Byla 2S-1632-125/2012

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimo ir atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui K. G. dėl įpareigojimo panaikinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą panaikinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį adresu ( - ), ir sutvarkyti statybvietę per 40 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo. Jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieškovei nugriauti minėtą statinį, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Nurodė, jog 2007-04-26 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė atliko statybos patikrinimą ir nustatė, kad statytojas K. G., neturėdamas galiojančio statybos leidimo, savavališkai pradėjo statybos darbus adresu ( - ), dėl to, vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 str., surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 5. 2008-02-26 atsakovui statytojui K. G. pateiktas reikalavimas panaikinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir iki 2008-03-07 sutvarkyti statybvietę, tačiau reikalavimas iki šiol neįvykdytas, tai konstatuota 2008-03-13 patikrinimo akte dėl įpareigojimo panaikinti savavališkos statybos padarinius adresu ( - ), įvykdymo. Statinio statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 4 d. numatyta, kad leidimas statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka, todėl minėto statinio statyba turėjo būti pradėta, vadovaujantis specialaus teisės akto, t. y. Pajūrio juostos įstatymo nuostatomis. Kadangi buvo statomas kitoks statinys, nenurodytas Pajūrio juostos įstatymo 7 str. 1 d. 1-6 p., statybą leidžiantį dokumentą tokiam statiniui statyti išduodavo apskrities viršininko administracija, jei gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas, kaip to reikalauja minėto įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. 2007-03-16 statytojo K. G. prašymas įregistruoti pranešimą apie pradedamą statybą, pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijai, negali būti laikomas suteikiančiu teisę pradėti statybą be leidimo Statybos įstatymo 23 str. 16 d. prasme, kadangi savivaldybės administracija nėra subjektas, kuris turėjo teisę išduoti leidimą ginčo statinio statybai. Statybos darbai valstybinės žemės sklype ( - ), jau buvo vykdomi, kai toks pats statytojo prašymas pateiktas ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistei, todėl statytojas neįgijo teisės statyti Statybos įstatymo 23 str. 16 d. prasme. Ginčo statinio statybai taikomos Pajūrio juostos įstatymo nuostatos, o negavus Vyriausybės pritarimo statybai, negali būti taikomi ir Statybos įstatyme numatyti statybos leidimo išdavimo terminai. Savavališkos statybos akto, surašyto atsakovui, teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-07 nutartimi, išnagrinėjęs bylą Nr. A556-826/2010. Žemės sklypas, kuriame pastatytas savavališkas statinys, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir nuo 2010-07-01 patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, be to, ginčo sklypas patenka į Palangos miesto istorinę dalį (kodas U2), pripažintą saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190, sklype yra saugotinų medžių ir krūmų želdinių, augančių ne miško zonoje.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2012-02-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą K. G. pašalinti savavališkos statybos padarinius – per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Pajūrio juostos įstatyme bei Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigojo atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį adresu ( - ), ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimų atsakovas K. G. teismo nustatytu terminu neįvykdys, leido ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti minėtą statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Iš atsakovo K. G. priteisė 130,82 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, tačiau statybos pajūrio juostos žemėje reikalavimus taip pat nustato Pajūrio juostos įstatymas. Iš šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų teismas padarė išvadą, jog byloje esanti 2007-04-04 statybos leidimo Nr. 56 kopija nesuteikė teisės statytojui K. G. pradėti statybas ginčo sklype. Atsakovui surašyto 2007-04-26 savavališkos statybos akto Nr. 5 teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (pridėta administracinė byla Nr. I-128-243/2009), o kad savavališka statyba buvo tęsiama ir po šio akto surašymo nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., patvirtina 2009-10-09 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2-3148-(2.20), dėl kurio teisėtumo pasisakė Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010-09-24 sprendime bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-12-15 nutartyje. Be to, Statybos įstatymo, galiojusio atsakovo statinio statybos metu, 12 str. 1 d. 4 d. buvo įtvirtinta bendra statytojo pareiga įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Įstatymo 23 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad statybos leidimas statinio statybai yra privalomas. Iš statinio techniniame projekte (pridėta administracinė byla Nr. I-57-513/2008) bei kituose dokumentuose užfiksuotų sprendinių matyti, kad pareiškėjo planuojamas statyti objektas – rekreacinės paskirties poilsio pastatas su poilsio aptarnavimo patalpomis – nepateko į šioje teisės normoje bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas 2.1-2.4 punktuose nurodytas išimtis, kai statybos leidimas nereikalingas (nesudėtingas statinys, statinio paprastasis remontas ir pan.). Be to, statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 24 d. buvo imperatyviai nurodyta, jog statinio statyba be statybos leidimo, kai jis yra privalomas, draudžiama, todėl atsakovas prieš statinio statybos pradžią privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą.

4Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žemės sklypas, esantis ( - ), kuriame atsakovas statė ginčo statinį, yra Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje, šiam sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos, sklype yra saugotinų želdinių, o nuo 2005-04-05 sklypui nustatyta I kurorto apsaugos zona. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į savavališkos statinio statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 4 d., leidimas statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje turėjo būti išduodamas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinus statybos metu galiojusio Pajūrio juostos įstatymo nuostatas, padaryta išvada, jog atsakovas statė kitokį statinį, kuris nenurodytas Pajūrio juostos įstatymo 7 str. 1 d. 1-6 punktuose, todėl statybą leidžiantį dokumentą tokiam statiniui jo statybos metu turėjo išduoti apskrities viršininko administracija, jei gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas, kaip to reikalauja minėto įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo argumentas, jog statybą vykdė teisėtai, remdamasis tuo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 str. 16 d., atmestinas, nes pagal ginčo statinio statybos metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją savivaldybės administracija nebuvo subjektas, kuris turėjo teisę išduoti leidimą ginčo statinio statybai. Ginčo statinio statybai taikomos Pajūrio juostos įstatymo nuostatos, todėl negavus Vyriausybės pritarimo statybai, negalėjo būti taikomi ir Statybos įstatyme numatyti statybos leidimo išdavimo terminai.

5Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nėra gavęs leidimo ginčo statinio žemės sklype ( - ), statybai, todėl ginčo statinys pagrįstai laikytas savavališkos statybos padariniu.

6Teismas pažymėjo, jog 2007-04-26 savavališkos statybos aktas Nr. 5 bei 2008-02-26 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimas likviduoti savavališkos statybos padarinius atsakovui buvo surašyti galiojant Statybos įstatymo redakcijai bei CK 4.103 str. 3 d. nuostatai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo atveju teismas turėjo teisę sprendimu tik įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį arba jį nugriauti. Pagal Statybos įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2010-10-01 ir galiojančią teismo sprendimo priėmimo metu, tiksliau pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., teismas savo sprendimu gali įpareigoti nagrinėjamu atveju atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

7Vertindamas savavališkos statybos įteisinimo galimybę nagrinėjamo ginčo atveju, teismas atsižvelgė į tai, kad sklypas, esantis ( - ), yra pajūrio juostoje ir jam nustatyta pirmoji kurorto zonos apsaugos juosta, kurioje pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 16 skyriaus 76 p. draudžiama vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų ir rekreacinių išteklių naudojimu, bei nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Trečiojo asmens Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė nurodė, kad kol kas kreipimosi dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo trečiasis asmuo iš atsakovo nėra gavęs. Pažymėjo, kad galiojantis bendrasis planas nepanaikino iki tos datos patvirtintų žemės sklypų detaliųjų planų. Trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas patvirtino, kad statytojo K. G. 2007-03-01 prašymas dėl statybos leidimo išdavimo dar nėra išnagrinėtas ir procesas neleistinai ilgai užsitęsęs, nurodė, kad statyba ginčo sklype pagal patvirtiną detalųjį planą yra galima, tačiau reikia gauti projektavimo sąlygas. Mano, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrai 5 metų terminas per ilgas.

