsilaužė nenustatyti asmenys, atsakovės centriniame stebėjimo punkte 1 val. 55 min. buvo užfiksuotas pranešimas apie signalizacijos sistemos suveikimą ir išsiųstas reagavimo ekipažas, kuris į saugomo objekto teritoriją atvyko 2 val. 13 min. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo AB „Imeda“ verslo turto draudimu buvo apsidraudęs pas ieškovę AB „Lietuvos draudimas“ ir dėl įvykio trečiajam asmeniui buvo išmokėta 4 117,35 Eur draudimo išmoka.
3. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Teismo vertinimu, ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turtinė žala trečiajam asmeniui AB „Imeda“ atsirado būtent dėl atsakovės UAB „Stema“ kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovė į objektą atvyko pavėlavusi 3 minutes. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir vagystės metu padarytų nuostolių. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad atsakovės darbuotojams atvykus laiku, nusikalstamą veiką įvykdę asmenys būtų sulaikyti ir turtinė žala trečiajam asmeniui nebūtų padaryta.
4. Teismas nurodė, kad šalys susitarė, jog UAB „Stema“ materialiai neatsako už materialinių vertybių, reklamuojamų stebimo objekto vitrinose pagrobimą, sunaikinimą ir / ar sugadinimą (sutarties 5.7.2 punktas), taip pat atsakovei nekyla materialinė atsakomybė, jei po vagystės ar kitokio įvykio AB „Imeda“ vykdė ūkinę–komercinę veiklą su materialinėmis vertybėmis, pinigais ar buhalterinės apskaitos dokumentais iki atsakovės atstovo atvykimo, taip pat jei nustatant AB „Imeda“ patirtus nuostolius nedalyvavo atsakovės įgaliotas atstovas (sutarties 5.7.8 punktas). Teismas nustatė, kad į bylą nėra pateiktas atsakovės ir trečiojo asmens susitarimas, kuriame būtų nustatytas trečiojo asmens patirtos žalos dydis. Pažymėjo, kad 2014 m. vasario 7 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas nedalyvaujant atsakovės atstovams, t. y. žalos dydis nustatytas vienašališkai, galimai neatsižvelgus, ar žala atsirado dėl materialinių vertybių, reklamuojamų stebimo objekto vitrinose, pagrobimu, sunaikinimu ir / ar sugadinimu.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato T. D., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė, jog atsakovei UAB „Stema“ laiku atvykus į objektą trečiasis asmuo AB „Imeda“ nebūtų patyręs žalos. Pažymėjo, kad atsakovė gavusi signalą prie trečiojo asmens (draudėjo) pastato atvyko pavėlavusi 3 minutes, ir asmenys, įsibrovę į draudėjos patalpas, spėjo pasišalinti iš įvykio vietos kartu su pavogtu draudėjos turtu. Atsakovės darbuotojams atvykus per ilgesnį laiką, nei buvo susitarta sutartimi, pasak ieškovės, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi šalys nustatė itin tikslų atsakovės reagavimo laiką, ieškovės teigimu, precizinis šio sutartyje nustatyto termino laikymasis sutarties šalims turėjo itin esminę reikšmę. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Stema“ yra savo srities profesionalė, užsiimanti apsaugos paslaugų ir reagavimo į pavojaus aliarmus teikimu, todėl ji privalo vykdyti sutartį taip pat ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jos darbuotojai į AB „Imeda“ patalpas atvyko per sutartyje nustatytą terminą, nors tokią poziciją bylos nagrinėjimo metu išreiškė. Teismas, vertindamas atsakovės veiksmus, šių aplinkybių visiškai neanalizavo, tokiu būdu pažeisdamas materialinės ir proceso teisės normas.
2. Teismas netinkamai aiškino ir sutarties nuostatas, susijusias AB „Imeda“ ir UAB „Stema“ teisėmis ir pareigomis. Pažymėjo, kad teismas, nurodydamas, jog AB „Imeda“ pažeidė sutartines nuostatas, reglamentuojančias jos pareigas, t. y. jog nebuvo pakviestas atsakovės darbuotojas nuostolių nustatymo etape, buvo vykdoma veikla tuo metu, kai dar nebuvo susitarta tarp AB „Imeda“ ir UAB „Stema“ dėl žalos atlyginimo, visiškai nevertino, ar atsakovės nurodomi neva tokie sutarties pažeidimai turėjo įtakos žalos dydžio nustatymui. Nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė kreipėsi į UAB „Imeda“ dėl sutartinių nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Be to, byloje nebuvo surinkta duomenų, kada veiklą po įvykusios vagystės pradėjo AB „Imeda“. Pažymėjo, kad prekės, pavogtos iš AB „Imeda“, nebuvo reklaminiuose stenduose, pavogtas turtas buvo išdėstytas lentynose ne reklaminiais tikslais, o pardavimo, todėl atsakovės atsakomybę šalinanti nuostata negali būti taikoma (sutarties 5.7.2. punktas).
3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Stema“ veiksmų ir trečiajam asmeniui padarytos žalos. Nurodė, kad atsakovė, būdama savo srities profesionalė, įsipareigojo per nustatytą 15 minučių laikotarpį atvykti į saugomų patalpų vietą ir jas išoriškai apžiūrėti. Papildomas 3 minučių laikotarpis, t. y. laikotarpis, kurį vėlavo atvykti atsakovės darbuotojai, pasak ieškovės, yra pakankamas laikas vagims pasišalinti iš patalpų su pagrobtu turtu. Teismas visiškai nevertino, kad buvo pavogta itin daug turto. Ieškovės įsitikinimu, jeigu atsakovės UAB „Stema“ darbuotojai būtų atvykę per sutartyje nustatytą terminą, tikėtina, kad nusikalstamą veiką įvykdę asmenys būtų sulaikyti, nes 3 minučių laikas yra toks, per kurį įmanoma objektyviai aptikti vagis ir juos sulaikyti.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Stema“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė į ginčo objektą atvyko pavėlavusi. Nurodė, kad atsakovės UAB „Stema“ darbuotojas atvykęs į objektą jį apžiūri ir tik tada paskambina į stebėjimo pultą ir praneša apie esamą situaciją. Pažymėjo, kad liudytoja patvirtino, jog apžiūrėjusi objektą, ji 2 val. 13 min. paskambino į stebėjimo pultą. Atsakovės teigimu, jai nėra nustatytos prievolės kreiptis į trečiąjį asmenį dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Nurodė, kad trečiasis asmuo AB „Imeda“ nesilaikė sutarties, teismo posėdžio metu nurodė, jog nesikreipė į atsakovę. Pažymėjo, kad įvertinant turtą ir atliekant inventorizaciją, surašant turto sugadinimo ir sunaikinimo aktą nedalyvavo atsakovės atstovas. Be to, buvo įvertintas vitrinose stovinčių prekių pagrobimas. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo AB „Imeda“ pradėjo vykdyti ūkinę veiklą.
2. Teismas pagrįstai laikė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Stema“ pavėlavimo atvykti į įvykio vietą ir atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad iš trečiojo asmens buvo pavogtos didelės vertės materialinės vertybės, kurios negalėjo būti pagrobtos per 3 minutes.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
2. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl įrodymų, patvirtinančių atsakovės UAB „Stema“ civilinės sutartinės atsakomybės taikymą, vertinimo, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, taip pat dėl žalos dydžio nustatymo (CK 6.256 straipsnis).
