Byla 2-63/2008
Dėl žalos atlyginimo

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. C. ieškinį atsakovui Vokietijos Federacinei Respublikai, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas A. C. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Vokietijos Federacinei Respublikai, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 3 milijonus eurų žalai dėl karo metu per Vokietijos kariuomenės aviacijos antskrydį sugriauto ieškovo šeimai priklausiusio namo, stovėjusio Laisvės g. 26, Marijampolėje, atlyginti.

5Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti LR CPK 137 straipsnio antros dalies 2 punkto pagrindu. Teismas sprendė, kad remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančio 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ (EB) Nr. 44/2001 6 skirsnio „Išimtinė jurisdikcija“ 22 straipsnio 5 dalimi byla pagal A. C. ieškinį užsienio valstybei priskiriama išimtinei Vokietijos Federacinės Respublikos teismų jurisdikcijai, nes išsprendus ginčą pagal A. C. ieškinį Lietuvos Respublikos teisme teismo sprendimą tektų pripažinti ir vykdyti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, o Lietuvos Respublikos Kauno apygardos teismas šiai bylai jurisdikcijos neturi (Reglamento 25 str.). Teismas nurodė, kad pagal Reglamento 35 straipsnį teismo sprendimas, priimtas pažeidžiant išimtinės jurisdikcijos taisyklę, kitoje valstybėje nebūtų pripažįstamas. Teismas teigė, kad tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra sudaryta tarptautinė dvišalė teisinės pagalbos sutartis, kurioje būtų nustatytos kitokios teismingumo, teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo taisyklės, todėl rėmėsi Lietuvos teisingumo ministerijos 2002-03-19 aplinkraščiu Nr. 04-0201536 „Dėl abipusiškumo principo tarp Lietuvos Respublikos ir VFR įgyvendinimo, pripažįstant teismų sprendimus“ ir sprendė, kad Lietuvos teismo sprendimas galėtų būti vykdomas Vokietijos Federacinėje Respublikoje abipusiškumo principo pagrindu, tačiau Vokietijos civilinio proceso kodeksas užsienio teismų sprendimų pripažinimą Vokietijos teritorijoje sieja ir su kitomis sąlygomis. Viena iš tokių sąlygų yra tai, kad pagal Vokietijos įstatymus Lietuvos teismai turi būti kompetentingi tarptautiniu mastu tokį sprendimą priimti. Turtinės žalos, padarytos karo veiksmais, atlyginimo klausimai nėra sureguliuoti tarpvalstybiniais Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos susitarimais, todėl negalima teigti, kad Lietuvos teismai kompetentingi spręsti tokio pobūdžio ginčą tarptautiniu mastu.

6Atskiruoju skundu ieškovas A. C. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškinį priimti. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pagal LR CPK 786 straipsnį byla išimtinai teisminga Lietuvos Respublikos teismui ir ieškinys turėtų būti priimtas, nes pareikštas dėl ieškovo šeimai priklausiusio namo, stovėjusio Laisvės g. 26, Marijampolėje, kuris buvo sugriautas 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos kariuomenės aviacijos antskrydžio metu, todėl šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Atskiruoju skundu ginčijama nutartis, kuria Lietuvos valstybės teismas atsisakė priimti Lietuvoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio A. C. ieškinį užsienio valstybei dėl žalos atlyginimo.

10Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį teismas ex officio. Ieškinio priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui (užsienio valstybei), teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

11Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų praktiką, 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-170, yra nurodęs, jog tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. Kadangi ieškinys paduotas Vokietijos Federacinei Respublikai, šiems teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VII dalies ,,Tarptautinis civilinis procesas“ normos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad minėtos CPK dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

12Vokietija yra Europos Sąjungos narė, Lietuva ja tapo daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 dieną. ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis I” (toliau – Reglamentas).

13Reglamente įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Pažymėtina, kad Reglamento įžanginės dalies 12 punkte pabrėžta, jog jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą.

14Kaip matyti iš pateikto ieškinio, ieškovas reikalauja iš atsakovo užsienio valstybės žalos, padarytos sunaikinant jo šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą, atlyginimo, t. y. reikalavimas kildinamas iš delikto, o ne dėl pažeistų daiktinių teisių gynimo, kaip nepagrįstai atskirajame skunde teigia ieškovas. Ieškovo atskirajame skunde nurodytas CPK 786 straipsnis numato išimtinę Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją bylose dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju turtu. Tokia nekilnojamojo turto buvimo vietos valstybės teismui išimtinė jurisdikcija procesuose, kurių objektas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra numatyta ir Regalmento 22 straipsnio 1 dalyje. Nėra pagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl jurisdikcijos nustatyto pagal CPK 786 straipsnyje įtvirtintą išimtinę nacionalinio teismingumo taisyklę, nes pripažinta, kad ieškovo inicijuojamame teisminiame ginče bus sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas.

15Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Kauno apygardos teismas šiai bylai jurisdikcijos neturi, nes Lietuvoje išsprendus ginčą pagal ieškovo A. C. ieškinį teismo sprendimą tektų pripažinti ir vykdyti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Todėl šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas laikė pagrindu pripažinti, kad byla priskiriama išimtinei Vokietijos Federacinės Respublikos teismų jurisdikcijai pagal Reglamento 22 straipsnio 5 dalį.

16Išimtinė jurisdikcija yra reglamentuota Reglamento 22 straipsnyje, kuriame išvardinti teismai, turintys išimtinę kompetenciją nagrinėti tam tikrų kategorijų bylas, neatsižvelgiant į atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. Kitų valstybių teismai, gavę reikalavimus bylose, kurios priskiriamos išimtinei kitos valstybės teismų jurisdikcijai, turi atsisakyti savo jurisdikcijos (Reglamento 25 str.). Laikoma, kad išimtinė jurisdikcija nustatoma tuomet, kai ginčas yra glaudžiai susijęs su teismo vietos valstybe. Reglamento 22 straipsnyje yra pateiktas sąrašas bylų kategorijų, pagal kurias nustatytos valstybės narės, kurių teismai turi išimtinį teismingumą nagrinėti tų kategorijų bylas. Remiantis šio straipsnio 5 dalimi, kurią taikė pirmosios instancijos teismas, išimtinį teismingumą bylose, susijusiose su teismo sprendimų vykdymu, turi valstybės narės, kurioje minėtas teismo sprendimas buvo arba turi būti įvykdytas, teismas. Tačiau pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą medžiagą nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo keliama byla yra susijusi su teismo sprendimo vykdymo procesu.

17Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė Reglamento 22 straipsnio 5 dalyje numatytą normą, reglamentuojančią išimtinį teismingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2002 m. kovo 19 d. aplinkraštyje išdėstytais teiginiais dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų pripažinimo Vokietijoje. Visų pirma, šis raštas buvo rengtas pagal Vokietijos federalinės teisingumo ministerijos 2002 m. vasario 25 d. raštą, paruoštą dar negaliojant Reglamentui (įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.), antra, Lietuvai nesant Europos Sąjungos nare. Todėl Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare joje priimto teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui A. C., pripažinimo Vokietijoje klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal Reglamento III skyriuje nustatytas taisykles, o ne pagal minėtame aplinkraštyje nurodytas sąlygas.

18Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismams. Juridinio asmens buvimo vietos apibrėžimas yra pateiktas Reglamento 60 straipsnyje. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Reglamento II skyriaus 2 skirsnis reglamentuoja specialią jurisdikciją, suteikiančią valstybės narės teismui kompetenciją nagrinėti tam tikrų kategorijų bylas, kuriose atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje. Šio skirsnio 5 straipsnio 3 punktas nustato, kad ginčuose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto bylos gali būti iškeltos vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, valstybės narės teisme. Šis kriterijus paremtas tuo, kad nustatant bylos teismingumą turi būti užtikrinamas tinkamas vietos, kurioje buvo atlikti žalą sukėlę veiksmai, teismo ir ginčo ryšys. Taigi, ginčuose dėl delikto ieškinys gali būti pareikštas teisme toje valstybėje, kurioje įvyko (įvyks) ar buvo atliktas žalą sukėlęs įvykis.

19Nagrinėjamu atveju atsakovo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl ieškovui siekiant, kad civilinė byla būtų keliama ne atsakovo buvimo vietos valstybėje, būtina ištirti, ar pagal Reglamento 3 straipsnį byla galėtų būti keliama, taikant Reglamento II skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles dėl specialios jurisdikcijos, išimtinės jurisdikcijos ir kt. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė kitos valstybės narės išimtinę jurisdikciją pagal Reglamento II skyriaus 6 skirsnio 22 straipsnio 5 dalį ir atsisakė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos. Kiti Reglamento 6 skirsnio 22 straipsnyje numatyti išimtinės kitos valstybės narės teismo jurisdikcijos atvejai bylai pagal A. C. ieškinį netaikytini. Tuo tarpu inicijuojamo teisminio proceso esmė (reikalavimas atlyginti žalą už Lietuvoje buvusio nekilnojamojo turto sunaikinimą), teisėjų kolegijos nuomone, duoda pagrindą teigti, kad šioje byloje taikytina Reglamento II skyriaus 2 skirsnio 5 straipsnio 3 dalies taisyklė, suteikianti vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, valstybės narės teismui specialią kompetenciją nagrinėti iš delikto kildinamą teisminį ginčą. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos Respublikos teismai turi specialią jurisdikciją nagrinėti A. C. ieškinį užsienio valstybei dėl žalos atlyginimo ir ši byla pagal LR CPK 27 straipsnio 1 punktą, 30 straipsnio 6 dalį yra teisminga Kauno apygardos teismui.

20Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismingumą tarptautiniame civiliniame procese, ir dėl to neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą (CPK 329 str. 1 d.). Todėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti A. C. ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris įstatymo įpareigotas ex officio nustatyti pareikšto ieškinio atitiktį CPK 135 straipsnio reikalavimams, o iškėlus bylą, spręsti tolimesnės teisminio proceso eigos klausimus, susijusius ir su imuniteto doktrinos taikymu, jeigu atsakovė užsienio valstybė pareikš tokį prašymą.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti. Ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas A. C. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui... 5. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė ieškinį... 6. Atskiruoju skundu ieškovas A. C. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007... 7. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 9. Atskiruoju skundu ginčijama nutartis, kuria Lietuvos valstybės teismas... 10. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir... 11. Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu... 12. Vokietija yra Europos Sąjungos narė, Lietuva ja tapo daugiašalės sutarties... 13. Reglamente įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių... 14. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, ieškovas reikalauja iš atsakovo užsienio... 15. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodė, kad Lietuvos... 16. Išimtinė jurisdikcija yra reglamentuota Reglamento 22 straipsnyje, kuriame... 17. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 18. Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis... 19. Nagrinėjamu atveju atsakovo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl... 20. Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti. Ieškinio...