Byla 2A-527-657/2013
Dėl draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-767-199/2012 pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovui M. L., trečiajam asmeniui P. G. dėl draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl dalies draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka.

5Ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“ veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. L. 2195,36 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 27-28). Nurodė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė atsakovo automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. ( - ), valdytojo civilinę atsakomybę. Ispanijoje 2009-05-24 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Golf, valst. Nr.( - ). Šio įvykio kaltininkas P. G. vairavo atsakovui priklausančią transporto priemonę, nors pastarasis buvo įsipareigojęs, kad transporto priemonės nevairuos asmuo neturintis 30 metų ir 7 metų vairavimo stažo. Atsakovas apie tai nepranešė, todėl ieškovė išmokėjo 1271,64 EUR (4390,72 Lt) nuostolių dėl autoįvykio metu apgadinto automobilio atlyginimui. LR Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.1 punktas numato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos, arba sutarties metu padidėjo sutartyje numatyta draudimo rizika (62.2. p.), todėl atsakovas privalo atlyginti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 2195,36 Lt.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 54-55). Nurodė, kad 2004m. pabaigoje, ar 2005m. pradžioje transporto priemonę FORD ESCORT, valst. Nr. ( - ) pardavė Vilniaus miesto gyventojui už 1000,00 Lt. Su pirkėju buvo sutarę, kad transporto priemonę išregistruos ir perregistruos pirkėjo vardu, tačiau transporto priemonė liko registruota atsakovo vardu. 2009-05-23 transporto priemonė buvo išregistruota, o 2009-04-27 sudaryta draudimo sutartis pasirašyta ne atsakovo. Pažymėjo, kad asmuo, sudaręs atsakovo vardu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, elgėsi nesąžiningai, todėl atsakovas negali būti atsakingas už transporto priemonės valdytojo kaltus veiksmus. Be to, nurodė, kad kai įvyko eismo įvykis išvykęs į Ispaniją nebuvo.

7Trečiasis asmuo P. G. su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 150-151). Nurodė, jog buvo autoįvykio Ispanijoje dalyvis, o automobilį buvo pasiskolinęs.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 172-177). Priteisė iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakovui M. L. 200,00 Lt už antstolio paslaugas, 500,00 Lt sumokėto užstato už ekspertizę bei 46,77 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Teismas nurodė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų, tame tarpe ir atsakovo pavedimu sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 2009-04-27 Nr. SGD 0206878 sudarymo metu atsakovui, kurio asmens kodas yra nurodytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei VĮ „Regitra“ pažymoje, t.y. ( - ), o pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą gimimo datą, t.y.( - ), akivaizdu, kad minėtos sutarties sudarymo metu atsakovui M. L. nebuvo sukakę 30 metų, be to, draudimo sutartyje apskritai nėra nurodytas automobilio savininko asmens kodas arba jo gimimo data, taip pat nėra nurodyta sutartyje draudėjo teisių vairuoti transporto priemonę išdavimo data, numeris, kategorija. Teismas pažymėjo, kad, sudarydamas draudimo sutartį, ieškovas privalėjo pasidomėti draudėjo amžiumi bei vairavimo stažu, tačiau ieškovas apskritai neįrašė į sutartį draudėjo nei asmens kodo, nei gimimo datos, nei vairavimo stažo. Teismo nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas, pats neturėdamas 30 metų, minėta sutartimi draustą automobilį FORD ESCORT ( - ) perdavė vairuoti trečiajam asmeniui, kuris neturėjo 30 metų amžiaus bei 7 metų vairavimo stažo. Be to, trečiasis asmuo P. G. nurodė, kad automobilį vairuoti jam perdavė asmuo, vardu ar tai ( - ), ar ( - ), pasivadinęs šio automobilio savininku bei įteikęs automobilio dokumentus, dirbęs su juo Ispanijoje. Ispanijos policijos pažymoje nenurodytas atsakovo kaip automobilio savininko nei asmens kodas, nei gimimo data, automobilio techninės apžiūros galiojimo laikas eismo įvykio metu jau buvo pasibaigęs, nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta, adresu ( - ), yra neteisinga, draudimo sutartyje taip pat nurodytas šis adresas, tačiau pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nuo 2004 metų nurodytas adresas ( - ), kur yra deklaruotos atsakovo nepilnamečių vaikų, t.y. A. L., gim. ( - ), bei K. L., gim. ( - ), gyvenamosios vietos. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad transporto priemonė FORD ESCORT , v/n ( - ) buvo įregistruota atsakovo vardu 2003-12-20 bei buvo nurodytas adresas ( - ), o jau 2004-06-09 gyvenamoji vieta buvo pakeista. Teismas konstatavo, kad atliktos ekspertizės akte nėra konstatuota, kad minėtą sutartį su joje esančiomis sąlygomis, kurių pagrindu ieškovas reiškia ieškinį atsakovui, pasirašė būtent atsakovas, o ne kitas asmuo, be to, teismo nuomone to negalima teigti ir apžiūrint atsakovo parašą vizualiai. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas, 2009-04-27 draudimo sutarties pasirašymo metu neturėjęs 30 metų amžiaus, kurio nei asmens kodas, nei gimimo data, nei vairavimo stažas neįrašyti šioje sutartyje, negalėjo pasirašyti šios sutarties įvardintomis sąlygomis, nes tai prieštarauja pačiai sutarčiai bei protingumo kriterijams. Teismas sprendė, kad eismo įvykio metu buvusi šios transporto priemonės registracija atsakovo vardu, neįrodo aplinkybės, kad atsakovas perdavė šią transporto priemonę vairuoti trečiajam asmeniui, neturinčiam 30 metų amžiaus bei 7 metų vairavimo stažo, ir tuo pažeidė sutarties sąlygas. Teismo vertinimu atsakovo nerūpestingi veiksmai, parduodant šią transporto priemonę, ją neišregistruojant iš VĮ „Regitra“, nepagrindžia ieškinio pagrįstumo, kadangi ieškinio dalykas yra draudimo sutartyje įrašytos sąlygos dėl draudimo perduoti draustą transporto priemonę trečiajam asmeniui, turinčiam mažiau nei 30 metų amžiaus bei 7 metų vairavimo stažo, bei perdavimo atveju tokiam asmeniui, nepranešimas apie šią aplinkybę draudikui, t.y. ieškovui. Priešingai ieškovui, atsakovas įrodė, kad jis nėra kaltas dėl atsiradusios žalos ieškovui, būtent, kad ne jis sudarė minėtą draudimo sutartį, ne jis perdavė transporto priemonę trečiajam asmeniui, ne jis eismo įvykio metu buvo šios transporto priemonės valdytoju, ne jis sukėlė eismo įvykį arba buvo šio eismo įvykio kaltininku, be to, įrodė, kad autoįvykio metu nebuvo Ispanijoje, o tuo metu buvo Lietuvoje. Be to, teismas konstatavo, jog ieškovas žalos dydį nepatvirtino pakankamais įrodymais, kadangi nėra duomenų apie padarytą žalą nukentėjusio asmens automobiliui, duomenų, ar iki 2009-05-14 eismo įvykio Ispanijoje, Alicante transporto priemonė GOLF valst. Nr. ( - ) nedalyvavo kituose eismo įvykiuose. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas negali būti atsakingas už minėtos sutarties 1.5.1.3. p. numatytų sąlygų pažeidimą, ir padarė išvadą, kad ieškinys atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas bei neįrodytas, todėl atmestinas. Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovo atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, arba panaikinus teismo sprendimą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b.l. 184-187). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismas netinkamai vertino įrodymus – antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nes antstolis konstatavo aplinkybes apie automobilio perleidimą prieš 5-6 metus, remiantis elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis, nematęs pardavimo dokumentų. Be to, teismas rėmėsi ekspertizės aktu, kur nurodyta, jog negalima nustatyti ar draudimo sutartį pasirašė atsakovas ar kitas asmuo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, jog būtent atsakovas perdavė transporto priemonę valdyti trečiajam asmeniui. Šias aplinkybes privalėjo įrodyti atsakovas, nes byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, jog transporto priemonė buvo parduota autoįvykio metu.

132. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nes šalys savo nuožiūra gali nustatyti sutarties sąlygas. Net ir neturėdamas nurodyto amžiaus ar vairavimo stažo, ar iš viso neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonės savininkas, valdytojas privalo apdrausti transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tokiomis sąlygomis atsakovas nebūtų draudęs transporto priemonės. Draudėjas privalo pateikti teisingą informaciją, o draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti sutarties. BE to, pažymima, jog už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas transporto priemonės savininkas, todėl asmens kodo, gimimo datos, vairavimo stažo ir kitų rekvizitų nenurodymas neleidžia daryti išvados, jog atsakovas tokios sutarties nesudarė.

143. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nepatvirtino žalos dydžio, nes išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko autoįvykis , transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Žalos dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai – sąskaita, šio dydžio šalys neginčijo, o teismas teismo posėdžio metu neleido ieškovui žodžiu pateikti paaiškinimus dėl žalos dydžio.

15Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas bei trečiasis asmuo P. G. atstovaujamas advokatės Raimondos Kazlauskienės prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 191-193; 195-198).

16Trečiasis asmuo P. G. atsiliepime nurodė, kad teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinį, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

17Atsakovas atsiliepimu papildomai nurodė, kad ieškovas ilgą laiką procesu visiškai nesidomėjo. Proceso metu ieškovas įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, nevykdė teismo nutarčių. Viso proceso metu ieškovas piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ir ikiteisminio ginčo sprendimo metu. Civilinio proceso normos absoliutaus teismo įsitikinimo. Draudimo bendrovė žalą turėtų prisiteisti iš kalto ar atsakingo už sukeltą eismo įvykį asmens, o būtent iš P. G.. Mano, kad trečiasis asmuo sąmoningai siekia nuslėpti reikšmingas aplinkybes, galimai neatskleidžia tikrojo savininko, nes trečiojo asmens pozicija proceso metu keitėsi. Teigia, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas eismo įvykį sukėlusiam asmeniui perdavė transporto priemonę, todėl jam negali būti reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Eismo įvykis įvyko 2009-05-14, o draudimo išmoka išmokėta 2010-05-05, t.y. tuo metu M. L. jau nebuvo nei savininkas, nei jo vardu buvo registruota transporto priemonė. Teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą, pripažino labiau tikėtinu faktą, kad atsakovas nebuvo transporto priemonės savininku ar valdytoju eismo įvykio metu, nebuvo ir draudimo sutarties dalyviu. Ieškovo paaiškinimai yra neteisingi ir klaidinantys teismą. Ieškovo reikalavimai atsakovui yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ar paties ieškovo paaiškinimais.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

21Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo reikalavimo priteisti išmokėtą draudimo išmoką atmetimo. Atsakovas neigdamas pareigą atlyginti žalą ieškovui, teigia, jog automobilį dar iki įvykio buvo pardavęs, draudimo sutarties nepasirašė, nėra kaltas dėl autoįvykio, todėl neturi pareigos grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Apeliantas kelia įrodymų byloje vertinimo problemą.

22CK 6.263 straipsnis nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis, turi pareigą elgtis rūpestingai, o pažeidęs šią pareigą ir padaręs žalos, privalo ją (žalą: turtinę/neturtinę) atlyginti, jei neįrodo, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių tokia civilinė atsakomybė negalima. Eismo dalyvių teises ir pareigas nustato KET.

23Nagrinėjamos bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą išvadai, jog bylos ginčas kilęs iš draudimo, tiksliau – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, teisinių santykių. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGB 0206878 (šalys ieškovas ir atsakovas M. L.), pagal kurią ieškovas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 27 d. iki 2010 m. balandžio 26 d. apdraudė transporto priemonės – automobilio FORD ESCORT, valstybinis numeris ( - ), valdytojų civilinę atsakomybę, o atsakovas už ieškovo teiktiną draudimo apsaugą sumokėjo 312,00 Lt draudimo įmoką (b.l. 9-10).

24Sutarties 1.5.1.3 punkte nurodyta, jog draudimo įmoka sumažinta 10 procentų atsižvelgiant į transporto priemonės valdytojo amžių (nuo 30 iki 54 metų imtinai); transporto priemonės perdavimas vairuoti asmeniui, kurio amžius yra mažesnis negu 30 metų, bei asmeniui, kurio vairavimo stažas yra mažesnis negu 7 metai, laikomas draudimo rizikos padidėjimu. Pagal Sutarties 2.2.3 punktą draudėjas įsipareigojo raštu informuoti ieškovą apie aukščiau nurodytą draudimo rizikos padidėjimą.

25Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad automobilis „Ford Escort“, valstybinis Nr. ( - ) iki 2009 m. gegužės 23 d. buvo registruotas atsakovo M. L. vardu (VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemonės išregistravimą Nr. IP-5830252, b.l. 58). 2009 m. gegužės 4 d. Ispanijoje įvyko autoįvykis, kurio metu šį automobilį vairavęs trečiasis asmuo P. G., pradėdamas važiuoti buvo nepakankamai dėmesingas vykstančiam eismui ir susidūrė su automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) (b.l. 36-43). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog P. G., aukščiau nurodyto eismo įvykio metu vairavęs transporto priemonę, nebuvo sulaukęs 30 metų amžiaus. Byloje taip pat nustatyta, jog draudimo sutartyje nustatyta, jog transporto priemonės perdavimas vairuoti asmeniui, kurio amžius yra mažesnis negu 30 metų, laikomas draudimo rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas įsipareigojo raštu informuoti ieškovą.

26Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad automobilis buvo parduotas, todėl jis neinformavo ieškovo (ir neturėjo tokios pareigos) apie aukščiau nurodytą draudimo rizikos padidėjimą, kitaip tariant, atsakovas pripažino draudimo sutarties pažeidimo (netinkamo vykdymo) faktą (CPK 182 str. 5 p.).

27Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

28Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (tekste – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

29Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 62.2 punkte nustatyta, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu, draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui), draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

30Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 5 d. ieškovas kompensavo dėl automobilio VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) apgadinimo patirtus nuostolius, išmokėdama žalą atlyginusiai įstaigai 4390,72 Lt draudimo išmoką ir įgijo regreso teisę į automobilio savininką. 2010 m. atsakovui buvo išsiųsta pretenzija Nr. 10/PER-50-1185 dėl draudimo išmokos grąžinimo (b.l. 48).

31Dėl atsakovo prievolės grąžinti išmokėtos draudimo išmokos dalį

32Automobilis gali būti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010, kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

33Atsakovas įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti ieškovui nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu. Tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Nagrinėjamoje byloje P. G. asmuo, vairavęs automobilį, sukėlęs eismo įvykį ir dėl kurio kaltės atsirado žala – byloje yra trečiuoju asmeniu. Tačiau jis nepripažįsta, jog yra transporto priemonės savininkas ir teigia, jog automobilį buvo pasiskolinęs iš kito asmens, kurio vardo gerai neatsimena. Pats atsakovas M. L. taip pat negalėjo nurodyti, kam yra pardavęs automobilį. Transporto priemonių registre įregistruoto automobilio savininkas, siekdamas savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo draudimo bendrovei ar biurui perkelti kitam asmeniui (automobilio pirkėjui), gali prašyti teismo įtraukti pirkėją į bylą trečiuoju asmeniu ir turi pareigą pateikti automobilio pirkimą - pardavimą patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku (ginčijant nuosavybės teisę į transporto priemonę, registruotą registre), turi pareigą pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimą patvirtinančius įrodymus. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadai, jog automobilio savininkas yra kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Atsakovas M. L., būdamas registre įregistruoto automobilio savininkas, siekdamas savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo perkelti kitam asmeniui, turėjo pareigą pateikti automobilio pirkimą – pardavimą patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nesant byloje nei automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, nei kitų įrodymų, kitos sandorio šalies paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas M. L., o kitas asmuo, padaryti. Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CPK 6.270 str.), ir tai lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant, todėl, teismo nuomone, atsakovas turėjo suvokti automobilio, nors ir parduoto, naudojimo riziką ir galimus neigiamus padarinius.

34Dėl nuostolių atlyginimo (išmokėtos draudimo išmokos dalies) dydžio

35TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jeigu draudimo sutartis yra galiojanti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog sudaryta sutartis negalioja, t.y. ji nėra niekinė, nuginčyta arba nutraukta.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodė, kad draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo klausimus taip pat reglamentuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, pakartojanti draudiko teisę reikalauti grąžinti draudimo išmoką, taip pat kitos šią teisę detalizuojančios nuostatos. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje nuostatoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai neperduoti transporto priemonės vairuoti asmeniui jaunesniam nei 30 metų ir neturinčiam 7 metų vairavimo stažo. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grąžinamos sumos dydį, sąrašas. Įstatyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

37Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atlyginimo riziką, be to, tai fiduciarinė sutartis, kuri yra grindžiama sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi draudimo sutarties šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga sutarties sudarymui, sutarties sąlygų nustatymui ir sutarties vykdymui. Draudimo sutarties šalių kooperavimasis leidžia draudikui prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.

38Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga.

39Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.). CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Pagal CK 1.39 straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartis yra tokia sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad 2009-04-27 sudaryta draudimo sutartis Nr. SGB 0206878 yra vartojimo sutartis. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, o 3 dalyje nurodyta, kad jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei dalyką, reikšmė.

40Pažymėtina, jog draudimo sutarties sąlyga, kad transporto priemonės perdavimas vairuoti asmeniui, kurio amžius yra mažesnis negu 30 metų, ar vairavimo stažas yra mažesnis negu 7 metai, laikomas draudimo rizikos padidėjimu, yra nestandartinė sutarties sąlyga, kitaip tariant, individuali sutarties sąlyga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta sutarties sąlyga buvo sutarties šalių aptarta, kartu už ieškovo teikiamą draudimo apsaugą sumokant mažesnę draudimo įmoką, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nebūtų pasirašęs tokios sutarties, kadangi yra jaunesnis nei 30 metų yra nepagrįsta. Byloje, nėra neginčijamų įrodymų, jog sutartyje nustatyta tvarka ieškovui buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, kitaip tariant, neginčijamai yra nustatytas draudimo sutarties pažeidimo (netinkamo vykdymo) faktas. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Tai, kad draudimo sutartyje nenurodytas transporto priemonės savininko amžius neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovui nebuvo atskleista visa informacija, reikšminga sutarčiai sudaryti, o ir 2012-04-10 ekspertizės akte nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti ar įprastinėje transporto priemonių draudimo sutartyje pasirašė atsakovas ar kitas asmuo (b.l. 134-135) (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovas, neišregistruodamas kitam asmeniui parduoto šio automobilio, nesidomėdamas tinkamu jo vardu registruotos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pažeidė pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas, todėl yra pagrindas tokį atsakovo elgesį pripažinti neteisėtu.

41Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarytas draudimo sutarties pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kadangi transporto priemonės valdytojo amžius yra vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį atsižvelgiama skaičiuojant draudimo apsaugos kainą (draudimo įmoką), todėl tuo atveju, jeigu ieškovas būtų tinkamai informuotas apie draudimo rizikos padidėjimą, siekdamas prisiimti padidėjusią draudimo riziką, būtų modifikavęs vieną iš pagrindinių sutarties sąlygų, tai yra padidinęs draudimo apsaugos kainą. Be to, šios bylos atveju reikšminga ir ta aplinkybė, jog sutarties pažeidimo pasekmė, net ir nesant tiesioginio bei artimo priežastinio ryšio, – draudžiamojo įvykio bei ieškovo prievolės atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtus nuostolius atsiradimas.

42Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 62.2 punkto pagrindu pirmiausia prašė priteisti iš atsakovo 2195,36 Lt nuostolių atlyginimą, lygų 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos (b.l. 27-28).

43CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo ir sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, tačiau toks mažinimas yra ribojamas nuostata dėl draudimo sumos dydžio, kuria ginčo automobilio valdytojų civilinė atsakomybė turėjo būti apdrausta. Dėl to, nustačiusi, kad eismo įvykio metu ginčo transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė privalomai turėjo būti apdrausta 100 000 eurų dėl žalos turtui ir 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p.), teismas sprendžia, jog išmokėta 2195,36 Lt draudimo išmokos suma, remiantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, negali būti sumažinta, nes priešingu atveju ji būtų mažesnė už draudimo sumą, kuria atsakovas privalėjo apdrausti savo civilinę atsakomybę.

44Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas (TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., 22 str. 2 d.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir dėl šios priežasties priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys nurodytais argumentais tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Ieškovui priteistina iš atsakovo 2195,36 Lt žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Pažymėtina, kad atsakovui, atlyginus išlaidas, nebus užkirstas kelias regreso tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš kalto dėl atsiradusios žalos asmens, t.y. trečiojo asmens P. G..

45Kiti ieškovo apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į skundą išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų iš esmės nepasisako.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

47CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal bylos baigtį apeliacinės instancijos teisme perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

48Ieškovas už ieškinį, apeliacinį skundą sumokėjo 136,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4, 29, 189), todėl ši suma ieškovui priteistina iš atsakovo. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) pirmosios instancijos teisme sudaro 46,77 Lt. Jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

Nutarė

50Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

51Priteisti iš atsakovo M. L., a.k. ( - ), ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, į. k. (50003210451) naudai 2195,36 Lt (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus trisdešimt šešis centus), 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2195,36 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

52Priteisti iš atsakovo M. L., a.k. ( - ) valstybei 46,77 Lt (keturiasdešimt šešis litus septyniasdešimt septynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, į.k. 188659752 surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl dalies draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka.... 5. Ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“ veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 54-55). Nurodė,... 7. Trečiasis asmuo P. G. su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 150-151). Nurodė,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m.... 12. 1. Teismas netinkamai vertino įrodymus – antstolio surašytą faktinių... 13. 2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nes šalys savo... 14. 3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nepatvirtino žalos dydžio,... 15. Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas bei trečiasis asmuo... 16. Trečiasis asmuo P. G. atsiliepime nurodė, kad teismas visapusiškai ir... 17. Atsakovas atsiliepimu papildomai nurodė, kad ieškovas ilgą laiką procesu... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo reikalavimo... 22. CK 6.263 straipsnis nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio... 23. Nagrinėjamos bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą išvadai, jog bylos... 24. Sutarties 1.5.1.3 punkte nurodyta, jog draudimo įmoka sumažinta 10 procentų... 25. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad automobilis „Ford Escort“,... 26. Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek... 27. Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos... 28. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 29. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo... 30. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 5 d. ieškovas kompensavo dėl... 31. Dėl atsakovo prievolės grąžinti išmokėtos draudimo išmokos dalį... 32. Automobilis gali būti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal... 33. Atsakovas įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra... 34. Dėl nuostolių atlyginimo (išmokėtos draudimo išmokos dalies) dydžio... 35. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko, išmokėjusio draudimo... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodė,... 37. Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas... 38. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės... 39. Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 40. Pažymėtina, jog draudimo sutarties sąlyga, kad transporto priemonės... 41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarytas draudimo sutarties... 42. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies ir... 43. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė nukrypti nuo visiško... 44. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas kolegija... 45. Kiti ieškovo apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į skundą išdėstyti... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 48. Ieškovas už ieškinį, apeliacinį skundą sumokėjo 136,00 Lt žyminio... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas... 50. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir... 51. Priteisti iš atsakovo M. L., a.k. ( - ), ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“,... 52. Priteisti iš atsakovo M. L., a.k. ( - ) valstybei 46,77 Lt (keturiasdešimt...