3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Stema“ ir trečiasis asmuo AB „Imeda“ 2014 m. sausio 2 d. sudarė Elektroninės apsaugos ir techninės priežiūros sutartį Nr. 178 (e. b. 1. t, e. b. l. 27–34), pagal kurios 2.1 punktą trečiasis asmuo pavedė, o atsakovė apsiėmė techninėmis priemonės stebėti objektus bei, gavusi pavojaus signalą iš stebimo objekto sistemos, išsiųsti ekipažą į objektą; atsakovė įsipareigojo vykdyti sumontuotų techninių sistemų aptarnavimą ir remontą. Atsakovė, be kitų įsipareigojimų, sutarties 4.1.2. punktu taip pat įsipareigojo užtikrinti savo reagavimo grupės atvykimą per laiką, nurodytą priede, parduotuvėje Nr. ( - ), esančioje ( - ) per 15 min. po pavojaus signalo gavimo centriniame stebėjimo pulte, nedelsiant informuoti apie tai akcinę bendrovę „Imeda“ ir imtis visų įstatymais leidžiamų priemonių objektų ir juose esančio turto saugumui užtikrinti, kol atvyks AB „Imeda“ atstovas (Sutarties 4.1.2 punktas).
4. Iš byloje pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2014 m. vasario 7 d. naktį į AB „Imeda“ priklausančią parduotuvę, esančią ( - ) įsilaužė nenustatyti asmenys, kurie išlaužė šarvuotas duris ir durų spyną ir pavogė prekes. Atsakovės centriniame stebėjimo punkte 1 val. 55 min. buvo užfiksuotas pranešimas apie signalizacijos sistemos suveikimą ir išsiųstas reagavimo ekipažas, kuris į saugomo objekto teritoriją atvyko 2 val. 13 min., tačiau iš įvykio vietos nenustatyti asmenys jau buvo pasišalinę kartu su pavogtomis prekėmis. Trečiasis asmuo AB „Imeda“ verslo turto draudimu buvo apsidraudusi pas ieškovę AB „Lietuvos draudimas“, vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudiminiu, ieškovė apskaičiavo ir trečiajam asmeniui išmokėjo 13 454,4 Lt (3 896,66 Eur) už pavogtas prekes atsargas ir 762 Lt (220,69 Eur) už vagystės metu sugadintas parduotuvės duris, iš viso ieškovė išmokėjo 14 216,4 Lt (4 117,35 Eur) draudimo išmoką ir 2014 m. rugsėjo 12 d. pareikalavo ją sumokėti ieškovei (e. b. 1 t., b. l. 19, 45).
5. Ieškovė, kaip draudikė, išmokėjusi draudimo išmoką, subrogacijos pagrindu kaip draudėjo teises į žalos atlyginimą perėmęs draudikas, pareiškė ieškinį atsakovei CK 6.1015 straipsnio pagrindu. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą būtina nustatyti, kokie teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp trečiojo asmens AB „Imeda“ ir atsakovės UAB „Stema“, nes pagal juos reguliuojančias taisykles spręstinas klausimas dėl draudikės pareikštų ieškinio reikalavimų.
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, fizinės apsaugos sutartis, kuria įsipareigojama saugoti patalpas, kvalifikuojama kaip atlygintinų paslaugų sutartis, bet ne kaip pasaugos sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017; 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009). Pasaugos sutarties objektas gali būti tik kilnojamasis daiktas, o viena iš esminių sutarties sąlygų – kilnojamojo daikto perdavimas saugotojui. Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktą išsaugoti ir jį grąžinti išsaugotą, t. y. ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009).
7. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovės UAB „Stema“ ir trečiojo asmens AB „Imeda“ 2014 m. sausio 2 d. sudaryta Elektroninės apsaugos ir techninės priežiūros sutartis Nr. 178, kaip nurodyta nutarties 11 pastraipoje, kvalifikuotina pagal bendrąsias Atlygintinių paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas (CK XXXV skyrius, CK 6.716 straipsnis), nes atsakovė įsipareigojo techninėmis priemonės stebėti objektus, gavusi pavojaus signalą iš stebimo objekto sistemos, išsiųsti ekipažą į objektą bei vykdyti sumontuotų techninių sistemų aptarnavimą ir remontą. Ieškovės reikalavimas atsakovei kildinamas dėl netinkamo šios paslaugų teikimo sutarties vykdymo, todėl, tikrindamas apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas sprendžia, ar pagal nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu (CK 6.256 straipsnis).
8. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012).
9. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės UAB „Stema“ ir trečiojo asmens AB „Imeda“ 2014 m. sausio 2 d. sudarytos Elektroninės apsaugos ir techninės priežiūros sutartyje Nr. 178 numatyta, kad atsakovė materialiai atlygina trečiajam asmeniui padarytą žalą iki 20 000 Lt, jei dėl atsakovės darbuotojų kaltės buvo pavogtos, sunaikintos ir / ar sugadintos stebimuose objektuose esančios materialinės ir kitos vertybės (sutarties 5.1 punktas), tačiau neatsako už praradimą, sunaikinimą ar sugadinimą, padarytą kitų asmenų veiksmais ar neveikimu, jeigu tinkamai įvykdė šioje sutartyje numatytas savo pareigas arba dėl numatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo nėra atsakovės darbuotojų kaltės (sutarties 5.2 punktas). Atsakovė materialiai neatsako už materialinių vertybių, reklamuojamų stebimo objekto vitrinose, pagrobimą, sunaikinimą ir / ar sugadinimą (sutarties 5.7.2 punktas). Įvertinusi šias sutarties nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys pasinaudojo CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe nustatyti kitokias civilinės atsakomybės sąlygas ir susitarė, kad atsakovės, kaip apsaugos paslaugos tiekėjos civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei.
10. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra atsakovės UAB „Stema“ kaltės dėl trečiajam asmeniui AB „Imeda“ kilusios žalos, nes nėra nustatyta, kad prekės buvo pavogtos dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Faktinėmis bylos aplinkybėmis prekių vagystę įvykdė kiti asmenys, taigi nėra pakankamo pagrindo laikyti, kad atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė savo sutartines pareigas ir dėl to yra atsakovės darbuotojų kaltė (CK 6.248 straipsnis).
11. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsakovės netinkamą pareigų vykdymą grindė tuo, kad atsakovė ne laiku, po 18 min., atvyko į saugomą objektą, pavėlavo atvykti 3 minutėmis, nes pagal sutarties 4.1.2. punktą ir sutarties priedą, atsakovė įsipareigojo užtikrinti savo reagavimo grupės atvykimą per 15 min. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, vertino, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turtinė žala trečiajam asmeniui atsirado būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovė į objektą atvyko pavėlavusi 3 minutes. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog trečiajam asmeniui žala padaryta būtent dėl to, kad atsakovės darbuotojai į objektą atvyko pavėlavę 3 minutes, t. y. nenustatyta, kad atsakovės darbuotojams atvykus laiku, nusikalstamą veiką įvykdę asmenys būtų sulaikyti ir turtinė žala trečiajam asmeniui nebūtų padaryta. Teismas taip pat laikė, kad nenustatyta priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir vagystės metu sugadintų objekto durų.
12. Teisėjų kolegija nustatė, kad trečiajam asmeniui AB „Imeda“ žala padaryta dėl vagystės 2014 m. vasario 7 d. naktį nenustatytiems asmenims išlaužus šarvuotas duris ir durų spyną ir pavogus prekes. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. ( - ) patvirtina, kad dėl minėtos vagystės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog 2014 m. vasario 7 d. 1 val. 56 min. suveikus parduotuvės AB „Imeda“ Nr. ( - ), esančios ( - ), apsaugos signalizacijai ir nuvykus į įvykio vietą, pastebėta, kad sulaužius įėjimo durų užraktą buvo įsibrauta į parduotuvės vidų, iš kurios pavogta įvairių cigarečių ir alkoholinių gėrimų, bei atrakinus seifą iš jo pavogta 3600 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu vagystę įvykdę asmenys nenustatyti, ikiteisminis tyrimas sustabdytas vadovaujantis BK 31 straipsnio 1 dalimi (e. b. 1 t., b. l. 15).
13. Atsakovės UAB „Stema“ 2014 m. vasario 19 d. pranešime Nr. ( - ) ieškovei nurodyta, kad objekto apsaugos sistema yra pajungta į UAB „Stema“ stebėjimo pultą, jame gavus aliarmo signalą į objektą siunčiama reagavimo grupė, kuri nustato apsaugos sistemos suveikimo priežastis; apsaugos sistema reaguoja į patekimą į prekybos salę, vedėjos kabinetą, sandėlio patalpas bei priešgaisrinės signalizacijos suveikimus; 2014 m. vasario 7 d. 1 val. 55 min. stebėjimo pulte buvo gautas aliarmo signalas iš minėto objekto: suveikė įėjimo durų magnetinis kontaktas, prekybos salės, sandėlio, vedėjos kabineto judesio jutikliai; prieš įvykį objekte signalizacijos sutrikimų nepastebėta; mobili reagavimo grupė į objektą atvyko 2 val. 13 min.; atvykusi į vietą grupė nustatė išlaužtas lauko duris, pro kurias buvo patekta į parduotuvės vidų; objekto apsaugos sistema apsaugai buvo priduota 2014 m. vasario 6 d., 18 val. 6 min. (e. b. 1 t., b. l. 18).
14. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės sutartinių prievolių vykdymo tinkamumą, laiko, kad nors byloje pateikti įrodymai patirtina, kad atsakovė UAB „Stema“ operatyvumo prasme galimai nevisiškai tinkamai vykdė sutartyje prisiimtas prievoles, nes į objektą atvyko praėjus 18 min. po to, kai buvo gautas aliarmas, o turėjo atvykti ne vėliau kaip per 15 min., tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl galimų 3 minučių vėlavimo yra atsakovės darbuotojų kaltė. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad kai ekipažo darbuotojas nuvyksta į įvykio vietą, jis, apžiūrėjęs objektą, privalo paskambinti į stebėjimo pultą ir pranešti apie esamą situaciją, kad stebėjimo pultas galėtų imtis atitinkamų veiksmų (iškviesti policiją, pranešti įgaliotiems atstovams). Atsakovė pažymi, kad liudininkė patvirtino, jog ji laikėsi procedūrų ir paskambino į stebėjimo pultą jau apžiūrėjus objektą, t. y. 2 val. 13 min. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad objektui apeiti ir apžiūrėti tikrai reikėjo keleto minučių, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo prievolę įvykdė tinkamai ir į objektą ekipažas atvyko nepavėlavęs. Atsakovės atstovė K. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad 3 min. vėlavimas neturi įtakos žalos kilimui, liudytoja atvykusi apsižiūrėjo parduotuvę ir tada paskambino, apžiūra užtruko 3 min., todėl vėlavimo nėra. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokiu atstumu buvo apsaugos darbuotoja, kai suveikė aliarmas ir buvo pradėta važiuoti į objektą; nurodė, kad būstinės nėra, kiekviename mieste yra darbuotojai automobiliuose, ir vyksta į įvykį gavę signalą. Atsakovė pažymėjo, kad apsaugos darbuotoja nurodė, jog buvo blogas kelias ir matomumas, ji atvyko ir apėjo parduotuvę, todėl laikytina, kad buvo atvykta laiku – per 15 min., bet tiksliai, kelintą minutę, pasakyti negali (2017 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 val. 48 sek.).
15. Teisėjų kolegija išklausė liudytojos O. S. parodymus teismo posėdžio metu, kuriais ji paaiškino, kad dirbo saugos tarnybos reagavimo grupės darbuotoja, nurodė, kad nuvykusi apsižiūrėjo parduotuvę iš kelių pusių ir paskambino į pultą, atstumas iki įvykio buvo apie 30 km., dirbo viena, į šį objektą atvyko per 15–18 minučių, nes buvo sniegas, blogos oro sąlygos, atidžiai apžiūrėjo objektą ir pamatė išlaužtas duris ir uždarytas, prie spynos laužtuvu, vienos durys buvo nerakintos, atvykusi pardavėja pasakė, kad nėra tik butelio brangaus gėrimo, po įvykio parašė pasiaiškinimą dėl įvykio (2017 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 val. 51 sek.).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 21–23 pastraipose ištirtus įrodymus, sprendžia, kad jie nėra pakankami nustatyti atsakovės UAB „Stema“ ir jos darbuotojų kaltę, už kurią atsakovei kiltų sutartinė civilinė atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą pagal sutarties 5.1 ar 5.2 punktus. Visų pirma pažymėtina, kad ne dėl atsakovės darbuotojų kaltės buvo pavogtos prekės, o dėl nusikalstamų veiksmų, įvykdytų kitų asmenų. Tai, kad atsakovė galimai nevisiškai tiksliai įvykdė sutartinę prievolę atvykti į objektą per 15 min., negali būti laikoma pakankamu pagrindu civilinei sutartinei atsakomybei kilti, nes byloje nėra pakankamų įrodymų, kad tikrai atsakovės atstovė vėlavo atvykti į objektą, ir jei vėlavo, tai kiek minučių – 1, 2 ar 3 minutes. Liudytoja O. S. patvirtino, kad gavus aliarmą buvo iš karto vykta į objektą, ir nors buvo blogos oro sąlygos, tačiau nuvyko ir po objekto apžiūros 2 val. 13 min. paskambino į pultą, ėmėsi rūpestingų veiksmų apžiūrėti įvykio vietą. Atsižvelgiant į šias teismo padarytas išvadas spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog nėra atsakovės kaltės dėl žalos atsiradimo, nes atsakovės darbuotoja buvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, kiek šiomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 179 straipsniai).
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė, jog atsakovei UAB „Stema“ laiku atvykus į objektą trečiasis asmuo AB „Imeda“ nebūtų patyrusi žalos, nes atsakovė, gavusi signalą, prie trečiojo asmens (draudėjo) pastato atvyko pavėlavusi 3 minutes, ir asmenys, įsibrovę į draudėjos patalpas, spėjo pasišalinti iš įvykio vietos kartu su pavogtu draudėjos turtu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kaip byloje nustatyta, iš parduotuvės buvo pavogtas didelis kiekis prekių, kurias pavogti turėjo būti iš anksto planuojama, numatomas vagystės būdas, laikas, transportas prekėms išvežti ir kitos nusikaltimo įvykdymo aplinkybės. Atsakovės atstovei atvykus į objektą nusikaltimą įvykdžiusių asmenų nebuvo rasta, todėl spręsti, kad atsakovės darbuotojai atvykus keliomis minutėmis anksčiau nusikaltimas nebūtų įvykdytas, atsižvelgiant į nurodytas nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, nėra pagrindo, nes tokia išvada remtųsi prielaida, kuri neturi įtakos teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai sutarties šalys suderina valią ir susitaria dėl atsakovės atsakomybės esant tik tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp žalos ir sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, ši sąlyga priimtina abiem šalims, toks susitarimas yra teisėtas, todėl turi būti vykdomas, ir kiekviena sutarties šalis turi prisiimti iš tokio susitarimo kylančius padarinius. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, siekdamas nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015; 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS v. UAB „GRIFS AG“, bylos Nr. 3K-3-531/2013; kt.).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant priežastinio ryšio klausimą, įvertintini visi teisiškai reikšmingi faktai dėl žalos atsiradimo priežasčių, kad nusikaltimas buvo suplanuotas ir įvykdytas per apibrėžtą laiką, jam buvo pasirengta, o atsakovės darbuotoja prie objekto atvyko iš esmės pagal sutartyje sutartą 15 min. laiką. Įvertintina, kad atsakovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimu, užfiksavo įsilaužimą į patalpas, išsiuntė apsaugos darbuotoją, kuri įvykdė objekto apžiūrą ir ėmėsi kitų veiksmų trečiojo asmens turtui apsaugoti, tačiau objektyviai negalėjo užkirsti kelio nusikaltimo padarymui ir išvengti žalos atsiradimo, todėl dėl žalos atsiradimo nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio, kaip privalomos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.247 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius atsakovės ir jos darbuotojų kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir kilusios žalos, taip pat sprendus, kad nėra pakankamai įrodymų, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (atliko neteisėtus veiksmus), skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.