8Teismas pažymėjo ir tai, kad pats ieškovas pripažįsta, jog 2011-07-28 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-601 patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas leistų tokio statinio statybą, paminklosaugos draudimų ginčo sklypui nėra.

9Bylos medžiaga nustatyta, jog 2007-03-14 Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sprendimas, kuriuo nuspręsta neišduoti statybos leidimo statytojui K. G., buvo panaikintas, Palangos miesto savivaldybės administracija minėto statytojo prašymo dėl statybos leidimo išdavimo nėra išnagrinėjusi iki šiol, šią aplinkybę posėdžio metu patvirtino ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas. Pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojančios Pajūrio juostos įstatymo redakcijos 7 str. 2 d. statybos leidimą dėl šio straipsnio 1 d. 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose išvardytų statinių ir dėl statinių, kurių statyba numatyta šio įstatymo 5 str. 3 d. 3 ir 4 punktuose nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose, išduoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Statybos leidimą dėl visų naujų statinių išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

10Teismas atkreipė dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-12-23 sprendimu Nr. 330 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio ( - ), detalusis planas, kuris galioja, ir ginčo dėl šio plano nėra. Trečiojo asmens Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė taip pat nurodė, kad galiojantis bendrasis planas nepanaikino iki tos datos patvirtintų žemės sklypų detaliųjų planų. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas yra sudaręs ilgalaikę valstybinės žemės sklypo ( - ), nuomos sutartį.

11Atlikęs į bylą pateiktų įrodymų analizę, išklausęs šalių paaiškinimų, teismas sprendė, jog byloje duomenų (apribojimų), kurie apskritai draustų bet kokio statinio statybą toje vietoje, kur jis stovi dabar, ir statyba nurodytame sklype prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, nėra, iš bylos duomenų matyti, jog statinys yra nebaigtas statyti, projektinis pasiūlymas gali būti keičiamas. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad suderinus projektinius pasiūlymus (šios galimybės neatmeta ir ieškovo atstovas), atsakovas turės galimybę įteisinti statinį, o atsakovas sutinka tai padaryti ir siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principais, teismas padarė išvadą, kad reikalavimas, įpareigojantis nugriauti atsakovo pastatytą statinį, neatitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijų, neatmestina ir ta aplinkybė, jog nebaigto statinio nugriovimas padarytų didesnės žalos aplinkai ir visuomenės saugomiems interesams, nei savavališkos statybos padarinių naikinimas, ją įteisinant teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra pagrindas suteikti atsakovui teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant statinio projektą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą ir/ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu.

12Vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 7 p., galiojančiu Pajūrio juostos įstatymu bei CPK 271 str. 1 d., atsižvelgdamas į tai, jog Palangos miesto savivaldybėje nėra išnagrinėtas atsakovo prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ginčo statinio statybai, taip pat į tai, kad nėra duomenų, kiek gali užtrukti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, derinimas su atitinkamomis institucijomis ir kitos teisės aktų nustatytos privalomos procedūros, teismas padarė išvadą, kad dėl anksčiau nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių teismo sprendimas turi būti įvykdytas per 2 metus nuo jo įsiteisėjimo dienos.

13Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą, dėl savo pobūdžio vertintiną kaip neturtinį, nuo žyminio mokesčio, kurio dydis ieškinio pateikimo metu sudarė 135 Lt, ji atleista, kadangi ieškinys paduotas siekiant apginti valstybės interesus (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, nors jis ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius alternatyviu, nei ieškinyje nurodytu, būdu, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies (t. y. 50 proc.), todėl iš atsakovo išieškotina 67,5 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad valstybė turėjo 126,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo išieškotina valstybei 63,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str. 1 d.).

14Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies ir atsakovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius per teismo sprendimu nustatytą terminą gaunant statybą leidžiantį dokumentą arba nugriaunant savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkant statybvietę, byloje Palangos miesto apylinkės teismo 2008-04-08 nutartimi teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuri patikslinta Palangos miesto apylinkės teismo 2011-01-06 nutartimi, palikta galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 149 str., 150 str.).

15Atsakovas K. G. apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 112–118) prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimą, t. y. pakeisti statybą leidžiančių dokumentų gavimo terminą ir nustatyti 5 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantiems dokumentams gauti, panaikinti įpareigojimą būtent Pajūrio juostos įstatyme bei Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir Pajūrio juostos įstatyme bei Statybos įstatyme nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus, įpareigojimą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį adresu ( - ), ir sutvarkyti statybvietę, leidimą ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti minėtą statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, panaikinti sprendimo dalis, kuriomis buvo išspręstas laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimas ir iš jo, atsakovo, priteista 130,82 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nurodo, kad teismas be jokių pateisinamų priežasčių vilkino bylos nagrinėjimą, buvo šališkas, nes išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, priėmė tokius sprendimus, kurių neprašė ieškovė, pvz., dėl projektinės dokumentacijos parengimo, Pajūrio juostos įstatymo taikymo ir aiškinimo, sprendė ieškovės kompetencijos klausimus, kadangi tik ieškovė turi teisę pareikalauti, kad statytojas nugriautų savavališkai pastatytą statinį. Teismas negalėjo priimti sąlyginio sprendimo, t. y. įpareigoti jį, atsakovą, gauti statybą leidžiančius dokumentus, o jų negavus – įpareigoti statinį nugriauti, nes tokios galimybės nenumato Statybos įstatymas. Įstatyme yra numatytos atskiros savarankiškos savavališkos statybos padarinių pašalinimo galimybės, todėl, atsakovo nuomone, jos negali būti taikomos vienu metu arba alternatyviai, nes tampa neaiškus įstatymo ir teismo sprendimo vykdymas. Taigi teismas galėjo taikyti tik vieną savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemonę, t. y. įpareigojimą gauti statybą leidžiančius dokumentus, tačiau teismas paliko galimybę ieškovei reikalauti statinio nugriovimo. Teismo sprendimo dalis, kuria, jis, atsakovas, yra įpareigotas nugriauti statinį ir ieškovei leista pačiai nugriauti statinį, yra be motyvų, todėl naikintina. Teismo nustatytas 2 metų terminas statybą leidžiantiems dokumentams gauti yra akivaizdžiai per trumpas, nes Palangos miesto savivaldybėje jo 2007-03-01 prašymas nagrinėjamas 5 metus.

16Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismui jis 2012-02-01 buvo pateikęs prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, tačiau teismas 2012-02-15 sprendimu nusprendė byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, t. y. neapibrėžtam laikui. Apelianto nuomone, teismas dėl 2012-02-01 prašymo turėjo priimti nutartį, sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatitinka CPK reikalavimų, nes yra visiškai be motyvų, teismas nesvarstė nei vieno 2012-02-01 prašyme nurodyto argumento. Tai, atsakovo tvirtinimu, sudaro pagrindą pripažinti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių absoliučiai negaliojančia. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, privalėjo aiškiai nurodyti, kurios sprendimo dalies įvykdymo užtikrinimui yra taikoma laikinoji apsaugos priemonė ir koks konkretus tokios teismo sprendimo dalies įvykdymo terminas. Teismo 2012-02-15 sprendimo dalis dėl laikinosios apsaugos priemonės galiojimo nustatymo visiškai prieštarauja kitai teismo sprendimo daliai, kuria teismas įpareigojo atsakovą gauti statybą leidžiančius dokumentus, nes gauti statybą leidžiančius dokumentus, esant teismo draudimui vykdyti bet kokius statybos darbus, būtų neteisėta (teismas leidžia gauti statybos leidimą uždraustoms statyboms). Laikinosios apsaugos priemonės turinys neatitinka ieškinio turinio, todėl negali užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo. Be to, apelianto teigimu, teismas privalėjo įvertinti, ar teisėja L. Paulauskaitė, priimdama 2008-04-08 nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nebuvo šališka, nes ji vėliau nusišalino nuo bylos nagrinėjimo.

17Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. 5, b. l. 133–135) prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad teismo nustatytas 2 metų terminas statybą leidžiančių dokumentų gavimui yra pakankamai protingas ir realus šiai procedūrai atlikti. Statybos leidimo išdavimo procedūra užsitęsė iš dalies ir dėl paties atsakovo veiksmų, nes savivaldybei statinio projektas buvo teikiamas su trūkumais, dėl jų buvo išsakytos pastabos, be to, atsakovas nepagrįstai skundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmus, kuriais buvo atsisakyta įregistruoti kaip statybos leidimą K. G. pranešimus apie vykdomą statybą žemės sklype, esančiame ( - ), teismas atsakovo skundus atmetė. Savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus reglamentuoja Statybos įstatymo 28 str., kurio 7 d. numatyta teismo teisė priimti alternatyvius sprendimus, t. y. teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Toliau Statybos įstatymo 28 str. 9 d. reglamentuojama, jog priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis. Šis teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavališkai statomas statinys gali būti įteisinamas, ar turi būti griaunamas. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius kitu, nei nurodyta ieškinyje, būdu – teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas statinį nugriauti, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 9 d., teismo buvo taikomas kaip sprendimo – įpareigojimo įteisinti – neįvykdymo pasekmė, o ne kaip savarankiškas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas. Įvertinus visa tai, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir bylą sprendė kitaip, negu šiuo atveju numato Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą.

18Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laikinosios apsaugos priemonės taikymu, ieškovė pasisako, kad atsakovas jau ne kartą yra realizavęs savo procesines teises ir skundęs 2008-04-08 nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui vykdyti statinio statybos darbus adresu ( - ). 2011-01-06 nutartimi iš dalies patenkinus atsakovo prašymą, 2008-04-08 nutartis buvo patikslinta, nustatant, kad atsakovas – statytojas K. G. – turi teisę pagal 2007-03-01 Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktą prašymą dėl statybos leidimo arba pagal kitą statytojo K. G. pateiktą prašymą minėtai institucijai įgyvendinti rekreacinio pastato su poilsio aptarnavimo patalpomis ( - ), statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą pagal Statybos įstatymo 23 str. ir 28 str. 3 d., 4 d. nustatytą tvarką; Palangos miesto savivaldybės administracija turi teisę pagal statytojo K. G. 2007-03-01 Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktą prašymą dėl statybos leidimo arba pagal kitą statytojo K. G. pateiktą prašymą minėtai institucijai vykdyti esamo statinio – rekreacinio pastato su poilsio aptarnavimo patalpomis ( - ) – statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracinę procedūrą pagal Statybos įstatymo 23 str. ir 28 str. 3 d., 4 d. nustatytą tvarką. Palangos miesto apylinkės teismo 2011-11-25 nutartimi jau buvo konstatuota, kad byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė aktualumo neprarado, galutinis teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje nepriimtas. Minėta laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta atsižvelgiant į ieškinyje reiškiamo reikalavimo turinį, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti neįmanomą būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Palangos miesto apylinkės teismas 2011-11-25 nutartyje pasisakė ir dėl galimo teisėjos, priėmusios 2008-04-08 nutartį, šališkumo, pažymėdamas, kad atsakovo prašymus dėl 2008-04-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės masto pakeitimo, taip pat dėl 2008-04-08 nutarties panaikinimo nagrinėjo ir kiti Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai, tačiau pagrindo naikinti byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę nenustatė. Nesant laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo pagrindų, atsakovo prašymas panaikinti laikinąją apsaugos priemonę 2011-11-25 nutartimi buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-28 nutartimi 2011-11-25 nutartį paliko nepakeistą. Taigi atsakovo prašymas panaikinti byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę iš esmės buvo išspręstas, todėl šiuo atveju pagrįstas ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas, patenkinus ieškinį iš dalies, byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

19Palangos miesto apylinkės teisme 2012-03-06 buvo gautas atsakovo K. G. prašymas (t. 5., b. l. 92–93) dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas prašė priimti papildomą sprendimą: a) konkrečiai nurodant, kuri ieškinio dalis teismo sprendimu yra atmetama; b) išsprendžiant ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą vykdyti ieškovės reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, konkrečiai nurodant tokio reikalavimo vykdymo tvarką, t. y. nurodant konkrečią ieškovės reikalavimo įvykdymo termino pradžią ir tokio termino pabaigą; c) išsprendžiant ir nurodant, per kokį terminą atsakovas privalo savanoriškai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį adresu ( - ), ir sutvarkyti statybvietę; d) teismo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, kadangi visi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai. Prašyme nurodyta, jog iš teismo sprendimo nėra aišku, kuri ieškinio dalis patenkinta, kuri atmesta, neišspręstas pagrindinis ieškovės reikalavimas – įpareigoti vykdyti atsakovą ieškovės reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

20Palangos miesto apylinkės teismas 2012-04-03 nutartimi atsakovo prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo atmetė. Teismas nurodė, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra numatyta CPK 277 str. Šio straipsnio 1 d. pateikiamas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas, t. y. teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kitais atvejais priimti papildomą sprendimą yra draudžiama. Papildomo sprendimo esmė yra ta, kad juo taisomos teismo sprendime padarytos klaidos, todėl papildomas sprendimas negali būti priimamas tais klausimais, kurių neturėjo spręsti sprendimą priėmęs teismas. Be to, papildomu sprendimu negali būti sprendžiami reikalavimai, kurių nebuvo pareiškusios šalys, taip pat negali būti keičiamas jau priimto teismo sprendimo turinys. Atsakovo K. G. prašyme nurodytos aplinkybės dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 priimto sprendimo nesudaro pagrindo priimti papildomą sprendimą.

21Ieškovė ieškinyje buvo suformulavusi tik vieną reikalavimą – pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant savavališkai pastatytą statinį, kitokių reikalavimų ieškovė neformulavo, dėl minėto reikalavimo teismo sprendime pasisakyta. Dėl ieškinio tenkinimo iš dalies Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendime aiškiai nurodyta, jog dėl to, kad atsakovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius alternatyviu, nei ieškinyje nurodytu būdu, daroma išvada, jog ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies (t. y. 50 proc.). Kadangi teismas taikė Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numatytą vieną iš alternatyvių savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų, kurio neprašė taikyti ieškovė, todėl teismas ieškinį tenkino iš dalies. Galimybę taikyti alternatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą teismui suteikė galiojančio CPK 273 str. 2 d., kurioje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

22Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo prašymai priimti papildomą sprendimą prieštaringi, nesusiję su papildomo sprendimo instituto taikymu, jų tenkinimas neatitiktų papildomo sprendimo instituto tikslų, nes papildomo teismo sprendimo esmė yra ištaisyti priimto teismo sprendimo klaidas, todėl atsakovo prašymas priimti papildomą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

23Atskiruoju skundu (t. 5, b. l. 139–142) atsakovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį, prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK nuostatas, nutartis yra nemotyvuota, konkretūs prašymai nebuvo vertinami ir sprendžiami. Teismo išvada dėl CPK 273 str. 2 d. aiškinimo yra klaidinga, atsakovo nuomone, CPK 273 str. 2 d. įtvirtintas reglamentavimas nesuteikė teisės teismui išspręsti daugiau, nei prašo ieškovė.

24Atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 5, b. l. 148–149) ieškovė prašo palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį nepakeistą, nurodo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti bent vieną iš papildomo sprendimo priėmimo pagrindų, nurodytų CPK 277 str. 1 d., todėl jo prašymas priimti tokį sprendimą atmestas pagrįstai. Papildomas sprendimas negali būti priimamas, turint tikslą pašalinti teismo sprendimo turinio neaiškumus ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taip pat šis tikslas neapima teismo padarytų teisės taikymo ir aiškinimo klaidų ištaisymo, nes tokie klausimai sprendžiami apeliacine tvarka paduodant skundą dėl priimto sprendimo.

25Apeliacinis skundas ir atskirasis skundas atmestini.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

27Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra aiškiai ir išsamiai motyvuotas, atitinka CPK 270 str. įtvirtintus sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, teismas teisingai įvertino visas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas. Būtent pats apeliantas klaidingai interpretuoja įstatymų nuostatas ir jomis remiantis priimtą teismo sprendimą, daro nesuprantamas, niekuo nepagrįstas, realios situacijos neatitinkančias išvadas.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus reglamentuoja Statybos įstatymo 28 str. Šio straipsnio 7 d. numatyta teismo teisė priimti alternatyvius sprendimus, t. y. teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; arba 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 9 d. įtvirtinta, jog priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavališkai statomas statinys gali būti įteisinamas, ar turi būti griaunamas. Šiuo atveju teismas nusprendė, kad yra galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius kitu, nei nurodyta ieškinyje, būdu – teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas statinį nugriauti, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 9 d., teismo buvo taikomas kaip sprendimo – įpareigojimo įteisinti – neįvykdymo pasekmė, o ne kaip savarankiškas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas. Įvertinus visa tai, visiškai nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir bylą sprendė kitaip, negu numato Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismo nustatytas 2 metų terminas statybą leidžiantiems dokumentams gauti yra akivaizdžiai per trumpas, nes Palangos miesto savivaldybėje jo 2007-03-01 prašymas nagrinėjamas 5 metus. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, nustatydamas 2 metų terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, atsižvelgė į tai, jog Palangos miesto savivaldybėje nėra išnagrinėtas atsakovo prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ginčo statinio statybai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra pakankamai protingas ir realus minėtai procedūrai atlikti.

29Taip pat visiškai nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Bylos duomenys liudija, kad atsakovas ne kartą bylos nagrinėjimo metu yra realizavęs savo procesines teises ir skundęs 2008-04-08 nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą vykdyti statinio statybos darbus adresu ( - ). 2011-01-06 nutartimi iš dalies patenkinus atsakovo prašymą, 2008-04-08 nutartis buvo patikslinta, nustatant, kad atsakovas – statytojas K. G. – turi teisę pagal 2007-03-01 Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktą prašymą dėl statybos leidimo arba pagal kitą statytojo K. G. pateiktą prašymą minėtai institucijai įgyvendinti rekreacinio pastato su poilsio aptarnavimo patalpomis ( - ), statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą pagal Statybos įstatymo 23 str. ir 28 str. 3 d., 4 d. nustatytą tvarką; Palangos miesto savivaldybės administracija turi teisę pagal statytojo K. G. 2007-03-01 Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktą prašymą dėl statybos leidimo arba pagal kitą statytojo K. G. pateiktą prašymą minėtai institucijai vykdyti esamo statinio – rekreacinio pastato su poilsio aptarnavimo patalpomis ( - ) – statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracinę procedūrą pagal Statybos įstatymo 23 str. ir 28 str. 3 d., 4 d. nustatytą tvarką. Palangos miesto apylinkės teismo 2011-11-25 nutartimi jau buvo konstatuota, kad byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė aktualumo neprarado, galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje nepriimtas. Minėta laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta atsižvelgiant į ieškinyje reiškiamo reikalavimo turinį, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti neįmanomą būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Palangos miesto apylinkės teismas 2011-11-25 nutartyje pasisakė ir dėl galimo teisėjos, priėmusios 2008-04-08 nutartį, šališkumo, pažymėdamas, kad atsakovo prašymus dėl 2008-04-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės masto pakeitimo, taip pat dėl 2008-04-08 nutarties panaikinimo nagrinėjo ir kiti Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai, tačiau pagrindo naikinti byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę nenustatė. Nesant laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo pagrindų, atsakovo prašymas panaikinti laikinąją apsaugos priemonę 2011-11-25 nutartimi buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-28 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-688-538/2012) 2011-11-25 nutartį paliko nepakeistą. Be to, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-03 nutartyje yra atsakovui išaiškinęs, kad jeigu dalis reikalavimų iš esmės spręstini priimant sprendimą, o kita dalis galėtų būti baigta priimant nutartį, teismas visus šiuos klausimus turi spręsti priimdamas vieną procesinį dokumentą – sprendimą, todėl atmestini apelianto argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas turėjo išspręsti nutartimi, o ne sprendimu. Bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Tik kai teismas savo iniciatyva laiku neįvykdo prievolės panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, byloje dalyvaujantys ir suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu, ir teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina, priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą išsprendė sprendimu, nurodė sprendimo apskundimo tvarką ir terminą, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 149, 151 str. nuostatas ir neišsprendė jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos. Taigi atsakovo prašymas panaikinti byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę buvo išspręstas, todėl šiuo atveju pagrįstas ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas, patenkinus ieškinį iš dalies, byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

30Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be jokių pateisinamų priežasčių vilkino bylos nagrinėjimą, paneigiamas bylos medžiaga. Būtent dėl paties atsakovo pareikštų gausybės prašymų, skundų ir užsitęsė bylos nagrinėjimas. Kadangi apeliantas teiginį dėl teismo šališkumo grindžia tuo, kad, pasak jo, teismas išėjo už ieškinio ribų, o dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisakė anksčiau, išsamiau teismo šališkumo klausimas nebeaptariamas.

31Priėmęs teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų klausimą, iš atsakovo priteisdamas 130,82 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Tokį savo sprendimą teismas aiškiai ir išsamiai motyvavo, teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išdėstytais motyvais ir to paties nebekartoja.

32Priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2012-04-03 nutartyje teisingai, nepažeisdamas jokių CPK nuostatų, išsprendė atsakovo prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, savo sprendimą aiškiai ir išsamiai motyvavo, paaiškindamas atsakovui būtinas papildomam sprendimui priimti sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir jų motyvacija, todėl to paties nebekartoja. Pastebėtina, kad atsakovas prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodė tų pačių argumentų, kaip ir apeliaciniame skunde dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimo, dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė anksčiau, pateikė jų teisinį įvertinimą.

33Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neturi jokios įtakos apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Skundžiama Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartis taip pat yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, kurie turėtų įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, sudarytų pagrindą ją naikinti.

34Vadovaudamasi CPK 320–331, 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

35Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimą ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį palikti nepakeistus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2012-02-15 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žemės sklypas, esantis ( - ),... 5. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas... 6. Teismas pažymėjo, jog 2007-04-26 savavališkos statybos aktas Nr. 5 bei... 7. Vertindamas savavališkos statybos įteisinimo galimybę nagrinėjamo ginčo... 8. Teismas pažymėjo ir tai, kad pats ieškovas pripažįsta, jog 2011-07-28... 9. Bylos medžiaga nustatyta, jog 2007-03-14 Palangos miesto savivaldybės... 10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos... 11. Atlikęs į bylą pateiktų įrodymų analizę, išklausęs šalių... 12. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 7 p., galiojančiu Pajūrio... 13. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad ieškovė... 14. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies ir atsakovas įpareigotas pašalinti... 15. Atsakovas K. G. apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 112–118) prašo pakeisti... 16. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Palangos miesto apylinkės... 17. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 18. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laikinosios apsaugos... 19. Palangos miesto apylinkės teisme 2012-03-06 buvo gautas atsakovo K. G.... 20. Palangos miesto apylinkės teismas 2012-04-03 nutartimi atsakovo prašymą dėl... 21. Ieškovė ieškinyje buvo suformulavusi tik vieną reikalavimą – pašalinti... 22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo prašymai priimti papildomą... 23. Atskiruoju skundu (t. 5, b. l. 139–142) atsakovas prašo panaikinti Palangos... 24. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 5, b. l. 148–149) ieškovė prašo... 25. Apeliacinis skundas ir atskirasis skundas atmestini.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 27. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sprendžia,... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo... 29. Taip pat visiškai nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl jam... 30. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be jokių pateisinamų... 31. Priėmęs teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pirmosios instancijos teismas... 32. Priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas... 33. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Vadovaudamasi CPK 320–331, 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija... 35. Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimą ir Palangos miesto...