Byla e2-90-559/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui G. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. K. 258,65 Eur žalos atlyginimo už išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2015-10-14 ( - ) buvo sugadintas K. Š. priklausantis automobilis VW TOUAREG, valst. Nr. ( - ), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 258,65 Eur draudimo išmoką. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados 2015-10-13 pateikta pažyma Nr. 20-S-203345, transporto priemonė VW TOUAREG, valst. Nr. ( - ), apgadinta G. K. kumščiu trenkus į automobilio variklio dangtį. Kadangi G. K. yra atsakingas už atsiradusią žalą, tai jis privalo atlyginti sukeltą žalą.

5Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad apžiūrėjus transporto priemonę, kiti apgadinimai nebuvo nustatyti, todėl mažai tikėtina atsakovo versija, jog jis su automobiliu kontaktavo šiam kliudžius atsakovą. Net ir autoserviso darbuotojai patvirtino, kad ant automobilio kapoto atsiradę apgadinimai negalėjo atsirasti nuo akmenuko, o labiau tikėtina, kad buvo trenkta kumščiu. Jeigu baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, tai nereiškia, kad tų įrodymų nepakanka civilinėje byloje, tai kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, netrukdo kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Dėl žalos nustatymo laiko, atstovė paaiškino, kad šiuo atveju yra svarbu, kada suinteresuotas asmuo pranešė draudikui apie įvykį. Šiuo atveju pranešimo terminai nebuvo praleisti, pranešta 2015-10-16. Tai, kad automobilis buvo apžiūrėtas autoservise po 20 dienų, neturi esminės reikšmės. Policijos rašte yra padaryta korektūros klaida, nurodant dokumento parengimo datą 2015-10-13, nes dokumentą parengęs asmuo pasirašė 2015-10-30.

6Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepime atsakovas nurodė, kad jis niekada ir jokiu būdu neapgadino K. Š. priklausančio automobilio VW TOUAREG, v. n. ( - ). Spalio 14 d. apie 18.10 val., jis iš tiesų buvo ( - ) pastato („Senukų“ prekybos centro), automobilių stovėjimo aikštelėje. Jo motina I. A. parkavo automobilį aikštelėje, o jis išlipęs žiūrėjo ir jai ženklais nurodinėjo, kaip geriau sukti vairą. Jis pamatė, kad K. Š. vairuojamas automobilis VW TOUAREG pavojingai manevruoja tiesiai į jo motinos automobilio pusę. K. Š. galimai norėjo prisiparkuoti į tą pačią vietą. Jis sustojo, užtverdamas K. Š. kelią, tačiau K. Š. nesustojo, kol neatsirėmė į jį. Tada jis nuo smūgio automobilio bamperiu užgriuvo ant K. Š. automobilio kapoto ir atsitrenkė į jį delnais. K. Š. savo automobilį sustabdė ir pradėjo rėkti, kodėl jis neleidžia jam prisiparkuoti ir daužo jo automobilį. Jis paaiškino K. Š. priežastį, tačiau K. Š. nenurimo, paskambino į policiją, nors automobiliui visiškai jokia žala nebuvo padaryta. Policijos pareigūnai apžiūrėjo K. Š. automobilį, tačiau jokių sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti daužant kumščiu, ant jo nesurado. Ant kapoto buvo tiktai vienas menkas įbrėžimas, kuris galėjo būti padarytas kietu aštriu daiktu, galimai pašokusiu iš po kito automobilio rato akmenuku, tačiau jokiu būdu ne kumščiu. Dėl tos priežasties Kauno miesto Dainavos PK pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. 26-At-00945-15). Jam nežinoma, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado minėtas įbrėžimas ant automobilio kapoto, kadangi su juo tai niekaip nėra nesusiję. Suprantama, kad automobiliui esant apdraustam KASKO draudimu, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką už bet kokį jo sugadinimą. Tačiau tai nereiškia, kad draudikas gali reikalauti regreso iš bet kurio asmens, kuris nėra kaltas dėl apdrausto automobilio sužalojimo. Ieškovas remiasi Kauno miesto Dainavos PK išduota 2015-10-13 pažyma Nr. 20-S-203345, tačiau šioje pažymoje nėra nei žodžio apie jo kaltę dėl kokio nors K. Š. automobilio sužalojimo, nėra jokio teiginio apie kokį nors tuo veiksmu padarytą automobilio sužalojimą. Apžiūrint K. Š. automobilį vizualiai, tas vos pastebimas įbrėžimas atrodė toks menkas, kad nevertas netgi jokio dėmesio. Tai matosi ir pridėtose prie ieškinio foto nuotraukose. Pripažindamas tai automobilio sužalojimu ir išmokėdamas K. Š. žalos atlyginimą už šį įbrėžimą, iš kažkur atsiradusį ant jo automobilio kapoto, ieškovas, matomai, sąžiningai įvykdė savo pareigą pagal KASKO draudimo sutartį - atlyginti jo automobiliui padarytus nuostolius, ir tai yra teisinga. Tačiau siekdamas regreso tvarka prisiteisti iš jo išmokėtą sumą už žalą, kokios jis nepadarė ir negalėjo padaryti, ieškovas elgiasi neteisėtai, nesąžiningai ir daro jam turtinę žalą. Prieš kreipdamasis į teismą ieškovas turėjo visų pirma įsitikinti jo kalte dėl padarytos žalos.

7Teismo posėdyje atsakovas G. K. papildomai paaiškino, kad nebuvo didelio smūgio kumščiu, buvo padaryta delnu, nes jis tik atsirėmė į automobilį, kad galėtų išlaikyti pusiausvyrą. Ne jis puolė ant mašinos, o vairuotojas K. Š. pradėjo važiuoti. Jo mama I. A. parkavosi priekiu į parkavimosi vietą, jis tuo metu buvo automobilyje (mamos). I. A. pavažiavus atbulai, iš galo atvažiavęs K. Š. pradėjo signalizuoti ir važiavo į priekį. Jis, bandydamas užbėgti įvykiui už akių, išlipo iš automobilio, priėjo prie K. Š. automobilio, atidarė jo dureles ir pasakė jam palaukti. K. Š. pradėjo jį tąsyti, tada jis trenkė durelėmis ir nuėjęs atsistojo prieš automobilį. Jo mama I. A. prisiparkavo gal iš trečio karto, nes nebuvo jai vietos pavažiuoti atgal. Tada K. Š. pradėjo važiuoti link jo, jis tuo metu stovėjo priekiu, automobilis atsirėmė buferiu į jo kojas virš kelių. Jis prarado pusiausvyrą ir atsirėmė į automobilį su rankomis. Kontaktas nebuvo stiprus. Jis sužalojimų nepatyrė.

8Liudytojas K. Š. teismo posėdyje parodė, kad įvykis buvo 2015 m. prie ( - ). Jis atvyko į aikštelę pastatyti savo automobilio. Ieškodamas vietos, jis pamatė, kad prieš jį parkavosi automobilis Renault Espace priekiu. Moteris rado laisvą vietą, bet jai trūko vietos įsukti, tai ji pradėjo važiuoti atgal. Jis pasignalizavo, kai moters vairuojamas automobilis pradėjo judėti link jo. Tada G. K. iššoko iš automobilio, puolė prie jo automobilio durelių ir pradėjo rėkti. Moteris ramiai pasistatė automobilį. Jis buvo išlipęs iš savo automobilio, kai G. K. atidarė jo dureles, jie truputį pasistumdė, bet G. K. nuo jo nenukentėjo. Jis sėdo į savo automobilį, pradėjo judėti į priekį, o G. K. stovėjo prieš jo automobilį ir nesitraukė (nors moters automobilis jau buvo pastatytas). Jo automobilyje esantys sensoriniai davikliai suveikė per atstumą ir mašina užgeso, o G. K. supykęs trenkė su kumščiais į automobilio dangtį. Jeigu jo automobilis, kuris sveria 2,5 t paliestų G. K. kojas, tai šis gulėtų po mašina, bet to nebuvo. Jeigu G. K. būtų kritęs, tai jis stengtųsi griebtis už kažko, bet ne trenkti su kumščiais į kapotą. Įvykis buvo šviesiu paros metu, bet kol atvyko pareigūnai ir fotografavo, jau buvo sutemę. Į draudimo bendrovę jis kreipėsi sekančią dieną po įvykio. Tą dieną ir buvo apžiūrėtas automobilis. Kol atvyko policija praėjo apie dvi valandas, todėl jis turėjo patraukti automobilį iš vietos. Jeigu atsakovas nebūtų pribėgęs prie jo ir atidaręs durelių, konflikto nebūtų buvę.

9Liudytojas D. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jis yra serviso darbuotojas. Jie yra sudarę su ieškovu sutartį. 2015 m. rudenį jis apžiūrėjo K. Š. automobilį, atliko remonto darbus, nudažė ir pateikė sąmatą. Jo nuomone, toks pažeidimas atsiranda stipriai trenkiant per kapotą kumščiu. Akmeniu būtų pažeistas dažų sluoksnis, o dažai pažeisti nebuvo, tik skardoje buvo viena didesnė duobė. To užteko remontui. Dažyti reikėjo, nes teko tą pažeistą vietą glaistyti ir palakuoti. Pažeidimas buvo pačiame kapoto centre. Atsiremiant į kapotą, jo nuomone, tokia duobė atsirasti negalėjo. Kitų pažeidimų jis nenustatinėjo, apžiūrėjo tik kapotą.

10Liudytoja I. A. teismo posėdyje parodė, kad ji su sūnumi G. K. vyko į Senukų prekybos centrą, ji vairavo automobilį Renault Grant Scenic. Pamačiusi laisvą vietą, ji parodė posūkį ir pradėjo parkuotis, bet pamačiusi, kad neįsuks, pradėjo važiuoti atgal, bet pro veidrodėlį pamatė atvažiuojantį automobilį. Tas automobilis buvo netoli ir judėjo link jos, nestojo, ji stabtelėjo. Sūnus G. K. išlipo, o ji pradėjo važiuoti į parkavimo vietą. Sūnus G. K. priėjo prie vairuotojo, bet ji negirdėjo jų barnio. Ji du kartus bandė parkuotis (du kartus į priekį ir atgal). Ji prisiparkavo ir išlipo iš automobilio, girdėjo, kaip jie barėsi. Jos nuomone, kitas vairuotojas ieškojo konflikto. Tas vairuotojas pagrasino iškviesti policiją, ji su sūnumi nuėjo į Senukus, o po to grįžę – laukė policijos. To momento, kai automobilis atsirėmė į jos sūnų, ji nematė. Sugadinto kapoto ji nematė. Buvo tik viena žymė, kaip akmenuko įmušimo kapoto viduryje. Kai ji išlipo iš automobilio, tas kitas automobilis stovėjo maždaug už pusantros mašinos neprivažiavęs iki jos automobilio. K. Š. žentas grasino jos sūnui G. K.. Konfliktas sūnaus G. K. su K. Š. vyko tada, kai ji bandė parkuotis antrą kartą, tuo metu ji nieko negirdėjo. Automobilį jie apžiūrėjo tik atvykus policijai, bet tuo metu jau buvo prietema.

11Liudytojas E. R. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. spalio mėn. jis dirbo policijos vyr. patruliu. Įvykio jis neatsimena, nes tokių įvykių daug. Įprastai panašiu atveju yra priimamas pareiškimas. Atvykę į įvykio vietą, jie pažeidimus užfiksuoja fotonuotraukomis. Jeigu šioje byloje jų nėra, jos gali būti įkeltos į registrą, duomenų bazė gali būti patikrinta pagal ROIK numerį. Ar konkrečiu atveju jie fotografavo, jis negali pasakyti. Fotografuoja dažniausiai mobiliais telefonais.

12Teismas

konstatuoja:

13Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad ieškovė su K. Š. 2014 m. spalio 12 d. buvo sudariusi Transporto priemonės draudimo sutartį (draudimo liudijimas LD Nr. 102230203), kuria buvo apdrausta K. Š. priklausanti transporto priemonė VW Touareg, valst. Nr. ( - ), laikotarpiui nuo 2014-10-15 iki 2015-10-14. Draudėjas 2015 m. spalio 16 d. kreipėsi į draudiką (ieškovę) su pranešimu apie įvykį ir padarytą žalą, o 2015 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad prie prekybos centro „Senukai“ transporto priemonių stovėjimo aikštelėje asmuo iš chuliganiškų paskatų sulankstė jo automobilio valst. Nr. ( - ) variklio gaubtą. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, gavusi pranešimą apie įvykį, išsiuntė užklausimą Kauno apskrities VPK Dainavos PK dėl eismo įvykio aplinkybių, o gavusi informaciją apie padarytos žalos dydį ir remonto kaštus, transporto priemonių draudimo sutarties pagrindu 2016 m. sausio 15 d. išmokėjo automobilio remontą atlikusiai UAB „AKSTĖ–servisas“ 258,65 Eur dydžio draudimo išmoką (mokėjimo nurodymas Nr. 10196516), kurią sudarė būtinos automobilio remonto išlaidos, paskaičiuotos pagal 2015-12-31 remonto sąmatą Nr. PAU008629.

14Kauno apskrities VPK Dainavos PK (rašte nurodyta klaidinga data 2015-10-13) raštu Nr. 20-S-203345 informavo ieškovę, jog 2015 m. spalio 15 d. buvo gautas K. Š. pareiškimas apie tai, kad 2015 m. spalio 14 d. apie 18 val. 10 min. ( - ) įvyko konfliktas su kito automobilio keleiviu, kuris kumščiu trenkė į pareiškėjo automobilio variklio dangtį ir jį sugadino. Patikrinimo metu nustatyta, kad keleivis – G. K., gim. ( - ).

15Kauno apskrities VPK Dainavos PK pateiktoje medžiagoje, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 26-At-00945-15 (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnis) esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015-10-15 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK buvo gautas K. Š. pareiškimas apie tai, kad 2015-10-14 apie 18.10 val. ( - ) įvyko konfliktas su kito automobilio keleiviu. Keleivis kumščiu trenkė į pareiškėjo automobilio variklio dangtį ir jį sugadino. Patikslinimo metu buvo apklaustas K. Š., kuris nurodė, kad važiuojant automobiliu VW Touareg, valst. Nr. ( - ) iš automobilių stovėjimo aikštelės, priekyje jo važiavusi moteris bandė pastatyti automobilį, tačiau jai nepavyko, todėl moteris pradėjo važiuoti atbula, pareiškėjas paspaudė garso signalą. Iš moters vairuojamo automobilio išlipo jaunuolis, kuris priėjęs prie pareiškėjo automobilio, atidarė vairuotojo dureles, priekaištaudamas dėl garso signalo. Išlipus K. Š. iš automobilio, jis kartu su jaunuoliu tarpusavyje ginčijosi. Vėliau pareiškėjas įsėdo į automobilį norėjo važiuoti, tačiau jaunuolis liko stovėti vieno metro atstumu automobilio priekyje. Pareiškėjui pavažiavus kelis centimetrus į priekį, stovėjęs jaunuolis abiem rankoms vieną kartą trenkė į pareiškėjo vairuojamo automobilio variklio dangtį, ko pasėkoje jį įlenkė. Dėl turto sugadinimo padaryta 200 Eur žala. Duodamas paaiškinimus policijoje, atsakovas G. K. pripažino, kad jis turėjo konfliktą su VW vairuotoju, kai jo mama parkavosi į stovėjimo vietą. Vairuotojas pasignalizavo, o jis, išlipęs iš automobilio, priėjo prie vairuotojo durelių ir jas atidaręs pradėjo aiškinti, kad šis palauktų. Po to jis atsistojo priešais vairuotojo automobilį, o šis pradėjo judėti į priekį ir atsitrenkė jam į kojas. Jis, virsdamas atgal, kad nenukristų, rankomis plojo per kapotą.

16Kauno apskrities VPK Dainavos PK 2015 m. spalio 23 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes padarytoje veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Nutarime nurodyta, kad duomenų, kad būtų šiurkščiai pažeista viešoji tvarka negauta, todėl padarytoje veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, Taip pat nutarime nurodyta, kad iš gautų duomenų G. K. veikoje įžvelgiami požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, nes K. Š. įvykio metu buvo sugadintas turtas, tačiau ši nusikalstama veika nepriskiriama nusikaltimui, turinčiam visuomeninę reikšmę, be to Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje numatyta, kad pagal šias nusikalstama sveikas ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir procesas pradedamas teisme, esant nukentėjusiojo skundui. Kadangi, kaip matosi iš gautos medžiagos, turtą sugadino G. K., K. Š. savo teisėtus interesus gali ginti teisme.

17Iš byloje esančio vyr. patrulio E. R. 2015-10-14 Tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę į vietą rado asmenis, stovinčius prie savo automobilių. K. Š. teigė, kad išvažiuojant iš aikštelės G. K. trenkė į jo vairuojamo automobilio variklio gaubtą ir taip kilo konfliktas. Nors aikštelėje buvo įrengtos vaizdo kameros, tačiau nustatyta, kad jos tos vietos, kur įvyko konfliktas nefilmuoja, o PC „Prisma“ vaizdo kameros įvykio neužfiksavo (2015-10-27 tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-2420).

18Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atlyginusi įvykio metu nukentėjusio asmens patirtą turtinę žalą, kreipėsi į atsakovą prašydamas atlyginti padarytą žalą subrogacijos tvarka.

19Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų už atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į joje nagrinėjamo ginčo pobūdį, taikytinos subrogacijos taisyklės.

20Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sąlygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio šalių pareigas kilus ginčui. Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui.

21Šioje byloje nėra ginčo, kad įvyko įvykis – konfliktas tarp atsakovo G. K. ir automobilio VW Touareg, valst. Nr. ( - ), savininko K. Š., kurio metu ( - ). esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje, atsakovo motinai I. A. parkuojant į automobilio stovėjimo vietą savo automobilį Renault Grant Scenic ir judant atgal, už jos automobilio sustojęs K. Š. pasignalizavo, po ko atsakovas G. K., išlipęs iš automobilio Renault Grant Scenic, priėjo prie K. Š. automobilio vairuotojo durelių ir jas atidaręs pradėjo aiškintis su vairuotoju K. Š., o šiam išlipus iš automobilio, tarp jų kilo konfliktas. Iki šio momento K. Š. ir atsakovo G. K. paaiškinimai sutampa, tačiau po to, atsakovo G. K. paaiškinimu, jam, laukiant kol mama I. A. įvažiuos į stovėjimo vietą ir stovint priešais K. Š. automobilį, šiam pradėjus judėti į priekį, VW Touareg atsirėmė jam į kojas, dėl ko jis prarado pusiausvyrą ir atsirėmė delnais į automobilio VW Touareg variklio dangtį. Dėl jo veiksmų ir kontakto su automobilio variklio dangčiu, atsakovo G. K. nuomone, įlenkimas negalėjo atsirasti. K. Š. paaiškinimu, atsakovo mama I. A. jau buvo pastačius automobilį į vietą, o atsakovas G. K. ir toliau stovėjo priešais jo automobilį, jam pradėjus judėti į priekį, atsakovas G. K. abiem rankomis kumščiais trenkė į jo automobilio variklio dangtį, jį įlenkdamas ir tuo padarydamas žalą.

22Kaip matyti, atsakovas G. K. neginčija konflikto fakto, bei to, kad konflikto metu jis turėjo kontaktą su nukentėjusio asmens K. Š. automobiliu VW Touareg. Tačiau atsakovas G. K. ginčija priežastinį ryšį tarp įvykio ir žalos atsiradimo.

23Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, inter alia, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

24Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama.

25Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015, kt.).

26Nagrinėjamoje byloje būtina patikrinti, ar pagal smūgio mechanizmą galėjo atsirasti ieškinyje nurodyta žala. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės nurodytą žalą sudaro automobilio apgadinimas – apžiūros metu nustatytas variklio gaubto įlenkimas (2015-11-05 transporto priemonės techninės apžiūros aktas). Automobilio remonto sąmatoje nurodyta, kad buvo atlikti dažymo darbai, kurių kaina - 258,65 Eur. Konfliktas tarp automobilio savininko K. Š. ir atsakovo G. K. įvyko 2015 m. spalio 14 d., pats atsakovas G. K. neneigia jo ir automobilio fizinio kontakto buvimo, automobilio savininkas K. Š. kreipėsi dėl padarytos žalos į draudiką (ieškovę) 2015 m. spalio 16 d. (praėjus dviem dienoms po konflikto), nurodydamas, kad žala atsirado dėl atsakovo G. K. veiksmų, taip pat apie padarytą žalą automobilio savininkas K. Š. informavo ir policiją savo 2015 m. spalio 14 d. pareiškime. Autoserviso darbuotojo (liudytojo) D. Ž. paaiškinimu automobilio kapoto pažeidimas galėjo atsirasti nuo stipraus smūgio kumščiu, todėl egzistuoja techninė galimybė, kad, atsakovui atsitrenkus arba sudavus kumščiu smūgį į automobilio variklio gaubtą, jame galėjo atsirasti pažeidimas (įlenkimas), kuris buvo pašalintas remonto būdu ir kurio remonto kaštai buvo 258,65 Eur. Ta aplinkybė, kad automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2015 m. lapkričio 5 d., nepaneigia žalos padarymo fakto 2015-10-14, nes draudėjas į draudiką kreipėsi iš karto po įvykio ir pats žalos faktas buvo nustatytas tuo pačiu metu, nes ieškovė 2015-10-16 raštu kreipėsi į policijos komisariatą, kuriame priimant 2015-11-23 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo konstatuota, kad atsakovo G. K. veiksmuose įžvelgiami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje požymiai, nes konflikto metu buvo sugadintas K. Š. turtas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp įvykio ir aptariamo apgadinimo ir byloje sutrinkti įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti aplinkybes, kad 2015 m. spalio 14 d. konflikto metu dėl atsakovo G. K. neteisėtų veiksmų, t. y. jo smūgio į automobilio VW Touareg variklio dangtį, buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta subrogacijos tvarka draudimo išmoką išmokėjusiam draudikui.

27Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto sužalojimas; nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra turėtos būtinosios išlaidos sugadinto automobilio remonto darbams, medžiagoms, keičiamoms dalims bei detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kaltojo asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) sugadintą turtą iki būklės, buvusios prieš žalą sukėlusį įvykį. Šiuo atveju detalės nebuvo keičiamos, o remonto kaštus sudarė automobilio variklio gaubto lyginimo ir dažymo darbų bei medžiagų kaina - 258,65 Eur, dėl kurios dydžio byloje esminio ginčo nebuvo.

28CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-11-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).

29Ieškinį patenkinus, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistina ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 92,23 Eur už suteiktas teisines paslaugas (70,08 Eur už atstovavimą ir 22,15 Eur atstovo kelionės išlaidų), iš viso – 107,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo priteistina valstybei 12,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais,

Nutarė

31Ieškinį tenkinti.

32Priteisti iš atsakovo G. K. a. k. ( - ) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas: 110051834, buveinė: Vilnius, J. Basanavičiaus g. 12, naudai 258,65 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 65 euro centus) nuostolių atlyginimui subrogacijos tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-11-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107,23 Eur (vieną šimtą septynis eurus 23 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti iš atsakovo G. K. a. k. ( - ) valstybei 12,55 Lt (dvylika eurų 55 euro centus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

34Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. K. 258,65 Eur... 5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė... 6. Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį... 7. Teismo posėdyje atsakovas G. K. papildomai paaiškino,... 8. Liudytojas K. Š. teismo posėdyje parodė, kad įvykis... 9. Liudytojas D. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jis yra... 10. Liudytoja I. A. teismo posėdyje parodė, kad ji su... 11. Liudytojas E. R. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m.... 12. Teismas... 13. Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad ieškovė su K.... 14. Kauno apskrities VPK Dainavos PK (rašte nurodyta klaidinga data 2015-10-13)... 15. Kauno apskrities VPK Dainavos PK pateiktoje medžiagoje, kurioje priimtas... 16. Kauno apskrities VPK Dainavos PK 2015 m. spalio 23 d. nutarimu buvo atsisakyta... 17. Iš byloje esančio vyr. patrulio E. R. 2015-10-14... 18. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atlyginusi įvykio metu nukentėjusio... 19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio... 20. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais... 21. Šioje byloje nėra ginčo, kad įvyko įvykis – konfliktas tarp atsakovo 22. Kaip matyti, atsakovas G. K. neginčija konflikto fakto,... 23. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus kasacinis... 24. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės... 25. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs,... 26. Nagrinėjamoje byloje būtina patikrinti, ar pagal smūgio mechanizmą galėjo... 27. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto... 28. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti... 29. Ieškinį patenkinus, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93... 31. Ieškinį tenkinti.... 32. Priteisti iš atsakovo G. K. a. k. 33. Priteisti iš atsakovo G. K. a. k. ( -... 34. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno...