Byla 2A-110-450/2020
Dėl valstybės teisminių institucijų pareigūnų, teisėjų ir teismų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl valstybės teisminių institucijų pareigūnų, teisėjų ir teismų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. P. pateikė teismui ieškinį prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 4 789 540 Eur (71 109 Eur turtinę žalą, 1 373 700 Eur negautas pajamas, 1 372 568 Eur palūkanas, 1 972 163 Eur neturtinę žalą); 2) pirmosios instancijos teismo civilinėse bylose priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais.

82.

9Ieškovas nurodė, kad žalos atsiradimo priežastinis ryšys yra siejamas su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas Vilniaus miesto apylinkės teismas) civilinėse bylose Nr. 2-(15)-629/1997, Nr. 2-(6)-259-98, Nr. 2-(2)-2191/1998, Nr. 2-(3)-2482/1999, Nr. 2-(23)-4235/2000, Nr. 2-3877-01/2001, Nr. 2-540-294/2007, Nr. 2-6766-596/2008, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-2496-433/2011, Nr. 2-3460-819/2013, Nr. 2-29828-466/2013, Nr. 2-23579-592/2014, Nr. 240164-592/2014 teisėjų neteisėtais veiksmais, priimant teismo sprendimus, kurie sukėlė 49 281,31 Lt (14 272,85 Eur) žalos atsiradimą, ieškovui netekus turto. Pirmosios instancijos teismas nurodytose civilinėse bylose ieškovo akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus šilumos tinklų“ (vėliau UAB „Vilniaus energija; toliau – Vilniaus energija) naudai už butui ( - ) (toliau – butas) teikiamas komunalines paslaugas, šilumą ir karštą vandenį, priteisė iš ieškovo bendrai 49 281,31 Lt sumą. Ieškovo nuomone, teismas, priimdamas šališkus sprendimus, padarė akivaizdžią ir šiurkščią teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą t. y. iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintą teisę, kurios pagrindu, energijos pirkimo pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ir nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai yra įrengti energijos apskaitos prietaisai.

103.

11Pažymėjo, kad ieškovas nėra Vilniaus energijos įvardintas abonentas, t. y. esamo buto savininkas, kuriam būtų taikomos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Taigi, ieškovas nėra Vilniaus energijos abonentas ar skolininkas, kuriam atsirastų prievolė mokėti nepagristą skolą, ką patvirtina ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8548- 433/2012 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2496-433/2011, kuriais UAB „Naujoji pilaitė“ pareikšti ieškiniai dėl skolos išieškojimo buvo atmesti. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė žalos atsiradimo priežastis buvo Vilniaus energijos nusikalstami tyčiniai suplanuoti veiksmai (apgaulė), bei pirmosios instancijos teismo teisėjų neteisėti, pasikartojantys (13 nepagrįstų teismo sprendimų) veiksmai, padėję žalai atsirasti, nulemti neatsargumo, nerūpestingumo ir didelio aplaidumo.

124.

13Teigia, kad ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų šališkų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nesiėmė visų būtinų priemonių, visapusiškai ištirti apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų, bei nepatikrino absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų dėl pažeistos materialinės teisės normų. Ieškovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtose bylose vengė vertinti pirmosios instancijos teismo teisėjų priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinis teismas be teisinio pagrindo aukščiau išvardintose bylose išdėstė neįtikinamus argumentus. Apeliacinės instancijos teismui be teisinio pagrindo atmetus ieškovo apeliacinius skundus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo priimtus šališkus sprendimus, iš esmės buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 (nuosavybės apsaugos) ir 14 straipsnių (diskriminacijos uždraudimas) nuostatos, dėl ko ieškovui padaryta 27 729,76 Eur žala.

145.

15Ieškovas nurodė, kad dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro neteisėtų veiksmų, atsirado nuosavybės teisės į valdomą 9,64 ha ploto žemės sklypą Biržų rajone, pažeidimas. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ITS-1466-296/2015, tiek ir Vilniaus apygardos teismui baudžiamojoje byloje Nr. 1S-421 -318/2015, pažeidus proporcingumo principą (lygybė prieš įstatymą), ieškovas patyrė 71 109 Eur turtinę žalą. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2474-803/2016, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-827-516/2016, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3P-127/2017, spręsdami atsakomybės klausimą dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, ieškovui sukėlė teisinius padarinius, kurie iš esmės ir nulėmė 1 373 700 Eur turtinės žalos ir nuostolių atsiradimą. Nurodė, kad valstybės valdžios institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėti veiksmai lėmė 1 372 568 Eur žalos ir nuostolių padidėjimą. Iš viso padarytą žalą ieškovas vertina 4 789 540 Eur suma, įskaitant 1 972 163,00 Eur neturtinę žalą.

166.

17Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą bei prašė taikyti ieškinio senatį – ieškinį atmesti šiuo pagrindu, kadangi nuo ieškovo ieškinyje išvardintų įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais jis grindžia savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, iki ieškinio teismui pateikimo praėjo daugiau nei trys metai. Ieškovas siekia revizuoti įsiteisėjusių teismų sprendimus, tačiau ieškovas negali ginčyti sprendimuose nustatytus faktus. Šioje civilinėje byloje negali būti vertinami įrodymai, nes teismas juos įvertino ir dėl jų pasisakė įsiteisėjusiuose sprendimuose. Klausimas dėl ieškovo pareigos mokėti už buto, esančio ( - ), komunalinius mokesčius, jau išnagrinėtas kitose bylose. Ieškovo teiginiai dėl teismo neteisėtų veiksmų yra deklaratyvūs, konkrečiai neįvardijami. Pats ieškovas, žinodamas apie pareikštą skolinį reikalavimą, kuris jo nuomone yra neteisėtas, neįrodinėjo bylose kitokių faktų, nei nustatyta įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose. Daugeliu atveju ieškovas nesinaudojo apeliacijos teise, neteikė prašymų dėl sprendimų už akių peržiūrėjimo. Civilinė byla dėl žalos atlyginimo negali būti įsiteisėjusių teismo sprendimų revizija. Ieškovas neįrodė valstybės deliktinei atsakomybei dėl neteisėtų teismo ar teisėjų veiksmų atsirasti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip to reikalauja CK 2.272 straipsnio 2 dalis, todėl nėra pagrindo patenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

197.

20Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

218.

22Remdamasis ieškovo į bylą pateiktais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais, teismas nustatė, kad teismų procesiniais sprendimais iš ieškovo A. P. buvo priteistos skolos už butui teikiamas komunalines paslaugas, šilumą ir karštą vandenį.

239.

24Teismas sprendė, kad ieškovas iš esmės nori revizuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus kitose civilinėse bylose, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, todėl teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje negali būti dar kartą vertinami įrodymai, dėl kurių teismai pasisakė ir juos įvertino išnagrinėtose bylose, kuriose teismo sprendimai įsiteisėję.

2510.

26Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas iš esmės nurodo tik vieną motyvą, kuris neva pagrindžia, kad sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, t. y. ieškovo teigimu, jis neturėjo mokėti komunalinių mokesčių už butą, kuriame jis gyveno, adresu ( - ), nes nebuvo turto savininku. Tačiau klausimas dėl ieškovo pareigos mokėti už buto komunalinius mokesčius buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-827-516/2016.

2711.

28Teismas pažymėjo, kad dalis procesinių sprendimų dėl skolų priteisimo buvo priimti už akių, nors iš sprendimų turinio matyti, kad procesiniai dokumentai ieškovui buvo įteikti, kita dalis procesinių sprendimų buvo priimta atsakovui dalyvaujant teismo posėdyje. Taigi, kvestionuodamas teismų procesinius sprendimus, žinodamas apie pareikštą ieškinio reikalavimą, kuris ieškovo vertinimu, buvo neteisėtas, pats ieškovas nesiėmė galimybės įrodyti byloje kitokius faktus, nei buvo nustatyti teismų sprendimuose.

2912.

30Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, jog jo nurodytas civilines bylas nagrinėję teismai elgėsi neteisėtai ar padarė klaidų, turėjusių reikšmės ieškovo teisių pažeidimui. Teismo sprendimai yra įsiteisėję, tik keliose bylose ieškovas pasinaudojo teise priimtus sprendimus apskųsti apeliacine tvarka. Kaip matyti iš nurodytų procesinių sprendimų bylose, teismai nagrinėdami reikalavimus dėl skolų priteisimo iš A. P., teisingai vertino faktus, susijusius su jo gyvenimu bute, nors jis ir nebuvo šio buto savininkas, ar nuomininkas, bei nebuvo sudaręs rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Teismas sprendė, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovas neįrodė ne tik civilines bylas nagrinėjusių teismų ar teisėjų neteisėtų veiksmų, bet ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246—6.249 straipsniai), todėl ieškinio pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

3113.

32Be to, teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes apie tariamą savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti išsprendus bylas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė ir nenurodė priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, dėl to teismas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kildinamą iš neva neteisėtų teismo, kurių procesiniai sprendimai priimti nuo 1997 m. iki 2015 m., veiksmų atmetė ir taikydamas ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnis).

33III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3414.

35Apeliantas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3614.1.

37Teismas nesilaikė ieškinyje suformuluotų teisės normų taikymo ir aiškinimo taisyklių, nesivadovavo įstatyme nustatytais turtinės žalos atlyginimo kriterijais, neatsižvelgė į žalos atsiradimo pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie yra sietini su valstybės valdžios institucijų, teismų diskrecinėmis funkcijomis – vykdyti teisingumą.

3814.2.

39Tiek dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo, tiek dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir dėl Vilniaus apygardos teismo kaltės, išnagrinėtose civilinėse bylose padaryti akivaizdūs ir šiurkštūs teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimai, susiję su civilinio ieškinio priėmimu, teismo sprendimo priėmimu, jo vykdymu, civilinės bylos užbaigimu, nenagrinėjus ieškinio.

4014.3.

41Prašo atsižvelgti į byloje pateiktą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2014 m. kovo 10 d. išrašą, kuris patvirtina, jog A. P. nebuvo buto savininkas – energijos vartotojas, kuris pagal ieškovų pateiktus ieškinius turi atsiskaityti už kito asmens UAB „Dieona” suvartotą energiją ir šilumą. Teismai piktnaudžiaudami teise ir civilinių teisių gynybos principais, neteisėtai iš jo išieškojo 27 729 Eur, tokiu būdu ieškovui padarydami 4 789 540 Eur žalą.

4214.4.

43Kauno apygardos teismas, pažeisdamas materialiosios teisės normas, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus dėl: 1) 71 109 Eur turtinės žalos; 2) 1 373 700 Eur negautų pajamų; 3) 1 372 568 Eur palūkanų ir 4) 1 972 163 Eur neturtinės žalos; peržengė ieškiniu nustatytas ribas; pažeidė Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į tinkamą teismo procesą; nesivadovavo įstatyme nustatytais turtinės žalos atlyginimo kriterijais, neatsižvelgė į žalos atsiradimo pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes, dispozityvumo ir betarpiškumo principus, pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles bei rungimosi principą, kurie iš esmės galėjo būti reikšmingi, todėl nepagrįstai ieškinį atmetė.

4415.

45Atsakovės atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

4615.1.

47Apeliantas skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ieškinyje.

4815.2.

49Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, atsižvelgdamas į atsakovės atstovės atsiliepime nurodytus argumentus, dėl visų ieškovo reikalavimų išsamiai pasisakė sprendime.

5015.3.

51Apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apygardos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

5316.

54Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto

5517.

56Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi leista realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę, pripažintą Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1996 m. gegužės 21 d. ir 1997 m. sausio 21 d. sprendimais, išieškant pagal vykdomuosius raštus teismo priteistą skolą – 31 554,31 Lt, delspinigius – 11 548,87 Lt, bei skolą ir delspinigius – 44 598,37 Lt iš UAB „Dieona“ (likviduota), kurios akcininku buvo apeliantas, priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ). Ši nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 3K-3-364/2009). Antstoliui pradėjus išieškojimą iš UAB „Dieona“ turto, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytas skolininkui likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio turto – buto, esančio ( - ), paprastasis administravimas ir paskirtas administratoriumi UAB „Kitoks sprendimas“ bei nustatytas administratoriaus atlyginimas 1 630 Lt plius PVM kas mėnesį nuo nutarties skirti jį administratoriumi įsiteisėjimo, kurį moka išieškotojas Vilniaus miesto savivaldybė, vėliau išieškotojui atlyginant šias išlaidas iš lėšų, gautų administruojant šį turtą. Antstolis V. M., vykdydamas išieškojimą, paskelbė UAB „Dieona“ priklausančio turto – buto varžytynes, kurios turėjo vykti 2012 m. lapkričio 22 d., tačiau apeliantas A. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. 2-11860-872/2013) bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. 2-18941-599/2012). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-18941-599/2012) vykdymo veiksmus sustabdė, todėl pirmosios varžytynės neįvyko. Ginčo butas parduotas iš varžytynių 2013 m. liepos 26 d.

5718.

58Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai (Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas (dabartinis pavadinimas Vilniaus miesto apylinkės teismas), Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas priėmė visą eilę kitų sprendimų (1997 m. vasario 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-(15)-629/1997; 1998 m. gruodžio 07 d. civilinėje byloje Nr. 2-(6)-259/1998; 1998 m. rugsėjo 29 d. civilinėje byloje Nr. 2-(2)-2191/1998; 1999 m. balandžio 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-(3)-2482/1999; 2000 m. gruodžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-(23)-4235/2000; 2001 m. rugsėjo 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-3877-01/2001; 2007 m. sausio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-540-294/2007; 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-6766-593/2008; 2010 m. spalio 6 d. civilinėje byloje Nr. 2-7443-141/2010; 2011 m. rugpjūčio 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-2143-433/2011; 2013 m. vasario 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-3460-819/2013; 2013 m. spalio 4 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-29828-466/2013; 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-23579-592/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-245-881/2015; 2016 m. balandžio 11 d. civilinėje byloje Nr. 2-2474-803/2016), kuriais iš apelianto A. P. priteisė skolas už teiktas komunalines paslaugas, elektrą, šilumą ir karštą vandenį butui ( - ).

5919.

60Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste, svarbu pažymėti, kad apeliantas buvo 2003 m. sausio 23 d. likviduotos UAB „Dieona“ akcininkas ir Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. išduoto orderio pagrindu nuolat gyveno bute, esančiame ( - ) (apelianto gyvenamoji vieta nurodytu adresu deklaruota 1993 m. vasario 2 d.). Šis butas nuo 2002 m. rugsėjo 17 d. iki 2003 m. sausio 23 d. priklausė UAB „Dieona“ – jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Įmonės akcininkai (tarp jų ir apeliantas) turtinių teisių į butą UAB „Dieona“ neperėmė.

6120.

62Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 26 d. priimto sprendimo, kuriuo atmestas apelianto ieškinys dėl žalos, padarytos teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais nagrinėjant ieškovo nurodytas civilines bylas, atlyginimo, pagal CK 6.272 straipsnį kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Ieškovas teismų (teisėjų) veiksmus laiko neteisėtais, dėl jo nuomone, priimtų neteisėtų teismų sprendimų, kuriais priteista iš A. P. skola už teiktas komunalines paslaugas butui, esančiam ( - )). Apelianto vertinimu, byloje yra pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad jis nėra ir nebuvo nurodyto buto savininkas, todėl išnagrinėtose civilinėse bylose padaryti akivaizdūs ir šiurkštūs teisės aiškinimo ir materialinės teisės taikymo pažeidimai, sukėlė jam turtinę ir neturtinę žalą (iš viso 4 789 540 Eur), kurią jis prašo atlyginti. Dėl ginčo esmės

6321.

64Iš apelianto į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantas savo reikalavimus, inter alia (liet. be kita ko) jam padarytą žalą, grindžia neteisėtais Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas Vilniaus miesto apylinkės teismas), Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais išnagrinėtose civilinėse bylose. Tačiau, iš prie ieškinio pridėtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad visi apelianto šiuo metu nagrinėjamoje byloje dėstomi argumentai (susiję su teismų priimtais sprendimais dėl įsiskolinimų priteisimo, nepaisant to, jog jis nebuvo ginčo buto savininku), bei apeliaciniame skunde išvardinti rašytiniai įrodymai (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas), apelianto nuomone, patvirtinantys jo poziciją, paties apelianto jau buvo nurodyti ir pateikti teismams, nagrinėjant ankstesnes civilines bylas. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, teismai yra įvertinę tiek faktines aplinkybes, tiek nurodę faktinį ir teisinį pagrindus, dėl ko A. P. kilo pareiga atlyginti skolą už suteiktas komunalines paslaugas konkrečiame bute.

6522.

66Taigi, apeliantas šiuo metu nagrinėjamoje byloje faktiškai siekia revizuoti įsiteisėjusius pirmosios instancijos teismo sprendimus, kurių dalies teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti instancine tvarka – išnagrinėjus bylas apeliacine tvarka. Kaip buvo minėta, apeliantas pirmosios instancijos teismų teisėjų veiksmus laiko neteisėtais dėl, jo nuomone, priimtų neteisėtų procesinių sprendimų, dėl kurių ieškovui buvo padaryta žala. Ieškovas nurodo, kad teismo (teisėjų) neteisėti veiksmai buvo nulemti neatsargumo, nerūpestingumo ir didelio aplaidumo, priteisiant skolas ne iš to asmens, kuris turi atsakyti. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartys, kuriomis palikti galioti šališki pirmosios instancijos teismo sprendimai, padidino jo patirtą žalą.

6723.

68Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas negali ginčyti teismo nustatytų faktų kitose bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nes teismo ir teisėjo procesinius veiksmus gali vertinti tik aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka ir konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas ar neteisėtas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 ir 111 straipsniai). Savo ruožtu, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tokie įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti ir tuo labiau panaikinti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu. Todėl apelianto ieškinio reikalavimai atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, panaikinant (pripažįstant negaliojančiais) įsiteisėjusius pirmosios instancijos teismo civilinėse bylose priimtus sprendimus, pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo atmesti. Ieškovo nesutikimas su konstatuotoms teismų išvadomis įsiteisėjusiuose sprendimuose ir sava įrodymų bei aplinkybių interpretacija, nėra ir negali būti pagrindu pripažinti teismo (teisėjų) veiksmus, priimant procesinius sprendimus, neteisėtais.

6924.

70Pažymėtina, kad apeliantas, savo skunde ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, be bendro pobūdžio deklaratyvių pareiškimų, jog tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas neva užkirto kelią į teisingą bylos išnagrinėjimą ir pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą, nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, paneigiančių pirmiau nurodytos teismo išvados teisingumą. Vien ta aplinkybė, kad apelianto netenkina Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendime išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai, ar jo nuomonė, kad teismai išnagrinėtose civilinėse bylose neįvertino apelianto dėstomų argumentų svarumo, nesudaro teismui teisėto pagrindo nesivadovauti kertiniu civilinio proceso ir apskritai teisinės valstybės principu, kad įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią – t. y. šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas. Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs kad šis principas yra vienas iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje E. prieš Lietuvą).

7125.

72Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

7326.

74Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas šioje byloje neįrodė ir civilinės atsakomybės valstybei taikymo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį sąlygų.

7527.

76CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnyje įtvirtintą deliktą, gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

7728.

78Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Asmeniui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

7929.

80Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Nors nurodyta teisės aiškinimo taisyklė suformuluota byloje, kurioje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu klausimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši taisyklė aktuali ir nagrinėjamoje byloje, nes CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės reglamentavimas teismo neteisėtų veiksmų aspektu nenumato kitokių valstybės civilinės atsakomybės taikymo taisyklių ar apribojimų.

8130.

82Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, aplinkybė, kad žala yra kildinama iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, savaime nėra pagrindas ieškinį atmesti / nekonstatuoti teismo neteisėtų veiksmų, nes, kaip minėta, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.

8331.

84Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas teismų sprendimų neteisėtumą iš esmės grindžia tik vienu konkrečiu argumentu, kuris neva pagrindžia, kad sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, t. y., kad apeliantas neturėjo mokėti komunalinių mokesčių už butą, kuriame jis gyveno, adresu (duom,enys neskelbtini), nes nebuvo turto savininku. Klausimas dėl apelianto pareigos mokėti už ginčo buto komunalinius mokesčius buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-827-516/2016. Kiti apelianto nurodyti argumentai dėl neva teismo (teisėjų) padarytų akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimų yra abstraktaus pobūdžio ir nedetalizuoti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismų, nagrinėjusių nurodytas bylas, atliktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, bei nepasitenkinimas galutiniais išnagrinėtų bylų rezultatais, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo ir (ar) teisėjų veiksmų. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dalis procesinių sprendimų dėl skolų priteisimo buvo priimti už akių, nors iš sprendimų turinio matyti, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti apeliantui, tačiau apeliantas neprašė jų peržiūrėti. Nurodytina, kad dalis procesinių sprendimų buvo priimta A. P. dalyvaujant teismo posėdyje. Nagrinėjamojoje byloje apeliantas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad nurodytas civilines bylas nagrinėję teismai (teisėjai) elgėsi neteisingai ar padarė klaidų, turėjusių reikšmės apelianto teisių pažeidimui. Apelianto nurodytos bylos išspręstos, sprendimai šiose bylose įsiteisėję. Pažymėtina, kad tik keliose bylose apeliantas pasinaudojo teise priimtus sprendimus apskųsti apeliacine tvarka. Kaip matyti iš aptartų procesinių sprendimų bylose, teismai nagrinėdami bylas dėl skolų priteisimo iš A. P., vertino faktus, susijusius su jo gyvenimu bute, nors jis nebuvo nei buto savininkas, nei nuomininkas, ir nebuvo sudaręs rašytinės paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties. Savo ruožtu, teisėjų kolegija nurodo, jog aplinkybė, kad nagrinėtų bylų rezultatai nepalankūs apeliantui ir sukelia jam nepriimtinų bei skaudžių teisinių padarinių, savaime nelemia ir nepagrindžia teismų (teisėjų) veiksmų neteisėtumo, netinkamo normų aiškinimo ir taikymo, ar įrodymų vertinimo. Todėl konstatuotina, kad apeliantas neįrodė teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Vien apeliantui nepalankių procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad jo nurodytose civilinėse bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės.

8532.

86Apeliantui neįrodžius neteisėtų teismų ir (ar) teisėjų veiksmų (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (be kita ko žalos fakto ir dydžio nepagrįstumo), plačiau dėl jų nepasisako, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinį atmetė.

8733.

88Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ieškinys pagrįstai atmestas ir dėl to, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kurio neprašė atnaujinti. Atsakovą atstovaujantis atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas apie tariamą savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti įsiteisėjus teismų sprendimams, kurie priimti nuo 1997 iki 2015 metų, tačiau ieškovas ieškinį teismui pareiškė 2018 m. lapkričio 21 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir šiuo pagrindu – ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnis).

8934.

90Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat reikalavimus (dėl žalos atlyginimo kildino iš galimai neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų, kurių procesiniai sprendimai priimti nuo 1997 iki 2015 metų), t. y. ieškinį pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialinės teisės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

91Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

92Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. P. pateikė teismui ieškinį prašydamas: 1) priteisti iš... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad žalos atsiradimo priežastinis ryšys yra siejamas su... 10. 3.... 11. Pažymėjo, kad ieškovas nėra Vilniaus energijos įvardintas abonentas, t. y.... 12. 4.... 13. Teigia, kad ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinius... 14. 5.... 15. Ieškovas nurodė, kad dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus... 16. 6.... 17. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 7.... 20. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 21. 8.... 22. Remdamasis ieškovo į bylą pateiktais pirmosios ir apeliacinės instancijos... 23. 9.... 24. Teismas sprendė, kad ieškovas iš esmės nori revizuoti įsiteisėjusius... 25. 10.... 26. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas iš esmės nurodo tik vieną motyvą,... 27. 11.... 28. Teismas pažymėjo, kad dalis procesinių sprendimų dėl skolų priteisimo... 29. 12.... 30. Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, jog jo... 31. 13.... 32. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą,... 33. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 34. 14.... 35. Apeliantas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 36. 14.1.... 37. Teismas nesilaikė ieškinyje suformuluotų teisės normų taikymo ir... 38. 14.2.... 39. Tiek dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo, tiek dėl Vilniaus miesto... 40. 14.3.... 41. Prašo atsižvelgti į byloje pateiktą valstybės įmonės (toliau – VĮ)... 42. 14.4.... 43. Kauno apygardos teismas, pažeisdamas materialiosios teisės normas,... 44. 15.... 45. Atsakovės atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo... 46. 15.1.... 47. Apeliantas skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo... 48. 15.2.... 49. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, atsižvelgdamas į atsakovės atstovės... 50. 15.3.... 51. Apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 53. 16.... 54. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 55. 17.... 56. Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės... 57. 18.... 58. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai (Vilniaus miesto 2-asis apylinkės... 59. 19.... 60. Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste, svarbu pažymėti, kad apeliantas... 61. 20.... 62. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 63. 21.... 64. Iš apelianto į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad... 65. 22.... 66. Taigi, apeliantas šiuo metu nagrinėjamoje byloje faktiškai siekia revizuoti... 67. 23.... 68. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas negali ginčyti... 69. 24.... 70. Pažymėtina, kad apeliantas, savo skunde ginčydamas pirmosios instancijos... 71. 25.... 72. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema.... 73. 26.... 74. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 75. 27.... 76. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 77. 28.... 78. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal šią... 79. 29.... 80. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos... 81. 30.... 82. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, aplinkybė, kad žala yra kildinama... 83. 31.... 84. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas teismų sprendimų... 85. 32.... 86. Apeliantui neįrodžius neteisėtų teismų ir (ar) teisėjų veiksmų (CPK 178... 87. 33.... 88. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo... 89. 34.... 90. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 91. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 92. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą....