Byla e2-33053-820/2017
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Laimai Saulevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būstas ieškinį atsakovei J. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Iškeldinti atsakovę J. K. su jai priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
  2. Ieškovas nurodė, jog patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias patalpas.
  3. Gyvenamųjų patalpų savininkas nėra suteikęs atsakovei teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis, todėl laikytina, jog atsakovė naudojasi patalpomis be teisinio pagrindo.
  4. Atsakovė turi kitą butą, kurio vertė viršija leistinas ribas, numatytas savivaldybės nuomos sutarčių sudarymo tvarkos aprašą bei Paramos socialiniam būstui gauti įstatymo 11 straipsnyje.
  5. Kadangi atsakovė gyvenamuoju butu naudojasi be teisinio pagrindo ir turi kitą butą, todėl ji iškeldintina iš ginčo buto su visais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovė J. K. nepateikė atsiliepimo. Parengiamajame posėdyje nurodė, jog butą gavo kai dirbo bendrovėje „Rasų valda“ ir nuo tada juo naudojasi. Todėl laiko, jog patalpomis naudojasi pagrįstai.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Iš ieškovo sprendimo dėl socialinio būsto fondo (1 t., p. 47) matyti, kad ginčo butas, kurio naudingas plotas 29,38 m2, esantis ( - ), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra priskirtas savivaldybės socialinio būsto fondui. Vilniaus miesto savivaldybė ginčo patalpas perdavė patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (1 t., 4-5), todėl ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turi teisę reikšti reikalavimus šioje byloje.
  4. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (1 t., p. 17) matyti, jog J. K. nuo 2017 m. birželio 09 d. turi 2 kambarių butą, kurio plotas 42,14 m2 esantį ( - ), Vilniuje. Buto vidutinė rinkos vertė 28 100 EUR.
  5. Atsakovė sus sutuoktiniu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu ( - ), Vilniuje, bute, priklausančiame UAB „Augantis miestas“ (1 t., p. 16, 18).
  6. Ieškovas nuo 2008 metų nuolat prašė atsakovės įteisinti patalpų naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., p. 48-53). 2014 m. kovo 27 d. raštu (1 t., p. 52-53) ieškovas siūlė atsakovei sudaryti nuomos sutartį, tačiau atsakovė iki šiol nuomos sutarties nesudarė.
  7. Atsakovė teigia, jog jai ginčo butą suteikė UAB „Rasų valda“, kurioje ji dirbo, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo buto suteikimą atsakovei, todėl šis teiginys laikytinas neįrodytu (CPK 178 str.).
  8. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog atsakovė gyvena ginčo bute be teisinio pagrindo.
  9. Minėta, kad ginčo butas yra priskirtas socialinio būsto fondui, todėl teisę jį išsinuomoti turi asmenys, turintys teisę gauti socialinį būstą. Reikalavimus tokiems asmenims nustato Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalis 1 papunktis nustato, jog Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama kai asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. Byloje nustatyta, jog atsakovės su sutuoktiniu turimo nuosavybės teise buto naudingas plotas yra 42,14 m2, t. y. viršija minėtus įstatymo rodiklius, todėl atsakovė neturi teisės pretenduoti į socialinį būstą.
  10. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis darytinos išvados, jog atsakovė socialiniu būstu naudojasi be teisinio pagrindo (savavališkai užėmus patalpas), jog turi nuosavą būstą, kurio plotas viršija įstatymo nustatytus reikalavimus asmenims siekiantiems gauti socialinį būstą, t. y. atsakovei socialinis būstas negalės būti suteiktas, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį ir iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (CK 6.612 str.).
  11. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl 75 EUR žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės, kuri nėra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 80 str. 1 d. 5 p., 96 str. 1 d.).
  3. Teismas patyrė 5,32 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
  4. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį. Iškeldinti atsakovę J. K. (a. k. ( - ) su jai priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančio ( - ), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Priteisti iš atsakovės J. K. (a. k. ( - ) 80,32 EUR (aštuoniasdešimt euro ir 32 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai