Byla e2-1284-796/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, Rasai Jankutei,

2dalyvaujant ieškovo V. R. atstovui advokatui Jonui Petrikui,

3žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai UAB „Ridevis“, tretiesiems asmenims antstoliams Linai Pužienei, Jonui Petrikui, Redai Vizgaudienei, Aleksandrui Selezniovui, Brigitai Tamkevičienei, Viktorijai Vėliuvienei, Vidai Daugirdienei, Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Nustatė

4

  1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašo nutraukti ieškovo V. R. ir atsakovo UAB „Ridevis“ 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovei UAB „Ridevis“ buvo parduotas 3 kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), dėl atsakovo esminių sąlygų pažeidimo. Taikyti restituciją – natūra grąžinti ieškovui V. R. butą su rūsiu. Panaikinti 3 kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), areštus. Taip pat prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus hipotekos registre 2015-02-12 įregistruotą buto su rūsiu, esančio ( - ), priverstinę hipoteką, identifikacinis Nr. ( - ), ir VMI prie LR M 2015-09-22 sprendimo Nr. (23.31-08)-31-8018 pagrindu priverstinę hipoteką, identifikacinis Nr. ( - ).
  2. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo V. R. ieškinio reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog butas, esantis ( - ), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nuosavybės teise UAB „Ridevis“ pagal 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartį Nr.VK-1855. 2016-12-13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butui yra įregistruotas juridinis faktas – iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, taip pat įregistruoti šeši areštai, dvi hipotekos, draudimas perleisti nuosavybės teisę (juridinis įregistravimo pagrindas 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartis Nr.VK-1855, bei apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu bei įsiskolinimas už įsigytą turtą (juridinis įregistravimo pagrindas – 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartis Nr.VK-1855). Nurodo, kad teismui pripažinus negaliojančia 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartį Nr.VK-1855 ir pritaikius restituciją, kaip to prašo ieškovas, teismo sprendimo pagrindu pagal asmens prašymą būtų atliekami Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimai. Nurodo, kad valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas teismo posėdžiuose nedalyvaus.
  3. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-01-23 protokoline nutartimi teismas ieškovo atstovo prašymu nutarė VĮ Registrų centro nelaikyti byloje dalyvaujančiu asmeniu, kadangi jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
  4. 2017-02-14 teisme gauti UAB „Ridevis“ paaiškinimai, kuriuose nurodo, jog pirkdamas butą pagal 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartį ir turėdami galiojančias rangos sutartis su užsakovais buvo įsitikinę, kad galės išsimokėti už butą dalimis sutartyje nurodytais terminais. Tačiau dėl trečiųjų asmenų veiklos mūsų bendrovės veikla 2015 m. liepos mėnesį buvo sustabdyta. Tik po dvejų metų 2016 m. gruodžio mėnesį bendrovės veikla buvo atnaujinta, tačiau tik pradėję veiklą tokių lėšų buto išpirkimui neturi.
  5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2017-03-10 byloje pateikė paaiškinimus dėl ieškovo ieškinio ir sutarties nutraukimo. Nurodo, jog Centrinės hipotekos įstaigos Hipotekos registre, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Fondo valdyba) direktoriaus pavaduotojo

    52015-10-06 sprendimu Nr. ĮAS-6E-189 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ridevis“ turto priverstinės hipotekos“, 2015-10-12 įregistruota pirminė priverstinė hipoteka UAB „Ridevis“ turtui – butui (( - )), 4 975,50 Eur skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) biudžetui grąžinimo užtikrinimui. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017-01-16 sprendimu Nr. SPHI-FI-1 pakeista Fondo valdybos direktoriaus pavaduotojo 2015-10-06 sprendimo Nr. ĮAS-6E-189 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ridevis“ turto priverstinės hipotekos“ 1 punktu nustatytos priverstinės hipotekos reikalavimo suma vietoj 4 975,50 Eur įrašant 9 289,30 Eur. Šio sprendimo pagrindu 2017-01-17 VĮ Registrų centro Hipotekos registre įrašyti duomenys apie priverstinės hipotekos pakeitimą. Pažymi, kad UAB „Ridevis“ turto priverstinė hipoteka įregistruota siekiant užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, todėl manytina, kad sąžiningas kreditorius, t. y. VSDFV Klaipėdos skyrius, kurio teisės, kaip minėta, buvo užtikrintos UAB „Ridevis“ turto priverstine hipoteka, neturėtų prarasti jam, kaip hipotekos kreditoriui, taikytos apsaugos kitų kreditorių atžvilgiu. Prašo ieškovo ieškinio dalį dėl priverstinės hipotekos panaikinimo atmesti, klausimą dėl kitos ieškinio dalies pagrįstumo palieka spręsti teismui.

  6. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pateikė atsiliepimą dėl šalių pateiktos taikos sutarties. Atsiliepime nurodo, jog vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nustatyti turto priverstinę hipoteką / įkeitimą Nr. (23.31 -08)-319-8018, Centrinės hipotekos įstaigos hipotekos registre 2015 m. spalio 14 d. buvo įregistruota priverstinė hipoteka UAB „RIDEVIS“ turtui – butui, esančiam adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą ir siekiant, kad esamas skolinis įsipareigojimas būtų įvykdytas. VMI prie FM 2017 m. rugpjūčio 9 d. turimais Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) balanso duomenimis, pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles UAB „RIDEVIS“ turi 12601,92 Eur mokestinę nepriemoką. Trečiojo asmens vertinimu, teismui patvirtinus pateiktą Taikos sutartį galbūt pablogėtų visų UAB „Ridevis“ kreditorių teisėtų interesų apsauga, sumažėtų galimybė siekti visų kreditorių visiško turtinių interesų patenkinimo. Atsiliepimo dėl ginčo esmės VMI prie FM byloje nėra pateikusi.
  7. Kiti tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų byloje atsiliepimų nepateikė.
  8. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-04-18 nutartimi civilinę bylą sustabdė ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nes atsakovei UAB „Ridevis“ iškelta bankroto byla.
  9. Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-19 nutartimi, bylai grįžus iš Lietuvos apeliacinio teismo, kur buvo išnagrinėtas UAB „Ridevis“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-11 nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, ji pridėta prie UAB „Ridevis“ bankroto bylos.
  10. Apie 2017-09-15 teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti tinkamai. Tretieji asmenys antstolė B.Tamkevičienė, antstolis A.Selezniovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
  11. Ieškovo V. R. atstovas advokatas Jonas Petrikas 2017-09-15 posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį ir jį prašė tenkinti visiškai. Nurodė, jog buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, buvo įregistruotas įsiskolinimas trečiajam asmeniui ir draudimas perleisti butą. Ieškovas tiek ilgai nesikreipė į teismą, nes laukė, atsakovas visą laiką žadėjo sumokėti. Vėliau jau, kai išsiuntė įspėjimą per notarą, žadėjo ateiti pasirašyti sutarties nutraukimą, tačiau to nepadarė, į notarų biurą neatėjo. Kada ieškovas sužinojo, kad butui yra uždėti areštai, įregistruota priverstinė hipoteka, tada iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu. Kada kreipėsi į teismą, bankroto byla dar nebuvo pradėta, „Sodra“ kada tiktai gavo pranešimą apie bylą, iš karto kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, mano, kad „Sodra“ elgėsi šiuo atveju nesąžiningai. Taip pat nurodo, jog nė vienas iš trečiųjų asmenų nebuvo šioje byloje aktyvus, kol byla buvo nagrinėjama Kretingos teisme, neteikė atsiliepimų, VMI prie FM atsiliepimą pateikė tik į prašymą dėl Taikos sutarties patvirtinimo. Prašo įvertinti, kad ieškovas buvo sąžiningas pardavėjas. Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nedraudžia prasidėjus bankroto bylai kreditoriams kreiptis į teismą dėl sutarčių nutraukimo, jeigu įstatyme nėra tokio draudimo, reikia spręsti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas.
  12. Atsakovo bankrutuojančios UAB „Ridevis“ bankroto administratorius pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodo, jog apie posėdį informuotas tinkamai. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog nesutinka su ieškovo ieškiniu. Atsakovui bankroto byla buvo iškelta 2017-06-01, butas nuosavybės teise priklauso UAB „Ridevis“, todėl net ir nutraukus jo pirkimo–pardavimo sutartį nebūtų pagrindo taikyti restituciją natūra, nes tai pažeistų kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti (CK 6.15 str. 2 d.), todėl atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje yra svarbu visų kreditorių teisių apsauga, restitucija natūra neturėtų būti taikoma, nes tai sudarytų situaciją, kai vienas kreditorius tampa pranašesnis prieš kitus.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
  1. Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ir ar reikalinga teisminė gynyba. Pagal CK 1.137 straipsnį asmenys, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai ir pasirinkti, asmens manymu, tinkamiausią pažeistų teisių gynybos būdą. CK 1.138 straipsnyje nustatyti pažeistų civilinių teisių gynimo būdai – teisės pripažinimas, prievolės įvykdymas natūra, nuostolių atlyginimas ir kt. Teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą priklauso kreditoriui. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistą teisę, kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir taikyti restituciją. Nagrinėjamo atvejo specifika yra ta, kad bylos nagrinėjimo metu privatizavimo sandorį sudariusiam pirkėjui yra iškelta bankroto byla, tačiau kreditorius, remdamasis dispozityvumo principu, kreipėsi į teismą dar iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui momento (ieškovas į teismą kreipėsi 2016-11-28, teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Ridevis“ įsiteisėjo 2017-04-11) ir prašė taikyti vieną iš galimų jo teisių sutartiniuose santykiuose gynimo priemonių – nutraukti sandorį. Kreditoriaus teisė nutraukti sutartį nustatyta tiek bendrosiose CK (CK 6.217 straipsnis) normose, tiek nagrinėjamu atveju ir tarp šalių sudarytoje buto pirkimo–pardavimo sutarties 4.5 punkte.
  2. Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) pagal savo reguliavimo sritį yra specialusis įstatymas. Vienas iš bankroto procesą reglamentuojančių tikslų yra užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti laikantis jų interesų derinimo ir lygiateisiškumo principų – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kad būtų pasiektas šis tikslas, ĮBĮ normų yra suvaržyti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės atsiskaitymai, ūkinė veikla bei teisės disponuoti jai priklausančiu turtu, be kita ko, nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis); įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (10 straipsnio 7 dalies 3 punktas); nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (14 straipsnio 1 dalies 1 punktas); įtvirtinta įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto proceso metu (33–36 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Otega“ v. antstolė V. Ž., kt., bylos Nr. 3K-3-112/2011). Atsižvelgiant į ĮBĮ nuostatą, kad kitų įstatymų normos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms, todėl laikytina, jog CK normos, reglamentuojančios kreditoriaus teises sutartiniuose santykiuose, taikytinos tiek, kiek jos atitinka ĮBĮ nuostatas. Taigi kreditoriaus teisių gynimo priemonė, nustatyta CK normų, gali būti taikoma įvertinant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir ypač atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus principus, tarp jų ir kreditorių lygiateisiškumo.
  3. Įmonių bankroto įstatyme, reglamentuojančiame sudarytų sutarčių vykdymą, nenustatyta specialių taisyklių tiems atvejams, kai bankrutuojanti įmonė yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą, už kurį nėra atsiskaičiusi. Bendrąja prasme Įmonių bankroto įstatymo normomis nedraudžiama tokiu atveju nutraukti sutartį, jei tokios sutarties nutraukimo sąlygos nustatytos sutartimi ar įstatymu. Pagal ĮBĮ reglamentuojamas bankroto administratoriaus teises, ir bankroto administratoriui suteikta teisė spręsti dėl įmonės sandorių tolesnio vykdymo (ĮBĮ 11 straipsnio 13 punktas). Taigi, kai kreditorius savo teises gina siekdamas nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, turi būti nusprendžiama, ar tokia jo pasirinkta teisių gynimo priemonė neprieštaraus ĮBĮ nuostatoms, tarp jų ir kreditorių lygiateisiškumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-23 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012).
  4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) ieškovas V. R., (Pardavėjas) pardavė, o UAB „Ridevis“ (Pirkėjas) nupirko ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 3 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), bendro 63,44 kv. m ploto, esantį ( - ). Šalių susitarimu, Sutartis kartu yra ir šia Sutartimi parduodamo nekilnojamojo Daikto priėmimo–perdavimo aktas (Sutarties 6.2 p.). Nekilnojamojo turto registre butas yra įregistruotas kaip atsakovės UAB „Ridevis“ nuosavybė. Šalys Sutarties 4.1 punkte susitarė, kad butas parduodamas už 28 962 EUR (100 000 Lt) kainą, kuri mokama šia tvarka ir terminais: Parduodamo buto kainos dalį, sudarančią 8 109,36 EUR (28 000 Lt), Pirkėjas sumokėjo Pardavėjui prieš šios sutarties sudarymą (Sutarties 4.1.1 p.), likusią buto kainą, sudarančią 20852,64 Eur, pirkėjas įsipareigojo sumokėti dalimis, pinigus pervesdamas į pardavėjo sąskaitą iki 2014-06-30. Iki 2014-04-30 pirkėjas turėjo sumokėti 6950,88 Eur (24000 Lt); iki

    62014-05-31 sumokėti 6950,88 Eur (24000 Lt); iki 2014-06-30 turėjo sumokėti 6950,88 Eur (24000 Lt). Ieškovas nurodė, kad pirmą įmoką – 8109,36 Eur (28000 Lt) – atsakovas jam sumokėjo prieš perkant butą (Sutarties 1.1 p.). Šios aplinkybės nė viena iš šalių bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Ieškovas ieškinyje, jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad likusios pinigų sumos atsakovas ieškovui nesumokėjo. Atsakovas UAB „Ridevis“ šios aplinkybės neginčijo, byloje nepateikė duomenų, kad Buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytais terminais būtų pervedęs likusias įmokas už perkamą butą, priešingai 2017-02-14 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bendrovė neturi galimybės sumokėti šios sumos ieškovui.

  5. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas ieškovui liko skolingas už įsigytą butą 20852,64 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui nustatytais terminais nemokant įsiskolinimo už butą, ieškovas 2015-01-30 per notarą atsakovui UAB „Ridevis“ išsiuntė pranešimą, kuriuo reikalavo, kad atsakovė UAB „Ridevis“ Sutarties 4.1.2 punkte nustatytą prievolę Pardavėjui – sumokėti buto kainos dalį, sudarančią 20 852,64 EUR (72 000 Lt), – įvykdytų iki 2015-02-12. 2016-04-05 ieškovas V. R. asmeniškai įteikė atsakovei UAB „Ridevis“ pakartotinį pranešimą, kuriuo pakartotinai reikalavo, kad pirkėja UAB „Ridevis“, Sutarties 4.1.2 punktu nustatytą sutartinę prievolę pardavėjui sumokėti buto kainos dalį, sudarančią 20852,64 EUR (72000 Lt), įvykdytų iki 2015-04-05. Kaip nurodė ieškovas, atsakovas žodžiu paaiškino ieškovui, kad prievolės pagal Sutartį įvykdyti neturi galimybių dėl problemiškos finansinės padėties, ir pažadėjo atvykti pas notarą dėl 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo įforminimo Sutarties 4.5 punkto pagrindu, tačiau atsakovas savo pažado neįvykdė ir pas notarą neatvyko.
  6. CK 6.217 str. 1 d. numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties 4.5 punkte šalys susitarė, kad Pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti visą parduodamo daikto kainą šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Šalių susitarimu tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu), ši Sutartis šalių nutraukiama ir šalys grąžina viena kitai viską, ką gavo pagal šią sutartį, o pirkėjas sumoka pardavėjui 28000 Lt netesybų (baudą).
  7. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nustatyta, kad šis butas buvo perduotas atsakovo nuosavybėn; atsakovas yra sumokėjęs tik nedidelę buto pirkimo kainos dalį ir pažeidęs Sutarties sąlygą dėl įmokų mokėjimo, todėl ieškovas įgijo teisę prašyti nutraukti sutartį ir taikyti restituciją. Pažymėtina, jog šalys Sutartyje aiškiai apibrėžė ir nurodė, jog toks pažeidimas yra laikomas esminiu pažeidimu, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakove UAB „Ridevis“ buvo parduotas 3 kambarių bendro 63,44 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), dėl atsakovo esminių Sutarties sąlygų pažeidimų tenkintinas.
  8. Atsakovas 2017-09-12 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog atsakovui bankroto byla buvo iškelta 2017-06-01, butas nuosavybės teise priklauso UAB „Ridevis“, todėl net ir nutraukus jo pirkimo–pardavimo sutartį nebūtų pagrindo taikyti restituciją natūra, nes tai pažeistų kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti (CK 6.15 str. 2 d.), todėl atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje yra svarbu visų kreditorių teisių apsauga, restitucija natūra neturėtų būti taikoma, nes tai sudarytų situaciją, kai vienas kreditorius tampa pranašesnis prieš kitus. Pažymėtina, jog panašios pozicijos byloje laikosi ir tretieji asmenys VSDV Klaipėdos skyrius bei VMI prie LR finansų ministerijos, kurie savo procesiniuose dokumentuose prašo ieškovo reikalavimą panaikinti priverstines hipotekas atmesti.
  9. Sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo tuo atveju, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla, kreditorių lygiateisiškumo principui užtikrinti svarbus yra išviešinimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-23 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012). Bylos duomenimis, ieškovas pardavė, o atsakovas nusipirko nekilnojamąjį turtą. Nors viešajame registre nurodyta, kad privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau viešajame registre yra išviešintas turto įsigijimo pagrindas (2014 m. kovo 31 d. sutartis) ir įsiskolinimas už įsigytą turtą pagal 201-03-31 pirkimo–pardavimo sutartį. Tai yra aplinkybė, kuri visiems kreditoriams gali būti žinoma ex ante. Tokiu išviešinimu apie skolą už įsigytą nekilnojamąjį turtą saugomos pardavėjo teisės ir bankroto atveju gali būti panaudotos prieš kitus kreditorius tuo atveju, kai kreditorius siekia sutartį nutraukti ir taikyti restituciją. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, esant išviešintam skolos už įsigytą nekilnojamojo turto objektą faktui, kreditorius gali savo teises ginti, prašydamas nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, ir nelaikytina, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas.
  10. CK 6.222 straipsnio 1 dalis numato, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Šiuo nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvo pažeistos sutarties sąlygos, ir nutraukus šalių sudarytą sutartį, todėl pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas grąžintinas ieškovo nuosavybėn.
  11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas už perkamą turtą yra sumokėjęs 8 109,36 EUR (28 000 Lt), todėl nutraukus sutartį turi būti išsprendžiamas ir šių atsakovo įmokų grąžinimo klausimas. Sutarties 4.5 p. šalys susitarė, kad pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti visą parduodamo daikto kainą šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Šalių sutarimu tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu), ši Sutartis Šalių nutraukiama ir Šalys grąžina viena kitai viską, ką gavo pagal šią sutartį, tačiau Pirkėjo Pardavėjui iki sudarant Sutartį sumokėta 8109,36 EUR (28 000 Lt) daikto kainos dalis įskaitoma į Pirkėjo mokamų netesybų sumą ir lieka Pardavėjui nuostoliams, atsiradusiems dėl esminio Sutarties pažeidimo, atlyginti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu šių Sutarties nuostatų neginčijo, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir taikytina vienašalė restitucija, atsakovo sumokėtus pinigus laikant minimaliais ieškovo patirtais nuostoliais atsakovui pažeidus Sutartį.
  12. Nustatyta, jog šiam butui, kaip atsakovės UAB „Ridevis“ nekilnojamajam turtui yra taikyta priverstinė hipoteka ir turto areštų aktai. ĮBĮ 33 str. 6 d. numato, kad pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta procesinio sprendimo 19 ir 21 punktuose, taip pat nustačius, jog priverstinės hipotekos ir areštai buvo pritaikyti nekilnojamajam turtui jau esant Nekilnojamojo turto registre išviešintam įsiskolinimui už butą, ieškovo prašymas panaikinti priverstines hipotekas ir visus taikytus areštus yra tenkinamas.
  13. Teismas taip pat pažymi, kad byloje trečiaisiais asmenimis yra patraukti antstoliai, kurių sprendimais buvo areštuotas šis turtas. Kadangi butas buvo areštuotas siekiat užtikrinti UAB „Ridevis“ kreditorių reikalavimų užtikrinimą, o šiuo metu UAB „Ridevis“ yra iškelta bankroto byla ir kreditorių interesams byloje atstovavo bankroto administratorius, todėl jie į procesą trečiaisiais asmenimis netrauktini.
  14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė 2014-03-31 buto pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas savo pareigas, ir tinkamai nevykdė sutartyje numatytos pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už perkamą daiktą, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai. Nutrauktina ieškovo V. R. ir atsakovės UAB „Ridevis“ 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovei UAB „Ridevis“ buvo parduotas 3 kambarių bendro 63,44 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), dėl atsakovo esminių Sutarties sąlygų pažeidimų. Taikytina restitucija natūra grąžinant ieškovui V. R. butą su rūsiu. Panaikintini butui su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), taikyti areštai ir priverstinės hipotekos, kurių identifikaciniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ).
Bylinėjimosi išlaidos
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas patyrė 308 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 108 Eur žyminis mokestis (b. t. I, b. l. 25), 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (ieškinio surašymą, atstovavimą, b. t. I, b. l. 74–75). CPK 83 str. 1 d. 9 punktas numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, todėl ieškovui yra grąžinamas sumokėtas 108 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurios patirtos šioje byloje, laikomos bankrutuojančios UAB „Ridevis“ administravimo išlaidomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012) ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 200 Eur iš BUAB „Ridevis“ administravimo išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 9 p., 98 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

Nutarė

7Ieškinį tenkinti.

8Nutraukti tarp ieškovo V. R. ir atsakovės UAB „Ridevis“ sudarytą 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartį notarinio registro Nr.VK-1855, kuria atsakovei UAB „Ridevis“ buvo parduotas 3 kambarių bendro 63,44 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ).

9Taikyti vienašalę restituciją – natūra grąžinti ieškovui V. R., a. k. ( - ) 3 kambarių bendro 63,44 kv. m ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

10Panaikinti 3 kambarių bendro 63,44 kv. m ploto butui su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), taikytus areštus ir priverstines hipotekas, identifikacinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ).

11Priteisti ieškovui V. R., a. .k. ( - ) 200 Eur (du šimtus Eur 00 cnt) išlaidų advokato pagalbai iš atsakovės BUAB „Ridevis“ į.k. 141422846 administravimo išlaidų.

12Grąžinti ieškovui V. R. a.k. ( - ) 108 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2016-11-26 lėšų pervedimo nurodymu Nr. 408, AB DNB banke, išaiškinant, jog mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM vadovaudamasi šia nutartimi.

13Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

14Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai