Byla 2-2097/2012
Dėl lėšų nurašymo iš sąskaitos pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalies bylinėjimosi išlaidų klausimu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4218-611/2012 pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl lėšų nurašymo iš sąskaitos pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties dalies, kuria teismas nurodė išmokėti ieškovui 1 680 Lt bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo administravimui skirtų lėšų, teisėtumo klausimas.

5Ieškovas L. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu 2011 m. lapkričio 14 d. atsakovo atliktą 30 994,05 Lt lėšų nurašymą iš ieškovo banko sąskaitos; pripažinti ieškovui teisę į 30 994,05 Lt draudimo išmoką iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas BAB banko SNORAS administratorius su ieškiniu nesutiko ir atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl lėšų nurašymo pripažinimo neteisėtu prijungti prie civilinės bylos Nr.B2-2361-611/2012 ir laikyti minėtos bylos dalimi; ieškovo L. S. ieškinį patenkinti ir pripažinti atsakovo BAB banko SNORAS 2011 m lapkričio 14 d. atliktą 30 994,05 Lt lėšų nurašymą iš ieškovo L. S. banko sąskaitos neteisėtu; ieškovo L. S. ieškinį dalyje pagal reikalavimą, pareikštą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl teisės į 30 994,05 Lt draudimo išmoką iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pripažinimo palikti nenagrinėtą; priteisti ieškovui L. S. iš atsakovo BAB banko SNORAS 1680 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, kad ieškovui priteistos teisinės pagalbos išlaidos išmokėtinos iš atsakovo administravimui skirtų lėšų.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas BAB bankas SNORAS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria teismas nurodė, jog priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidos turi būti išmokamos iš atsakovo administravimui skirtų lėšų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

11Administravimo išlaidų paskirtis yra užtikrinti kuo sklandesnį bankroto proceso vyksmą ir kuo operatyvesnį jo užbaigimą, todėl jos priskiriamos tiesioginėms bankrutuojančios įmonės išlaidoms, užtikrinant bankroto procedūrų atlikimą. Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės patirtos bylinėjimosi išlaidos priskirtinos administravimo išlaidoms, tačiau tokios išlaidos negali būti lyginamos su toje pačioje byloje patirtomis kitų jos dalyvių procesinėmis išlaidomis. Todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti įmonių bankroto proceso prasme prilygintos tiesioginėms bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės išlaidoms. Ieškovo naudai iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma gali būti pripažįstama ieškovo kreditoriniu reikalavimu atsakovo bankroto byloje, jeigu ieškovas pareikštų atitinkamą prašymą atsakovo bankroto byloje arba jeigu teismas savo nutartyje taip išspręstų.

124. Lėšų nurašymas, kurį pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pripažino neteisėtu, buvo atliktas iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, be to, bylinėjimasis inicijuotas ne atsakovo BAB banko SNORAS ar bankroto administratoriaus, bet ieškovo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo minėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo administravimui skirtų lėšų.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

14BAB banko SNORAS

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Šioje byloje esminis klausimas yra tas, kokia tvarka turi būti vykdomos bankrutuojančios įmonės piniginės prievolės dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo.

17Apeliantas savo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nusprendžiant, kad ieškovui L. S. iš atsakovo BAB banko SNORAS priteistos bylinėjimosi išlaidos išmokėtinos iš atsakovo administravimui skirtų lėšų, grindžia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendžiant analogišką klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-318/2009; 2011 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2011). Teismų precedentų kūrimo, galiojimo bei keitimo taisykles suformulavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (žr., pvz., LR Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje 26/07, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas byloje Nr. 33/03 ir kt.), jas nuosekliai plėtoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-2012, 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2012, pažymėjo, jog tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamas, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, aiškiai ir racionaliai argumentuojant. Kai aukštesnės ar tos pačios grandies teismo sprendimas analogiškoje byloje priimtas padarius aiškią teisės taikymo klaidą, bylą nagrinėjantis teismas privalo ne juo vadovautis, bet tinkamai taikyti teisės normas, kartu argumentuojant, kodėl nesivadovaujama atitinkamu teismo sprendimu ar jo dalimi. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus teismų praktikos koregavimo srityje, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo BAB banko SNORAS atskirajame skunde keliamą bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl bankroto proceso metu priteistų kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, vykdymo klausimą, vadovaujasi vienu iš pagrindinių civilinio proceso teisės tikslų – tinkamai aiškinti ir taikyti ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, net jeigu tai reikštų nukrypimą nuo anksčiau šiuo klausimu sukurtų teismo precedentų (CPK 2 str.).

18Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. nesugeba laiku vykdyti turimų turtinių įsipareigojimų ir jos turto gali neužtekti visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Vienas iš bankroto procesą reglamentuojančio įstatymo tikslų – užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti laikantis jų interesų derinimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų.

19Įmonės bankroto administratorius turi pareigą ne tik išsaugoti ir prižiūrėti perimtą bankrutuojančios įmonės turtą, bet ir jį gausinti, pareikšdamas teisme ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitus reikalavimus bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams. Lygiai taip pat įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditoriai gali pareikšti savo reikalavimus bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei. Bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir jų įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Tai gali būti kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Taip pat gali būti pateikiami kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Gali būti pateikiami ir nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Šių kreditorių reikalavimus bei juos patvirtinančius dokumentus, sutikrintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, bankroto administratorius teismui perduoda, o teismas iš byloje esančių duomenų sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti.

20Nuo bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių kreditoriams atsiradimo momento (iki ar po bankroto bylos iškėlimo) ir pobūdžio priklauso tai, kokia tvarka jos turi būti vykdomos. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto procese gautų lėšų), kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, jam apmokamos būtent ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų: bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį. Aplinkybė, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas, savaime nereiškia, jog iš šios sąmatos negali būti dengiamos kitos sąmatoje nenumatytos išlaidos. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).

21Dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, prievolių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, vykdymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs keliais aspektais. Tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 straipsnis), ir dėl to kreditorius patiria nuostolių, tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos, nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju, bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės patiriamos tokių sandorių vykdymo išlaidos yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu; bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011).

22Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką.

23Pažymėtina, jog tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 26 str. 2 d., 3 d.).

24Iš šios bylos duomenų matyti, kad atsakovo BAB bankas SNORAS išlaidos (piniginė prievolė) ieškovui L. S., grindžiamos ieškovo bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš atsakovo, atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Jų atsiradimą lėmė kreditoriaus L. S. teisme pareikšti reikalavimai atsakovui BAB bankui SNORAS dėl 30 994,05 Lt lėšų nurašymo iš sąskaitos pripažinimo neteisėtu ir tarp šalių kilusio ginčo išsprendimas ieškovo L. S. naudai, kas sąlygojo procesinių pasekmių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, atsiradimą (CPK 93 str.), o kartu ir atsakovo piniginės prievolės ieškovui dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiradimą. Šių išlaidų paskirtis – teisėtą ir pagrįstą reikalavimą pareiškusios ginčo šalies bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas. Subjektas, kurio naudai tos išlaidos turi būti apmokėtos – pagrįstą reikalavimą teisme pareiškęs proceso dalyvis, kurio materialiųjų teisių pažeidimą atsakovo BAB banko SNORAS neteisėtais veiksmais, nurašant iš jo sąskaitos 30 994,05 Lt, konstatavo teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi iš atsakovo ieškovo naudai priteistos 1680 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos (piniginė prievolė) atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Jų atsiradimą iš esmės lėmė ieškovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už jam suteiktas teisines paslaugas dėl to, jog atsakovas, kuriam iškelta bankroto byla, atstovaujamas bankroto administratoriaus, gynėsi nuo jam ieškovo pareikšto turtinio reikalavimo, laikydamas jį neteisėtu ir nepagrįstu. Jei atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, nesutinka su ieškovo jam pareikštais turtiniais reikalavimais, siekdamas sutaupyti įmonės turto, patiria išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, jos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl tuo atveju, jei išsprendus pareikštus reikalavimus, ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinami, o atsakovui teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju, ieškovas turėtų nepagrįstai prisiimti atsakovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais. Dėl to bylai pagal ieškovo L. S. ieškinio reikalavimus išspręsti reikšmingos BAB banko SNORAS išlaidos (piniginė prievolė), atsiradusios išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kvalifikuotinos kaip šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Ieškovo reikalavimas dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintinas ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis. Atsakovo BAB banko SNORAS bankroto administratoriaus atskirojo skundo argumentai, jog bankrutuojančios įmonės patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti tapatinamos su toje pačioje byloje kitų proceso dalyvių patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kurios, vadovaujantis CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, priteisiamos iš bankrutuojančios įmonės, prieštarautų ne tik bendrai taisyklei, jog pralaimėjusi šalis apmoka laimėjusios patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir proceso šalių lygiateisiškumo principui (CPK 17 str.).

25Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kurios motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų išmokėjimo iš atsakovo administravimui skirtų lėšų, yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti ar panaikinti.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties dalies, kuria teismas nurodė... 5. Ieškovas L. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu 2011... 6. Atsakovas BAB banko SNORAS administratorius su ieškiniu nesutiko ir... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarė... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovas BAB bankas SNORAS prašo panaikinti Vilniaus... 11. Administravimo išlaidų paskirtis yra užtikrinti kuo sklandesnį bankroto... 12. 4. Lėšų nurašymas, kurį pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugpjūčio... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį... 14. BAB banko SNORAS... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Šioje byloje esminis klausimas yra tas, kokia tvarka turi būti vykdomos... 17. Apeliantas savo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 18. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas.... 19. Įmonės bankroto administratorius turi pareigą ne tik išsaugoti ir... 20. Nuo bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių kreditoriams atsiradimo... 21. Dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, prievolių, atsiradusių po... 22. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų... 23. Pažymėtina, jog tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai... 24. Iš šios bylos duomenų matyti, kad atsakovo BAB bankas SNORAS išlaidos... 25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria...