Byla 2A-1594-262/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Excargo“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Excargo“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Alitar Baltic“ ir A. T. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo UAB „Alistar Baltic“ ir subsidariai iš atsakovo A. T. 49 455,14 Lt skolos, 537,35 Lt kompensuojamų palūkanų už laikotarpį nuo 2013-06-30 iki 2013-08-09, po 6 proc. metinių kompensuojamų palūkanų nuo įsiskolintos sumos už laikotarpį nuo 2013-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Nurodė, kad ieškovas nuo 2011 m. birželio mėn. teikė krovinių ekspedijavimo paslaugas atsakovui UAB „Alistar Baltic“. UAB „Alistar Baltic“ su ieškovu laiku neatsiskaitė ir liko skolingas 49 455,14 Lt. Be to, ieškovas prašė pripažinti atsakovo A. T., kaip UAB „Alistar Baltic“ įmonės vadovo, asmeninę subsidiariąją atsakomybę dėl to, kad atsakovas netinkamai ir aplaidžiai vadovavo UAB „Alistar Baltic“, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alistar Baltic“ bei pavertė įmonę nemokia, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas kreditorių interesus.

5Atsakovas A. T. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis neapgrįstas, todėl turi būti atmestas. A. T. kaip subsidariai atsakingas asmuo gali būti traukimas atsakomybėn dėl UAB „Alistar Baltic“ veiksmų tik specialiuose įstatymuose numatytais atvejais ir tik teismui konstatavus faktą, kad kreditoriui reikalavimai nebuvo patenkinti iš UAB „Alistar Baltic“ turto. UAB „Alistar Baltic“ ir A. T. negali būti šioje byloje bendraatsakovais, nes nėra CPK 43 str. pagrindų. Kadangi A. T. gali būti taikytina tik subsidiarinė atsakomybė, todėl jo atsakomybės klausimas negali būti nagrinėjamas kartu su UAB „Alistar Baltic“ sutartinės atsakomybės taikymo klausimais.

6Atsakovas UAB „Alistar Baltic“ atsiliepimu su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ieškovo pateiktuose buhalterinės ir valdymo apskaitos dokumentuose dėl debitorinių įsiskolinimų yra esminių neatitikimų skirtinguose apskaitos laikotarpiuose. Be to, ieškovas nepateikia jokių pagrįstų rašytinių įrodymų dėl krovinių ekspedijavimo paslaugų teikimo atsakovui. Atsižvelgiant į tai, prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo UAB „Alistar Baltic“ ieškovui UAB „Excargo“ priteista 49 455,14 Lt (14 323,20 Eur) skolos, 537,35 Lt (155,63 Eur) kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2013-04-30 iki 2013-08-09, 6 proc. metinės kompensuojamos palūkanos nuo įsiskolintos sumos už laikotarpį nuo 2013-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 % metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2013-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 875,28 Lt (1 411,98 Eur) bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš atsakovo UAB „Alistar Baltic“ valstybei priteista 58,65 Lt (16,99 Eur) pašto išlaidų.

9Teismas nurodė, kad ištyręs šioje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iš visos bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai ir ieškovas įvykdė pervežimus pagal atsakovo UAB „Alistar Baltic“ užsakymus, todėl atsakovas UAB „Alistar Baltic“ įgijo pareigą sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas UAB „Alistar Baltic“ sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra ir šalys tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė. atsakovas A. T. buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas, taigi jis neabejotinai turėjo didelę įtaką priimant bendrovės sprendimus, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl šio atsakovo nesąžiningų veiksmų UAB „Alistar Baltic“ negali įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovui, t. y. ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas A. T., kaip UAB „Alistar Baltic“ vadovas, žinojo ar galėjo žinoti, kad savo prisiimtų įsipareigojimų bendrovė nebus pajėgi įvykdyti. Šalių sutartiniai santykiai vyko nuo 2011 m. birželio mėn., o bankroto byla atsakovui UAB „Alistar Baltic“ iškelta nebuvo. Byloje nėra įrodymų, kad prasidėjus šalių sutartiniams santykiams bendrovė buvo nemoki, ar finansinė padėtis buvo sunki ir buvo akivaizdu, kad bendrovė savo įsipareigojimų neįvykdys. Be to, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad pablogėjus UAB „Alistar Baltic“ finansinei padėčiai, atsakovas A. T. vis tiek siekė atsiskaityti su ieškovu. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos duomenimis nebuvo nustatyta CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti būtina sąlyga – juridinio asmens dalyvio nesąžiningumas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl subsidiarios atsakomybės atsakovui A. T. taikymo.

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomu sprendimu iš ieškovo atsakovui A. T. priteista 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų; nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus turi būti panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo A. T. turto, piniginių lėšų areštas už 45 569 Lt.

11Teismas nurodė, kad kadangi ieškinys atsakovo A. T. atžvilgiu buvo atmestas, yra pagrindas jam priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei panaikinti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis patikslinto ieškinio reikalavimų ir pripažinti atsakovą subsidiariai atsakingu asmeniu, kartu su pagrindiniu skolininku UAB „Alistar Baltic“ už ieškovui padarytą žalą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

14Nurodė, kad atsakovas A. T. du metus nesirūpino įmonės UAB „Alistar Baltic“ valdymu ir tinkamai jos nekontroliavo, todėl įmonėje susidarė milžiniškos skolos - tą patvirtino pats atsakovas. Atsakovas A. T. pripažindamas savo netinkamą vadovavimą ir būdamas tuo pačiu ir UAB „Alistar Baltic“ vieninteliu akcininku, nepriėmė sprendimo paskirti kitą asmenį eiti UAB „Alistar Baltic“ vadovo pareigas. Atsakovas A. T., žinodamas kad 2012 metais UAB „Alistar Baltic“ patyrė 123 469 Lt nuostolių sudarė su ieškovu itin didelės vertės sandorius, už kuriuos atsakovas UAB „Alistar Baltic“ liko skolingas ieškovui 49 455,14 Lt ir šių įsipareigojimų ieškovui yra nepajėgus įvykdyti dėl savo nemokumo. Nors UAB „Alistar Baltic“ ir gaudavo pajamas, tačiau nedėjo pastangų atsiskaityti su ieškovu. Priešingai, iš „UAB „Alistar Baltic“ sąskaitos nuo 2013 m. pradžios buvo išgryninta virš 100 000 Lt, o atsakovas A. T. iš įmonės lėšų sau išsimokėjo 17 450 Lt avanso.

15Atsakovas A. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

16Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes A. T. atsakomybė su UAB „Alistar Baltic“ yra subsidiari tik įstatyme numatytais atvejais. Šiuo atveju, ginčas kilo tarp dviejų bendrovių dėl skolos sumos priteisimo. Teismas A. T. atžvilgiu pagrįstai atmetė Baltic“ ieškinį.

17Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovui A. T. buvo priteista 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą- atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18Nurodė, kad kadangi teismas nepagrįstai atsakovo A. T. atžvilgiu atmetė ieškinį tai ir bylinėjimosi išlaidos iš jo buvo priteistos nepagrįstai.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliaciniai skundai tenkinami

21CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

22Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

23Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

24Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

25Vilniaus apygardos teisme 2015 m. balandžio 27 d. gauti papildomi ieškovo paaiškinimai. Ieškovas prašo teismo priimti šiuos paaiškinimus, nes jis jų negalėjo pateikti anksčiau. Iš paaiškinimų turinio matyti, jog juose ieškovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, paskelbtą 2015 m. kovo 18 d., t.y. jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir po apeliacinių skundų pateikimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog akivaizdu, kad ieškovas šios medžiagos negalėjo pateikti anksčiau, nes cituojama teismų praktika nebuvo pasirodžiusi. Dėl šios priežasties yra pagrindas priimti ieškovo teikiamus paaiškinimus ir jais remtis.

26Dėl 2014 m. spalio 3 d. sprendimo

27Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl subsidiarios atsakovo A. T. atsakomybės. Ieškovas teigia, jog minėtas atsakovas, būdamas vadovu ir vieninteliu akcininku, elgėsi nesąžiningai, nes laiku nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Alistar Baltic“ iškėlimo.

28CK 1.5 str. yra įtvirtintas sąžiningumo principas.

29CK 2.50 str. 3 d. yra nurodyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

30Subsidiarios atsakomybės taikymas buvo ne kartą nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartyje c.b. 3K-3-329/2009 yra nurodyta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kada pagal juridinio asmens prievoles subsidiariai gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino šią teisės normą taip, kad juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų (neveikimo). <...> Subsidiarinė juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikytina konstatavus konkretaus juridinio asmens dalyvio nesąžiningus veiksmus, nulėmusius juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje yra nurodyta, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika Nr. 41“ publikuotoje Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų pradžią reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalgoje yra nurodyta, kad kreditorius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įsiskolinusiai įmonei, kitaip negu įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ir likvidatorius, kreiptis neprivalo. <...> ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo, savininko ir (ar) likvidatoriaus civilinę atsakomybę, jiems pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo, savininko ir (ar) likvidatoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

34Taigi, tiek galiojantys teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja įmonės vadovą ar savininką elgtis sąžiningai įmonės kreditorių ar akcininkų atžvilgiu, o jeigu toks asmuo elgiasi nesąžiningai (atlieka veiksmus, darančius žalą įmonės ar jos kreditorių interesams, taip pat laiku nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo), jis privalo atlyginti įmonės kreditoriams žalą, t.y. susidiariai atsakyti kartu su įmone.

35Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo A. T. nesąžiningumas nebuvo įrodytas, nes nėra įrodymų, kad prasidėjus šalių sutartiniams teisiniams santykiams bendrovė buvo nemoki, be to, UAB „Alistar Baltic“ nebuvo iškelta bankroto byla.

36Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes tokia išvada padaryta neįvertinus visų byloje esančių ar viešai prieinamų įrodymų, taip pat neišanalizavus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties c.b. Nr. B2-4123-577/2014 motyvų dėl ko buvo atsisakyta kelti UAB „Alistar Baltic“ bankroto bylą.

37Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi c .b. Nr. B2-4123-577/2014 buvo konstatuota, kad UAB „Alistar Baltic“ turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl buvo nutarta pasiūlyti UAB „Transekspedicija“ įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis buvo palikta nepakeista.

38Taigi, dar net neiškėlus UAB „Alistar Baltic“ bankroto bylos buvo konstatuota, jog įmonėje nėra pakankamai turto administravimo išlaidoms apmokėti. Ši išvada buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo. Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties c.b. Nr. B2-4123-577/2014 turinio matyti, kad bankroto byla UAB „Alistar Baltic“ buvo neiškelta tik dėl to, kad pareiškėjas neįmokėjo į teismo sąskaitą nustatyto užstato, o ne dėl kokių nors kitokių priežasčių (pvz. dėl to, kad įmonė iš tiesų yra moki). Todėl negalima teigti, kad apskritai nebuvo jokio pagrindo įmonei kelti bylą.

39Šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į ją buvo patekti UAB „Alistar Baltic“ finansiniai dokumentai nuo 2011 metų. Be to, kiti įmonės finansiniai dokumentai – balansai, pelno/nuostolių atskaitos yra prieinami viešai VĮ Registrų centras duomenų bazėje. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas konstatuojamas tada, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai ir skolos viršija daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Šalys teigia, kad jos pradėjo bendradarbiauti nuo 2011 m. birželio mėn. Tačiau jau iš 2011 m. UAB „Alistar Baltic“ balanso matyti, kad įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turimo turto, t.y. jau tuo metu buvo galima konstatuoti įmonės nemokumą. Tiek 2012 m., tiek 2013 m. UAB „Alistar Baltic“ situacija tik blogėjo: 2012 m. įmonė patyrė didelių nuostolių, o trumpalaikiai įsipareigojimai netgi viršijo į įmonės balansą įrašytą turtą. Taigi, net tris metus iš eilės UAB „Alistar Baltic“ finansinė padėtis buvo bloga: įmonė realiai buvo nemoki ir pagal tokius duomenis jai būtų keliama bankroto byla. Tačiau nepaisant to, įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas A. T. ne tik nevykdė įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Alistar Baltic“ iškėlimo, bet toliau vykdė veiklą, sudarinėjo sandorius su ieškovu. Dėl išvardintų priežasčių laikytina, kad toks A. T. elgesys yra nesąžiningas tiek ieškovo, tiek kitų kreditorių atžvilgiu. T.y. ieškovas matydamas, kad įmonė yra faktiškai nemoki, turėjo suprasti, kad ji negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Todėl A. T., elgdamasis sąžiningai, ne tik turėjo nutraukti tolimesnių sandorių su ieškovu sudarymą, bet apskritai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alistar Baltic“. Tokie atsakovo veiksmai ne tik lėmė UAB „Alistar Baltic“ visišką nemokumą, bet ir padarė ieškovui žalą, nes ieškovui nebuvo sumokėta už suteiktas paslaugas ir jis iš esmės negali išsireikalauti skolos iš UAB „Alistar Baltic“. Taigi, yra visos sąlygos A. T. subsidiariai atsakomybei atsirasti. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti A. T. subsidiarią atsakomybę yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti ir 2014 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti: panaikinti tą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

40Dėl 2014 m. spalio 30 d. papildomo sprendimo

41Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį A. T. atžvilgiu, tai papildomu sprendimu iš ieškovo šiam atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas. Tačiau šia nutartimi konstatavus, jog A. T. kyla subsidiari atsakomybė, laikytina, kad teismo sprendimas buvo priimtas ieškovo naudai, o A. T. nenaudai. Todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ieškovui, o ne iš ieškovo (CPK 93 str.). Dėl tos pačios priežasties (t.y., kad šia nutartimi buvo visiškai patenkintas ieškinys), nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Priešingai – laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos galioti, nes tik taip bus užtikrintas sprendimo įvykdymas.

42Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą atmesti atsakovo A. T. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

43Tenkinus apeliacinius skundus iš atsakovo A. T. priteistino ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos: 56,50 Eur (195 Lt) žyminis mokestis.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2, 3 p., teisėjų kolegija

Nutarė

45Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti: panaikinti tą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo UAB „Alistar Baltic“ (į.k. 302492902) ir subsidiariai iš atsakovo A. T. ieškovui UAB „EXCARGO“ (į.k. 300544624) 14 323,20 Eur (49 455,14 Lt) skolos; 155,63 Eur (537,35 Lt) kompensuojamųjų palūkanų nuo įsiskolintos ieškovui sumos už laikotarpį nuo 2013-04-30 iki 2013-08-09 imtinai; po 6 procentus metinių kompensuojamųjų palūkanų nuo įsiskolintos ieškovui sumos už laikotarpį nuo 2013-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistinos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1411,98 Eur (4875,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB „Alistar Baltic“ ir subsidiariai iš atsakovo A. T. valstybei 16,99 Eur (58,65 Lt) pašto išlaidų.

46Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: atmesti atsakovo A. T. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

47Priteisti iš atsakovo A. T. ieškovui UAB „Excargo“ 56,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo UAB „Alistar... 4. Nurodė, kad ieškovas nuo 2011 m. birželio mėn. teikė krovinių... 5. Atsakovas A. T. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis... 6. Atsakovas UAB „Alistar Baltic“ atsiliepimu su patikslinto ieškinio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinys buvo... 9. Teismas nurodė, kad ištyręs šioje byloje esančius rašytinius įrodymus... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomu sprendimu iš... 11. Teismas nurodė, kad kadangi ieškinys atsakovo A. T. atžvilgiu buvo atmestas,... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 14. Nurodė, kad atsakovas A. T. du metus nesirūpino įmonės UAB „Alistar... 15. Atsakovas A. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 16. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes A. T.... 17. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 18. Nurodė, kad kadangi teismas nepagrįstai atsakovo A. T. atžvilgiu atmetė... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. Apeliaciniai skundai tenkinami... 21. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 22. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 24. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 25. Vilniaus apygardos teisme 2015 m. balandžio 27 d. gauti papildomi ieškovo... 26. Dėl 2014 m. spalio 3 d. sprendimo... 27. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl subsidiarios atsakovo A. T. atsakomybės.... 28. CK 1.5 str. yra įtvirtintas sąžiningumo principas.... 29. CK 2.50 str. 3 d. yra nurodyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti... 30. Subsidiarios atsakomybės taikymas buvo ne kartą nagrinėtas Lietuvos... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartyje c.b.... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje yra nurodyta,... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika Nr. 41“... 34. Taigi, tiek galiojantys teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja... 35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo A. T. nesąžiningumas... 36. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos... 37. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus... 38. Taigi, dar net neiškėlus UAB „Alistar Baltic“ bankroto bylos buvo... 39. Šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į ją buvo patekti UAB... 40. Dėl 2014 m. spalio 30 d. papildomo sprendimo... 41. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį A. T. atžvilgiu, tai... 42. Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo... 43. Tenkinus apeliacinius skundus iš atsakovo A. T. priteistino ieškovo... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2, 3... 45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti:... 46. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. papildomą sprendimą... 47. Priteisti iš atsakovo A. T. ieškovui UAB „Excargo“ 56,50 Eur...