Byla 2A-990-254/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2402-896/2013 pagal ieškovo “BTA Insurance Company” SE filialo Lietuvoje ieškinį atsakovui R. A. dėl draudimo išmokos grąžinimo ir pagal atsakovo R. A. priešieškinį ieškovui BTA Insurance Company” SE filialui Lietuvoje dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys A. L., V. K. paslaugų įmonė, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti jam iš atsakovo 3 221,9 Lt žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad su atsakovu 2012 m. gruodžio 5 d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 4320053 (toliau – draudimo sutartis), kuria apdraustas automobilis AUDI A6. Draudimo įmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į daugelį faktorių lemiančių draudimo rizikos padidėjimą ar sumažėjimą, tarp jų ir draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonės valdytojų amžiaus grupę – 46 metai ir vyresni. 2012 m. gruodžio 19 d. įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas trečiasis asmuo A. L. (gimęs ( - ) Ieškovas kito automobilio vairuotojui atlygino 16 109,47 Lt eismo įvykio metu patirtą žalą, todėl pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas jis, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2 punktu, kuris nurodo, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į pareigų pažeidimą ir vadovaujantis draudimo įmonės nustatyta tvarka dėl draudimo išmokos grąžinimo tvarkos, ieškovas nustatė, kad draudėjo (atsakovo) rizika padidėjo 20 procentų (16 109,47 Lt x 20 proc.). Padidėjusi draudimo rizika yra vertinama pagal draudimo sutartyje nurodyto ir eismo įvykio metu transporto priemonę valdžiusio asmens amžiaus skirtumą.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis nebuvo transporto priemonės valdytojas ir draudėjas, nors ji buvo jo nuosavybė. Trečiojo asmens V. K. paslaugų įmonėje yra padėti automobilio rakteliai. Jo draugai žinojo, kur tie rakteliai yra, juos paėmė ir pasinaudojo automobiliu. Atsakovas priešieškiniu prašė draudimo sutartį pripažinti negaliojančia, tačiau bylos eigoje pateikė rašytinį atsisakymą nuo priešieškinio.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 3 221,90 Lt draudimo išmoką, procesines palūkanas ir 72 Lt žyminį mokestį, o civilinę bylą priešieškinio dalyje nutraukė šiais motyvais:

71. Atsakovas yra įregistruotas kaip automobilio AUDI A6, valst. Nr. ( - ), savininkas. Jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kad ne pats atsakovas (ar jo atstovas) sudarė draudimo sutartį, atsakovas nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad draudimo sutartyje nurodyti duomenys teisingi, ir draudėju laikė atsakovą.

82. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad draudimo sutartyje nurodytas ne tas transporto priemonės numeris, nėra esminė nagrinėjant ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo. Iš draudimo sutarties 1.1 punkto teismas nustatė, kad transporto priemonės AUDI A6, identifikavimo numeris yra ( - ), t. y. toks pats, kaip nurodytas transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. ( - ), registracijos liudijime. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonė identifikuojama būtent pagal jos identifikavimo numerį. Todėl padarė išvadą, kad draudimo sutartimi, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimą, apdraustas tos pačios atsakovui priklausančios transporto priemonės valdytojas.

93. Šalys sutarė dėl esamo sutarties turinio, t. y. su numatytu vairuotojo amžiaus ribojimu. Atsakovas (ar jo atstovas) sutartį pasirašė, t. y. atsakovo vardu išreiškė sutikimą ir valią dėl sudarytos sutarties turinio. Atsakovas sutarties egzempliorių gavo, tai paneigiančių įrodymų nėra. Atsakovas ir/ ar jo atstovai kaip vidutiniškai apdairūs ir atidūs asmenys, turėjo galimybę ir pareigą perskaityti sutarties sąlygas, ir nustatę, kad pasirašė ne tokio turinio sutartį, kokio pageidavo, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutartį. Duomenų, kad atsakovas po sutarties sudarymo būtų ėmęsis tokios iniciatyvos, byloje nėra. Numatyta sąlyga yra aiški ir nekelia abejonių, todėl nėra teisinio pagrindo ją laikyti siurprizine.

104. Atsakovas kaip transporto priemonės savininkas atsakingas už tai, kad visada būtų galiojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, privalėjo žinoti šią šalių sulygtą sąlygą ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.38 str.). Atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui, dėl eismo įvykio atsirado civilinė atsakomybė ir atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu (jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone) jaunesniam asmeniui eismo įvykio metu, todėl yra priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų, nes atsakovas be ieškovo sutikimo žymiai padidino ieškovo prisiimtą riziką ir toks sutarties pažeidimas lėmė žalą ieškovui. Be to, byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes atsakovas neįrodė, kad jo, kaip transporto priemonės savininko, atsakomybė pasibaigė dėl valdymo praradimo (CK 6.270 straipsnio 3 dalis), kad didesnio pavojaus šaltinio valdymas prarastas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Pats atsakovas nurodė, kad A. L. žinojo kur padėti automobilio rakteliai, paėmė automobilį, o atsakovas dėl tokių jo veiksmų neprieštaravo.

115. Ieškovas prašė priteisti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovas prieštaravimų dėl draudimo išmokos dydžio neteikė, todėl teismas sprendė, kad su apskaičiuotu draudiminės išmokos dydžiu sutiko.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Atsakovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti arba pakeisti, atsakovu pripažįstant trečiąjį asmenį A. L. šiais motyvais:

141. Kadangi atsakovas nėra nei transporto priemonės valdytojas, nei draudėjas, ieškinys yra nepagrįstas. Draudimo sutartis buvo sudaryta atsakovui nedalyvaujant ir jam nežinant apie jos sudarymą. Šios transporto priemonės draudėją turėtų nurodyti sutartį pasirašęs draudiko atstovas - V. K. paslaugų įmonė. Sutartyje aiškiai matomas draudėjo parašas, kurio inicialai yra „E. M.“, yra ne atsakovo. Draudimo sutartis pasirašyta tik pasinaudojant transporto priemonės savininko anketiniais duomenimis.

152. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės prieštarauja tiek nacionaliniams, tiek Europos Sąjungos teisės aktams, kurie nenumato jokių papildomų draudimo sutarčių susiaurinimų. Atvejai, kai į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis įtraukiamos sąlygos, kuriomis nustatomi apribojimai tam tikrų kategorijų asmenims (nurodoma, jog transporto priemonių nevairuos tam tikrų požymių, pavyzdžiui, vairavimo stažo ar amžiaus neatitinkantys asmenys) ir šių sąlygų nesilaikymas traktuojamas kaip transporto priemonės savininko (draudėjo) pareigos pranešti apie rizikos pasikeitimą nesilaikymas, todėl atsakingas draudikas įgyja teisę pareikšti draudėjui reikalavimą grąžinti dalį nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos, neatitinka nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Tai savo Pozicijoje „Dėl Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sąlygų“ 2013 m. vasario 26 d. sprendimu patvirtino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

163. Teismas nepagrįstai nesutiko su apelianto teigimu, kad būtent sutarties sudarymo metu asmuo, kuris pasirašė sutartį, neturėjo visos informacijos, automobilio ir dokumentų sutarčiai sudaryti (kaip to reikalauja LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), o identifikavimo numeris buvo nurašytas, apelianto nuomone, V. K. paslaugų įmonei suradus seną draudimo sutartį, ir identifikavimo numeris tik tokiu būdu galėjo būti nurašytas, o kadangi valstybiniai numeriai buvo jau kitokie, jie to nežinojo ir įrašė nesamus valstybinius numerius. O automobilis visuomet pirmiausiai identifikuojamas pagal valstybinius numerius, o tik kilus kažkokiems įtarimams, tikrinama identifikavimo numeriai.

174. Teisme apeliantas nurodė, jog jam priklausantis automobilis yra kol kas neapdraustas, ir dėl to neeksploatuojamas. Apie galiojančią draudimo sutartį apeliantas sužinojo tik gavęs pretenziją dėl žalos atlyginimo, todėl nežinojo jos sąlygų, ir negalėjo žinoti, jog duoda vairuoti asmeniui, jaunesniam nei 46 metai ir dėl to sutarties sąlygas vykdo netinkamai, kas sąlygojo žalos atlyginimą. Trečiasis asmuo A. L. tik žinojo kur yra automobilio rakteliai, tačiau juo naudotis jis negalėjo, nes apeliantas pats šio automobilio neeksploatavo.

185. Teismas, aiškindamas motyvus, dėl ko tenkina ieškinį, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išvadomis ir nukreipia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009. Tačiau šioje nutartyje LAT, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 22 straipsnio l dalimi, konstatavo, jog draudikas įgyja teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs transporto priemonę, kai ją draudžia naudoti teisės aktai. O šiuo atveju taip ir buvo, kadangi apeliantas automobilio neeksploatavau, nes jis buvo neapdraustas. Kelių eismo taisyklių 238 punktas imperatyviai nurodo, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Todėl A. L., vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 22 straipsnio l dalies 3 punktu, ir turi būti atsakovu šioje byloje.

196. Kadangi pats A. L. buvo 27 metų amžiaus, dėl to draudikas, vadovaudamasis subjektyviais ir niekuo neparemtais kriterijais nustatė, kad šio asmens vairavimo rizika yra didesnė ir reikalauja grąžinti dalį išmokėtos išmokos. Tačiau jei transporto priemonę tokiu atveju vairuotų 80 metų amžiaus vairuotojas, tai, tai po gi pagal subjektyvius ir niekuo neparemtus amžiaus kriterijus, tokio vairuotojo vairavimo rizika būtų mažesnė ir draudikas jau neturėtų net teisės reikalauti dalies išmokos susigrąžinimo. Toks draudiko reikalavimas vertintinas kaip diskriminacinis ir niekaip neatskleidžiantis, kurio asmens amžius turėtų didesnę riziką, vairuojant automobilį.

20Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą nurodydamas, jog teismas tinkamai taikė teismų praktiką dėl transporto priemonės savininko atsakomybės už draudimo sutarties pažeidimą, kai savininkas nepraneša draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, kai transporto priemonę vairuoja jaunesnis asmuo, nei nurodyta draudimo sutartyje, ir nesumoka papildomai apskaičiuotos draudimo įmokos.

21Trečiasis asmuo A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą nurodydamas, jog už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Atsakovas, juo būdamas, pasielgė aplaidžiai ir neatliko to, ką privalėjo pagal įstatymą ir tai sukėlė pasekmes. Atsakovo teiginys, kad jis nežinojo, jog jo transporto priemonė buvo naudojama, yra niekuo nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, kad neprieštaravo, jog trečiasis asmuo paimtų valdyti automobilį.

22Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, palaikydamas atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

23Trečiasis asmuo V. K. paslaugų įmonė atsiliepimo nepateikė.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonė AUDI A6 (valstybinis numeris ( - ), identifikacinis Nr. ( - )) 2012 m. lapkričio 9 d. įregistruota apelianto vardu (b. l. 52, 117), jam išduotas registracijos liudijimas (b. l. 54). Apeliantas automobilį įgijo 2012 m. lapkričio 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 55). 2012 m. lapkričio 24 d. atlikta techninė transporto priemonės apžiūra, transporto priemonės valdytoju nurodytas apeliantas (b. l. 53). 2012 m. gruodžio 5 d. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – draudimo sutartis), kurioje apeliantas, įvardintas kaip draudėjas, apdraudė transporto priemonę AUDI A6 (valst. Nr. ( - ) (b. l. 25–27; 34–35), identifikacinis Nr. ( - )). Kaip matyti, registracijos liudijime (b. l. 54) ir draudimo sutartyje nurodytas skirtingas AUDI A6 valstybinis numeris (Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), tačiau tas pats identifikacinis Nr. ( - ) nekelia abejonių, jog buvo apdrausta tas pati apeliantui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Iš 2013 m. gruodžio 19 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis BMW X3, v/n ( - ) šio įvykio kaltininku nurodytas trečiasis asmuo A. L. (gimęs ( - ) vairavęs apeliantui priklausančią AUDI A6 (b. l. 7). VĮ „Regitra“ duomenimis, tiek 2012 m. gruodžio 7 d. (pora dienų po draudimo sutarties sudarymo), tiek 2012 m. gruodžio 19 d. (eismo įvykio data) automobilio savininku nurodytas apeliantas (b. l. 4–6, 106).

26Įstatymų leidėjas skiria dvi atsakomybės rūšis – sutartinę ir deliktinę atsakomybę (CK 6.245 str. 2 d.). Pirmuoju atveju žala atlyginama neįvykdžius kurios nors sutartinės prievolės dėl savo ar trečiųjų asmenų, pasitelktų prievolei įvykdyti, kaltės (CK 6.256 str. 2 d., 6.257 str.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, sudarant ją turi būti vadovaujamasi, be kita ko, Draudimo priežiūros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

27TPVCAPD įstatymo 4 straipsnis numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, t. y. Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas transporto priemonės savininkas. Apelianto teigimu, jam TPVCAPDĮ pagrindu pareiga atlyginti draudikui padarytą žalą (nuostolius) nekyla, nes jis nėra sutartinės prievolės šalimi. Nors apeliantas nurodo, kad ne jis sudarė draudimo sutartį, o taip pat ne jo atstovas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis nėra nuginčyta, eismo įvykio, t. y. žalos atsiradimo, metu ji buvo galiojanti. Apeliantas šioje byloje buvo pareiškęs reikalavimą dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau bylos eigoje šio reikalavimo atsisakė, dėl ko sutartis laikoma galiojančia ir sukeliančia pasekmes jos šalims. Jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kad ne pats apeliantas (ar jo atstovas) sudarė draudimo sutartį, jis nepateikė. Todėl atsakovas pagrįstai laikomas šios sutarties šalimi, kuriam atsiranda iš aptariamos sutarties kylančios teisės bei pareigos. Pažymėtina, jog apie eismo įvykį transporto priemonės valdytojas trečiasis asmuo A. L. pranešė būtent ieškovui (b. l. 14–16), tai reiškia, jog trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad apeliantui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė yra apdrausta ir Draudimo sutartis yra galiojanti, nes tik dėl šios priežasties buvo kreiptasi į draudiką ir būtent į ieškovą, o ne į kitą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo identifikuota Draudimo sutartyje nurodyta transporto priemonė ir nelaiko ginčo teisinėms pasekmėms reikšmingas aplinkybes dėl transporto priemonės valstybinių numerių neatitikimo, kuomet byloje nėra ginčo, kad ji nuosavybės teise priklauso apeliantui, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas tinkamu atsakovu byloje.

28Apeliantas taip pat nurodė jog jo automobilis nebenaudojamas, todėl jo ir neapdraudė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė buvo apdrausta ir naudojama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas leido sėsti prie vairo trečiajam asmeniui, neturinčiam Draudimo sutartyje nurodyto draudimo rizikos amžiaus, teismo posėdyje nurodydamas (b. l. 130), kad įmonėje yra padėti automobilio rakteliai ir galėjo pasiimti automobilį, taigi, trečiasis asmuo neveikė savavališkai. Iš apelianto ir trečiųjų asmenų A. L. bei V. K. paslaugų įmonės paaiškinimų teismas teisingai nustatė, kad transporto priemone galėjo netrukdomai naudotis ir kiti asmenys bei ne tik eismo įvykio dieną. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo A. L. nėra pašalinis asmuo, apeliantas artimai bendrauja su juo, todėl jam turėjo būti žinomas ir šio asmens amžius. Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CPK 6.270 str.), ir tai lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant, todėl, apeliacinio teismo nuomone, apeliantas turėjo suvokti automobilio naudojimo riziką ir galimus neigiamus padarinius.

29Kaip jau minėta, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Draudimo sutarties 10 punkte numatyta, kad Draudimo rizika laikoma padidėjusi, jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu transporto priemonė perduodama naudojimui jaunesniam valdytojui, nei buvo nurodyta sutartyje, kuris sudarant draudimo sutartį būtų mokėjęs draudikui pagal galiojančius draudimo įmokų tarifus didesnę draudimo įmoką. 11 punkte nurodyta, kad padidėjus rizikai apdraustasis privalo sumokėti paskaičiuotą papildomą draudimo įmoką, o 12 punkte nurodyta paryškintai kaip yra apskaičiuota draudimo įmoka (b. l. 34), įvertinant riziką: transporto priemonės valdytojų amžiaus grupė – 46 metai ir vyresni ir kt. Pagal Draudimo sutarties 10 punktą draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grąžintų iki 50 proc. dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, padidėjus draudimo rizikai, kuomet draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo, aukščiau nurodyto eismo įvykio metu vairavęs transporto priemonę, nebuvo sulaukęs 46 metų amžiaus, o ieškovas apie padidėjusią riziką nebuvo informuotas, taip pat nesumokėta draudiko paskaičiuota papildoma draudimo įmoka dėl mažesnio vairuotojo amžiaus. Apeliantas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad automobilio jis pats nenaudojo, todėl neinformavo ieškovo (ir neturėjo tokios pareigos) apie aukščiau nurodytą draudimo rizikos padidėjimą, tačiau jis turėjo užtikrinti, kad trečiasis asmuo jo nenaudotų, o kadangi transporto priemonė buvo naudojama padidėjus draudimo rizikai, todėl konstatuotinas draudimo sutarties pažeidimo (netinkamo vykdymo) faktas (CPK 182 str. 5 p.). Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas ir lėmė apeliantui neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti 20 proc. nuo išmokėtos sumos, t. y. 3 221,9 Lt (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-510-212/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-527-657/2013).

30Apeliaciniame skunde apeliantas cituoja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 241-42 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sąlygų“ nuostatas. Jis reiškia abejonę, kad Direktyvos 14 straipsnio nuostatų neatitinka praktika, kai draudimo sutartyse nustatoma, jog transporto priemonių nevairuos tam tikrų požymių (pavyzdžiui, vairavimo stažo ar amžiaus) neatitinkantys asmenys, o šių sąlygų nesilaikymas traktuojamas kaip transporto priemonės savininko (draudėjo) pareigos pranešti apie rizikos pasikeitimą nesilaikymas, todėl atsakingas draudikas įgyja teisę pareikšti draudėjui reikalavimą grąžinti dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos. Nurodo, kad toks neatitikimas, Priežiūros tarnybos vertinimu, yra todėl, kad neįvykdomas reikalavimas suteikti tokią draudimo apsaugą, kokia numatyta TPVCAPDĮ vienos (bendros) draudimo įmokos pagrindu. Pirmiausia, Priežiūros tarnybos pozicija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas, tai savo sprendime nurodė ir pati Priežiūros tarnyba. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, Direktyva nereglamentuoja draudimo rizikos įvertinimo ir draudimo įmokos apskaičiavimo, juolab nenustato įpareigojimo suteikti vienodą draudimo apsaugą visiems asmenims už vienodo dydžio įmoką. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Pagal Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 26 punktą draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas; draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė buvo perduota asmeniui, kuris įvykio dieną buvo 27 m amžiaus, kurio vairavimas gali būti rizikingesnis negu 46 m. amžiaus asmens, todėl draudikas galėjo nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už didesnę vairavimo patirtį turinčių vairuotojų ir tai savaime nesuponuoja išvados, kad draudimo apsauga yra siaurinama, pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

31Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti jam iš atsakovo 3 221,9 Lt... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis nebuvo transporto... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu... 7. 1. Atsakovas yra įregistruotas kaip automobilio AUDI A6, valst. Nr. ( - ),... 8. 2. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad draudimo sutartyje nurodytas ne tas... 9. 3. Šalys sutarė dėl esamo sutarties turinio, t. y. su numatytu vairuotojo... 10. 4. Atsakovas kaip transporto priemonės savininkas atsakingas už tai, kad... 11. 5. Ieškovas prašė priteisti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos.... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Atsakovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. gruodžio 27 d.... 14. 1. Kadangi atsakovas nėra nei transporto priemonės valdytojas, nei... 15. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795... 16. 3. Teismas nepagrįstai nesutiko su apelianto teigimu, kad būtent sutarties... 17. 4. Teisme apeliantas nurodė, jog jam priklausantis automobilis yra kol kas... 18. 5. Teismas, aiškindamas motyvus, dėl ko tenkina ieškinį, remiasi Lietuvos... 19. 6. Kadangi pats A. L. buvo 27 metų amžiaus, dėl to draudikas, vadovaudamasis... 20. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 21. Trečiasis asmuo A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 22. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 23. Trečiasis asmuo V. K. paslaugų įmonė atsiliepimo nepateikė.... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonė AUDI A6... 26. Įstatymų leidėjas skiria dvi atsakomybės rūšis – sutartinę ir... 27. TPVCAPD įstatymo 4 straipsnis numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, t.... 28. Apeliantas taip pat nurodė jog jo automobilis nebenaudojamas, todėl jo ir... 29. Kaip jau minėta, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 30. Apeliaciniame skunde apeliantas cituoja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos... 31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, kad... 32. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 33. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m....