Byla 3K-3-329/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Egidijaus Baranausko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alveronas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alveronas“ ieškinį atsakovams I. S., R. P., A. P., G. M., G. B. ir D. Č. dėl nuostolių ir administravimo išlaidų atlyginimo. Tretieji asmenys byloje G. P., R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Orinata“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje yra dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės akcininkų subsidiariosios atsakomybės už tos bendrovės prievoles kreditoriams.

6Ieškovo bankrutavusios UAB reklamos agentūros „Alveronas“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2007 m. gegužės 4 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų D. Č., I. S., R. P., A. P., G. M., G. B. solidariai 208 721,05 Lt nuostolių atlyginimo, 9 233,15 Lt įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7UAB „Alveronas“ iškelta bankroto byla Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 10 d. nutartimi. Nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjus, bendrovės valdymo organai turėjo perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, tačiau to nepadaryta. Įmonės direktoriaus pareigas ėjęs A. Č. 2002 m. rugpjūčio 15 d. mirė. Ieškovo teigimu, įmonės akcijos priklauso atsakovams, todėl jie laikytini įmonės savininkais. Akcininkai, mirus direktoriui A. Č., neatliko bendrovės įstatuose nustatytų pareigų sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir išrinkti direktorių, todėl dingo bendrovės turtas ir dokumentai. Akcininkai taip pat nevykdė pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Akcininkai, turėdami teises ir pareigas, pažeidė įmonės kreditorių teises, nesirūpino įmonės turtu, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti. Teismas patvirtino įmonės kreditorių reikalavimus 208 721,05 Lt sumai. Įmonės turtas 2002 m. sausio 1 d. sudarė 314 108 Lt. Iškėlus bankroto bylą įmonės turto surasta tik 766,85 Lt sumai. Ieškovo teigimu, akcininkai elgėsi nesąžiningai, nederino savo teisių ir pareigų, nesiėmė priemonių, kad nekiltų grėsmė kreditorių interesams, nevykdė bendrosios pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Dėl tokio atsakovų neveikimo įmonės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus, todėl bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai 208 721,05 Lt sumai pripažintini nuostoliais, kuriuos turi atlyginti atsakovai.

8Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartimi BUAB „Alveronas“ pritaikytas supaprastintas bankroto procesas ir patvirtinta 10 000 Lt administravimo išlaidų sąmata. Kadangi įmonės turto surasta 766,85 Lt sumai, kuri panaudota administravimo išlaidoms padengti, trūksta 9 233,15 Lt likusioms administravimo išlaidoms padengti. Ieškovo teigimu, taikant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų normų analogiją, įmonės savininkai (akcininkai) turi atlyginti 9233,15 Lt administravimo išlaidas.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinys atmestas.

11Teismas nustatė, kad 2006 m. vasario 10 d. iškėlus UAB „Alveronas“ bankroto bylą turtas ir dokumentai administratoriui ĮBĮ ir nutarties iškelti bankroto bylą nustatyta tvarka nebuvo perduoti. Teismas nepripažino nustatytomis įmonės akcininkų deliktinės atsakomybės sąlygų. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o šis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens dalyvis paprastai neturi jokių reikšmingų prievolių juridiniam asmeniui, išskyrus dalyvauti juridinio asmens veikloje kapitalu t. y. apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina (ABĮ 18 straipsnio 2 dalis, bendrovės įstatų 24 punktas). Akcininkai kitokių tiesioginių turtinių įsipareigojimų bendrovės atžvilgiu neturi. Atsakovai turėjo kiekvienas po 11 proc. įmonės akcijų. Akcininkai pagal turimą akcijų skaičių galėjo tik inicijuoti visuotinio susirinkimo sušaukimą, bet šaukti jį turėjo valdyba, bendrovės vadovas ar akcininkai, turintys daugiau kaip 1/2 dalį balsų (ABĮ 26 straipsnio 2 dalis). Akcininkai tvirtina nežinoję apie direktoriaus mirtį, o įrodymų, patvirtinančių priešingai, byloje nesurinkta. Akcininkų susirinkimai ir anksčiau nebuvo šaukiami ir nevyko, todėl akcininkų elgesys nesidomint bendrovės veikla tik patvirtina, kad jų santykis su bendrove, įtaka jos veiklai bei dalyvavimas bendrovės veikloje buvo minimalus, todėl jų veiksmų negalima pripažinti nesąžiningais. Akcininkai jokiais norminiais aktais nėra įpareigoti bendrai veikti, todėl jie negalėtų solidariai atsakyti ir už tai, kad nebuvo sušauktas susirinkimas, ar susirinkimas neišrinko direktoriaus, ir dėl to kažkam atsirado žala, t. y. nėra nustatytos ir solidariosios akcininkų atsakomybės (CK. 6.6, 6.279 straipsniai). Ieškovas neįrodė, kad akcininkai atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko kreditoriams ir administratoriui buvo padaryta žala (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178 straipsnis). Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp akcininkų neteisėtų veiksmų ir kreditoriams atsiradusios žalos, nes teismo nutartimi iškelti bankroto bylą yra nustatyta aplinkybė, kad bendrovė buvo nemoki jau 2002 m. (pagal 2002 m. sausio 1 d. balanso duomenis), t. y. iki direktoriaus mirties 2002 m. rugpjūčio 16 d. Esant gyvam direktoriui A. Č. materialusis turtas buvo areštuotas, o vėliau ir parduotas vykdymo proceso tvarka, tenkinant kreditorių reikalavimus. Dėl to akcininkai negalėjo išsaugoti materialaus turto, kurio faktiškai neliko. Dėl akcininkų teisių ir pareigų specifikos jų veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais ir nesąžiningais, todėl jie negali būti subsidiariai atsakingi už tai, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, be to, nenustatyta, kad būtent dėl nurodytų akcininkų veiksmų buvo prarastos galimybės atsiskaityti su kreditoriais, t. y. nėra priežastinio ryšio. Administratorius savo teisių pažeidimu laikė aplinkybes, kurias sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, dėl to nepraleido ieškiniui pareikšti senaties termino.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alveronas“ apeliacinis skundas atmestas ir nutarta palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą.

13Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-124/2004 išaiškinimus, pagal kuriuos CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Nustačius, kad atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, atliko nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Šioje Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo įvertinti juridinio asmens veiklai lemiamą įtaką turėjusio dalyvio aktyvūs ir sąmoningi tyčiniai veiksmai, kuriais buvo nesąžiningai siekiama išvengti juridinio asmens prievolės kreditoriui įvykdymo (naujo juridinio asmens įsteigimas, perkeliant į jį atsakingo kreditoriui juridinio asmens turtą ir veiklą, sprendimai išparduoti juridinio asmens turtą tretiesiems asmenims ir sudaryti kitus kreditoriaus atžvilgiu nesąžiningus sandorius). Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimai grindžiami visiškai kitokio turinio faktinėmis aplinkybėmis – atsakovų, kaip juridinio asmens dalyvių (akcininkų), neveikimu, pasyviu elgesiu, juridinio asmens dalyvių pareigų užtikrinant juridinio asmens veiklą nevykdymu. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad esant skirtingoms faktinėms bylų aplinkybėms remtis aptartoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais negalima.

14Turėdami po 11 proc. įmonės akcijų akcininkai negalėjo turėti pakankamos įtakos tiek juridinio asmens ir jo organų veikloje bei savarankiškai priimti sprendimų, reikšmingų šiai veiklai užtikrinti. Nesinaudojimas įstatyme nustatyta akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teise arba teise kreiptis į teismą dėl susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu, negali būti vertinamas kaip nesąžiningas juridinio asmens dalyvių elgesys. Akcininkai, kaip kolegialaus valdymo organo nariai, nėra įpareigoti veikti bendrai, todėl neturi bendrai atsakyti už žalos atsiradimą, grindžiamą tuo, kad nebuvo sušauktas susirinkimas, kuriame turėjo būti išrinktas ar paskirtas vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (CK 6.279 straipsnis). Atsakovai neturėjo privalomos pareigos saugoti bendrovės turtą ir dokumentaciją, rūpintis jų apskaita ir tvarkymu. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai ar kuris nors iš jų būtų disponavę bendrovės turtu ar jo dalimi, turėtų turtą ar bendrovės veiklos dokumentus, perduotinus bankroto administratoriui, savo žinioje.

15ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 4 d. iki 2006 m. balandžio 19 d.) prasme įmonės savininkais laikomi ir įmonės akcininkai, turintys daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Akcininkų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo sietina su jų žinojimu, turėjimu informacijos apie tai, kad įmonė turi pradelstų kreditorių įsipareigojimų ir negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, arba žinojimu, kad įmonė buvo viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, jog negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovams būtų buvusi suteikta informacija arba jie kitaip turėję žinoti apie tai, kad yra pagrindai inicijuoti bankroto bylos UAB „Alveronas“ iškėlimą. ĮBĮ normose nustatyta teisė kreditoriui, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo ir atliko mokėjimą ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju, o ne administratoriui prašyti priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

16Už bendrovės prievoles kreditoriams akcininkai turėtų atsakyti ta suma, kuria neįvykdyta jų prievolė apmokėti bendrovei už pasirašytas akcijas. Neapmokėta už akcijas suma (21 862 Lt) akcininkai ar kai kurie iš jų yra atsakingi už bendrovės prievoles kreditoriams, tačiau priteisti šią sumą ieškovui BUAB „Alveronas“ iš visų atsakovų arba kažkurio iš jų nėra galimybės, nes negalima nustatyti, kuris ar kurie iš akcininkų neįvykdė prievolės visiškai apmokėti už pasirašytas akcijas.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Alveronas“, atstovaujama administratoriaus R. B., prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

191. Skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje tinkamai nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Šioje normoje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2004). CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta subsidiarioji juridinio asmens dalyvio prievolė yra šio asmens papildoma prievolė, taikoma tais atvejais, kai pagrindinio skolininko (įmonės) turto nepakanka įmonės skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-604/2006). Sprendžiant klausimą - juridinio asmens dalyvis elgiasi sąžiningai ar ne, būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar laikomasi juridinio asmens veiklos tvarkos, ar reguliariai šaukiami susirinkimai, ar tinkamai tvarkoma finansinė atskaitomybė, ignoruojama pareiga suformuoti juridinio asmens kapitalą. Kasatoriaus teigimu, BUAB „Alveronas“ akcininkai privalėjo rinkti bendrovės vadovą visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau nevykdė šios pareigos. Akcininkai nevykdė ir kitų Akcinių bendrovių įstatyme nurodytų pareigų: nesuformavo 21 862 Lt bendrovės įstatinio kapitalo dalies, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nešaukė visuotinių akcininkų susirinkimų, netvirtino metinės finansinės atskaitomybės, nesprendė bendrovės vadovui priskirtų spręsti klausimų. Kasatoriaus teigimu, toks neteisėtas neveikimas yra nesąžiningas. Neišsaugoję įmonės dokumentų atsakovai sukūrė tokią situaciją, kad negalima būtų įrodyti, kuris ar kurie iš atsakovų neapmokėjo už akcijas.

202. UAB „Alveronas“ visuotinis akcininkų susirinkimas buvo bendrovės aukščiausias ir vienintelis (mirus bendrovės vadovui, neišrinktas kitas bendrovės vadovas) valdymo organas (bendrovės įstatų 36 punktas), todėl atsakovams teko ir UAB „Alveronas“ kitų valdymo organų narių pareigos. Atsakovai nesirūpino UAB „Alveronas“ gerove ir nesiekė įgyvendinti jo tikslų. Teismai nevertino, kad UAB „Alveronas“ akcininkai kaip įmonės valdymo organo nariai nesielgė taip, kaip elgtųsi apdairus asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pagal formuojamą Aukščiausiojo Teismo praktiką vertinant įmonės valdymo organų, kokie jie bebūtų - vienasmeniai ar kolegialūs, jų dalyvių veiksmus tam tikrų teisės aktų požiūriu galima nustatyti, ar jų veiksmai atitinka Įmonių įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo, Civilinio kodekso ir kitų teisės šaltinių reikalavimus, įmonės įstatus, verslo papročius, sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-266/2006).

213. Kasatoriaus teigimu, kreditoriams akcininkai bei įmonės valdymo organų nariai elgėsi nesąžiningai ir bendrai padarė žalą, todėl ir atsako solidariai. Nors pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugėto atveju prievolė yra dalinė, CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ankstesnėje byloje yra pažymėjęs, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šioje teisės normoje įtvirtinta kiekvieno asmens bendroji pareiga elgtis atsargiai, t. y. rūpestingumo pareiga. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nustatytas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas turtinei žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kadangi atsakovams teko pareiga perduoti, iškėlus bankroto bylą, administratoriui įmonės turto dokumentus, tai, kasatoriaus nuomone, teismas turėjo perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovams dėl turto, buvusio teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dieną (CPK 178 straipsnis).

22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė D. Č. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

231. Sprendžiant dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies ir 2.87 straipsnio taikymo svarbi aplinkybė yra ta, kad nė vienas iš atsakovų, UAB ,,Alveronas“ akcininkų, neturėjo teisės vykdyti juridinio asmens valdymo organų funkcijų, vienvaldiškai sudaryti sandorių juridinio asmens vardu. Pagal CK 2.81 straipsnį juridinio asmens dalyvis nelaikytinas juridinio asmens organu, skirtingai nei juridinio asmens dalyvių susirinkimas. Kasaciniame skunde nepagrįstai sutapatinamas akcininkas su visuotiniu akcininkų susirinkimu ir kaip nesąžiningas akcininkų elgesys įvardijamas bendrovės vadovo nerinkimas, metinės finansinės atskaitomybės netvirtinimas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai nurodoma, kad nesinaudojimas įstatyme nustatyta akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teise negali būti vertinamas kaip nesąžiningas juridinio asmens dalyvių elgesys. Kasaciniame skunde atsakovų nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo vertinamas kaip nesąžiningas atsakovų elgesys, tačiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai žinojo apie pradelstus įmonės kreditorių įsipareigojimus ir kad įmonė negali arba neketina atsiskaityti su kreditoriais. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkai neturi reikšmingų prievolių bendrovei, išskyrus dalyvauti bendrovės veikloje savo kapitalu. Atsakovė D. Č. neturėjo jokios informacijos apie įmonės finansinę padėtį, nes ji iki sutuoktinio mirties ir po jos nedalyvavo bendrovės valdymo procese ir jai nebuvo žinoma apie sutuoktinio turimas bendrovės akcijas. Atsakovė nedalyvavo nei steigiant įmonę, nei formuojant jos įstatinį kapitalą, dėl to neįgijo pareigos apmokėti akcijas.

242. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kreditoriams atsiradusios žalos. Akcininkai negalėjo išsaugoti bendrovės turto, nes bendrovė nemoki buvo dar 2002 m., t. y. esant gyvam tuomečiam bendrovės vadovui ir įmonei dar nesant iškeltos bankroto bylos. Bankroto administratorius nepagrįstai reikalauja iš bendrovės akcininkų administravimo išlaidų atlyginimo, nes jo teisė gauti atlyginimą reglamentuota ĮBĮ 36 straipsnyje.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai G. B., I. S., A. P. ir G. M. prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai, neaptarti atsakovės D. Č. paduotame atsiliepime į kasacinį skundą:

26Atsakovai buvo smulkieji ieškovo akcininkai ir nė vienas jų atskirai negalėjo daryti lemiamos įtakos ieškovui. BUAB ,,Alveronas“ administratorius ieškinį pareiškė gindamas bendrovės kreditorių interesus pagal ĮBĮ, tačiau kreditoriai neįgaliojo administratoriaus pareikšti tokį ieškinį. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvis subsidiariai atsako už juridinio asmens prievoles tretiesiems asmenims (kreditoriams), tačiau nenurodyta, kad turėtų atsakyti juridiniam asmeniui. Atsakovai neatsakingi už įmonės turto išsaugojimą, nes tokia pareiga tenka įmonės vadovui, o ne akcininkams. Visuotinis akcininkų susirinkimas nėra įmonės valdymo organas, dėl to atsakovams netaikytinos CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo narių pareigos. Atsiliepime į kasacinį skundą daroma išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko galėtų kilti atsakovų civilinė atsakomybė. Dėl bendrovės administratoriaus atlyginimo priteisimo atsakovai nurodo, kad administratoriui mokėtinas atlyginimas susidarė ne dėl įmonės veiklos atsakovams būnant akcininkais. Bendrovė iki direktoriaus mirties buvo nemoki, taigi prie bendrovės nemokumo po šio įvykio akcininkai neprisidėjo.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl juridinio asmens organų ir jų narių statuso

30Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba, ir kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. CK 2.82 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Teisės aktuose įtvirtintos galimos įmonės valdymo alternatyvos. Pagal CK 2.82 straipsnį juridinio asmens dalyvių susirinkimas laikomas įmonės organu, tačiau šio straipsnio prasme nelaikomas įmonės valdymo organu. Akcininko teisės apibūdinamos kaip valdymas nuosavybės teise, taip atskiriant nuo bendrovės valdymo organų veiklos – įmonės reikalų tvarkymo. Visuotinis akcininkų susirinkimas, nors ir būdamas aukščiausias įmonės organas, neturi teisės spręsti klausimų, priskirtų kitiems tos bendrovės valdymo organams. Įstatyme įtvirtintos atskiros visuotinio akcininkų susirinkimo teisės spręsti bendrovės reikalus, tačiau atskiri dalyviai (akcininkai) negali vienokiu ar kitokiu būdu duoti tiesioginių nurodymų valdymo organams, kuriems priskirta spręsti jų kompetencijos klausimus. Juridinio asmens dalyvių susirinkimas priima sprendimus dėl valdymo organų sudarymo, steigimo dokumentų keitimo, juridinio asmens pasibaigimo ir kitais klausimais, kurie nėra tokio asmens kasdienės veiklos pobūdžio ir kurie susiję su viso ar esminės juridinio asmens dalies turto pasikeitimu (pvz., akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu).

31Nebelikus ieškovo UAB ,,Alveronas“ vadovo tuo metu nuo 2002 m. balandžio 1 d. įsigaliojusioje Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, bendrovėje turi būti administracijos vadovas (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis). Vėlesniuose Akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) pakeitimuose, taip pat ir galiojančios redakcijos Akcinių bendrovių įstatyme tarp bendrovės organų nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą (Įstatymo 19 straipsnis).

32Taigi pagal bendrovės organų struktūrą privalu veikti visuotiniam akcininkų susirinkimui ir bendrovės vadovui. Pagal nurodytos 2003 m. redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 2, 3 dalis teisinė pareiga šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą tenka bendrovės vadovui. Ši pareiga ir jos įgyvendinimas UAB ,,Alveronas“ įstatų nustatyta tvarka nurodytas UAB ,,Alveronas“ direktoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai bendrovėje nesudaryta valdyba ir nebelieka bendrovės vadovo, kurių kompetencija yra visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas, tai pareiga sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą atitenka akcinės bendrovės akcininkams, turintiems ne mažiau kaip 10 proc. bendrovės akcijų (Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1-3 dalys).

33Dėl akcinės bendrovės akcininkų civilinės atsakomybės

34Vertindama akcinės bendrovės akcininkų veikimo teisėtumą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 1 d. nutartyje BUAB ,,Panevėžio balsas“ v. UAB ,,Eksena“ byloje Nr. 3K-3-244/2009 nurodė, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario priimtų sprendimų teisinis vertinimas yra skirtingas. Juridinio asmens dalyvių susirinkimas formuoja juridinio asmens valią, kurią įgyvendina per valdymo organus. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Tuo tarpu juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis.

35Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis UAB „ Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A. byloje Nr. 3K-3-509/2008).

36Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui pareiškus ieškinį dėl uždarosios akcinės bendrovės akcininkų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos bendrovės kreditoriams atlyginimo, svarbu išaiškinti, ar akcininkų elgesys nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis S. A. v. AB ,,Mažeikių nafta ir kt. byloje Nr. 3K-3-650/2003).

37Nurodytos nuostatos lemia taip pat ir bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pažymėtina, kad žala atlyginama visiškai tiek kilusi dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek ir atsiradusi dėl jų neveikimo. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kada pagal juridinio asmens prievoles subsidiariai gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino šią teisės normą taip, kad juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų (neveikimo). Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis UAB ,,Gollner spedition“ v. S. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-124/2004). Ši nutartis nagrinėjamu atveju yra aktuali tuo, kad joje yra pasisakyta dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo. Nagrinėjamoje byloje dėl juridinio asmens dalyvių atsakomybės ir galimybės taikyti CK 2.50 straipsnio 3 dalį konstatuotini teisiškai reikšmingi faktai, ar juridinio asmens dalyviai laikėsi įstatymais reglamentuotos juridinio asmens dalyvio veiklos tvarkos, kai nelikus bendrovės vadovo, juridinio asmens dalyviai nesprendė įstatymais priskirtų klausimų dėl bendrovės veiklos. Subsidiarinė juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikytina konstatavus konkretaus juridinio asmens dalyvio nesąžiningus veiksmus, nulėmusius juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės.

38Nagrinėjamoje byloje ieškovui įrodinėjant žalos atsiradimą dėl atsakovų kaip bendrovės akcininkų elgesio pasekmių, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai turėjo ištirti ir įvertinti atsakovų elgesį ir jo pasekmes ieškovo prašomos atlyginti žalos kontekste. Byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovai neturėjo pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų renkamas bendrovės vadovas, nes kiekvienas iš atsakovų buvo smulkusis akcininkas, kiekvieno iš kurių balsai neturėjo lemiamos reikšmės. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, laikydama ją nevisiškai teisiškai pagrįsta. Byloje konstatavus, kad kiekvienas iš atsakovų turėjo bendrovės akcijų, kurios suteikė po 11 proc. visų balsų, iš tikrųjų atskiro atsakovo balsas neturėjo lemiamos sprendžiamosios galios. Sistemiškai taikant Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1-3 dalis, nebelikus bendrovės vadovo, pareiga inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą tenka bet kuriam akcininkui, kurio turimų akcijų kiekis yra ne mažiau kaip 10 proc. Mirus bendrovės vadovui, šią įstatyme nustatytą pozityvią pareigą turėjo vykdyti bet kuris iš bendrovės akcininkų, valdžiusių ne mažesnį kaip 10 proc. bendrovės akcijų paketą. Tuo tarpu visuotinio akcininkų susirinkimo, o ne atskirų akcininkų kompetencija buvo pavesti eiti pareigas paskirtam bendrovės vadovui. Taigi aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste atsakovai turėjo teisinę pareigą inicijuoti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame būtų sprendžiama dėl įstatyme nurodytų privalomų spręsti klausimų (tarp jų - dėl bendrovės vadovo skyrimo, finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir kt.).

39Atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą išdėstė argumentą, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvis subsidiariai atsako už juridinio asmens prievoles tretiesiems asmenims (kreditoriams), tačiau nenurodyta, kad turėtų atsakyti juridiniam asmeniui, ir dėl to, atsakovų teigimu, jiems atsakomybė prieš juridinį asmenį nekyla. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta, kad įmonės bankroto administratorius gina visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; pagal Įmonių bankroto įstatymą įmonės bankroto administratorius reiškia ieškinius veikdamas įmonės kreditorių interesais ir byloje pagal pareikštą ieškinį administratorius prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, kuris įmonės likvidavimo procese būtų naudojamas tokios įmonės kreditorių reikalavimams dengti. Taigi galutiniai naudos gavėjai pagal ieškinį yra ne įmonė, o jos kreditoriai, t. y. tie asmenys, kurių teisių apsaugai skirta CK 2.50 straipsnio 3 dalis. Taigi byloje pareikštas ieškinys vertintinas ir CK 2.50 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamų teisinių santykių kontekste.

40Apeliaciniame skunde ieškovo BUAB ,,Alveronas“ administratorius nurodė, kad atsakovų neveikimas nulėmė bendrovės nemokumą ir paaiškino šį teiginį pagrindžiančias aplinkybes bei argumentus. Šie argumentai liko neišnagrinėti apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatavus, kad atsakovai turėjo teisę, bet ne pareigą inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Kasaciniam teismui paneigus tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą, nurodyti apeliacinio skundo argumentai lieka neišnagrinėti, dėl to atsakant į juos reikia iš naujo tirti ir vertinti byloje faktines aplinkybes. Atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad bendrovė nemoki buvo dar iki bendrovės vadovo mirties. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, bendrovei negalint arba ateityje negalėsiant atsiskaityti su kreditoriais, įmonės savininkai privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau nei tuo metu, nei vėliau bendrovės akcininkai neinicijavo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir šio klausimo sprendimo, taigi nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrovės akcininkai būtų atlikę nurodytus veiksmus. Kasatorius nurodo, kad pagal pateiktus bendrovės finansinius dokumentus valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovė buvo moki ir jei bendrovės akcininkai būtų veikę pagal Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuotą akcininkų veiklą, kai nelieka bendrovės vadovo, tai bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Šios pareigos nevykdymo aplinkybės ir pasekmės nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų liko neištirtos ir neįvertintos.

41Bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės apie tai, kad atsakovai neinicijavo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, toks atsakovų neveikimas vertintinas kaip Akcinių bendrovių įstatyme nurodytų teisinių pareigų nevykdymas. Tai konstatavus byloje reikia ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes dėl atsakovų teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio, t. y. ar, atsakovams įvykdžius įstatyme nurodytas pozityvias pareigas ir sušaukus visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų paskirtas bendrovės vadovas (atsakingas už bendrovės turto išsaugojimą asmuo), tokiais neatliktais atsakovų veiksmais būtų galima išvengti žalos bendrovės kreditoriams ir jų interesams atstovaujančiam bankrutavusios bendrovės administratoriui atsiradimo. Byloje reikia atsakyti į klausimą, ar dėl atsakovų neveikimo bendrovė prarado tam tikrą turtą, ar kitaip pablogėjo bendrovės turtinė padėtis ir ar toks pablogėjimas galėjo nulemti bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais (nemokumą). Taip pat įvertintinas atsakovų neveikimas sąžiningumo prieš bendrovės kreditorius aspektu, nes nesąžiningų veiksmų konstatavimas kartu reiškia ir juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi sprendžiant civilinės atsakomybės iš delikto taikymą reikia nustatyti faktines aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Aptartos faktinės aplinkybės, jų nustatymas yra teisiškai reikšmingi siekiant teisingai išnagrinėti bylą, kasacine tvarka faktai nenustatinėjami, nes sprendžiami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis), dėl to tam, kad šalys byloje pateiktų išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ir juos surinkęs bei ištyręs kartu su bylos įrodymų visuma teismas įvertintų ieškinio reikalavimo pagrįstumą, kartu ir ginčo byloje baigtį, būtinas šios bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turi būti išnagrinėti visi apeliacinio skundo argumentai, kurių teisinis pagrįstumas nebuvo įvertintas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

42Išdėstytų motyvų pagrindu kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje yra dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 6. Ieškovo bankrutavusios UAB reklamos agentūros „Alveronas“ bankroto... 7. UAB „Alveronas“ iškelta bankroto byla Kauno apygardos teismo 2006 m.... 8. Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartimi BUAB „Alveronas“... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinys atmestas.... 11. Teismas nustatė, kad 2006 m. vasario 10 d. iškėlus UAB „Alveronas“... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 13. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė į Lietuvos Aukščiausiojo... 14. Turėdami po 11 proc. įmonės akcijų akcininkai negalėjo turėti pakankamos... 15. ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m.... 16. Už bendrovės prievoles kreditoriams akcininkai turėtų atsakyti ta suma,... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė... 19. 1. Skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje tinkamai nesivadovauta... 20. 2. UAB „Alveronas“ visuotinis akcininkų susirinkimas buvo bendrovės... 21. 3. Kasatoriaus teigimu, kreditoriams akcininkai bei įmonės valdymo organų... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė D. Č. prašo Kauno apygardos teismo... 23. 1. Sprendžiant dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies ir 2.87 straipsnio taikymo... 24. 2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai G. B., I. S., A. P. ir G. M. prašo... 26. Atsakovai buvo smulkieji ieškovo akcininkai ir nė vienas jų atskirai... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Dėl juridinio asmens organų ir jų narių statuso ... 30. Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį... 31. Nebelikus ieškovo UAB ,,Alveronas“ vadovo tuo metu nuo 2002 m. balandžio 1... 32. Taigi pagal bendrovės organų struktūrą privalu veikti visuotiniam... 33. Dėl akcinės bendrovės akcininkų civilinės atsakomybės ... 34. Vertindama akcinės bendrovės akcininkų veikimo teisėtumą Lietuvos... 35. Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę... 36. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui pareiškus ieškinį dėl uždarosios... 37. Nurodytos nuostatos lemia taip pat ir bendrovės akcininkų pareigą elgtis... 38. Nagrinėjamoje byloje ieškovui įrodinėjant žalos atsiradimą dėl atsakovų... 39. Atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą išdėstė argumentą, kad pagal CK... 40. Apeliaciniame skunde ieškovo BUAB ,,Alveronas“ administratorius nurodė, kad... 41. Bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų procesiniuose... 42. Išdėstytų motyvų pagrindu kasacinio teismo teisėjų kolegija daro... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...